O bankas užstatą ar turi?

Besivažinėjant dviračiu žmona man pareiškė:

– Turiu tau pasakyti vieną dalyką. Tik negaliu apsispręsti, ar tai, ką pasakysiu, bus ultimatumas, pretenzija ar pastaba. Viskas priklausys nuo konteksto.

Apie bankus pastaruoju metu daug rašo ne tik commonsense.lt, bet ir žurnalistai. Tiesa, kartais jų parašymai būna tokie paviršutiniški, kad net neužkabina problemos. Aš bankininkystėje jaučiuosi totaliu profanu, todėl vis ieškau atsakymų į mane neramintančius klausimus. Ir tikiuosi rasti tokį atsakymą, kurį suprastų ir mano senelė. Taigi pradėkime nuo minčių, kurios priklauso nuo konteksto.

Transakcijos mokestis

Artėja transakcijos mokestis, tiesa, vadinamas finansinių sandorių mokesčiu (ateityje mokesčio sritį visada galima praplėsti). Biurokratai mano, kad tai sumažintų bankų krizių riziką. Kažkoks bullshit’as. Nejaugi biurokratai tokie naivūs ir nesupranta, kad mokestis bus permestas galutiniam vartotojui, o krizės vyksta ne dėl transakcijų. Nors, ką aš suprantu bankų ir biurokratų santykiuose.

Pridėtinė vertė

Bankas lyg ir PVM mokėtojas, bet didelė dalis jų paslaugų nėra PVM objektas.  Taip ir nesuprantu, ar jie kuria pridėtinę vertę, ar ne? Tiesa šiuo klausimu galvazmogupuosia žadėjo pasidomėti, taigi lauksime įrašo.

Palūkanos

Palūkanos – pats nuostabiausias skolintojų išradimas. Įsivaizduokite, kad sėdite saloje. Yra tik 100 akmenų, ir visus tuos akmenis turi vienas iš sėdinčių saloje. Kitam reikia akmenų verslui arba namui. Taigi akmenų savininkas sutinka paskolinti visus akmenis su sąlyga, kad reiks grąžinti su palūkanomis, t.y. 101 akmenį. Va man ir stojasi klausimas: iš kur galima gauti dar tą papildomą akmenį? Sukurti akmenį iš oro, ar tikėtis, kad „Авось пронесет“?

Kaip galima tokią sistemą naudoti ir šventai tikėti jos naudingumu, o ne žala? Vienas iš tokios sistemos efektų –  laikui bėgant mes visi tapsime bankų skolininkais ir viso aplink supančio turto nuomotojais. O nuomotojas galės nustatinėti tokias kainas, kokias norės. Jau rašiau, kad mes nesugebam sukaupti turto, o dabar dar tapsime monetarinės sistemos vergais, nes turto arba, tiksliau, pinigų turėsime tik egzistavimui.

Infliacija

Apie palūkanas jau paminėjau, o dar pridėkime infliacija. Vėl pradės kai kurie skaitytojai šaukti, kad CB čia nieko negali padaryti, bet pati sistema yra labai įdomi. Kadangi Lietuvoje galima pasiimti paskolas eurais, tai labai lengva padidinti pinigų kiekį, nes vis vien išleisi litus. Na, mums šiaip tai niekas pinigų neskolintų, bet atėjo ES fondai ir jie pradėjo dalinti pinigus už dyką. Dykai gauti pinigai neatrodo vertingi. Todėl automatiškai sukilo savikaina. Juk negi gaila mokėti daugiau, kai turi pinigų. Gavom infliaciją ir priežastį, kurios CB vaizduoja nematantis. Dėl didelės savikainos Lietuva prarado konkurencinį pranašumą, o bankai pasirūpino, kad mes viską sukištume į NT, t.y. pridėtinės vertės nekuriančius projektus. Va dabar ir turim suskilusią geldą, didelę savikainą visuose darbuose, ir darbus su maža pridėtine verte. Skambėtų kaip sąmokslo teorija, jeigu nebūtų mūsų realybė.

Bankų kortelės

Vieni bando žmones pasodinti ant SMS kreditų, kiti – ant kreditinių kortelių, treti – netgi mėgina riboti grynuosius. Mane stebina, kai žmonės nesupranta elementarios logikos. Tarkime, jūs turite pinigų ir norite ką nors pirkti. Taigi, jeigu turite grynuosius, tai tarp jūsų ir pardavėjo nieko nėra, o jeigu turite pinigus banke, tai jau tarp jūsų ir pardavėjo yra tarpininkas. Jeigu tiksliau panagrinėtume situaciją, tai jūs netgi neturite pinigų, juos turi tarpininkas. Beje, tasai tarpininkas prieš nieką neatsako ir gali keisti žaidimo taisykles, kaip jam patinka. Apkrauti jūsų pinigus mokesčiais, nuspręsti bankrutuoti (toli neieškant – banko Sekundė analogas Lehman Brothers) ar šiaip prisidengus kokia nors priežastim neišmokėti. Atvirai pasakius, man atsibodo keisti bankų užblokuotas korteles. Kuo toliau, tuo labiau suprantu, kad grynieji valdo!

Multiplikatorius

Multiplikatoriaus naudojimas, tai tema kurios vengia bet koks bankininkas. Apie tai rašėme. Bet įraše mes minėjom tik pinigų multiplikatorių, o dar yra išvestiniai produktai, kurie pinigus kuria pagal formules, o kompiuteriai sugeneruoja pagal jas ataskaitas, o tada gauname, kad tik 3% visų pasaulyje judančių pinigų yra padengti grynaisiais. Visa kita yra kompiuterinis briedas.

Beturtis nuomotojas

Kad tai daroma su eiliniais piliečiais, tai net aklas pamatys. O kad taip padaroma su valstybe, niekas nenori šio klausimo pakasinėti giliau. Jau dabar dirbam pusę savo laiko valdžiai mokesčius sumokėti, greitai likusius pinigus dalinsime egzistencijai ir palūkanoms, kurias bankai nustatys pagal VILIBOR. Tik reikia suprasti, kad mokesčiai, kurie sumokami valstybei, tranzitu keliauja bankų palūkanoms apmokėti. Oi, Karla Marla buvo teisus: kas turi kapitalą, tas valdo pasaulį. Tik dabar kapitalas yra pinigai arba, tiksliau, kompiuteriniai skaičiukai. Ir visi mes dirbsime (o gal reikia sakyti vergausime?) bankams.

Patys skolinasi, iššvaisto ir tampa per dideli, kad bankrutuotu. Valstybės gali bankrutuoti, o bankai – ne? Tai kas valdo valstybę? Vyriausybė, CB ar bankai? Na, žiūrint, kiek valstybė turi įsipareigojimų bankams palyginti su įsipareigojimams piliečiams, manau, kad klausimas turi teisę gauti suprantamą atsakymą.

Bankai valdo pinigų kiekį ir krizes. Finansines krizes tai tikrai. Man patiko vieno ekonomisto komentarai apie Didžiąją Amerikos depresiją. Jis sakė, kad niekaip negali suprati, kaip gali būti vieną dieną klestinti ekonomika, o kitą dieną – krizė. Juk gamyklos visos stovi ir pasiruošusios dirbti, darbininkų yra ir jie pasiruošę viską padaryti ekonomikos augimo labui. Netgi vartotojai yra. Paklausa ir pasiūla niekur nedingo, kaip ir įrankiai jai patenkinti. O krizė yra, nes bankai nesusigaudo, kiek pinigų jie vis dėlto turi, ir kam ir kiek yra skolingi.

CB negali sutvarkyti bankų taikomų mokesčių dydžių, nes nėra įrankių tam atlikti. Tiesa, primiršta, kad tas kas ieško, tas randa. O gal geriau nematyti monopolijos?

Ateina indėnas į banką ir sako:

– Noriu gauti paskolą, nes pirksiu kailius už 1000 USD, juos apdirbsiu ir parduosiu už 5000 USD.

Bankininkas:

– Reikia užstato.

– Kas tas užstatas??? – klausia indėnas.

Bankininkas:

– Na, koks nors daiktas ar turtas, namas pagaliau, kad bankas būtų tikras, jog paskolą gražinsi.

Na, indėnas užstatė savo mašiną, gavo 1000 USD, po kiek laiko ateina į banką su 5000 USD, 1000 USD ir palūkanas sumoka bankui.

Bankininkas sako:

– Gal norite pas mus padėti indėlį, mes jums palūkanas mokėsime.

Indėnas:

– O kas tas indėlis?

– Na, paskolinate mums pinigų, mes jums po kiek laiko grąžiname su palūkanomis.

– O UŽSTATĄ BANKAS TURI? –  paklausė indėnas.

O rimtai: ką bankas be schemos su palūkanomis turi? Aišku, viskas priklauso nuo konteksto :)

komentarų yra lygiai 50

  1. nenoriu nieko agituoti, bet kai grynieji bus uždrausti, pagalvosiu, ar neiti su šakėmis prie seimo, kad ji pakutenti.

  2. Vyteni, jeigu grynieji bus uzdrausti.

  3. gied

    Grynuosius leidžia taip pat bankas. Lietuvos centrinis Bankas. Ir bet kada (su vyriausybės ar seimo pritarimu) gali keisti jų vertę turto atžvilgiu. Toli pavyzdžių ieškoti nereikia – Baltarusija.

  4. azartas

    Kokis tai beviltiškas lietuviškas zeitgeistas…. O kur straipsnio išvados ir pasiūlymai?

  5. Nibiru

    Labai įdomiai čia parašyta. Bankai tai labai didele problema, kuri tiesiog nervina kasdieniniame gyvenime. Kas svarbiausia, kad yra revoliucine valiuta Bitcoin (kai kuriems tik žaidimas ne valiuta), tačiau jos esmė, patogumas ir daugumos problemų sprendimo variantas.

  6. Arturas

    http://www.technologijos.lt/n/zmoniu_pasaulis/poziuris/straipsnis?name=straipsnis-9110

    Cia siek tiek jusu posto tematika – http://www.technologijos.lt/n/zmoniu_pasaulis/poziuris/straipsnis?name=straipsnis-9110

    Del palukanu ir jusu pavyzdio. Jeigu saloje yra TIK 100 akmenu ir nieko daugiau (nei maisto, nei medziu, nei ginklu, nei galu gale – moteru) tai taip, palukanu zmogus nesugebes ismoket. BET jeigu jis skolinasi verte – 100 akmenu verte, o pati verte yra nustatoma subjektyviai abiem salims sutarus ko yra verti akmenis konvertavus juos y vinis, batus, saslykus, kryzius, jis palukanas gales ismoket (is esmes tai ir turi buti ekonomikos pagrindas, kai verte yra kuriama subjektyviai, pagal zmones, o ne, tarkim, turint kazkuria valiuta ir apstatant verte aplink ja, nes ne valiuta, o verte yra tai kas yra prekiaujama rinkose(skaityk turguose)(it’s the message, not the messeger)), ir netgi surades tai, ko reikia akmenu seimininkui gauti naudos sau.

    Stipriai neuzmetukit akmenim :) tik tik po isleistuviu, paskaiciau jusu straipsni, nesusilaikau nekomentaves. :)

  7. Vladimiras

    Audriau, ir kiti, rekomenduoju si autoriu, bei jo knyga, kuria gal jau ir teko skaityti, bet ir siaip poziuris i pinigus labai teisingas:

    http://nstarikov.ru/

    CB ir kiti dalykai yra pastoviai stebimi ir aprasomi jo bloge

    • mokola

      Labai “teisingas”šis autorius: Территория, на которой располагается современная Эстония, вошла в состав Российской империи в 1721 году. Заключив мир со Швецией, Петр I заплатил (!) ей нескольких миллионов золотых таллеров. То есть не проигравшая Швеция, а победившая Россия платила другой стороне. По сути Петр Великий КУПИЛ территории у шведской короны. Никто и никогда не ставил законность этого договора под сомнение. Эстония стала независимой в 1918 году, и еще раз в 1991. Но деньги России так никто и не вернул. Никто не оспаривает право эстонского народа иметь свое государство, но ведь надо и соблюдать законы: уплатить владельцу территории, вернуть России часть денег, которую она заплатила Швеции…

  8. NiekurNeiva

    AR NEREIKTŲ PAPILDYTI ULTIMATUMO:
    Europos Komisija siekia, kad visų 27 Europos Sąjungos (ES) šalių piliečiai turėtų savo banko sąskaitą. „Sąskaita yra kasdieniniame gyvenime būtinas įrankis“, – liepos 18 d. Briuselyje pareiškė ES vidaus rinkos komisaras Michelis Barnier.
    Skaičiuojama, kad banko sąskaitos neturi 7 proc. ES vartotojų, dažniausiai – prasiskolinę bankų klientai, bedarbiai ar skurdžiai gyvenantys žmonės. Tai sudaro 30 mln. europiečių.
    M.Barnier paragino ES šalis pasirūpinti, kad kiekvienas europietis galėtų atsidaryti sąskaitą – už protingą mokestį arba nemokamai.
    Bankai turi metus laiko įgyvendinti atitinkamą Europos Komisijos rekomendaciją. Jei tai nebus padaryta, Briuselis išleis įpareigojantį įstatymą.

  9. Dėdė

    Citata:

    “Palūkanos

    Palūkanos – pats nuostabiausias skolintojų išradimas. Įsivaizduokite, kad sėdite saloje. Yra tik 100 akmenų, ir visus tuos akmenis turi vienas iš sėdinčių saloje. Kitam reikia akmenų verslui arba namui. Taigi akmenų savininkas sutinka paskolinti visus akmenis su sąlyga, kad reiks grąžinti su palūkanomis, t.y. 101 akmenį. Va man ir stojasi klausimas: iš kur galima gauti dar tą papildomą akmenį? Sukurti akmenį iš oro, ar tikėtis, kad „Авось пронесет“?

    Kaip galima tokią sistemą naudoti ir šventai tikėti jos naudingumu, o ne žala? Vienas iš tokios sistemos efektų – laikui bėgant mes visi tapsime bankų skolininkais ir viso aplink supančio turto nuomotojais. O nuomotojas galės nustatinėti tokias kainas, kokias norės. Jau rašiau, kad mes nesugebam sukaupti turto, o dabar dar tapsime monetarinės sistemos vergais, nes turto arba, tiksliau, pinigų turėsime tik egzistavimui.”

    Prisipažinsiu. Perskaičiau ir labai supykau. Už bukumą. Ir trumpasiauraregiškumą. Atrodo, kad bankas (kažkoks mistinis sutverimas) tuos pinigus gautus palūkanomis pasiima ir praryja. Ir niekas niekas jų nebegaus. Dalį išmoka indėlininkams kaip palūkanas, dalį sumaka už valymo (ir pan.) paslaugas, dalį sumoka už NT nuomą, dalį išmoka darbuotojams kaip algas, na ir kas liko sumokėję mokesčius akcininkai pasiima kaip pelną. Ir dirba banke žmonės, ir valo jį žmonės. Net ir akcininkai (vis vien patys paskutiniai) yra žmonės. Visi jie perka duoną ir moka pinigus tam Jonukui, kuris pasiskolinęs iš to mistinio banko, kad duonai kept pečių pasistatytų. Ir turės Jonukas pinigėlių gražint tą paskolą, jei Petriuko duona nebus skanesnė.

    • Gediminas

      Man tas pvz su akmenimis taip pat kvailai atrodo. Vis tik palukanos gali buti ne tik dar vienas akmuo, bet tarkim tai kad tam zmogeliui leis 1 menesi nemokamai pagyventi is tu akmenu pastatytame name.
      Is esmes palukanos yra labai geras isradimas, net gi nezinau ar cia isradimas, cia instinktas. Aborigenai greiciausiai taip pat skolino vienas kitam ivairius ginklus ir uz tai gaudavo nemokamai mesos. Ar tai blogai? Mano galva tai yra kaip tik labai gerai nes skatina kurti verte. Jei ginaklas (pinigai) stoves kampe tai jis nesukurs jokios vertes. Bet jei ta ginkla (pinigus) paskolins kitam aborigenui tai jis su juo sugaus koki zveri ir bus mesos ir jam ir dar tam kuris paskolino ginkla. Su pinigais tas pats. Kas is to kad pingai bus pas mociute kojneje? Vertes nesukurs. Bet jei tuos pinigus paskolins kokiam mokslinikui kuris isras efektyvu saules energijos vertimo i elektoros energija buda tai sukurtos pridetines vertes uzteks ir isradejui ir mociutei. Bankai is esmes reikalingi tik tam kad optimizuoti pinigu skolinimo procesa.
      Problema yra tik tame kad pinigai (ginkas) gali buti panaudoti ne pridetines vertes kurimui, arba kaip su tuo mokslininku gal nutikti taip kad tikejosi israsti ta gera buda, bet pinigus pravalge ir nieko gero neisrado.
      Taciau nuo to labai sunku apsisaugoti, kaip ir nuo to kad gali apvogti mociute. Bet cia vel banku yra privalumas nes jei mociute paskolintu tieisai mokslininkui tai ji rizikuotu labiau negu kad ji tuos pinigus paskolintu per banka, nes bankas diversifikuoja rizika ir skolina pvz 100 moksliningu is kuriu tarkim 10 nieko neisras o 90 isras is sumokes palukanas, kuriu uzteks ir mociutems ir dar gal siek tiek liks bankui.
      Taigi kaip beziuretum tai banku veikla yra naudinga iki tam tikros ribos. Bet intuityviai vadovaujantis apribojimu teorija banai kuo toliau tuo labiau prigalvoja ivairiausiau subproduktu (not pure banking), kuriu sukelta rizika buvo neivertinta ir nesuformuota pakankamai kapitalo. Prie visko pridekime ekonomikos ciklus ir gausim krizes.
      Visa ko priezastis yra kapitalizmas ir demokratija taciau ju neigiamos savybes yra daug mazesnes nei teigiamos. Bent jau siai dienai :)

      • Pvz specialiai buvo supaprastintas iki iskrypimo, kad nenuklystume i sona. Nesiaiskintume, kur pinigus deda bankai, del manes jie juos gali deginti katilineje ir sildytis. Cia ju teise. Taip pat nenagrinejam variantu, kai skolini viena daikta, o gauni kita.
        CB komerciniams bankams skolina pinigus, ir gauna pinigus. Ir skolina su procentais. Kaip bankai gali padengti procentus? Jie papildomu pinigu nespausdina. Lieka vienintelis dalykas, kazkas turi suakumuliuoti visas skolas ir bankrutuoti. Tik toks yra palukanu nurasymo mechanizmas, arba infliacija. Todel eiliniai zmoniu santaupos niekada nebus apsaugotos nuo nuvertejimo. Ta reikia suprasti, kol yra palukanu mechanizmas. T.y. visada reikia bandyti nustatyti, kas yra priezastis, o kas pasekme. Palukanos yra infliacijos priezastis, ar infliacija yra palukanu priezastis?

        • Tomas

          Tiesa sakant, pirma karta uzklydau i sita tinklapi – ir siek tiek nusivyliau. Kazkokias common nonsense kalbate. Bankus bandai pavaizduoti kaip root of all evil. Siaip jei jau norit pabumbet apie centrinius bankus, tai geriau pasidomekit valiutu dengimu auksu, aukso kainu kitimu nuo ~1960 ir to priezastimis ir pinigu spausdinimu.
          Del santaupu nuvertejimo – tai aisku, kad jei nieko nedarai su pinigais – jie nuverteja. Bet ne del palukanu, o del pinigu spausdinimo.

        • ghoul

          Deja, remiantis „iki iškrypimo supaprastintais pavyzdžiais“ ir išvados gaunamos atitinkamos.

  10. mikroklimatas

    noriu pabrėžti vieną smulkmeną, kad jei nacionalinis pinigas netenka pasitikėjimo tarp vartotojų arba yra pašalinamas jo valdytojo, pakankamai greitai atsiranda alternatyva jam, pvz. gretimos šalies ar pasaulinė valiuta arba natūrinė valiuta kaip cigaretės. taigi “grynųjų ekonomika” išliks” tik gali būti labai nepatogu pvz perkant televizorių mokėti už jį kokius 35 blokus cigarečių :)

  11. Ar bankas turi užstatą – taip, turi. jis vadinamas Indėlių draudimo fondas.
    http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=350524

    Bankai DRAUDŽIASI nuo nemokumo.
    kiek jie įmokėjo:
    http://www.idf.lt/images/drimkrlt.gif

    Disclaimer: banke nedirbu, taip pat tiesiogiai ar netiesiogiai iš jų pajamų negaunu ( išskyrus palūkanas už indėlius). Esu labai nusivylęs SEB banku – 14 metų esu jų klientas tačiau būsto paskolą išdavė su žiauriom sąlygom, todėl paskola refinansavau kitame banke žymiai palankesnemis sąlygomis.

  12. Artūras

    Straipsnyje yra daugybė diskutuotinų punktų, tačiau neturiu laiko su visais ginčytis – aš labai gerbiu autorių, jis yra nekvailas žmogus, ir esu tikras, kad jis puikiai žino, kur bandė sumanipuliuoti vaizdingomis metaforomis ir skaitytojų neišprusimu. Todėl apsiribosiu vienu punktu.

    Pavyzdį su akmenukais noriu tiesiog pakomentuoti makroekonominėmis tiesomis – be emocijų ir apibendrinimų.

    “Devil is in a detail”, sako anglai. Čia detalė yra tokia: pinigų masės palyginimas su akmenukais, kurių yra fiksuotas skaičius saloje, yra iš principo nekorektiškas.
    Pinigų masė nėra fiksuota, ji kinta dėl kelių veiksnių:
    – ekonomikos augimas ar smukimas (t.y., BVP augant, atsiranda poreikis turėti daugiau pinigų tam augimui paremti atsiskaitymais- jei centrinis bankas to nedarytų, pinigų kaina kiltų ir tokiu būdu stabdytų investicijas: kas norėtų įdėti į verslą litą, kad pasiimtų po metų pusę lito?);
    – infliacija/defliacija (t.y., ekonomiškai nepagrįstas pinigų masės didėjimas – jis remiasi ne tiek augimo/smukimo faktu, kiek to augimo/smukimo lūkesčiais)
    – finansinė rizika (t.y., kai kurie čiabuviai tiesiog užkasa savo akmenukus į žemę ir po to jų neranda. Nuomotojas jų negali išsireikalauti, nes nėra iš ko arba kaip).

    Palūkanos įskaičiuoja visus tuos veiksnius plius tarpininko pelną. Kol ekonomika auga, “akmenukų” daugėja. Kai ekonomika krinta, “akmenukai” vis dingsta. Nuomotojo tikslas – taip prisidengti riziką, kad jis pats nesubyrėtų, nes jo krachas griauna sistemą.
    Daug metų ir daugelyje šalių tai buvo veikiantis modelis. Lietuvoje nuo 1995 metų nebuvo nei vieno banko bankroto, ir tai kažką sako apie sistemos veiksnumą. Jei turit kitą metodą skolinti kapitalą, siūlykit. Tik nekalbėkim apie islamiškąją bankininkystę – nori ar nenori, ten palūkanos irgi yra, tik jos yra paslėptos po kitais instrumentais (kaip, pvz., išperkamoji nuoma), kad atrodytų tiksliai pagal šariatą.
    Ką daryti su bankine sistema, siekiant apsaugoti ją nuo sisteminių krizių, įtemptai galvoja daugybė ekonomistų visame pasaulyje. Vien tik pasakyti, kad “viskas yra blogai”, tikrai nepadeda.

    • Visiskai teisingai. Pradzia buvo nuo “fiksuotu akmenuku” kiekio, bet buvo labai greitai suprasta, kad tai veda prie kracho. Todel buvo sugalvoti kitokie mechanizmai kontroliuoti pinigu masems. Ir cia prasideda pagrindine beda. Kaip teisingai juos naudoti zino, gal koks 0.00000001% zmoniu. O visiems kitiems tai tik dar vienas baubas. Todel ir ieskau, kaip paprastai demistifikuoti siuos baubus, pries tai paaiskinant, kad mes tu baubu neisvengsime, nes turime sistemine prielaida. Aisku lengviausia pareiksti “kad viskas yra blogai” ir keisti visa sistema, bet tai gali atvesti prie dar didesniu kataklizmu.
      Gal yra pasiulymu, kaip demistifikuoti sias problemas?

      • Man irgi atrodo kad su akmenukais čia nepataikyta. Yra žmogiška energija, kurios ekonominis matas ir yra pinigai, nėra fiksuotas kiekis.

      • Gediminas

        Siek tiek susipyniau galvoje. Jei padetumete buciau dekingas. Is esmes pinigai skirti tam kad pamatuoti tam tikro daikto ar paslaugos verte. Jei mes gyvendami ir dirbdami sukuriam vis daugiau vertes negu kad naturaliai nusidevi tai is emse turetume tureti ir daugiau pinigu, vadinasi CB turetu ju daugiau spauzdinti. Taigi jei spauzdinant pinigus butu risamasi prie sio rodiklio tada infliacijos neturetu buti?
        Antras dalykas pinigu spauzdinimas is esmes kracho nepanaikina o tik atideda tam tikram laiko tarpui, nes anksciau ar veliau vis tiek kazkada ateis laikas kai tures grazinti 101 akmenuka, nebent spauzdinimas vyks nuolatos. Cia dar gaunasi viena idomi hipoteze. Kuo ilgiau spauzdiname pinigus tuo sunkesnis krachas bus. Tai yra jei pradzioja kracha prieidavo tik smulkios imoneles tai veliau krachintis pradeda vis stambesni zaidejai iki kol diversifikacijos lygis pasiekia kritini lygi ir krachinasi valstybes.
        Idomu butu isgirsti ar teisingai galvele sudirbo

        • Artūras

          Teoriškai taip, jeigu pinigų masė būtų kietai pririšta prie vertės augimo, infliacija neatsirastų. Bet štai čia tokia problema: kaip tą vertę pamatuoti? Tais pačiais pinigais? Gaunasi sviestas sviestuotas. Kokia nors kita valiuta? Iš esmės taip ir daroma pas mus LT, rišant prie EUR taip, kad nuolat būtų balansas užsienio valiutos atsargose. Bet tai yra tik pirmojo varianto išpūtimas iki pan-European mastelių. Auksu? Jis jau seniai nėra koks nors standartas, plius jo paties kaina yra plaukiojanti dėl visokio plauko spekuliacijų?
          Tai todėl, kad kuriama vertė yra tokia neapčiuopiama, atsiranda infliacijos požymių, ir vyriausybės visada yra kažkiek labiau orientuotos į tai, kad per optimistiškai prognozuotų tą augimą (ar girdėjot apie vyriausybę, kuri žadėtų recesiją?). Todėl nedidelė infliacija yra natūrali ir nieko net ir ilguoju laikotarpiu nesugadina.
          Krachai prasideda tada, kai suvokiama vertė ilgą laiką ir sistemiškai vis labiau atsiskiria nuo tikrosios (nepamatuojamos). Mes tai vadiname burbulais: akcijų, nekilnojamojo turto, paskolų, Interneto, dar ko tik nori. T.y., įvairios jėgos per savo kvailumą, spekuliatyvinį interesą ar bandymą siekti trumpalaikių tikslų užaukština kokio nors aktyvo vertę taip, kad rizikos valdymo schemos to neužuodžia arba nepadengia.
          Lehman Brothers problema ir buvo sisteminis rizikos valdymo mechanizmo apgaudinėjimas, pateikiant garantuojančius aktyvus kaip nepriklausomus, nors jie buvo tiesiogiai susiję su garantuojamais. Tai tarsi jūs imtumėt paskolą dar nepastatytam namui, pateikdami jį patį kaip užstatą.
          Valstybės elgiasi atitinkamai: vienu ar kitu būdu sistemiškai užaukština savo garantus ir augimą (remember Greece), kas padaro jų krachus nevaldomus. Graikai nespausdino pinigų daugiau negu jiems būtų leidęs ECB, bet nepaisant to, liko nemokūs.

  13. Kaip ir statistinis lietuvis, po kaklu turiu akmenį – būsto paskolą. Ir kas įdomiausia tik ją paėmęs pradėjau domėtis ką reiškia vienas ar kitas mokestis. Ar jums neatrodo keista, kad kas mėnesį reikia mokėti mistinę tarpbankinę palūkanų normą? Kas ji tokia? Tai palūkanų norma, kuria bankai pageidauja/pasiruošę paskolinti lėšų kitiems bankams.

    Gal kas man galite atsakyti į šiuos klausimus:
    – Kam bankui skolintis pinigų, jei jis jų turi (kitaip man neskolintų)
    – Kodėl aš turiu apmokėti kažkam už riziką net jei ta rizika nėra pagrįsta ar pamatuota? Juk rizikai garantuoti yra kitos procedūros, tokios kaip turto įkeitimas ar laidavimo sutartis
    – Ar tarpbankinė palūkanų norma nėra bankų lupikavimas?

    • Tarpbankinė palūkanų norma atspindi banko išteklių kainą. Juk už indėlius indėlininkams bankas moka vis kitokias palūkanas. Ir tamstos būsto paskolos laikotarpiu ši išteklių kaina keisis nuolatos. Jei bankas iš indėlininkų sugeba pritraukti indėlių su 2% metinėms palūkanom, tai už panašią kainą pasiruošęs ir skolintis iš kitų bankų. Tačiau nei vienas indėlininkas nesutiktų laikyti indėlį visus 30 tamstos paskolos metų su fiksuotomis 2% palūkanomis. Taigi, ilgalaikė tavo paskola bus finansuojama iš trumpalaikių indėlių, kurių kaina kinta. Va tau ir visa tarpbankinės palūkanų normos mistika. Ir kiekvienas paskolos gavėjas privalo šią kainą bankui mokėti, nes ji yra tik išteklių savikaina.
      Dar mokėsi bankui pelno maržą, kuri atspindi su tamstos paskola susijusią riziką. Is jos bankas gyvena, o ne iš įkeisto turto ar laidavimu – paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonių, kurios yra tik pačios paskolintos pinigų sumos susigrąžinimo garantija, bet ne uždarbio priemonė. Taip, tamstos paskola yra rizikingas projektas, į kurį bankas sutiko investuoti pinigus su tikslu užsidirbti. Ir nėra ko čia pykti :-)

      • Andriau, čia nėra pyktis. Ir nelabai supratau kodėl tu maišai finansinius instrumentus būsto paskolą su indėlininkams mokamomis palūkanomis. O tai kad bankas pritraukia indėlininkus su vienomis palūkanomis ir nori tokiomis pat palūkamomis gauti iš kitų bankų tai jau jo pačio bėdos. Skirtingi žmonės man tą pačią paslauga taip pat už skirtingas sumas teikia ir manau sutiksi kad tai yra normalu.

        Dabar dėl mano paskolos finansavimo. Kas mėnesį moku orinę tarpbankinę normą + banko maržą ir taip padengiu po mažą dalį savo paskolos. “Ilgalaikė tavo paskola bus finansuojama iš trumpalaikių indėlių” – kodėl kažkokie indėlininkai turėtų ją už mane dengti?

        , tiesiog iš tavo paties teksto yra akivaizdu, kad bankas neturi tų pinigų kuriuos skolina, nes juos yra pasiryžęs prisitraukti kaip pats rašei iš indėlininkų ir kitų bankų. Kaip atrodytų finansinė sistema jei Petrui skolindamas 1000 Lt metams prašyčiau ne tik palūkanas mokėti bet ir

        • O! Pagaliau prisikasei prie bankininkystės pagrindų – bankas tau paskolino pinigus kuriuos greitai turės grąžinti indėlininkui. Taip yra ir taip visada buvo. :-)

  14. rakim

    “. Jei mes gyvendami ir dirbdami sukuriam vis daugiau vertes negu kad naturaliai nusidevi tai is emse turetume tureti ir daugiau pinigu, vadinasi CB turetu ju daugiau spauzdinti. Taigi jei spauzdinant pinigus butu risamasi prie sio rodiklio tada infliacijos neturetu buti?”

    Gal nusišneku, bet vis dėl to, jeigu CB išleido kažkokį kiekį pinigų apyvarton, ir pvz. pabrangsta nafta(ribotas išteklius), na tuomet sukuriama vertė (naftos kompanijos, ar ištekliaus gavėjo) sumažėja, bet cirkuliuojančių pinigų jau nebesurinksi, tai tuomet ir ateina piktoji infliacija – perkamosios galios sumažėjimo pavidalu.

  15. Tamosius

    As visada maniau, kad bankai turetu buti tik valstybiniai, nes jie kuria pinigus ne kurdami verte, o isisprausdami tarp pirkejo ir pardavejo. Jie yra tik tarpininkai ir gaudami licenzija veiklai igauna teise melzti ekonomika. Ekonomika jiems tai lyg karvute ukininkui.
    Zinoma valstybinis bankas gerai veiktu tik idealiame pasaulyje, be korupcijos ir zmoniu ydu ir silpnybiu, todel vienintele iseiti kuria matau, kad netaptume banku vergais, tai yra specialusis bankinis pelno mokestis 90%.
    Kad to pasiekti, tam pritarti turetu visos pasaulio salys, kad nebutu galimybes ofshorinei veiklai.

    • Daivule

      taip, taip, ir visus prekybos centrus u-darykim, nes jie irgi yra tik tarpininkas tarp pirkėjo ir gamintojo. Pagauni kampą?

      Jei tau reikia paskolos, ar tu bėgi pas Petrą, ar į banką? Greičiausiai, kad į banką. Nes:

      – Petras greičiausiai neturi tiek pinigų, kiek tau reikia
      – Petras tau nepaskolins 30 metų
      – jei Petras turi tiek pinigų ir jis sutinka paskolinti tau 30 metų, jis norės palūkanų, kurios bus gerokai didesnės, nei banko. Kodėl? Dėl masto ekonomijos

      O valstybinės institucijos, kaip rodo gyvenimas, dirba labai neefektyviai, nes jos neturi prieš ką atsiskaitinėti. Akcininkai nespaudžia. Ir prieiname anksčiau ar vėliau prie Graikijos, JAV ir kitų ilgai skolon gerai gyvenusių valstybių varianto.

  16. NiekurNeiva

    Tiesiog ŠMAIKŠTUS, talpus, provokuojantis straipsniukas. O jei peržiūri ir VISAS NUORUODAS, tai gaunasi nebe straipsniukas, o cielas Straipsnis.
    P.S. O įvertinus 7-ą vietą:
    Kas yra kas Lietuvoje: įtakingiausių Lietuvos lobistų dešimtukas
    http://www.balsas.lt/naujiena/546489/kas-yra-kas-lietuvoje-itakingiausiu-lietuvos-lobistu-desimtukas
    gal ir nestebina kai kurių komentarų a’priori priešiškumas…

  17. Straipsnis geras.
    Pavyzdys su akmenukais yra teisingas. Įrankis kuriuo pasinaudota – suabsoliutinimas.
    Vienas dalykas kuris nepilnai nušviestas – “multiplikatoriaus” problema. Po šiuo pavadinimu slepiasi komercinių bankų teisė spausdinti pinigus (kurti, spausdinti iš oro,leisti emisiją- vadinkite kaip norite). Pasikartosiu -komerciniai bankai turi teisę sutverti pinigus. Tai didelė galia, beveik dieviška. Jeigu aš arba jūs turėtumėte šia galią, mes jaustumėmės tikrai patogiai. Pinigai kuriuos bankai sutveria yra tokie patys kaip ir spausdinti. Visiškai…
    Taip kaip yra dabar, buvo ne visada. Seniau pinigus išleisdavo (sutverdavo) valstybės – JAV, Romos imperija, LDK, Zimbabvė TSRS ir kitos. Esmė – užtikrinti kad pinigų pakaktu ir nebūtu per daug. Romos imperija klestėjo kuomet buvo naudojamos bronzinės monetos, nes jų pakako. Absurdas yra skolintis pinigus už palūkanas, kai valstybė gali išspausdinti pinigus pati.
    Antras dalykas. Dabartinė pinigų sistema reikalauja ekonomikos augimo. Palūkanos sumokamos iš augimo (tai globalia prasme – suabsoliutinus). Augimui reikalingi ištekliai. Kadangi ištekliai yra riboti, amžinas augimas yra neįmanomas. Vos tik žmonija atsitrenks į žemės pajėgumą ją išmaitinti ir tenkinti kitus poreikius, mes dabartinės sistemos atsisakysime. Ji neveiks nes augimas bus neįmanomas.
    Trečias dalykas. Kai kalbame apie pinigus mes kiekvienas turime savo apibrėžimą kas tai per dalykas, todėl ir išvadas padarome skirtingas. Štai Audriui „liežuvis neapsiverčia“ bankų sukurtų pinigų vadinti pinigais, o man jie vienodi kaip ir spausdinti. Pinigai yra žmogaus darbo išraiška. Arba trumpiau: Pinigai yra Darbas. Ekonomikoje priimta skirti prekes ir paslaugas, tačiau skirtumas tik tas, kad prekėse žmonių darbas jau sudėtas (materializavesis) o paslaugose jis akivaizdus. Kai mes ką nors perkame, mes visada perkame kitų žmonių darbą. Jeigu mes uždirbame, o infliacija suryja santaupas- ji pavagia mūsų darbą (darbo vaisius).
    Ketvirtas dalykas. Infliacija gali pavogti ir laisvę. Sakykime yra teisinė sistema ir baudos/bausmės už padarytą nusikaltimą. Teismas vertina nusikaltimą pagal žalą. Jeigu pachuliganaves padarei žalos iki 100“lt. gausi baudą, jeigu virš 100 lt sėsi į kalėjmą. Tarkim yra infliacija ir daiktai brangsta. Sudaužai kieno nors langus vertus100lt.-gauni baudą,bet jei dėl infliacijos langai pabrangsta iki 200lt jau sėsi į cypę…
    Yra ir daugiau dalykų, bet visumoj bankai yra blogis. Didelis blogis

    • bst

      Jei jau bankai toks blogis, tai bet koks tarpininkavimas per-se yra “blogis”. Bankas yra finansinis tarpininkas tarp tu, kas turi atliekamu pinigu dabar ir tu, kam dabar ju truksta. Toks pat tarpininkas yra bet koks prekybininkas, tarp tu kas turi pertekliniu prekiu/paslaugu ir tu, kam ju truksta. Tas pats galioja pirsliui, derybininkui ir apskritai bet kokiam tarpininkavimui. Tarpininkavimas per-se ner blogis, nes jis igalina ivykti mainams, kai ir pirkejas ir pardavejas sutinka del kainos. Blogis prasideda, kai prasideda piknaudziavimai. Ziniomis, galia ir t.t. O cia jau ne abstrakcijos “bankas, maxima” ir t.t problema, o zmoniu. TOTALI dauguma zmoniu esant galimybei PIKNAUDZIAUJA valdzia/galia ir t.t. Ir nesvarbu , ar cia bankas, ar kokia Maxima, ar VSD ar Policija. Visur yra zmoniu, kurie esant galimybei piknaudziauti ja pasinaudos. Na nzn ar toliau pavzydziu reik kaip tai bet kurioje strukturoje daroma. Bankas, valdzia, policija, maksima, spekuliantai – tera abstrakcijos, uz kuriu stovi realus zmones su realiais trukumas, ambicijomis, nuodomemis ir t.t.

  18. filosoffas

    bankai nėra blogis?
    http://www.wtfnoway.com/

    pažiūrėkit kaip JAV skola vizualiai atrodo…

  19. Mauras

    atsiprašau, nesupratau apie ką straipsnis. Ar autorius užduodamas atvirus klausimus mėgina susigaudyti ir pasitikrinti, ar teisingai supranta kaip veikia bankai ir valdžios fiskalinė politika? Pritarčiau Artūrui (matyt pažįstančiam sistemą iš vidaus), bandymai išaiškint primityviais pvz tik viską iškreipia, nes bankų veikla ir valstybių finansų sistemos pagrįstos ne mechanikos ar commonsense logikos dėsniais.

    Tiek nepagrįstų teiginių vienoje vietoje retai tenka matyti. Kad ir “atėjo ES fondai ir jie pradėjo dalinti pinigus už dyką. Dykai gauti pinigai neatrodo vertingi. Todėl automatiškai sukilo savikaina. Juk negi gaila mokėti daugiau, kai turi pinigų. Gavom infliaciją ir priežastį, kurios CB vaizduoja nematantis. Dėl didelės savikainos Lietuva prarado konkurencinį pranašumą, o bankai pasirūpino, kad mes viską sukištume į NT, t.y. pridėtinės vertės nekuriančius projektus.”

    Viskas buvo kiek sudėtingiau. vardan minmalaus reality check siūlau palygint 2004-2006 m. paramos laikotarpio (realiai atėję į rinką 2005-2008) ir tuo laikotarpiu išduotų bankų paskolų (nefinansiniam verslui, privatiems) sumas. Pasidarys aiškiau, iš kur ta infliacija ir NT burbulai.

    “Netgi vartotojai yra. Paklausa ir pasiūla niekur nedingo, kaip ir įrankiai jai patenkinti. […]O krizė yra, nes bankai nesusigaudo, kiek pinigų jie vis dėlto turi, ir kam ir kiek yra skolingi.”

    dingsta ne vartotojai o jų noras vis daugiau ir daugiau pirkti ir vartoti. Gal jau kartojuosi, bet siūlau mažiau rašyt, o verčiau pasiskaityt apie lūžio (ne krizės, kurios šaknys giliau) priežastis, apie ciklus ir makroekonomikos ryšį su vartotojų sentimentu.

    • Istikro uzkabinote problema kuri vadinasi, kaip trumpai pasakyti tai, ka profesoriai desto studentams 6 metus. Del to dingsta tam tikri nuansai.
      Viena psichologas pasakojo apie nuansus. Jo nuomone psichologas, šamanas ar bureja is kortu tai yra vienas ir tas pats. Nes ju verslas uzdirbti is zmoniu psichologiniu problemu. Toks butu trumpas irasas bloge. Bet tada sukiltu visi ir pradetu aiskinti apie nuansus, matai vienas soka, kitas kortom delioja. Tai tik verslo idejos igyvendinimo budai, bet tai nekeicia pacio verslo veikimo principo.
      Taigi jeigu kalbeti apie pigius pinigus, tai jeigu norite prie EU fondu prideti, dar ir banku siulomus pinigus. Ne matau problemos. Nes tai viesvien nekeicia esmes. Gauti lengvai pinigai yra nevertinami, todel ir svaistomi. O ir butu kvaila, nepasinaudoti tokiu svaistymu, t.y. sukelti kainas. Galim prideti marias nuansu, bet esme del to nepasikeis :) O kas daugiau, ar maziau prisidejo? Ar tai labai jau ir svarbu, juk savikaina pakilo.
      Pas vartotojus vartoti noras niekada nedingsta. Net persirijas zmogenas nori dar. Toks musu auklejimas. Todel paklausa niekada nedings, gali dingti tik galimybes tenkinti paklausa. Ir cia susiduriam su lukesciais. Lukesciai visada yra didesni negu galimybes. Todel tik laiko klausimas, kada galimybiu nebeliks, kad galetum tenkinti savo lukescius. O va is sito gaunasi visokie ciklai, makroeknomikos rodikliai kurie bando suristi vartotojo lukescius su galimybemis. Galime prirasyti daugiau protingu tekstu, bet esme islieka – lukesciu neatitikimas galimybems.
      O cia yra dar vienas idomus aspektas. Lukesciai yra begaliniai, o galimybes yra baigtines. T.y. galimybes remiais istekliais kurie yra baigtiniai, nes atomu skaicius zemeje yra baigtinis (apie kosmosa nekalbekime, nes tai nevisiems prieinama).
      Tarkim yra lukestis, kad NT kaina augs po 5%, kas menesi. Kol yra zmoniu kurie irgi tuo tiki ir turi pinigu siam lukesciu tenkinti (galimybe), viskas gerai. Bet kai nebelieka galimybiui augima palaikyti, gaunam isisotinima. O tai jau burbulas ir krize. Dabar tik lieka klausimas, koks buvo mechanizmas kuris leido palaikyti galimybiu augima? Bijau, kad kiekvienu atveju gali buti vis kitaip, ir kiekvienas tures savo versija, kuria labiau tiki.
      Paemus mano pvz su akmenimis. Tarkim zmogus turejo 10 akmenu ir paskolino kitam, su salyga, kad grazins 11. Skolintojo lukestis buvo, kad panaudodamas siuos akmenis iskas 13. Taip ir atsitiko. Jis uzdirbo 2 akmenis. Tai kodel to proceso nepakartoti? Ir ka cia blogo padare skolintojas? Visas tas mechnizmas veiks, kol mes pasieksime 100. Nes tik tiek akmenu yra saloje. Bet koks yra besiskolinancio lukestis? Kad jis pasiskolines 100 iskas 105, bet realybeje mes pasiekem isisotinimo arba istekliu riba. Va tada ir prasideda problemos. Problemu nera, kol mes nepasiekem istekliu riba. Va ka as supratau perskaites N knygu apie ekonomika. Tik tenai labai protingai, itikinamai ir ilgai deste si principa.
      Cia taip trumpai, jeigu nelendant i nuansus :)

      • filosoffas

        Audriau, gal turi nuomonę, kur yra visos žemės ribos pasaulinės ekonomikos atžvilgiu? Tiktu atsakymas dėl naftos,žemės ūkio, platinos, sidabro, fosforo arba kurio nors kito pasirinkto ištekliaus kurie reikalingi globaliam ekonomikos ratui sukti…

      • Mauras

        “Bet koks yra besiskolinancio lukestis? Kad jis pasiskolines 100 iskas 105, bet realybeje mes pasiekem isisotinimo arba istekliu riba. Va tada ir prasideda problemos. Problemu nera, kol mes nepasiekem istekliu riba.”

        tą ir turėjau omeny sakydamas, kad kredito pūtimo atveju materialaus, mechaninio supratimo negalima taikyti, išsikreipia esmė. Ir tame jokio subjektyvumo, tiesiog pinigų kaip kredito apimtys neturi ribų. Ak, tiesa, turi – tai neseniai vėl pastebėjo JAV valdžia, ir apie tai daug diskutuoja: ar pakelt skolinimosi limitą, ar ne? Gal teko girdėti, kad JAV pinigų masės rinkoje (M3) jau eilę metų nebepublikuoja. Kur čia matote ribą, kuri galėjo menamai tapti krizės priežastim? nėra jos.

      • Daivule

        Pradiniame variante pavyzdyje su akmenimis buvo užsiminta, kad akmenys bus panaudoti namo statybai ir verslui. Manau, čia ir yra esmė. Jei akmenys būtų panaudoti tik namo statybai, tada galėtume kelti klausimą, o kur jis ims dar vieną akmenį? Bet jei žmogelis sumąstė daryti verslą, ir skolintojas patikėjo to verslo planu, t.y. kad žmogelis sugebės grąžinti 101 akmenį (pvz., pasistatys laivą ir parsiveš iš kitos salos :) ), tai kaip ir viskas tvarkoje? sukuriama pridėtinė vertė,etc. Toliau nebesigilinsiu, nes daug jau čia prirašyta. Tik smulkutis pastebėjimas – jei niekas neskolintų, ypač ambicingiems planams, žmonija nesivystytų. Kitas klausimas – individų godumas. Bet čia atskira tema

  20. bst

    Psichologas, samanas, bureja.
    Del samanu: nezinau nei vienos civilizacijos, kur nebutu situ 4 pagrindiniu “kastu”:
    zyniai (samanai, kriviai, kunigai, whatever)
    kariai (politikai, visuoemenes lyderiai)
    prekybininkai(pirkliai, prekiautojai, whatever)
    zemdibiai(darbininkai, whatever)
    priklausomai nuo civilizacijos/kulturos ir t.t situ taip vadinamu “samanu” itaka daug daugiau sieke nei kazkokie banalus pinigeliai (pasiskaityt siulau apie bet kokias klajokliu kulturas bent jau)
    Del psichologu – kaip minimum melas teigt kad jie uzdirba is problemu. Uzdirba jie is ju analizavimo ir sprendimo. Cia tokio pat tipo profesija kaip kad dantistas, teisininkas ar duobkasys.
    O va bureja is kortu – turbut vienintele kuriai sitas apibudinimas tinka.
    Ka noriu pasakyti: padarius per daug islygu (pvz alus == mama su 4 islygom) gaunam brieda. Linkejimai tam psichologui.

  21. rprznt

    Na psicholigas tai tikrai uzdirba is zmoniu problemu. Nebutu problemu – nebutu ka analizuot ir sprendimu ieskot. Skias problemos = pinigai Tas pats su dantistu. Dantys = pinigai :)

  22. V-S

    Pavyzdys su akmenimis ir blogas ir ne. Jis nekorektiškas. Bet komentatoriaus paminėtas ginklų skolinimas medžioklei atskleidžia, kad negalima paskolinti daugiau ginklų nei jų yra. Bankai laikydamiesi šios taisyklės kai kam neskolintų pinigų, nes tuo metu patys jų neturėtų. Bet bankai pinigų turi visada, tik skolina ne visiems. Taigi jie skolina tai ko neturi. Ir tai ne tarpininkavimas, o sukčiavimas.

    • Mauras

      money is credit. Bankeliai (komerciniai) nesukčiauja, jie skolina pinigus, kuriuos turi. Pinigų jiems gali parūpinti centriniai bankai, indėlininkai ir akcininkai.

      Indėlininkai su akcininkais turi palyginti ribotus išteklius, kuriuos būtų galima lyginti su akmenimis. Tačiau nuėjus nuo aukso standarto, praktiškai neriboti kredito pūtimo (infliacijos) ištekliai glūdi pirmiausia JAV (ir kai kurių kitų šalių) centriniame banke. Pasižiūrėkite kaip keitėsi FED balansas per pastaruosius metus: “The Fed’s balance sheet has ballooned to near $2.85 trillion from a pre-crisis level of around $900 billion as the central bank has bought securities to stimulate economic growth.” Jie supirkinėja JAV iždo obligacijas, kurios yra skolos popieriai, leidžia QE programas vieną po kitos, imdami užstatu sunkiai nustatomos vertės (tame tarpe rinkoje nelikvidų) turtą iš bankelių. Taip FED kuria pinigus iš oro, į balansą pasikraudami skolą – bankelių, prasiskolinusios valdžios, verslo ir žmogelių, kuriems bankeliai sukišo paskolas. Patys bankeliai susikrovė žmogelių ir verslo skolą į įvairaus plauko MBS, kuriuos jau kaip savo skolą išplatino viso pasaulio rinkoje. Taigi, visi surišti viena virve, ir jau seniai aišku, kad nei valdžia, nei nemaža dalis kitų net dabartinėm sąlygom kai pinigai dalijami be palūkanų tokių sumų neišmokės ir nesiruošia to daryti, vienintelis kelias – toliau pūsti kreditą ir visais įmanomais būdais neleisti smukti pasitikėjimui rinkose, kurios perka valstybės skolą, apsaugant visus “too big to fail” tokio dydžio pinigų injekcijom, kokių tik reikės.

  23. filosoffas

    Aš ne apie lūkesčius klausiau- apie fizines planetos galimybes. Čia klausimas ne apie finansų, o apie gamtos išteklius. Ką gali ekonomika be gamtos išteklių? Nieko negali…Ekonomikos dydį nulėmė prieinami gamtos ištekliai, kadangi dabar yra madinga, populiaru, reikalinga ir naudinga kalbėti apie “žaliąją” energetiką, tai užduokime tą klausimą: “kur yra nuolat augančios ekonomikos riba?”
    Straipsnis apie JAV skolą tai tik viena medalio pusė. Sakykime kad rugpjūčio 2d. yra skola padengtų pinigų sistemos riba. Suprantu taip: “Skola tapo tokia didelė kad nepakanka ekonomikos augimo skolai administruoti”. Tai tas augimas nebevyksta dėl ko? Kad naftos ar vario trūksta, ar dėl to kad dolerių trūksta? Tai du skirtingi dalykai, o gal aš kažką ne taip suprantu?
    Mane domina toks klausimas: kiek ilgai gali augti sveikos Europos, JAV, Kinijos ir Indijos ekonomikos jeigu jų neslegia skolos? Na prašau….

    • New York klausiau pranesima sia tema. Panasu, kad teks susikaupti ir parasyti irasa :) Greitai neprizadu, vasara labai sunku kauptis.

      • filosoffas

        Audriau, jeigu tema atrodo įdomi siūlau straipsnį iš dviejų dalių:
        http://www.theoildrum.com/node/8155
        http://www.theoildrum.com/node/8185

        Tikriausiai sutiksi kad augančiai ekonomikai reikia vis daugiau ir daugiau energijos. Čia paskaičiuota kokius teorinius energijos kiekius mes galėtume sunaudoti, kas būtu jeigu išrastume kažką super ir neriboto, ir kiek erdvės turime tobulėjimui… Čia dar nekalba apie konkrečius išteklius bet jau darosi karšta….

    • Daivule

      Filosofe, niekas šiuo metu tau tiksliai neatsakys į šį klausimą. Esu skaičiusi “popierių”, kad kai kurių išteklių užteks 50 metų, esant dabartinėms sąlygoms. Būtina pabrėžti – esant DABARTINĖMS sąlygoms. Kaip ir viskas gamtoje, žmonija prisitaikys prie besikeičiančių sąlygų, ir gal tų išteklių užteks ilgiau. Pavyzdys, prognozės daromos, kad mūsų greitai bus 10 milijardų. Bet… jei žmonių dauginimosi sparta sumažėtų? Tai nėra atmestinas variantas. Išsivysčiusių šalių gyventojų dauginimosi tempas yra jau neigiamas, jei neklystu? Galima teigti, kad kylant pragyvenimo lygiui, žmonių dauginimosi tempai lėtėja. Jei daugiau investicijų bus nukreipta į gyvenimo sąlygų gerinimą, švietimą skurdžiuose regionuose, tai gal po 30 – 50 metų mūsų bus ne 10, o tik 5 milijardai?
      Kitas aspektas – mokslo vystymąsis. Elementarus pavyzdys – sidabras. Kiek jo būdavo panaudojama fotografijoje, ir kiek jo dabar sutaupoma, nes tiek nebereikia? Kokio dydžio būdavo kompiuteriai prieš TIK 25 metus, ir kokie jie yra dabar?
      Todėl manau, kad klausimas apie fizinių išteklių ribotumą yra labai filosofinis, bet vistiek įdomus

      • filosoffas

        Daivule, kadangi išsiplėsti negaliu pasakysiu tik tiek kad sidabro ištekliai nepaisant jo poreikio fotografijoje sumažėjimo sparčiai senka. Dabartinis ekonomikos poreikis yra tenkinamas iš kasmet iškasto ir iš ankščiau iškasto sidabro atsargų. Noriu pasakyti kad sidabrą mes suvartojame greičiau nei iškasame ir jo atsargos kurios buvo sukauptos ankstesniais metais mus vis dar gelbsti..
        Tai tęsiasi bene 16 metų. Kai kas spėja kad sidabro poreiki sugebėsime tenkinti dar 5 metus. Tai jau labai rimtas signalas kai kurioms ekonomikos šakoms…
        Apie kitus metalus parašė technologijos.lt straipsnis vadinasi “Retieji žemės elementai. I dalis. Išteklių deficito šmėkla”
        Dar lieka neatsakyta dėl naftos, fosforo, platinos, urano… Klausimas kiek ilgai sugebėsime gauti reikiamą kiek laiku? Noriu pasakyti kad ištekliai vis sunkiau prieinam, o jų gavimo greitis turi didėti augant ekonomikai. Vos tik kasyklos ir gręžiniai atsiliks nuo poreikio, augimas baigsis.. Taigi klausimas “KADA” yra ne filosofinis ir tikrai įdomus.

        • Daivule

          Sidabro pavyzdį fotografijoje pasirinkau kaip elementariausią pavyzdį ne sidabro ištekliams iliustruoti, bet technologijų vystymuisi.
          Kalbant apie kitus išteklius – stringant jų pasiūlai, didėja kaina, didėjant kainai atsiranda poreikis ieškoti pakaitalų, vystyti naujas technologijas ir pan. (čia, kai kainos pokytis yra nebegrįžtamas ir apsimoka ieškoti naujovių). Taigi, pirmiau, nei baigsis gamtos ištekliai, jų kainos pakils labai ženkliai. Jos jau dabar kyla negrįžtamai, bet, mano galva, tai dar ne riba.
          Taip vadinamieji retieji metalai nėra tokie reti žemėje (neskaičiau minėto straipsnio, todėl gal kartoju ten išsakytas tiesas. Pati domiuosi tais dalykais), problema – išgavimo kaina ir technologija. Kai kinai sustabdė eksportą, amerikonams pasidarė nebebrangu investuoti į savo projektus.
          Man šiuo metu įdomesnis klausimas žaliavų srityje – žemės ūkis. Ar bus nueita lengviausiu GMP keliu, ir žmonija išmirs išsigimusi, ar žmonija sugebės sustabdyti savo augimą. Čia panašiai kaip klausimas – kodėl išnyko dinozaurai :).
          O apie naftą, fosforą, uraną, etc. neseniai skaičiau labai gerą rašinėlį – kiek ilgam jų užteks. Manau, kad mums jų dar užteks ir gal net vaikams liks :)
          Manau,kadgamtos išteklių temai galima atskirą forumą užvesti, nes tai labai įdomi tema. Ir ja galima filosofuoti (gal neteisingai naudoju terminą?), pavyzdžiui, ar mums tikrai reikia tiek naftos, kiek sunaudojame dabar? Kas būtų, jeigu… ir pan.

  24. […] bankas užstatą ar turi? http://www.commonsense.lt Bankai valdo pinigų kiekį ir krizes. Finansines krizes tai tikrai. Man patiko vieno ekonomisto komentarai apie Didžiąją Amerikos depresiją. Jis sakė, kad niekaip negali suprati, kaip gali […]

  25. Hmz

    Labai norėjau pakomentuoti nesąmonę su akmenimis, bet mane jau apšokavo kur kas mitresni žmonės :)

    Trumpai – dėl banko užstato. Nežinau, ar aš čia pirmas pastebėjau, ar ne, bet kreditas ir indėlis skiriasi ne tik užstato buvimu. Jei Jonas paima kreditą iš banko, bankas isipareigoja, kad nereikalaus atiduoti visų pinigų tuoj pat – Jonas gali ramiai gyventi, steigti verslą, remontuotis namą ir pan.
    Tačiau priėmęs Jono indėlį bankas žino, kad Jonas bet kada gali ateiti ir pareikalauti grąžinti pinigus. Vadinasi, kreditas nėra tiksliai tapatus indėliui.

  26. Sukrečiančio primityvumo “sveikas protas”

Jūsų komentaras