Common sense

Praėjusią savaitę pastebėjau, kad žurnalas TIME paskelbė “25 įtakingiausių verslo vadybos knygų” sąrašą – The 25 Most Influential Business Management Books. Į tą sąrašą įtraukta pirmoji dr.E.Goldratto knyga “TIKSLAS” (THE GOAL) išleista 1984 metais. Tas verslo romanas tapo gamintojų biblija – beveik dauguma skaitė ir pritarė, tačiau pritaikė tik mažuma.

Vėliau dr.E.Goldrattas parašė nemažai knygų, kurių daugelis buvo išleistos ir lietuvių kalba. Pats dr.Goldrattas manė, kad pati svarbiausia jo parašyta knyga – “Pasirinkimas“, kurioje ne tik pristato esminius apribojimų teorijos principus, bet ir pateikia “turiningo gyvenimo instrukciją”. Jis priverčia pažvelgti į veidrodį, kuriame pamatysite, kad bet kokia situacija, kurioje atsiduria kiekvienas žmogus, verslininkas ar jo įmonė, yra tiesiog žmogaus ar vadovo pasirinkimo pasekmė.  Platonas yra pasakęs: “Dėl savo nelaimių žmonės linkę kaltinti likimą, dievus ir visa kita, bet tik ne save.”

Skirtingai negu daugelis mano, Apribojimų teorija ne tik apie gamybą. Tai ir apie pokyčių/projektų valdymą, ir apie pardavimus, marketingą bei atsargų (tiekimo grandinės) valdymą, mąstymo procesus, mažmeninę prekybą ir t.t.

Taip jau nutiko, kad  Dr. Elyiahu M. Goldratto mirtis sukliudė jam pabaigti užsibrėžtą užduotį – parašyti ir išleisti knygą “Vadybos mokslas” (The Science of Management). Todėl paskutine jo parašyta knyga tapo dar vienas verslo romanas apie mažmeninės prekybos verslą “Isn’t It Obvious?” – “Ar tai ne akivaizdu?”. Todėl labai džiaugiuosi, kad leidykla “Eugrimas” išleis šią knygą lietuvių kalba. Štai čia galite rasti video įrašą, kuriame pats autorius pristato knygą. Knygynuose knyga kainuos apie 55 litus.

Štai kokią mano savireklaminę anotaciją rasite šioje knygoje:

Kiekvieno prekybininko svajonė: parduotuvės lentynose turėti tai, ką žmonės perka, ir neturėti to, ko jie neperka. Dr. E. M. Goldratto vedama TOC bendruomenė sukūrė universalų mažmeninės prekybos Strategijos ir taktikos medį (S&T Tree – angl.), kurį įsidiegusios prekybos įmonės realizuoja šią svajonę. Verslo romanas “Ar tai ne akivaizdu?”, parašytas pagal minėtą S&T medį, prekybininkams suteikia galimybę įsivaizduoti, kokios galimybės laukia jų įmonių, jei ryžtųsi pokyčiams pagal pasiteisinusią TOC praktiką.

Jei dirbate prekybos srityje, vadinasi, knygoje atpažinsite save. Nėra tokio prekybos verslo, kuris nesusidurtų su šiomis problemomis:

• nesugebėjimas tiksliai prognozuoti būsimos konkrečių prekių paklausos konkrečiame pardavimo taške;
• pernelyg ilgas tiekimo laikas;
• vienų prekių trūkumas, o kitų – perteklius dažnai vadinamas “dumblu” arba nelikvidais.

Kokios šių problemų pasekmės? Jūs puikiai žinote:

• įmonės  apyvartinės lėšos užšaldytos nepaklausiose prekėse;
• dėl lėšų trūkumo nėra galimybių užsakyti paklausių prekių;
• apyvartinių lėšų trūkumo problemą prekybininkai perkelia ant tiekėjų pečių (kelių mėnesių trukmės yra jūsų apmokėjimo atidėjimas?);
• visa tiekimo grandinė persmelkta nepasitikėjimu, vyrauja vieni kitų “drožimo” santykiai, o pelną gali pasididinti tik kitų sąskaita.

Ar tikrai?

Konsultacijų bendrovė “TOC sprendimai” šioje knygoje aprašytą sprendimą yra padėjusi įsidiegti konkrečioms kompanijoms ir pasiekti neįtikėtinų, tačiau akivaizdžių rezultatų:

• sumažinti 4 kartus prekių trūkumą;
• padidinti atsargų apyvartumą nuo 20 iki 50 proc;
• padidinti įmonių pelningumą nuo 50 iki 100 proc.

Dėl šios priežasties dr. E. M. Goldratto romaną “Ar tai ne akivaizdu?” galima drąsiai priskirti dokumentikos žanrui. Ir jūsų prekybos įmonė gali būti ta, apie kurią yra ši knyga. Pirmąją dr. E. M. Goldratto knygą „Tikslas“ žurnalas TIME pripažino viena įtakingiausių verslo knygų, o “Ar tai ne akivaizdu?” pretenduoja tapti „Tikslu“ prekybos verslui.

—————————-

Rugsėjo 1-osios proga mūsų super-pasiūlymas tinklaraščio www.commonsense.lt skaitytojams. Pasinaudodami savo ryšiais ir blatomis, galime jus užtikrinti, kad užsisakę knygą iki 2011 m. rugsėjo 7 dienos (imtinai) galėsite ją įsigyti už 45 Lt (+siuntimas).

Norėdami užsakyti knygą, rašykite elektroninį laišką adresu info@commonsense.lt, ir mes su jumis susisieksime. Leidėjas žada, kad knygos jus pasieks iki rugsėjo 15 dienos.

Share/Bookmark

Ar pastebėjote, kad vienintelis stabilus dalykas yra tai, kad viskas kinta? Tai tikrovė, kurią visi pažinom, tik dabar nežinom, ką su ja daryti. O gal iš viso nieko nereikia daryti?

Pradėsiu nuo labai toli. Seniai seniai žmonės gyveno bendruomenėmis, dar kitaip – kaimais. Ir tas kaimas save visiškai išlaikydavo. Na, atsirado žmonių, kuriems tiesiog reikėjo daugiau, ir taip atsirado karalystės, imperijos, kas vėliau labai sėkmingai žlugdavo. O, štai, kaimai išlikdavo. Taigi paimkime vieną kraštutinumą – kaimą, ir kitą – imperiją, ir pažiūrėkime į jį per ekonomikos prizmę.

Taigi kokiomis charakteristikomis pasižymi kaimas? Nedidelė žmonių bendruomenė, t.y. iki 1000 žmonių (skaičių paėmiau iš lempos). Kadangi kaimas turi save išlaikyti, tai kiekvienas kaimietis turi išmanyti labai daug dalykų. Tai reiškia plačias, bet negilias žinias. Tarkime, tas pats gydytojas gydo nuo visko.

Jeigu ištinka nelaimė, tai ji yra lokali, nelabai paliečia aplinkinius kaimus. Tiesa, maras siausdavo visame žemyne. Bet net ir tokiu atveju galima rasti izoliuotų kaimų, kurie net nežinojo, kad buvo maro epidemija.

Kas dar? Ak, visų kaimiečių pragyvenimo lygis buvo panašus: gal ir buvo kelių kartų skirtumas tarp pono ir kaimiečio, bet ne dešimties ar juolab šimtų kartų. Juk bernai ir ponai gyveno po vienu stogu. Tarp skirtingų kaimų gyvenimo lygis taip pat buvo nežymus. Ypač tarp gretimų kaimų. Nes kaimyniniai kaimai dirbo panašios kokybės žemę. Todėl ir rezultatus gaudavo panašius, ir pragyvenimo lygis buvo panašus. Taigi ideali socialistinė sistema.

O kas kitaip karalystėse arba globalioje ekonomikoje? Visu pirma, yra šalys su savo sienomis, ir čia kaimyninių kaimų pragyvenimo lygio skirtumas gali būti labai didelis, nes tuos kaimus skiria valstybinės sienos. Antra, žmonių kiekis skaičiuojamas milijonais (jei pamiršime Monaką).

Kadangi ekonomika yra globali ir norima pasiekti ekonominį efektyvumą, žmogui tenka specializuotis:  neturėti daug ir įvairių žinių ar įgūdžių. Dėl specializacijos kyla našumas, o iš paskos auga gyvenimo lygis. Gaunasi suprantamas ryšys, kad kuo geriau darbuotojas žinos savo darbą, tuo geriau jį atliks, tuo geriau gyvens. Bet ar tikrai toks ryšys yra teisingas?

Tarkime, yra įmonė, kurioje dirba 100K darbuotojų. Ir taip gali atsitikti, kad dėl specializacijos visoje gamybos linijoje reikia paspausti mygtuką. Kadangi yra mastas, tai apsimoka, kad tą mygtuką spaudytų žmogus. Išaugus gamybos apimtims, po kiek laiko prireikia, kad tokių žmonių būtų 1000. Taigi mes turime labai specializuotus vieno mygtuko specialistus, kurie labai efektyviai spaudžia mygtuką.

Šitie mygtuko spaudinėtojai jį spaudinėja jau 30 metų ir todėl šventai įsitikinę, kad ir toliau taip bus. Turime gyvą įrodymą, kad specializavusis galima pasiekti gerą pragyvenimo lygį.

Ir štai netikėtai pasikeitė aplinka, situacija įmonėje, ar šiaip buvo nupirkta nauja įranga, ir jau nebereikia 1000 mygtukų spaudytojų. Ką daro šie specialistai? Ogi viską, kad tik jų pragyvenimo lygis nesumažėtų. Ir pirmiausia pagal sąrašą: darbo birža, naujo darbo paieška. Kaip manote, ar yra galimybė rasti kitoje įmonėje mygtuko spaudytojo vietą? Jeigu tokia ir buvo, tai dėl konkurencijos jį seniai dingo.

Prisiminkime statybininkus. Kol augo NT burbulas, jų trūko. Juk visi metėsi į statybas. Kai statybos sustojo, kiek atsirado bedarbių?

Kaime bedarbis gaus košės ir bus išvarytas jos atidirbti. Kadangi kaimietis yra plataus profilio bedarbis, tai moka daryti viską. Globalioje ekonomikoje bedarbis gaus pašalpą, bet kadangi nieko nemoka daugiau daryti, tai ir sėdės kitiems ant kupros. Aišku, galima būtų viešųjų darbų skirti, jei orumas neleidžia savo išmestas ne vietoje šiukšles susirinkti pačiam.

Su sąlyga, kad bedarbiai turi laiko ir gali pagalvoti, tai greitai jiems pradeda atrodyti, kad jeigu paėmus truputį iš kitų ir atidavus jiems, nieko blogo neatsitiks. Taip gali mąstyti tik globalios ekonomikos augintinis, nes kaimo augintinis supranta, kad vienam duoti galima tik iš kito atimant. Ir tokios dalybos gali padaryti daug didesnę žalą. Tarkim, jeigu paimsi košei grūdų iš sėjai skirtų, tai koks bus derlius?

Bet geriau grįžkime prie įsitikinimo, kad specializacija yra kelias į aukštą gyvenimo kokybę.

Kas išugdo specialistus? Valstybinis išsilavinimas, kuriam svarbu greitai išauginti mokesčių mokėtoją. Geriausia, kad vėliau nereikėtų dar kartą jo mokinti (nes tai didelės išlaidos). Todėl mokymo metu įkalama į galvą, kad gauta specialybė – amžiams. Deja, kaimo pavyzdys parodo, kad skirtingų metų laiku reikia skirtingų specializacijų, ir žmogus, turintis daugiau įgūdžių, yra reikalingesnis. Bet išauginti su daug įgūdžių žmogų yra brangu, todėl yra taupoma.

Aišku, valstybė – ne akla, ir vis vien pamato rinkoje daug vienos specialybės nereikalingų žmonių. Ir tada ji bando stabilizuoti, kad tik tokių atvejų neatsitiktų, užuot įkalusi žmonėms, kad jeigu nėra darbo, kurį moki dirbti, reikia mokintis darbo, kurį siūlo. Kartais reikia net ir tokios specialybės, kaip nuosavo verslo savininko. Deja, tokios specialybės nė vienoje valstybinėje mokymo įstaigoje nerasite.

Taigi apibendrinkim.

Kaime bedarbis iš karto įtraukiamas į darbus arba išvejamas iš bendruomenės. Bendruomenė negali sau leisti turėti potencialiai darbingų išlaikytinių. Tai ir yra bendruomenės stabilumo taisyklė.

O globalioje ekonomikoje „bedarbių įtraukimo į darbus“ funkcijos imasi valstybė. Ir jeigu bedarbis atsisako dirbti, neturėdama galimybės jo ištremti iš karalystės, valdžia pradeda kaupti bedarbius. Dėl nuolatinės kaitos specialistai iš darbo rinkos bus išspjaunami nuolatos. Taigi žmonės, įsitikinę, kad “man turite duoti tokį darbą, kurį aš moku dirbti, ir kad atitiktų mano manomą pragyvenimo lygį”, bus nuolatinėje bedarbio vietoje. Laikui bėgant tokių susikaups tiek, kad valstybė užluš.

Tik nepagalvokite, kad siūlau bedarbius naikinti. Tiesiog siūlau auginant specialistus įkalti į galvą, kad tai tik pirma jūsų profesiją. Bus dar ir antra, o jeigu reiks – ir trečia, ketvirta. Mokintis dirbti teks iki mirties.

Beje, dar viena išvada peršasi: išliks tik kaimai? Nors ir dabar visas pasaulis vienas didelis kaimas.

Share/Bookmark

Vienas komentatorius užginčijo, esą mūsų išsakytas siūlymas dėl 25M Lt vertės Oro uosto tenderio, yra, trafaretinis. Ačiū už apsivardžiavimą: gavom progą grįžti prie temos. Ji mums įdomi nepaisant to, kad prie lovio nesikapstom.

Kaip žinia, siūlėme pasinaudoti vienu įstatymo straipsniu ir atmesti vienintelį nuostabų firmos “Publicum” pasiūlymą, tuomet skelbti naują pirkimą ir pakviesti jame dalyvauti kuo daugiau firmų, idant būtų užtikrinta kuo didesnė konkurencija.

Tą patį, beje, interviu “Verslo žinioms” po kelių dienų patvirtino ir VPT:

Tasai komentatorius argumentavo štai šitaip:

Paargumentuosiu, kodėl negalima iš viešojo pirkimo įstatymo (VPĮ) paimti vieno straipsnio ir pateikti jį kaip saliamonišką sprendimą (maždaug vziat’ da i vsio podelit’):
1. Valstybė nenori, kad čia būtų sudaromi karteliniai susitarimai, todėl juos aiškina ir įrodžiusi taiko sankcijas (tam, kad būtų užtikrintas jūsų nurodomas aukščiausias tikslas);
2. Šiuo konkrečiu atveju teismo skirta sankcija yra ir draudimas gauti valstybinius užsakymus;
3. Skelbiamas tarptautinis konkursas (taip taip, su 25MLTL konkursas YRA tarptautinis);
4. Pasitelkus sveiką protą: kiekvienas aukščiau esantis punktas kaip atskirai, taip ir visumoje užtikrina konkurenciją.

Taigi dilemą (arba konflikto debesį*) nupiešiau, kad visiems būtų aišku, kame reikalas:

Turbūt sutiksite, kad Konkurencijos taryba ir antimonopoliniai įstatymai veikia tam, kad būtų užtikrinta konkurencija. Tuo tarpu viešųjų pirkimų tikslas – kuo efektyviau panaudoti valstybės (tiksliau, mūsų visų) pinigus. Konkurencija viešuosiuose pirkimuose leidžia iš analogiškų arba panašių pasiūlymų pasirinkti mažiausiai kainuojantį, taigi užtikrinti, kad mūsų visų pinigai bus panaudoti racionaliausiai.

Ir štai turime Tarptautinio Vilniaus oro uosto (TVOU) atvejį. Iš laimėtojų sąrašo išmetamos visos bendrovės, baustos už kartelinį susitarimą, ir taip jau gaunasi, kad dvidešimt penkių melejonų konkursą laimi vienintelė firma, katra už minėtą kartelį nebuvo bausta. Didžiausiame Lietuvos istorijoje rinkodaros konkurse renkamasi iš vieno.

Kodėl?

Ogi vėlgi todėl, kad kitos firmos baustos už kartelį. Konstitucijoje apie kartelį nerašoma, tačiau rašoma apie bausmes:

Niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą.

Tačiau reklamos firmų nusikaltimas toks didelis, kad už jį galima bausti du kartus.

Pirmą – įsūdant pinigines baudas nuo apyvartos.

Antrą – uždraudžiant dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.

O dabar dar kartelį pažiūrėkime į konflikto debesį. Po 10 sekundžių įdėmaus stebeilijimo netikėtai galvon šauna win-win sprendimas:

- norint (B) užkirsti kelią ir visaip kaip atgrąsyti firmas nuo kartelių, kad ateity nekiltų minčių susitarus kelti kainas, būtina nenaudėlius (šiuo ir kitais atvejais, kai nusprendžia teismas) nubausti piniginėmis baudomis.

- tačiau norint (C) sudaryti galimybę viešuosiuose pirkimuose dalyvauti kuo daugiau tiekėjų, būtina atsisakyti draudimo nenaudėliams dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.

Šios firmos, apkaltintos ir pripažintos dalyvavusios kartelyje, jau gavo baudas:

UAB „Media house“ - 481 tūkst. Lt, „VRS grupė“ – 417,2 tūkst. Lt, UAB „Adell reklama“ – 120,3 tūkst. Lt, UAB „AGE reklama“ – 54,9 tūkst. Lt, UAB „Aukštaitijos reklama“ – 11,1 tūkst. Lt, UAB „Baltic FCB“ – 226,1 tūkst. Lt, UAB „Carat“ – 176,8 tūkst. Lt, UAB „DDB Vilnius“ – 190,4 tūkst. Lt, UAB „Euro RSCG MIA“ – 46,1 tūkst. Lt, UAB „Inorek&GREY“ – 46,8 tūkst. Lt, UAB „Kredo R“ – 25,4 tūkst. Lt, UAB „Leo Burnett Vilnius“ – 7500 Lt, UAB „Media Bridge Vilnius“ &Co – 88,9 tūkst. Lt, UAB „Mediapool“ – 188,5 tūkst. Lt, UAB „Milk Agency“ – 60,6 tūkst. Lt, UAB „MPG Lietuva“ – 150,5 tūkst. Lt, UAB „Not Perfect“ – 134,5 tūkst. Lt, UAB „Omnicom Media group“ – 164,3 tūkst. Lt, UAB „Reklamos vizija“ – 22,5 tūkst. Lt, UAB „SAN Vilnius“ – 29,2 tūkst. Lt, UAB „Star Communications Woldwide“ – 26,7 tūkst. Lt, UAB „Tarela“ – 76,6 tūkst. Lt, UAB „VIA media“ – 276,3 tūkst. Lt, UAB „Videvita Vilnius“ – 60,3 tūkst. Lt.

Kaip manote, ar pasimokė? Arba kiek šimtų tūkstančių iš savo kišenės sutiktumėte sumokėti, kad, akcininku dėti, pasimokytumėt jūs? (Valdininkai krokodilo ašaromis verkia, kai juos už viešųjų pirkimų procedūrų pažeidimus VPT nubaudžia 800 Lt baudomis.)

O dabar kitas klausimas: kam ir kokia nauda iš draudimo šioms firmoms dalyvauti viešuosiuose pirkimuose?

Kartelio nenaudėliams, žinoma, naudos nerasta.

Perkančiajai organizacijai, besirenkančiai iš vieno tiekėjo, taip pat naudos nerasta. Laimėtojo vietoje reikia būti idiotu, kad dirbtum už konkurencingas kainas ir taupytum kliento pinigus. Bent jau aš, kai žinau, kad klientui esu reikalingas kaip oras ir vanduo, nesileidžiu į jokias derybas. Nemanau, kad “Public’umai” už mane durnesni.

Vadinasi, draudimas naudingas vienintelei firmai. Kaip kažkada žurnalistams sakė toks Vincas Kęstutis Babilius, G. Vagnoriaus vyriausybės ūkio ministras, figūravęs afiorose su skaitikliais, paklaustas, iš kur pas jį tiek daug melejonų:

Reikia daug ir sąžiningai dirbti

Taigi norint laimėti 25 melejonų tenderį, reikia dirbti labai daug ir labai sąžiningai.

Anksčiau aferistai lobdavo pažeidinėdami įstatymus. Šiais laikais pralobsi jų sąžiningai laikydamasis.

Beliko įsteigti valstybės apdovanojimus “Už monopolijas Lietuvai” ir apdovanoti tuos politikus, kurie rašė įstatymus konkurencijai skatinti.

*Konflikto debesis – mąstymo grafinis įrankis, skirtas konfliktinėms situacijoms nagrinėti ir spręsti, nesvarbu ar tai asmeninė dilema, nesutarimas, kivirčas ar sprendimas bei veiksmas, kurio reikia imtis. Jis naudojamas aiškiai ir tiksliai nustatyti ar apibrėžti nesutarimų problemą nieko nekaltinant. Apie šį mąstymo procesų įrankį galite pasiskaityti “TOC for Education” projekto, kurį remia ES Europos socialinis fondas, saite.

Share/Bookmark

Kas sieja pensininkus, bankų skolininkus ir bedarbius? Jungiamoji grandis visu gražumu atsiskleis per artimiausius rinkimus. Bet pažintį galime pradėti jau dabar.

Taigi ką tokio turi pensininkai? Na, jie priklauso nuo “Sodros”. Visiems žinoma tiesa, bet niekas neužaštrina, kiek stipriai. Kažkas sakė, kad bauginimai ir grasinimai turi ribą. Toji riba – kai jau nėra ką prarasti. Todėl reikia visada duoti ką nors, ko niekas nenorėtų prarasti. Tarkim, švarų vandenį, kanalizaciją, elektrą, būstą. O kai jau tą davėm, galim pradėti melžti. Kol bus nors mažiausiais šansas viso šito gėrio neprarasti, žmogus kabinsis į bet kurią galimybę, net ir kitų sąskaita.

Kaip visą šį gėrį galėtume pavadinti? Gal gyvenimo lygiu ir kokybe? Taigi duok žmogui geresnį gyvenimo lygį ir vėliau jis padarys viską, kad tik jis nesumažėtų. Čia žodis VISKĄ yra kertinis. O dabar pažiūrėkime, nuo ko priklauso pensininkų gyvenimo lygis. Tūpas klausimas, ar ne? Žinoma – nuo pensijos, o pensija – nuo sumokėtų mokesčių.

Dabar darbuotojas moka 31% “Sodros” mokesčių nuo pajamų. Procentais gyvas nebusi, todėl paskaičiuokime. Jeigu vidutinis atlyginimas apie 2.000 Lt, tai norint, kad pensininkas gautų tokią pensiją, reikia, kad vieną pensininką išlaikytų 3 darbininkai. Sprendžiant iš pensijų dydžio, tai vieną pensininką, išlaiko vienas dirbantysis. Todėl tokios pensijos kitaip kaip pašalpa nepavadinsi. O ir ribos, kiek ją mažinti, yra, todėl “Sodros” bėdos tik didės. Ne veltui yra norinčiųjų “Sodros” biudžetą suplakti su Valstybės biudžetu. Beje, pensininkų yra daugiau negu 600K, ir nesuklystume juos visus pavadindami tikruoju vardu – pašalpininkais.

Kuo išsiskiria bedarbiai? Jų visų pragyvenimo lygis smarkiai smunka, nes jie neturi pajamų. Ir jie pasiruošę išeiti į gatves. Kai vienąkart išėjo ir padaužė langų, pašalpas gavo didesnes negu atlyginimai. Maždaug 300 tūkstančių piliečių suprato, kad akmenimis jie gali pasigerinti savo pragyvenimą. Valstybė padarė rokiruotę ir pareiškė, kad pinigų nėra, ir juos galima gauti tik padidinus mokesčius. Kaip suprantate, tiek pensinkai, tiek bedarbiai, jau prarasti neturi ko ir jų yra apie 900K. Ir jie nori gyventi geriau, ir bet kokia kaina, ir dėl to padarys viską, pavyzdžiui, sutiks geriau gyventi kitų sąskaita.

Na, o kodėl įvėliau bankų ir SMS kreditų skolininkus? Ogi todėl, kad jie taip pat už svetimus pinigus pasididino savo gyvenimo lygį ir kokybę, ir dabar jos nenori nė už ką susimažinti. Padidink darbuotojui atlyginimą 50 litų, tai net nepastebės, o va, pabandyk sumažinti 5 litais, tai akis tikrai iškabins. Taip ir su pragyvenimo lygiu: prie gero labai greitai priprantama.

Taigi, kas bendro? Visiems gyvenimo lygis ir kokybė gali stipriai sumažėti. Kiekviena grupė skirtingai tą pragyvenimo lygį palaiko, bet visos grupės labai priklauso nuo valdžios veiksmų. Ypač nuo valdžios galimybės dalinti pinigus arba kontroliuoti bankus (tai irgi pinigų dalinimo būdas). Šios išlaikytinių grupės seniai suprato, kad galima gyventi kitų sąskaita, todėl mokesčių didinimas kitiems, arba atėmimas iš kitų grupių (tarkime, atlyginimų mažinimas policininkas ar mokytojams) atrodo etiškas ir socialiai teisingas. Štai kodėl politikai šaukia, kad reikia susitraukti diržus ir pasidalinti socialiai teisingai. Tik nepasako, kieno atžvilgiu yra socialiai teisinga, o kam tai įprastinė prievarta.

Gaila, kad į vieną trumpą įrašą neįmanomą sudėti visų „jeigu, tai“ ir „taip, bet…“. Todėl dabar peršoksiu per keletą jų ir pasiūlysiu pažvelgti, kokias alternatyvas turi naujai parinkta valdžia (tikiuosi, visi jau supranta, kad niekas nieko nerenka, o tik parenka):

• galima stoti į ekonomikos pusę ir mažinti pašalpas, t.y. dar mažinti piliečių gyvenimo kokybę, bet su viltimi, kad žmonės pradės dirbti ir bendrai kurti gyvenimo lygį ir kokybę. Aišku, gali pasikartoti Paryžiaus arba Londono neramumai, bet jeigu būtų noras didelis, tai sutvarkyti būtų įmanoma.
• galima stoti į 900K piliečių pusę ir jų išlaikymą suversti 1,2 mln. dirbančiųjų. Tokį eksperimentą kaip tik išgyvename šiuo metu, o jo neigiamas pasekmes taip pat matome (viena iš jų – dirbančiųjų balsavimas kojomis). Dažnas nemato prasmės gyventi šalyje, kurios pragyvenimo lygis yra 7 kartus mažesnis nei Airijos, o mokesčiai yra didesni ir nesiliauja didėti.

Taigi dabar yra dvejopa situacija. Išlaikytiniai yra pajutę, kad yra jėga ir valdžiai gali nurodinėti. Todėl tikrai sieks visokiais būdais, bet kokiomis priemonėmis palaikyti savo gyvenimo lygį. Taip pat suprato, kad turi teises ir jokios atsakomybės, todėl nemato tikslo sistemoje ką nors keisti, išskyrus pašalpų dydį.

Valdžia irgi papuolusi į situaciją, kai išleidusi socialinių pašalpų džiną, jo atgal į butelį neįkiš. Nes didinant mokesčius bus greitai pasiekta situacija, kai labiau apsimokės imti pašalpą, negu dirbti. Nes tik dirbančiajam svarbu, kiek mokesčių jis moka, o išlaikytiniam jie gali siekti nors ir milijoną, vis vien pašalpos neapmokestintos.

Kiekvienam lieka viltis, kad gal jeigu …, tai …

Share/Bookmark

Šios knygos niekas neperskaitysime. Dr. Elyiahu M. Goldratto mirtis sukliudė jam pabaigti užsibrėžtą užduotį -- parašyti ir išleisti knygą “Vadybos mokslas” (The Science of Management). Jis net gi pakomentavo “Niekuomet neleisk svarbiems dalykams tapti skubiais”.

Tačiau liko spėta parengti įžanga bei garso įrašas, užfiksuotas per vieną paskutiniųjų Goldratto susitikimų su jam artimiausiais TOC žmonėmis.

Mieli vadovai, ar atpažįstame save? Ar žinome, ką daryti, kad netaptume apribojimu savo organizacijose?

***

Vadybos mokslas (The Science of Management)

Bet kuri organizacija turi ribotą vadovų skaičių ir šie vadovai įmonės poreikiams gali skirti tik ribotą valandų skaičių per dieną. Neišvengiama išvada: bet kurioje organizacijoje vadovybės galimybės skirti dėmesį organizacijos poreikiams yra ribotos.

Kita vertus, bet kurioje organizacijoje yra daugybė dalykų, reikialaujančių vadovybės dėmesio.

Daugumoje organizacijų yra akivaizdu, kad vadovybės dėmesys yra butelio kakliukas – paklausa viršija turimus pajėgumus.

Kad suvoktumėte šį faktą, įsivaizduokite fizinį butelio kakliuką. Pavyzdžiui, įsivaizduokite situaciją, kurioje butelio kakliukas yra staklės, iškertančios skyles plieno lakštuose, ir pajėgumai yra mažesni, nei reikia gamybai. Dabar įsivaizduokite, kad tos staklės kerta skyles detalėse, kurios nėra reikalingos užsakymui, ir daugumoje atvejų skylių kirtimas tik gadina gaminius. Kitaip sakant, reikšminga pajėgumų dalis yra paprasčiausiai iššvaistoma, o kartais ne tik iššvaistoma, bet naudojama veiksmams, sukeliantiems žalą.

Šioje groteskiškoje situacijoje labai ašku, kad butelio kakliukas dėl jo pajėgumų panaudojimo ne ten, kur reikia, taps ne tik butelio kakliuku. Jis taps apribojimu, jis bus faktoriumi, kuris neleidžia organizacijai pasiekti daugiau pageidaujamų rezultatų. Kaip bebūtų nuostabu, tačiau būtent tai mes matome beveik kiekvienoje organizacijoje dėl ribotų vadovybės dėmesio pajėgumų.

Pamatysime, jog sukūrėme išpūstas sofistikuotas sistemas, kurios daro kaip tik tai.

Jos švaisto vadovybės dėmesį, o dažnai ne tik švaisto jį, bet ir nukreipia vadovų dėmesį žalai daryti, o ne naudai teikti.
Kodėl gi taip nutinka ? Jei situacija tokia groteskiška ir taip paplitusi, ją sąlygoja fundamentali žmogiska elgsena.

Kituose skyriuose bus pateiktas nuoseklus įrodymas, kad viskas kyla iš šių priežasčių:

1. sudėtingų sistemų baimė, skatinanti suskaidyti sudėtingas sistemas į posistemes ir nukreipaintios vadovybės dėmesį į lokalių optimumų, nepadedančių globaliems tikslams, vaikymąsi;

2. nežinomybės baimė, skatinanti siekti kuo didesnio detalumo ir nukreipianti vadovybės dėmesį į optimizaciją triukšmo lygyje;

3. mūsų baimė, kad konfliktai iššauks “antklodės tampymą”, kuri nukreipia vadovybės dėmesį į nuolatinę kompromisų paiešką.

Ši analizė per bendras priežastis sujungs iš pirmo žvilgsnio nesusijusius dalykus, tokius kaip strategija, apskaita, tiekimo grandinė, produktų kūrimas, pardavimai, organizacijų elgsena, suteikdama naujos šviesos stebėtinam (realiam) organizacijų veiklos tobulinimo potencialui.

Share/Bookmark

Jūs, be jokios abejonės, girdėjote istoriją, kur Karolis Žukauskas, 100dienu.blogspot.com autorius, išsityčioja iš nigeriečių sukčių. Mulkiai bando sukčiauti, bet galiausiai sukčiai patys yra apmulkinami.

Kvatojamės susiėmę už pilvų: žiūrėk man, kokių būna kvailų sukčių, kurie padarys bet ką, kad tik gautų išsvajotą pinigą!

Pastarosiomis dienomis rutuliojasi kita istorija, kurioje nigeriečiai nedalyvauja.

Tačiau dalyvauja daug gerbiamų lietuvių.

Skaitom alfa.lt:

Skandalas dėl Tarptautinio Vilniaus oro uosto (TVOU) viešojo pirkimo konkurso rinkodaros paslaugoms pirkti, kurio vertė – 25 milijonai litų, įgauna pagreitį. Paaiškėjus, kad iš konkurso pašalinamos bendrovės, kurias nubaudė Konkurencijos taryba (KT), o po Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) sprendimo konkurse lieka tik viena bendrovė „Publicum Media“, institucijos, atsakingos, kad šalyje būtų konkurencija ir užtikrintas rinkos dalyvių lygiateisiškumas, pradėjo gintis.

(…)

VPT atsakomybės už tokį sprendimą kratosi – esą jų atstovai konsultavosi ir su teisininkais, ir su Ūkio ministerija, ir su KOMAA atstovais, tačiau išvada liko viena: nieko padaryti neįmanoma.

25 rinkodaros kompanijos pažeidė Konkurencijos įstatymą? Pažeidė. Konkurso sąlygose buvo nurodyta, kad jame gali dalyvauti tiekėjas, kuris nepadaręs jokių profesinių nusižengimų, tarp jų – ir nepažeidęs Konkurencijos įstatymo? Buvo. Tad ko jūs dar norite?

O ar galima, paaiškėjus, kad konkurse liko vienintelis tiekėjas, rekomenduoti pradėti naują konkursą? Atsakymo į šį klausimą nėra. Matyt, negalima.

Tokią išvadą daro žurnalistai. Ką domina ši istorija, čia dar viens straipsnis alfoj.

Taigi turim situaciją, kai įstatymai ir jų besilaikančios įstaigos trukdo konkurencijai.

Ar tikrai?

Skaitom viešųjų pirkimų įstatymą:

39 straipsnis. Pasiūlymų vertinimas ir palyginimas
2. Perkančioji organizacija pasiūlymą turi atmesti, jeigu:
3) visų dalyvių, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių, buvo pasiūlytos per didelės, perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos;

Taigi mūsų įstatymai netokie jau blogi. Tereikia juos perskaityti ir laikytis.

Jeigu Vilniaus oro uosto (perkančios organizacijos) ir Susisiekimo ministerijos šulų netenkina dabartinė situacija, kai be jokios konkurencijos gerbiama “Publicum” firma jama leisti 25M mokesčių mokėtojų litų, tai tą situaciją nesunku pakeisti. Labai nesunku.

Tam reikia atlikti tokius žingsnius:

1. Šitie du plakatiniai vaikinai, plušantys susisiekimo ministerijos viršuje, paskambina ministerijai pavaldžiam Vilniaus oro uostui, jo vadovui, kad šis pasinaudotų VPĮ 39.2.3) ir atmestų “Publicum” nigerietišką pasiūlymą.

***

2. Tuomet oro uosto direktorius Tomas Vaišvila (nuotr. dešinėje) atvyksta pas sveiko proto ministrą, paspaudžia jam ranką ir sako: “Jo, Ministre, 25 melejonai nesimėto, verta pamėginti sutaupyti bent keletą. Kaip žinia, konkurencija visuomet sumažina kainą, todėl pasinaudosime VPĮ 39.2.3 punktu ir atmesime “Publicum” pasiūlymą dėl nepriimtinos kainos”.

3. Tuomet šaunusis sveiko proto oro uosto direktorius paskelbia naują viešąjį pirkimą, į kurio sąlygas nebeįtraukia nigerietiškos nuostatos, kad “gali dalyvauti tiekėjas, kuris nepadaręs jokių profesinių nusižengimų, tarp jų – ir nepažeidęs Konkurencijos įstatymo”.

4. Tuomet įvyksta naujas konkursas, varžosi daugybė tiekėjų, kaina sumažėja gerokai, ir sutaupoma mažiausiai keletas melejonų mokesčių mokėtojų pinigų.

5. Triumfuoja sveikas protas (“Publicum’ui” tas, aišku, nepatinka, ir jie prirašo internetuose daugybę neigiamų komentarų), liberalai realizuoja plakatuose deklaruotus šūkius, sulaukia didelio rinkėjų palaikymo.

Kas bus, jei taip nenutiks?

Žinosim, kad dėl pinigo mūsų politikai, kaip ir nigeriečiai, gali padaryti bet ką. Skirtumas tas, kad lochučiai eilinį kartą liksime mes. Ir džiūgausim prigavę durnesnius už save mulkius, kurie net nemoka rašyti.

Papildyta:

Share/Bookmark

Kristinos Brazauskienės vadovaujama Prezidento sąjunga – gera proga humoro mėgėjams pasijuokti.

Kristina – tikrai linksmų plaučių žmogus. Jos ėjimas į politiką užtikrina ilgalaikę kognityvinio disonanso būseną kai kuriems politikams (ypač pataikūnams, kurių nemėgo A. Brazauskas, ir Kristina žino, kad jie tai žino, kad ji žino, kad jie žino), elitui (ypač tiems, kurie prašydavosi arbatėlės pas Kristiną gyvam esant jos vyrui, o po jo mirties arbatėlę siurbia kituose salionuose) beigi daliai rinkėjų (ypač tiems, kurie nesusipras, ar čia gerai, kad Kristina “Lexus” visureigiu vežioja partietes-skarotas senoles, ar čia blogai).

Prieš porą mėnesių Kristina paklausė, ar turėtume pasiūlymų politinei programai. Kaip ir visiems politikams davėm nuorodas į šitą ir į šitą.

Ir ką jūs sau manot?

Toji nauja partija neturi saito, tad negaliu duoti nuorodos į brazauskininkų-šustauskininkų-prezidentininkų programą. Užtat nufotografavau keletą puslapių, kuriuose matyti, kaip Kristina pasinaudojo ‘atviro kodo’ siūlymais.

Taigi pirmoji partija, į savo programą implementavusi commonsense.lt siūlymus, tapo šustauskininkai brazauskininkai! Tikimės, kad artėjant rinkimams ir partijoms atnaujinant savo programas, tokių implementuotojų daugės. Informuosime gerb. skaitytojus!

Ir kad jau reikalas yra politinis (o mes gi politikoje nedalyvaujam), tai trumpas DUK:

Kiek Brazauskienė jums sumokėjo?

Atviro kodo programos, kaip žinia, yra nemokamos, tad nieko nesumokėjo. Įteikė a.a. A. Brazauko rašiklį sidabrine plunksna. Jeigu esate politikas ar norite juo tapti, imkite šitą programą ir naudokite lyg kokį Linux ar OpenOffice.

Ar jūs konsultuojate Brazauskienę?

Ne. Mes konsultuojam firmas, stokojančias efektyvumo – gamybines, distribucines, paslaugų.

Gal jūs esate oligarchai, kurie stovit už Brazauskienės ir Šustausko nugarų?

LOL.

Ar jūsų siūlymus gali naudoti kitos partijos?

Taip, susimildamos. Būtų nuostabu.

Ar jūs balsuosite už Brazauskienę per rinkimus?

Nežinau, kaip Nerius ir Audrius, bet aš tai kaip visad balsuosiu už Užkalnį.

Share/Bookmark

Visi bruzda apie tą Google Pliusą, trypčioja, ploja katučių.

Bruzda tai blogeriai.

Trypčioja tai verslas, kurio Google+ kol kas griežtai neįsileidžia (sakė, net patį Rokiškį Rabinovičių buvo užblokavę, bo Google+ darbuotojams pasirodė, kad jis yra kažkokia firma. Bet po dienos atblokavo, kai tasai parodė dokumentą, panašų į pasą).

O štai katučių ploja Google kolektyvas, nes žino, kad darė super-produktą, o galiausiai padarė Facebook’ą.

Jūsų žiniai, net toks tinkliškai asocialus raštininkas Aurelijus Katkevičius suka Google Pliuse ratą po rato, ir suka taip, kad kyla verpetai. Tarp kurių niekada nepasitaikys tokių ar panašių incidentų:

Klaipėdos Kultūrų Komunikacijų Centras and Nautilus Laisvalaikio Namai are now friends with Siuvineju Masina.

Šitaip betrypčiodami sumojom išbandyti vieną idėją. Išbandėm:

Su sąlyga, kad pavyko, apsiskelbėm iš pradžių nacionaliniu mastu (delfi.lt, lrytas.lt, vz.lt), o po poros dienų -- ir per visą planetą.

Kadangi planeta didesnė nei mūsų dainų ir artojų tėvynė, tai ir sklaidos užsieniuose gavosi daugiau:

http://news.yahoo.com/guitar-studio-tests-online-lessons-google-hangout-074322869.html

http://newsguide.us/technology/information/guitar-studio-tests-online-lessons-on-google-hangout.html

http://news.onlinewriters.org/2011/07/29/guitar-studio-tests-online-lessons-on-google-hangout/

http://www.allvoices.com/news/9806533-guitar-studio-tests-online-lessons-on-google-hangout

http://www.pressbox.co.uk/detailed/Arts/Guitar_studio_tests_online_lessons_on_Google_Hangout_728340.html

http://www.scoop.it/t/the-google-project/p/330066116/guitar-studio-tests-online-lessons-on-google-hangout

http://www.computeruser.com/pressreleases/guitar-studio-tests-online-lessons-on-google+-hangout.html

http://worldbookandnews.com/entertainment/music/117661-Guitar-studio-tests-online-lessons-on-Google-Hangout.html

http://liviogianola.info/guitar/2309

http://www.prlog.org/11605429-guitar-studio-tests-online-lessons-on-google-hangout.html

http://musicalinstrumentsnews.org/online-guitar-group-video-lessons-guitar-teachers-plan-to-use-google-hangout/112452/

http://www.redorbit.com/news/education/2087688/guitar_studio_tests_online_lessons_on_google_hangout/

http://www.about-google.com/guitar-studio-tests-online-lessons-on-google-hangout/

http://fullguitarlessons.com/blog/2011/07/29/guitar-studio-tests-online-lessons-on-google-hangout/

http://howtoplayguitar.341s.com/2011/07/30/guitar_teachers__guitar_studio_tests_online_lessons_on_google_hangout/

http://guitar-lessions-for-you.com/how_to_play_guitar/guitar-teachers-guitar-studio-tests-online-lessons-on-google-hangout/

http://forguitarlessons.com/guitar-lesson/guitar-studio-tests-online-lessons-on-google-hangout/

http://mbas.co.in/guitar-studio-tests-online-lessons-on-google-hangout/business-mba/

http://www.onenewspage.com/news/Press+Releases/20110729/24401643/Guitar-studio-tests-online-lessons-on-Google+-Hangout.htm

http://www-guitarlessonsreview.com/guitar-studio-tests-online-lessons-on-google-hangout

http://www.guitarnewsdaily.com/?p=2100

http://digital-examples.blogspot.com/2011/07/guitar-cookery-lessons-on-google-plus.html

http://www.sonicstate.com/amped/2011/08/01/guitar-teaching-school-tests-google-hangout-lessons/

http://fullguitarlessons.com/blog/2011/07/31/guitar-studio-tests-online-lessons-on-google-hangout/

http://mi2n.com/press.php3?press_nb=144625

http://learntoplayguitarstore.com/guitarcenter/guitar-studio-tests-online-lessons-on-google-hangout-2/

http://www.pcinpact.com/actu/news/64878-google-plus-bulles-hangouts-youtube-live.htm

http://www.sonicstate.com/amped/2011/08/01/guitar-teaching-school-tests-google-hangout-lessons/

***

Toks neprastas sąrašiukas susigeneravo, matyt, dėl to, kad pataikėm ant Google+ bangos. Pajungėm prie interneto du kompiuterius, įsijungėm Google Plus ir še tau ir prašom pasaulinė naujiena.

***

***

***

Visas šitas tarpkontinentinis buzzas pasireiškė tuom, kad viešai paskelbtą laikiną G+ profilį į savo ratus įsitraukė keliasdešimt užsieniečių. Ir kadangi iš mažos tautinės firmelės staiga patapom pasauline servisų kompanija beigi savo kailiu išsibandėm Google Plus biznio reikaluose, tai dabar galime surimtėti ir išsakyti keletą dalykiškų minčių.

Apie Google +. Ir apie iš jo išplaukiančias galimybes įmonėms.

Atidžiai paanalizuokite šį Facebook langelį. Toks atsiveria FB puslapio administratoriui, kai jis ką nors postina puslapio fanams. Jei jūs esate lietuvis FB vartotojas, ir šnekate lietuviškai, tai štai jums ir prašom.

Tarkime, mūsų draugai Coffee-Inn FB’e turi lygiai 42.612 fanų. Ir jei Nidas nori jiems ką nors parašyti, tai turi du pasirinkimus: arba rašyti visiems 42.612, arba nė vienam. Klausimas: kaip mes vadiname tuos, kurie siuntinėja tą pačią žinutę dešimtims tūkstančių?..

Kadangi Coffee-Inn nenori būti spammeriais, todėl:

- stengiasi rašyti įdomiai, originaliai,

- stengiasi nerašyti daugiau nei 2-3 kartus per dieną.

Panašiai stengiasi visos FB’e tupinčios įmonės, tik ne visoms taip pavyksta, kaip minėtiems Coffee-Inn

Rezultatą matome atsidarę savo FB profilį -- viena kita nuoroda iš pažįstamo beigi lavina šlamšto iš firmų. Ir ne dėl to, kad firmos blogos -- viskas dėl to, kad FB yra nesubalansuotas firmoms.

O štai Google+ bus subalansuotas. Nes firmos ratų galės kurti tiek ir tokių, kokie klientų segmentai randasi jų biznyje:

• vyrai
• moterys
• vilniečiai
• kauniečiai
• šiauliečiai
• latte mėgėjai
• cappucino mėgėjai
• espresso mėgėjai
• aktyvūs komentatoriai
• ieškantys šiknoj razinkų
• prisijungę iki 2010-08-01
• prisijungę nuo 2010-08-01

(sąrašas ekspromtinis ir toli gražu ne baigtinis)

Tačiau vertė bizniui slypi dar ne čia. O štai galimybėje pasidaryti tokius štai ratus:

• vilniečiai vyrai aktyvūs komentatoriai cappucino mėgėjai, prisijungę iki 2010-08-01

Ir štai taip išsipjovę mes upsell’iname pasiūlydami tikrai “tik jums!” skirtą pasiūlymą.

Kitaip tariant, Google+ bus ne kas kita kaip CRM įrankis, skirtas valdyti… dėmesio:

• santykius su vartotojais, t.y. fiziniais asmenimis kaip galutiniais pirkėjais! T.y. santykių valdymas tampa įmanomas ne tik B2B, bet ir B2C.
• santykius su neklientais (aš, pavyzdžiui, esu Omnitel FB ‘fanas’, nors gal neišsiplėsim). Iki šiol CRMais valdomas tik santykiavimas su esamais klientais.

Taigi jeigu jūs iki šiol manėte, kad kažką išmanote apie segmentavimą, tai jūsų vadovėliai ką tik paseno.

Ieškant pajamų didinimo galimybių, turime tokius kelius:

1. Upsell’inti esamus klientus. Jau užsiminiau su Coffee-Inn pavyzdžiu. Nepamirškime, kad absoliučiai didžioji dalis Google+ vartotojų jungiasi tikru vardu ir pavarde. O štai Omnitel Tele2 lyg tyčia turi klientų duomenų bazę. Tai kodėl šių duomenų nesuintegravus ir nepadarius tokių ratų, kad neerzintume su naujais pasiūlymais tų, kurie ką tik tapo klientais, tačiau nepamirštume tų, kuriems iki sutarties pabaigos beliko keli mėnesiai?

OK, galbūt operatoriai netinka kaip pavyzdys, nes jie ir taip mus visus atakuoja personaliai. Paimkim domėn Vichy vandens parką. Esate G+ puslapio fanas (duomenys iš G+) bei turite vardinį abonentą (duomenys iš Vichy DB)? Šekite slaptažodį, kurį pasakęs ir kasininkei parodęs savo abonementą galėsite pravesti draugą pasipliuškenti už pusę kainos tik šį trečiadienį!!!

Beje, kai turi 30k fanų, tarp jų, ko gero, yra 120 Mindaugų, 93 Audriai ir netgi 15 Nerių. Šie žmonės turi vardadienius, o vandens parkas kaip tyčiai varduvininkams klientams turi hot-offerį.

2. Daryti naujus pardavimus potencialiems (dar nesamiems) klientams. Kadangi turime esamų klientų duombazę, vadinasi, iš fanų sąrašo nesunkiai išsipjaunam žmones, kurie nėra mūsų klientai (ir suformuojam atitinkamą ratą). Pavyzdžio sumetimais padarykime prielaidą, kad gitaros studija “Noriu groti” kada nors turės 5000 lietuvių G+ fanų, iš kurių tik 500 bus esami klientai. Taigi imam ir įrašom kokį gerą gabalą ir (1) papostinam neklientams (4.500 asm.). Iš jų 100 palaikina ar, tiksliau, papliusina. Tuomet mes jamam tą šimtą papliusinusiųjų, ir (2) po kelių dienų jiems (100 asm.) papostinam tos dainos tabus. Papliusina 20 asm. Tuomet mes (3) tam dvidešimtukui rašom -- jeigu norite išmokti šitą dainą, tai jums trys pamokos (iki 17:00) nemokamai. Atsiliepia desietka. Tuomet (4) subatchiname juos ir pravedame grupines pamokas. Trys atkrenta (pirštai per trumpi, per brangu), 7 užsikabina (nes visada svajojo groti), na ir turime 7 pardavimus.

Taip, jūs supratote teisingai -- Google+ leis realizuoti pardavimų procesus B2C (iki šiol tai buvo įmanoma tik B2B, ir tai tik persukus smegenis akcininkams). Tai yra absoliutus paradigmos pasikeitimas. O jei dar bus integruotas Google Analytics, kuris automatiškai darys ratus pagal vartotojų reakciją į G+ puslapio adminų injekcijas, tai bus kažkas tokio, kam aš neturiu pavadinimo.

PS. Jei jau perskaitėte iki galo, įtariu, jums bus įdomu paskaityti ir kitą mano įrašą apie G+ ir pardavimus, tiesa, laužyta anglų kalba. Tęsiantis mūsų tarpkontinentiniams eksperimentams, neatmetu, kad šią temą tęsime atitinkamai.

Beje, jei kam reikia pakvietimo į Google Plus, rašykite komentarą (nurodykite emailą, viešumoj jo nematys), atsiųsim.

Share/Bookmark