Šunainių versliukai kaip rodiklis

Vaikštinėdamas po Niujorką prisiminiau seną juokelį. Buvęs Rusijos pilietis atvažiavo į JAV ir tenai sugalvojo gatvėje užkąsti, tad priėjo prie gatvės prekeivio. Paprašė ko nors valgomo. Prekeivis jam šast šunainį ir paaiškino, kad čia yra „karštas šuo“ (hot dog). Pažiurėjęs pilietis paklausė: “O kitos šuns dalies neturit?”

Taigi prie Times Square toks šunainis kainuoja 3 dolerius. Iki Brighton Beach laiko nubėgti neturėjom, bet ir vėl prisiminiau perestroijkos juokelį, kad tas pats pilietis grįžęs namo visiems pasakoja, kad, suprantant, mūsų baksai Amerikoje irgi naudojami. Tik kažkodėl juos vadina doleriais. Taigi kiek kainuoja šunainis kitose NYC vietose negaliu pasakyti. Bet aš ne dėl to pradėjau įrašą.

Esmė, kad Niujorke tokių pardavėjų kiekvienoje sankryžoje stovi po kelis. O dabar pabandykite savęs paklausti, ar tai įmanoma Lietuvoje? Visiškai ne. NA, pradėkime nuo to, kad užpultų beveik visos kontroliuojančios inspekcijos, pradedant nuo tabako iki priešgaisrinės. Visi su savo reikalavimais ir šventu įsitikinimu, kad padeda smulkiam verslui.

Tačiau įsivaizduokime, kad pavyko įveikti lietuviškas priešgaisrines maisto inspekcijas, ir mes papuolame į kitą etapą, kuris vadinasi “verslo projekto atsiperkamumas”. Skaičiuokime.

Niujorke tokio šunainio savikaina kaži ar siekia puse dolerio, todėl nuo parduoto šunainio bendrasis pelnas 2,5 dolerio. Pagal statistiką JAV vidutinis atlyginimas yra apie 40K dolerių per metus.  Taigi norint uždirbti tuos savo 40K reikia parduoti 16.000 šunainių per metus, arba po 62 mėsainius kasdien (260 d.d.). Na, dirbant 6 valandas kasdien reiktų parduoti po 10 šunainių per valandą. Neatrodo kažkas fantastinio, todėl ir smulkus verslas gali išsilaikyti. Beje, atrodo, kad galima uždirbti daugiau negu dirbant administracinį darbą.

O dabar pamėginkime paskaičiuoti lietuvišką variantą.

Taigi koks mūsų vidutinis atlyginimas? Kažkur apie 2,3 K? Tik čia truputį neaišku su mokesčiais, nes skaičiai pateikti bruto. Todėl darbo vietos kaina būtų apie 3K Lt. Lietuvoje degalinėse šunainis kainuoja apie 5 litus. Jeigu tikėti pateiktu receptu, tai tokio šunainio savikaina yra apie 50 centų. Gal aš ir klystu, ir kas nors tiksliai suskaičiuos? Taigi gryno pelno lieka 4,5 lito. Dabar, kad per mėnesį susirinktume 3K, reikia parduoti apie 670 šunainių, arba maždaug 34 šunainius kasdien. Beveik dvigubai mažiau negu NYC! O čia tai geras, ar ne? Atrodo biznis ir dar ne monkės.

Tai kodėl nematome lietuvaičių, ant kiekvieno kampo pardavinėjančių šunainius?

Gal lietuviai nemėgsta šunainių? Kad ne, „ORLEN Lietuva“ vien per pusmetį 100K vnt. pardavė. Tai gal dar yra kokie nors paslėpti mokesčiai?

Greit pagooglinęs suradau, kad norint prekiauti šunainiais JAV, reikalingas leidimas, kainuojantis apie 100 USD, priklausomai nuo vietos. O ko reikia Lietuvoje ir kiek tai kainuos? Beje, amerikiečiai dar turi local tax, kuris palyginti su PVM yra mažesnis. Sakot, nėra Lietuvoje šunainių vežimėlių gamintojų? Gal vežimėlis kainuoja milijonus, neatsirastų, kas sumeistrautų? Nemanau. Gal verslas labai sezoniškas, kaip ledai, parsiduoda tik vasarą? Kažkaip irgi nesitiki. Va, taip ir likau nesusipratęs, kodėl mūsų miestuose nėra gatvinių šunainių pardavėjų?

Tiesa, dar vienas klausimas, kuris neramina. Tai mėsainio indeksas, kurį būtų įdomu paskaičiuoti su šunainiu. Taigi amerikonas už savo vidutinį metinį atlyginimą gali nusipirkti 13.333 šunainių, o lietuvis tik 7.200. Lygiai dvigubai mažiau. Įdomu, koks būtų politikų komentaras šiuo klausimu? Dar viena sąmokslo teorija, ar paaiškinimas daug paprastesnis?

Panagrinėkime skaičius. Amerikono pajamos siekia 40K USD per metus, lietuvio – 36K Lt per metus. Toks įspūdis, jeigu uždengtume valiutos ženklus, mes kalbame apie tokias pačias pajamas. Ir savikaina mėsainių panaši. Tai kodėl kaina taip žymiai skiriasi? Gal savininkai labai godūs? O jūs matėte šunainių pardavėją milijonierių?

Skaitytojas perskaitęs iki šitos vietos pradės šaukti, kad valdžia yra bloga. Valdžia nėra bloga, tik ryškiai kažkas yra blogai su sistema, kuri leistų smulkiam verslui veikti ir išlaikyti save. O gal yra išvis atmuštas noras daryti tokius verslus. Neseniai VBS (viena bobutė sakė, nes nerandu internetinio šaltinio) pranešė, kad padarius absolventų apklausą paaiškėjo, kad 97% amerikiečių pareiškė ateityje kursiantys savo verslą, o štai 80% lietuvių norėtų gauti valstybinį darbą.

Šunainių verslą, ko gero, būtų galima laikyti etaloniniu lyginant smulkaus verslo galimybes skirtingose šalyse. Nes sudedamųjų yra mažai, tad galima aiškiai suskaičiuoti visas sudedamąsias dalis. Jei gatvėse šunainių daug, vadinasi, smulkų verslą toje šalyje daryti paprasta. Ir atvirkščiai.

Ir štai visi apsidairykime Lietuvos miestų sankryžose.

Manau, kiekvienas pasirinks sau tinkamą paaiškinimo variantą tam, ką pamatys ko nepamatys. Gaila tik, kad dėl kalbų sankryžose šunainių neatsiras.

komentarų yra lygiai 38

  1. Manau, kad didelė dalis galimų priežasčių paminėta. Dar tokia neesminė yra – LT nėra įprasta valgyti einant? Čia spėju. Net VBS šaltinio nėra.

    O šiaip, priežastys manau, kad tokios dar yra:

    a) kultūriniai skirtumai. Juk per 50 metų į galvas buvo įkalta, kad špikuliantai blogis. O pardavėjas – išvis neiašku kas. Tokį po mirties galima laidot tik už kapinių tvoros… Gauni “aukštąjį” ir tada garbingą tarnybą su kabinetu.

    b) Nežino žmonės kaip tas verslas pradedamas. Pagauk 10 žmonių gatvėje ir paklausk, ką reikėtų padaryti, kad po 10 d.d. stovėtų toks šunainių vėžimaitis. Abejoju ar gausi rišlų atsakymą dvelkiantį common sense’u.

  2. Vytautas

    Paskutinį kartą bandelių/čeburėkų pardavėją gatvėje mačiau kažkur 2008 metais Basanavičiau gatvėje prie Soboro. Vidurius paleido :)

  3. penki kebabai

    Gal ir tiesa rašoma. Nors.. Mano požiūriu, greito maisto taškų ir taip nemažai: hot-dogai degalinėse ir R-Kiosk’uose, kebabai kioskeliuose, makdonaldo ir hesburgerio taškai, melejonas picerijų, jau nemažai ir suši taškų..

    Kita vertus, na kiek Lietuvoje tų greito maisto valgytojų? Be to, ne taip jau dažnai išeiname pavaikštinėti, kad daug to greito maisto nupirkt. O per pietus mėgstame prisivalgyti mėsos su bulvėmis, o ne tik pagriebti sumuštinį. Tokios tradicijos.

  4. Na, labai skiriasi gyventojų tankumas. Tarkim :
    Manhetane : 27,394.3/km2
    Vilniuje : 1,391.9/km2

    Jei imsime, kad vilniaus centre tankumas, kad ir trigubai didesnis, vistiek gaunasi : 4,176/km2 O tai yra 6 kartus mažesnis tankumas, o tuo pačiu šešis kartus mažesnė tikimybė kažką parduoti.

    Ir kaip Donatas minėjo, jei mane pagautų gatvėje, nežinočiau ką daryti, kad po 10 d.d atidaryti karštašunių prekybos tašką :)

    • Vincentas labai gerai išreiškė skaičiais nuotraukų vaizdą :-) (y)

    • Pagal paskaičiavimus, NY yra mažiausiai 10 tūkstančių prekiaujančių vien hot dogais (spėju, kad realiai – porą kartų daugiau). Tad kalbos apie tai, kad ten kažkiek kartų didesnis gyventojų tankumas ar pan., pakeičia kokį tegul ir ne tūkstantų, o pvz., 100 kartų pardavimus – nulinės reikšmės.

      Dėl pagavimo gatvėje – JAV tiesiog nusiperkat licenciją savivaldybėje (jei nemeluoja atmintis, NY municipaliteto kažkokiam puslapyje mačiau, kad standartinė licencija – 20 dolerių savaitei, renginiuose – nemokamos 1d. licencijos), nusiperkat stendą ant ratukų (~3000 dolerių naujas, naudotas – žymiai pigiau), iš tiekėjo gatavai nusiperkat viską, ko reikia (keli tiekėjai, kurie parduoda viską gatavai) ir keliaujat gatvėn. Internete pasiieškokit, labai paprastai ten atrodo. Tikrai užtektų 10 dienų ne tik sužinojimui, ką daryt, bet ir realiam padarymui.

      O vat Lietuvoje – neužtektų. Taip, tai yra ne tik biurokratinis barjeras – yra ir neišvystyto tiekimo faktoriai. Tačiau pagrindas visgi biurokratijoje.

    • Laukiau, kol kas nors pasakys, o pas mus specifika! Vienintelis argumentas del specifikos, tai kad valgyti visi nori. Ir pigiai. O Lietuvoje irgi galima rasti keleta sankrizu kur srautas nenusileidzia eilinai NYC gatvei su 5 hot dog vezimeliais. Kai lygini tokias sankrizas iskyla klausimas, kodel toks skirtumas?

      • Kad toks srautas žmonių VLN tik Akropolyje būna… O ten praėjimuose jau visokie čili kioskeliai su fast foodu ir delanai stovi…

      • Jo, dėl specifikos – tai jau tiesiog klasika.

  5. Jurgis

    Manu, kad viskas mazdaug OK su tuo greitu maistu Lietuvoje. Hot dog kioskus maciau tik pajuryje, todel speju kad jie yra sezoniski:

    Uztat Vilniuje yra atitikmenys
    a) kebabines, beveik ant kiekvieno kampo… Kebabines mano galva yra kulturiskai adaptuotas hot dog’as. Pirmas hot dog’o minus man(gal ir kitiems lietuviams) – neaisku is ko desrele, tuo tarpu kebabe aisku, kad ten mesa. Antra adaptacija yra tai, kad kebabine yra uzdaro tipo, bent ta dalis kur maistas yra ruosiamas. Sitai padeda padaryti valgymo istaiga veikiancia visus metus.

    b) karstu bandeliu vezimeliai – prie kalvariju trugaus visus metus, o stai senukuose tik vasara. Nezinau ar tai velyvojo sovietmecio ar ankstyvos nepriklausomybes reliktas…

    Gal valgymo gatveje kultuuros pas mus maziau, del to tiek kebabai, tiek karstu bandeliu vezimeliai koncentruojasi ten, kur didesne panasiu valgytoju gausa – stoties raj. aplink turgu ir pan.

    • Na, sutinku, kad kebabe mėsa, ale kieno ? Ar nėra taip, kad tas kebabas dar vakar kniaukė :). Dešrelė gaminta kažkokioje gamykloje prisilaikant higienos standartų (prielada).
      Man kažkaip labiau patiktų šunainis nei kebabas. Bet, manau, esmė kebabe/šunainyje, o verslo aplinkoje ir žmonių verslume.

      • ghoul

        Bet įdomu – tuo pat metu ir baiminatės kniaukusių ar lojusių kebabų (nors čia smulkmena, o va mėsa, pastovėjusi tiek, kad ją kažkas išmetė, o kažkas po to panaudojo, jau gali baigtis labai liūdnai, iki fatališkos baigties imtinai), ir piktinatės kontroliuojančiomis institucijomis, kurios, atseit, trukdo verslui Lietuvoje. Nematote čia prieštaravimo? :)

        • Nu tam paciam NYC prie sunainiu ir siskebabus pardavineja. Tipo parodija is saslyku. O atrodo, kaip mesos gabaliukai ant medinio iesmo. Galime visiskai taip pat apsirikti bandant atspeti, kas per mesa. O del tikrintoju, tai skirtingose vietose skirtingai. Kazkuri JAV miesto savivaldybe tiesiog pritvirtinta prie priekeivio inspektoriu kuris atstovauja visas inspekcijas kartu. Taigi nera neaiskaus biurokratinio aparato kuris neaisku kuo uzsiima, ir apsinuodijimo atveju aisku, kas buvo atsakingas. O tai dabar net gaisrininkams reikia rasyti pasiaiskinimus :)
          Nemanau, kad galima palikti be prieziuros maista, bet ir negalima uzsiimti valstybiniu reketu. Reikia surasti balansa, tarp kontroles ir laisves. Beje net sovietinio visuotinio kontroles metu apsinuodijimu buvo ne ka maziau, taigi ne isorine kontrole garantuoja kokybe, o vidinis prekeivio nusistatymas.

  6. DaliaDaluze

    Viskas atsiremia į valgymo, laisvalaikio įpročius, požiūrį ir dar daug kitų šiame straipsnyje paminėtų dalykų, bet manau pagrindinė problema yra, kad ne kiekvienas žino nuo ko pradėti verslą (ir ne tik karštašunius parduodant), o tuo labiau ką daryti, kad per savaitę nesubankrutuoti.

  7. Fwd

    Nelabai suprantu, jumi čia tyčia trolinate? :)
    Visgi pasiduosiu provokacijai. Akivaizdu, kad Lietuvoje viską riboja rinkos dydis. Ir tai liečia ne tik smulkųjį dešrelių pardavėjų verslą. Visi, kas dirba vidaus rinkoje su tuo susiduria. Skaičiukus, kiek gyventojų yra TEN ir kiek pas mus jau pateikė kažkuris komentatorius. Žmonių srautai dar geriau matosi jūsų pačio nuotraukose.
    Ir taip pat galėčiau paantrinti kitam komentatoriui – su greitu maistu pas mumis (įskaitant gyventojų kiekį) viskas yra gerai. Tik nepamirškim priskaičiuokim degalinių, gaminančių hot dog’us, kebabinių, kinų maisto “restoranų”.

  8. Pamishelis

    JAV gali suda su keciupu gatvej pardavineti, tikrai pirks, tikrai kazkam patiks – srautai toki dideli, kad tas pats pirkejas tikrai niekada negrys net jeigu jam ir nepatiko.

    Brighton Beach verslai panasus – ten juodziai vandens buteliuka pardavineja po 1$ kai palete pardei uz kampo kainuoja 2,5$

    Beje Lietuviu rengtose joninese Pasaulio Lietuviu Centre Cikagoje vandens buteliukas irgi kainavo 1$ – svyturio alaus butelis per lietuviu renginius PLC siekia 5-6$ kai amerikonu pardei pakuote Svyturio kainuoja 5-6$ ( 1,5$ butelis )

  9. Marijus

    Šunainiai nėra joks rodiklis! Tu geriau lygink Lietuvą su Europos miestais, o ne JAV. Na užmušk, bet nemačiau masiškai šunainių vežimėlių nei Stockholme, nei Kopenhagoj, nei Paryžiuje. Visur picerijos, kebabinės ir kinų maisto užeigos. Tas pats ir Lietuvos miestuose. Jei jau lyginant JAV ir tai ne visur rasi šunainių vagonėlių. Pav., San Diego mieste pilna mažų užeigėlių, bet ten daro Buritos, tortilijas, kitur kinų maistą ar sushi, o dešrainių mačiau tik stotyje.
    Beje už 0.5 lt dešrainį nepadarysi, vien dešrelė kainuoja daugiau.

    • Marijau, noriu pasiginčyti. Net ir šiuo metu esu Stokholme. Ir šiandien sukirtau šunainį nuo vežimėlio. Taip kad, kaip Audrius rašė – (ne)matome tai ką norime (ne)matyti

      • Marijus

        Gali būti, kad nenorėjau matyti 😀 Tačiau gal dėl sezono… nesu buvęs Stokholme vasarą.

  10. bbzn

    briedas

  11. ProjekcinisKliedesys

    vienas netikslumas – JAV 50 proc. zmoniu uzdirba iki 24K zaliu per metus, cia iki mokesciu, atskaicius mokescius – dar maziau. Is kur tuos 40K traukiate? Tai, kad keli ar keliolika procentu visuomenes uzdirba gerokai virs 100K nereiskia, kad vidutinis pilietis uzdirba 40K :) Na, gal norint gyvent NY ir reik uzdirbt tiek, nes ten basiai brangus pragyvenimas, bet NY – ne visa JAV…

    • Ponas, vidutinį tenka lyginti su vidutiniu, nes vidutinį lyginti su percentilės vidurkiu, kaip tamsta siūlote – tai šyvos kumelės briedas.

      Pagal medianas lyginti būtų tiksliausia, bet jei JAV medianą gal ir galima kur nors surasti, tai Lietuvos nemačiau – statdepas neteikia tokių duomenų.

      O šiaip, čia skaičiai yra tiesiog principinio dalyko klausimas – kodėl pas mus gatvės prekeivių praktiškai nėra? Nėra ne tik hot dogų, bet ir suvenyrų pardavėjų, net ir bobutės su beliašais praktiškai išnyko. Ir tai nepaisant masinės bedarbystės. Tai išties įdomus dalykas.

  12. Siūlau socialini – verslo eksperimenta. Susimetam ant to nelaimingo vėžimėlio ir padarom veikiantį šunainių kioską, prie kurio rotuodami stovim kiekvienas po 1 dieną. Papasakosim žmonėms kas tas yra ant lietuvos priešgaisrinę šunainių tarnybą įveikti ir kaip ainas bisiness. Padėsim viešai visą fin, info. Ale blembas nepavyks legaliai… Nes UAB nedarysi, o su verslo liudijimu neprasisuksi – ten tik šeimos nariai gali stovėti užu prekystalio :(

  13. anoniminis bailys

    Man susidaro toks ispudis, kad kaikuriems tipo ekonomistams, verslo liudijimu egzistavimas, jau neduoda ramiai uzmigti, jie tiesiog negali pakesti fakto, kad kazkas tarkim taisydamas batus ar pardavinedamas beliasus, uzdirba uz juos daugiau, o sodrai nemoka. Jiems atrodo teisingiau, puse tu pinigu paimti kaip mokescius, o likusia apibyrejusia suma grazinti pasalpu ir kompensaciju uz sildyma pavidalu. Poto aisku reikia paverkt apie islaikytiniu visuomene :)

    • mikroklimatas

      patikslinsiu, pasalpos ir kompensacijos uz sildyma ar dar ka nors yra parama biciuliu verslui, bet ne patentininkams ar pensininkams paremti.

      • anoniminis bailys

        Jie apsimeta slanga, kad savo rankas i zmoniu kisenes kaisioja del socialiniu priezasciu, tai as apsimetu slanga kad nieko apie tai nezinau ir nesuprantu :)

  14. o kaip ta dedamoji kad šunainiai ant Lietuvos turi blogą reputaciją? “gaminami iš šunienos, katienos”, pirk penkis ir gauk kailiuką dovanų ir t.t. ?
    kitas dalykas – manau retas lietuvis pirks maistą parduodamą judrioje sankryžoje :)

    • Tie patys anekdotai apie šunainius iš kačių ir šunų pasakojami ir JAV. Ne tame problemos. Dėl to, kad kiek mažiau esam pratę valgyti gatvėje – gal būt, tačiau irgi manau, kad tai mažas faktorius – ledus gatvėje valgome, makdake nusipirktus hamburgerius – irgi.

      Manyčiau, čia veikia tiesiog paprastas užbiurokratėjimo mechanizmas: po truputį vis pridedant taisyklių, atrodo, kad tai vis po nedaug. O kai viskas žlunga ir pabandoma vieną-kitą ribojimą sumažint, paaiškėja, kad tai jau nieko nekeičia, nes bendras ribojimų kiekis beveik nepakinta.

      Ir blogiausia, kad atsiranda begalės visokių suinteresuotų šalių, kurios nori, kad tie ribojimai liktų. Pradedant kabokais ir supermarketais, kurie nenori nei tiesioginių, nei netiesioginių konkurentų ir baigiant visokiais inspekcijų biurokratais, kurie tiesiog bijo prarasti darbo vietas.

      • Justinas

        Rokiški, teko bendrauti su vienos didelės Lietuvos bendrovės vadovu, kuris dirba būtent šioje srityje. Išties, labai jaučiasi būtent tai, jog lietuviai nėra pratę valgyti maisto kelyje. Juk ir tie patys Coffee Innai atsidarė palyginti neseniai ir dar neįpratino eiti į darbą su kavos puodeliu. Kaip ir po darbo užsukti į McDondald’s nusipirkti mėsainio. Kopenhagoje gyvendamas mačiau žmonių, kurie per mėnesį nė karto negamino maisto namie (!!!) ir visas maitinimasis vyko tik mieste. Ar įsivaizduojate panašią situaciją pas mus? Ar įsivaizduojate, kiek darbo vietų sukuria tokie žmonės?

        Kita vertus, tą specifikos argumentą galima apsukti ir kitaip – o jei suskaičiuotume, kiek vietų Amerikoje gali gauti keptos duonos prie alaus? Juk irgi puiki užkanda, ar ne?

        Na ir galų gale, pati ekonomika nesisuka taip greit pas mus, kaip tenais. Dalis žmonių, kurie galėtų dirbti, sėdi iš pašalpų ir jų tingumas ar vidinės motyvacijos trūkumas nu nevaro jų į gatvę nors tu ką…

        • Vat tamstos paskutinis sakinys ir yra apie esmę: valdžia dalina nedirbantiems pašalpas, o dirbantiems deda visokius apribojimus. Vat ir problema.

          Likęs tamstos pasisakymas apie įpročius ar neįpročius – visiškai nieko nekeičia (ypač apie MacDonalds po darbo: ponas, greitas maistas yra kai greitai valgai, o ne kai po darbo ilsiesi). Tai elementaru: nėra tokių įpročių, kurie trukdytų valgyti, kai esi alkanas.

          Čia tik pastradalint proga kai kurių kabokų savininkams, kodėl pelnas neina – ar dėl lankytojų įpročių, ar dėl nepataisomo personalo, ar dėl dar kokių nors “objektyvių” priežasčių.

          Vieni tokie, prie Molėtų plento atidarę belenkiek milijonų kainavusį kaboką, sugebėjo aptarnavimą ir maistą suknisti tiek, kad absoliučiai prarado lankytojus, o paskui spaudoje skelbėsi, kad dėl jų bankroto kalta valdžia, sumaniusi kelio remontą.

  15. Problemos esmė aiški… Ir tikrai verta rimtos diskusijos. Tačiau šunainių pavyzdys – visai nevykęs. Žinote, kodėl aš kaip lietuvis (todėl galime daryti prielaidą, kad tokių būtų visai nemažai) nepirkčiau ir nevalgyčiau nieko iš tokių vežimėlių? O gi todėl, kad būtų gaila savo ir to pardavėjo sveikatos. Kas paskaičiuos kiek konkrečiame šunainyje be visokių E ir sojos (mėsos tai netikiu kad ten būtų) yra ir pvz. kietųjų dalelių, teršalų, kuriuos paskleidžia į aplinką “glušakai” ir t. t.? O ir pardavėjas…. kasdien stovėdamas gatvėje ir visu tuo kvėpuodamas, kiek ilgai jis juos ten pardavinės? Jau vien tai, kad “15 min.” vaikai sankryžose kaišioja vairuotojams, man yra baisu… Išvis reikia uždraust prekybą gatvėje… pardavėjų gydymas vistiek kainuos daug daugiau, nei iš to bus kažkam naudos.

    • Eeee, nu visu pirma jeigu paziureti, tai ne sunainiu pardavejai kalti, kad desrelese yra visokiu E. Ir taip pat ne jie kalti kad Lietuvos auto parkas yra 15 senumo (cia vidutiniskai) ir dar su ismestais katalizatoriais. Todel vietoje uzdraudimo prekyba gatvese, gal reiktu susitvarkyti su senais kledarais?
      As kitaip paklausiu. Kiek ledu pardaveju matete? As kol kas Vilniuje tik viena taska uzsekiau.

  16. hm

    Apie greitą verslo startą tai gerai tema užkabinta, tik kad etalonas nelabai koks – nelabai įsivaizduoju, kas tokio blogo turėtų nutikti, kad pradėčiau valgyt gatvėje. Net košmariškiausiais gyvenimo Vln metais, kai tekdavo važiuoti visuomeniniu tansportu (fuuu, ofisas senamiestyje), nuobodžiaujant stotelėj/einant iki kitos, kad tik mažiau juo važiuot reikėtų, nekildavo tokia mintis :) Degalinėje tai dar kažkiek suprantama – važiuojant kažkur toliau galima sutaupyt laiko, galima šiaip kramsnoti, kad miegas neimtų, ir šiaip uždara kontroliuojama patalpa.

  17. jrrr

    trumpas statistikos apibendrinimas: trafikingiausia vieta lietuvoje pagal zhmoniu skaichiu niujorke nepapuola i top 2000, pagal skaichius panashu kad nepapuola ir i 5000, tiesiog duomenys baigiasi ties 2000 :)

    kitas argumentas: zhmogus, turintis pakankamai verslumo susitvarkyti lauko prekybos leidimus, tikrai nepardavines hotdogu sankryzhose, o susiras pelningesne sriti.

    trechias argumentas: yra labai daug verslu, reikalaujanchiu mazhesniu darbo sanaudu ir garantuojanchiu didesni pelna, su salyga kad investicijos yra kiek didesnes.

    • bigg

      del trecio – kokie tie verslai pvz? Ar tik siaip retoriskai cia?

  18. Papolis

    Taigi pilna Lietuvoje kebabinių, kam tie šunainiai reikalingi….

  19. Tomas

    Prisipažinsiu iškart apie kaimyninę Lenkiją pagalvojau, rodos nedaug liko iki Ameriką pasivys:) dar apie miestų demografiją, gyvenimo tempą (gyvenimo būdą), konkurencinę aplinką, maisto kokybę ir t.t. Dar pagalvojau gal mes nenorime gyventi kaip amerikonai ir valgyti karštašunius sankryžose. Jau pavadimimas sako – šuniškas maistas. Tegu patys ir valgo. Aš už cepelinus su spirgučiais, gyvą alų, krepšinį, kuris vakar buvo tikrai geras;).
    Straipsnis puikus ir verčiantis pamąstyti, vertinu tai. Ačiū. Dar ne visi mąstantys žmonės į užsienį išvažiavo yra vilties, kad tai kas labiau tradiciška, man (manau ir kitiems) patinka, Jų dėka išliks dar ilgam, o ir naujo savo ne tik skolinto kažką sugalvosim:).
    Į save atsisukim. Kas jaučiasi prislėgtas, biednas, nuskriaustas, turi nepilnavertiškumo kompleksų, pasidomėkit kultūra papročiais, religija, istorija mūsų protėvių, pasisemkim išminties, siekim darnos. Manau suprasit kad stipri, turtinga mūsų dvasia – aukščiau galvas, pirmyn stiprių asmenybių link! Dabar paimkim, kad gyvenimas kaip krepšinio aikštelė įvairios lokalios ir globalios problemos, negandos priešininkų komanda. Ko reikia iš mūsų kiekvieno atskirai ir sykiu, kad būtų pasiekta pergalė? Tada manau ir pasidžiaugsim augančiu BVP, didėjančiom algom ir kitais gerais dalykais iš to sekančiais. Būkim pavyzdžiu kitiems, mokam ne tik inkšt ir skųstis. Visiems – pergelių.

    :)

  20. Praeivis

    Idomiai cia padeliota.
    Vistik, ne tik amerikoje matosi tokiu šunaininiu. Pilna tokiu Vokietijoje ir kitur kur didesni miestai. Kodel pas mus to nera? Na kaip kazkas minejo – kebabines yra. Ar valgymo iprociai kitoki – nemanau, nors ir neesu kebabiniu klientas, bet ir cepelinu nevalgau.

    Gal del to, kad tie kurie taupo ir butu potencialus pirkejai labiau linke pasigaminti namie ir nestis i darba pietus, negu isbegti i gatve ir prikti šunaini. Kaina ta pati o kokybe labai skiriasi. Siuo konkreciu atveju, manau, kad lemiamas veiksnys yra kokybe ir pasitikejimas prekeiviais – paziurekit kaip pas mus bobutes ten sedi prie tu kebabu ar kibinu nelabai tiki kad jos svariom rankom tai daro (net rubai ju neatrodo kad skalbti) :) Kiek maciau tuos šunainiu pardavejus kitur tai į tvarką ir švarą jie taip atidžiai žiurejo ir keitė tas vienkartines prištines, kad privertė susimastyt ar aš kasdien toks atidus virtuvėje 😀

    Argumentas del to kad nesugebetume pasakyti kaip pastatyti versla labai teisingas. Turiu keleta draugu ( jie yra vokiečiai), kurie sumaste daryti savo kavine Vokietijoje, nustebau suzinojes kad jiems ten yra nemokami kursai kaip daryti versla savo asmenini, supazindina su visu biurokratiniu aparatu be isvedziojumu, su mokestinemis nastomis ir niuansais, ismokina verslo plana rasyti, tu tik eik ir daryk. Su malonumu eiciau Lietuvoje i tokius kursus, bet dabar kad to ismokti turi eiti bandymu-klaidu metodu, nes kaip daryti versla ir kokie yra istatymai yra “didele paslaptis”, t.y. visi stengiasi nutyleti niuansus ir tas mazas smulkmenas, kurias savo kailiu ir klaidom atrade zmones saugo kaip begalini turta. Taip – visi istatymai viesai prieinami ir t.t. Bet velgi pateikimo forma ir kategorizavimas mano asmenine nuomone, is visu galimu variantu yra paimtas pats imanomai nepatogiausias, sakykim jis yra patogus tik istatymu leidejams. Turi susipazinti su begale nereikalingos informacijos, nekalbu apie terminus kurie paprastam zmogui netiek kad nereikalingi, bet jis tiesiog nori versla daryti, o ne skaityti enciklopedijas su išvedžiojimais.
    Taigi, sakykim kai nori išmokti vairuoti tai eini i vairavimo mokyklą ir vienas is etapu tai vairavimas su instruktoriumi, o kai nori versla daryti? Kaip cia? Jeigu turit ka papildyti labai nudziugciau.

Jūsų komentaras