Common sense

Kaip minėjau, vaikštau į įvairius seminarus. Taigi užklydau į kursus, kurie skirti investuotojams. Juose nagrinėjamos investavimo metodikos. Kadangi kiekvienas investuotojas turi melejoną įdėjų, kaip investuoti, tai nenagrinėsiu, kurios iš paminėtų yra geresnės, o kurios blogesnės. Tiesiog pasidalinsiu principais, kuriais metodikos yra grįstos.

Investavimo strategijas pristatinėjo „Synergy Finance“ (SF) konsultantai. Pagrindinis akcentas, kad investicijos yra peržiūrimos vieną kartą per mėnesį. Taigi jeigu jūs spekuliuojate kasdien arba laikotės principo „pirkti ir laikyti“, tai tokios strategijos ne jums. Apskritai, jeigu manote, kad siūlomoje strategijoje kas nors neveiks, vadinasi, ji ne jums. Taip bandau užbėgti už akių tokiems klausimams, kaip “ar galima panaudoti Fibonačių skaičių seką”? Galima, jeigu norite, bet tai jau bus jūsų strategija, o ne pasiūlyta svetimų.

Nagrinėdamas investavimo strategijas aš visada kreipiu dėmesį į šiuos klausimus:

• kaip atrenkamas investavimo objektas,
• kaip išnaudojamas žmogaus godumas,
• kokios apsaugos nuo panikos.

Žinoma, galima imti rinkos tyrimą ir patiems viską suprasti savarankiškai. Bet galima paskaityti truputį toliau šį įrašą, ir tuomet  viskas paaiškės greituoju būdu (arba kaip tik labiau susipainios).

Taigi ieškom atsakymo į pirmą klausimą, t.y. kaip parinkti, į ką investuoti. Kadangi investavimo strategijos reikalauja peržiūrėti vieną kartą per mėnesį, matome, kad akcijos per daug svyruoja. Be to, visur rekomenduoja diversifikuotis, tai SF siūlo investuoti į ETF. Bet netgi ETF, esanti iš to paties segmento, koreliuos, todėl siūlo paimti skirtingus segmentus. Tarkim: obligacijos, žaliavos, auksas, JAV akcijos, pasaulio akcijos, besivystančios rinkos ir nekilnojamasis turtas. Jeigu pažiūrėti istoriją, tai šios turto klasės neturėjo didelės koreliacijos iki šios paskutinės krizės. Dabar net obligacijos šoka polką kartu su akcijomis, o auksas turi savo nepakartojamą nuomonę. Taigi SF pasiūlymas – iš šių turto klasių susirasti ETF, kurie yra didžiausi ir pigiausi. Nes 12 kartų per metus perkant-parduodant mokesčiai gali suvalgyti žymią pelno dalį. Jeigu tingite patys atsirinkinėti, tai SF atrinko už jus.

Visos strategijos yra matuojamos, todėl godumas yra CAGR, o panika atitinka MaxDD. Kadangi neaišku, kas svarbiau, tai imame santykį šių rodiklių, toliau PR.

Taigi liko tik strategijų aptarimas (rodikliai pateikti įvertinus strategijas už 1980.01-2011.11 metus):

1. Diversifikuotas portfelis. CAGR: 10.35% | MaxDD: -41.51% | PR: 0.25 Kaip ir labai paprasta, kiekvienai turto klasei duodamas tam tikras procentas savo portfelyje. Ir viena kartą metuose perbalansuojame. Beje, perbalansavimas kartą metuose duoda geresnį rezultatą, negu kas mėnesį. Reikia nepamiršti mokesčių, o balansavimo strategijų galima prisigalvoti melejonus. Svarbiausia neužmiršti savo godumo ir panikos jausmo.
2. SF Timing, paremta technine analize. CAGR: 10.10% | MaxDD: -12.57% | PR: 0.80
   1. Perkame ir laikome visas pagrindines turto klases.
   2. Paskutinę mėnesio dieną patikriname, ar visų turto klasių (išskyrus obligacijas) kainos yra virš 12 mėnesių paprasto slankaus vidurkio.
   3. Jeigu tokių turto klasių yra (kaina < 12 mėn. SMA), jų pozicijas kitą prekybos dieną uždarome ir laikome grynus pinigus.
   4. Algoritmą kartojame kiekvieną mėnesį.
3. SF Yield Curve, paremta palūkanų norma. CAGR: 12.54% | MaxDD: -21.01% | PR: 0.57
   1. Kiekvieną mėnesį laikome tas 3 turto klases, kurios statistiškai pagal tuo metu esančią palūkanų normų skirtumo reikšmę augo daugiausiai.
   2. Perkamos tik tos turto klasės, kurių ETF kaina yra didesnė nei 12 mėn. slankaus vidurkio reikšmė. Netaikoma obligacijoms.
   3. Pinigai portfelyje paskirstomi kiekviena pozicijai po lygiai.
4. SF OECD CLI, paremta OECD aplenkiančiais indikatoriais. CAGR: 13.18% | MaxDD: -20.58% | PR: 0.63
   1. Kiekvieną mėnesį laikome tas 3 turto klases, kurios, remiantis statistika, esamoje ekonomikos ciklo stadijoje auga daugiausiai.
   2. Perkamos tik tos turto klasės, kurių ETF kaina yra didesnė nei pastarųjų 12 mėn. slankaus vidurkio reikšmė (išimtis obligacijos).
   3. Pinigai portfelyje paskirstoma kiekviena pozicijai po lygiai
5. SF Seasonal, paremta sezoniškumo faktoriumi. CAGR: 12.95% | MaxDD: -20.00% | PR: 0.65
   1. Atrenkame TOP 3 turto klases, kurios šį mėnesį statistiškai auga daugiausiai.
   2. Atrenkame tas turto klases, kurios yra teigiamoje tendencijoje (kaina > 12 mėn. SMA, išimtis obligacijos).
   3. Jeigu 3 turto klasės yra teigiamoje tendencijoje, tai perkame laikome lygiomis proporcijomis. Neigiamoje tendencijoje esančias turto klases pakeičiam obligacijomis.
6. SF Momentum, paremta inercijos arba teigiamu pokyčiu. CAGR: 14.66% | MaxDD: -18.78% | PR: 0.78
   1. Kiekviena mėnesį perkame ir laikome 3 didžiausią inerciją (augimą) turinčias turto klases

Turbūt pagrindinis šių strategijų pliusas - aiškiai surištas pelningumo ir rizikos santykis (PR). Taip pat PR yra pakankamai aukštas, o ir strategijas gali suprasti kiekvienas, nes nėra pripainiota aukštų materijų. Įdomiai gaunasi: investicinis portfelis yra fondų fondas.

Net jeigu ir strategijomis nepasinaudosiu, patiko pelningumo ir rizikos vertinimas. Dabar visokiems skambintojams iš bankų turėsiu dar viena klausimą, be šarpo rodiklio.

Share/Bookmark

Praėjusią savaitę TOC sprendimai tinklapyje publikavome Dr. E. Goldratt  2008 metais parašyto straipsnio  “Standing on the Shoulders of Giants“ vertimo pirmąją dalį. Nors straipnis labai specifinis ir skirtas gamybininkams, tačiau, mano nuostabai, per nepilną savaitę buvo peržiūrėtas daugiau nei 500 kartų.

Taigi, šią savaitę pateikiame antrąją šios straipsnio vertimo dalį.

Gero skaitymo:

Ant milžinų pečių. Gamybos koncepcijos ir jų praktinis pritaikymas. Dalis 2/3 (bus daugiau)

Share/Bookmark

Visai neseniai Audrius rašė apie konferenciją Verslo Procesų Valdymo Praktika 2011, kurioje jis skaitė pranešimą apie verslo procesų dokumentavimą. Kadangi toje konferencijoje Audriaus pranešimo nieks nenufilmavo (skirtingai nuo mano su Mindaugu pranešimo apie debesis), todėl negalėjome pasidalinti juo su savo skaitytojais.

Tačiau man pavyko įkalbėti Audrių padaryti webinarą ta pačia tema. Tie, kurie žino Audriaus nemeilę pasikartojimams bei meilę tobulėjimui, gali įtarti, kad webinaras bus netgi geriau, nei pranešimas konferencijos metu. Todėl kviečiu visus prisijungti ir paklausyti Audriaus webinarą lapkričio 25 dieną  10:00 val.:

Procesų diegimas: lengva pradėti, sunku pasiekti rezultatus

Registruotis

Daugeliui teko susidurti su situacija, kai atrodo, jog procesų dokumentavimas yra būtent tai, ko trūko, kad dirbtume efektyviai. Projektas startuoja su dideliu entuziazmu, bet laikas eina, o fantastiškų rezultatų nėra. Tik daug prirašyto popieriaus, o niekas iš esmės nepasikeitė. Kaip galėjo atsitikti, kad nepasiekėm numatytų rezultatų? O gal paskubėjom pradėti procesų dokumentavimą? Ar tikrai turite sau atsakymus į šiuos klausimus:

• Kada proceso dokumentavimas duos naudos, o ne papildomo darbo?
• Kiek detaliai dokumentuoti procesą?
• Ar dokumentuotas procesas yra “šventa karvė”?
• Kaip darbo vietose našumo svyravimai nulemia galutinį rezultatą?
• Kaip subalansuoti procesą?

Registruotis

Share/Bookmark

"Stovėti ant milžino pečių (lotyn. nanos gigantium humeris insidentes)" - metafora, reiškianti gebėjimą kurti, plėtoti ateitį atsiremiant į iškilių praeities mąstytojų pasiekimus.

Pastaruoju metu “veiklos efektyvumas” tapo labai madingu žodžiu. Na, o LEAN – tapo kiekvieno gamybininko garbės reikalu. Tik nepagalvokite, kad tai (veiklos efektyvumas ar LEAN) yra blogai. Labai smagu, kad šie terminai jau nebegąsdina įmonių vadovų. Tačiau pasikalbėjus su kai kuriais diegusiais LEAN savo įmonėse, išgirsti nelinksmų istorijų apie įdėtas dideles pastangas mokant darbuotojus ir diegiant LEAN ir labai kuklius rezultatus. Ir Lietuvos verslininkai ne vieniši šiuo klausimu.

Kažkada Audrius pamėgino pasigilinti į šią problemą. Ir tikrai, kartais supranti, kad aklas dalies veiksmų atkartojimas, nesuprantant jų esmės, labiau panašus į Krovinių kultą (Cargo cult), nei į rimtą vadybos metodiką.

Taigi, kodėl tokia puiki metodika, leidusi Toyotai tapti automobilių pramonės lyderiu, taip sunkiai atkartojama net pačioje Japonijoje?

Dr. E. Goldratt dar 2008 metais parašė straipsnį “Standing on the Shoulders of Giants“, kuriame nuosekliai apžvelgė ir Fordo ir Taiichi Ohno metodikas, bei įvertino jų esminius privalumus. Taip pat jis identifikavo priežatis, kodėl kai kuriose aplinkose tos metodikos nesuveikė, ir papildė jas savo pastebėjimais, praplėsdamas tų principų veikimo sferą.

Nors vertimo darbai šiek tiek užtruko, pagaliau galime jums pristatyti šio straipsnio vertimą į lietuvių kalbą. Straipsnis pernelyg ilgas, pernelyg nuoseklus ir pernelyg rimtas, kad jį publikuotume šalia savo blogeriškų rašliavų – kviečiu skaityti mūsų firmos tinklapyje.

Tiems, kurie straipsnyje minimus dalykus puikiai išmano, ir dėl to sunkiai randa kalbą su bendradarbiais, primenu apie pigius įvadinius TOC mokymus (prasidės kitą savaitę). Po Rokiškio reklamos jau surinkome vieną grupę, dabar formuojasi antra, kurioje rasis vietos ir jūsų nesukalbamiems bendradarbiams. Jaunieji TOC lektoriai dar nėra pasikėlę arogantiški pasipūtėliai, todėl kantriai išaiškins TOC principus tiems žmonėms, kuriems jūs galbūt pritrūkote laiko ar kantrybės.

Mokymuose daug dėmesio bus skiriama pralaidumo, srauto, fokusavimosi temoms ir įrankiams, tad apsidairykite savo darbovietėj – galbūt įmanomas win-win: mūsų firmos jaunimas pasitreniruos dėstyti ant jūsų firmos jaunimo, o jūsų firmos jaunimas išsitreniruos ir pagaliau galėsite susikalbėti efektyvumo tema.

Gero skaitymo:

Ant milžinų pečių. Gamybos koncepcijos ir jų praktinis pritaikymas. Dalis 1/3 (bus daugiau)

Share/Bookmark

Šiandien važiuodamas troleibusu ant sėdynės radau įdomią informaciją, kuri aktuali ir mūsų tinklaraščio auditorijai.

Pasirodo, tokia Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra šiuo metu neturi gen. direktoriaus, tik laikinąjį, ir ieško rimto CEO.

Kadangi ieško rimtai, tai apie konkursą nerasite info nei tos įstaigos tinklapyje, nei Valstybės tarnybos departamento skelbimuose, nei “Valstybės žiniose”.

Konkursas netyčia prasprūdo į ŽŪM tinklapį, o iš ten jau pateko ant troleibuso sėdynės.

Nors popierius sklaidžiusios bobutės nekalbėjo, kad konkurso sąlygos parengtos vienam jaunam konservatoriui, kuris agentūroje šiuo metu dirba gen. direktoriaus pavaduotoju, tačiau politika – ne bobučių reikalas. Su sąlyga, kad kandidatas rimtas, be to, absoliučiai nestumiamas politikų, tai tasai jaunasis konservatorius tame konkurse kol kas yra monopolininkas.

Svajojate tapti generaliniu direktoriumi? Pats laikas sudalyvauti konkurse!

Commonsense.lt peržvelgė reikalavimus, ir pamanė, kad konkurse galėtų varžytis ir daugiau kandidatų, ypač tie, kas reguliariai skaito mūsų tinklaraštį.

Manau, kad dauguma jūsų atitiktų šiuos kvalifikacinius reikalavimus:

Kvalifikaciniai reikalavimai pretendentams: išmanyti Lietuvos Respublikos įstatymus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus, Europos Sąjungos ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius įmonių valdymą, darbo santykių reguliavimą bei Įmonės veiklos specifiką; turėti aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą socialinių mokslų studijų srities vadybos ir verslo administravimo krypties išsilavinimą, ne mažesnę kaip 3 metų vadovaujamo darbo patirtį; išmanyti strateginio planavimo metodiką ir Lietuvos žemės ūkio ir maisto pramonės šakų struktūrą; mokėti bent vieną užsienio kalbą B1 lygiu; išmanyti raštvedybos taisykles, teisės aktų rengimo tvarką; mokėti dirbti MS Word, Exel, Power Point, Outlook, Internet Explorer, kompiuterinėmis programomis.

Taigi bet kuris jūsų, neseniai baigęs vadybas ir bent trejetą metelių padirbėjęs kokio skyriaus vadovu (-e), turite neblogas galimybes. Jums net nereikia mokėti vairuoti automobilį, nes jus turbūt vežios valdiškas vairuotojas! Atlyginimas ne pats didžiausias (apie 6k ant popieriaus), bet gal gausit kokį priedą ar kažkatais.

Jei nekandidatuosite patys, persiųskite šį skelbimą savo draugams vadybininkams: tegu konservatoriai pamato, kiek šaunių vadovų Lietuvoje pasirengę dirbti tėvynės (ir žemės ūkio maisto produktų) labui.

Tu gali padėti sumažinti bedarbystę Lietuvoj!

Share/Bookmark

Užimtas spalis, ir toks pats lapkritis. Tema retam įrašui – investavimas. Kaip įprasta – profaniškai.

Spalį sudalyvavau LHV “Ryklys 2011” investavimo žaidime. Sakydamas “sudalyvavau” truputį meluoju: dalyvauti nebuvo laiko, todėl tiesiog pasiėmiau iš sąrašo eilinę strategiją ir ją panaudojau negalvodamas. Todėl ir rezultatai lyg plaktuku įsukus medvaržtį. Nors uždirbau iš akcijų daugiau negu 3 procentus, sumoje likau minuse su dviem procentais – valiutos rizika. T.y. jeigu nebūčiau investavęs, būčiau gerokai turtingesnis.

Bet prieš tęsdamas pasakojimą, nuklysiu šalin link mano mokslų. Kadangi negaliu ko nors nesimokyti, neseniai išsilaikiau „Scrum Master“ sertifikatą, o dabar griaužiu investavimo tiesas. Dar iki galo neišsimokinau, bet jau galiu pasidalinti savo mintimis.

Nors šiaip svarbu yra viskas, kas susiję su pinigais, pasirodo, investavime yra svarbūs 3 esminiai dalykai.

Pirmas – tai pasirinkti investavimo objektą. Specialiai parašiau objektą, nes tai gali būti ne tik akcijos ar obligacijos, o kas nors labiau apčiuopiama. Pasirinkimo strategijų šunys nelesa: nuo elementarios patinka-nepatinka iki knygose išreklamuotų „Magic Formula“ ar „CAN SLIM“. Kai analitinį darbą padarėte, lieka psichologinis, iš kurio plaukia likę 2 investavimo pagrindai: t.y. kaip kovoti su savo godumu ir baimėmis.

Kovai su godumu padeda išėjimo iš investavimo taisyklės. Tarkime, uždirbus 15% parduodi ir iš naujo ieškai investavimo objekto. O su baimėmis kovojama įsivedant „stop loss“ taisykles. Geriausia, kai jos automatinės. Kompiuteris dar nepasigavo psichologinių marazmų.

Bet pradėdamas žaisti ryklius, aš to dar taip aiškiai neįsisamoninau, todėl pasirinkau strategiją, kuri užims man minimaliai laiko, o tai vadinasi „buy and hold“. Kadangi žaidime kasdien duoda babkių, tai pasirinkau periodinį investavimą.

Analizei daug laiko neskyriau, tiesiog peržiūrėjau IT naujienas ir pasirinkau du kandidatus: Apple ir Google. Abu turėjo išleisti mobiliakus, o tai geros naujienos, taigi akcijos turėjo pakilti. Pelnas garantuotas! Pasirinkau iš A raidės, pradžia buvo nebloga. Net tarp 300 geriausiai investuojančiųjų papuoliau.

O vėliau mirė dievas. Vat čia ir turėjo suveikti anti-godumo taisyklė. Turėjo, bet nesuveikė, kaip ir visi mūsų geri norai. O augimą dar labiau sumušė analitikų pareiškimas, kad obuolys neuždirbo tiek, kiek jie prognozavo. Nuostolio nebuvo, todėl baimės taisyklė irgi nesuveikė, bet tik dabar supratau, kad „pirk ir laikyk“ strategija neturi išėjimo iš strategijos taisyklių. Todėl šansas, kad su ja uždirbsi, yra 50 prieš 50. T.y. arba uždirbsi arba neuždirbsi. Dedu ant jos riebų minusą, nes ji primena lošimą. Strategija turi duoti nors 70% šansą, kad uždirbsi.

Per seminarus susipažinau su dar keliomis strategijomis, taigi dar kelerius metus turėsiu ką veikti rykliuose.

Share/Bookmark

Pamaniau pareklamuoti TOC mokymus, kuriuos kitą savaitę ves kolegos iš “TOC sprendimų” (apie tai – truputėlį vėliau arba iškart žr. teksto apačioj), ir ta proga pagooglinau.

Ir še tau, boba, devintinės: Apribojimų teorija aprašyta net pačioje Pipedijoje!

Straipsnis šviežias, parengtas eksperto Makštučio, byloja gandus ir kliedesius, ir šiaip jau linksmina beskaitančius.

Taigi, yra apribojimas. Ir visada, kai įmonė kažką daro, tai gerink negerinęs ką tik nori, bet kur tik yra apribojimas, tai ten viskas sukasi prastai. Todėl apribojimą reikia visada pašalinti.

Čia Pipedija beveik teisi. Tik štai jei bandysite apribojimą pašalinti, tai nežinau, kas gausis. Nereikėtų šalinti to, kas sistemai yra gyvybiškai svarbu. Jei žmogus neprimato, juk akių jam neišpjaunam.

Realybėje (firmose) paprastai su apribojimais reikalai vystosi štai šitaip:

Štai ekspertas Makštutis pipedinių kliedesių gamyboje yra apribojimas. Nes kliedesių generavimo sparta priklauso tik nuo paties Makštučio. Taigi norėdami prigeneruoti kuo daugiau kliedesių, turėtume maksimaliai išnaudoti Makštutį: pasodinti jį prie pipedijos ir neleisti nulipt nuo kompiuterio, nebent rimta bėda prispirtų. Nes visas laikas, kurį Makštutis praleidžia ne prie pipedijos, yra prarasti gandai ir kliedesiai.

Kitas žingsnis – visą sistemą subordinuoti Makštučiui. Tarkime, jei Makštutis verdasi kavą pats, vadinasi, tuo metu jis negeneruoja kliedesių, tad pipedijai būtų geriau, jei kavą Makštučiui virtų kitas pipedijos pusprotis Barškutis. Pastarasis nebūtų tokio aukšto rango gandonešis, gerokai prasčiau apmokamas. Be kavos, Barškutis galėtų rengti Makštučiui gandų suvestines, kad tasai negaištų laiko gandų paieškoms, o iškart keptų durnystes tiesiai į eterį.

Kai prie esamų HR išteklių būtų išspaustas maksimalus kvailysčių generavimo greitis, norint jį padidinti tektų praplėsti apribojimą. Paprasčiausiai tai daroma pastatant tokį patį įrengimą ar pasamdant papildomą žmogų tai rolei. Taigi pastatome dar vieną kompiuterį, pasamdome Makštučio brolį Makštutį Jr ir su sąlyga, kad Barškutis asistuoja abiems, sukuriame dvigubai daugiau durnysčių pipedijai per tą patį laiką!

Kai šitai atlikome, pipedijos pralaidumas tapo priklausomas ne nuo brolių Makštučių, bet nuo Barškučio parengtų zagatovkių. Laiku tai pastebėję, galime pradėti gilintis, kas trukdo Barškučiui suktis greičiau… Ir taip už varčios, ir vėl nuo pradžios.

Ir visi žino, kad apribojimas yra darbuotojai, nes visi darbai, kuriuos įmonės dirba, yra darbuotojų dirbami. Todėl visos problemos yra išties ne dėl blogos įrangos ir ne dėl ko nors, o dėl to, kad darbuotojai blogai dirba darbus.

Deja, pipedija klysta: didžiausias apribojimas firmose yra ne darbuotojai, bet vadovų dėmesys. Ir kai generaliniai direktoriai užsiima šūdeliavimu (tiesą sakant, šiuo požiūriu esmi retkarčiais nuodėmingas taipogi), tai tuomet darbuotojai dirba blogai, nes niekas dorai nežino, ką reiškia dirbti gerai. O jei gen. direktorius jaučia (ką reiškia geras darbas), tai dar nereiškia, kad jausmais valdoma įmonė turi perspektyvą. Taigi jei darbuotojai blogai dirba, tai dėl to visų pirma kalti vadovai, kad ir kaip nesmagu jiems tai girdėti.

Taip kad visa jums apribojimų teorija čia dabar jau išdėstyta, visais trimis punktais ją dabar užsirašykit sau kažkur ant kaktos:

Jei kažkas blogai, tai reikia darbuotoją atleisti, o jei reiks – į jo vietą priimti kitą, geresnį.

O kas bus, jei priimsi blogesnį? Diegiant įmonėse TOC, išskirtiniais atvejais atleidžiami tik veltėdžiai ar imitatoriai, kurie ištiesinus ir išskaidrinus procesus nebeturi kaip pasislėpti už kolegų nugarų, per susirinkimus paistyti tą patį per tą patį ir nerodyti jokių savo labai aiškios veiklos rezultatų.

Jei negalima darbuotojo atleisti, reiškia, kad jis per mažai dirba ir reikia priversti jį daugiau dirbti.

Ne visai taip. Daugiau, nereiškia, kad geriau. Paprastai įjungiame stabdžius ir pradedame riboti žmonių (ypač tų, kurie kai kuriuose procesuose tampa apribojimais) darbus, pavyzdžiui, nustatome, kiek atvirų užduočių gali būti pas programuotoją/adminą/projektų vadovą/t.t. Ir nė viena daugiau! Siekiame sumažinti šokinėjimą nuo užduoties prie užduoties ir atgal, sumažinti darbuotojų “prioritetų” bei rodiklių sąrašus ir t.t. Manote, kad žmonės lengvai atsisako savo darbų?.. Kur tau: dauguma galvoja, kad jei sumažinsi jam krūvį (prisigalvotų ir niekam nereikalingų darbų), tai kitas žingsnis bus atleidimas. Todėl dažnai tenka versti žmones ne dirbti daugiau, kaip kliedi pipedija, bet, priešingai, versti dirbti mažiau. Jau geriau sėdėti ir nieko nedirbti, nei daryti bereikalingus darbus, kurie vėliau sukelia problemų, atitraukia dėmesį kitose grandyse.

Jei darbuotojas jau dirba, kiek tik išgali, tai reikia sumažinti jam atlyginimą.

Šiuo pipedija patvirtino nusišnekėjimų šventovės vardą. Jeigu nesate direktoriaus meilužė (-is) ar koks pataikūnas, tai atlyginimas jums ženkliai gali didėti tik tuo atveju, jei jūsų darbas duoda daugiau naudos įmonei. Kai įmonė auga, plečiasi, priiminėjami nauji darbuotojai – senieji paprastai kyla aukštyn, atitinkamai su atsakomybe didėja ir jų atlyginimai. Jie didėja dar ir tais atvejais, kai tie patys žmonės dėl teisingai valdomų procesų pradeda dirbti dukart našiau. Taigi mažinti algas (o geriau – tiesiog atsisveikinti) reikėtų tiems darbuotojams, kurie vaidina daug dirbančius, o iš tiesų refrešina feisbukuose, nekenčia pirmadienių, laukia penktadienių, o likusias dienas keikia darbdavius.

O dabar, kai išsiaiškinom su pipedija, galim grįžti prie TOC mokymų, kuriuos žadėjau pareklamuoti.

Taigi “TOC sprendimų” specialistai, keletą metų praleidę su žilagalviais Nerium ir Audrium diegdami TOC Lietuvos beigi kitų post-sovietinių respublikų firmose, sugalvojo išbandyti save lektorių kailyje.

Ir ta proga parengė įvadinį TOC kursą, kurį skaitys 6 vakarus po darbo 2011 m. 11-22, 11-24, 11-29, 12-01, 12-06, 12-08 dienomis.

Dėmesio – šie žmonės (Eugenijus, Karolis ir Vilius) beveik neturi dėstytojavimo patirties (nes iki šiol dirbo TOC diegėjais), tai jiems pirmas kartas iš dulkėtų gamyklų išlindus į projektorių šviesą, todėl ir kaina atitinkama (499 Lt).

Bet ši kaina tik tiems, kurie neskaito commonsense.lt. Tinklaraščio skaitytojams kursų kaina -  – 350 Lt (registruojantis būtina nurodyti slaptažodį “Pirmas kartas”). Speciali kaina galioja užsiregistravusiems į kursus ir apmokėjusiems juos iki 2011-11-17 imtinai. Nuolaidos nesumuojamos.

Plačiau apie kurso programą galite sužinoti čia: http://www.toc.lt/lt/seminarai/ivadas-apribojimu-teorija

P.S. Makštutis iš pipedijos, jei tik atsilieps ir įrodys savo tapatybę, galės į kursus vykti mano sąskaita.

Share/Bookmark

Su sąlyga, kad ketvirtadienį sėkmingai pasibaigė didžiulė IT konferencija, o mes su Nerium ten skaitėm pranešimą, turime progą pratęsti debesų kompiuterijos temą.

Žiūrint patriotiškai, debesys mums (Lietuvai) įdomūs dėl to, kad jų pagalba iš nedidelių technologinių startup’ų galima išvystyti didžiules pasaulines kompanijas. Tai padaryti nėra paprasta, bet jei turite tokių minčių -- būtinai pažiūrėkite mūsų pranešimo įrašą. Pakentėję mūsų narcizavimąsi, išgirsite keletą labai svarbių dalykų: kad juos suformuluotume, turėjome nemažai padžiovinti smegenis.

Kaip įprasta šou biznyje, premjeros neapsieina be padėkų:

- ačiū commonsense.lt skaitytojams, parašiusiems daugybę nuostabių komentarų ir pastebėjimų apie debesų panaudojimą versle. Jūs padėjote prieiti prie tų išvadų, kurias išgirsite pranešime.

- ačiū ATEA, kad išdrįso pasikviesti tinklaraštininkus ir suteikti sceną. Tai drąsus žingsnis, kurį, neabejoju, ATEA klientai įvertins.

- ačiū Google, kad commonsense.lt Youtube paskyrai suteikė galimybę skelbti neribotos trukmės video. Turim naują skaitytojų kankinimo įrankį.

- ačiū “ATEA Action” konferencijos dalyviams, kad klaUsė, klAusė, ir pamiršo laukiantį furšetą. Taip pat ačiū tam dalyviui, kuris apie furšetą priminė.

Share/Bookmark

Pernai išsakėme savo nuomonę apie “Cloud Computing”, neužmiršę paminėti, kad tuose debesyse yra nemažai marketing-bulšito. Kai tokios firmos kaip “Microsoft” pradėjo pūsti debesų dūdą, pasirodo, tuo metu mažesni tiekėjai jau plėtė savo rinkas nė neįtardami, kad jų verslas esąs debesinis.

Kaip situacija pasikeitė per metus?

Sakyčiau, dramatiškai. Jei tavęs nėra debesyje, vadinasi, tu nesi IT sistema. Bent jau tokia, apie kurią vertėtų aušinti burną kokiame nors pristatyme ar konferencijoje. Jei sistema nėra debesinė, vadinasi, jos nepasieksite su iPad’ais ar kitokiais žaisliukais, o tai reiškia, kad braukydami ekraną per vadovybės susirinkimą atrodysite juokingai nepaisant susirūpinusios fizionomijos.

Tačiau jei debesų ieškosime ne konferencijų salėse, bet firmose, dramatiško pasikeitimo nepastebėsime. Čia vis dar dūzgia serverinės (tegu truputį virtualizuotos), adminai vis dar suka ratus po biurą tvarkydami žioplų darbuotojų kompiuterius, o el. paštas yra vienintelė iš gausybės firmoje naudojamų aplikacijų, kurią galima pasiekti su iPad’u.

Nemanau, kad verslininkai yra kvaili, ir nepuola į debesis dėl savo bukumo. Jei verslas matytų apčiuopiamą debesų naudą, šiandien sėkmės istorijų* nereikėtų skaičiuoti ant pirštų. Ir “Blue Bridge” savo debesiniam tinklarašty aprašinėtų lietuviškų klientų istorijas užuot pasakoję, kaip ten smagu užsieniniuose internetuose. Vadinasi, verslą kažkas stabdo. IT firmos linkusios manyti, kad stabdo klientų intertiškumas senoms technologijoms, tačiau aš taip nemanau.

Apie debesis ir IT, tiesą sakant, mes nelabai išmanom. Bet užtat labai gerai žinom, kokios yra verslo problemos, nes su tuo susiduriam kasdien (работа такая). Matyt. dėl to buvom pakviesti paskaityti pranešimą metinėje “ATEA Action” konferencijoj šį ketvirtadienį, kur vyraus debesų tema. Konferencijoje numatyti du pranešimai, visiškai nesusiję su IT: finansų ministrė Ingrida Šimonytė pasakos apie biudžetą, o mes su Nerium pasakosim apie kažką, ko dar tiksliai nežinom, nes prezentacijos dar nepasigaminom.

Galbūt galite mums padėti?

Būtų nuostabu, jei komentaruose parašytumėte savo nuomonę/patirtį, kokią naudą verslui suteikia debesų sprendimai.

Su ATEA** sutarėm, kad jie į konferenciją maloniai priims, įdomiai užims beigi gardžiai pamaitins du commonsense.lt skaitytojus. Jeigu domitės debesimis, tikrai rekomenduoju šią konferenciją, nes vienoj vietoj sutiksite Microsoft, VMware, HP, IBM, Apple, Samsung ir kt. gamintojų*** atstovus. Du dalyvius atrinksime subjektyviai kaip visad (nurodykite padorų el. pašto adresą).

Konferencijos programa – štai čia.

Laikas: 2011, lapkričio 3 d., 8:30-17:00+

Vieta: “Crowne Plaza“, Vilnius (M.K.Čiurlionio g. 84).

*Sėkmės istorija turima minty tokia, kai firma atsisakė puoselėtos IT infrastruktūros, ir ją visą sumigravo į debesis. Dabar nesuka galvos apie techninę įrangą (“ar ilgam užteks turimų išteklių?”), programinės įrangos atnaujinimus, suderinamumą, atsargines kopijas, saugumą. Moka už paslaugas tiek, kiek realiai naudojasi, vadinasi, žymiai mažiau.

**ATEA yra didžiausia IT sprendimų ir paslaugų kompanija Baltijos šalyse, tarp kurios klientų yra tokios firmos kaip “Carlsberg Baltic”, “MG Baltic”, MAXIMA, “Achemos grupė” ir kt.

***”ATEA Action” konferencijoj vienaip ar kitaip sutiksite žmonių iš šitų firmų:

Share/Bookmark