Džinas atgal į butelį nelįs

Bedarbiai. - Jie turi ką veikti.

Kas sieja pensininkus, bankų skolininkus ir bedarbius? Jungiamoji grandis visu gražumu atsiskleis per artimiausius rinkimus. Bet pažintį galime pradėti jau dabar.

Taigi ką tokio turi pensininkai? Na, jie priklauso nuo “Sodros”. Visiems žinoma tiesa, bet niekas neužaštrina, kiek stipriai. Kažkas sakė, kad bauginimai ir grasinimai turi ribą. Toji riba – kai jau nėra ką prarasti. Todėl reikia visada duoti ką nors, ko niekas nenorėtų prarasti. Tarkim, švarų vandenį, kanalizaciją, elektrą, būstą. O kai jau tą davėm, galim pradėti melžti. Kol bus nors mažiausiais šansas viso šito gėrio neprarasti, žmogus kabinsis į bet kurią galimybę, net ir kitų sąskaita.

Kaip visą šį gėrį galėtume pavadinti? Gal gyvenimo lygiu ir kokybe? Taigi duok žmogui geresnį gyvenimo lygį ir vėliau jis padarys viską, kad tik jis nesumažėtų. Čia žodis VISKĄ yra kertinis. O dabar pažiūrėkime, nuo ko priklauso pensininkų gyvenimo lygis. Tūpas klausimas, ar ne? Žinoma – nuo pensijos, o pensija – nuo sumokėtų mokesčių.

Dabar darbuotojas moka 31% “Sodros” mokesčių nuo pajamų. Procentais gyvas nebusi, todėl paskaičiuokime. Jeigu vidutinis atlyginimas apie 2.000 Lt, tai norint, kad pensininkas gautų tokią pensiją, reikia, kad vieną pensininką išlaikytų 3 darbininkai. Sprendžiant iš pensijų dydžio, tai vieną pensininką, išlaiko vienas dirbantysis. Todėl tokios pensijos kitaip kaip pašalpa nepavadinsi. O ir ribos, kiek ją mažinti, yra, todėl “Sodros” bėdos tik didės. Ne veltui yra norinčiųjų “Sodros” biudžetą suplakti su Valstybės biudžetu. Beje, pensininkų yra daugiau negu 600K, ir nesuklystume juos visus pavadindami tikruoju vardu – pašalpininkais.

Kuo išsiskiria bedarbiai? Jų visų pragyvenimo lygis smarkiai smunka, nes jie neturi pajamų. Ir jie pasiruošę išeiti į gatves. Kai vienąkart išėjo ir padaužė langų, pašalpas gavo didesnes negu atlyginimai. Maždaug 300 tūkstančių piliečių suprato, kad akmenimis jie gali pasigerinti savo pragyvenimą. Valstybė padarė rokiruotę ir pareiškė, kad pinigų nėra, ir juos galima gauti tik padidinus mokesčius. Kaip suprantate, tiek pensinkai, tiek bedarbiai, jau prarasti neturi ko ir jų yra apie 900K. Ir jie nori gyventi geriau, ir bet kokia kaina, ir dėl to padarys viską, pavyzdžiui, sutiks geriau gyventi kitų sąskaita.

Na, o kodėl įvėliau bankų ir SMS kreditų skolininkus? Ogi todėl, kad jie taip pat už svetimus pinigus pasididino savo gyvenimo lygį ir kokybę, ir dabar jos nenori nė už ką susimažinti. Padidink darbuotojui atlyginimą 50 litų, tai net nepastebės, o va, pabandyk sumažinti 5 litais, tai akis tikrai iškabins. Taip ir su pragyvenimo lygiu: prie gero labai greitai priprantama.

Taigi, kas bendro? Visiems gyvenimo lygis ir kokybė gali stipriai sumažėti. Kiekviena grupė skirtingai tą pragyvenimo lygį palaiko, bet visos grupės labai priklauso nuo valdžios veiksmų. Ypač nuo valdžios galimybės dalinti pinigus arba kontroliuoti bankus (tai irgi pinigų dalinimo būdas). Šios išlaikytinių grupės seniai suprato, kad galima gyventi kitų sąskaita, todėl mokesčių didinimas kitiems, arba atėmimas iš kitų grupių (tarkime, atlyginimų mažinimas policininkas ar mokytojams) atrodo etiškas ir socialiai teisingas. Štai kodėl politikai šaukia, kad reikia susitraukti diržus ir pasidalinti socialiai teisingai. Tik nepasako, kieno atžvilgiu yra socialiai teisinga, o kam tai įprastinė prievarta.

Gaila, kad į vieną trumpą įrašą neįmanomą sudėti visų „jeigu, tai“ ir „taip, bet…“. Todėl dabar peršoksiu per keletą jų ir pasiūlysiu pažvelgti, kokias alternatyvas turi naujai parinkta valdžia (tikiuosi, visi jau supranta, kad niekas nieko nerenka, o tik parenka):

  • galima stoti į ekonomikos pusę ir mažinti pašalpas, t.y. dar mažinti piliečių gyvenimo kokybę, bet su viltimi, kad žmonės pradės dirbti ir bendrai kurti gyvenimo lygį ir kokybę. Aišku, gali pasikartoti Paryžiaus arba Londono neramumai, bet jeigu būtų noras didelis, tai sutvarkyti būtų įmanoma.
  • galima stoti į 900K piliečių pusę ir jų išlaikymą suversti 1,2 mln. dirbančiųjų. Tokį eksperimentą kaip tik išgyvename šiuo metu, o jo neigiamas pasekmes taip pat matome (viena iš jų – dirbančiųjų balsavimas kojomis). Dažnas nemato prasmės gyventi šalyje, kurios pragyvenimo lygis yra 7 kartus mažesnis nei Airijos, o mokesčiai yra didesni ir nesiliauja didėti.

Taigi dabar yra dvejopa situacija. Išlaikytiniai yra pajutę, kad yra jėga ir valdžiai gali nurodinėti. Todėl tikrai sieks visokiais būdais, bet kokiomis priemonėmis palaikyti savo gyvenimo lygį. Taip pat suprato, kad turi teises ir jokios atsakomybės, todėl nemato tikslo sistemoje ką nors keisti, išskyrus pašalpų dydį.

Valdžia irgi papuolusi į situaciją, kai išleidusi socialinių pašalpų džiną, jo atgal į butelį neįkiš. Nes didinant mokesčius bus greitai pasiekta situacija, kai labiau apsimokės imti pašalpą, negu dirbti. Nes tik dirbančiajam svarbu, kiek mokesčių jis moka, o išlaikytiniam jie gali siekti nors ir milijoną, vis vien pašalpos neapmokestintos.

Kiekvienam lieka viltis, kad gal jeigu …, tai …

komentarų yra lygiai 30

  1. Min

    Dar verta pamineti, kad bent puse is 1,2m dirbaciuju yra VALDZIA (valdininkai, ivairus inspektoriai “verslo priziuretojai”, arba kitokiu jokios pridetines vertes nesukurianciu VI tarnautojai) gyvenanti is to pacio valstybes biudzeto tik kitos eilutes.
    Taigi realiai ~600k dirbanciuju islaiko ~1,5m biudzetininku.

  2. brain5ide

    O tai norit pasakyt yra 900000 vaikų? Eik tu sau, tai ne visai taip ir prastai…

  3. ProjekcinisKliedesys

    Nelabai supratau priešpriešos tarp parinkti ir rinkti? Rinkėjai eina balsuoti ir išsirenka/pasirenka valdžią. Kur čia matote skirtumą?

    • Pagal demokratijos teorija, butu taip. Kad tarkim, jus su plakatu Gedimino prospekta pabegiojete, uzsiregistruojate, ir jeigu surinkote koki 100K balsu einate i seima. Tai butumete is tikro isrinkti.
      Lietuvoje yra partine sistema, t.y. kiekvienas politikas susikuria sau partija, ir partija parenka sarasa is kurio jus galite ka nors pasirinkti (isrinkti). Aisku sarasas taip parinktas, kad politikas tikrai butu isrinktas. Todel ir gaunam seima su isrinktaisiais ir parinktaisiais. Taip gaunasi tada, kai pradedi vadinti daiktus savo vardu.

      • ProjekcinisKliedesys

        Ačiū už ataskymą. Betgitačiau yra reitingavimo sistema saraše. c’mon…

      • ProjekcinisKliedesys

        plius puse seimo narių renkama pagal sarašą, kita pusė asmeniškai, jei neklystu. Man regis labai jau vienpusiškai bei tiesmukiškai suprantate rinkimų sistemą Lietuvoje.

        • Tiesiog pavadinau daiktus savo vardu. Nors esmes tai vis vien nekeicia

  4. O kiek pinigų lietuviai sumoka palūkanoms? Dalis mokesčių tenka palūkanoms sumokėti. Kiek? Kodėl? manau atsisakius mokėti palūkanas galima gerokai pakelti pensijas (pašalpas) arba atlyginimus… Neapribokime savęs tik dviem galimybėmis- didinti mokesčius, mažinti pašalpas.
    Galima ir radikalų sprendimą: panaikinti pensijas ir kartu sodros mokestį.. Pareiga išlaikyti pensininkus gultu tiesiogiai ant vaikų pečių. Tai iškarto keistų šeimos sampratą, būtu atsisakyta nereikalingos “Sodros”.

    • Gintaras L.

      Įdomi mintis – “Galima ir radikalų sprendimą: panaikinti pensijas ir kartu sodros mokestį.. Pareiga išlaikyti pensininkus gultu tiesiogiai ant vaikų pečių. Tai iškarto keistų šeimos sampratą, būtu atsisakyta nereikalingos “Sodros”.”
      Hipotetiškai svarstant, kaži kokios būtų gerosios ir blogosios tokio perversmo pasėkmės?

      • filosoffas

        Sustiprėtu šeima, nes tėvai turėtu auklėti vaikus savo pavyzdžiu.
        Antra, reikėtu remti tuos kurie vaikų neturi.
        Trečia, pakiltu gimstamumas ir galbūt emigracija.
        Ketvirta, reikėtu ir kitų sprendimų, kokių – aš nežinau , bet atrodo kad modelis gyvavo šimtus metų, ir tik praeitame amžiuje tapo nepopuliarus. Pašalpos nuėmė tiesioginę vaikų pareigą tėvams, pakeitė visuomenę. Istoriškai tai trumpas laikotarpis.

  5. O kas juokingiausia, tai visam šitam jovale vis dar pilna žmonių, tikinčių, kad po 40-30-20 metų valstybė jiems duos solidžia pensiją. O taip.

  6. geras straipsniunas, kažkaip niekad negalvojau, kiek socialiai remtinų išlaikau. Žinant, kad jie daugiausia balsuoja, tai aiškiau, kodėl renkasi tam tikras politines jėgas

  7. karolisk

    nieko naujo, bet vistiek geras straipsnis. reikia apie tai kalbėti

  8. Jo, o kalbant apie kai kurias biudžetininkų grupes – mokėkim *dirbti pseudomotyvuojančias premijas* tiems, kurie be premijų savo tiesioginio darbo dirbti negali, pvz., muitininkams/pasieniečiams. Ką daryt, kad psichiniai/moraliniai iškrypėliai/sovietiniai palikuonys tokių pačių “arijų” dominavimo laikais gyvena. Jau ir ponui Nausėdai vakar pasirodė keista: WTF čia darosi.

  9. azartas

    Na ne bedarbiai ten langus daužė, akivaizdu buvo į jų veidelius pažiūrėjus :)

  10. bst

    Atvirai sakant is aplinkiniu rato balsuoja kojomis:
    1. Tik ka baige mokyklas ir istoje i uzsienio univeras
    2. Bedarbiai ir mazai apmokami
    3. Ne tie kurie didelius mokescius moka, bet kuriu paslaugos apmokamos kitur zyyyymiai geriau (medikai ir pan.)
    4. Pensininkai kurie isvaziuoja priziureti anuku/pas vaikus
    Atkreipkit demesi ne mokesciu o

    Pagal tamsta:
    1. Arba atimti is pensininku (jie juk silpniausi) (ir jei kiltu kazkas, tai galima sutvarkyti)
    2. Arba apkrauti dirbanciuosius (atseit dirbantys balsuoja kojomis)
    False duality.
    Jei ka tai turim kruvas darmoedu valstybiniam sektoriuj ir ju taskomi pinigeliai i kaire/desine.
    Pradedant kelionem uz 40k baigiant viesaisiais pirkimais, valstybinemis/pusiau valstybinemis imonemis (LG,atomines ir t.t.).
    POpulistinemis politikomis del ko duju kaina kosmine, arba oligopoliju protekcija ko pasekmeje skurdinamos praktiskai visos gyventoju kategorijos.
    Nenoriu ir negaliu sutikti kad visu problemu saltinis yra neadekvaciai dideles pasalpos ir pensijos. Absurdas.

    • Pats lengviausias budas pabegti nuo temos yra pasakyti, “o kitur…”
      Gal pradziai issiaiskinam su mokesciu nastos ir pasalpu dydziu, pries pereinant prie sekanciu skauduliu?

      • bst

        Del ” yra pasakyti, “o kitur…””:
        Niekur neminejau “kitur”. Matau taip vadinama logikoj “false duality” kai teigiama klaidinga dualybe, tarsi tera tik 2 problemos sprendimo budai – t.y arba
        1. mazinti pasalpas (tarsi tai tera vienintelis islaidu mazinimo budas)
        2. apmokestinti dirbancius
        Del “Pats lengviausias budas pabegti nuo temos..” – priklauso tik nuo temos interpretavimo.
        Pats lengviausias budas yra eiti lengviausiu budu. Skriaudziant negalincius apsigint. T.y tamstai pensininkas(galbut visa gyvenima saziningai dirbes) yra didesnis skaudulys nei korumpuotas biurokratas.

        • Paziurekite saulelydzio ir sauletekio komisiju rezultatus, ir greitai suprasite, tik kai bus visiskai isitikinta, kad mano pamineti metodai neveikia, bus atsigrezta i biurokratus. O kol kas biurokratai tikrai saves nemazins, kol gali padaryti kitu saskaita.
          Todel ir reikia strumpinti laika situ dvieju eksperimentu, nes ju vis vien neisvengsime.

      • Jei būtų šioj “monografijoj” paminėta bent sakiniu, kad tai ne vienintelės alternatyvos, jog yra ir “kitų skaudulių, pvz., kelionės už 40 kilolitų ir pan., tačiau apie tai pašnekėsime kada nors vėliau”, tai gal ir nereiktų dabar replikuoti į komentarus, kuriuose identifikuojamas “monografijos” *absurdas* :)

  11. Nesenai skaičiau vieną pastebėjimą apie JAV, tai įdomus faktas, kad prezidento institucijos tarnautojų skaičius nuo 1970 metų iki dabar išaugo 300%, išlaidos taip pat išaugo apie 300%. Va kur rezervas.
    O dabar palyginkime valstybės tarnautojų skaičių kokiais 1997 ir 2011 metais Lietuvoje, manau skirtumas turėtų būti iškalbingas. Tas pats ir su sąnaudų eilute. Įdomu kiek dar ilgai Lietuva galės gyventi skolon?

    • Mindaugas

      Visų valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui išleidžiama 2.9% visų valstybės išlaidų (36 mlrd. lt).

      • Saulius

        Labai taikli pastaba. Kur kas daugiau lėšų suryja neefektyviai veikianti švietimo sistema, dar daugiau – sveikatos sistema, kurią finansuoja vėl tie patys mokesčių mokėtojai, o didžiąja dalimi naudojasi įvairūs pašalpų gavėjai.

      • Mauras

        Mindaugai, teisingai pastebėta. Bet jiems aptarnauti ir jų sugalvotoms visuomenės labui skirtoms gėrybėms kurti kasmet išleidžiama ~10 mlrd.Lt. per viešuosius pirkimus. T.y. patys suvalgo nedaug, bet valdomi R.Kuodžio įvardinto kaip 2K (korupcija ir kvailumas) sindromo, gailestingai bemaitindami bendrapiliečius daug išbarsto ir iškaišioja į nežinomų naudos gavėjų kišenes.

        • Mindaugas

          Nereikia painioti, kiek kainuoja jų išlaikymas ir kiek jie turi galios iššvaistyti per viešuosius pirkimus. Du skirtingi dalykai. Pastarąjį būtų galima išspręsti visus viešuosius pirkimus skelbiant internete viešai. A.Čekuolis pasakojo apie kažkokią bananų šalį, kuri taip sutvarkė šią sritį labai greitai.

        • Mauras

          Gerbiamasai, norėjau pasakyti tik tiek, kad ne valdininkų algos yra problema. Būtų galima jas pakelt dvigubai, jei tik nuo to dvigubai sumažėtų korupcijos ir padaugėtų proto. Tuo pačiu atrodytų, kad ir jų skaičius nieko nelemia. Tačiau. Didesnis institucijų ir jose įdarbintų mūsų tarnų skaičius neišvengiamai šiek tiek nudirba sau ir šiaip iš noro parodyti veiklą, generuodami didesnį poreikį, daugiau nebūtinai labai atsiperkančių visuomenei idėjų, o tuo pačiu ir didesnes viešųjų pirkimų apimtis.

          Dėl greitų ir paprastų sprendimų – paskaitykite viešųjų pirkimų įstatymą ir išaiškinimus . Privaloma išankstinius skelbti jau dabar. Skelbia, net visokias smulkmes, ar viską paskelbia – patikrint gali tik Valstybės kontrolė. Ką tai keičia? Supratus kaip veikia pirkimų mechanika, susukt tokį mechanizmą kad viešai paskelbtą konkursą laimėtų tie, kam reikia, nebūtina gimt genijumi.

    • Manau gales gyventi skolon tiek pat kiek Graikija. Tik mes negausime tokios paskolos, kaip Graikija.

  12. Dar keletas realių faktų pamąstymui:
    1946 metais JAV valdžios personalą sudarė apie 6 mln
    2006 metais apie 19,7 mln, pokytis 330%
    Toliau: valdžios aparato išlaidos buvo 24,25% nuo BVP 1961 metais ir jau 31% 2003.
    Nepasižiūrėjau faktų apie Izraelį, bet ten padėtis turėtų būti visiškai kitokia. Kiek teko domėtis, tai tiek Izraelio karinėse pajėgose, tiek verslo įmonėse vyrauja horizontalus valdymas, t.y. iki minimumo sumažinta administracija, pvz. kariuomenėje aukštesnio rango karininkų skaičius yra apie 8 kartus mažesnis tenkantis tam tikram skaičiui eilinių karių, lyginant su JAV ar Europos (greičiausiai ir Lietuvos).

  13. Augis

    Nenoriu sutikti. Tūlas Pensinykas Petras visą gyvenimą mokėjo SoDra’i tai kodėl dabar jis turėtu “savo” pinigų negauti? gauti mažiau ir pan.
    Žiūrint į socialinį “teisingumą” pensijos dydis priklausytu nuo dirbančių įmokų. Žiūrint iš “žmogiškos” pusės – jei per 30metų darbo laikotarpį sumokėjau valstybei ~100k mokesčių tai norėčiau juos ir “atgauti” kaip pensiją senatvėje. Kita vertus pensijos mokėjimas nuo 65 metų kai vid. gyvenimo ilgis 62 metai irgi yra “palengvinimas” šios valstybės naštos.

  14. smile

    nebūtina gal iš karto ir visų pensininkų pribaigti. Pirmiausia reiktų panaikinti bedarbių pašalpas ir vadybininkų kursus darbo biržoje. Taip, taip, aš nemeluoju – nors visi rėkia, kad per daug studentų prisirenka į visokių rūšių vadybų kursus – darbo birža už mūsų mokesčius ruošia naujus vadybininkus.
    jau vien faktas, kad dirbantis žmogus turės geresnį finansinį pagrindą šiek tiek atstatytų vertybes.
    Antras dalykas – visokios įmanomos pašalpos darbingo amžiaus žmonėms turėtų būti ne mokamos kaip antra alga, o būti grąžinamos piliečiams metų pabaigoje kaip mokestinė permoka. Na o jeigu nedirbi, tai “sorry”. Gal sumažėtų iš aukšto žiūrinčių į bet kokį darbą? Gal atsirastų noras bent kažkiek dirbti/legalizuoti uždarbį

Jūsų komentaras