Best Internet 2011 galiukai #3 (ko el. kioskai gali pasimokyti iš garažų)

Konferencija “Best internet” baigėsi prieš tris savaites, o šurmuliuojam lig šiol. Kas mums uždraus, kai patys sau esam internetai.

O neapžvelgta liko vienintelė sesija apie el. prekybą (jau rašėm apie kūrybiškumus ir ROI matavimus, po to dar kartą rašėm apie ROI matavimus). Kaip žinia, konferencijos dalyviams buvau pažadėjęs, kad pranešėjai atsakys į dalyvių “follow-up” klausimus. Atsakymus turim apačioj, tačiau prieš tai įkišiu savąjį trigrašį.

Iš pradžių šnekėjo Laura Paskočinaitė iš tyrimų firmos RAIT. Ji parodė mums daugybę stulpelių, pyragėlių ir grafikėlių. Jums pasisekė, nes nereikėjo viso to klausytis: atrinkau du įdomesnius grafikus (pats tyrimas yra vertingas tiems, kas gliaudo niuansus ir žino, kaip panaudoti dviejų procentų padidėjimą ten, o septynių sumažėjimą štai ten. Aš nežinau):

Grafikuose galima įskaityti, kad lietuvišką interneto prekybą valdo mamos (tame tarpe ir supermamos šmaikštašiknės). Dėl demografinių aplinkybių pririštos namie, jos neprarado šopinimosi poreikio ir įgūdžių, o su žviegiančiais vaikais blaškytis po akropolius negali, todėl perka internetuose. Dėkite banerius į supermama.lt ar kt. panašius saitus, organizuokite ten žaidimukus “atsiųsk vaikelio šypsniuką, laimėk soskę”, susiekite visa tai su savo saitais, ir susikrausite turtus iš soskių, pampersų, kvepaliukų, kremukų ir kitokių šūdeliukų, kurių pilni namai, bet niekada nebus per daug.

Dainius Liulys, pigu.lt. Lietuvos el. prekybos tendencijos

Dainiui šnekėti talkino Aldas Kirvaitis, kurio firma valdo grupinis.lt ir kitus grupinio apsipirkinėjimo portalus. Aldą paskutinį kartą buvau matęs prieš kokius 4-5 metus kažkokioj konferencijoj, tuomet jis išdidžiai kalbėjo kaip one.lt atstovas. Dabar one.lt išleidinėja paskutinį kvapą Aldui nebedalyvaujant, o Aldas užsiima perspektyvesniais bizniais išsaugojęs visą ankstesnį išdidumą.

Na, žodžiu, grupiniam.lt gerai sekasi ir palinkėkim jiems sėkmės.

Vaikinai komentavo tyrimą, kurį atliko apklausę lietuviškų el. parduotuvių atstovus. Viena skaidrė užkabino mano akį:

Atkreipiu dėmesį, kad šiuos dalykus, “keliančius susirūpinimą klientams”, išsakė ne klientai, bet el. parduotuvės. Įdomu, o ką galvoja klientai patys? Šitai paprašiau patikslinti Laurą iš RAIT. Pasak jos, RAIT kaip tyčia darė kitą tyrimą, kur klausė vartotojų, ko jie pasigenda. O pasigenda žmonės – asortimento!

Žmonės į parduotuvę eina (jungiasi) prekių, o parduotuvės galvoja, kad kainos ar pristatymo kokybės…

Čia Vytautas Žiemys iš amazingsales.com pasakoja konferencijos dalyviams, su kokiomis problemomis susiduria el. parduotuvės:

Kadangi Vytautas atvirai pasakė, tai aš atvirai pakomentuosiu. Ar tikrai kalta maža rinka ir mažai išleidžiantys klientai? Ar tik kioskai, dingę iš gatvių, nesulindo į internetą, taip ir nepakeitę savo veiklos modelio: sėdėti prie langelio ir laukti, kol kas nors ateis ir nupirks? O jei neateina, tai, vadinasi, kioskas nekaltas, jis gi kioskas.

Toliau šneka Jurgis Gylys (trečio pagal populiarumą visų laikų commonsense.lt įrašų autorius) iš IMK.lt, vienintelės Lietuvoj el. parduotuvės, kur aš kažką perkuosi. IMK.lt turi superinį aptarnavimą, žiauriai orientuoti į klientą ir aš juos rekomenduoju visiems, ką sutinku gatvėj ar kuluaruose.

Jurgis ekrane porina, kad el. parduotuvių pranašumas prieš paprastus prekybos tinklus yra ne tik kaina, bet ir pristatymas į namus. “OK, – klausiu ant scenos įsitaisiusio Dainiaus Liulio, – o koks jūsų (pigu.lt) vidutinis pristatymo laikas?”. “Viena diena”, – rėžia Dainius ir priduria, kad šitas terminas garantuojamas toms prekėms, kurias jie turi sandėly. “O kokią asortimento dalį laikote sandėly?”, – remiu prie sienos (konferencijos organizatoriams buvau pažadėjęs, kad nepiršiu savo nuomonės. Bet gi klausimus tai uždavinėti nedraudžiama…). “Na, laikom 5%…20% (patikslinta)”, – numykia Dainius. Tuomet klausimą pakartoju dar kartą: “Tai koks vidutinis pristatymo laikas?”. Ir štai išgirstame prisipažinimą, kurio tikėjausi: “Vidutinis pristatymo laikas – 3-4 dienos”.

Tuomet pasisuku į ant scenos stovintį Joost Steins Bisschop, el. prekybos žinovą iš Nyderlandų, su tuo pačiu klausimu: “What is the average delivery time in your country?”.

“One day”.

Ačiū. Tą ir norėjom išgirsti. Daug vietos tobulėjimui, ar ne?

Žinau, kad komentaruose parašysite, kad yra daug niuansų, kad neišvystyta infrastruktūra, kad greitas pristatymas pabrangina prekę (o klientui gi svarbiausia kaina) ir t.t. Čia pateiksiu pavyzdį iš savo proteguojamo automobilių serviso, kur prižiūrim firmos automobilius. Autoservisas atsarginių detalių sandėly nelaiko. Jei ko nors prireikia, dažniausiai užsakinėja iš lenkų, prie Varšuvos esančio didelio didelio sandėlio. Jei detalę užsako iki šiandienos 16:00, tai ją turės rytoj ryte 8 val. Jei užsakys po 16:00, prekę turės rytoj po pietų.

Kitaip tariant automobilių detalių papildymas į Vilnių vyksta du kartus per dieną.

Štai tas mano proteguojamas servisas:

Manote, kad detalių pristatymo tempais šis servisas yra unikalus? Anaiptol – tokį patį detalių pristatymo greitį gali pasiūlyti BET KURIS GARAŽAS. Kaip jiems tai pavyksta? Paklauskite bet kurio šaltkalvio. Manau, dauguma net nesupras klausimo.

Toliau apie šviesų el. parduotuvių rytojų papasakojo Vaidas Kančauskas, e-maxima.lt atstovas:

Ir, žinoma, Dainiaus Liulio, “Pigu.lt” vadovo išsamūs atsakymai į Jūsų pateiktus klausimus:

1. Koks yra vidutinis prekybos internetu antkainis (procentais)?

Antkainis priklauso nuo prekių grupės – paprastai didesnės vertės prekių antkainis procentais yra mažesnis (pvz. stambios buitinės technikos), smulkių prekių yra didesnis (pvz. kvepalų). Konkrečių skaičių negalime atskleisti, nes tai komercinė paslaptis, kurios mes nenorime atskleisti visų pirma savo konkurentams. Bet konkurencija tarp pardavėjų verčia mažinti antkainius iki minimumo, ir galime teigti, kad interneto parduotuvėms gana dažnai pavyksta dirbti pelningai su mažesniais antkainiais nei įprastai mažmenai su fiziniais prekybos taškais. Visų pirma, taip yra dėl interneto parduotuvių prekybos mažesnių kaštų (nereikia išlaikyti fizinių parduotuvių ir pan.).

2. Kaip manote/prognozuojate, kada Lietuva pasieks Europos prekybos internetu vidurkį? Kelintais metais?

Matyt, klausiama kada pirkėjų internetu dalis tarp visų pirkėjų Lietuvoje prilygs analogiškam vidutiniam rodikliui Europoje. Galima prognozuoti, kad tai įvyks per 5-10 m. Kad tai pasiekti reikia įveikti dvi kliūtis – technologinis pirkėjų išprusimas ir pasitikėjimas prekyba internetu turi didėti. Antra, turi augti Lietuvos gyventojų perkamoji galia. Pirmoji kliūtis taps mažiau svarbi jau gana greitai, nes interneto skvarba Lietuvoje jau dabar yra nemaža, o gyventojai yra vidutiniškai gana aukšto išsilavinimo. Bet taip pat reikia kad Lietuvos žmonės turėtų daugiau finansinės galios vartoti, pirkti prekes

3. Kodėl Jūsų svetainėje negalima atsiskaityti kreditine kortele?

Visų pirma, todėl, kad nematome, kad mūsų pirkėjai to norėtų. Populiaresnis atsiskaitymo būdas yra per vadinamąjį bank-link, t.y. per elektroninės bankininkystės sistemą. Kreditinės kortelės dažniausiai naudojamos atsiskaitymams užsienio elektroninėse parduotuvėse, kur atsiskaityti per bank-link nėra galimybės.

4. Norėjau paklausti, kaip Jūsų įmoneje yra sprendžiami “”piktavalių”” žmonių pateikiami užsakymai – t.y. tokie užsakymai, kurių apmokėjimo būdas yra grynais kurjeriui ir nurodomi bet kokie užsakovo duomenys? Kaip žinia, tokie užsakymai yra nuostolingi, kadangi jie grįžta atgal į sandėlį. Ar Jūsų e-parduotuvės sistema turi kažkokią BAN sistemą ar pan.?

Visi užsakymai yra tikrinami telefonu ir tik įsitikinus pirkėjo tapatybe, užsakymas atiduodamas vykdyti į sandėlį ir kurjeriams. Norime pasidžiaugti, kad Lietuvoje pirkėjai yra pakankamai sąmoningi ir tokių atvejų nepasitaiko dažnai.

5. Kada ateis ta diena, kai Pigu.lt bus atpirkę visas investicijas?

Tai priklauso nuo daugelio aplinkybių – Lietuvos ekonomikos vystymosi greičio, konkurentų skaičiaus didėjimas, taip pat pigu.lt akcininkų planų investuoti ar siekti pelno iš šio verslo. Todėl neįmanoma vienareikšmiškai atsakyti į šį klausimą. Bet atsižvelgiant į įprastą verslo logiką, ilgesnės nei 10-15 m. investicijos į tokį verslą be žymios finansinės grąžos tuo laikotarpiu yra paprastai nedaromos.

6. Kaip paprastam tautiečiui naudojantis internete esamomis priemonėmis sukurti savaime parduodančią sistemą?

Savaime parduodanti sistema yra neįmanoma. Panašiai, kaip neįmanoma duoną paversti auksu. Jei klausiama apie tai, ar įmanoma sukurti e-komercijos verslą be didelių investicijų – tai atsakymas, kad taip, įmanoma. Patartume orientuotis į labai siaurą prekybos nišą, kur turėsite mažai konkurentų, o pirkėjai bus linkę susirasti jus patys.

7. Koks šiuo metu yra santykis tarp paprastos ir internetinės prekybos, bei kaip šis santykis keisis ateityje?

Patikimų ir aiškių statistinių duomenų, deja, nėra, bet mūsų vertinimu situacija yra tokia. Skaičiuojant nuo mažmeninės prekybos, be maisto produktų, prekyba internetu (be bilietų) Lietuvoje užima apie 1,5%. Palyginimui, JAV analogiškas rodiklis yra 4,5%. Santykis keisis prekybos internetu naudai, prognozuotume, kad per artimiausius 5 metus Lietuvoje šis rodiklis turėtų priartėti prie 4-4,5%. Kita vertus, atskirose prekių grupėse internetinės prekybos dalis yra žymiai didesnė – bilietai, GPS prietaisai, knygos ir kt.

8. Paklausk visų kaip jie patys “vartoja” reklamą. Pvz: Jie nori gerų ausininukų (ar baldų, buitinės įrangos, ir tt) už “teisingą kainą” ir renkasi internetu. Kaip jiems išsirinkti tikrai geras ausines, o ne tapti jų kolegų “socialinio maketingo” aukomis. Kaip jie “dekonstruoja” ir mato, kad “čia marketingas”, o čia – “tikras reikalas”. Kaip ir pagal ką jie atskiria tai , kai būna vartotojų pusėje.

Klausimas nėra iki galo aiškus. Supratome, kad klausiama, kaip išsirinkti geriausią prekę už geriausią kainą ir nepasiduoti reklamai prekių, kurios yra blogesnės kokybės. Atsiradus internetui tai galima padaryti lengviau – lyginant kainas, lyginant prekių savybes, skaitant kitų pirkėjų ar profesionalių vertintojų atsiliepimus. Bet dauguma pirkėjų neturi tokios galimybės ar noro tai daryti, nes tai reikalauja laiko ir gana gilios kompetencijos. Mes patartume elgtis taip – skirkite laiko ir jėgų pasirinkdami vieną pardavėją parduodanti jums reikiamas prekes: vertinkite interneto svetainės išvaizdą, naudojimo patogumą, paskambinkite parduotuvei ir pasikalbėkite, pažiūrėkite kaip su jumis bendraujama. Gera interneto parduotuvė skiria didelį dėmesį pirkėjų aptarnavimui, nes didžiausias laimėjimas yra ne vienos prekės pardavimas, o ilgalaikis ryšys su pirkėjų. Jei parduotuvė atrodo patikima ir maloni, nusipirkite 1-2 daiktus, atkreipkite dėmesį ar laikomasi pažadų apie pristatymo greitį, ar prekės atvežama kokybiškai supakuota, ar kurjeris elgiasi mandagiai. Jei visi šie dalykai jus tenkina, patartume daugiau nesukti galvos ieškant kitų parduotuvių, o naudotis šios parduotuvės paslaugomis – taupysite savo laiką ir greičiausiai gausite ir finansinės naudos, gaudami įvairių nuolaidų už lojalumą. Pardavėjo ir pirkėjo santykis panašus į draugystę – kai bandome susidraugauti elgiames atsargiai, kai susidraugaujame, pradėdame pasitikėti. O kai pardavėjai “draugai” nuvilia, vieną ar kitą kartą atleiskite, o po to ieškokite kitų parduotuvių.

Joost Steins Bisschop (Nyderlandai), Europos e. prekybos kryptys, tendencijos, geriausia praktika

Šis pranešimas, kiek komentavo dalyviai, buvo labai stiprus, tik aš jo metu buvau užsiėmęs pašaliniais dalykais. Todėl užfiksavau tik dvi nuostabias skaidres.

Anksčiau tiekimo grandinė (distributor-dealer-customer) atrodė taip:

O dabar ji atrodo štai šitaip:

Pasikeitimas: vartotojui pardavinėja ne tik parduotuvė, bet ir pats distributorius, įkūręs el. parduotuvę.

Balieka tikėtis, kad lenkų distribucijos firmos miega žiemos miegu ir dar ilgai nesumos per el. parduotuvę pardavinėti viską ir belenką Lietuvos vartotojams, užtikrindami vienos paros pristatymo laiką kaip kad garažams.

Joost Steins Bisschop spec. atsakymai į Jūsų klausimus:

1. I really enjoyed your presentation last week. You have a huge experience working with many comp1 What are world trends in B2B high technology product e-commerce? What could you name as best practice examples?

I think world trends:

– looking for the balance online / offline. Companies that play the cross-chanel game best will be high in rankings
– waiting for a world wide accepted elegant (micro)payment system. If this gets there, so that also the payments of amounts less dan -say- 5 dollars is easy and cheap, there will be a hugh impact. Publishing market will change. Music market as well. Streaming books, audio etc.

– the mobile revolution is definitely taking place. Which means influence of location based applications, social grouping, mobile shopping

– influence of social on e-commerce:

– html-5 impact: the end of apps?

– Best Practice Examples (just first reaction in my mind)
zara, asos, patagonia, amazon, North-West.

2. Some research data shows there’re about 1.000 e-shops in Lithuania. We have 0.5M e-buyers and 1.5M internet users. Is this penetration of e-shops is normal if compared to other local markets?

Penetration of e-shops seems to me quite in line with international trends.

komentarų yra lygiai 29

  1. Sigitas

    Ar tikrai vienos paros pristatymo laikas taip svarbu? Na batonas ar pienas tai sugestų, bet jei kalbėti kad ir apie tą pačia taip visų mėgstamą buitinę techniką – turbūt ne viena diena ar net savaitė būna praleista besirenkant modelį, tad ar viena kita diena daro tokį svarbų vaidmenį? Be to ir realioje parduotuvėje nuėjes dar negausi iš karto. Aišku malonu būtų, kad vos tik paspaudus “perku” suskambėtų durų skambutis, be turbūt yra ir fiziniai limitai, kuriuos peršokti neįmanoma, ypač jei parduotuvė ne tame pačiame mieste.

    • Tai nesvarbu tol, kol manome, kad lėtas pristatymas yra duotybė/neišvengiamybė. Ir jei, žinoma, neskubam. Kai kažkas pirmas realiai parodys, kad pristatymas gali būti greitas ir Lietuvoje, retas norės laukti 4 dienas, kai konkurentas tą patį už tiek pat atveš jau rytoj.

      • Šiek tiek pasikabinėsiu.
        Postas – ilgas, tad tiesiog praskanavau akimis.

        Teigiama, jog vartotojai pasiilgsta asortimento, kita vertus daug tyrimų rodo, kad žmonėms geriau, kai mažiau, negu kai daugiau (t. y. geriau mažiau dalykų, tarp kurių reikia rinktis). Ir dažniausiai paburbėjimus dėl asortimento, galimybių ir etc išgirstu iš 5 – 10% procentų (advanced, tarp kurių laikau ir autorių) vartotojų, likusi dalis tiesiog renkasi kas yra ir/arba stengiasi apsieiti su tuo ką turi bei papildomomis galimybėmis/prekėmis net nesidomi.

        Žinoma, kai tų 80% žmonių paklausi (tiksliau išprievartauji), tai jiems prireikia ir to, ir ano, ir trečio, ir ketvirto dalyko. Ypač po kažkiek laiko, kai pasinaudoja jau turima preke.

        Galime pasiimti, kad ir klasikinį atvejį su Word programa – joje dafiga funkcijų, tačiau 80% vartotojų dažniausiai naudoja 20% galimybių, likusieji 20% skirtingu pajėgumu naudoja iki 80%. Kodėl gi negalima sakyti, kad tas pats galioja ir su prekėmis.

        >> Kai kažkas pirmas realiai parodys,
        >> kad pristatymas gali būti greitas ir Lietuvoje,
        >> retas norės laukti 4 dienas,
        >> kai konkurentas tą patį už tiek pat atveš jau rytoj.

        Drįsčiau suabejoti. Pavyzdis: jei anksčiau pirkau iš pigu.lt ir prisimenu, kad pristatė per 3-4 dienas. O dabar renkantis, konkurentas siūlo pristatyti per dieną, tai kiek šansų, kad jis tikrai pristatys? Ir kiek šansų, kad to paties – pristatymo per vieną dieną – savo parduotuvėje šiuo momentu netvirtina pigu.lt?
        Tai visgi man gal geriau dar kartą užsisakyti iš pigu.lt negu vargintis su nauja parduotuve? Tas pats beje ir su garantija.

    • sypsnis

      Dažniausiai internetu perku žaislus (kompiuteris, fotoaparatas, dovana kažkam). Tokių daiktų visada norisi DABAR. Ir jei kažkas tą siūlo, tai būni linkęs ir šiek tiek daugiau sumokėti.

      • regis

        Konkurencija Lietuvoje didelė, nes pardavėjų – daug, o importuotojų – mažai. Dauguma parduoda tas pačias prekes iš to paties didmenos sandėlio. Kova maržų sąskaita yra ne begalinė. Ir žmogus, sumokėjęs už prekę nori jos “čia ir dabar”. Kaip labai senam anekdote “turtingiausias žmogus bus tas, kuris sugalvos kaip parsi’download’int picą iš interneto”.
        Taigi jei bus dvi parduotuvės, kurių viena pristatys per “3-5d.d.”, o kita sakys “jei negausite prekės per 24val. – mes grąžinsime pinigus!” – kaip manote, kuri parduotuvė bus populiaresnė? 😉

        • Įsipareigojimas grąžinti pinigus yra nuostabus būdas komunikuoti, kad tesėsi duotus pažadus klientui.

  2. 1 paros pristatymo laikas mūsų e-parduotuvėje yra norma. Per porą metų tik kelis kartus užsakymas nebuvo pristatytas per parą, nes buvo žiaurios pūgos ir kitos gamtos išdaigos.
    O asortimentas 5000 pavadinimų, ir visos prekės nuosavam sandėlyje. O kaina? kaina nei maža, nei didelė.. kaina reali :-)

    • Audrius

      O kiek užsakymų per dieną turit? Vieną ar du? Jei turėtumėt daugiau, tai susidurtumėt ne su keliais kartais ir ne tik per pūgas. :)

  3. Pristatymas tikrai svarbu, bent svarbu, kad būtų parašyta per kiek tiksliai dienų bus galima gauti ir galimybė sekti internetu. Žmogus šiandien nestovi vietoje, tai žiūrėk savaitgalį ar net savaitę sugalvoji kur išvykti, o daikto reikia iki tol.
    Pigu.lt tai jau tampa brangu.lt, turi vardą ir laiko kainas. Funkcija: “radai pigiau, pranešk” neduoda jokios naudos, tai tiesiog perku iš ten, kur radau pigiau.
    O atskiras “etalonas” paskutiniu metu tapo muzikosbomba.lt : tavo puslapio sąskaitoje pažymi, kad “pristatyta”, nors pagal pašto spaudus matosi, kad į paštą pristatyta tik 5 dienos po to. Tai, ar norėsis kitą kartą pirkti iš LT e-kiosko, kai iš UK pristato trigubai/keturgubai greičiau.

  4. repeat

    Pristatymo laikas yra crucial. Interneto parduotuvė turi tą trūkumą prieš “realią” parduotuvę, kad internetinėje negali prekės pačiupinėti ir apžiūrėti iš visų pusių. Vadinasi, ji turi turėti kažkokį tai pranašumą prieš “tikrą” parduotuvę. Kokie tie pranašumai? Atvežimas į namus, kartais – mažesnė kaina, galimybė pirkti iš namų. Tai va, jeigu prekės pristatymas užtrunka kelias dienas, man-pirkėjui visi išvardinti privalumai nebetenka reikšmės. Aš verčiau keliu subinę nuo sofkės, einu į tikrą parduotuvę ir įstikinęs, kad prekė man tinka, turiu prekę iškart, negu perku katiną tokiame pusiau skaidriame maiše ir laukiu jo savaitę.
    Kita vertus, tas internetinių parduotuvių pranašumas – kad galima pirkti neišeinant iš namų – taip pat man kelia daug abejonių. Na, tik pradėjus pirkti internetu, ypač jeigu esi iš kaimo, iš pradžių tai netgi imponuoja. Kokį nors šūduką būti nusipirkus internetu būna savotiškai “krūta”. Bet su laiku ima stigti ir prekės “pačiupinėjimo”, palaikymo rankoje, ir to šopinimosi malonumo. Eiti, rinktis, jaustis svarbiu…. Žmonės labai mėgsta būti kitų aptarnaujami. Mačiau mobiliakų salone, su kokiu iškreiptu malonumu kaimiečių šeimyna valandą laiko laikė užėmusi vienintelį salono konsultantą.
    Kas dėl prekės čiupinėjimo, tai, prisipažinsiu, niekaip neįsisavinu to meno – nusipirkti rūbą internetu. Tokį rūbą, kuris iš tikrųjų patiktų, o ne daugmaž-tinkantį-laimingo-atsitiktinumo-dėka.
    Taip kad, čia kažkur buvo minėtame posakyje apie downloadinamą picą yra daug tiesos. Manau, perkant internetu prekės iš tiesų turėtų downloadintis.

    • bastard

      na manau, kad rubus internetu pirkti galima ir be jokiu problemu.

      vienintelis reikalavimas, kad pardavejas priimtu rubus atgal ir sumoketu uz atgalini siuntima, del bet kokios priezasties (t.y. dydzio, spalvos, medziagos ar pirkejui persigalvojus).

      amazon, zappos, piperlime ta sekmingai daro, todel visiskai nebaisu pirkti rubu internetu.

  5. Audrius

    Dauguma kurjerių Lietuvoje yra susikoncentravę į B2B paslaugas. Bet matant kiek el. prekyba Lietuvoje pastaruoju metu yra ant bangos, rinkoje yra atsiradusi niša, kurioje savo net ir kūdą užpakalį gali užauginti bet kuri kurjerių tarnyba. Nerašysiu apie kiekvienos kurjerių kompanijos trūkumus ir privalumus. Iš esmės visos jos teigia, kad el. komercijos atstovai jiems labai įdomūs, bet dauguma jų ir toliau nekeičia veiklos modelio ir fiziniams asmenims bando siuntas pristatyti pagal B2B modelį. T.y. taip kaip patogu jiems, o ne gavėjui.

    Mano manymu, lyderiaujančioms (nekalbu apie lūzerius, kurie siuntų net vakarais negali pristatyti) kurjerių tarnyboms šiuo metu labiausiai trūksta:

    – galimybė el. prekybos platformą integruoti su siuntų registravimo sistema (csv failo importas nėra integracija);
    – B2C pristatymas savaitgaliais (bent jau didžiuosiuose miestuose) ir už TĄ PAČIĄ kainą kaip darbo dieną;

    Pirmąjį punktą, mažinantį e-prekybininko kąštus, kai kurie dar gali pasiūlyti (tokį pusiau luptą), bet antrojo negali niekas (deja, bet galutinis pirkėjas nesutinka už tai mokėti daugiau). O būtent jis ir leistų ne tik el. parduotuvėms pagerinti aptarnavimą bet taip pat leistų sudaryti didesnę konkurenciją tradicinėms prekybos vietoms. Pirkėjus atbaido tai, kad užsisakę penktadienį, jie prekę geriausiu atveju gaus tik pirmadienį, todėl savaitgaliais jie mieliau renkasi tradicines prekybos vietas.
    Ką tai reiškia e-prekybininkui? Penktadienį po pietų el. prekyba beveik sustoja ir vos vos juda visą savaitgalį. Atsigauna tik sekmadienį vakare, o pirmadienį ir antradienį būna savaitės pikas, nes būtent šiomis dienomis pateikus užsakymą yra didžiausia tikimybė prekę dar spėti gauti iki savaitgalio net ir tokiu atveju, jei e-prekybininkas jos neturi.
    Rezultatas. E-prekybininkas į savaitės galą turi mažėjančius pardavimus, t.y. mažėjantį siuntų kiekį. Jei nėra siuntų, nėra uždarbio ir kurjeriams. O kodėl kurjeriams nėra uždarbio? Nes jie nedirba savaitgaliais. O todėl, kad jie nedirba, norinčiam prekės pirkėjui savaitės pabaigoje geriau pirkti ne pas e-prekybininką. Turim uždarą ratą, dėl kurio mažiau uždirba tiek e-prekybininkas, tiek kurjerių tarnyba.

  6. Audrius

    Dabar grįžtant prie straipsnio ir temos apie logistiką. Užsiimant e-prekyba svarbu ne tik kaip greitai veža kurjeriai pirkėjui, bet ir tai kaip sugebi tvarkytis viduje, t.y. kaip greitai sugebi siuntą paruošti išsiuntimui. Imant straipsnio pavyzdį su pigu.lt, spėju, kad turint tik 5% pasiūlos savo sandėlyje, paminėtas vidutinis pristatymo laikas 3-4 dienos iš tiesų yra ne kalendorinės, bet DARBO dienos. Čia norėčiau priminti, kad pirkėjas gyvena kalendorinėmis, o ne darbo dienomis. Todėl jei e-prekybininkui ir kurjeriams atrodo, kad jie yra nerealiai greiti, nes sugeba pristatyti jau kitą DARBO dieną, tai pirkėjui savaitės gale jie yra paskutiniai stabdžiai. Skaičiuojant vidutinį pristatymo laiką privaloma skaičiuoti ir savaitgalį. Nes jį skaičiuoja pirkėjas. Todėl tas pristatymo laikas 3-4 dienos, realiai tempia link 4-5, o gal net ir visų 6.

    Jei pirkėjas užsako prekę penktadienio vakarą (po 17:00), kurios e-prekybininkas neturi, tai jis ją geriausiu atveju gaus tik trečiadienį. Kodėl? Pirkėjo užsakymas bus apdorotas tik pirmadienį, trūkstamą prekę e-prekybininkas gaus tik antradienį, ją perpakuos ir išsiųs, o kurjeriai pristatys trečiadienį. Trečiadienį bus pristatytos ir e-prekybininko neturimos prekės, kurias pirkėjas užsakys ne tik penktadienį po darbo, bet ir šeštadienį, ir sekmadienį, ir pirmadienį. Visų jų pristatymo laikas tas pats – trečiadienis. Ir tai tik tuo atveju, jei visa kita visoje grandyje sudirbs be gliukų ir neužstabdys kažkur kitur. Bet juk prekių trūkumai būna ne tik pas e-prekybininką, bet ir pas tiekėjus. Ups…

    Panaši situacija ir su visais vakariniais trečiadienio bei visos dienos ketvirtadienio užsakymais. Neturima prekė bus gauta, perpakuota ir išsiųsta penktadienį, bet kurjeriai klientui pristatys ją tik pirmadienį.

    Realiai kitą dieną bus pristatytos tik tos prekės, kurios turimos sandėlyje ir kurios užsakytos pirmadienį-ketvirtadienį. Per dvi dienas bus pristatytos neturimos sandėlyje prekės, bet pirkėjo užsakytos pirmadienį-trečiadienį (iki darbo pabaigos).
    Ką turim? Kad greitai, iš tiesų per 1-2 dienas, pristatomos yra tik pirmoje savaitės pusėje užsakytos prekės. O jei prekių neturi, tai visi nuo trečiadienio vakaro (daugiau nei pusė savaitės!) gauti užsakymai bus pristatinėjami mažiausiai 5 dienas.

  7. Priklauso nuo dienos, bet vidutiniškai daugiau nei 20. Užsakymus surenka 1 darbuotojas, jei bus poreikis, samdysiu dar kelis, nors ir 50 😉 kadangi prekiaujame šventine atributika, tai kito pristatymo termino negali būti is principo. Jei žmogus švenčia gimtadienį tai jam dekoraciju reikia būtent tai dienai. Ne saldytuvas, kurio gali palaukti kelias dienas. Manau pristatymo terminas priklauso nuo prekių sandelio. Jei sandėlis nuosavas, tai ir pristatymas per 1 para yra realus. O jei esi tarpininkas, tai ir tenka 4 dienas gabenti.

    • Audrius

      Norit pasakyti, kad šventinė atributika tokia svarbi visai šventei, kad ją žmonės užsakinėja paskutinę dieną ir jiems yra nerealiai svarbu viską gauti per vieną dieną? Žinau, visokių pirkėjų pasitaiko, bet iš mano patirties šventės organizuojamos iš anksto, atributika, kaip ir šventės svečiais pasirūpinama taip pat iš anksto, o paskutinei dienai lieka tai, kas susiję su maistu, kad šventės dieną jis būtų skanus ir šviežias. Jei patys nesat tos atributikos gamintojas, tuomet ar tikrai verta viską 100% laikyti sandėlyje? Ar šios prekės pirkėjui tikrai toks svarbus pristatymas per vieną dieną? Juk įšaldytos lėšos neleidžia jų panaudoti plėtrai, o atributika pirkėjui bus reikalinga tik atėjus šventės dienai. Žinoma, būna neplanuotos šventės, bet jos apsieina be atributikos. Paprastai tokiu atveju kritiniu poreikiu tampa alkoholis. :)

      • Kaip bebūtų keista, bet gimtadieniai, vestuvės, krikštynos ir netgi Kalėdos visuomet ateina labai netikėtai. Ypač, beje, Kalėdos.

        • Audrius

          Šiandien ryte jau būčiau linkęs su tuo sutikti. Ir ne tik su atributika, bet su visomis prekėmis apskritai. Įdomu koks procentas pirkėjų kažką perka paskutiniu momentu. Ne emocijos apimti, bet tuomet, kai jau labai labai reikia, nors tas poreikis buvo ir anksčiau, bet ne toks stiprus?

      • Mūsų parduotuves puse pardavimų sudaro B2B klientai, kurie turi užsakymus , ir jiems pristatymas reikalingas dažniausiai per para, arba nereikia visai… Po menesio planuojam organizuoti tos pačios dienos pristatyma Vilniuje, nes nemaža dalis Vilniečių nori gauti užsakymą ta pačia diena. kaip jau minėjau, musu tikslas operatyvus ir patikimas pristatymas.

  8. Autoriui

    Matosi, kad autorius nežino apie ką kalba. Tokias sapaliones pasakoja tik “Nusivylę namų šeimininkai” :) arba imk.lt “piarščikas” :)

    • Anot jūsų tai ir dauguma komentatorių (pritarusių išsakytai nuomonei) arba “NNŠ” arba imko piarščikai ?

      • Autoriui

        Kur atlikote skaičiavimus dėl daugumos komentatorių? Galiu surasti lygiai tiek pat pasisakančių neigiamai į jūsų nuomonę kituose postringavimuose apie e – verslą, visiškai neišmanant, kokia yra situacija juose:)
        Kur jūsų argumentas į teiginį, kad interneto vartotojui trūksta asortimento?
        Kol kas matau tik tiek, kad yra pučiamas burbulas užsimerkus, neatlikus jokių skaičiavimų :)

        • o jūs tekstą skaitėte ? ten gi net nuoroda duota :

          Pasak jos, RAIT kaip tyčia darė kitą tyrimą, kur klausė vartotojų, ko jie pasigenda. O pasigenda žmonės — asortimento!

          Tačiau troliai ne tekstus skaito, o trolina…

        • Autoriui

          O jūs tą tyrimą skaitėt? nagrinėjot? gilinotės? ar tik iš tingumo ištraukėt vieną sau naudingą frazę ir ją papostinot?

          Matau, kad diskusija neturi prasmės ir krypsta neteisinga linkme, todėl ją nutraukiu…

        • Galiu patikslint: tai RAIT omnibuso 2011-08 duomenys. Kas jums svarbiausia perkant produkciją el. būdu?

          1. Asortimentas
          2. Kaina
          3. Nekokybiškos prekės
          4. Nesaugus apsipirkimas
          5. Lėtas prekių pristatymas

    • Autoriui norėčiau atsakyti, kad sapalioja labiau tokie, kurie komentaruose po “nikais” slepiasi ne tik nuo darbdavių, partnerių, kaimynų, bet ir patys nuo savęs. Tuo tarpu šio straipsnio autorius nėra IMK “piarščikas”, nors be jokios abejonės esame seni pažystami. Tačiau jis taip pat (o gal net geriau) pažysta ir pigu.lt ar kitų el.parduotuvių (ir ne tik) atstovus. Negi todėl turėtų nusišalinti nuo visų temų?
      P.S. ir išsakytos temos pranešime atsidūrė ne šio straipsnio autoriaus, o vieno iš konferencijos rengėjų: “verslo žinių” iniciatyva.

      • Manau, kad kiekvienas patenkintas klientas yra jį patenkinusios firmos “piarščikas”, bo iš tos firmos kažkokiu būdu pasipelnė.

  9. ksi

    Su tuo pristatymo laiku ne šiaip paros problema – neseniai sumąstėm su draugais savaitgalį eit į mišką turistaut, neturėjau šilto miegmaišio. Nujaučiau, kad per parą nieks man jo neatveš, tad pradėjau ieškot nuo antradienio, idealiai ir su galimybe atsiimti pačiai, kad mažiau pašalinių faktorių būtų. Kiek radau kriterijus atitinkančių daiktų – realiai jų ne šiaip kad neturėjo DABAR, bet galėtų turėti per kelias dienas – apskambintos (kad greičiau būtų) įmonės teigė gal turėsiančios KITAM SEZONUI. Kadangi DABAR gerbiamieji visur išpardavinėja vasarinius miegmaišius, tas kitas sezonas, spėju, yra ateinanti vasara. Oh well; apmaudžiausia šioje vietoje tai, kad tie šilti man reikalingi miegmaišiai vis vien rodomi kaip esantys asortimente ir jei bandyčiau užsisakyti neskambindama, dar gaiščiau laiką laukdama atsakymo, kad sorry neturime, bandykite kitur arba kitką.
    Kitas pro apklausas praslydęs niuansas – pačios parduotuvės patogumas: ant pirštų galima suskaičiuoti el.parduotuves su paieškoje taikoma nors kiek detalesne filtravimo sistema (kaip kad pigu ar varle turi). Gerai, kai tokių miegmaišių ir taip asortimente būna iki dvidešimties, bet kokio išorinio HDD ieškant gali ir labai normaliai užsiknisti, kai filtravimai būna tik pagal kainą ir gamintoją.

  10. Dėl pristatymo terminų:
    IMK LT asortimento yra virš 30.000 pozicijų ir 20 proc. užsakytų prekių pristatome kitą darbo dieną, jei užsakymas yra pateiktas iki 17 val. Taigi, užsakymas gali būti pristatytas maždaug po 15-19 valandų. Dar 50 proc. prekių pristatom per 2 darbo dienas, o iš jų maždaug ¾ gali būti pristatyti taip pat kitą darbo dieną, jei užsakymas yra pateiktas iki pietų. 25 proc. užsakymų yra pristatomi iš sandėlių ne Lietuvos teritorijoje (Latvija, Suomija, Vokietija, Prancūzija, Olandija) todėl pristatymo laikas varijuoja nuo 4 iki 14 dienų. Ir tik 5 proc. užsakymų yra nestandartiniai arba probleminiai, kurių pristatymo terminas gali būti 30 d. Teisybės vardan pasakysiu, kad turėjome 2 užsakymus, kurių pristatymo terminas buvo apie pusę metų. Tačiau vienu atveju buvo užsakinėjami specialūs kompiuteriai Apple gamykloje, kitu klientas įsigyjo “egzotinį” televizorių, kokių gaminama labai ribotais kiekiais. Tačiau šiais atvejais derėtų pabrėžti, kad įvykdyti tokio tipo užsakymą Lietuvoje sugebėjo tik IMK LT tik todėl, kad kiti paprasčiausiai “nusiplovė rankas” nenorėdami vargt.

    Kalbant apie pristatymą, pirmiausia reikėtų suvokti patį procesą. Nevažinėja gi po visą Lietuvą įvairiausių prekių prikrauti sunkvežimiai, kad staiga “lydekai paliepus, man panorėjus”, galėtų stabtelėti ir įteikti užsakymą tuojau pat. Todėl pristatymas kitą darbo dieną yra siekiamybė, tačiau čia nereikia pamiršti, kad taip gali būti tik pakankamai masinio vartojimo prekėms, kurių likučiai yra nuolat palaikomi sandėliuose.

    Dėl pristatymo savaitgaliais, sutinku su nuomone, kad toks yra reikalingas. Tačiau tai – ne tik logistikos paslaugų teikėjų nelankstumas, o nemažiau ir įstatymų bei jų interpretavimo bukumas. Nes vien dėl ilgesnio pristatymo laiko ir darbo savaitgaliais tenka dvigubinti darbuotojų kiekį, o kuomet paslaugų kainos vaikšto ašmenimis ties savikaina, natūralu, kad tai neapsimoka visur (bet kur).

    Tačiau tkreipsiu dėmesį, kad kartais patys pirkėjai elgiasi gana keistai. Būna, kad užsakius prekę delsia apmokėt užsakymą, nors gauna pranešimą, kad prekė rezervuota nebuvo. Vėliau piktinas, kad užsakymas atšaukiamas. Ir kaip išaiškinti, kad tarkime Olandijos sandėlyje likę paskutiniai 15 vnt. kažkam Europoje buvo laibiau reikalingi nei jam, delsiančiam apmokėti užsakymą, galbūt tdėl, kad pateikęs užsakymą dar norėjo apsilankyti Gariūnuose ir paieškoti pigesnės kontrabandinės prekės.

    Kitavertus, kartais klientas gali kelias savaites ar net mėnesį klausinėti įvairiausių, tame tarpe net nereikšmingų detalių apie prekę, kol galų gale lyg vidurius paleidžia: „jei nepristatot šiandien, einu ir perku kitur!“

    Nieko nesakau, dirbame klientui ir klientas visada (ar tikrai?) yra teisus. Visgi nederėtų reikalauti iš kitų daugiau nei įmanoma “įjungus sveiką protą” ir ypač nei reikalauji pats iš savęs.

  11. […] publikaciją kviečiu skaityti commonsense.lt […]

Jūsų komentaras