Common sense

Reikjavike beužkandžiaudami keptais banginiais su draugais ex-lietuviais (Lietuva atėmė iš jų žalius pasus, kai šie gavo mėlynus) dalinomės naujienomis, kas vyksta šalyje, iš kurios mes dar neemigravome. Kai keliais sakiniais nupasakojau šildymo skandalo eigą, draugai uždavė logišką klausimą: “O tai koks “Vilniaus energijai” tikslas padidinti šilumos vartojimą?”. Geras klausimas, į kurį iki šiol negalėjau rasti atsakymo. O ir komentatoriai čia bent keliolika kartų rašė, kad mūsų “sąmokslo teorijos” neturi pagrindo, nes gi “Vilniaus energijos” pelnas nepriklauso nuo pardavimų. Tačiau besidarbuojant su lopeta (šiąnakt Reikjavike iškrito daugiausia sniego per visą matavimų istoriją, bent jau taip kažkas per vietinį radiją sakė), šovė mintis. Ko gero, turime atsakymą.

Dėmesio! Neturiu galimybės patikrinti šių prielaidų, pašnekėti su atsakingais Lietuvoj žmonėmis, nes minutė pokalbių kainuoja 1,44 Lt, o ir dubliuoti atsakingų komisijų darbo nederėtų. Todėl visa tai, ką toliau parašysiu, yra kol kas nepagrįsta, ir Vidas su Jonu (VE gerbėjai komentatoriai) tai pavadins sąmokslo teorija, bet kas mums, banginių priėdusiems.

Taigi:

Kodėl “Vilniaus energijai” naudinga padidinti šilumos suvartojimą?

Liberalai (Eligijus Masiulis ir Arūnas Štaras) portalui Delfi.lt (kuris nededa nuorodų į blogerius, todėl ir aš į jį nedėsiu) išreiškė liaudyje sklandančią versiją, kad taip esą rubikonai keršija prezidentei:

„Mano asmeniniu įsitikinimu, tai yra iš tikrų kerštas. Dabartinės „Vilniaus energijos“, valdomos „Dalkios“, kerštas už tai, kad prezidentės iniciatyva Seimas priėmė šį rudenį Šilumos ūkio įstatymo pataisas, pagal kurias uždraudė tai pačiai bendrovei kartu ir tiekti šilumą, ir kartu administruoti šilumos punktus“, – Lietuvos radijo laidoje „Forumas“ ketvirtadienį kalbėjo E. Masiulis.

Ši versija neatrodo įtikinama, nes verslas, net ir monopolinis, vis tiek grindžiamas pinigais, o ne myliu-nemyliu isterijomis. Todėl reikėtų paieškoti piniginio intereso.

Ir čia randasi įtarimų, kad padidinti šilumos suvartojimą gali būti naudinga pačiai “Vilniaus energijai”. Bet “Vilniaus energija” tai neigia.

Pasak R. Germano, “Vilniaus energijos” komercijos direktoriaus, jo firmai didinti vartojimą nėra jokio tikslo:

“Kainų komisija pernai išaiškino oficialiai, kad “Vilniaus energija” neturi jokio motyvo pumpuoti kuo daugiau šilumos į pastatus. Kuo daugiau parduodame šilumos, tuo mums blogiau”, – tvirtino R.Germanas.

O čia dar viena R. Germano frazė ta pačia tema:

“Turi būti motyvas kažkoks kilnoti tą temperatūrą. Tai, kad motyvo nėra – galite Kainų komisijos tinklalapyje pasiskaityti, seniai tas visiems yra išaiškinta valstybinių institucijų. Jei nėra motyvo, tai kam mums kilnoti tą temperatūrą? Nuo lapkričio 1 dienos yra atjungtas nuotolinis valdymas (…)”, – BNS kalbėjo R.Germanas.

Visa laimė, kad saloj turime internetą, todėl googlinam ir randame tą išaiškinimą, apie kurį spaudai kalbėjo R. Germanas. Skaitome labai atidžiai:

Atsižvelgiant į tai, kad būtinųjų šilumos tiekėjo sąnaudų suma yra fiksuota (metų laikotarpiui) ir žinoma prieš prasidedant ataskaitiniam laikotarpiui, o faktinė realizuoto šilumos energijos kiekio apimtis yra žinoma jau pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, Šilumos kainų nustatymo metodikos 115.1 punkte yra numatytas realizuotos šilumos kiekio pokyčio koregavimo koeficientas. Šio koeficiento naudojimas užtikrina, kad vartotojai nepermokėtų, jei faktinis realizuotos šilumos kiekis yra didesnis nei buvo prognozuota, ir kad šilumos tiekėjai padengtų nustatytą sąnaudų sumą, jei realizuotos šilumos kiekis yra mažesnis nei buvo prognozuota. Taigi, jei praėjusį ataskaitinį laikotarpį šilumos energijos buvo realizuota daugiau nei prognozuota, ir šilumos tiekėjas dėl to turėjo daugiau pajamų, šia papildoma pajamų suma yra mažinama šilumos tiekėjo per ateinantį laikotarpį dengtinų metinių sąnaudų suma, įskaitant normatyvinį pelną, t. y. atitinkama dalimi mažinama ateinančio laikotarpio šilumos energijos kaina.

Kadangi jūs paskaitėte nelabai atidžiai, atskirai nukopijuoju vieną sakinį. Skaitome dar kartą, ypač tą vietą, kur pastorintas šriftas:

Šio koeficiento naudojimas užtikrina, kad vartotojai nepermokėtų, jei faktinis realizuotos šilumos kiekis yra didesnis nei buvo prognozuota, ir kad šilumos tiekėjai padengtų nustatytą sąnaudų sumą, jei realizuotos šilumos kiekis yra mažesnis nei buvo prognozuota.

Taigi, jei žiema pasirodo esanti šiltesnė, nei buvo prognozuota, o šilumos tiekėjas prisipirko (ar sudarė kontraktų dėl įsigijimo) per daug kuro (dujų ir mazuto), nei sąnaudos per tą šiltesnę žiemą, tuomet atsiradęs skirtumas tarp didelės prognozės ir mažo fakto turi būti padengtas šilumos tiekėjo sąskaita.

Nežinome, kiek ir kada “Vilniaus energija” pirko (ar sudarė sandorių) kuro, tačiau žinome, kad metų vidury apie šiltesnę žiemą nebuvo kalbos:

Kadangi visa tai, ką čia surašiau, yra tik prielaidos, visos komisijos (tiek valstybinės, tiek zuokinės) turėtų patikrinti šiuos du dalykus (ko man nepavyko sužinoti):

1. Kiek ir kada “Vilniaus energija” pirko kuro?

2. Kiek nupirkto (užsakyto) kuro kiekis šiam sezonui skyrėsi nuo praėjusių metų fakto?

Dirbdami su distribucinėmis kompanijomis kasdien susiduriame su viena šventa karve, apie kurią jau esame rašę “Verslo klasėj”:

Kuo didesnę nuolaidą gausiu, tuo daugiau uždirbsiu pardavęs.

Todėl nenustebsiu, kad norėdami gauti geresnę kainą, “Vilniaus energija” užsisakė didesnį dujų kiekį…

Ką tokiu atveju daryti? Štai “Vilniaus prekyba”, kai nepataiko su paklausos prognozėm, miestiečius džiugina išpardavimais. Negi laikysi pinigus atsargose. Logiška išsiparduoti, kai nesusitvarkai su atsargomis, ar ne? O ką daryti, jei overstock’as atsiranda pas tokią firmą, kaip “Vilniaus energija”?

Nežinant atsakymų į minėtus du klausimukus, negalime kategoriškai teigti, kad “Vilniaus energija” nepataikė su orų prognozėmis, ir dėl to, kad šio nepataikymo netektų dengti savo sąskaita, truputėlį padidino suvartojimą. Šitai tegu teigia/neigia komisijos.

Mes čia tik šiaip sau rašinėjam, maža koks komisijos narys paskaitys.

***

Ankstesnės šilumos skandalo tyrimo blogeriškos serijos:

Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? Atsakymas čia
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (termometrai išdavikai) #2
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (žurnalai nedega) #3
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? Nr.4: Atsakomybės, įgaliojimai ir techniniai fokusai
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (failas netyčiukas) #5
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? Nr.6: kas taupo, tam didėja.
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? Nr.7: pardavimų valdymas, faktai ir statistika
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (valdiški nemokšos) #8

Share/Bookmark

Maloniai kviečiame atvykti į knygos „Tėvai, vaikai ir pinigai: kaip mokyti vaikus apie pinigus“ pristatymą.

Ačiū, nuvykome.

Susidomėjau, nes mano vaikai kaip tik dabar eksperimentuoja, ką galima padaryti su kišenpinigiais. Tik tądien dar nežinojau, ką mūsų visų mylimas Seimas padovanos Kalėdoms. Ankstesnė dovana visiems apkarto.

Taigi diskusijoje, kaip ir žadėta, dalyvauja:

• Julita Varanauskienė (SEB šeimos finansų ekspertė)

• Rasa Bagdonienė („Lietuvos Junior Achievement“ valdybos narė)

• Paulius Gebrauskas („Šeimų universiteto“ valdybos pirmininkas)

• Kiti ekspertai.

Tema pradedama nagrinėti nuo pamatų, kad pinigai nėra vertybė, kad pražudo ne pinigai, o meilė pinigams. Mintis nuklydo: čia mes taip apie Seimą kalbam, kaip apie vaikus, kurie turi nepasotinamą meilę pinigams? Gerai, bandau nesiblaškyti, kol plėtojamos teorinės temos. Beje, pradėjo kirbėti kitas klausimas, o kokios vertybės bus pas vaiką, kuris pusdienį praleidžia prie durnadėžės. Ji pastoviai bamba: “Leisk pinigus ir skolinkis, arba skolinkis ir leisk pinigus”. O gal tokiai reklamai neatsparūs ne vien vaikai, o ir seimūnai. Apie ką aš čia? Iš kur man lenda tokios mintys? Aaa, visi diskusijos atstovai sėdi pasitempę kaip Seime ir kalba rimtai apie viską ir nieko konkrečiai, gal todėl ir asocijuojasi su Seimu.

Laukiam, ir tuomet iš kitų ekspertų žodį perima Austėja Landsbergienė. Ir tada pradeda kristi perliukai. Aš jų neperpasakosiu, reikia pačiam išklausyti. Bet klausai žmogus ir supranti, kad tai žmogus, kuriam darželinukas – tai žvaigždė, apie kurią sukasi visata.

Daug linksmų pavyzdžių, kaip vaikai žaidžia su kasos aparatais, arba bando suprasti, kas yra pinigai, ir kaip juos reikia pasidalinti. Klink… na jo, o kaip pasidalinti, jeigu trūksta? O jeigu biznis toks, kur “neapgausi, neuždirbsi”? Klink… Seimas su PVM idėja bandė atimti iš visų ir po lygiai. Bet visi pasipriešino demokratiškai išrinktos valdžios kėslams. Todėl politikai ėmėsi, to, ką geriausiai moka, politikos, t.y. “skaldyk ir valdyk” metodikos. Dabar apmokestins visus, bet kiekvieną individualiai. Ir tik kitais metais, kaip žirafoms rinkėjams daeis, kad babkių neliko ne tik jų piniginėse, bet ir valstybės biudžete. Įdomu, kurie bankai skelbs rekordinius pelnus? Klink…

“Mokinant vaikus elgtis su pinigais, reikia elgseną susieti su atsakomybe” – porina ekspertas. Klink… Idomu, apie kokią atsakomybę kalbama? Privataus asmens prieš banką, privataus asmens prieš valstybę, banką prižiūrinčių institucijų, prezidentės, ir t.t. Turbūt čia apie tą, kuri sutinkama tik pasakose. Klink… Žmogaus amžių galima padalinti į šiuos etapus: 0-4 metai – tai aukso amžius, kada vaikas viskuo tiki; 4-6 – tai sidabro amžius, kada vaikas mokinasi, kas jam patinka; ir vėlesnis etapas, vadinamas akmens amžiumi, kai reikia viską įkalti. Klink… Ar yra kas nors dar kietesnio ir brangesnio? Deimantinis periodas, tai kai sėdi Seime.

Klink… Tikiuosi, renginys jums patiko – užbaigia renginio vedėjas. Taip ir nepastebėjau, kaip prabėgo valanda, reiškia, užskaitom teigiamai. O knygą pasidėjau savaitgaliui paskaityti. Klink… gal reikėjo Prezidentei duoti, kad ji savo vaikams (seimūnams) knygą padalintų ir paaiškintų apie atsakingą pinigų valdymą su vaikiškais pavyzdžiais, jeigu jau kitaip nesupranta?

Klink… Didelei šeimai reikalingas didelis namas – apmokestinam, didelei šeimai didelis automobilis – apmokestinam, didelę šeimą turėti išdrįs turėti tik daug uždirbanti šeima – progresiniai mokesčiai. Tai kur ta garsioji vertybė – šeima, kurią valstybė remia? Ar pradžiai atimsim, o paskui sušelpsim, ir dar dėkingas turėsi būti?

Žodžiais jau niekas netiki, kai pamato realius veiksmus. Blyn Seimas, negi sunku sutaupyti 5% biudžeto ir taip gauti tą trūkstamą milijardą. Bet savi marškiniai arčiau kūno, todėl vaikiškų knygučių neskaitysim ir kitus paturėsim.

Share/Bookmark

Prieš skaitydami šią šildymo skandalo blogeriško tyrimo seriją, būtinai paskaitykite ankstesnes.

Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? Atsakymas čia #1

Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (termometrai išdavikai) #2

Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (žurnalai nedega) #3

Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? Nr.4: Atsakomybės, įgaliojimai ir techniniai fokusai #4

Taigi nesikartosim, kas jau buvo rašyta, o paanalizuosim tai, kokius duomenis mums vakar pateikė Vilniaus m. savivaldybė.

Iš pradžių savivaldybė pateikė .xlsx failą, ir apie tai mus staigiai informavo tinklaraščio skaitytojas:

Tačiau po kelių minučių (tinklaraščio laikrodis skuba 1 val.) šitas failas dingo iš savivaldybės tinklapio, ir atsirado .pdf’as.

Laimei, mes spėjom failą išsisaugoti (ačiū Diadiai Flap), ir dabar turime daugiau, nei skelbia savivaldybė ir laisva spauda.

Štai tas darbinis failas (spausti čia), kviečiu visus atsisiųsti, paanalizuoti.

Šioje tyrimo serijoje keliame du klausimus:

- ar Vilniaus m. savivaldybės duomenys yra teisingi, t.y. ar netyčia nepatiuninguoti,

- kiek padidėjo Vilniaus daugiabučių šilumos suvartojimas, jei palyginsime 2010 m. lapkritį ir 2011 m. lapkritį.

Ar Vilniaus m. savivaldybės duomenys yra teisingi?

Taigi patikrinkime.

Imame vieno namo gyventojo sąskaitą, ir žiūrime antrą lapą, kur yra info apie namą. Taigi, Musninkų g. 20:

O čia info apie tą namą iš savivaldybės failo:

Taigi “Vilniaus energija” šiam namui, kai skaičiavo sąskaitą, suskaičiavo 450 dienolaipsnių, o dabar jų priskaičiavo jau 504.

Bet gal tai atsitiktinė klaida?

Žiūrime kitą namą. Parko g. 6. Čia informacija klientui prie sąskaitos:

O čia savivaldybės paskelbti duomenys:

Vėl neatitikimas: “Vilniaus energija” sąskaitą išstatė su 450 dienolaipsnių, o dabar jų padaugėjo iki 490.

Kyla klausimas: o kam tie dienolaipsniai reikalingi?

Manau, ateis komentuotojai, ir paaiškins (skaitykite komentarus). Aš tik tepasakysiu, kad:

• dienolaipsniai neatspindi tikrojo suvartojimo, tačiau atspindi tendenciją (buvo šilčiau ar šalčiau),
• sąskaitose savivaldybė naudoja rodiklį “Dienolaipsniai per ataskaitinį laikotarpį” (darbiniame faile tai vadina “DNL (Grandis)”), o čia (pijariniame ir darbiniame failuose) mums pateikia rodiklį “Faktiniai dienolaipsniai, vnt.”,
• kuo daugiau dienolaipsnių (DNL), tuo mažesnis KwH/DNL rodiklis, o kuo mažesnis šis rodiklis 2011 metais, tuo jis mažiau išauga lyginant su 2010 m. lapkričiu.

Taigi savivaldybė pijarina pagal vieną skaičiavimo metodiką, o gyventojai apmokestinami pagal kitą (kuri pijarinimui nelabai tinka).

Čia matau prieštaravimą:

• arba visi gyventojai moka sąskaitas už suvartotą šilumos kiekį nepaisant dienolaipsnių,
• arba, jei savivaldybės pijaras yra teisingas, gyventojai turi teisę tikėtis, jog sąskaitos bus perskaičiuotos pagal faktinius dienolaipsnius.

Kiek padidėjo Vilniaus daugiabučių šilumos suvartojimas?

Tai paskaičiuoti labai paprasta. Žinoma, jei turi darbinį savivaldybės failą.

Žiūrim failo antrąjį sheet’ą, suminius skaičius, kurie pateikti 3 eilutėje.

Susirandam “Šildymas MWh” 2010 metais (AS 3 langelyje) ir 2011 metais (BN 3 langelis). Paslėpus kelis stulpelius, kad vaizdas tilptų į ekraną, turime štai ką:

“Vilniaus energija” 2010 m. lapkritį mums įpūtė 119.310 MWh, o šiemet – 139.272 MWh.

Šilumos kiekio padidėjimas lygus 16,73 procento (galima suskaičiuoti ir 14,17 proc. padidėjimą, jei įvertinsime šituos kintamuosius: Šilumos energija, Vėdinimo sistemos, Bendro naudojimo patalpų šildymas, Atsijungusių patalpų šildymas, Šildymas (pagal daliklius).

Taigi tiek daugiau šilumos sunaudojo visi Vilniaus daugiabučiai.

Bet gi būtina atsižvelgti į dienų skaičių (nes p. Germanas iš VE bent kelis kartus kartojo, kad prie šių metų lapkričio prisidėjo kelios spalio dienos). Smagu, kai turime ne vidurkius, bet tikslų lyginamų dienų skaičių pagal namą.

Kadangi čia lankosi visi labai gudrūs ir protingi, turime visam Vilniui matematinį uždavinuką:

Kiek padidėjo suvartojimas įvertinus skirtingą apskaitytų dienų skaičių?

Sprendimui reikalingi duomenys – savivaldybės darbiniame faile.

Priminsime, jog:

„Vilniaus energijos“ komercijos direktorius Rimantas Germanas DELFI teigė, esą sostinėje pagamintos šilumos kiekis, palyginti su pernykščiu lapkričiu, išaugo tik 2,4 proc.

Nekantraujame paskaityti jūsų sprendimus.

Share/Bookmark

Beveik prieš mėnesį TOC sprendimai tinklapyje publikavome Dr. E. Goldratt  2008 metais parašyto straipsnio  “Standing on the Shoulders of Giants“ vertimo pirmąją ir antrąją dalis. Kaip jau minėjau anksčiau, straipsnis labai specifinis ir skirtas gamybininkams. Bet jo populiarumas stebina. Google Analytics teigia, kad iki šiandienos pirmąją dalį perskaitė peržiūrėjo net 896 kartus, o antrąja dalį – 402 kartus.

Metų pabaigos sindromas bei energetiniai klausimai šiek tiek nukreipė mūsų mintis bei pastangas, tačiau galiausiai pateikiame trečią (paskutinę) vertimo dalį.

Ant milžinų pečių. Gamybos koncepcijos ir jų praktinis pritaikymas. Dalis 3/3

Share/Bookmark

Kadangi Vilniaus meras truputėlį neprimato, mes vis negalime palikti šildymo temos*. Vis tenka jam, kaip tam katinėliui (kuris pridarė kambary, bet tipo nesupranta, ką padarė) kasdien baksnoti snukutį į kakučius, kol atpras šikalioti ant savo rinkėjų.

Apžvelkime, ką meras doro prikalbėjo per antradienį (vakar):

„Galim pasakyti labai aiškiai, kad mes nematome tokių dalykų (rubikonų piktnaudžiavimo – red). Jeigu šiandien „Vilniaus energija“ mums dar nesugeba pateikti statistinių duomenų įvairiausiais pjūviais, vadinasi, niekas jų neturi. O kalbėti be skaičių, be faktų, emocine kalba – tai nėra specialistų kalba , – DELFI prezidentės patarėjos žodžius komentavo A. Zuokas.

Prezidentė, kaip žinia, antradienį pasakė tai, ką mes rašėm dar sekmadienį:

“Tiesioginę atsakomybę už tai (gyventojams padidėjusias šildymo sąskaitas – red.) turi prisiimti sostinės savivaldybė, patvirtinusi perteklinę šilumos tiekimo temperatūrą, kuri leidžia manipuliuoti šilumos suvartojimu“.

Bet grįžkim prie mero nematomų dalykų. Niekas, jo teigimu, neturi jokių duomenų apie tai, kad buvo užkačegarintas Vilnius, tik “Vilniaus energija”. Jis klysta. Duomenys yra. Apie juos truputėlį vėliau.

Kol kas prisiminkime, ką antradienį šnekėjo “Vilniaus energija”:

“Vanduo nebuvo nei aukštesnės, nei žemesnės temperatūros, o toks, koks nustatytas pagal grafiką. (…) Na, negalime mes į tuos namus pripumpuoti šilumos. Mūsų net nėra namuose. Reikia išsiaiškinti, kas darosi name, kodėl jis tiek suvartoja, o būtinai eina pas šilumos tiekėjus, kurie yra niekuo dėti“, – kalbėjo jis („Vilniaus energijos“ komercijos direktorius Rimantas Germanas).

Spaudos apžvalgos pabaigai dar viena antradieninė ištrauka iš internetų:

K. Karosas (Vilniaus m. savivaldybės tarnautojas energetikos reikalams) tvirtino, kad termofikacinio vandens temperatūra tiek šiemet, tiek pernai nesiskiria.

Taigi prieš eilinį kartą besdami snukučius į kakučius, sureziumuokime:

• Meras sako, kad nėra jokių duomenų,
• “Vilniaus energija” sako, kad jie negali užkačegarinti Vilniaus,
• Tūlas valdininkas sako, kad termofikacinio vandens temperatūra pernai ir šiemet nesiskyrė.

Ar tikrai? (tai antras pagal dažnumą klausimas, kurį užduodame firmose darydami assessment’us. Pirmas yra “kodėl?”)

Pasikeliame vieno Ukmergės g. Vilniuje šilumos punkto apskaitos prietaisų rodmenų žurnalą, ir plačiai atsimerkę žiūrime.

2010 m. lapkričio įeinančio termofikacinio vandens temperatūros (laipsniais Celcijaus) parodymai apibraukti raudonu flamasteriu, kurį rubikonai jau turbūt regi košmaruose:

O žemiau – atitinkami 2011 m. lapkričio termofikacino vandens laipsnių parodymai:

Ką reiškia įeinančio termometro parodymai, skaitykite #2 serijoje, o kokiu būdu buvo užkačegarinta – skaitykite #1 serijoje.

Vėl primenu iki šiol nepaneigtą aksiomą, kad nepamestume fokuso:

Kuo karštesnį termofikatą jums tiekia šilumos tiekėjas, tuo labiau išauga jūsų šilumos sąnaudos.

Žinote, kas liūdniausia minėtiems trims veikėjams? Ogi “Vilniaus energijos” šilumininko parašai žurnale, patvirtinantys, kad duomenys teisingi ir nesuklastoti.

Tokie žurnalai yra pildomi ir jūsų daugiabučio šiluminiame punkte. Kadangi visi jau palyginote savo sąskaitas, dabar pats laikas palyginti parodymus mazguose.

Ir tuomet su duomenimis ateiti pas Artūrą Zuoką į diskusiją. Kuri vyks gal iki Kalėdų, o gal ir po jų. Jeigu žmonės nusprendė vaidinti demokratiją, tai kodėl nesudalyvavus?

*Dar reiktų aprašyti apie MSV-I ventilį, apie kurį užsiminė skaitytojas Stasys, bet tam tektų pasiimti išeiginę. Gal kas nors kitas norėtų tuo užsiimti?

PAPILDYTA NAUJAIS BŪTINAISIAIS SKAITINIAIS:

• Šildymo skandalo tyrimo #4 seriją parengė Rokiškis. Apžvelgti būdai, kaip “Vilniaus energija” gali privaryti gyventojams perteklinės šilumos.
• Gyventojai parengė skundų šablonus “Vilniaus energijai” bei instrukcijas, kaip skųstis dėl rubikonų maklės.

Share/Bookmark

Po mūsų įrašo, o gal čia tik šiaip sutapimas, Valstybinė energetikos inspekcija pradėjo tyrimą dėl didesnio nei įprastai šildymo suvartojimo Vilniuje lapkričio mėnesį:

Išvadas žadama pateikti šios savaitės pabaigoje.

Kadangi mūsų skaitytojai – žmonės užsiėmę, neturi laiko laukti iki savaitgalio, teko mums padaryti tai, ką esame įpratę daryti diegdami visokius efektyvumus gamyklose. Buvo nueita į į gembą (japonai taip vadina vietą, kur vyksta darbas, ar kur kuriama (dažniausiai ne visai sėkmingai) pridėtinė vertė), nes tik būdamas vietoje gali išsiaiškinti, kas vyksta iš tikrųjų. Sėdint dangoraižy tai padaryti gan sudėtinga. Apie tai rašėm dar prieš trejetą metų.

Pradėkime nuo to, kad vakar, 2011-12-19 20:00 Vilniuje oro temperatūra siekė +2 C. Ta proga padariau meteo.lt print screen’ą:

Pernai prie tokios lauko temperatūros pagal tuomet egzistavusį temperatūrinį grafiką, kurio buvo verčiami laikytis visą šilumos tiekimo grandinę apraizgę rubikonai, termofikacinio vandens temperatūra šilumos punkte (namo rūsy) turėjo būti +66 C. Apvedžiau žaliu flamasteriu:

O dabar nusileiskime į vieno šešiolikos aukštų daugiabučio Ukmergės g., Vilniuje, šilumos punktą.

Pamatome tokį štai vaizdelį:

Viršutiniu  vamzdžiu termofikatas ateina į namą. Termofikatas, pasicirkuliavęs po namą, apatiniu vamzdžiu grįžta į magistralinį žiedą.

1 – tai ateinančio iš “Vilniaus energijos” termofikato temperatūrinis daviklis. Matote, laideliu nuo daviklio perduodami duomenys į elektromagnetinį vandens kiekio skaitiklį, pažymėtą Nr. 5. Tą skaitiklį šitam punktui pardavė tokia firma “Axis Industries”. Ant skaitiklio neparašyta, kad tai rubikoninė firma, bet tai maža, ką žmonės šneka.

2 – tai toks tūpas termometras. Jis rodo atėjusio termofikato laipsnius žmonėms (ne skaitliukui). Pavadinkime jį įėjimo termometru.

3 – tai grįžtančio į “Vilniaus energiją” termofikato temperatūrinis daviklis. Jis irgi sujungtas laideliu su skaitikliu, mano superautocad schemoje pažymėtu Nr. 5.

4 – tai vėlgi termometras, rodantis žmonėms (ne rubikonams), kokios temperatūros termofikatas grįžta į magistralę. Susitarkime, kad vadinsime jį išėjimo termometru.

5 – tai minėtasis skaitiklis.

Nuotraukos darytos 2011-12-19 (pirmadienį) 19:49. Visada galite pasitikrinti pažiūrėję failo EXIF duomenis. Sužinosite, net su kokiu fotoaparatu buvo fotkinta.

Jums, ko gero, įdomu, ką rodo termometrai?

Man irgi.

Štai išėjimo termometras:

Jis rodo mums +31 C. Vadinasi, namo šilumininkas ėmėsi kažkokių reguliavimo priemonių (šiuo atveju lėtino cirkuliaciją).

Bet mums (tame tarpe Artūrui Zuokui beigi Prezidentei) kur kas įdomesnis įėjimo termometras:

Na štai, ant įvado vakar turėjome +73 C!

O kiek būtų buvę, jei galiotų pernai metų temperatūrinis grafikas? Bingo, +66 C.

Šis +7 C skirtumas atsirado dėl “Vilniaus energijos” savanoriško sprendimo padėti vilniečiams išgyventi šį visu 0,8 laipsniu šaltesnį lapkritį. Padėti jų neperspėjus, kad mes jums čia tuoj užkaitinsim, ir jūs ten mazguose būkite pasiruošę susireguliuoti tą mūsų pasiųstą peklą.

Kažkiek susireguliuoti yra įmanoma net ir peklos* sąlygomis. Pavyzdžiui, šilumininkai, katriems priklauso nufotografuotasis išėjimo terometras Nr. 4, tą jau bando daryti (keisdami grąžinimo temperatūrą ir sunaudoto termofikato kiekius plius dar kažkokius parametrus, kurių nesupratau).

Bet aksioma, išsakyta sekmadienį, nesikeičia:

Kuo karštesnį termofikatą jums tiekia šilumos tiekėjas, tuo labiau išauga jūsų šilumos sąnaudos.

Jeigu nepasitikite žmonių termometrais, visada galite pasitikėti rubikoniniais skaitliukais. Į juos duomenys nuo jūsų vamzdžių atkeliauja laideliais. O “Vilniaus energija” nuotoliniu būdu gali tuos duomenis nuskaityti.

O štai ar į tuos duomenis “Vilniaus energija” atsižvelgs, tai čia jau moralės, įstatymų, derybų, otkatų, rinkimų finansavimo ir pan. klausimas.

Tik kol kas neaišku, kokiai institucijai šitą klausimą pateikti.

*Jei kam nelabai aišku, kaip ta pekla buvo užkurta, paskaitykite ankstesnį įrašą šia tema. Ir A. Zuokui parodykit kas nors.

Share/Bookmark

Į mūsų tinklaraštį karts nuo karto kaip į kokius tadus blindas kreipiasi skriaudžiamieji. Sutinka viešoj vietoj (kokiam verslo renginy ar išplėstiniame susibūrime) ir prašo iškelti viešumon kokią neteisybę ar absurdą. Paprastai tadablindiniams reikalams neturime laiko, bet šįkart teko atimti iš šeimos pusdienį su sąlyga, kad tuo pačiu klausimu kreipėsi net 183 skaitytojai.

Keli pokalbiai su daugiabučių gyventojais, administratoriais (ne rubikoniniais), truputis google, ir turime sukramtytą istoriją.

Taip, šildymo sąskaitos Vilniuje už 2011 m. lapkritį.

Kas atsitiko?

Pats nesu “Vilniaus energijos” klientas (šildymo reikalais bendradarbiauju su “Lietuvos dujomis” ir kartais su “Moki veži”, kurie tiekia man saulėgražų briketus židiniui), tad apie dideles sąskaitas už šildymą lapkričio mėn. perskaičiau internetuose:

Tokių kaip ponia Česlava sostinėje – tūkstančiai. Gavę sąskaitas už lapkritį didžiuma vilniečių pakraupo. Kai kam mokesčiai už šildymą, palyginti su praėjusių metų lapkričiu, išaugo daugiau nei 200 litų. Pavyzdžiui, pernai 67 kv. m bute gyvenanti vilnietė Elena šildymui atseikėjo 234 litus. Šiemet už paslaugą teks atriekti kur kas daugiau – 447 litus.

Taigi sąskaitos padidėjo žiauriai, nepaisant to, kad vidutinė lauko temperatūra Vilniuje (2011 lapkritis vs. 2010 lapkritis) buvo vos vienu laipsniu mažesnė.

Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą?

Čia jau darosi įdomu. Štai ką aiškina Rimantas Germanas, sąskaitas gyventojams išstačiusios “Vilniaus energijos” direktorius:

„Pirma, mėnuo buvo beveik laipsniu šaltesnis. Antra, pernai skaitikliai buvo nurašyti ne paskutinę mėnesio dieną, todėl į sąskaitą pakliuvo tik 27 dienos. Trečia, pagal Prezidentės pataisą nuo šių metų lapkričio 1 d. mes neprižiūrime šilumos panaudojimo efektyvumo, neiname į namo vidų ir netikriname šilumos punktų. Mūsų pastate nėra: šiluma atėjo iki namo, tuo mūsų darbas ir baigėsi“, – aiškino R.Germanas.

Pirmos dvi atmazkės tėra atmazkės. O štai trečioji – kad šilumos panaudojimo efektyvumas neberūpi “Vilniaus energijai” – verta atidesnio pananagrinėjimo.

Bet pradžioje pažiūrėkime į lapkričio sąskaitas.

Štai kaip ji atrodė pernai (2010):

Ir štai kaip ji atrodo šiemet (2011):

Pažiūrėkime į faktinį suvartojimą. Buvo 1,089384 MWh, o dabar 1,392608 MWh. Turime 27,83 proc. padidėjimą. Kyla natūralus klausimas – WTF?

Kaip čia gavosi, kad tas pats butas (ir tas pats daugiabutis namas) suvartojo beveik trečdaliu daugiau šilumos?

Atsakymą mums perša jau minėtasis Rimantas Germanas iš “Vilniaus energijos”:

Prancūzijos koncerno „Dalkia“ valdomos bendrovės „Vilniaus energija“ komercijos direktorius Rimantas Germanas atsakė, kad nuo lapkričio 1 dienos įmonė neprižiūri daugiabučių šilumos sistemų, nuo kurių priklauso namų šilumos suvartojimo rodikliai. Anot jo, Seimas įstatymu atskyrė šilumos tiekėjus nuo bendrijų ir namų administratorių. „Į visus klausimas apie šilumos suvartojimą daugiabučiuose turi atsakyti bendrijos arba administratoriai, reguliuojantys šilumos punktus“, – pridūrė R.Germanas.

Taigi, pasak R. Germano, namas pats kaltas, kad daug suvartojo. Nes šilumos kranelį namo mazge sukinėja nebe rubikonai.

Kaip nutiko, kad rubikonus formaliai patraukus nuo mazgų namuose, tų namų atstovai (gyventojai arba samdyti administratoriai) visi susitarė, lapkričio 1 d. visi drauge nusileido į savo namų rūsius, ir  sulig komanda “viens, du, trys” trečdaliu atsuko šilumos kranelius? Ir taip visas Vilnius!

Panašu, kad atsakymo reikia ieškoti šilumos tiekimo grandine keliaujant aukštyn. Ir palyginti, kas pasikeitė ten, aukščiau šilumos mazgo.

Du temperatūriniai grafikai

Kad daugiabučiuose būtų šilta, iki šiol būdavo sudarinėjami du temperatūriniai grafikai.

Vienas nustato “Vilniaus energijos” (šilumos tiekėjo) pagamintos šilumos reikiamą temperatūrą šilumos šaltinyje (elektrinėje). Šis parametras užtikrina, kad pastato įvade būtų pakankamas slėgis ir temperatūra paruošti karštą vandenį ir reikalingą šilumą šilumos punkte namo butų šildymui prie atitinkamos lauko temperatūros. Bet esmė ta, kad temperatūra matuojama taip vadinamame išėjimo taške prie elektrinės, t.y. ant pirmo kranelio už elektrinės ribos.

Štai pernai metų grafikas, kviečiu užmesti akį.

Kadangi karštas vanduo tekėdamas vėsta (nes gi reikia apšildyti ir žolytę), suprantama, atkeliavęs iki namo mazgo, jis būna vėsesnis. Todėl egzistuoja dar vienas temperatūrinis grafikas, skirtas užtikrinti reikalingą karšto vandens temperatūrą namo mazge esant atitinkamai lauko temperatūrai.

Štai kaip tasai grafikas atrodė pernai:

Šitas antrasis temperatūrinis grafikas yra skirtas šilumos vartotojui (pastato prižiūrėtojui). Kadangi iki 2011 m. šilumos įrenginius prižiūrėjo ir reguliavo rubikonai, šis grafikas buvo skirtas jiems pakontroliuoti, t.y. užtikrinti, kad lauke esant +4 C, jie į šilumos punktu nepaduotų +70 C termofikato, kai namui pašildyti prie tokios lauko temperatūros pilnai pakanka +65 C.

Tačiau 2011 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo naujas Šilumos ūkio įstatymas, kuris uždraudė rubikonams  reguliuoti šilumos įrenginius. Kadangi jie nebereguliuoja, tai ir atsakomybės nebeneša už temperatūrą namo mazge.

Taigi prasideda 2011 m. šildymo sezonas, ir ką mes turime?

Patvirtinamas* naujas temperatūrinis grafikas, reguliuojantis šaltinio temperatūrą:

O štai grafiko, skirto užtikrinti reikiamą temperatūrą šilumos mazge, namo rusy, nėra. IR NEBUS. Nes įstatymas, kaip minėjau, atkirto rubikonus nuo kranelių rūsiuose, taigi kaip ir nebėra ką reguliuoti.

Kas vyksta realybėje?

Pamatuokime temperatūrą mazge namo rūsy. Mano šaltiniai matavo, ir išmatavo vidutinę +70 C temperatūrą, kai lapkritį prie +4 C lauke, mazge jos būtų pakakę (kaip būdavo iki šiol) +65 C. Taigi vanduo iki mazgo šių metų lapkritį atkeliavo penkiais laipsniais karštesnis, nei pernai.

Dėl to namai gavo daugiau šilumos, kuri buvo išdalinta butams, ir iš čia didesnės sąskaitos.

Ką padarė rubikonai, kad pernai išėjimo taške termofikato temperatūra siekė +72 C, o mazge +65, o šiemet atitinkamai +72 C ir +70? Fizikas (kad ir Andrius Kubilius) jums paaiškins: norint, kad karštas vanduo lėčiau vėstų, reikia padidinti jo cirkuliaciją. Kuo vanduo greičiau juda, tuo lėčiau vėsta.

Taigi 2010 metais lapkričio mėnesį “Vilniaus energija” į miestą pumpuodavo +72 C išėjimo taške (t.y. vamzdžio pradžioje elektrinėje), o su sąlyga, kad visos magistralės yra uždaras žiedas, tai iškeliavęs termofikatas po kiek laiko sugrįždavo atvėsęs. Jeigu termofikatas keliauja lėtai, labai lėtai, tuomet jis kelionės metu spėja atvėsti, todėl namo įvadą pasiekdavo +65 C temperatūros.

Šiemet, 2011 metais, “Vilniaus energija” į miestą pumpavo taip pat tuos pačius  72 laipsnius, tačiau termofikato greitis (cirkuliacija) yra stipriai padidintas, vadinasi, magistralėje termofikatas bėga labai labai greitai. Atkeliavęs iki namo įvado jis nespėja tiek ataušti ir todėl ant įvado esantys termometrai mums rodo +70 C.

Atsiminkite šitą aksiomą, kai gausite kito mėnesio sąskaitą už šildymą:

Kuo karštesnį termofikatą jums tiekia šilumos tiekėjas, tuo labiau išauga jūsų šilumos sąnaudos.

Temperatūriniai grafikai įvadams (tas antrasis grafikas), buvo skirti apsaugoti gyventojus nuo šilumos tiekėjo savivalės patiekti karštesnį termofikatą, nei pakaktų.

Kokios naujosios žaidimo taisyklės?

• Pirma, rubikonams valdžia nustato reikalavimus tik temperatūrai išėjimo taške. Slėgis, apsprendžiantis cirkuliacijos greitį, nematuojamas ir nekontroliuojamas. Todėl,
• antra, rubikonai visiškai teisėtai ir nekontroliuojamai gyventojams gali tiekti kokios nori temperatūros termofikatą. Nebėra apribojimų tiekiamai temperatūrai. Todėl,
• susitaikykite su tuo, kad sąskaitos už šildymą nuo šiol visada bus didesnės.

Kaip prisitaikyti prie naujos realybės?

Turite rasti ir motyvuoti žmogų, kuris apsigyventų namo šiluminiam mazge. Bomžai tam netinka, nes reikia išmanyti kranelius, slėgius ir jų reguliavimą. Jeigu nuolat (24/7) reguliuosi, yra teorinių būdų šiek tiek sumažinti šilumos sąnaudas, atsiradusias dėl pernelyg karšto termofikato. Bet pernykščių sąskaitų vis tiek nesitikėkite.

Tuo tarpu sveikinu rubikonus su nauja superine makle. Taip pat sveikinu Artūrą Zuoką, kuris čia neprieko.

Taip pat užjaučiu Prezidentę, už kurią sostinės mafukai, pasirodo, buvo gudresni.

Pirmadienis, spalio 10 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Šilumos ūkio įstatymo pataisas, kurios dar šiemet leis sumažinti šilumos kainą, išspręs šilumos punktų valdymo problemas, o vartotojams garantuos teisę pasirinkti, kiek šilumos jie nori pirkti iš šilumos tiekėjo.

Šalies vadovės teigimu, su šilumos ar jos gamybai naudojamo kuro tiekėjais susiję asmenys rūpinosi ne namo gyventojų interesais, ekonomiškesniu šildymu, o atvirkščiai – buvo suinteresuoti kuo didesniu, neretai netgi realių gyventojų poreikių neatitinkančiu vartojimu. Tokia praktika, pasak Prezidentės, turi baigtis.

Deja, viskas tik prasideda.

*Grafikas patvirtinas 2011-11-03, nors pats šildymo sezonas prasidėjo spalio mėn. Kaži pagal kokį grafiką mus šildė spalį?

Share/Bookmark

Kol kasdien malkų priskaldantys politikai užima kone visą eterį, “Verslo žinios” ėmė ir paklausė įvairių verslininkų, ką jie apie tas malkas galvoja. Tarp apklausiamųjų papuoliau ir aš, ir ta proga autorinių teisių sumetimais publikuoju savo pareiškimą šio nišinio (ne visiems duota) tinklaraščio lankytojams.

Tas blaškymasis, kokį šiomis dienomis matome Seime ir Vyriausybėje, yra šios valdžios sisteminio neveiklumo pasekmė. Ši valdžia, kaip ir ankstesnės, orientuojasi į perskirstymą, bet ne į pridėtinės vertės didinimą. Kai pinigai yra apribojimas, joks perskirstymas iš esmės situacijos nepagerins. Bet koks kompromisas tėra problemos sisteminio sprendimo atidėjimas, kai yra absoliuti garantija, kad toji problema antrąkart smogs dar stipriau. Ir kai valdžia mano, kad kompromisai yra gėris, ir jų siekia, tai nėra ko stebėtis, kad turime tiek daug neišsprendžiamų problemų. Šito neveiklumo rezultatas – nedidėjantis ekonomikos pyragas. Todėl valdžiai tenka atiminėti iš ne savo elektorato ir dalinti savajam. Mąstančiam, veikliam, iniciatyviam žmogui šiuo metu neatstovauja jokia partija, todėl mes mokėsime nepriklausomai nuo to, ar bus apmokestinti kilovatai, metrai, ar pintos”, – kitais žodžiais pakartojau, ką šią savaitę jau buvau rašęs, ir prisnigo.

Įdomu, ką galvoja kiti? Prenumeruokite “Verslo žinias” 2012 metams ir kasdien, išskyrus savaitgalius ir šventines dienas, žinosite, ką galvoja ir ką daro lietuviškas verslas.

Čion tuo tarpu pakopypypinau po sakinį iš verslininkų pasisakymų. Detaliau – šios dienos VŽ numeryje.

Tautvydas Barštys, „KG group“ generalinis direktorius:

Pavyzdžiui, PVM maisto produktams Didžiojoje Britanijoje – 0%, Lenkijoje – 5%, o Lietuvoje – 21%.

Algimantas Variakojis, KŪB „Verslo angelų fondas I“ fondo valdytojas:

Nesuprantu, kodėl didėja kai kurių ministerijų biudžetai. Jei matome, kad grįžome 10 m. atgal, tai imkime 10-ies metų senumo biudžetus ir pagal juos gyvenkime.

Tiesą sakant, Audrius tą ir siūlė anądien.

Vytautas Meištas, alaus daryklos „Volfas Engelman“ generalinis direktorius:

Tokie įstatymai turi būti priimami prieš 2–3 metus iki jų įsigaliojimo, kad žmonės, rinkdamiesi automobilius ar namus, jau žinotų, kokie bus mokesčiai, ir atsižvelgiami į juos galėtų pasirinkti, kokį turtą įsigyti.

(Lygiai prieš savaitę su p. Vytautu ir jo team’u Kauno arenoj kartu su kitais blogeriais šventėm “Žalgirio” pralaimėjimą “Panathinaikos”. Kai kurie bendražygiai blogeriai savo įspūdžius jau parašė (Leo Lenox, pipedija, gal dar kas). Vytautas yra labai šviesus žmogus, atviras (kiek tai įmanoma su blogeriais), mąstantis ir susifokusavęs. Tokių politikoj turbūt nėra.)

Laima Vėželienė, UAB „Ex Prompto“ direktorė ir savininkė:

Pasakymas, jog tokia praktika taikoma kitose šalyse, manęs neįtikina, nes pirma reikia pasiekti tų šalių pragyvenimo lygį, o skurdinant žmones vargu ar toks lygis bus pasiektas.

Vytautas Jokužis, UAB „Elinta“ direktorius:

Užuot ieškoję naujų mokesčių, politikai turėtų skatinti gamybą ir stengtis, kad darbdavių ir turtingų žmonių Lietuvoje būtų kuo daugiau.

Gintaras Bleizgys, UAB „Knygų namai LT“ bendraturtis:

Kitaip pateksime į užburtą ratą – keliam mokesčius, krenta apyvarta ir pajamos į biudžetą, vėl keliam mokesčius, vėl mažėja apyvarta.

Arturas Mackevičius, UAB „Talismanas tau“ savininkas:

Valstybė vis dar gyvena labai netaupiai, tiesiog bedieviškai taškosi pinigais, biurokratinis apartas iki šiol nesumažintas, žadėto saulėlydžio taip ir nesulaukta.

Vytas V. Petrošius, „Vagos“ leidyklos generalinis direktorius:

Kiek mes visi matome, pradinės prieš dvejus metus darytos reformos efekto nedavė, biudžetas nesubalansuotas, manau, kad ir šie pokyčiai efekto neduos.

Arvydas Padvaiskas, UAB „Padvaiskas ir Ko“ vadovas:

Vienintelį tikslą matau – mažinti valdininkų skaičių, ministerijos tarnautojų gaunamas priemokas. Valdžia tegul apsikarpo, parduoda valdiškas vilas, poilsio namus, pirtis. Savivaldybės daug turto turi. Ir atsiras milijardai, nereikės net skolintis.

Tomas Bagdanskis, advokatų profesinės bendrijos „Bagdanskis iLAW“ advokatas:

Manau, visų šių mokesčių nereikėtų ir mes apie tai net nekalbėtume, jeigu valstybės valdymas būtų efektyvesnis, nebūtų korupcijos, politikai žiūrėtų ne asmeninių, o visuomeninių interesų, o kiekvienas litas būtų išleidžiamas apgalvotai.

Žinoma, visi šie žmonės yra durniai, ir tik valdžiauninkai yra išmintingi. Geros dienos visiems!

Share/Bookmark

"Tarp pirmųjų Didkiemio tremtinių pateko ir Antanas Skurdelis. Jis buvo liaudies menininkas, juvelyrinių dirbinių gamintojas, turėjo gražią sodybą, 29 ha. žemės. Jį rusai iš karto paskelbė buože ir 1951 m. su dukra Juzefa Skurdelyte buvo ištremtas į Sibirą. Iš ten jis nebegrįžo, 1954 m. atgulė ten ilsėtis. Be Antano Skurdelio rusai ištrėmė ir daugiau didkiemiškių: Juozą Skurdelį, Onutę Pauliutę Skurdelienę, Masidunskų šeimą, verslininką Vincą Merkelį (nuotraukoje) ir kitus."

***

Ilgai ieškojusi kokio nors prabangos parametro, valdžia pagaliau jį rado.

Pasirodo, yra vienas SI sistemos matavimas, kuris objektyviai išskiria išlaikytinius nuo dar krutančių žmonių. Todėl taikant tą matavimą, išlaikytiniai (neįgalieji, pensininkai, bedarbiai, o taip pat tinginiai) rinkėjai išvengs apmokestinimo, kai tuo tarpu save išlaikančiųjų nebus pasigailėta.

Sekant vykusiu pavyzdžiu, siūlau praplėsti prabangos mokesčio bazę ir neapsiriboti tik šiuo:

Mėnesio mokestis už automobilius būtų po 0,5 lito už 1 kilovatą.

Kadangi ne visi esate diplomuoti fizikai, priešingai nei kai kurių partijų pirmininkai, prisiminkime teoriją: galia (P) rodo, kokį darbą (A) kažkas atlieka per tam tikrą laiką (t):

P = A / t

Taigi jei per tą patį laiką padarote daugiau darbo nei kitas, vadinasi, sugeneravote daugiau galios. Su sąlyga, kad judėti, krutėti, plušėti Lietuvoj yra prabanga, štai ir turim esminę biudžeto subalansavimui tinkamą mokestinę formulę, prieš šimtmečius sugalvotą beigi moksliniais tyrimais įrodytą.

Skaičiuojant SI vienetais, vato arba kilovato mokesčio formulė atrodo taip:

Kilovato mokestis tinka absoliučiai visiems mokestiniams objektams (ne tik šeimos automobiliams):

- žmonių pajamoms. Jei žmogus per tą patį laiką įdeda daugiau triūso nei runkelis, vadinasi, sugeneravo daugiau vatų viršaus, taigi laikas apmokestinti. Tas pats taikoma pensininkui, kuris dar turi sveikatos dirbti, bei jaunai mamai, katra (užuot brausinusi supermamų saitus) drįsta prekiauti šmutkėm;

- nekilnojamajam turtui. Matome išvestinę formulę – kuo daugiau kvadratų, tuo daugiau vatų. Bet galima apskaičiuoti ir kitu būdu: pasižiūrėti, kiek NT objektas sunaudoja energijos (kilovatvalandžių), ir apmokestinti tai, kas viršaus. Prabangūs namai paprastai turi daug šviestuvų, halogenų, visokios aparatūros, plius visa tai apskaitoma elektros skydinėje;

- vartojimui. Jeigu žmogus dažnai vaikšto į parduotuvę, tįsia namo pilnus (sunkius) krepšius, vadinasi, sugeneruoja vatų viršaus. Tereikia pirkinius pasverti, ir teisingai apmokestinti. Tuomet nereiks didinti PVM. Jei pirkinys lengvas (beveik tremtinio Juozo Statkevičiaus suknelė ar koks iPhone 4GS), tuomet reikia įvertinti tą triūsą, kurį lengvų daiktų kūrėjai įdėjo. Tam reikalui bus išleistas poįstatyminis aktas. Jei koks žmogelis įgudęs būriuoti, keituoti, laipioti po kalnus ar slidinėti – ši podarbinė veikla, priešingai nei spoksojimas į durnadėžę (ši apmokestinama atskirai), generuoja daug energijos, taigi turim vatų perteklių;

- vertelgų* pelnui. Čia viskas labai paprasta: jei firma dirba efektyviai, t.y. per tą patį laiką sugeneruoja daugiau tikslo vienetų, vadinasi, arba darbuotojai buvo stipriau išnaudojami (daugiau plušėjo), arba vadovų smegenys sukosi greičiau (o galios prasme tai vienas ir tas pats), tai štai jums ir prašom – vatų perteklius garantuotas.

Žmones, viršijančius komiteto nurodytus kilovatų limitus, būtina ne tik apmokestinti, bet ir surašyti į eilę – čia tam atvejui, jei dabar vežtų į Sibirą, būtų gatava turistų duombazė. Beje, į ją patektų ir nemažai tikrų tremtinių, kurie, krutėję daugiau nei dejavę, Atkurtoj Nepriklausomoj Lietuvoj sugebėjo užgyventi namus ir džipus. Ir ligšiol švyti energija, varydami į neviltį “Sodrą”.

Jūs dabar, žinoma, pulsite ginti šitą kilovato mokestį ir konservatorius, kad jiems vieninteliams rūpi Lietuva, kad nėra kitų variantų biudžeto pajamoms padidinti, kad biudžetą sudaro pajamos ir išlaidos, kad šita valdžia turi didelius kiaušinius ir t.t. Tokios diskusijos – beprasmės, nes turime sisteminio neveiklumo pasekmes.

Ar gali iš esmės gerėti gyvenimas valstybėje visiems – pensininkams, jaunimui, darbgaviams, darbdaviams – kai valdžia galvoja, kad žemiau išvardinti dalykai yra iš esmės teigiami?

- kompromisas

- prioritetai (daugiskaita)

- mažesnė blogybė

Ar galima iš esmės pagerinti sistemą (gamyklą, sandėlį ar valstybę), nesutvarkius matavimų? (Populiariausias matavimas, taikomas ~ 6.000 įstaigų, vis dar yra biudžeto lėšų išleidimas/įsisavinimas. Jei neįsisavinsi – neįvykdysi plano.)

Žinantiems atsakymą iš esmės nėra didelio skirtumo, už ką reikės mokėti didesnius mokesčius – vatus, metrus, džaulius, varstus ar pintas. Svarbiausia, žinome, kad vidurinė klasė, mūsuose taip ir neišbujojusi, visa tilptume į Sibiro vagonus. Beliko surašyti.

*Monopolijos, bankai, rubikonai, kreditai, publikumai ir panašūs susivienijimai, priešingai nei smulkūs verslininkai, vertelgomis nelaikomi, todėl vatais neapmokestinami.

Share/Bookmark

Stabilumas ir augimas. Suprantu, kad naktimis gaisrus gesinanti valdžia neturi kada įsigilinti, kiek šie du dalykai svarbūs verslui. Atiminėjimas iš vienų ir davimas kitiems veda ten, kur, tiesą sakant, dalis tautos ir nueis.

Šiandien sužinojom, koks finansų ministrės požiūris į verslo skatinimą. Jei Lrytas.lt neiškraipo ministrės žodžių, tuomet:

Kaip teigė I.Šimonytė, eksporto rinkų perspektyvos išlieka pagrindiniu rizikos veiksniu. Tačiau, paklausta, ar galvota apie šios sekcijos skatinimą, patikino, jog eksportas savaime reguliuojasi ir šalies verslininkams tai pastaruoju metu pavyko padaryti be jokių valstybės skatinimo planų.

Taigi, kadangi mums, verslams, pavyko “susireguliuoti” be valstybės skatinimo planų, t.y, SAVAIME, tai ir dabar visas rizikos suvaldymas yra mūsų pačių rankose. Atiminėjimu (vieni politikai tai vadina “socialiniu teisingumu”, kiti -- “perskirstymu”, treti -- “biudžeto subalansavimu”) užsiiminėjantys valdžiagaisrininkiai nusiplovė rankas nuo tokios neįdomios ir sudėtingos veiklos kaip ekonominio pyrago didinimas, ir nėra požymių, kad tuo kas nors iki kadencijos galo užsiimtų. Juk, jų manymu, pyragas didėja/mažėja SAVAIME!

Deja, realybė kiek kitokia.

Pyragas didėja tuomet, jei rinkoje sukuriama daugiau pridėtinės vertės. Tam reikia padidinti įmonių konkurencingumą, o tam reikia maksimaliai išnaudoti darbuotojų potencialą, dirbti žymiai efektyviau. Jei jūsų firma sugebės tai padaryti, galbūt net eksportuoti šį bei tą vertingo į užsienius, štai tuomet ir padidės ekonominis pyragas.

Kai nežinai, kaip kažkas veikia, tuomet atrodo, kad tai vyksta savaime.

Kadangi jokių valdiškų verslo skatinimo planų makro-lygiu nenusimato, siūlau pasinaudoti mūsų firmine iniciatyva mikro-lygyje. Kitą savaite vyks mano seminarai smulkioms ir vidutinėms įmonėms Vilniuje (13 d.), Klaipėdoj (14 d.) ir Kaune (15 d.). Juose dėstysiu, kaip užsitikrinti pardavimų bei pelno augimą, kad antroji krizės banga, dėl kurios Finansų ministerija sumažino augimo prognozes, nesmogtų jūsų įmonei. Dėstysiu, ką turi daryti ir ko nedaryti įmonės savininkas-vadovas, kad įmonė užsitikrintų stabilią ateitį nepaisant valdžios akibrokštų, gaisrų, pensininkų, graikų, italų ir kitų Merfių.

Štai ką dėstysiu:

Šimto litų mokestis tradiciškai nustatytas atsijoti plepėtojus ir replikuotojus, idant kiti dalyviai per tris valandas gautų maksimaliai naudos, kiek jos įmanoma gauti per tris valandas.

Iki šio penktadienio (2011-12-09) 23:59 organizatoriai daro mano paskaitos spec. akciją:

• Perkate 1 bilietą, gaunate 1 dovanų (1+1)
• Perkate 2 bilietus, gaunate 2 dovanų (2+2)
• ir t.t.

Dalyvių registracija vyksta čia.

Share/Bookmark