Lietuviškos blogosferos dilemos. Ką turėtų žinoti rinkodarininkai?

Po eilinio neeilinio blogerių susibūrimo vilnija kaunija pasišnekėjimai, kas mes tie tinklaraštininkai esame, su kuo mus valgo ir užsigeria.

Poko.lt komanda, padariusi vertingą prezentaciją, atskleidė, kad lyg jau yra ką valgyti. Tačiau Dansu pristabdė arklius:

Vienintelis dalykas, kurio pasigedau – populiariausių blogų topo unikalių lankytojų prasme. Pastaruoju metu tenka vis dažniau stebėti, pvz., aludarių žaidimus su blogeriais. Tačiau kol kas žaidimai lieka žaidimais, nes susitikimų kambariuose vis iškyla abejonių dėl blogerių vertės verslui. Juolab, kad TNS skaičiai nepadeda – jie rodo nedidelį blogų skaitytojų ratą (tik keli šimtai tūkstančių). Poko skaičiai (jeigu tokie įmanomi) padėtų galvojant apie komunikacijos būdus.

Dansu, kaip žinia, yra reklamistų tinklaraštis, o reklama yra toks masinis dalykas, lyg kombikormas viščiukams-broileriams. Ir šiame kombikorminiame kontekste atsiranda konfliktas, kurį pavaizduosiu vaizdžiai:

Kitaip tariant, tam, kad A, reikia B1, o tam reikia C1. Kita vertus, kad A, tai reikia B2, o tam reikia C2. Turim konfliktą. Ir Dansu beigi visa lietuviškoji marketingo industrija renkasi pirmąjį (viršutinį) kelią.

Dėl to mes kartas nuo karto gaunam po dėžę ar dvi alaus, ir tai tėra kone sėkmingiausias marketingas, kurį tinklaraščių skaitytojų atžvilgiu taiko kompanijos (kiti blogeriai papasakotų, kaip gavo kokį išmaniaką dovanų pratęstavimo sumetimais). Skaitytojai paskaičiavo, kad commonsense.lt įrašas “Švyturiui” kainavo ~70 Lt, arba 7 centai vienas lankytojas, kai tą įrašą perskaitys 1.000 commonsense.lt skaitytojų.

Marketingistas skaito šitas eilutes ir galvoja: “Aha, commonsense.lt galima nupirkt už 70 Lt, vadinasi, šimtą panašių tinklaraščių galima nupirkti išleidus 7.000 Lt, logiška?”. Ir mintyse dėlioja: panašiai kainuoja straipsnis laikrašty ar du su Užs. numeriu. O čia gi visa blogosfera mirgės…

Ir tuomet kažkas marketingistą paprotina: o kas bus, jei keli ar keliolika (neduokdie – keliasdešimt) blogerių parašys neigiamai, na, kad, tarkim, “Švyturys” yra šūdas? Marketingistas bando atsakyt, kad “there’s no bad publicity”, bet niekas jo neklauso. Taigi arba užtikrini, kad visi parašys normaliai, arba kilinam šitą idėją.

Marketingistas susiduria su antra dilema:

Su šiuo konfliktu susidūrėm prieš metus, kai vienas universitetas darė kažkokius studentų apdovanojimus ir kvietė mus tapti informaciniu rėmėju (dabar nepamenu, bet buvo kažkas apie darbdavius, geriausius KTU studentus, pan.). Sutikom. Sutikę sužinojom, kad visi informaciniai rėmėjai turės paskelbti organizatorių parengtus pranešimus spaudai. Sakau, jūs man duokite tų kelių studentų laureatų kontaktus, aš jiems pasiskambinsiu, pašnekėsiu ir parašysiu ką nors. Sako, ne, negalima, tam ir yra sugalvoti informaciniai rėmėjai, kad visi skelbtų tą pačią organizatorių info. Tuomet, sakau, nereikia mums to rėmėjo titulo, davai, duokit man poros laureatų telefonus. Pasitarė ir praneša, kad, deja, bet direktorius neleido. Sakau tuomet, gal galėtų man tas direktorius paskambinti, aš jam paaiškinčiau, kodėl nenorim būti kombikorminiu kanalu, o norim patys įdėt dūšios. Žinoma, direktorius nepaskambino. Užtat vėliau  vis tik gavom studentų kontaktus. Bet įkvėpimas rašyt nebepagavo :)

Taigi centralizavimas, standartizavimas ir kontrolė dirbant su blogeriais neveikia. Paklauskite bet kurio blogerio. O kas tuomet veikia? Ne atsitiktinai Dansu pripažįsta, kad

susitikimų kambariuose vis iškyla abejonių dėl blogerių vertės verslui.

Vadinasi, verslas mumis apkalbinėja. Ta proga šekit dar vieną konfliktų debesį, idant turėtumėte ką aptarinėti artimiausiame susirinkime.

Taigi, norint A, reikia B1, o tam reikia C1. Dansu, vat, ir klausia duomenų. Kita vertus, norint A, reikia B2, o tam C2. O kad išmanytum kliento verslą (ir pasiūlytum jam vertę didinančius sprendimus), reikia truputėlį platesnio požiūrio, nei tasai, kur vyrauja visokie CPT skaičiukai, TNS žongliruotės ir otkatų matematika.

Žinau, media planuotojai pasakys, jog norint patenkinti kliento poreikius, reikia turėti daug skaičiukų (apie tai šneka ir pirmasis konflikto debesėlis). Ir pateiks, pavyzdžiui, “Omnitelio” pavyzdį, kuriam gerai ar blogai suplanuota reklamos kampanija (teisingai sudėlioti skaičiukai) gali būti kažką lemianti. Sutinku. Tačiau nepamirškime, kad rinka nesibaigia didžiaisiais reklamdaviais, ir yra tūkstančiai įmonių, kurių poreikių media planuotojas ir išsižergęs nepatenkintų.

O blogai čia turi realių galimybių. Žinoma, jei įmonės ir jas konsultuojantys marketingistai įveiks dar vieną dilemą:

Kaip žinia, verslo klientai retai kada įsileidžia reklamistus ir marketingistus į savo vidaus reikalus. Pastarieji irgi mieliau imasi fasadinių dažymo darbų, nei kapitalinio remonto. O blogerio visi tie fasadiniai dalykėliai – pranešimai spaudai, spaudos konferencijos, tūpi produktų pristatymai – nedomina. Jei jie mažai domina žurnalistus, manote, blogeriai pagerins dalyvavusių dūšių skaičiukus?

Užtat Sharkeen, įtariu, mielai apsilankytų gyvos muzikos koncerte (žinoma, ne Yvos). Beata Nicholson besilankydama Vilniuje, ko gero, neatsisakytų pastebėti, kaip dirbama “Čili picos” virtuvėje (jei Beata atsisakytų, tai koks tuzinas kitų maistablogių mielai pasinaudotų proga). Andrius Užkalnis, žinoma, dėl gyvo sudalyvavimo VLKK posėdyje atskirstų iš Londono paknopstom. Ričardas Šmaižys neatsisakytų ekskursijos po BDC ar HOSTEX duomenų centrą, Vidmantas Nuolaida – ekskursijos po Žalgirio arenos statybas. Ir t.t.

Žinoma, visi jie parašytų tai, ką pamatė. O tai nebūtinai atitiktų fasadinę versiją. Todėl ekskliuzyvinių kvietimų sulaukiame nedaug. Bet pasitaiko (štai praėjusią savaitę į vidinę diskusiją Nerių pasikvietė “Swedbank” per PR agentūrą “Integrity”. Kalba ėjo apie korteles ir grynųjų pinigų uždraudimą, prieš ką buvome pasisakę labai kategoriškai).

Užtat tokių kvietimų kaip vakarykštis gauname kiekvieną savaitę bent po kelis:

Sveiki,

Jau šį savaitgalį Vilniuje pasidės inovacijų festivalis “IF…Vilnius ir Dizaino savaitė”. Vienas iš festivalio renginių – konkursas “O kas, jeigu…” – kviečia visus neabejingus kurti ir dalintis kylančiomis idėjomis. 10 geriausių idėjų autorių bus apdovanoti kvietimais į festivalio uždarymo renginį.

Kviečiame jus, kaip aktyvų tinklaraštį konkursui pateikti savo idėją/ų bei pakviesti tai padaryti jūsų tinklaraščio skaitytojus. Tam prisegame konkurso aprašymą/taisykles bei reklaminį skydelį, kuris galėtų besidominčius nuvesti į konkurso aplinką http://www.inovacijos.lt/if/lt/konkursas/. Už jūsų palaikymą taip pat atsidėkosime kvietimu į uždarymo renginį.

Jei kiltų klausimų, būtinai kreipkitės.

Visą “IF…Vilnius ir Dizaino savaitė” renginių programą rasite Innovationfestival.lt

Klausimų nekilo. Bet ir pasiūlymas nesudomino (nors, gaunasi, paskelbėm :). Nesudomino ne dėl to, kad mes gražūs ir pūkuoti, ir mus reikia kaip nors ypatingai paglostyti – tiesiog nesugalvoju, kaip čia galima būtų pritempti tokį įrašą, kad skaitytojams naudos ar pramogos būtų. Organizatoriais dėtas gal bandyčiau (jei jau tikrai norisi suspindėti commonsense.lt eteryje) pasikviesti vieną mūsų tiesiog į renginį ir pasiūlyti įvertinti tas idėjas. Bet čia gi europinis projektas, ir ataskaitoje pakaks uždėti pliusiukus prie užsakytų laidų ir straipsnių, nėra poreikio persistengti.

Tiesa, buvo ir rafinuotesnių bandymų prisibelsti, bet dėl laiko stokos beigi per mažai patirto spaudimo nepajudinom subinių:

On Jan 31, 2011, at 12:01 AM, <info@englishthruhumor.com> <info@englishthruhumor.com> wrote:

Sveikas commonsense.lt kolektyve,

Esu Egidijus Jarašūnas, mažytės įmonėlės projektų vadovas. Mūsų įmonėlė kuria įvairius internetinius projektus, palengvinančius žmonėms gyvenimą ir panašiai. Šiuo metu baigiame kurti lietuvių-anglų kalbos kursų puslapį, kuriame pirkėjai galės įsigyti mėnesio, trijų, šešių arba metų trukmės kursus mokyti ar lavinti savo anglų kalbos įgūdžius. Turime keletą privalumų prieš kitus konkurentus, pirma – visos pamokos sukurtos su humoru, tad visų pirma jas lengviau įsiminti, antra humoro forma perteikiami anglų kalbos įpatumai, etiketas. Kitas privalumas – pamokas ruošė lietuviai jau ilgą laiką gyvenantys anglakalbėse šalyse, tad jos pateikta „sukramtyta“ ir sava patirtimi išbandyta mokymosi metodika, beje visus audio įrašus įgarsino „autentiškas“ amerikietis, tad galima mokytis originalaus tarimo, o ne mūsiškio „baltish“ :).  Mūsų siūlomi kursai susideda iš 5 dalių/etapų, tai 1. Dienos juokas (Joke du jour) 2.  Garso įrašas 3. Lietuviškas vertimas 4. Posakio/juoko paaiškinimas 5. Keletas žodžių įsiminimui.

Manome, kad dabartiniame globaliame pasaulyje gerai mokėti reikia ne tik anglų kalbą, bet ir anglų kalbos kultūrą, todėl labai stengėmės, kad pamokos teiktų kiek galima daugiau naudos. Esame ištikimi jūsų blogo skaitytojai, visada vertiname jūsų „sveiku protu“ išsakomas mintis. Mums būtų didžiausias malonumas ir pagalba, jei galėtumėte skirti mūsų projektukui englishthruhumor.com šiek tiek savo brangaus laiko ir dėmesio, bei viešai jį apžvelgtumėte įvertindami projekto pliusus ir minusus. Būtų įdomu išgirsti nuomonę tiek apie patį puslapį, atsiskaitymų patogumą ir kt., bei apie informaciją. Žinoma, kad nebūtų nuobodu ir kad jūsų blogo skaitytojai nesijaustų tarsi laižantys medų per stiklą norime jums padovanoti keletą nemokamų 1 mėnesio kursų, kuriuos galėsite padovanoti skaitytojams.

Įvedę žemiau nurodytą kodą 5 žmonės galės gauti 1 mėnesio kursus nemokamai (įskaitant ir jus) :) Nuolaidos kodas galios iki Vasario 14 dienos.

Kodas: 56F9R2I4E3N9D45

Dėkui už Jūsų laiką,

Pagarbiai

Egidijus Jarašūnas

VšĮ Nauja Šeima International

Kodas nebeveikia, šaukštai po pietų :)

Panašių testavimų mums yra bandę įpiršti ir daugiau, bet rezultatas gavosi toks pat, kaip ir visų B2B pardavimų, kurie baigiasi el. laiško išsiuntimu.  Nelengvas pardavėjų darbas, žinau :) Dėl to nekaltas nei produktas, nei klientas. Dažniausiai kaltas pasiūlymo silpnumas + neteisingas procesas ar jo nesilaikymas.

B2B (verslas-verslui) pardavimus paminėjau ne veltui. Mano manymu, reiškinys, kai firmos ieško kontaktų su blogeriais (arba per blogerius su jų skaitytojais), yra velniškai panašus į B2B pardavimus. Ne masinis retail’as, kai Maximoj perki kokakolą, bet toks pavienis vertės klientui pateikimas, kliento problemos išsprendimas.

Beje, B2B pardavimus taip pat galima standartizuoti, centralizuoti ir kontroliuoti (plačiau esame užsiminę čia), bet tai ne reklamistų duona. Jie, sprendžiant iš Dansu replikos, darbui su blogeriais ieško “komunikacijos būdų”, užuot suradę konkrečius sprendimus blogeriams.

Ir čia turime paskutinį konfliktą:

Nepamirškite šių dilemų, kai kitą kartą apkalbinėsite blogerius marketingo susirinkimuose.

komentarų yra lygiai 27

  1. Arturas K. (Dansu Dansu)

    Bet klausimas lieka atviras – kiek unikaliu lankytoju turi blogai? :) Nuo to ir priklauso kuriam blogui tu sugalvosi unikalu sprendima, o kuriam – viso labo skydeli (ir tai geriausiu atveju, nes kol su kiekvienu suderinsi…).

    Reklamos planavimas – lakui ir resursams imlus procesas. O internete – tiek nisiniu kanalu, kad remdamasis skaiciais turi rinktis kam skirti demesi. Ir todel del resursu stokos reklamos uzsakovai renkasi kilimini bombardavima kaip pagrindine priemone.

    Pazaidimai lieka pagalbine. Zaidziama tol, kol nezinomi skaiciai (ir plius tai madinga). Deja, kad ir kiek mums patiems noretusi, kad blogai butu itakingi, musu salyje jie nera (galbut dar nera, galbut niekada nebus). Jeigu skaito viso labo keli simtai tukstanciu (didzioji dauguma – iki 29 metu), tai tera nisinis reikalas. Tad gal geriau apsimoka sugalvoti unikalu sprendima lrytas.lt?

    I dansu.lt alaus deziu ir tortu nebegauname, nes kad ir kiek energijos mums skyre PR imones ir prase sureaguoti, neraseme nieko apie ju reklamuotus produktus. O siu imoniu sugaistas laikas atsidure samatoje klientui. O jeigu tiek zaisti reiketu su kiekvienu blogu? Is karto kyla klausimu apie islaidu reklamai efektyvu panaudojima.

    • O jūs pažiūrėkite į blogą ne kaip į reklamos kanalą, o kaip į pardavimų proceso vieną iš priemonių. Nes kaip reklamos kanalas blogai yra nulis. Bet ar tai reiškia, kad jie negali padėti parduoti?..

      • Rimas

        Ar kanalu ar priemone tai vadinsi, niekas nuo to nepasikeis. Reklama yra informacija, pardavimų procese taip pat informuojama. Ir vienur tiksas yra įtikinti, ir kitur. Tiek vienur, tiek kitur yra svarbu kokiam kiekiui akių/ausų ta informacija pateikiama. Dėl to manau, kad visi šio “pastebėjimo” debesėliai ir išvedžiojimai yra labai “pritempti” prie geidžiamo postulato. Visgi teisus yra Artūras: visuomet bet kuriam subjektui, leidžiančiam pinigus informacijai apie savo verslą, yra svarbu skaičiai. Būdai, kokiais ta informacija yra pateikiama, priemonės ar kanalai daro taip pat svarbu. Bet jie neeliminuoja pagrindinio dalyko.
        O “Švyturio” “dovana” niekaip nesusijusi su įmonės komunikacija vartotojams. Kalbėkime tiesiai – tai yra paprasčiausias papirkinėjimas. Kyšis. Tuo veiksmu bendrovė nepaskleidė vartotojui jokios žinios apie savo poduktus. Nepaskleidė ir korporatyvinės žinios. Netgi po to sekęs blogerių postas nekalbėjo nieko apie bendrovės produktus ar bendrovės įvaizdį. To veiksmo tikslas buvo labai aiškus: įsiteikti, įgyti prielankumą. Todėl, jeigu commonsence tokius veiksmus vertina kaip win-win situaciją (klientui – vertę didinantys sprendimai, blogui – papildomos pajamos), belieka apgailestauti.

        • “Švyturio” paskutinis atvejis (pora dėžių dovanų) tikrai nėra efektyvios komunikacijos pavyzdys. Pavaišino alumi, ir tiek. O mes blogeriškai padėkojom. Ir tiek.

          Dėl informacijos. Taip, kai informacijos kanalai savo esme yra vienodi, tuomet taip – lyginam skaičius. Visuomet lyginam skaičius (kainą, nuolaidas), kai susiduriame su identiškais pasiūlymais. O dabar pagalvokime, ar blogai tikrai identiški komerciniams portalams.

  2. Šiaip smalsu, o kaip susimokami mokesčiai nio tokių rekaminių dovanų ? Jei gerai pamenu… tai vadinasi pajamos natūra, už kurias priklauso susimokėti bent GPM.

    Dėl tikslinių grupių ir paprastesnių pirkimų. Šiuo metu adbox’as siūlo kažką panašaus. Tiesa.. ne straipsnį, bet galimybę patalpinti savo reklaminį skydelį į pora 100 svetainių (kurių nemažai blogų, įskaitant populeresniuosius). Tiesa.. ten kainos ne už staipsnio o už reklaminio skydelio parodymą (ir jos svyruoja nuo 0.2 iki 1 ct. už parodymą. unikaliam lankytojui. Už fizinius parodymys atskirais atvejai gali būti ir 0.04 ct.).

  3. Priimu kvietimus į filmus, renginius apie kiną 😀 Galų gale įdomu pamatyti filmavimo aikšteles iš vidaus:D

    O šiaip manau, kad jei marketingistai daugiau kreiptų dėmesį į blogerius, kaip reklamos skleidėjus, tai ir visa reklamos kampanija pasitensintų. O dabar kai pavieniai pasiūlymai, tai…

  4. Arnas

    aiškiau paaiškinti situacijos kaip tą padarė commonsense, turbūt neįmanoma :)

  5. Ajajai, kaip ir vėl siaurai pasižiūri tie reklamistai į blogus ir jų vertę. Vėl pražiopsojot pora svarbių veiksnių. Taip, lankomumas ir lankytojai yra svarbu, tačiau taip pat nereiktų akių užmerkti ir dar prieš pora dalykų.

    1. SEO reikšmė. Linkas bloge yra kur kas vertingesnis nei 1000 lankytojų, jei puslapis ką nors parduoda internetu. Kartais tereikia tik palaukti ir paprastas tinklaraštis gavęs šiek tiek PageRank, gali būti naudingas(http://tinklarasciai.blogspot.com/2011/03/uzdarbis-lietuvos-blogeriams-is-swoodoo.html)

    2. Ilgalaikis lankytojų srautas. 1000 lankytojų ateis per pirmasias 3-5 įrašo gyvavimo dienas. Įrašas niekur nedings, jis ir toliau sulauks skaitytojų, taigi lankomumas bus pastovus. Ypač jei netyčia kokiu ilgu raktiniu žodžiu bus surandamas, kuris tam tikru momentu taps aktualus. Be to per paieškas ateinantys klientai yra tiksliniai, taigi jų konversijos procentas gali būti kur kas aukštesnis. Tai ir kyla klausimas, kas geriau – 1000 parodymų ar 5 tiksliniai lankytojai per dieną?

    Kaip įvertinti tokius aspektus – nežinia.

    • Ačiū, taiklūs pastebėjimai.

      Ir kadangi kokybinius parametrus sunku įvertinti, belieka apsimesti, kad jie neegzistuoja :)

  6. Apie ką čia? Nuo kad blogas B2B? Marketingistams dovanos yra išlaidos, jie gali skaičiuoti ROI… o blogeriui dovanos pajamos???

    Va čia ir yra pagrindinis konfliktas, vieniems verslas, kitiems kas? Pomėgis? To nepavyks suderinti, deje. O gal ir šitą konfliktą “sveikas protas” išspęs?

    • Ir vieni (verslas, užsakovai), ir kiti (blogeriai) turi interesų arba poreikių. Vadinasi, win-win yra galimas. Žinoma, reikia pasukti galvą.

      • Pasaulis yra paprastas, kol mes nepadarome jo sudėtingu. Tiesiog manau nėra jokio konflikto, bent jau kurį reiktų spręsti. Nebent blogerio galvoje. Ir tam yra pagrindas, kadangi dirbant B2B sferoje (valgant duoną iš to) nori-nenori dalį atsinešame į laisvalaikį, kaip blogo rašymas. Ar tai konfliktas? Rolės taip, o iš esmės konflikto nėra, nes manau darbas ir laisvalaikis reikalingi, kaip kad oras ir maistas, kartu, bet atskirai, nesumaišant.

        • Tik dabar supratau, ką klausėte.

          Tiesą sakant, nesakiau, kad blogo rašymas yra B2B veikla. Su B2B pardavimu palyginau veiksmą, kai agentūra ar pati įmonė kontaktuoja su blogeriu, norėdama jam pasiūlyti bendradarbiauti. B2B yra individualus pardavimas, kai pardavinėjama konkrečiam klientui atsižvelgiant į jo konkretų poreikį.

          Tuo tarpu, kai su blogeriais kontaktuojama pagal masinės komunikacijos taisykles (pranešimas spaudai, baneris ar kt. masinė priemonė), tai ir rezultato sulaukiama tokio paties, kaip per televizorių reklamuojant IT sistemą. Bet dėl nesėkmės nekalta nei IT sistema, nei televizorius.

  7. Povilas

    Galėtumėte dažniau naudoti tas schemas – labai aišku kas norima pasakyti.

    Man atrodo, kad reklamistai žiūri į blogus kaip į greito maisto restoranus, nors jie gamina naminį maistą.

  8. Ydinga pati problema – kaip geriau parduoti blogą.
    Galėtumėte palikti ramybėje blogų oazę be savo kvailo marketingo. Jei bogu, nervinate.

  9. Commone Sense, kaip rinkodaristai (?) užmirštate ir kitą komunikacijos aspektą – blogų blogą įtaką verslui. Kai parašomas neigiamas atsiliepimas apie įmonę, jos paslaugas. Kažkada buvau labai nepatenkintas Charlie picomis ir viską parašiau apie tai bloge. Įrašas Google paieškoje atsidūrė pirmoje ar antroje vietoje, jeigu gerai pamenu buvo net aukščiau už firmos oficialią svetainę. Žmonės, Google paieškoje suvedę “Charlie pica”, atsidurdavo mano bloge ir paskaitydavo, kad tos picos visai neskanios ir kad galbūt geriau būtų rinktis kitą vietą pavalgyti. O daugelis blogerių yra tokie žmonės kaip aš – pinigų iš blogo uždirbti nesitiki, rašo ką nori ir ką galvoja. Tad PR’čikams reikėtų neužmiršti ir kito komunikacijos aspekto ir pagal jį nenurašyti taip greitai blogerių. Nes vienas blogas atsiliepimas tikriausiai turi didesnę įtaką nei dešimtys gerų (kad ir tas pats skusk.lt).

  10. Arturas K. (Dansu Dansu)

    Blogai gali buti komunikacijos priemone visomis formomis (SEO, PR, etc.) bei spresti specifinius kliento poreikius, bet turi atsirinkti su kuriais ta daryti. Pats rasei – reikia individualaus darbo su kiekvienu. O tam reikia skaiciu. Ar man investuoti laika (t.y. pinigus) Commonsense, ar XYZ blogui? Abu galbut rasote ta pacia tema, taciau kuris itakingesnis? Kuris dazniau retweetinamas? O gal kazkuris is jusu dazniau kalba konferencijose ir su juo verta bendrauti asmeniskai? Taip ir delioji komunikacijos strategija.

    O kol nera skaiciu, top blogeriai ir gauna vienodas alaus dezes, o ne individualu darba. Kitaip tariant, su jais zaidziama, nes visi kalba, kad reikia juos “to engage”. Tad ir engeidzina…

    • Skaičiai yra. Tik jų niekas nesurenka į vieną vietą. O jei nesurenka, tai gal nelabai reikia?

      Kažkada “Mediaskopas” klausė, ar duotume google analytics duomenis, tai atsakėm, kad taip, žinoma, duotumėm. Tuom kalba ir baigėsi.

  11. dovydas

    Jūsų schemos yra labai smagus dalykas :) Naujas žanras? Užskaitom.

  12. […] Beje, tai ne tik žiniasklaidos, bet ir reklamščikų problema. Tikiuosi, apie tai greitai parašysiu žymiai daugiau, bet kol kas – nuoroda jums į straipsnį apie žiniasklaidos, blogų ir reklamos problematikas. […]

  13. deima

    Ačiū už minčių dėstymo pamokėlę 😉 Buvau girdėjusi apie conflict claud’us, bet tik dabar pirmą kartą susidūriau su jų realiu pritaikymu. Nice :) Ir sėkmės jums!

  14. giedrius

    Elgesys šiandien yra įvaizdis rytoj

  15. […] Lietuviškų raidžių HTML kodai- subalansuota lietuviškai interneto svetainei [FrogSign.lt] 2. Lietuviškos blogosferos dilemos. Ką turėtų žinoti rinkodarininkai? [CommonSense.lt] 3. Youtube video išsaugojimo mygtukas HTML5 video režime [video] [RadioCool.lt] […]

  16. medikas

    manau, kad viena iš svariausių priežasčių, kodėl aludariai pradėjo flirtą su blogeriais -gręsia totalus alkoholio reklamos draudimas nuo 2012 m.

  17. vb

    O kuo blogi Google Analytics (GA) skaičiai? Viskas puikiai matosi – ir unikalūs lankytojai, ir neunikalūs :)
    Poko sistema man vis dar nepatinka, (nes toks pririšimas prie FB ir “Like” bei “Share” paspaudimų tikrai neatspindi tikrosios padėties, t.y. kiek iš tiesų lankytojų įrašą skaitė ir gerokai skiriasi nuo GA skaičių), nors turiu pripažinti, kad geresnės niekas nesugalvojo… Tačiau, kaip kad ir sakėt, jei kas paklaustų GA skaičių, jokia paslaptis – gautų.

    Yra ir kita reikalo pusė: blogeriai gali sau leisti rinktis (ir tai mielai daro) reklamą, tai nebūtinai viskas, kas jiems brukama, susilauks dėmesio :) pvz. Jūsų pavyzdys apie Beatą ir Čili – mano galva, neįmanomas (bet jei tai koks šeimos restoranas – jau arčiau tiesos) :)))

    p.s. Geras komentaras: “Man atrodo, kad reklamistai žiūri į blogus kaip į greito maisto restoranus, nors jie gamina naminį maistą.” :)))

  18. […] dvi savaites, po mano trumpos žinutės apie blogų apžvalgą, “Commonsense” parašė teisingą įrašą apie tai, kaip rinkodaros žmonės turėtų dirbti su […]

  19. […] yra niekam tikę, nes jų lankomumai neaiškūs, o tada dėjo Commonsense.lt , parašę, kad žiniasklaida – tai kombikormas broileriams*. Čia ir yra tiesa, kurią subtiliai įvardino Poko.lt kitame įraše, apie kokybę: didesnė […]

  20. Norejau tiesiog trumpai papasakoti, ka matau kasdien savo google reader’yje. As skaitau daug mados blogų (asmeninio stiliaus, ir gatves mados) ir labai aiskiai matosi tas win – win. Tarkim koks nors drabuziu pardavejas paraso populiariam blogeriui – uzklausia koks jo trafikas, kiek kainuoja skydelis ar jie sutiktu pareklamuoti ir t.t. arba gal galima butu tapti oficialiu blogo sponsoriumi. Jei blogeris, aisku, uzsiima reklamos talpinimu bloge.

    Gali kartais koki skuduriuka atsiusti arba duoti kredita parduotuveje, kad blogeris issirinktu, kas patinka: jei patiks, ka gavo – zmogus ka idomiai sukombinuos, ides graziu nuotrauku ir dar linka i parduotuve. Nepatiks..oh well.

    Paskutiniu metu labai populiarus visokie brand – blogger collaboration. Blogeriai padeda sukurti dizaina rankinukams, kokiems nors kitokiems produktams, sukuria lookbook’a, dalyvauja fotosesijose, apie juos rasomi straipsniai.

    Kai kurios merginos ir savo drabuziu, papuosalu linijas pradeda, jas samdo bloginti zurnalams arba rasyti straipsnius, siuncia pakvietimus i renginius ir pan. Per mados pristatymus, pastaraisiais metais blogeriai pradeti sodinti pirmose eilese, uzejo ir nauja mada – livestreaminti pristatymus bloguose ir pan.

    Yra tinklas Independent fashion bloggers http://heartifb.com/2010/07/23/the-ifb-fair-compensation-manifesto/
    Kur daug patarimu getting started, kaip uzsiimti brandinimu ir pan.

    Manau, kad kazkas panasaus atkeliaus ilgainiui ir i Lietuva.

  21. p.s. prisiminiau, kad pagal tam tikra code of conduct blogeriai paraso, kad irasas paremtas tos ir tos firmos ir pan.

  22. […] Tačiau mūsų aukštojo mokslo sistema tam priešintųsi. Dėl banaliausių priežasčių. Nes tai kainuotų šūdmaliams jų galvas. Jų darbo vietas. Ministerija susitrauktų ir jos klerkams reikėtų išmokti bent vieną užsienio kalbą. Nesvarbu, kad lietuvaičiai gaustų geresnį išsilavinimą ir imtų Lietuvoje kurti geresnę visuomenę. Kad galbūt žengtume dar vieną žingsnį civilizacijos avangardo link. Tai juk ta pati plačiai paplitusi mąstymo paradigma: iškeliavęs lietuvis – nebe lietuvis. Kaip tie tinklaraštininkai, nededantys nuorodų į kitus, bijoma, kad iškeliavę nebegrįš. Kaip Aludarių Gildija, nenoriai prasidedanti su tinklaraštininkais, nes jų turinio neišeina kontroliuoti. […]

  23. […] Tačiau mūsų aukštojo mokslo sistema tam priešintųsi. Dėl banaliausių priežasčių. Nes tai kainuotų šūdmaliams jų galvas. Jų darbo vietas. Ministerija susitrauktų ir jos klerkams reikėtų išmokti bent vieną užsienio kalbą. Nesvarbu, kad lietuvaičiai gaustų geresnį išsilavinimą ir imtų Lietuvoje kurti geresnę visuomenę. Kad galbūt žengtume dar vieną žingsnį civilizacijos avangardo link. Tai juk ta pati plačiai paplitusi mąstymo paradigma: iškeliavęs lietuvis – nebe lietuvis. Kaip tie tinklaraštininkai, nededantys nuorodų į kitus, bijoma, kad iškeliavę nebegrįš. Kaip Aludarių Gildija, nenoriai prasidedanti su tinklaraštininkais, nes jų turinio neišeina kontroliuoti. […]

Jūsų komentaras