Geriausias internetas ir kiti internetai

Pasibaigus krepšiniui (ir išlaikius tylos įžadus nieko nerašyti apie čempionatą), galima grįžti prie internetų. O internetuose – kaip įprasta – viskas sukasi apie internetus: internetai rašo apie internetus, žmonės diskutuoja apie internetus, firmos bandosi naujus internetus, internetus, internetus.

Praėjusią savaitę turėjau progą pravesti internacionalinę paskaitą-seminarą ISM studentams. Spėkite, apie ką? Ogi apie internetus!

Prieš kelias dienas marketingo gildija pasikvietė mane aukštam lygy pravesti konferenciją (vyks ryt), Apie ką? Žinoma, kad apie internetus!

Kad patvirtintų, jog bėda po vieną nevaikšto, anądien skambina TEO atstovas ir prašo parengti dar vieną straipsnį didžiausiam Lietuvos laikraščiui. Pageidaujama tema – internetai!

Ta proga, supuolus aplinkybėms, nominuojam save internetų egzpertais, nepaisydami to, kad off-line (gamyklose, visokiuose susirinkimuose ir kelionėse) praleidžiame kur kas daugiau laiko, nei refreshindami.

Su ISM studentais buvo gan paprasta. Iš pradžių paklausiau, kiek iš jų ateity ketina imtis savo verslo. Rankas pakėlė pusė (Ilja Laurs pasakojo, kad kitų lietuviškų universitetų auditorijose šis rodiklis siekia vos kelis procentėlius).

Tuomet susitarėm, koks verslo tikslas. Tuomet susitarėm, kad būtina įvertinti, kur verslas turi esminę problemą: viduj ar išorėj? Tuomet priėjom išvados, kad nėra prasmės gaišti laiko kalboms apie internetus, jei firma neuždirba pinigų dėl to, kad nesusitvarko viduj, t.y. nesugeba patenkinti esančios paklausos. Ir atitinkamai nusprendėm, kad internetai verslui duos naudą tik tuomet, jei firmos pajėgumai (gamybiniai, aptarnavimo ar pažadų vykdymo apskritai) yra neišnaudojami, t.y. galima būtų padidinti pralaidumą, jei tik kas pirktų.

Tuomet, kai atmetėm firmas su vidinėmis problemomis (pvz., nespėja gaminti, nespėja aptarnauti, vėluoja statyti arenas ir pan.), susitarėme, kad visi likę verslai turi vieną bendrą problemą – nepakankamus pardavimus.

Tuomet studentams įpiršau nuomonę, kad:

Technology can bring benefits if and only if it diminishes a limitation

Po kelių pavyzdžių niekas neprieštaravo, kad jei technologija kažką truputį pagerina, bet esmės nepakeičia, tai neverta dėl tokios technologijos aušinti burną. Tarkime, jei firmos direktoriaus telefono aparatas bus su viena kamera, ar su dviem, nuo to firma pelningesnė netaps (studentams pasakiau kažkokį kitą pavyzdį). Studentai sutiko.

Ir štai tik dabar priėjome prie visokių blogų, twitterių, facebookų ir kitų internetų, mąstydami, kokią gi naudą jie gali suteikti verslui. Aptarėm, kodėl savo “Facebook” puslapio neturi TEO (studentai sutiko, kad tikrai ne dėl to, kad TEO komunikatoriai nesupranta internetų, ir ne dėl to, kad TEO vadovybėj dirba kvailiai. Manau, abiem atvejais yra priešingai).

Mano įsitikinimu, kurį diegiau būsimiesiems darbdaviams, reikia analizuoti ne internetus, bet verslą. Tuomet suradus, kas trukdo daryti pinigus, paieškoti techninio sprendimo, kaip kliūtį pašalinti. Internetuose yra melejonai visokių įrankių įrankėlių, tarp jų daug nemokamų ar kapeikas tekainuojančių, kurių pagalba galima nesunkiai tas kliūtis pašalinti.

Dar ką pabrėžiau studentams: jokie internetai už jumis nepadarys biznio. Deja, labai daug teks dirbti off-line režimu (net ir online bizniuose). Ir galbūt labai faina yra tweetinti ir retweetinti, bet ne tai kuria vertę klientams. Jei kalbame apie pardavimą kaip procesą, tai internetai gali būti sėkmingai panaudojami sales promotion sumetimais, bet tik su sąlyga, kad yra daromi teisingi off-line žingsniai iki internetų komunikacijos ir po jos.

Po paskaitos griaudėjo audringi plojimai. Gal dėl to, kad niekas nieko nesuprato, gal dėl to, kad taip įprasta ISM’e, nežinau. Bet jei koks kitas universitetas ar būrelis norėtų pasinaudoti commonsense.lt gerumu ir padiskutuoti apie internetus, tai visada prašom kreiptis. Prezentaciją turim, datą pirmoj skaidrėj pakeičiam, ir galim šviesti jaunąją kartą!

Diskusija su studentais buvo, galima sakyti, lengvoji internetinio egzpertavimo dalis. Antroji, sunkioji, laukia trečiadienį (2011-09-21), kur buvau iškviestas moderuoti visą “Best Internet 2011” konferenciją.

Viena iš mano užduočių (be anekdotų pasakojimo per pertraukėles) – pateikti pranešėjams protingų klausimų tais atvejais, kai auditorija tylės žado netekusi.

Dėmesio! Skelbiu egzpertinį konkursą, kurio laimėtoją, pasinaudodamas suteiktu blatu, kooptuosiu į konferenciją žiūrovo teisėmis.

Jums tereikia komentaruose (iki 2011-09-20 21:00) parašyti, ko paklausti gerb. prelegentų ar vieną kurį (žr. programą). Laimėtoją atsirinksiu subjektyviai pagal man dar nežinomus kriterijus. Kas nenorite atsiduoti likimui, pats (pati) galite būti jo kalvis, t.y. įsigyti dalyvio bilietą už 570 Lt be PVM.

Jeigu klausimų nepasufleruosite, galiu netyčia sužlugdyti konferenciją, nes pradėsiu visų marketingistų-reklamistų klausti to paties:

1. Kiek pardavei?

2. Kur babkės?

Taigi kviečiu dalyvauti konkursėlyje.

Galiu atskleisti nedidelę paslaptį.

Konferencijos organizatoriai (“Verslo žinios” ir “Best marketing”), įtariu, nerimauja, ar nesuklydo konferencijos vadžias įbrukę į tinklaraštininko rankas. Juolab tokio, kuris nelabai gaudosi paskutiniuose reklamos trenduose, kūrybiškumuose ir dvasingumuose. Turiu visą dieną, kad paskaitinėčiau, ką pastaruoju metu rašė www.dansu.lt.

Mano manymu, dažniausios verslo konferencijų vedėjų klaidos būna šios:

1. narcizavimasis

2. savo nuomonės piršimas

Jei žinote daugiau, parašykite komentaruose – pasidarysiu atmintinę.

Tačiau didžiausia verslo konferencijų problema, kiek teko lankytis Lietuvoje – pernelyg mažai dėmesio skiriama… verslui. Klausaisi valandą, lyg ir protingai žmogus porina, tačiau kaip pasinaudoti tomis mintimis ir grįžus į darbą užkalti papildomą kapeiką – neaišku. Nepamiršiu “Maximos” pranešimo paskutiniame “Login’e”: sugužėjo minios žmonių pasiklausyti, vietos tuščios salėje nerastum, o gerb. prelegentas įsijungią standartinę korporacinę skaidrę ir pasakoja, maždaug, buvo krizė, nu, įsteigėm el. parduotuvę, nu, visai pasiteisino, žiūrėsim, ateity turbūt vystysim.

Kitas trūkumas – ypač būdingas marketingistų susibūrimams – tai visokie bla bla bla pranešimai. Svarbiausia paryškinti kliento pavadinimą ir nepamiršti paminėti, kad jis liko labai patenkintas įvykdyta kampanija (gaila tik, kad tas klientas jau dirba su kita agentūra). Žmonės ne tam paklojo krūvą pinigų už dalyvavimą renginy, kad klausytųsi savireklaminių svaigalų. Verčiau papasakokite, su kokiomis problemomis klientas buvo susidūręs ir kaip jas išsprendėte, ir dalyviai plos atsistoję.

Ir trečias, sakyčiau, akibrokštas (kartą pasitaikęs vienoj VŽ konferencijoj), kai reklamistas-marketingistas atsistoja ir demonstratyviai didžiuodamasis pareiškia, kad jis nieko nesupranta apie verslą, tačiau apie reklamą žino daugmaž viską, ir tuoj su mumis pasidalins savo know-how. Ar nemanote, kad tiekėjas (kūrybinės, media planavimo, PR ir t.t. agentūros yra tiekėjai) turi išmanyti, kaip uždirba jo klientas? Kaip tiekėjas, to neišmanydamas, gali padėti klientui uždirbti daugiau?

Kol kas bežiūrinėjant “Best Internet 2011” prelegentų prezentacijų juodraščius šviečiasi, kad trečiadienį šių paminėtų trūkumų pavyks išvengti.

Štai, pavyzdžiui, vienas pranešėjas, toks Jeremy Spiller, porina, kad investicijų į socialines medijas grąžą reikia skaičiuoti pardavimų pokyčiu. Sveikas požiūris, ar ne?

O jei pavyktų įnešti dar daugiau monotonijos ir pakreipti šnekas labiau link pinigų ir kaip juos uždirbti, gautųsi puikiai praleistas trečiadienis.

komentarų yra lygiai 29

  1. algis

    Paklauskite Dainiaus Liulio, kada jo firma pradės dirbti pelningai? 😀

  2. Čia yra vienas dar dalykas, kurį tamsta, manau, sąmoningai praleidote. Socialinės medijos ir panašūs reikalai ne tik duoda reklamą, bet ir atgalinį ryšį. O jau šitas neretai leidžia atrasti būtent tuos fokusavimosi taškus, kurių pati įmonė nepastebi. O negalėjimas atrasti fokusavimosi taškų yra viena iš pačių dažniausių (jei ne dažniausia) bet kokio verslo problemų.

    Taigi, apie tai ir visas klausimas – ne tik, kaip gerina internetai pardavimus, o kaip jie verčia įmones keistis.

    • Pavyzduką prašyčiau, gerbiamasis.

      • Taigi elementaru: įmonė nori žinoti, ko nori klientai, tad jei klientai pasako, tai įmonė ir žino, o jei nepasako, tai tik spėlioja. Bet kuriuo atveju įmonės (ir jos pardavimų) augimas tiesiogiai pririštas prie kliento poreikių.

        Čia kaip pavyzdukas galėtų būti tokios įmonės “Noriu Groti” veikla: dėl interakcijų ne tik su esamu, bet ir su potencialiu klientų ratu ši įmonė gauna geresnes galimybes augti ir vystytis, nei bet kokia kita gitarų studija.

        Arba kad ir klasikinis DELL pavyzdys: jų elektriniai šopai yra ne kas kita, kaip interakcijos atnešimas su visomis fokusavimosi pasekmėmis, ko nebūtų, jei jų šopai būtų offline. Tame ir visa DELL sėkmė.

        • H.Ford’as yra pasakęs: Jei būčiau klausęs klientų, ko jiems reikia, bučiau gavęs atsakymą – greitesnių arklių.

          S.Jobs’as irgi panašiai yra pasakęs, kad ne kliento darbas yra žinoti ko jiems reikia.

          Todėl su kliento norais visuomet reikia atsargiai :)

        • Na, ką du didžiausi verslo narcizai istorijoje sakė apie klientus, turbūt, nereikėtų priimti už gryną pinigą. :) Klientų norų sužinojimas nebūtinai reiškia aklą jų vykdymą – Henry Fordas ir davė žmonėms greitesnius arklius. 😉

        • Narcizų ir neklausyčiau… Bet vienas laikomas pramonės principų kūrėju, kitas gi iNiekučių kūrėju… Rezultatai verčia panagrinėti jų veiksmus :)

  3. 1. Parduodančio teksto konstravimo būdai, strategijos. (Prekės, paslaugos pristatyme). Kaip paprastam tautiečiui parašyti tokį tekstą?

    2. Produkto vertės padidinimo būdai internete. Kaip paprastam tautiečiui efektyviausiai ištransliuoti/sukurti didesnę produkto vertę interneto pagalba?

    3. Pasyviosios pardavimo sistemos sukūrimo principai internete. Kaip paprastam tautiečiui naudojantis internete esamomis priemonėmis sukurti savaime parduodančią sistemą?

    Šitie man būtų įdomūs.

    • Ačiū.

      BTW, labai sunku susilaikyti nuo vedėjų klaidos Nr. 2 (mielai atsakyčiau pats) 😀

  4. algis

    galvazmogupuosia, taip, klausimas Dainiui būtų, kada akcininkas uždirbs pirmą litą iš investicijų į pigu.lt 😀

    • Tai čia reiktų, matyt, gerb. Tado Karoso klaust 😀

      OK, ačiū už klausimą!

  5. Romelis

    Galite paklausti:

    Koks šiuo metu yra santykis tarp paprastos ir internetinės prekybos, bei kaip šis santykis keisis ateityje ?

  6. RimantėV

    Programoje rašoma, kad “pranešėjas Kelvinas Newmanas (UK) (…) dirba ypač slaptuose tyrimų ir plėtros projektuose”.

    Paklauskite, kokiuose 😀

    • Manau, reikės pasiūlyti pasirašyti konfidencialumo susitarimą su visais konferencijos dalyviais, ir gausim atsakymą 😀

  7. Edita

    Nepaisant intriguojančio anonso deja, negalėsiu dalyvauti.

    Bet būtų smagu, jei Media Housų (Pranešimas apie Lietuvos socialinės žiniasklaidos tendencijas. Socialinės žiniasklaidos tyrimo, pagrįsto Lietuvos įmonių patirtimi pristatymas) paklaustumėt tai, ką video kalba Jeremy Spiller, t.y koks buvo paskirų tyrime dalyvavusių firmų ROI iš socialinės žiniasklaidos.

    Ir būtinai vėliau parašykite, ką Media Housai atsakė. Ačiū!

  8. Julija

    1. Įvardinkite pagrindinius kritinius sėkmės faktorius formuojant uždirbančią pinigus/ duodančią apčiuopiamos naudos socialinės medijos strategiją verslui.
    2. Pasidalinkite veiksmingą ROI paskaičiavimo sistema (framework’u), kuri būtų lengvai pritaikoma skirtingų dydžių ir industrijų įmonėse.
    3. Įsivaizduokite pasaulį be google paieškos sistemos – kokias alternatyvas SEO ir SEM įžvelgiate artimoje ateityje?

    • Tamsta ryt keliaujate į “Best Internet 2011”!

      • Julija

        Labai labai labai AČIŪ!!! 😀

      • dainius

        gal galesite pateikti atsakymus i siuos klausimus?

        • Jei tik pavyks pateikti pranešėjams. Kol kas klausimams lieka labai mažai laiko, plius auditorija aktyvi pati.

  9. Nezo

    Paklausk visų kaip jie patys “vartoja” reklamą. Pvz: Jie nori gerų ausininukų (ar baldų, buitinės įrangos, ir tt) už “teisingą kainą” ir renkasi internetu. Kaip jiems išsirinkti tikrai geras ausines, o ne tapti jų kolegų “socialinio maketingo” aukomis. Kaip jie “dekonstruoja” ir mato, kad “čia marketingas”, o čia – “tikras reikalas”. Kaip ir pagal ką jie atskiria tai , kai būna vartotojų pusėje.

  10. Rytis

    Paklauskite kaip internetai, gali padėti padidinti pardavimus, įmonėms, siūlančioms rinkai specifinę produkciją sakykime stambiagabaritines statybines konstrukcijas, kurios gamintojų yra keletas – keliolika, ir klientai visus juos žino. Ar tokioms įmonės apskritai verta investuoti pinigus į internetinę reklamą?

    • Būtinai paklausiu.

      Bet ir pačiam knietėtų atsakyti 😀

      • Rytis

        nagi prašome :) išties nesugalvoju kaip tokiai firmai butų galima protingai investuoti į reklamą internete, na nebent įvaizdžio ir pan, nes gražesnis/patogesnis puslapis naudos neduos. Reklama Twiteryje ar FB – tikrai utopija. Taigi kaip? Bent jau bendrais bruožais. :)

  11. aš klausčiau: kur labiau verta investuoti į soc. media ar į pardavimų skyrių?

    • Kad galima būtų atsakyti, trūksta sąlygų. Todėl atsakymas bus toks bla bla bla: na, vienais atvejais vienaip, kitais kitaips, it depends, pan.

      Pabandykite patikslinti, jei galite.

  12. šiek tiek dėl vienos minties:

    TEO ala korporatyvinio fanpeidžo neturi, nes teo kaip ir nėra brandas, teo turi 4 brandus gala, vox, zebra, teo verslas. kolkas berods tik gala tv turi fanpeidža, kuris padarytas gana padoriai.

  13. […] būdu pinigų sutaupė Rokiškis, Nerius bei viena mūsų skaitytoja (beje, labai žavinga moteris) Julija iš marketingo firmos IMBLANC). Žadėjau surašyti ir savuosius įspūdžius, papildytus […]

Jūsų komentaras