Ką daryti, kad situacija gerėtų savaime?

Stabilumas ir augimas. Suprantu, kad naktimis gaisrus gesinanti valdžia neturi kada įsigilinti, kiek šie du dalykai svarbūs verslui. Atiminėjimas iš vienų ir davimas kitiems veda ten, kur, tiesą sakant, dalis tautos ir nueis.

Šiandien sužinojom, koks finansų ministrės požiūris į verslo skatinimą. Jei Lrytas.lt neiškraipo ministrės žodžių, tuomet:

Kaip teigė I.Šimonytė, eksporto rinkų perspektyvos išlieka pagrindiniu rizikos veiksniu. Tačiau, paklausta, ar galvota apie šios sekcijos skatinimą, patikino, jog eksportas savaime reguliuojasi ir šalies verslininkams tai pastaruoju metu pavyko padaryti be jokių valstybės skatinimo planų.

Taigi, kadangi mums, verslams, pavyko “susireguliuoti” be valstybės skatinimo planų, t.y, SAVAIME, tai ir dabar visas rizikos suvaldymas yra mūsų pačių rankose. Atiminėjimu (vieni politikai tai vadina “socialiniu teisingumu”, kiti – “perskirstymu”, treti – “biudžeto subalansavimu”) užsiiminėjantys valdžiagaisrininkiai nusiplovė rankas nuo tokios neįdomios ir sudėtingos veiklos kaip ekonominio pyrago didinimas, ir nėra požymių, kad tuo kas nors iki kadencijos galo užsiimtų. Juk, jų manymu, pyragas didėja/mažėja SAVAIME!

Deja, realybė kiek kitokia.

Pyragas didėja tuomet, jei rinkoje sukuriama daugiau pridėtinės vertės. Tam reikia padidinti įmonių konkurencingumą, o tam reikia maksimaliai išnaudoti darbuotojų potencialą, dirbti žymiai efektyviau. Jei jūsų firma sugebės tai padaryti, galbūt net eksportuoti šį bei tą vertingo į užsienius, štai tuomet ir padidės ekonominis pyragas.

Kai nežinai, kaip kažkas veikia, tuomet atrodo, kad tai vyksta savaime.

Kadangi jokių valdiškų verslo skatinimo planų makro-lygiu nenusimato, siūlau pasinaudoti mūsų firmine iniciatyva mikro-lygyje. Kitą savaite vyks mano seminarai smulkioms ir vidutinėms įmonėms Vilniuje (13 d.), Klaipėdoj (14 d.) ir Kaune (15 d.). Juose dėstysiu, kaip užsitikrinti pardavimų bei pelno augimą, kad antroji krizės banga, dėl kurios Finansų ministerija sumažino augimo prognozes, nesmogtų jūsų įmonei. Dėstysiu, ką turi daryti ir ko nedaryti įmonės savininkas-vadovas, kad įmonė užsitikrintų stabilią ateitį nepaisant valdžios akibrokštų, gaisrų, pensininkų, graikų, italų ir kitų Merfių.

Štai ką dėstysiu:

Šimto litų mokestis tradiciškai nustatytas atsijoti plepėtojus ir replikuotojus, idant kiti dalyviai per tris valandas gautų maksimaliai naudos, kiek jos įmanoma gauti per tris valandas.

Iki šio penktadienio (2011-12-09) 23:59 organizatoriai daro mano paskaitos spec. akciją:

  • Perkate 1 bilietą, gaunate 1 dovanų (1+1)
  • Perkate 2 bilietus, gaunate 2 dovanų (2+2)
  • ir t.t.

Dalyvių registracija vyksta čia.

komentarų yra lygiai 8

  1. kestutis d

    Žmogus, kuris nelabai supranta, kam reikalingi mokesčiai, nekelia daug pasitikėjimo :)

    • Būčiau dėkingas, jei galėtumėte nurodyti (cituodamas) kurioje šio įrašo vietoje kalbama apie mokesčių nereikalingumą ?

  2. Medutė

    Kad situacija gerėtų savaime, reikia, kaip rašo gerbiamas autorius, “išnaudoti darbuotojų potencialą, dirbti žymiai efektyviau” .

    Ar tai reiškia – drožti tuos nususėlius kiek tik lenda, TUO PAT METU IR TOLIAU mokant MINIMALIĄ algą, kaip kad vadinamųjų “verslininkų” LT daroma jau 20 metų?

    Dėl tokių “verslininkų” greit nebebus KAM mokėti net tos minimalios algos, nes nūnai net paskutinis apykvaišis žino kelią į Karmėlavą, o abiturientas važiuoja į užsienio universitetus. (Arabai ir panašūs į juos baisiai jau tingūs ir dirbt nelinkę).

    Ką gi tada darys mūsų naujieji aristokratai (beje, dar neseniai buvę pilki tarybiniai piliečiai)? Ką jie droš? Ką jie maustys?
    Galima būtų verslą perkelt į Zanzibarą. Bet ten – savi maustytojai. Įkėlus koją ne į savo daržą, gali gauti kulką į kaktą.

    Gal tu, autoriau, pamokyk lietuviškus “verslininkus”, kad net paskutinis šuo nedergia to kiemo, kuriame laka.
    Jeigu dar ne per vėlu…

    • Tik žmogus su komunizmo praplautomis smegenimis gali darbuotojų potencialo išnaudojimą prilyginti darbuotojų išnaudojimui, nes Leninas ir kiti jo pasiekėjei nieko kito nematė tik darbo liaudies išnaudotojus.
      Tie, kurie skaito šį blogą, turėjo pastebėti, kad aš (kaip ir mano bendraautoriai) siekiame efektyvumo, o ne drožimo. Drožimas niekada naudos neatneša niekam. Mes siekiame, kad darant mažiau, padaryti daugiau.
      Kaip pavyzdį galiu pateikti http://www.commonsense.lt/2008/10/10/ar-lietuvos-gamintojai-tikrai-yra-%E2%80%9Emudakai%E2%80%9C/

  3. kestutis d

    Aš ir nesakiau, kad sakei, kad mokesčiai nereikalingi (gražinant: pacituokit tą vietą, kur sakiau :) ).
    Tiesiog jūsų supratimas kam reikalingi mokesčiai – gana įdomus. Jei siūlytų kas rinktis, kam skirti tą padidintą PVM procentą – pensininkams ar eksportuotojams remti – tai ką rinktumėtės :) ?

    • Šis įrašas ne apie mokesčius. Bet jei jums užkliuvo mokesčiai, o ne verslo stabilumo ar augimo problematika, tuomet šis seminaras tikrai ne jums.

  4. kestutis d

    Ir, Medute, šuo tikrai nedergia to kiemo, kuriame laka

  5. jonas

    Mane kas nustebino seminaro metu, tai kad dalyviai nuolatos prikisinejo mokescius. As suprantu, kad tai skaudus dalykas ir atrodo, kad pinigai nueina niekais, bet. Tai yra faktorius, kurio negali pakeisti ir itakoji ji mazai, tai kam del to bedavotis? Geriau nukreipti demesi i tai ka gali pakeisti ir tiesiogiai priklauso nuo tavo veiksmu.
    Siaip seminaras geras. Siek tiek demotyvuojantis, nes supranti, kad visos bedos yra susijusios ne su rinka, ne su zmonemis, bet su vadovu/savininku :)
    Bet is tiesu, kazkur giliai visi tai zino, kad nieks kits cia nekalts.
    Beje is to isplauke viena mintis. Smulkaus verslo, vienas is didziausiu pranasumu yra tas, kad jis labai lanktus, mobilus ir t.t. Bet ar tikrai tai tiesa?
    Kadangi pokycius inicijuoja vadovas/savininkas, o jis kaip zinia zmogus (wow :), o zmones labai sunkiai keiciasi. Gauname, kad tas smulkus verslas nebutinai toks jau ir lankstu ir mobilus, arba tiek lankstus ir mobilus kiek jos vadovas toks yra.
    Del pacio seminaro dar. Kadangi anketos normaliai neuzpildziau, tai pasakysiu cia, gal pravers. Pritruko realiu pavyzdziu is butent smulkiu verslu. Dauguma atveju buvo susije su gamyba, apribojimais ties staklemis ir t.t. Suprantu, kad galima prilyginti bet kuriam verslui, bet man tokiu pavyzdziu pritruko.

Jūsų komentaras