Hm, kokią naudą verslui suteikia debesų sprendimai?

Pernai išsakėme savo nuomonę apie “Cloud Computing”, neužmiršę paminėti, kad tuose debesyse yra nemažai marketing-bulšito. Kai tokios firmos kaip “Microsoft” pradėjo pūsti debesų dūdą, pasirodo, tuo metu mažesni tiekėjai jau plėtė savo rinkas nė neįtardami, kad jų verslas esąs debesinis.

Kaip situacija pasikeitė per metus?

Sakyčiau, dramatiškai. Jei tavęs nėra debesyje, vadinasi, tu nesi IT sistema. Bent jau tokia, apie kurią vertėtų aušinti burną kokiame nors pristatyme ar konferencijoje. Jei sistema nėra debesinė, vadinasi, jos nepasieksite su iPad’ais ar kitokiais žaisliukais, o tai reiškia, kad braukydami ekraną per vadovybės susirinkimą atrodysite juokingai nepaisant susirūpinusios fizionomijos.

Tačiau jei debesų ieškosime ne konferencijų salėse, bet firmose, dramatiško pasikeitimo nepastebėsime. Čia vis dar dūzgia serverinės (tegu truputį virtualizuotos), adminai vis dar suka ratus po biurą tvarkydami žioplų darbuotojų kompiuterius, o el. paštas yra vienintelė iš gausybės firmoje naudojamų aplikacijų, kurią galima pasiekti su iPad’u.

Nemanau, kad verslininkai yra kvaili, ir nepuola į debesis dėl savo bukumo. Jei verslas matytų apčiuopiamą debesų naudą, šiandien sėkmės istorijų* nereikėtų skaičiuoti ant pirštų. Ir “Blue Bridge” savo debesiniam tinklarašty aprašinėtų lietuviškų klientų istorijas užuot pasakoję, kaip ten smagu užsieniniuose internetuose. Vadinasi, verslą kažkas stabdo. IT firmos linkusios manyti, kad stabdo klientų intertiškumas senoms technologijoms, tačiau aš taip nemanau.

Apie debesis ir IT, tiesą sakant, mes nelabai išmanom. Bet užtat labai gerai žinom, kokios yra verslo problemos, nes su tuo susiduriam kasdien (работа такая). Matyt. dėl to buvom pakviesti paskaityti pranešimą metinėje “ATEA Action” konferencijoj šį ketvirtadienį, kur vyraus debesų tema. Konferencijoje numatyti du pranešimai, visiškai nesusiję su IT: finansų ministrė Ingrida Šimonytė pasakos apie biudžetą, o mes su Nerium pasakosim apie kažką, ko dar tiksliai nežinom, nes prezentacijos dar nepasigaminom.

Galbūt galite mums padėti?

Būtų nuostabu, jei komentaruose parašytumėte savo nuomonę/patirtį, kokią naudą verslui suteikia debesų sprendimai.

Su ATEA** sutarėm, kad jie į konferenciją maloniai priims, įdomiai užims beigi gardžiai pamaitins du commonsense.lt skaitytojus. Jeigu domitės debesimis, tikrai rekomenduoju šią konferenciją, nes vienoj vietoj sutiksite Microsoft, VMware, HP, IBM, Apple, Samsung ir kt. gamintojų*** atstovus. Du dalyvius atrinksime subjektyviai kaip visad (nurodykite padorų el. pašto adresą).

Konferencijos programa – štai čia.

Laikas: 2011, lapkričio 3 d., 8:30-17:00+

Vieta: “Crowne Plaza“, Vilnius (M.K.Čiurlionio g. 84).


*Sėkmės istorija turima minty tokia, kai firma atsisakė puoselėtos IT infrastruktūros, ir ją visą sumigravo į debesis. Dabar nesuka galvos apie techninę įrangą (“ar ilgam užteks turimų išteklių?”), programinės įrangos atnaujinimus, suderinamumą, atsargines kopijas, saugumą. Moka už paslaugas tiek, kiek realiai naudojasi, vadinasi, žymiai mažiau.

**ATEA yra didžiausia IT sprendimų ir paslaugų kompanija Baltijos šalyse, tarp kurios klientų yra tokios firmos kaip “Carlsberg Baltic”, “MG Baltic”, MAXIMA, “Achemos grupė” ir kt.

***”ATEA Action” konferencijoj vienaip ar kitaip sutiksite žmonių iš šitų firmų:

komentarų yra lygiai 48

  1. kiras

    [*] gerai taip būtu jei visos problemos dėl debesų išnyktu. Pvz., nors garantijos dėl profesionalios įrangos priežiūros didesnės, „debesų“ atsargines kopijas daryti būtina taip pat kaip ir įprastų serverių. Niekada nežinai ar neužsilenks debesėlis dėl įmonės bankroto ar šiaip kokio gedimo.

    Su migracija taip pat ne visuose debesyse yra paprasta. Nepatiko paslaugų kokybė, o galimybės migruoti pas konkurentą nėra… (tas pat kaip ir su migracija tarp nedebesinių buhalterinių programų).

    PĮ atnaujinimas gerai, rūpintis nereikia, tik netikėtu momentu gali būti „ups, programuotojas ne ten kablelį padėjo“. Arba, nuplaukė vartotojų duombazė su slaptažodžiais į internetą – „mes nekalti, čia kakerių darbas“.

    Kai vienam pažįstamui pasiūliau organizuotis bendradarbiavimą per tinklą, pirma reakcija buvo „darbiniai failai pas mus n-šimtų MB, ilgai siųsis pirmyn-atgal“.

    Kitaip sakant rizikos dėl debesų naudojimo niekur nedingo, tiesiog jos kitokios. Užtat mažiau adminų samdyti galima, pvz., tinklalapių talpinimui jau niekam nebeateis į galvą pasikurti savo serveriuką, kur kas protingiau pirkti paslaugas.

  2. pow

    šiaip tai tie debesys kaip banko kortelė – dingo ryšys ir pinigų nepasieksi… :)) jei viskas pas tave gi daug lengviau, o ką jau kalbėti kai visi mano, jog informacija turima pas save yra saugiausia :)) Įdomu ką ten papasakosit, lauksiu slaidų internetuose.

    • Raimis

      1. gyvenu Klaipėdos centre, paskutinius ketverius metus elektros sutrikimai tikrai dažnesni (maždaug du kartus per metus iki 1 h) nei interneto ryšio, nors iš įpročio dar turiu ir rezervinį :)

      2. kažkas kažką minėjo apie duomenų saugumą. neieškojau statistikos, bet jei paieškotumėte patys – tai tikimybė prarasti duomenis arba kad jie taps prieinami tretiesiems asmenims (liaudiškai – bus pavogti) iš jūsų personalinio kompiuterio, o ne debesies yra tikrai stulbinančiai didesnė tikrai ne jūsų PC naudai. Čia tas pats kas tvirtinti jog skristi lėktuvu yra nesaugu. Taip kad…

  3. vile

    na situacija tokia: sėdi vadovas,verkia kad buhalterija brangiai kainuoja (tvarko buhalterinė įm.), skolų nematau, pirkėjų nevaldau, turiu sekretorę, kuriai moku už duomenų suvedimą, ataskaitų kai kurių savivaldybei pateikimą. Pats apsikrovęs saskaitų kopijom, jau nebežinau kuri apmokėta, kuri ne. Originalai išvežami apskaitos įm., ji kol suveda-mėn.praeina. Žodžiu visi dirba, visiem reikia mokėt ir visi nelaimingi.
    Gerai, žygiuojam į debesį. Duomenis suveda sekretorė, ji gauna ataskaitas reikiamas, mes-apskaitą tvarkanti įmonė-imame tuos pačius duomenis, pasitikriname ir naudojame. Vadovas jungiasi prie tų pačių duomenų ir valdo savo pirkėjus/tiekėjus.
    Rezultatas-visi patenkinti-kainuoja perpus mažiau ir dar laisvo laiko lieka :). O mūsų įm.pranašumas-darbo efektyvumas, juk naudojam kliento duomenis, klientas (smulkusa) gauna įrankį savo verslui valdyt. Dar jei nori ir su TOC supažindinam :)
    Dėl resursų-kiek reikia, tiek perki. Svarbu kad internetas būtų:)

    • šiek tiek norėčiau suvokti NAUDOS situaciją (pasitikrinti prielaidas):
      Jeigu tikrai smulkus verslas, ir savo apskaitos sistemos neturi, tuomet tikėtina, kad tų sąskaitų yra labai nedaug. Tai kas trukdo gautas ir pateiktas sąskaitas papildomai registruoti Exelyje ir žymėti sumokėtas ?

      O dėl pigiau irgi nelabai supratau – juk buhalteriniai įmonei vistiek reikia mokėti, plius atsirado papildomos išlaidos už ‘debesėlį’. Sekretorės neatleido…

    • Vile, o prie ko čia debesys? Jei žmonės nepažymi ant lapelio kurios sąskaitos sumokėtos, tai ir buhalterinėje programoje jų nesuves.
      Ir visai nesvarbu kur yra buhalterinė programa, o jei jei internete, dar rizika, kad ją kas nors pašalinis skaito. :)

      • Raimis

        Turbut prie to pačio – jei suteiktume paslaugai “debesų” savybių. Buhalterinės apskaitos sistemos + buhalterija, sekretorės, vertėjai ir kt. kas galėtu tilpti realiai vos ne po freelancerio savoka ? Jei pažiūrėtume tai kaip į visumą – tai resursai kurie gali būti teikiami kaip vieninga paslauga (“soft as service” + apskaitos įmonė + ….) kurią naudojatės tiek kiek reikia ? VA KUR GALIMA PEŠTI NAUDĄ ? Šioje vietoj centralizuotai naudojami resursai galėtu būti tolygiai apkraunami (pradėtų galioti masto ekonomikos dėsniai, darbuotojai dirbtu labiau specializuotus darbus artimiausius savo kvalifikacijai, jų gebėjimai būtų maksimaliai išnaudojami ir pan.). O kas klientui ? tokio “debesies” vartotojui ? (na gal ne visai “debesies”, nes šiame debesyje be IT atsiranda ir kitų paslaugų tiekėjai), jam – vartotojui galimas fantastiškas efektas – tai lankstumas valdant resursus (o tai reiškias ir tų resursų teikiamus resultatus – INFORMACIJĄ), įsivaizduokite kad dėl sezoniškumo vasarą kai visi atostogauja ir krūviai maži jūs tris mėnesius galite mokėti n kartu mažiau už buhalterinę apskaitą (iš dalies tą galima sutarti ir su įprasta apskaitos įmone, bet iš asmeninės patirties žinau kad kaina ten nesumažėja tiek kiek sumažėja momentiniai darbo krūviai, o manau turėtu), o kaip dėl “virtualizuotos sekretorės”, o gal ir visų trijų sekretorių, kurių jums gali prireikti prieš kalėdas paskalbus akciją suvesti tukstančius klientų anketų ar atlikti dar krūva rutininio darbo ? ir tai tik dviem savaitėms ? mokam už tiek kiek naudojam ? Pats “debesis”, soc.tinklai, online “masiniai” žaidimai bei kiti IT progreso vaisiai trina barjierus/sienas tarp žmonių, įmonių, regionų, valstybių, … jei ne kalbų barjerai ir kiti limituoajantys faktoriai ar kas galėtu paneigti kad šiuo metu didžioji dalis apskaitos ar kitokius duomenis apdorojančių mūsų šalies įmonių nebūtų dislokuotos pvz kad ir Indijoje ? “Debesys” tai didus kurinys, suteikiantis praktiškai NERIBOTĄ LAISVĘ …. judėjimui … DUOMENYS => INFORMACIJA => ŽINIOS…. visa kita tik fantazijos reikalas …. :)

  4. vile

    dar galiu paminėt, kad į tą patį debesį ir saskaitų kopijos patenka, tad kam reikia-gali pasižiūrėt. Originalai lieka saugiai pas vadovą :)

  5. Mindaugas

    Sudėtinga ir brangi sistema iškelta į ‘debesis’ gali tapti prieinama smulkiems vartotojams su teisinga kainų politika ir _GERAI_ apgalvotu planu, kas, kada ir kaip ganys (prižiūrės) daug klausimų turinčius, bet mažai pinigų mokančius naujus debesų gyventojus.

    • Mindaugai, sutinku, kad debesėlis gali leisti užkabinti daug platesnį klientų ratą. Bet kylą klausimai, ne tik kas ganys ‘smulkmę’, bet iš kur ta smulkmė atsiras. T.y. kaip pardavinėti tokiam klientų skaičiui.

    • Kitaip tariant, debesies dėka smulki firma gali naudotis tokiu softu, kokį galėjo sau leisti tik didelė firma su dideliu IT biudžetu. Ir čia tik su sąlyga, jei egzistuoja toks debesinis sprendimas.

      Kokios dar naudos?

  6. Asta

    Įmonės mąstu kolkas nenaudojame, bet savam skyriuje labai aktyviai naudojamas GoogleDocs debesėlis.

    Labai patogu kurti, redaguoti, keistis dokumentais.

    Juolab, kad per pastaruosius metus jie stipriai patobulėjo ir pagražėjo.

  7. Na, mes paradvinėjam “debesimi” paremtą sprendimą (www.connecty.lt). Pardavinėjam jau 6 metus. Teisybę pasakius, tai kad jis debesimis paremtas tai sužinojom tik prieš ~2 metus :) Kodėl jį tokį padarėm? Na, pirmiausia, tai mūsų vartotojai daug juda, jiems tenka naudotis mobiliais įrenginiais. Antras dalykas, mūsų duomenų šaltiniai išbarstyti bele kur, tad vėl tenka “debesuotis”.

  8. vile

    del naudos. Na kad ir kokio smulkumo įmonė bebūtų, nematau prasmės išrašinėti ir registruoti saskaitų exelyje, ir dar žymėtis kuri apmokėta. Juk buhalterija tai vienaip ar kitaip sistemina. Tai duodu įrankį, parodau kaip naudotis ir pirmyn.
    Dėl kainos: jei duomenis veda sekretorė į exelį-ji dirba-jai moka; jei sąskaitas rašo vadovas-jis dirba, dar turi žymėtis kas ką kam mokėjo/nemokėjo. Kai visą tą krūvelę mėn gale gauna apskaitos įmonė-oho !!! Visa tai reikia vėl iš naujo suvest-reiškia ir jie dirba, ir jiems moka. O jų darbas reikalingas tik pavėluotoms ataskaitosms (na VMI, sodra, statistika…) gaut.
    Debesyje visi (sekretorė, vadovas, buhalterija) realiam laike naudojasi tais pačiais duomenim. O tai reiškia, kad jei duomenis suveda sekretorė-jai moka,bet jei duomenimis jau naudojasi apskaitos įmonė-jai moka tik už vyr.buh.darbą, o ne už duomenų suvedimą. O kur dar patenkintas vadovas, juk jis mato duomenis realiam laike.

    • Ar tai reiškia, kad nuėmus vieną darbelį nuo direktoriaus ar sekretorės, bus galima jiems sumažinti atlyginimą ? Arba kad buhalterinė įmonė sumažins savo kainą ?

      Nenoriu ginčytis, kad naudos nėra, bet kaštų mažinimo tikrai nematau…

      • vile

        kadangi buhaterinė įmonė nesamdys apskaitininko (tai kol kas atliks sekretorė), tai buhalt.įmonės kaina sumažės. Kai sistema pradės pati atpažinti skanuotus dokumentus (dalį jau atpažįsta), tuomet sumažės sekretorės darbo laikas (reiks ne suvesti dokumentus,o tik nuskanuot)-reiškia sumažės ir užmokestis, arba ji galės atlikti daugiau darbo per tą patį laikotarpį.

        • Ar tikrai buhalterinės įmonės kaina sumažės ?
          Kiek suprantu, dėl sekretorės atlyginimo nesumažėjimo jau sutarėme ?

        • vile

          na ar apie tą patį kalbam? Sekretorė kliento, ne apskaitos įm. Ji atlieka anksčiau darytą darbą, tik kitoje sistemoje. Jos atlyg.išlieka. O ar sumažės kaina apskaitos įmonės? Na realybėje taip yra.

        • Nes kolkas nesusidūriau su apskaitos įmone, kuri sumažintų kainą. Tačiau tikrai nesakau, kad nėra tokių.

          Taigi, kiek sumažės apskaitos įmonės kaina ?
          Ir kiek kainuos debesėlinio sprendimo palaikymas ?
          Klausiu tam, kad suskaičiuoti realią (piniginę) naudą.

        • vile

          pirminis varijantas buvo šiuo konkrečiu atv. 800 sekretorė (už mažiau nesutiko dirbt, atleist savininkai nenorėjo, ji nebuvo pilnai apkrauta darbu)ir 2300 apskaita. Dabar 800 sekretorė (pilnas krūvis), 1600 apskaita, prisijungimas į sistemą 29 lt/mėn.vienas vartotojas. Nauda akivaizdi.

        • Nezo

          Sory, kad už žodžių kabinėjuosi, bet frazė “[ateityje,] Kai sistema pradės …” galbūt viena populiaresnių Cloud marketinge ir dažnai terodo esamo sprendimo “nuogumą”. Ir didiesiems ( Microsoft, etc.) tai galioja dar labiau, nei smulkiems .

      • kiras

        čia nauda tikriausiai iš to, kad kažkieno patarimas naudoti tinkamą PĮ (nebūtinai „debesis“) žmogų privertė susitvarkyti betvarkę. Geriau valdomas verslas visada naudinga.

        • Taigi, tvarka ir greitas informacijos turėjimas (o ne po mėnėsio uždarymo) ir yra pagrindiniai privalumai. Tačiau ar įmonė pakeis savo vidines taisykles, kad tuos privalumus paversti pinigine nauda ?

        • kiras

          Įdomus klausimas :) Nemažai verslininkų plaukia pasroviui su savo verslo organizavimu (tiesiog gesina gaisrus). PĮ priverčia dalį veiklos organizuoti pagal savo taisykles, kurios jau sugalvotos kažkieno ir nebereikia dėl to sukti galvos. Tokia ir nauda.

          P.S. rašau „PĮ“, nes debesys tai ta pati programinė įranga tik parduodama kaip paslaugos. Gal netgi sakyčiau, teisingas klausimas yra toks „kokią naudą duoda paslaugų pirkimas lyginant su nuosava įranga?“. Visa kita, tai tik diskusijos apie konkrečios PĮ privalumus ir trūkumus.

    • pow

      man tai kažkaip čia atrodo, jog vėjus rašo, o ne apie debesį. :) Juk naudotis Exceliu debesyje (pvz. google docs) irgi galima.

  9. Jonas

    Esu praktiškai persikėlęs į “debesį”, o paskaičiuoti galite patys:
    Kompiuteris – kaip turėjau taip ir turiu, bet žymiai rečiau nešiojuosi, nes turiu iPhone (gavau dovanų)
    Operacinė sistema nebesvarbi, anščiau Ubuntu – nemokama
    Gmail – nemokamas paštas, ankščiau laikiau mozilla thunderbird ir kopija buvo hostinge (-5lt/mėn)
    Google Docs – paprastiems dokumentams paruošti ir grupiniam darbui. Ankščiau ir dar kartais naudoju OpenOffice
    WorkFlowy – nemokamas darbų planavimas, ankščiau naudojau teksto redaktorių
    Dropbox – laikau reikalingus failus, turiu 6GB vietos ir 50% tuščia. Ankščiau nešiojausi hardą. Turiu ir dabar bet palieku namie. Jame laikau atsargines kopijas.
    TinyChat – grupiniai  video pokalbiai. Ankščiau naudojau Skype – kartais naudoju ir dabar.
    Kartais nuotraukų ar paveikslėlių redagavimui pasinaudoju kokiu online redaktoriumi. Prezentacijas darau su OpenOffice, bandžiau Prezi bet nepatiko.
    Google Calendar – ankšiau daug visokių išbandžiau.
    Naršyklė Google Chrome su duomenų sinchronizavimu.
    Projektų valdymui naudoju google docs spreadsheet (ale excel)

    Kažkaip nejaučiu, kad pigiau, tiesiog patogiau taip. Mokėčiau papildomai nebent už Dropbox…

    Kiek varčiau LT buhalterinių programų, tai jos projektuotos programuotojų ir tai labai jaučiasi, bet blogiausia, kad ir “debesyje” tas pats. Žodžiu buhalteriją planuoju nebent į OpenERP sukelti. Sąskaitas išrašinėju su http://invoice.tax.lt (neviršiju 10 limito per men., tai nieko nemoku)

    • Sutinku, kad atskiram žmogui gal ir patogiau. Bet visgi, kur ta nauda verslui išmigruoti į debesis ?

      • MX

        Gana idomus straipsnis:
        http://g.microsoftonline.com/0BXPS00EN/1106

        Del lietuvisko verslo migravimo i debesis gana skeptiskai nusiteikes…
        1) Kol kas per mazas darbo apmokejimas (tiek IT administratoriu, tiek paciu darbuotoju, kuriu efektyvuma didinam). HW/Licenzijos kainuoja tiek pat tiek USA tiek LT (gal net kai kur brangiau :))
        2) Moka uz paslaugas kiek realiai naudoja, bent su LT tinka tik vartotoju skaiciuj pvz pas mus pikas 12-18 valandom, idomu ar kas nors kitu laiku supirkinetu musu serveriu resursus ar uz juos moketi reiketu maziau. Pagal dabartine kainodara pirktume kiek pikui reikia ir moketume nepriklausomai nuo to ar 1 val pika turim ar 24h per para naudojam tuos resursus. Lietuvoje per mazai laiko juostu, kad pikus butu galima suvaldyti.
        3) Mentalitetas. Paziurejus i NT rinka visi labiau nori tureti savo o ne nuomuoti (tai kas kad nuomuotis gali pagal poreikius ir tt). Tai veikia ir IT savo serveriai ar nuoma.
        4) Softo licenzijavimu/atnaujinimu klausimai. Ne paslaptis nemaza dalis naudojasi ne visai legaliom versijom (ypac smulkus verslas). Tai irgi iskreipia kainu supratima. O apie atnaujinimus tai dar labai nemazai naudojami Windows XP, Office XP nors jau netoli 10 metu (su nuoma produkto suma sumokama kazkur per 4 metus, tai sutaupyma nesunku paskaiciuoti jiegu softas naudojamas 10 metu vietoj 4 metu) kaip isleiti, tai parodo poziuri i produktyvumo didinima naudojant naujesnes versijas :).
        Keista isidiegus naujesne versija ofiso nei pardavimai/nei sanaudos nesumazeja, pasirodo dar ir keistis reikia, kad su tuo nauju ofisu dirbti butu galima efektyviau… Dzin tas pasiekiamumas is bet kur, jeigu dirbsi taip pat kaip ir anksciau.
        5) Praktiskai visada persikelus i clouda rysio islaidos padideja ir gana zymiai.

      • kiras

        kaip suprantu, nauda nesusijusi tiesiogiai su kaštais, nauda organizacinė. DropBox, GoogleDocs pašalina kelis tarpinius veiksmus su kompu, kaip jūs čia sakote – „mudas“. Tie grynai techniniai veiksmai dabar atliekami automatiškai, o rezultatai pasiekiami internetu.

        Tai iš principo galima organizuoti ir su savo įranga, bet tai irgi „muda“ kai yra siūlomos pigios ir lengvai prieinamos paslaugos.

        Nauda – greitas ir mažomis pastangomis savo poreikių patenkinimas, galimybė susirinkti sau tinkamą „paslaugų paketą“. Ir dar, „debesyse“ didesnė ir skaidresnė konkurencija, dėl to sunkiau pririšti klientą prie savo PĮ tik su savo paslaugom.

  10. Man atrodo, jums reikėjo siūlyti ne prezentacijos, o debatų modelį. Jeigu konstruktyvius debatus laimėtų ATEA tai jiems būtų naudos, kadangi daug kam klausimų nebekiltų, na o priešingu atveju kol kas reiktų pasakyt “ate” :)

  11. Išmyslas debesys yra grynai marketinginis, tačiau… Jei jau tie resursai lengvai tampomi ir derinami, kodėl niekas nepadaro to, kad automatiškai pagal naudojamus resursus mažinasi ir didinasi jie, o gale sumoki mažiau? Kvaila mintis? Kas gi darys, kad gautų mažiau pinigų? O tai kam siūlyti tai, kas realiai nesiskiria nuo to kas buvo iki šiol?

  12. Mano nuomonė, debesys tai tik gražus pavadinimas ir marketinginis triukas, nėra jokių debesų, tai elementari virtualizacija.
    Virtualizacijos nauda ta, kad gali neprisirišti prie hw, seną technika greitai pakeisti, remontą skandžiai atlikti, o kur tavo serveris ar aplikacija visai nesvarbu.
    O Debesys, tai tik elementarus servisas pasiekiamas online iš kelių vietų.
    Mano užrašų knygelė yra debesyse – aš ją galiu pasiekti iš bet kuri ir bet kada ir ji multifunkcinė, galiu žymėtis pieštuku arba parkeriu, o jei nepatinka lengvai pašalinti nereikalingą informaciją – išplėšti lapą. 😉

  13. Man regis mūsų įmonė realizavo tuos debesis gan įdomiu būdu – atskyrė visą dukterinę įmonę su visom ūžiančiom spintom. Dabar ta įmonė pardavinėja paslaugas visiems, tame tarpe ir mums (tiesa, nežinau, kokia ten buhalterija, bet koks gi skirtumas?)

    Spėju, kad mintis buvo gera, nes geresnis fokusavimasis gavosi. Kita vertus mes vis dar turime IT departamentą, kurie rūpinasi visokiais komerciniais dalykais susijusiais su IT, bei gi kas mėnesį vykdomas “Quality review” formalizuotas (su visokiais protokolais), kurio metu aptariami visokie KPI’ai ir išrašinėjami velniai, bei pagyros 😉

    Taigi, pliusai: geresnis fokusavimasis, papildoma vertė iš kitų klientų, pardavinėjant IT paslaugas. Minusai: vis tiek reikalinga IT struktūra, kuri padėtų folowinti KPI’sus ir paslaugų kokybę, poreikius, administravimą ir pan. ir t.t.

    Prigalvoju dar vieną debesų minusą iš vieno realaus incidento: yra viena sistemėlė, esanti virtualiame serveryje, kurios licencija surišta su MAC. Virtualių serverių fermai gan reguliariai daromi visokie reguliarūs maintenansai, kurie kartais įtakoja MAC adresų pasikeitimus ir tada tenka gamintojo prašyti atnaujinti licenciją ant naujo mac’o – sistema neveikia, kol tiekėjas nesutvarko visko (<1 d.d.). Tiesa, bėda buvo sutvarkyta, bet pati esmė išlieka – virtualių serverių fermai padaryti pakeitimai ne visada nuspėjamą įtaką daro atskiroms sistemoms gyvenančioms toje fermoje…

    P.S. dirbdamas keletą metų šioje srityje pastebėjau, kad labai svarbus “tanslatorius/parseris”, kuris tarpininkautų tarp userių ir IT’head’ų. Be to daikto – nuolatiniai nesusipratimai. Tad visko beatodairiškai iškelti į debesis nepasiliekant pas save to “parserio” dar pavojinga.

  14. Kęstutis

    Naudoju šias “debesų” paslaugas:
    gmail – be komentarų, su google apps
    google calendar – savo ir bendriems renginiams (sinchronizuojasi outlook ir android)
    google docs – msoffisui yra pluginas, leidžiantis realiu laiku sinchronizuoti, dažniau asociacijos veikloje bendram (grupiniam) darbui ir dalinimuisi
    evernote – asmeniniai užrašai
    dropbox – failų dalinimuisi ir kartais perkėlimui iš vieno įrenginio į kitą, taip pat virtualizuojant “nedebesinius” sprendimus, pvz keepass (windows ir android) tokiu būdu sinchronizuojasi (asmeninei info)
    gmail adresinė – sinchronizuojasi outlook ir android kontaktai
    toodledo – darbų planavimas, priminimai, kontrolė (retai delegavimas)
    mokamas hostingas interneto svetainių talpinimui
    teo virtualus faksas – tik gauti į email
    internetiniai bankai 😉
    *** ir vietinis failų serveris (ubuntu) – taip atrodo patogiau, be to sujungia senesnio modelio multifunkcinį spausdintuvą skenuoti ir siųsti email.

    – taigi iš esmės daugiau patogumo paslaugos, kadangi nemėgstu tampytis laptopo ir svarbiausius dalykus pasiekiu iš savo android (desire z – su klaviatūra, rašau 2 pirštais!)

    Ne versle, asociacijos veikloje daugiau turime “virtualizavimo”, tai padeda sutaupyti laiko ir kartais suteikia patogumo. Dažnai posėdžius darome mobiliu telefonu (omni konferencija, skype nepasiteisino).

    Pagrindinis arkliukas – el.paštas. visi moka naudotis, visada po ranka.

    Pagal patirtį asociacijos veikloje, manau ateityje bus daugiau virtualizavimo ir tam puikiai tiks “debesys”. Dabar nemanau kad plačiai gali būti taikoma, kol kas esame mažai efektyvūs dirbdami “gyvai” (aki į akį bendraudami). Manau čia dar daug neišnaudoto potencialo produktyvumui didinti. Vėliau atsiras didesnis poreikis (gal konkurencinis spaudimas), kurti virtualias efektyvias komandas, reikalaujančias naujų įgūdžių dirbti ir svarbiausia pasitikėti vienas kitu “už akių”.
    Vienas pavyzdys, kurį visi žinome, tai kompiuterių komponentų didmeninkai per kokius metus pakeitė visą šaką taip, kad dabar retas mažmenininkas turi savo sandėlį, parduoda iš tiekėjo sandėlio tiek internetu, tiek atvykus į saloną. Barclay, IBM išnaudoja debesis, kada mes?

  15. Mindaugas Kuprionis

    Sveiki,

    man rods čia reiktų apsibėžti definicijas, nes techniškai ką minit kaip “debesu kompiuteriją” tai išties marketing bullshit.

    Debesų kompiuterija, cloud computing, tai yra serveriai debesyje. Skaičiavimo resursus, serverius, disko vietą ir pan gaunate ne kokiam konkrečiam fiziniam serveryje kuris stovi serverinėje ar hosting’o centre, o debesyje – nuo vartotojo ar IT administratoriaus paslepiama (ar uždedama abstrakcija) konkreti infrastruktūra.

    Amazon, Google, Rackspace, Serveriai.lt ir kiti turi tokius debesis – šimtus ir tūkstančius fizinių serverių, bet jų vienetais niekas nebeskaičiuoja. Yra viso debesies skaičiavimo galia, RAM, disko vieta etc. Užsisakot virtualų serverį ir gaunat to gabalėlį. Tai čia yra cloud computing.

    Privalumai:
    – nereikia prižiūrėti technikos – ji sensta, reikia administratoriaus, diskai iškepa ir tt
    – paprasta pagal poreikius keisti naudojamą galią. Sakykim e-shop’as daro didelę reklamos kampaniją ir nujaučia, kad dabartinių serverio resursų neužteks. Kampanijos laikiu pasididina pajėgumus, praėjus pamažina ir tai užima kelis pelės paspaudimus. Su fiziniais serveriais, kopijomis ir RAM’o keitimais būtų gerokai galvos skausmo
    – Cloud computing tiekėjas rūpinasi duomenų apsauga, kopijomis
    – Patikimumas dėl infrastruktūros sutrikimų yra didesnis (visur visko nutinka, bet pas specialistus dirba daug specialistų, kad problemų išvengtų, yra B planai etc)

    Problemos:
    – Kai kurie tiekėjai siūlo specializuotus sprendimus kuriuos panaudojus gali būt sudėtinga pereit pas kitą tiekėją (pvz Google App Engine). Tačiau tai šioj diskusijoj manau neaktualu.

    Dėl “saugiau kai serveris stovi pas mane virtuvėj” – nelabai suprantu kuo saugiau. Jei kas paargumentuotų, būt galima pasiginčyt.

    Debesu kompiuterija, apie kurią šnekate techniškai vadinama SaaS – Sofware as a Service. Taip, po apačia dažniausiai yra tie patys debesys, tačiau čia diskusija turėtų būti apie konkrečią programinę įrangą ir sprendimus, lyginti Excel su Google Spreadsheets ir žiūrėt pros/cons:
    – Excel daugiau funkcionalumo
    – Google patogesnis bendradarbiavimas
    – Google lengviau pasiekti iš betkur
    etc

    Aš manau, kad lokaliai, įmonės tinkle, diegiamos sistemos vertos dėmesio tik didelėse ir labai didelėse įmonėse. Kiekviena SaaS programa rūpinasi specialistai, kurie pastoviai dirba kad viskas veiktų kuo geriau, poreikiai būtų patenkinti etc. Kam dalį to vargo užsikraut ant galvot?.. Tuolab, kad kainos yra arba nemokamos arba nedaug. O tuo atveju, jei kaina kyla, reiškia ši sistema įmonei yra labai svarbi ir tuomet reiktų tam išskirti lėšų.

    Išimtis – specifiniai sprendimai, bet čia didele dalim atvejų manau verta paieškoti kas jau yra problemą išsprendę, o ne išradinėti dviratį.

    Kiek techniškesnis privalumas tai, kad SaaS atveju atnaujinimai ir klaidų taisymai vyksta žymiai greičiau nei instaliuojamose sistemose. Ten dažniausiai užtenka atnaujinti programos kodus serveryje ir visi džiaugiasi naujomis galimybėmis. Taip pat ir tiekėjai dažniau būna mažesnės kompanijos (nei tarkim Microsoft), tai mažiau išpūsto proceso ir reikalai vyksta greičiau.

  16. Nezo

    Potencialūs Cloud privalumai:
    1. Pačios sistemos našumas, dėka galimybės lengvai prijunginėti papildomus resursus. Milijonai transakcijų per minutes.
    a) O kam to REALIAI reikia ? Abejoju, ar daugiau 10 kompanijų LT, valdančių terabaitinius duomenis realiu laiku.
    b) Sistema turi būti sukurta veikti Cloude.
    2. IT valdymo supaprastinimas atiduodant dalį IT administravimo kam nors kitam , kas tame specializuojasi.Emociškai Cloud provideriui lengviau “atsiduoti” nei išoriniam IT administratoriui. Bet manau hosting centras – čia labiau atitinkanti sąvoka, nei Cloud.
    3. Lengvas instaliavimas. Servisą užsisakei ir naudojiesi. Labai gerai Pilot projektams. Bet kokia nauda verslui – lengviau pasikeisti sistemas, lengviau su jomis eksperimentuoti? Tarkime pliusas, bet labai jau mažas.
    4. Pasiekiamumas, lengvas pasiekimas iš client. Pliusas. Saugumas kenčia.Minusas. Bet jei žmogus gali kažką atlikti iš namų ar telefono negaištant savo ir kitų laiko, nei iš 0ffiso- tai pliusas, retais atvejais – didelis.
    5. Lengviau planuoti biudžetą. Pliusas planuotojo akimis, nors sumoj kompanijai gali būti brangiau, nei “lygiai tas pats, bet be “cloud””.
    6. Masinių bei pigesnių alternatyvių softų atsiradimas. Nauda kompanijai – asmeniškai jokios (nes pigesnes kainas ir konkurentai gauna), bet visiems pigiau.
    7. IT ir verslo atskyrimas. Gerai, jei IT buvo “svarbi” įmonės dalis (reikalavo dėmesio, kėlė galvaskaudį, koncentravosi ties IT, o ne verslo keliamais uždaviniais )
    Sumoje: įžiūrimas pliusas gali būti, bet riebų pliusą gali gauti tik labai specifinės įmonės. (pvz:. visi darbuotojai keliauja, reikalingas didelis periodinis ar laikinas sistemos našumas, etc.)

  17. Kaip smulkiam dizaino verslui, mums be tokių elementarių dalykų, kaip el. paštas, pilnai pakanka:
    * Google Calendar
    * Virtualaus serverio ir Failų talpyklos (patys susiprogramavę esam, pagal savo poreikius)
    * Google Docs – gudrių funkcijų dėka, esam pasidarę visą mini CRM pagal savo poreikius (projektai, užsakymai, kainynai, finansai, faktūrų registras, kt., na ir šiaip įvairi dokumentacija). Darėmės patys, nes mums patikę CRM’ai kainuoja ~15K litų. O Google docs veikia sparčiai, nemokamai, prieinama ir iš Android telefonų.

    Tik faktūroms išrašinėt naudojam Excel, nes kažkaip greičiau gaunas, nors mintis yra irgi perkelt procesą į Google debesėlį.
    Aišku vienintelis trūkumas yra nuolatinis interneto ryšys, tačiau šiais laikais beveik visi telefonai suteikia alternatyvią prieigą prie interneto, pagrindinio ryšio avarijos atveju.

    Šiaip debesys, kaip ir bet kuri kita technologija, savaime nėra magiškas dalykas. Kai domiesi IT, ir kasdien naudoji veikloje, tai net ir nepastebi ar šiam produktui naudojamas “debesis” ar “lietus” ar kitas gamtos reiškinys.

  18. Andrius

    Kaip su visais buzzwordais, debesis vėl eilinį karta yra pervartotas ne pagal paskirtį. Šiuo metu viskas kas yra internete patapo padebesiais. Galima susidaryti įspūdį, kad Internetas=Debesis.
    Tai, kad Jūs naudojate programą, kuri dirba interneto naršyklėje nesu tikras, kad jūs jau debesyje. Tiesiog jūs naudojatės SAAS modeliu:
    http://en.wikipedia.org/wiki/Software_as_a_service
    Debesis pirmausia reiškia virtualia IT infrastruktūra (hardware + system software), kurią perkame kaip paslaugą. Pvz. aš esu startupas ir neturiu pinigų IT infrastruktūrai. Tada aš talpinu savo sprendimą į debesį, pvz. Google AppEngine arba Amazon EC2. Amazon EC2 priklausomai nuo apkrovų, gali pagal poreikį dedikuoja reikiamą serverių pajėgumą, kad mano sistema esant reikalui galėtų aptarnauti ir 1 mln. užklausų per dieną. Aišku, kad tokiems serveriams pinigų neturiu, todėl moku tik tiek kiek mano sistema suvalgė procesoriaus ciklų ir kai kurių kitų dalykų. Be to, galiu užsiimti tik sprendimo programavimu beveik nesirūpindamas kokių reikia prisipirkti duomenų saugyklų, serverių, ryšių kanalų, tinklo įrangos, kaip organizuoti saugumą, po to kaip visa tai apjungti, valdyti ir t.t.
    LT scenarijus :) Turiu VVS, kuriai reikia serverio + Windows Server + SQL server. Tada einu pas bliubus ir sakau, kad nieko nenoriu pirkti, noriu nuomotis. Tada jie pas save sukuria virtualizuotą serverį su reikiama programine įranga, kurią naudojuosi per atstumą. Panašius sprendimus siūlo ir teo. Tik pas abiejuos kainodara kažkokia nepatraukli …

    Kitas naujas įdomus dalykas , tai galimybė turėti privatų debesį.

  19. MX

    Na privalumu tikrai daug…
    O tai kodel visas verslas dar nesedi clouduose ?
    Nebent:
    O Google docs veikia sparčiai, nemokamai, prieinama ir iš Android telefonų.
    gmail – be komentarų, su google apps
    google calendar – savo ir bendriems renginiams (sinchronizuojasi outlook ir android)
    google docs – msoffisui yra pluginas, leidžiantis realiu laiku sinchronizuoti, dažniau asociacijos veikloje bendram (grupiniam) darbui ir dalinimuisi

    Speju, kad tai nemokamos paslaugos. Kai nemokamos paslaugos ir ROI vertinti nereikia.

    Fokusavimas…
    Na as nezinau tokio atvejo, kad pvz armija fokusuotu savo vireju padalini i atskira bataliona, kad jie ten galetu kartu virti ir fokusuotis i virima.Gal ir yra kur virejai fokusuojasi i virima 500km nuo fronto linijos. Fokusavimas yra gerai, jie geriau kartu verda tik ar frontui nuo to geriau klausimas…

    Del claudu/fokusavimo/etc
    Jeigu butu tik vienas teisingas budas kaip tai daryti nereiketu kamasutros uztektu misionieriu pozos

    Del klaudo optimizavimo:
    Vile:
    Rezultatas-visi patenkinti-kainuoja perpus mažiau ir dar laisvo laiko lieka .
    Vile:
    Pirminis varijantas buvo šiuo konkrečiu atv. 800 sekretorė (už mažiau nesutiko dirbt, atleist savininkai nenorėjo, ji nebuvo pilnai apkrauta darbu)ir 2300 apskaita. Dabar 800 sekretorė (pilnas krūvis), 1600 apskaita, prisijungimas į sistemą 29 lt/mėn.vienas vartotojas.

    Vile, o kai sekretore iseis atostogu kas ves duomenis ? Jeigu direktorius su savo XXXX lt atlyginimo sutaupymo gali ir nebuti.
    Cloudas neoptimizavo darbo, tiesiog jus perkelet darba pigesniam darbuotojui, kuris ji atlieka. Jeigu sekretore kainuos 1600 vietoj 800 kur pliusas ?

  20. Aktyviai naudojam http://www.teamlab.com sprendimą debesyje. Šiandien jame jau ir CRM modulis (tiesa, beta) pasirodė. Variantas nemokamas, gaminamas Latvijoje, programeriai iš Rusijos, produktas orientuotas į vakarus, viskas sukasi Amazon debesyje. Kadangi pats esu IT’išnikas, tai man iš principo vienodai kur jis veikia, jei yra kas prižiūrėtų. Jei reikėtų, pasikurtumėm ant savo virtualizuotos mašinos. Svarbiau ką produktas sprendžia. Kadangi pats dar esu ir mažos įmonės vadovas, kuri veiklą vykdo keliose ES šalyse, tai nebenoriu sprendimų ne debesyse. Apskritai nebenoriu kompų kuriuos reikia prižiūrėti. Noriu užsiimti tuo ką darom ir iš ko uždirbam, rūpintis tik tuo produktu, kuris mums duoda pajamas (niekas kitas už mus pačius to geriau nepadarys, nes mūsų suinteresuotumas tam didžiausias) bei rūpintis klientais, nes jie moka už tai ką darom. Visa kita – kitų reikalas. Kažkas komentaruose kalbėjo apie buhalteriją debesyje. Niekada nepirkčiau buhalterijos paslaugų iš įmonės, kur patys turėtumėm susivesti sąskaitas. Dzin kur tai veikia – debesyje ar ne. Man šiuo atveju ne debesies reikia, o rezultato. Aš minimaliai gaudausi buhalterijoje ir nenoriu nieko su ja daryti. Neapmokėtų sąskaitų neregistruoju niekur. Nei buhalterinėje sistemoje, nei excelyje. Turiu du stalčiukus. Vieną su apmokėtom, kitą su neapmokėtom sąskaitom. Reikia sąskaitas atiduoti į buhalteriją? Neapmokėtų stalčiuko turinį įkišu į kopijavimo aparatą. Viena krūvelė keliauja atgal į stalčiuką, kita į buhalteriją. IT sistemos čia tik trukdytų.
    Dar komentaruose mačiau, kad kažkam interneto ryšys per lėtas debesims. Siūlyčiau pasidomėti kokiu greičiu jūsų HDD gali įrašyti duomenis ir kokio greičio liniją galite išsipirkti iš interneto tiekėjo. Jūsų kompiuterio diskas nesugebės priimti tokio kiekio duomenų ir jam reikės laiko susitvarkyti su tuo ką šiandien galima gauti per laidą.
    Kalbant apie savas IT sistemas, vieną kartą augdami jau migravom. Užaugom dar, vėl reikės migruoti, bet šį kartą migruosim jau į debesį. Priežastis? Pasiruošimas migravimui, migravimas, testavimas sudėtingas procesas ir atimantis daug laiko. Planuojam augti ir toliau, todėl nebenorim migruoti. Norim tik update’intis.

    • Raimis

      Kas liečia sąskaitų suvedimą – tai čia gal labiau opcija pagal poreikį, o turint duomenis ir informacija debesyje skirtumo kaip tu apskaitos įmonei pateiksi sąskaitas ar fiziškai, ar scanų pavidalų tiesiai į claudą tai tik patogumo ir operatyvumo klausimas.

      • Ar tokia pasirinkimo opcija negali būti suteikta be debesų ar jie čia yra privalomi? :)

        • vile

          manau kad gali. Juk ir debesų gali nebūt, išgyvenom ir be jų pakankamai ilgai.Ir privalomo nėra nieko, yra efektyvu ir naudinga. Jei nėr naudos, o kam ta “nuda”?

  21. Nors konferencija jau praėjo: Pati debesų sistema kaip ir jau yra nuo tada kai atsirado virtualizacija. Patį marketingą pradėjo stumti manau tada, kai atsirado galimybė pakeisti ram kiekį savo serveryje per web interface. Kalbant ne apie IT žmonęs, tai jiems jokios naudos nėra iš debesies. Bet čia reikia atkreipti dėmesį į tai, ar debesys, tai virtualizacija, ar tiesiog paslaugų centralizacija į web aplinką. jei virtualizacija, tai manau jau šiais laikais reta serverį rasi kuris nėra virtualizuotas. O jeigu apie centralizaciją, na čia jau ilga ir nuobodi tema. Ką tikrai žinau, didelė įmonė gali daug pinigų sutaupyti kuriant savo vietinį tinklą ar debesy jei taip smagiau vadinti. Tai yra virtualios darbo vietos. SunRay stotelės + vienas centrinis serveris. Sutaupys tikrai ne vieną tūkstantį litų – vientik iš elektros.

    O kai kalba eina apie debesis reikia visada pasitikslinti – kur jie bus ir kokia jų paskirtis, nes galima daryti prielaida, kad ir mūsų mobilus telefonai veikia debesyje, ar gi ne?

  22. bst

    Papildomas abstrakcijos lygis ir tiek. Kazkada rase masinini koda; ji abstragavo su asembleriu. Operacines sistemos leido abstraguoti programas nuo specifines gelezies. VLANai,LUNai ir t.t atitinkamai leidzia abstraguoti tinklo ir storage problemas,
    Kalbos ala java ir virtualizacija dabar leidzia abstraguotis ir nuo operacines sistemos.Is esmes salinami visi ne su biznio logika susije sluoksniai (metalas, operacine, etc) ir maximizuojamas paslaugos (taikomuju programu, sprendimu) pristatymo laikas minimizuojant kastus (maximaliai isnaudojant gelezi).
    Dabar kokia nauda gauna galutinis vartotojas – pasalintas problemas (teoriskai), kurios nesusije taikomosiom programom. Minimalius downtime`us ir duomenu praradimus (teoriskai). Reiktu operaciju teorija pasiskaitinet, nes IT panasu kad eina klasikinio biznio pramintu taku.

  23. kestasli

    CC nėra virtualizacija- jeigu pvz., įmonė virtualizuoja savo serverius, ji gali išnaudoti “geležį” efektyviau, bet ji vistiek visada (!!!) turės nepanaudotų IT resursų. Tai reiškia dalis IT pinigų yra išleisti “vėjais” ir dažnai ta dalis būna gana didelė.

    CC leidžia faktiškai eliminuoti tą pinigų leidimą “vėjais” dėl labai paparastos priežasties- didžiulio masto, kurio jokia konkreti įmonė pasiekti negali. Tai reiškia, kad CC “gamykloje” daugybė serverių/paslaugų būna sukuriami ir sunaikinami, todėl CC tiekėjas gali ir pasiūlyti lankstumą, ir iš to uždirbti.

    Tarp kitko visiškai sutinku, kad tiems verslams, kurie yra labai statiški, nesikeičia metų metais, neauga ir nemažėja, darbuotojų skaičius nesikeičia, krizės jų nepaliečia, CC sprendimas nebus labai patrauklus. Bet ar tokių versų yra labai daug?

  24. […] Su sąlyga, kad ketvirtadienį sėkmingai pasibaigė didžiulė IT konferencija, o mes su Nerium ten skaitėm pranešimą, turime progą pratęsti debesų kompiuterijos temą. […]

Jūsų komentaras