Bal 05 2011
Jauniausias Europos bankininkas. Tikrai!
Olgos Posaškovos (Seimo kanceliarija) nuotr.
Pasirodo, turime ne tik sparčiausią ES internetą bei daugiausia el. bankininkystės vartotojų, bet ir jauniausią centrinio banko vadovą.
Archive for Balandis, 2011
Bal 04 2011
Japonai atstatys greičiau, nei mes renovuosime
Pažymėjimai ir sertifikatai, oriai puošiantys jūsų biuro sieną, perspėja, jog lankomės ypatingoje kompanijoje. Kuo daugiau kabo rėmelių, liudijančių įvairiausias išklausytas metodikas, tuo ypatingesnė firma. Vargas tai, kuri neturi ką pasikabinti ant sienos.
Na, taip, žinoma: ne visos įmonės vadybos sistemas diegiasi tik norėdamos papuošti interjerą. Pasitaiko išimčių, kai akcininkai nusprendžia reikšmingai pagerinti įmonės pelningumą. Tuomet, jei akcininkai pasitaiko nekantrūs ir nori kuo greičiau papildyti savo kišenes, įmonė griebiasi šiuolaikinių efektyvumo didinimo metodikų. Jos yra viso labo trys. Tai, žinoma, mažiau nei tuzinas, tačiau prieš pasirenkant tenka gerokai pasukti galvą. Ką diegtis: TOC, „Lean“ ar „Six Sigma“?
Apie kiekvieną iš jų, neabejoju, teko girdėti ir jums. Bent viena ausimi. Antraip žurnalo redaktorius neprašytų papasakoti ir neeikvotų vietos brangiuose puslapiuose.
Daryti tik tai, kas duoda vertę, ir šalinti viską, kas neduoda vertės, – tai vienas esminių „Lean“ principų. Ir jei jau mes jo laikomės, nepilstome iš tuščio į kiaurą, tai gal „Lean“ yra tinkamiausia metodika spaudai? Bet ji neapima prekių paskirstymo (distribucijos) bei prekybos, o būtent pastarosios kanalais gautą žurnalo numerį šiuo metu laikote prieš akis. Tai gal tinkamiausia TOC (angl. Theory of Constraints – apribojimų teorija), sufokusuota į apribojimus ir apimanti daugybę procesų? Bet faktas, kad skaitote šias eilutes, reiškia, kad visos kliūtys gaminant ir tiekiant numerį buvo daugmaž sėkmingai įveiktos. Lieka „Six Sigma“, kurios esmė – stabiliai pakartoti idealų procesą ar gaminį. Taip pat netinka, nes visi žurnalo numeriai taip veikiant išeitų vienodi. Ar visa tai reiškia, kad šis žurnalas yra ne tik nuostabus, bet ir efektyviausias, koks tik gali būti? O gal spauda yra koks specifinis verslas, nepasiduodantis nė vienai efektyvumo metodikai?
Taip prasideda naujausiame (balandžio mėn) VERSLO KLASĖS numeryje publikuotas mano straipsnis apie įvairias vadybos metodikas. Ir nors šis įrašas kai kam gali pasirodyti panašus į reklamą, jie bus teisūs, nes tikrai noriu pareklamuto tą straipsni. Apie metodikų karą ir taiką jau rašė Audrius, tačiau VK norėjo platesnio komentaro, tai platesnis metodikų aptarimas prasiplėtė į 5 žurnalo puslapius. Linkiu gero skaitymo.
Bal 03 2011
Geriausias Lietuvos bankininkas. Ar tikrai?
Lietuvos centrinis bankas turi naują valdybos pirmininką, kuris oficialiai į darbus kibs balandžio vidury. Kaip jūs žinote, Lietuvos bankas yra viena svarbiausių Lietuvos valdiškų įstaigų, o jos vadovas yra, ko gero, geriausiai apmokamas valdiškas pareigūnas (29K Lt ant popieriaus). Mažiau uždirba net pati prezidentė.
Todėl, savaime suprantama, norėtųsi, kad LB vadovu dirbtų pats geriausias Lietuvos bankininkas.
Prisiminkime, turėjome atveju, kai gydytojas dirbo krašto apsaugos ministru, o lakūnas buvo prezidentas. Tai buvo politiniai postai, taigi, atleidžiama. Tuo tarpu Lietuvos bankas yra ir turėtų būti politiškai nepriklausoma finansų institucija, kurčia skambučiams iš partijų būstinių ar šiaip iš kokių gydytojų ar lakūnų.
Nes LB vykdo tokias štai funkcijas:
- vykdo Lietuvos Respublikos pinigų emisiją;
- formuoja ir vykdo pinigų politiką;
- nustato lito kurso reguliavimo sistemą ir skelbia oficialų lito kursą;
- valdo, naudoja Lietuvos banko užsienio atsargas ir jomis disponuoja;
- atlieka valstybės iždo agento funkcijas;
- išduoda ir atšaukia licencijas Lietuvos Respublikos kredito įstaigoms ir leidimus užsienio valstybių kredito įstaigų skyrių bei atstovybių steigimui, prižiūri jų veiklą ir nustato jų finansinės apskaitos principus ir atskaitomybės tvarką;
- kuria ir valdo tarpbankinę lėšų pervedimo sistemą ir nustato reikalavimus tarpbankinės lėšų pervedimo sistemos dalyviams;
- renka pinigų ir bankų, mokėjimo balanso, Lietuvos finansinės ir su ja susijusios statistikos duomenis, diegia šios statistikos surinkimo, atskaitomybės, jos skelbimo standartus, sudaro Lietuvos Respublikos mokėjimų balansą;
- nustato Lietuvos Respublikos kredito įstaigų skyrių, veikiančių Lietuvos Respublikoje, finansinės apskaitos principus ir atskaitomybės tvarką;
- skatina patvarų ir veiksmingą mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų veikimą.
O dabar susipažinkime su naujuoju Lietuvos banko valdybos pirmininku p. Vitu Vasiliausku:
Pirmadienis, kovo 7 d. (Vilnius). Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė dekretą, kuriuo Lietuvos banko valdybos pirmininku Seimui skirti teikiamas teisininkas, finansų teisės ekspertas ir socialinių mokslų daktaras, buvęs finansų viceministras Vitas Vasiliauskas.
Vitas Vasiliauskas šešerius metus dirbo Finansų ministerijoje, Lietuvai rengiantis narystei Europos Sąjungoje buvo atsakingas už Lietuvos ir ES teisės aktų suderinimą, anksčiau dirbo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, pastaruoju metu, dirbdamas advokatu, buvo pripažintas vienu geriausių finansų srities ekspertų.
Taigi, žmogus rimtas, patikimas -- nėra abejonių. Bet ar geriausias Lietuvos bankininkas?
Žiūrim CV jo paskutinės darbovietės puslapy. Pastaruosius septynerius metus dirbo pas “LAWIN Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai” asocijuotuoju partneriu -- tokių “LAWIN’uose” iš viso yra 5. Turinčiųjų rimtesnius antpečius toje firmoje yra dar bent dešimt.
Dirbdamas teisininku pas “LAWIN’us” aptarnavo klientus trijose srityse -- reguliavime, mokesčiuose ir bylinėjimuose. Iš šių sričių bankininkystei artimiausia pirmoji. Lietuvoje ši firma įgyvendino tokius štai kontraktus:
- Advising Barclays Bank PLC, Citigroup Global Markets INC., Royal Bank of Scotland PLC on enforceability of ISDA Master Agreements, including preparation of legal opinions (Lithuania)
- Advising UniCredit Bank AS on applicability and enforcement of ISDA Agreements in transactions with Latvian and Lithuanian counterparties
Viskas. Ar p. Vasiliauskas dalyvavo šiuose bankiniuose projektuose, nepranešama.
Tuo tarpu apie p. Vasiliausko patirtį mokesčių srityje abejonių nekyla. Nuo 2000 iki 2004 m. dabartinis LB vadovas buvo “darbo grupės Lietuvos Respublikos derybų su ES Mokesčių derybinio skyriaus vadovas ir dalyvavo rengiant projektus bei dokumentus Lietuvai siekiant narystės ES”. Be to, darė prezentacijas ir skaitė pranešimus konferencijose:
- 2009 “Is it still possible to optimize taxes?” presentation at the conference “Tax News: How Business Should Survive?”, held by the daily Verslo žinios, Vilnius, 25.02.2009
- 2004 “Tax Planning (or Optimisation) and Tax Avoidance — Where Is the Limit?” presentation at the conference “Optimisation of Taxes — Legal Approach”, held by the daily Verslo žinios, Vilnius, 7.10.2004
- 2003 ”Business Requirements While Implementing EU Law: Accounting and Taxes” presentation at the conference “Are We Ready for Common European Market Area? Insight into EU Law Enforcement”, held by the Lithuanian Free Market Institute, Vilnius, 4.12.2003
- 2003 “Anticipated Amendments to Tax Laws in 2004. Focal Points for a Businessman” presentation at the conference “Corporate Budget 2004. Forecasts of Market Experts”, held by the daily Verslo žinios, Vilnius, 5.09.2003
- 2002 “Changes in Lithuania’s Tax System: Advantages and Disadvantages” presentation at the international conference “Tax Competition and Competitiveness. Ten Years of Experience and Challenges for the Future”, held by the Lithuanian Free Market Institute, Vilnius, 5-6.12.2002
Deja, savo gyvenime neperskaitė nė vienos prezentacijos apie bankininkystę. Bent jau tokios, kurią būtų įsidėjęs į savo profailą.
Su bylinėjimusi p. Vasiliauskui taip pat neblogai sekėsi. Štai jis, būsimasis centrinio banko vadovas, lydi savo klientą, VMI viršininką, į apklausą FNTT (Nerijaus Ivanausko, “Klaipėdos dienos” foto):
O štai šiame video matyti, kaip “vienas geriausių finansų srities ekspertų“, likus mažiau nei metai iki jo paskyrimo LB pirmininku, stovi kliento dešinėje, ką tik apsaugojęs jį nuo prokurorų, o dabar akylai stebintis kliento plepėjimus laisvai spaudai:
Žinau, kad kai “dirbi ant savęs” (p. Vasiliausko turėtas lawiniškasis associate statusas pabrėžia tam tikrą konsultanto laisvę), blogų klientų nebūna. Vis kapeika, savo amatinišku prakaitu uždirbta. Klausimas tik, ar tikrai geriausi bankiniai ekspertai turi laiko ir išteklių užsiiminėti baudžiamosiomis bylomis, ir kiek tokios bylos -- laikė klientas šaudmenis po lova, ar nelaikė -- puoselėja finansinę kompetenciją? Kitaip tariant, kiečiausi tam tikros srities specialistai, kaip ir visi apribojimai, turi būti maksimaliai išnaudojami tose srityse, kur duoda daugiausia vertės.
Na, bet tarkime, kad “LAWIN’ai” yra nesusitvarkę pardavimų, ir tik dėl šios priežasties ES valstybės centrinio banko prezidento lygio specialistą išnaudodavo baudžiamosioms byloms, užuot krovęsi pinigus iš bankininkystės projektų. Kurių (tokių, kurie verti LAWIN websaito), priminsiu, Lietuvoje buvo cieli 4.
Bet argi tai problema? Skaitom IQ:
„Niekada nebijojau iššūkių. Visa mano karjera buvo susijusi su finansais tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuose. Man tai nėra nauja sritis“, – sakė kandidatas į centrinio banko vadovus ir pridūrė, kad net pastaruosius kelerius metus dirbdamas advokatu nuo finansų srities nebuvo nutolęs.
Taigi gilintis nebūtina. Pakanka “nenutolti”.
Įdomiai vyko ir pretendento į banko vadovus svarstymas Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje. Kęstutis Glaveckas, komiteto pirmininkas, vėliau Seimo posėdyje svarstymą nupasakojo šitaip:
Komitetas išklausė pretendento poziciją, atsakė į klausimus, kurių buvo nemažai, taip pat išdėstė savo viziją apie Lietuvos banką, apie jo vietą ir įtaką, apie iššūkius, kurie laukia Lietuvos centrinio banko. Buvo kalbama apie tai, kaip bankas toliau keis savo strategiją, kaip bus reorganizuojamas, kai kurias pagrindines mintis išsakė pretendentas. Kitaip tariant, visa diskusija, pristatymas paliko visiems gerą įspūdį. Komitetas vienbalsiai pritarė pono V. Vasiliausko kandidatūrai į Lietuvos banko valdybos pirmininko poziciją. Ačiū.
Gaila, kad nepridūrė, jog svarstymas truko 5 minutes.
Beje, kai į valdišką tarnybą priiminėja kokį vyr. specialistą, tai egzaminas trunka bent valandą. Jei tai ne protekcinis konkursas, visiems dalyviams tenka paprakaituoti. Bet su kandidatu į LB vadovus viskas kitaip. Procedūra kitokia. O ir politinė valia iš Daukanto aikštės buvo labai aiškiai išreikšta. Kad tai brangiausias valdiškas pareigūnas, mes žinom (palyginimui, Viešųjų pirkimų tarnybos, kuri kontroliuoja valstybės išlaidas už 10 mlrd. Lt per metus, vadovo alga yra ~3,5K Lt/mėn į rankas). Bet ar tikrai pats geriausias bankininkystės srityje? O kaip tuo įsitikinti, jei niekas klausimų nepateikė?
O gal Prezidentės išreikšta politinė valia atima dievo dovaną uždavinėti klausimus? Pavyzdžiui, ką kandidatas galvoja apie ribojimus naudotis grynaisiais pinigais? Ar tai neprieštarauja laisvos prekybos idėjai? Jau nekalbant apie suktesnius klausimus apie visokius multiplikatorius, valstybinį komercinį banką, bankų sukčiavimą klientų atžvilgiu, VILIBOR mistinius sandorius ir t.t. ir pan. Arba, pavyzdžiui, ar čia gerai, kai bankai per dukterines įmones valdo žiniasklaidą?
O gal čia toks planas -- su sąlyga, kad porą Lietuvos žiniasklaidos koncernų valdo pora komercinių bankų, davai, paskiriam asmeniškai patikimą ir valdomą žmogų centrinio banko pirmininku, kad pastarasis imtųsi iniciatyvos atsižvelgdamas į publikacijų ir reportažų turinį. Žinodami, kaip rinkos ir indėlių turėtojai reaguoja į LB vadovo žodžius ir netgi nebylius antakių krustelėjimus, manau, tiedu žiniasklaidiniai bankai juokauti nedrįs, o viens iš jų ir patį R. Valatką paprotins.
Atsakinėdamas į tokius ir panašius klausimus, kandidatas pademonstruotų, kiek kilometrų jis nutolęs ar priartėjęs prie bankininkystės reikalų. Juk šis žmogus, kai Lietuva įsives eurą, Europos centrinio banko taryboj turės lygiai tokio paties svorio balsą, kaip Vokietija, Italija, Prancūzija. Balsuos posėdžiuose, kuriems pirmininkaus Jean-Claude Trichet, ir kuriuose bus sprendžiama visos eurozonos pinigų politika. Kaži, ar sėdint šiame ratelyje, p. Vasiliauskui padės prisiminimai apie bylas su šoviniais.
Džiaugiuosi, kad eurą turėsim geriausiu atveju tik po kelerių metų. Galbūt ponas Vasiliauskas, būdamas sumanus žmogus, spės įsikirsti į bankininkystės reikalus, ir nepridarys gėdos mums beigi žalos ES. Palinkėkime.
Kol kas iš šio paskyrimo daugiausia naudos turi LAWIN. Jie gali pagrįstai girtis, kad pas juos dirba tokie samdomi tax lawyer’iai, kuriuos jama centrinių bankų pirmininkais.
Bal 02 2011
Šventasis karas, usability ir muda
Šventų karvių mūsų gyvenime ir versle yra daug. O dar daugiau yra šventų karų dėl įdėjų. Juk kiekvienas mano, kad jo įdėja yra pati geriausia. Tai labai greitai išryškėjo „Vizualus projektų valdymas“ diskusijoje. Nesinori valyti dulkių nuo archyvų, bet dirbdamas konsultantu esu įpratęs tą patį dalyką kartoti, pasakoti ir diskutuoti įvairiais pjūviais ir variantais. Be to, visada įdomios gausėjančių tinklaraščio skaitytojų įžvalgos.
Pradėsiu nuo labai toli. Klientai būna skirtingi. Yra klientai, kuriems svarbu statusas, kitiems svarbu sekti madas, dar kitiems – kad viešieji pirkimai būtų pigūs. Yra ir tokių, kuriems svarbu saugumas ir galimybė viską kontroliuoti. Žinoma, yra ir tokių, kurie mėgsta komfortą. Žodžiu, galima rasti aibę klientų su skirtingais prioritetais.
O dabar įsivaizduokime, kad šie klientai renkasi IT. Vertu bus geriausias tiems, kurie nori pabrėžti savo piniginį statusą. Sekantį madas pamatysi su naujausia iApple produkcija. Valstybinis sektorius, norėdamas parodyti, kaip taupo, viešai viską pirkdamaspasirinks Open Source sprendimus. Norintieji garantuoti saugumą ar adaptacijas irgi prisijungs prie Open Source sprendimo, dažniausiai Linux. Na, o tie, kurie moka spausti „Next“ mygtuką, džiaugsis Microsoft produkcija.
Tai kur čia karas, jeigu kiekvienas gauna, ką nori? Normalus pasirinkimas pagal poreikius.
Mano sūnus vaikšto į darželį, ir visur dalyvauja. Dalyvavimo tikslas būti čempionu. Bet taip jau yra varžybose, kad tėra vienas čempionas , o visi kiti yra visi kiti. Ir ne visada ir visur būsi čempionas. Aišku, kai sūnus netampa čempionu, jis puola į ašaras. Kadangi auklėtojos tai žino, tai visada yra paruošusios diplomus už dalyvavimą. Kad bent kokį prizą gautų.
Aš čia apie ką? Ogi IT sprendimai visada konkuruoja ir ne visose kategorijose yra čempionai. Norite paerzinti priešininką? Duosiu jums kelis standartinius variantus, kurie sukels gerą audrą.
Na, iPhone, tai geriausias telefonas, į kurį geriausiai surinktos aibė reikalingų funkcijų, ir dar viskas maloniai pateikta. Tai kur gi degutas? O jūs pabandykite vienu mygtuku paskambinti? Kodėl paėmus pirmą kartą telefoną, reikia 5 minutes aiškintis, kaip juo paskambinti? Čia aš jau nekalbu apie visokias tik gudručiams įdomias funkcijas. Telefonų gamintojai seniai suprato, kad geležimi jie visi vienodi, paskutinė susipratusi tapo Nokia. Eilinis vartotojas neskiria visų tu sutrumpinimų. Vienintelis skirtumas yra softas. Argumentų, kuris geresnis – iOS, Android, VM 7, etc. – visada rasite.
Beje, jei jau prakalbom apie išmaniakus, tai štai kaip jūs juose skaitote commonsense.lt (paskutinio mėnesio duomenys):
Aš vis dar skiriu programas, kurias parašė MS ar Unix programeriai. O skirtumas labai paprastas. Atsiradus Windows visą laiką buvo poreikis turėti vis daugiau spalvų, kad būtų susilieta su virtualumu. O štai Unix geriausias draugas yra komandinė eilutė, ir toks įspūdis, kad jie taip ir liko prie EGA monitorių. Ir daugiau 16 spalvų neskiria. Jau nekalbu apie tai, kad atviro kodo programų diegimas ne kiekvienam lameriui prieinamas.
MS visada galima paskandinti dėl kainos ir kad tenai viskas kreivai veikia. Ir dar instaliacija sveria pusę jūsų naujo disko. Aišku, dar lėtai veikia (sąrašą galima tęsti).
Taigi duodu receptą, kaip surasti švento karo kareivį. Reikia paprašyti, kad jis pasiūlytų kokį nors IT sprendimą. Toliau paimate iš anksčiau aptartų klausimų variantą ir nekaltai paklausiate. Klausimas turi būti neutralus, kurį galima suintepretuoti ir teigiamai, ir neigiamai. Karys pakils į karą. Beje, kad tikrai radote žmogų pasišventusį, suprasite, kai tik prasidės argumentai, kad tą sprendimą kažkas irgi naudoja. Negi manai, kad aš vienintelis nevykėlis! “Tuoj juos pasikviesiu!”, arba “tu prieš juos tik kirminas”! Jeigu yra sportinis interesas, galite testi monologą. Noras būti čempionu neleidžia susitaikyti su tuo, kad visi čempionais nebus.
Prisiminėm pergales, o dabar – rimčiau apie IT sprendimų problemas, kurios nėra susijusios su gamintoju.
Kažkada teko migruoti nuo MS DOS į Windows. Ir mes keitėme duomenų suvedimui skirtą programą. Klientas vis kabinėjosi ir nenorėjo pradėti naudoti. Kol nenuvažiavome į vietą ir viskas paaiškėjo. Duomenis suvedinėjo studentai. Jie gaudavo pinigus už vieno blanko suvedimą. Taigi su FoxPro parašyta programa jie anketą suvesdavo per 45 sekundes, o, va, po Windows – per 3 minutes. Ir todėl nenorėjo naudoti. Ne MS Windows buvo kreivi, o mes, kurie iš pradžių nesupratome, ką reikia padaryti. Vėliau viską pataisėme, ir duomenų suvedimas pagreitėjo. Dabar anketa buvo suvedama per 30 sekundžių. Klientas migravo į naują sistemą per savaitę.
Taigi, kaip pavadinti skirtumą tarp 45 sekundžių ir 3 minučių? Pats trumpiausias žodis yra MUDA. O kodėl klientas po pataisymo greitai migravo? Nes IT pasiūlė, kaip sumažinti MUDOS, tai yra davė realiai naudą.
O dabar grižkime prie iPhone. Tenai viskas gražu ir patogu, viską galima greitai padaryti. Jeigu dar pridėtų kelis mygtukas, tai procesas tik pagreitėtų 
. Net dabar už jį mokama kaina butų maža, nors kainuoja jis nepigiai. O kai paimi telefoną su Android, kuriame ekranas gali rodyti 64K spalvų, o ikonos vis dar 16 spalvų, susimąstai, ar viskas veiks greitai. Ir veikia greitai, nors ne viską gali padaryti taip pat greitai, kaip su iPhone, gal todėl ir dalina Android OS už dyką?
Windows telefonai turi savų problemų, ir tas vaiksčiojimas po meniu tiesiog žudo. Ypač, kai nepataikai iš pirmo karto. Vėl girdžiu diskusijas apie privalumus. Bet užduokite sau klausimą, ar tikrai vartotojui svarbu, koks softas sukasi jo telefone? Ar jam svarbu, kad viskas veiktų, kad tenai būtų, ką jis naudoja, ir viskas veiktų žaibiškai? Panašu, kad mes kalbame apie usability.
Usability buvimas yra pati didžiasia vertė, kurią galima gauti iš IT. Apple tai įrodo kiekvieną kartą išleisdama produktą. Kadangi usability nėra aiškiai išmatuojamas, tai mes pereinam į subjektyvumus. Ir tada atsitinka tokia situacija, kad žmogus, kuriam usability aktualu, padarys viską, kad įrodytų, kad IT yra bloga. O kūrėjas pateiks visus logiškus argumentus, kad taip nėra. Iš tikro šiuo metu kalbama apie emocijas ir logiką. Dažniausiai jos nesusitars, ir mes gausime amžiną šventą karą. Prisiminkite mano pateiktą pavyzdį su 45 sek. ir 3 min. Kai mes logiškai įrodinėjome, kad viskas veikia, o klientai purtėsi programinės įrangos visais įmanomais būdais, nes jam veikė ne taip, kaip jis norėjo, nors paaiškinti nesugebėjo.
Va, dabar jūs jau žinote, kaip sukelti šventą karą dėl bet kurio IT sprendimo. Jeigu tai web sprendimas, tai galima surasti tokią naršyklę, kuri kreivai rodys. Jeigu desktop sprendimas, tai galima prie spalvų prisikabinti. Manau, mintį pagavote…
Bal 01 2011
Mums reikia jūsų palaikymo
Žodžiu, pribrendom.
Kaip jūs žinote, Lietuvoje buvo bandymų apmokestinti interneto tekstus. Tai bandė daryti Artūras Račas, VZ.lt, galbūt dar kas:
Ribodami reklamos invaziją turėjome ieškoti būdų, kaip kompensuoti turinio gamybos ir palaikymo išlaidas. Po pasaulinio interneto burbulo sprogimo 2000-aisiais visi suvokėme, kad “nemokamų pietų nebūna” – kas nors turi dengti išlaidas. Todėl, orientuodamiesi į klientams draugišką, neprikištą reklamos interneto aplinką, buvome priversti apmokestinti turinio vartotojus, o nemokamą prieigą palikti tik dienraščio “Verslo žinios” prenumeratoriams.
Apie turinio apmokestinimą buvo surengta diskusija prieš metus vykusiame “Login2010″, tuomet buvo aiškiai pasakyta, kad turinio apmokestinimas yra tik laiko klausimas. Šiemet, per “Login2011″ buvo belikę formalizuoti poreikį.
Žodžiu, šis klausimas išspręstas. Nuo šiol commonsense.lt yra mokamas tinklaraštis. Tapome vienais pirmųjų BATGA-A (Blogosferos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros) narių, kuriai patikėjome turtinio atstovavimo bei rinkliavos klausimus.
Pagal BATGA-A nuostatus, kiekvienas tinklaraštis gali nusistatyti savo kainodarą.
Mūsų yra tokia.
Kainos* **
- Mėnesinis skaitytojo mokestis – 25 Lt / mėn.
- Pirmasis komentaras prie įrašo – 0 Lt
- Antrasis komentaras prie įrašo – 0 Lt
- Trečiasis ir vėlesni komentarai prie įrašo – 0,15 Lt / komentaras
- Komentarai iki 140 ženklų (twitter ilgumo) – 0 Lt
- Komentarai nuo 140 ženklų – 0,15 Lt / komentaras
- Įrašo perspausdinimas kitame interneto tinklapyje (portale) ar senobiniam spausdintam leidinyje – 400 Lt / įrašas
*Visi įkainiai sumuojami
**Visos kainos kol kas be PVM
Nuolaidos
- BATGA-A nariams taikoma 50% nuolaida visoms paslaugoms
Suprantame, kad naujoji tvarka gali atbaidyti kai kuriuos skaitytojus, tačiau neabejojame, kad dauguma liks kartu su mumis.
Mūsų paskaičiavimais, aktyvaus skaitytojo išlaidos investicija mūsų tinklaraščiui neturėtų viršyti 30 Lt per mėnesį. Savo ruožtu, siekdami pagerinti ROI rodiklius, savo tekstuose daugiau dėmesio skirsime pardavimų procesų ir atsargų valdymo patarimams, kas suteiktų greitą finansinę naudą skaitytojams iš atitinkamai B2B ir mažmeninės prekybos sektorių. Taip pat motyvuotai atsakysime į kiekvieną mokamą komentarą.
Be to, mažiausiai kartą per mėnesį parengsime “Verslo klasės” lygio įrašą apie asmeninių finansų valdymą, kad jūs kuo greičiau išsivaduotumėte iš finansinės narkomanijos ir neturėtumėte mokumo problemų ne tik mums, bet ir kitiems mokamiems tinklaraščiams.
Suprantame, kad esame vienas brangiausių BATGA-A tinklaraščių, bet turime planą, kaip pateisinti skaitytojų investicijas ir suteikti jums greitą finansinį efektą.
Mokėjimus galėsite atlikti per BATGA-A, kaip numatyta.
Neapmokėti komentarai gali būti ištrinti be atskiro perspėjimo.
Dėkojame, kad esate su commonsense.lt.
BATGA-A nariai, prisijungę prie iniciatyvos:
Papildyta: BATGA-A informaciniu rėmėju, laimėjęs viešinimo konkursą, tapo portalas VZ.lt. Sveikiname!
