Priežasties-pasekmės logikos jėga

Apie būtinumą suprasti priežasties-pasekmės logiką prieš imantis veiksmų rašėme ne kartą ir ne du. Net nemėginsiu visus juos čia išvardinti. Tiesiog paminėsiu keletą jų:

Šlapiai skudurinė Raimondo Kuodžio logika
Smulkusis verslas
Vienos tiesos sugrįžimas #2
Šventos karvės valdo
Darbuotojų problemos įtaka verslui

ir dar daug kitų. Tačiau matyt kartojame per mažai, nes toks mąstymas vis dar nėra įprastas. Ir nieko keisto, nes mūsų NIEKUR nemoko mąstyti. Tipinė mokymo įstaiga daro iš mūsų triušiukų ir papūgėlių hibridus.

Bet šiandien ne apie tai. Šiandien noriu pasidalinti puikiu priežasties-pasekmės logikos galią iliustruojančiu filmuku. Gero žiūrėjimo.

httpv://www.youtube.com/watch?v=jU2iWZEYbKA

komentarų yra lygiai 6

  1. Va čia tai nuostabus filmukas. Tobulai suprantamai viskas pateikta. Būtų jėga visą tokią kolekciją peržiūrėti. Gal ką pasiūlytumėt?

  2. Aleksej

    so what? na vasara silta, ziema salta, sunku gyncytis.
    Kur esme? Kaip sprest? Tarkim atsirado vienas globaliai mastantis (beje ju buvo ir per krize) ir ka jis gali pakeisti visuotineje panikoje, kai recesija ji tiesiog kabina kaip lavina, nors jis ir stirpiai priesinasi?
    Kaip padaryti globalu “change your mind’?
    Visu ismokint neimanoma – utopija.
    Kur sprendimas?

    • Mauras

      valdžioje ir centriniuose bankuose turėtų sėdėt “globaliai mąstantys”, nenuperkami stambaus kapitalo, ir visom įmanomom priemonėm (švietimu, PRu, įstatyminėm priemonėm) neleisti pūsti kainos burbulų, kaip buvo su globaliu kreditu ir NT. Deja, tai utopija, nes turintys rinką prižiūrėti centriniai bankai, valdžia ir jos agentūros visur dalyvavo kredito ekspansijoj ir NT burbulo pūtime, kai kur ypač nuoširdžiai.

      Iš burbulų uždirba gudriausi spekuliantai, nukenčia eiliniai žmogeliai. Kad rinkos savaime yra efektyvios ir racionalios – bankininkų pasakos.

  3. Mauras

    komentaras ne į temą: atradau ir paskaičiau užpernykštę “Kuodžio logiką”, ir turiu pasakyti kad situacija su mokesčių didinimu ir telikais mažmenoje (mano galva, kuri nieko nepuošia) ten tiesiog be ceremonijų pritempta. Visgi pasikrapščius pakaušį, įmanoma sujungt, kad telikų paklausa sumažėjo visai ne dėl to, kad žmogeliai nebeturėjo kelių pinigų po PVMo pakėlimo, o dėl to, kad supanikavę bankeliai staigiai užraukė vartojamąsias ir kitas paskolas, visi nustojo pirkt NT, ir mažmenoj ne pirmo būtinumo prekės krito. Nebegaunantys paskolų ir supratę kad kažkas vyksta neaiškaus dauguma darbdavių pradėjo mažinti ir atleidinėti, o žmogeliai kurie ką nors turėjo ar uždirbdavo, kišt daugiau pinigus į kojines, mažiau į prekes.

    IMHO tai tik dar vienas pvz., kad priežastinius ryšius suvokti svarbu, ir kad įmonių valdyme tai daug lengviau padaryti nei makroekonomikoje. Kaip jau ne kartą linkėta – rašykite apie tai, ką išmanote geriausiai.

  4. […] sense labai senai rašė apie priežasties-pasekmės logikos jėgą. Ne tiek rašė, kiek rodė smagų filmuką. Ne tik, kad pravertė susidraugaujant su […]

  5. Sharunas

    Įdomus filmukas. Bet čia logika pagrįsta vienu principu – per tam tikrą laiką atsargos išparduodamos ir vėl turi būti pagamintos. Ciklas visoje grandinėje atsistato. O kas būtų, jei galutinis vartotojas visai nebeperka arba perka minimaliai ir grandinės atsistatymas truktų ne tris mėnesius (kaip filmuke), bet metus ir ilgiau? Ir toliau laikyti darbuotojus ir mokėti jiems?

    • Šis filmukas parodo priežasties-pasekmės logikos taikymą. Žinoma, prielaidų gali būti įvairių, ir jas reikia tikrinti. Viso Mąstymo procesų (TOC – TP) kurso į keleto minučių filmuką nesudėsi.
      Tačiau jis gerai iliustruoja, kuo skiriasi loginė analizė nuo tiesiog analizės.
      O dėl kritimo – tai protingai valdoma įmonė, visuomet veikia keletoje rinkų. O tai leidžia esant kritimui, dėmesį perkelti iš vienos rinkos į kitą ir nemažinti nei pardavimo apimčių nei darbuotojų skaičiaus.

Jūsų komentaras