Kai lieka karstas

Reklamos siužetas: eina gatve vyriškis ir jį mirtinai nutrenkia automobilis. Tai didelė tragedija šeimai, nes žuvo vienintelis šeimos maitintojas, todėl visi nedirbtinai verkia prie karsto. Tuo metu ateina kreditoriai ir iškrausto visą šeimą iš namų. Palieka plikas sienas ir karstą, nes jis yra jau apmokėtas, o sienų išsinešti nepavyko dėl mažo reklamos biudžeto. Kaip jums tokia reklama? Apie tokios galimybės atsiradimą šnekėjome su bankais.

Tiesiog bankuose susimąstė, kodėl niekas Lietuvoje, kaip ir Latvijoje, nekalba apie finansinę apsaugą? Pirmiausia, reikia suprasti, kas tai yra? Mano apibrėžimas – tai likvidus turtas. Pinigai yra priskiriami labiausiai likvidžiam turtui, kaip ir mažiausiai apsaugotam nuo infliacijos ir kitokių kataklizmų. Toliau eitų indėliai, obligacijos, akcijos. Šių likvidumas būtų apie mėnuo (su tam tikrom išlygom). Ir mažiausiai likvidus turtas yra brangakmeniai, NT ar meno dirbiniai. Nes šių turto kategorijų likvidumas priklauso nuo ekonomikos būsenos. Jeigu ekonomika kyla, tai ne ilgiau nei per metus ir parduosi, o jeigu krizė, tai šis turtas tada niekam nereikalingas.

Taigi finansinė apsauga yra sukauptas likvidus turtas, kuris leistų pragyventi. Kodėl pabrėžiu, kad sukauptas, o ne sutaupytas? Todėl, kad jau seniai Lietuvoje taupymas traktuojamas kaip neigiamas veiksmas. Kam taupyti, jeigu gali SMS kreditą paimti, arba vartojimo paskolą. O skolas gražina tik bailiai. O jeigu kalbame apie turtingus žmones, mes nesakom, kad jis sutaupė milijoną, o sakom “sukaupė”. Nors kartais atrodo, kad tai mandagus žodžio “pavogė” variantas.

Taigi kodėl žmonės nesirūpina savo ateitimi? O kam kalbėti apie tai, ko gal nebus? Ir dar apie pinigus, kai lengviausias būdas įžeisti žmogų, tai paklausti, koks jo atlyginimas? Problema yra daug platesnė, negu galima aprėpti viename įraše. Taigi kuo bankai gali būti naudingi?

Kol kas yra tik du pasiūlymai: tai gyvybės draudimo išmoka arba, arba, arba, arba. Kaip ir daugiau nieko įdomaus. Apie investicinius gyvybės draudimus nešnekėsime.  Nes tada negausi nei draudimo, nei investicijų. Bet grįžkime prie bankų, kurie panoro išgirsti nusiskundimus:

  • Nekompetencija padaliniuose. Teko aiškinti asmeninei vadybininkei, kas yra repo sandoris, ir kad man reikia pasiūlymų, kaip AŠ padidinčiau pajamas, o ne bankas.
  • Draudimas yra neaišku nuo ko. Kai paprašiau iš draudžiamų sąrašo išbraukti ligas, kurios nėra TOP 100 Lietuvoje, tai liko tik kaulų lūžis ir mirtis. Visa kita kažkoks marazmas. O ir išmokos mirties atveju juokingos. 10 metų moki kas mėnesį po 200 litų, kad sukauptum 5 tūkstančių išmoką mirties atveju. Beje, draudimo milijonui net nesiūlo, skaito, žmonėms, kurie paėmė milijoną paskolos namui pasistatyti, tai nereikalinga.
  • Tarpininkai, taip vadinami brokeriai, plėšia nežmoniškus įkainius. Man pačiam pasibaigė investicinis draudimas, niekaip negaliu gauti galutinės ataskaitos iš banko, kad suskaičiuočiau visų mokesčių dydį, bet jis tikrai buvo ne mažesnis negu 15% nuo galutinės sumos. Kitas pateiktas pavyzdys siekė apie 7%. Netgi prie fondų augimo apie 10% lieki minuse. Gobšumas auga akyse. Kas prisimena bankų mokesčius 2000 metais?
  • Draudimo sąlygos neaiškios net pačiam banko tarnautojui, todėl jis kaip prastame amerikietiškame filme kartoja magiškas frazes: “Patikėk manim, bus viskas gerai ir bus daug pelno”.
  • Bankai ir draudimo įmonės neatstovauja klientui. Kasko draudimo atveju priklauso pakaitinis automobilis, tačiau jeigu jų nurodytas autoservisas tavojo nesutaiso laiku, tai žmogus lieki be ratų. Arba papuolus į komą reikia apie įvykį informuoti per 24 valandas. Užsienyje užtenka pusmečio, ir draudimo įmonės pačios susiranda klientus ir jiems sumoka išmokas, bet ne Lietuvoje. Čia reikia atnešti biuletenį, išrašą iš poliklinikos, lygtai gyventume akmens amžiuje, ir pinigai mokami draudimo įmonei, kad mus vaikytų?

Dar daug kuo skundėmės bankams, kodėl nėra pasitikėjimo. Bet jeigu ieškome sprendimo, tai nieko nuostabaus nesugalvosim. Pirmiausia, turi valstybė suprasti, kokius jį nuostolius patiria (ne tik negauti mokesčiai, bet ir išmokos šeimos nariams), kai praranda darbingą žmogų, ir tada pradėti agituoti draustis ir kitaip kaupti likvidų turtą.

Galbūt tai ir paveiks nedidelį kiekį žmonių, o ką daryti su likusiais, kurie visada gali pasakyti, kad nelieka pinigų kaupimui? Paminėjau valstybę tam, kad suprastume, kad be prievartos mes nieko nepadarysime. Taip, kaip prievarta atimami mokesčiai iš darbuotojų iš jų atlyginimų, dar jų negavus, taip reikia ir prievarta kaupti jų pinigus. Toks mechanizmas seniai išrastas: tai visokio tipo darbuotojo pensijiniai ir draudimo fondai, kurie kaupiami įmonėse.

Tačiau Lietuvoje greitai tokius fondus VMI apskelbs pajamomis natūra ir apdės visokiais mokesčiais, ne veltui pas mus norint darbuotojui išmokėti papildomą litą, dar viena litą turi atiduoti valstybei. Jeigu valstybė supranta tokio draudimo naudą, tai galėtų tokių fondų išmokas nors “Sodra” neapmokestinti. O gavusieji tokias išmokas negalėtų pretenduoti į valstybės išmokas. Nors mokestinis paskatas būtų kaupti pinigus, nes kitokiais žmonių, „neturinčių pinigų kaupimui“, nesuagituosi.

Taigi atsitikus nelaimei (darbingumo praradimas, bankrotas, ar tiesiog atėjo laikas į pensiją) darbuotojas arba jo šeima gautų sukauptą pinigų sumą, kuri suteiktų laiko susitvarkyti gyvenimą atsižvelgiant į naujas sąlygas.

Dabar pagalvojau, ar šį lazda neturi kito galo? Tarkime, niekada nedirbau, todėl niekada negavau privačios išmokos, todėl visada gausiu valstybinę išmoką, todėl niekada nedirbsiu.

Ech, tas mūsų būdas kiekvienoje sistemoje ieškoti apėjimų.

komentarų yra lygiai 6

  1. Andrius

    Hm, dėl kai kurių dalykų sutinku, dėl kai kurių – ne.

    Tarkim, turiu gyvybės draudimą. Kai mirsiu, šeima gaus apie 220 Klt, jei mirsiu smurtine mirtimi arba per nelaimingą atsitikimą – šeima gaus dvigubai, 440 K. kas leis užtikrinti, kad plikų sienų ir karsto scenarijaus išvengsiu.

    įmoka – apie 350 lt mėn.

    Tiesa, investavimo galimybės ten nulinės, visos pajamos skirtos apsaugai.

  2. giedrius

    tik neseniai suvokiau labai svarbu privaciu pensiju fondu privaluma – jeigu (tfu..tfu..tfu) nusibaigsiu iki pensijos, sukauptos lesos atiteks mano palikuonims

  3. Mindaugas

    O dabar pažūrėkim iš banko pozicijų.
    – kokia jiems nauda jei pasodintų kompetetingą asmeninę vadybininkę? Tik mokėt reiktų dvigubai ar trigubai, o pinigų ji daugiau neatneštų. O jei pats atneštum milijoną tai spėju, kad duotų tau bankas kokį nors VIP asmeninį vadybininką, kuris išmano ką šneka.
    – vadybinkė normaliai atstovavo banko interesus – pasistengė maksimizuoti banko pelną. Kodėl ji turėtų rūpintis tavo, o ne banko finansais? Kadangi visur kitur aptarnavimas analogiškai prastas, niekur tu nepabėgsi vien dėl to.
    – įtariu su investiciniais produktais mąstymas paprastas. Mąstantys ir biškį daugiau pinigų valdantys tautiečiai patys atsidaro sąskaitas pas JAV brokerius, o likusiems lemingams kemšam maksimalių komisinių produktus. Kas nors matėt Lietuvoj tarp bankų platinamų investicinių produktų indekso fondus?

    Iš esmės kaip bebūtų keista konkurencijos tarp bankų nelabai jaučiasi. Gal nebent būsto paskolose. Nes pažiūrėkit į 2 pakopos mokesčius nuo turto. Mažiau 0.95% niekas neima. Nors būtų galima iš karto super reklaminę kampaniją pravaryt.

  4. Dodd

    Teko skaiciuot, kiek per metus nuo imoku (investicinio draudimo) atiduodama bankui ar draudimo bendrovei. Kaip beskaiciuotum 8% metiniu gaunasi.
    Man atrodo, kad cia yra labai, labai daug…

  5. marijus

    Cia labai gerai autorius palietė daugeliui sopią temą. Man gal tik pasirodė, jog straipsnis truputi kvepia viena privačia pensijų fondų kaupimo kompanija, kuri šiuo metu itin aktyviai besireklamuoja. Bet tema labai į temą. Apie santaupas arba asmeninius draudimus reiktu vis dėl to rimčiau susimąstyti. Ir pagalvoti ne tik apie likvidų turtą šiuo metu vertingais popieriukais. Bet ir apie tokį ,kai su tais popieriukais ar akmenukais nebent laužiuką pasikurti galėsime. Nieks pas mus įpatingai nesuka sau galvos apie savo finansinę padėtį tolimoje ateityje.Arba apie nelaimingą atsitikimą “ne pakeliui” i darbą arba pav. atostogų metu, pas močiute kaime, kolektyviniam sode tvarkant žoliapjovę ar bedažant savo namo stogą. Ar avarijos metu.

    Iš kitos puses akivaizdu, jog daugeliui gyventoju nėra realiai iš ko taupyti gaunant po 1000 i rankas. (kiek galima sutaupyti darant įmoką po 80lt ? su 2proc. metinių? O kur dar infliacija?) Būkime atviri daugumai šalies gyventojų šis produktas sunkiai prieinamas.
    Arba jaunesni mąsto – ai aš dar spėsiu ant pensijos prisitaupyt, dabar dėl savęs pagyvensiu, o po to, kai bus 35, tada jau maždaug pradėsiu.
    Gyvybės Draudimo sąlygos irgi ne per geriausios. Aišku geriau, bent jau kažką gauti nelaimės atveju, negu iš vis nieko negauti. Bet tų atvejų irgi ne visi minimi kompanijų taisyklėse. Kad ir iš autoriaus paminėtų ligų sąr.(kas padėta, tą ir valgyk, nepatinka – keliauk alkanas)
    Kas liečia investavimą per g.dr., tai nuo ko jis priklauso? Nuo investavimo krypčių. Taip, yra gerų iš jų, būna momentų , kai net visos būna geros. Bet mes visi puikiai žinome, kaip staigiai jos gali pasikeisti investuotojo nenaudai. Blogiausia yra tai, jog dauguma apsidraudusiu iš viso net pamiršta , jog turi ten kažkokį tai draudimą. Ir gauna šoką , kai pamato metines ataskaitas. Ką daryti? Kaip to išvengti? Ogi laiku pasikeisti tas sušiktas investavimo kryptis. Kaip sužinoti ,kada jas keisti? Keista , bet nėra jokių instrukcijų, jokių saugiklių šioje vietoje, kuriuos turi profesionalus investuotojas. Turi domėtis pats…
    (palyginimui – as tau parduodu automobilį, bet jį remontuotis įrankius ir žinias turi įsigyti savarankiškai, priminsiu – tai ne šiaip sau automobilis. Paprastam žmogui tai panašu ,kaip Ferarri)
    Geriausiu atveju apie tokius nemalonius pokyčius jums gali (ir turi) pranešti kompanija( to paties agento, kuris jus apdraudė natūroje, nes ant jo pečių įmonė užkrauna šią atsakomybę, pati gražiai nusiplaudama rankas) O ką daro mūsų gerasis draugas – agentas, kai sandėris jau įvykęs? Jis jau seniausiai pamiršo jūsų vardus ir tel num. Be to, net jei jis ir būtų kažkoks supermenas, tai vis vien, fiziškai niekaip negalėtu jūsų atsiminti, kai pas jį susikaupė virš kelių šimtų tokių ,kaip jūs. Be šitų rūpesčių jam ir taip per dienų dienas tenka ieškoti naujų klientų,padaryti milijonus skambučių. Be to už šitą papildomą pranešinėjimą jam niekas nieko nemoka. “Fool service” įeina į jo vienkartinę premiją , gaunamą nuo jūsų draudimo sandėrio, kuri jau senai būna išleista ar suvartota.
    Kitas momentas – prasta darbuotojų motyvacija ir kompetencija. Ką parodo dažnas darbuotojų kaitos rodiklis. Kas be abejo atsiliepia ir formuoja gyv.dr. kompanijų įvaizdį gyventojų akyse.
    Dažniausiai tik atėjęs dirbti, toks darbuotojas mokomas atmintinės ir spec. formuluočių ,kaip kalbėti. Po to jis perskambina visus savo draugus,gimines ir pažįstamus.Kai tie baigiasi – jis dažniausiai palieka kompaniją. Tik retas , kuris perpranta sistema, išmoksta bendrauti su svetimais. Ir moka laiku patylėti.
    Kas liečia motyvaciją, tai dažniausia motyvuojama pinigais. Ir apdovanojami tik tie ,kurie dirba geriausiai. O tiems , kuriems labiausiai jos reikia – negauna nieko. Jie paprasčiausiai nurašomi. Dar būna visokie kursai, kurie suteikia žinių. Laikiną pakylėjimą. Tačiau , kadangi, savarankiškai tų žinių pritaikyti praktikoje mažai kam teišeina, tai ir gaunasi toks rezultatas, kurį dabar turime.
    Tad apsiginkluokime kantrybe ir laukime progreso visose aptarnavimo srityse. O dar geriau – rodykime pavyzdį patys, jeigu kažkam tai rūpi.

  6. Martynas

    Nelabai suprantu, kaip autoriaus siūlomas dar didesnis prievartos naudojimas (“…reikia ir prievarta kaupti jų pinigus.”) gali skatinti verslą? Kaip suprantame, tik iš verslo pinigų yra mokami atlyginimai, atiduodama duoklė valdžiai, gauna pinigus investuotojai ir t.t.

  7. […] Originalus įrašas tinklaraštyje commonsense.lt […]

  8. […] lieka karstas http://www.commonsense.lt Taigi finansinė apsauga yra sukauptas likvidus turtas, kuris leistų pragyventi. Kodėl pabrėžiu,…kad sukauptas, o ne sutaupytas? Todėl, kad jau seniai Lietuvoje taupymas traktuojamas kaip […]

Jūsų komentaras