Geg 26 2011
Klientas teiraujasi
Skaitytojas Vaidas benaršydamas internete išmoko vieną pardavimų pamokėlę ir atsiuntė pasidalinti:
Kalba eina apie šilauogių krūmus. Jei sugalvosit pirkti, papildomos informacijos teiraukitės tik telefonu.
Archive for Gegužė, 2011
Geg 24 2011
Braškių sezonas atidarytas
Pastaruosius kelis mėnesius teko vesti nemažai seminarų ne didžiuosiuose miestuose, o kaimo vietovėse. Todėl teko sužinoti ne miestiečių nuomonę apie gyvenimą Lietuvoje. Kas įdomiausia, tai jos nėra, tiksliau, tik viena. Valdžia loja, o karavanas eina. Ir nelabai kaimo vietovėje gyvenantiems žmonėms įdomu, kas Seime darosi. Todėl į viską žiūri daug paprasčiau, ypač dėl to, kad braškių sezonas artėja.
Taigi, kas tas braškių sezonas? Man, tūpam miestiečiui, greitai paaiškino. Taigi spjauni ant vietinio verslynyko į jo 1200 Lt ir važiuoji į UK, Ispaniją, Olandiją pas ūkininką. Tenai gausi kokius 5000-6000 Lt per mėnesį.
Jeigu ūkininkas pasitaikys geras, tai apgyvendins po tris kambaryje, dar ir pamaitins. Todėl per vasarą galima parsivežti kokius 10-12 tūkstančių, o po to Lietuvoje eini į darbo biržą ir dar prisiduri. Taigi likusius 9 mėnesius turėsi po 1500 Lt kišenėje ir dirbti nereiks.
Sakote, kad valdžia kels minimumą iki 1000 Lt? Na tai kas: vis vien daugiau gaunasi, net jeigu ir iki 2000 Lt pakeltų: “Nematau prasmės dirbti Lietuvoje, jeigu galima panašiai gyventi ir nedirbant”. Tai ko Lietuvoje nedirbate taip, kaip užsienyje. “Taigi užsienyje fermeris yra savininkas, jeigu tik ko nors nepadarysi, tai į kuprą ir lauk. Ir dar kitiems pasakys, kad tavęs, tinginio, į darbą neimtų.” O Lietuvoje dirbti negalima? “Tai kad čia viskas ne mūsų…”
O be braškių sezono, kas nors gero yra? “Na, jaunimas išvažiuos, tai gal mažiau vagysčių bus. Dabar net vištas išvogė. Bijom į laukus karves išvesti. O tai ims ir pavogs, kur paskui 2000 litų rasti naujai nusipirkti? Ir apskritai dabar viskas, kas neprikalta, kojas įgauna”.
O va šitą ir aš pajaučiau. Ilgapirščiai jau du kirvius nugvelbė, o praeitą savaitę iš kiemo kamuolius išgarino.
Vienok, liudna ir dėl braškių, ir dėl vištų.
Geg 16 2011
Džiazas pagal kompozitorius
Po truputį džiazuoju nuo tokio darbo krūvio. Tiksliau, stogas nuvažiavo ir šiandien negrįš. Aplinkiniai mano, kad aš po atostogų, nes esu įdegęs. Bet tai neteisybė, nes tiesiog pavyko ištrūkti paminti pedalus.
Ta proga pabandžiau naują programinę įrangą savo pasiekimams sekti. Senesnė iš SportyPal po windowsais lūžinėjo. Taip keli šimtai kilometrų liko užfiksuoti tik dviračio kompiuteriuke. Kitas softas yra iš Endomondo, tenai iš karto radau senų pažįstamų. Geriau bučiau nežiūrėjęs, kaip žmonės važinėjasi. Būčiau galvojęs, kad aš nors vidutiniškai minu pedalus, o dabar supratau, kad mano visi pasivažinėjimai yra tiesiog lengvas joyride. Na ir puiku, dabar pradėsiu sukti per MariukasM pramintas trasas. Šiaip aš nežinojau, kad yra olos, kurias verta aplankyti.
Bet važinėjant dviračiu, be pedalų minimo, dar dairaisi aplinkui ir fiksuoji, kas pasikeitė. Ir dviejų kilometrų atstumu suradau tris naujus namų pamatus. Ogi žmonės statosi namus, ir dar kokiu tempu, dirba ir sekmadieniais. Tiesą pasakius, aiškiai matosi, kad šabašnikai, ir kas čia pasiruošęs kovoti, galite skambinti į darbo inspekciją.
Jeigu kuklinates – nebijokite, VMI tikrai nesikuklina jums paskambinti. Biudžetą reikia surinkti, todėl skambina įmonėms ir primena, kad reikia susimokėti už avansinį pelną, net jeigu nežinai, ar jo bus.
Bet grįžkim prie namų. Tai kaip dabar suprasti: ar krizė baigėsi, ar bankai paskolas pradėjo dalinti, o gal tiesiog gyvenimas eina ir žmonėms reikia kažkur glaustis? Jau vėl prasidėjo bankų analitikų prognozės, kad butai brangz:
Per artimiausią ketvirtį būstų kainos nuosaikiai palypės į viršų – nuo 1 iki 5%, o per visus 2011 m. jos gali išaugti nuo 2 iki 10%. Tokias prognozes pateikia „Verslo žinių“ apklausti NT specialistai bei bankų atstovai.
Apie tokius analitikus labai taikliai pasakė radijo stotis: pasiklausėm kompozitorių, o dabar klausysimės muzikos.
Aš šiandien džiazuoju, todėl nesiklausau kompozitorių, o dainuoju, ką matau. O matau, kad nuo naujųjų metų statybų sąmatos pabrango 10%. Ir vėl neaišku, ar tai dėl to, kad statybos atsigauna, ar vasaros sezonas, ar infliacija jau kalė. Tik viena aišku: žiūrint į NT rinką galime pakomentuoti: žiūrint į dangų vieni mato žvaigždes, o kiti – tuštumą tarp žvaigždžių.
Šiandien lyja, dangaus nesimato. Džiazuoju…
Geg 10 2011
Seimo narys irgi žmogus: elgsis taip, kaip matuosime
Šiandien Seimas neleido patraukti įtariamo kyšininko Evaldo Lementausko, nes pritrūko 3 balsų.
Kaip pranešė visi internetai, už nutarimą patraukti balsavo 68 (dar 4 susilaikė), o patraukimui reikėjo 71 už-balsuotojo. Todėl deputatas dabar džiaugsis laisve ir tuo džiugins artimuosius savo.
Apžvalgininkai raito ūsus ir kaso pakaušius: “Kur likę 69 deputatai, nesudalyvavę traukimo rungtyje?” (papildyta: vienas mano mėgiamas autorius ta proga subrendo dideliam nx).
Bet nėra čia ką kasyti: žmonės elgiasi taip, kaip juos matuoja. Kadangi deputatai taip pat žmonės, jų elgesį taip pat veikia matavimai. Skaitom Seimo Statutą:
11 straipsnis. Seimo narių dalyvavimas posėdžiuose ir užsienio komandiruotės
1. Laikoma, kad Seimo narys dalyvavo Seimo posėdyje, jeigu jis užsiregistravo daugiau kaip pusėje iš anksto numatytų ir numatytu laiku įvykusių balsavimų dėl teisės akto priėmimo ir užsiregistravo visuose tos dienos Seimo posėdžiuose.
Taigi, jei deputatas nori, kad jo alga nesumažėtų, beigi nebūti svarstomas etikmat komisijoj, jis turėtų išpildyti šias abi sąlygas:
1. užsiregistruoti daugiau kaip pusėje iš anksto numatytų ir numatytu laiku įvykusių balsavimų dėl teisės akto priėmimo.
Tokių balsavimų šiandien buvo numatyta 2:
į pirmą, kuris buvo “iš anksto numatytas” 12:00-12:30, o įvyko visa valanda anksčiau (11:09-11:12), užsiregistravo 87 dūšios;
į antrą, kuris buvo “numatytas” 13:30-14:00, o ir įvyko panašiu laiku – 13:21-13:45, užsiregistravo 77 deputatai.
Su sąlyga, kad numatytu laiku įvyko tik vienas iš dviejų balsavimų dėl teisės akto priėmimo (balsavimai dėl pateikimo ir pan. į lankomumo apskaitą nepatenka), gaunasi, kad deputatai neturėjo galimybės išpildyti lankomumo sąlygą “užsiregistruoti daugiau nei pusėje balsavimų”, nes gi pusė įvyko nelaiku (gal teisininkai kitaip išaiškinsit, pasisakykit).
Kitaip tariant, jeigu nors pusė iš numatytų balsavimų įvyksta kitu laiku, nei planuota, Seimo narys negaus per kepurę, net jei nesudalyvaus nė viename.
2. užsiregistruoti visuose tos dienos Seimo posėdžiuose.
Tokių posėdžių šiandien vyko cieli du: rytinis – jame per 4 valandas bent kartą atsižymėjo 130 iš 140 deputatų, ir vakarinis – jame per 4 valandas registravimosi mygtuką numygo 124 iš 140 išrinktųjų. Kaip žinia, kad patektum tarp posėdžio dalyvių, užtenka savo mygtuką numygti nors vieną kartą per tą posėdį.
Taigi, laikantis Statuto nustatytų lankomumo apskaitos taisyklių, gaunasi, kad šiandien Seimo posėdžiai buvo gausiai lankomi (atitinkamai 130 ir 124 dalyviai). Nors, pavyzdžiui, 12:38:47 salėje buvo vos 43 gyvos dūšios.
Kas trukdo pagerinti deputatų tankumą Seimo salėje?
- Statuto pirmosios sąlygos neišpildomumas. Tikimybė, kad balsavimas įvyks “iš anksto numatytu” laiku yra labai nedidelė. Net kai balsavimus sugrūda į rytinio posėdžio pradžią, vis tiek retai kada jie įvyksta tuo metu, kaip buvo numatyta. Juolab Seimo nariai turi visas sąlygas pasistengti, kad planas sugriūtų: galima užkalbėti dantį, galima pasiūlyti sukeisti darbotvarkę.
Įdomiausia, kad paspartinus tempą (ir klausimą išnagrinėjus ne per numatytas 30 min., bet per 5 min.), vėlgi – planai griūna. Nes kitas klausimas pradedamas svarstyti ne numatytu laiku, o iškart po to, kai baigiamas svarstyti prieš tai buvęs. Rezerviniai klausimai eina į darbotvarkės galą, “jeigu lieka laiko”, jais nekamšomos skylės dienos vidury.
- Pirmosios sąlygos neapskaitomumas. Paieškokite Seimo saite info apie tai, kaip deputatai lankosi “iš anksto numatytuose balsavimuose” – jos nėra. Nors Statutas lyg ir įpareigotų apskaityti. Algoritmas būtų visiškai nesudėtingas, žinant, kad visi duomenys (planuotas balsavimo laikas, realus laikas, deputato atsižymėjimas prieš balsavimą) yra šiaip jau apskaitomi.
- Lankomumo pjūvio pagal Seimo narį nebuvimas. Taip, dabar mes, rinkėjai, galime skaidriai pamatyti, kaip Seimo nariai registravosi svarstydami konkretų klausimą. Tačiau pažiūrėti, kaip konkretus Seimo narys dalyvavo (registravosi) svarstant klausimus – nėra galimybės. Užtat galime paskaityti kiekvieno Seimo nario biografiją. Reikia arba labai mylėti, arba nekęsti Seimo nario, kad surinktum info apie jo posėdžio in-out dinamiką. O mėnesio? O kadencijos?
Taigi, ko galime pasimokyti iš tautos išrinktųjų?
Jeigu norite, kad jūsų žmonės netupėtų darbe, savo kontorose įdiekite šiuos pakeitimus:
- sugalvokite tūpą taisyklę, kurios nebūtų įmanoma išpildyti. Pavyzdžiui, leiskite neiti į darbą, jeigu komanda vėluoja (atsilieka) arba pranoksta terminus pusėje užduočių, projektų,
- neapskaitykite šitos tūpos taisyklės vykdymo,
- apskritai nebereikalaukite, kad darbuotojai dalyvautų projektuose ar užduotyse. Pakaks to, kad jie porą kartų per dieną apsilankys biure (ar gamyboje) kelioms minutėms.
Geg 04 2011
Lietuviškos blogosferos dilemos. Ką turėtų žinoti rinkodarininkai?
Po eilinio neeilinio blogerių susibūrimo vilnija kaunija pasišnekėjimai, kas mes tie tinklaraštininkai esame, su kuo mus valgo ir užsigeria.
Poko.lt komanda, padariusi vertingą prezentaciją, atskleidė, kad lyg jau yra ką valgyti. Tačiau Dansu pristabdė arklius:
Vienintelis dalykas, kurio pasigedau – populiariausių blogų topo unikalių lankytojų prasme. Pastaruoju metu tenka vis dažniau stebėti, pvz., aludarių žaidimus su blogeriais. Tačiau kol kas žaidimai lieka žaidimais, nes susitikimų kambariuose vis iškyla abejonių dėl blogerių vertės verslui. Juolab, kad TNS skaičiai nepadeda – jie rodo nedidelį blogų skaitytojų ratą (tik keli šimtai tūkstančių). Poko skaičiai (jeigu tokie įmanomi) padėtų galvojant apie komunikacijos būdus.
Dansu, kaip žinia, yra reklamistų tinklaraštis, o reklama yra toks masinis dalykas, lyg kombikormas viščiukams-broileriams. Ir šiame kombikorminiame kontekste atsiranda konfliktas, kurį pavaizduosiu vaizdžiai:
Kitaip tariant, tam, kad A, reikia B1, o tam reikia C1. Kita vertus, kad A, tai reikia B2, o tam reikia C2. Turim konfliktą. Ir Dansu beigi visa lietuviškoji marketingo industrija renkasi pirmąjį (viršutinį) kelią.
Dėl to mes kartas nuo karto gaunam po dėžę ar dvi alaus, ir tai tėra kone sėkmingiausias marketingas, kurį tinklaraščių skaitytojų atžvilgiu taiko kompanijos (kiti blogeriai papasakotų, kaip gavo kokį išmaniaką dovanų pratęstavimo sumetimais). Skaitytojai paskaičiavo, kad commonsense.lt įrašas “Švyturiui” kainavo ~70 Lt, arba 7 centai vienas lankytojas, kai tą įrašą perskaitys 1.000 commonsense.lt skaitytojų.
Marketingistas skaito šitas eilutes ir galvoja: “Aha, commonsense.lt galima nupirkt už 70 Lt, vadinasi, šimtą panašių tinklaraščių galima nupirkti išleidus 7.000 Lt, logiška?”. Ir mintyse dėlioja: panašiai kainuoja straipsnis laikrašty ar du su Užs. numeriu. O čia gi visa blogosfera mirgės…
Ir tuomet kažkas marketingistą paprotina: o kas bus, jei keli ar keliolika (neduokdie – keliasdešimt) blogerių parašys neigiamai, na, kad, tarkim, “Švyturys” yra šūdas? Marketingistas bando atsakyt, kad “there’s no bad publicity”, bet niekas jo neklauso. Taigi arba užtikrini, kad visi parašys normaliai, arba kilinam šitą idėją.
Marketingistas susiduria su antra dilema:
Su šiuo konfliktu susidūrėm prieš metus, kai vienas universitetas darė kažkokius studentų apdovanojimus ir kvietė mus tapti informaciniu rėmėju (dabar nepamenu, bet buvo kažkas apie darbdavius, geriausius KTU studentus, pan.). Sutikom. Sutikę sužinojom, kad visi informaciniai rėmėjai turės paskelbti organizatorių parengtus pranešimus spaudai. Sakau, jūs man duokite tų kelių studentų laureatų kontaktus, aš jiems pasiskambinsiu, pašnekėsiu ir parašysiu ką nors. Sako, ne, negalima, tam ir yra sugalvoti informaciniai rėmėjai, kad visi skelbtų tą pačią organizatorių info. Tuomet, sakau, nereikia mums to rėmėjo titulo, davai, duokit man poros laureatų telefonus. Pasitarė ir praneša, kad, deja, bet direktorius neleido. Sakau tuomet, gal galėtų man tas direktorius paskambinti, aš jam paaiškinčiau, kodėl nenorim būti kombikorminiu kanalu, o norim patys įdėt dūšios. Žinoma, direktorius nepaskambino. Užtat vėliau vis tik gavom studentų kontaktus. Bet įkvėpimas rašyt nebepagavo 
Taigi centralizavimas, standartizavimas ir kontrolė dirbant su blogeriais neveikia. Paklauskite bet kurio blogerio. O kas tuomet veikia? Ne atsitiktinai Dansu pripažįsta, kad
susitikimų kambariuose vis iškyla abejonių dėl blogerių vertės verslui.
Vadinasi, verslas mumis apkalbinėja. Ta proga šekit dar vieną konfliktų debesį, idant turėtumėte ką aptarinėti artimiausiame susirinkime.
Taigi, norint A, reikia B1, o tam reikia C1. Dansu, vat, ir klausia duomenų. Kita vertus, norint A, reikia B2, o tam C2. O kad išmanytum kliento verslą (ir pasiūlytum jam vertę didinančius sprendimus), reikia truputėlį platesnio požiūrio, nei tasai, kur vyrauja visokie CPT skaičiukai, TNS žongliruotės ir otkatų matematika.
Žinau, media planuotojai pasakys, jog norint patenkinti kliento poreikius, reikia turėti daug skaičiukų (apie tai šneka ir pirmasis konflikto debesėlis). Ir pateiks, pavyzdžiui, “Omnitelio” pavyzdį, kuriam gerai ar blogai suplanuota reklamos kampanija (teisingai sudėlioti skaičiukai) gali būti kažką lemianti. Sutinku. Tačiau nepamirškime, kad rinka nesibaigia didžiaisiais reklamdaviais, ir yra tūkstančiai įmonių, kurių poreikių media planuotojas ir išsižergęs nepatenkintų.
O blogai čia turi realių galimybių. Žinoma, jei įmonės ir jas konsultuojantys marketingistai įveiks dar vieną dilemą:
Kaip žinia, verslo klientai retai kada įsileidžia reklamistus ir marketingistus į savo vidaus reikalus. Pastarieji irgi mieliau imasi fasadinių dažymo darbų, nei kapitalinio remonto. O blogerio visi tie fasadiniai dalykėliai – pranešimai spaudai, spaudos konferencijos, tūpi produktų pristatymai – nedomina. Jei jie mažai domina žurnalistus, manote, blogeriai pagerins dalyvavusių dūšių skaičiukus?
Užtat Sharkeen, įtariu, mielai apsilankytų gyvos muzikos koncerte (žinoma, ne Yvos). Beata Nicholson besilankydama Vilniuje, ko gero, neatsisakytų pastebėti, kaip dirbama “Čili picos” virtuvėje (jei Beata atsisakytų, tai koks tuzinas kitų maistablogių mielai pasinaudotų proga). Andrius Užkalnis, žinoma, dėl gyvo sudalyvavimo VLKK posėdyje atskirstų iš Londono paknopstom. Ričardas Šmaižys neatsisakytų ekskursijos po BDC ar HOSTEX duomenų centrą, Vidmantas Nuolaida – ekskursijos po Žalgirio arenos statybas. Ir t.t.
Žinoma, visi jie parašytų tai, ką pamatė. O tai nebūtinai atitiktų fasadinę versiją. Todėl ekskliuzyvinių kvietimų sulaukiame nedaug. Bet pasitaiko (štai praėjusią savaitę į vidinę diskusiją Nerių pasikvietė “Swedbank” per PR agentūrą “Integrity”. Kalba ėjo apie korteles ir grynųjų pinigų uždraudimą, prieš ką buvome pasisakę labai kategoriškai).
Užtat tokių kvietimų kaip vakarykštis gauname kiekvieną savaitę bent po kelis:
Sveiki,
Jau šį savaitgalį Vilniuje pasidės inovacijų festivalis “IF…Vilnius ir Dizaino savaitė”. Vienas iš festivalio renginių – konkursas “O kas, jeigu…” – kviečia visus neabejingus kurti ir dalintis kylančiomis idėjomis. 10 geriausių idėjų autorių bus apdovanoti kvietimais į festivalio uždarymo renginį.
Kviečiame jus, kaip aktyvų tinklaraštį konkursui pateikti savo idėją/ų bei pakviesti tai padaryti jūsų tinklaraščio skaitytojus. Tam prisegame konkurso aprašymą/taisykles bei reklaminį skydelį, kuris galėtų besidominčius nuvesti į konkurso aplinką http://www.inovacijos.lt/if/lt/konkursas/. Už jūsų palaikymą taip pat atsidėkosime kvietimu į uždarymo renginį.
Jei kiltų klausimų, būtinai kreipkitės.
Visą “IF…Vilnius ir Dizaino savaitė” renginių programą rasite Innovationfestival.lt
Klausimų nekilo. Bet ir pasiūlymas nesudomino (nors, gaunasi, paskelbėm . Nesudomino ne dėl to, kad mes gražūs ir pūkuoti, ir mus reikia kaip nors ypatingai paglostyti – tiesiog nesugalvoju, kaip čia galima būtų pritempti tokį įrašą, kad skaitytojams naudos ar pramogos būtų. Organizatoriais dėtas gal bandyčiau (jei jau tikrai norisi suspindėti commonsense.lt eteryje) pasikviesti vieną mūsų tiesiog į renginį ir pasiūlyti įvertinti tas idėjas. Bet čia gi europinis projektas, ir ataskaitoje pakaks uždėti pliusiukus prie užsakytų laidų ir straipsnių, nėra poreikio persistengti.
Tiesa, buvo ir rafinuotesnių bandymų prisibelsti, bet dėl laiko stokos beigi per mažai patirto spaudimo nepajudinom subinių:
On Jan 31, 2011, at 12:01 AM, <info@englishthruhumor.com> <info@englishthruhumor.com> wrote:
Sveikas commonsense.lt kolektyve,
Esu Egidijus Jarašūnas, mažytės įmonėlės projektų vadovas. Mūsų įmonėlė kuria įvairius internetinius projektus, palengvinančius žmonėms gyvenimą ir panašiai. Šiuo metu baigiame kurti lietuvių-anglų kalbos kursų puslapį, kuriame pirkėjai galės įsigyti mėnesio, trijų, šešių arba metų trukmės kursus mokyti ar lavinti savo anglų kalbos įgūdžius. Turime keletą privalumų prieš kitus konkurentus, pirma – visos pamokos sukurtos su humoru, tad visų pirma jas lengviau įsiminti, antra humoro forma perteikiami anglų kalbos įpatumai, etiketas. Kitas privalumas – pamokas ruošė lietuviai jau ilgą laiką gyvenantys anglakalbėse šalyse, tad jos pateikta „sukramtyta“ ir sava patirtimi išbandyta mokymosi metodika, beje visus audio įrašus įgarsino „autentiškas“ amerikietis, tad galima mokytis originalaus tarimo, o ne mūsiškio „baltish“
Manome, kad dabartiniame globaliame pasaulyje gerai mokėti reikia ne tik anglų kalbą, bet ir anglų kalbos kultūrą, todėl labai stengėmės, kad pamokos teiktų kiek galima daugiau naudos. Esame ištikimi jūsų blogo skaitytojai, visada vertiname jūsų „sveiku protu“ išsakomas mintis. Mums būtų didžiausias malonumas ir pagalba, jei galėtumėte skirti mūsų projektukui englishthruhumor.com šiek tiek savo brangaus laiko ir dėmesio, bei viešai jį apžvelgtumėte įvertindami projekto pliusus ir minusus. Būtų įdomu išgirsti nuomonę tiek apie patį puslapį, atsiskaitymų patogumą ir kt., bei apie informaciją. Žinoma, kad nebūtų nuobodu ir kad jūsų blogo skaitytojai nesijaustų tarsi laižantys medų per stiklą norime jums padovanoti keletą nemokamų 1 mėnesio kursų, kuriuos galėsite padovanoti skaitytojams.
Įvedę žemiau nurodytą kodą 5 žmonės galės gauti 1 mėnesio kursus nemokamai (įskaitant ir jus)
Kodas: 56F9R2I4E3N9D45
Dėkui už Jūsų laiką,
Pagarbiai
Egidijus Jarašūnas
VšĮ Nauja Šeima International
Kodas nebeveikia, šaukštai po pietų
Panašių testavimų mums yra bandę įpiršti ir daugiau, bet rezultatas gavosi toks pat, kaip ir visų B2B pardavimų, kurie baigiasi el. laiško išsiuntimu. Nelengvas pardavėjų darbas, žinau Dėl to nekaltas nei produktas, nei klientas. Dažniausiai kaltas pasiūlymo silpnumas + neteisingas procesas ar jo nesilaikymas.
B2B (verslas-verslui) pardavimus paminėjau ne veltui. Mano manymu, reiškinys, kai firmos ieško kontaktų su blogeriais (arba per blogerius su jų skaitytojais), yra velniškai panašus į B2B pardavimus. Ne masinis retail’as, kai Maximoj perki kokakolą, bet toks pavienis vertės klientui pateikimas, kliento problemos išsprendimas.
Beje, B2B pardavimus taip pat galima standartizuoti, centralizuoti ir kontroliuoti (plačiau esame užsiminę čia), bet tai ne reklamistų duona. Jie, sprendžiant iš Dansu replikos, darbui su blogeriais ieško “komunikacijos būdų”, užuot suradę konkrečius sprendimus blogeriams.
Ir čia turime paskutinį konfliktą:
Nepamirškite šių dilemų, kai kitą kartą apkalbinėsite blogerius marketingo susirinkimuose.
Geg 03 2011
Pasimatuokite bendrovių konkurencingumą
Turbūt esate girdėję apie Subalansuotų rodiklių sistemą (Balanced Scorecard). Jei dar neteko susidurti – ne bėda, galima pasiieškoti seminarų. Naujausios tendencijos rodo, kad šias įdėjas galima naudoti ir asmeniniame gyvenime. Bet kokiu atveju kiekvienas šią sistemą supranta savaip.
Taigi ir aš turiu savą supratimą, bet šį kartą parašysiu ne savo nuomonę, bet apie galimybę.
Tokia „Eksportuojančioji Lietuva“ anądien surengė seminarą konsultantams apie rodiklių sistemas. Pasikartojom, ką ir taip dauguma žinojome. Bet šį kartą nepabaigėm vien tik teorijomis: be jų įsipareigojom atlikti konkurencingumo įvertinimą. T.y. atlikti vienoje vietoje sujungtos rodiklių sistemos ir kitų rodiklių palyginimą su kitomis įmonėmis. O čia jau įdomiau.
Taigi konkurencigumo lyginimui naudosime „Winning moves“ sukurtą sistemą. Aišku, kai sistema jau sukurta, negali pasirinkti rodiklių, bet, kita vertus, jeigu įmonė neturi įsidiegusi BSC, tai yra šansas daug nediskutuojant pasimatuoti visą krūvą įmonės parametrų. Ir sužinoti, ar jūs esate tarp pirmaujančių, ar tarp besivejančių. Kam jau pasidarė įdomu, galite užsukti į trumpą aprašą.
Taigi Lietuvoje pasirinkta tikrinti tik du tipus įmonių: gamybines ir paslaugų. Tiesą pasakius, skiriasi tik rodiklių kiekis. Nes, tarkim, paslaugų įmonės atsargų neturi. Tiesa, jų atsargos yra klientai, bet pastarųjų sandėlyje su 5% nuolaida metams į priekį neužsipirksi, todėl ir nėra prasmės kalbėti apie rodiklius, susijusius su atsargomis. Taigi padalinimas labai sąlyginis, nes distribucinės įmonės niekur nepapuola. O galėtų, tiesiog tokiu atveju kai kurie rodikliai distribucinėms įmonėms būtų neaktualūs.
Toliau rodikliai yra sudalinti į 4 grupes, kaip ir pagal klasikinę teoriją. Finansai turi 23 rodiklius, klientai – 8, mokymasis ir augimas – 15, vidaus procesai – 25. Patys rodikliai nieko nesako, jeigu neturite patirties ir nežinote savo rinkos vidurkių. Tam ir buvo pasinaudota anglų konkurencingumo vertinimo sistema, kad lietuviškos įmonės galėtų save sulyginti su kitais. Sistemoje yra daugiau nei 20.000 įmonių, jos sudalintos pagal šalis ir NACE. Todėl galima save sulyginti tiek pagal šalį, tiek pagal sritį. Tik kuo siauresnė sritis, tuo mažiau yra su kuo lygintis. Beje, finansinė informacija yra pateikta valstybės, todėl sulyginamasis kiekis yra žymiai didesnis.
Jeigu atsirado noras pasibandyti BSC realiai, tai procesas būtų toks. Reikia pasirinkti konsultantą – „Eksportuojančioji Lietuva“ žadėjo sąrašą paskelbti. Toliau pasirašoma konfedicialumo sutartis. Ir čia įmonė turi pasirinkimą: arba pati suveda duomenis, arba užpildo klausimyną ir duomenis suveda konsultantas. Patikrinama, ar duomenys korektiški. Ir tada atliekama lyginamoji analizė. Beje, galima tik viena analizė, ir duomenys saugomi tik vieną mėnesį: po to jie papuola į vidurkius ir nebelieka galimybės pakartotinai save palyginti. Įdomu tai, kad galima suvesti kelerius metus, t.y. pasižiūrėti tendenciją.
Kad ilgai nereikėtų ieškoti konsultantų, galite rašyti man į audrius@toc.lt, ir padėsime ne tik įsivertinti savo įmonės konkurencingumą, bet ir paanalizuoti gautų rezultatų priežastis.
