Turbūt girdėjote šios savaitės naujieną, kad Kaune statomos Žalgirio arenos atidarymas bus eilinį kartą nukeltas. Pagal paskutinį planą, pabaigtuvės buvo numatytos 2011-05-01, tačiau “aiškėja, kad arenai baigti reikia dar kelių mėnesių”:
Arenos, kurioje vyks Europos krepšinio čempionato finalai, statytoja „Vėtrūna“ teigia, kad architektas vis koreguoja projektą, tad atsiranda papildomų darbų.
Architektas Eugenijus Miliūnas sako, kad visos statybos koreguojamos. Statant Žalgirio areną keistas fasadas, ventiliacijos, gaisrinės saugos sistemos. Šiuo metu nebaigtas arenos fasadas, nenutiesti inžineriniai tinklai, nebaigta montuoti ventiliacijos sistema.
Pagal vieną iš pirminių planų statybų darbai (be aplinkos tvarkymo) turėjo būti baigti iki 2011-02-01. Ta proga pernai spauda persispausdino pačių statytojų išleistus PR žvirblius:
„Manome, tikrai spėsime įvykdyti visus įsipareigojimus, juo labiau, kad sutartyje numatytos pakankamai didėlės baudos – už kiekvieną dieną po 0,1% nuo neatliktų darbų”, – pranešime cituojamas p. Valužis (gen. rangovinės firmos “Vėtrūna” gen. direktorius).
Bet, kaip žinome, žodis žvirbliu išlėkęs grįžta jaučiu. Kad taip nenutiktų, užsakovas – Kauno m. savivaldybė – šiemet iškart po Naujųjų metų paleido kontr-žvirblį, kad deadline yra 2011-05-01:
Pirmadienį Kauno miesto savivaldybė pratęsė sutartį su Kauno Žalgirio areną statančia bendrove „Vėtrūna”. Sutartis pratęsta iki gegužės 1 dienos – tai paskutinis galimas terminas.
„Arena turės būti baigta gegužės mėnesį, tai yra galutinis terminas, kuris teisiškai jau nebegalės būti keičiamas. Gegužės mėnesį arenoje statybininkų jau neturėtų būti”, – sakė mero patarėjas Vygantas Gudėnas.
Bendrovė kaip sutarties įvykdymo garantą banke įmokėjo 8,5 mln. litų įmoką. Jeigu rangovas, statantis areną, nevykdys sutarties įsipareigojimų iki gegužės 1 dienos baigti visus darbus, savivaldybė turės teisę pasiimti šiuos pinigus.
Taigi nesunku nuspėti, kad šis statinys tapo ne tik statybininkų bei PR specialistų objektu, bet ir teisininkų.
O ar galėjo būti kitaip? Lietuvoje, kur statybos – didelės ir mažos – laiku (numatytu pirmame plane) baigiamos rečiau nei ateina Velykos? Statybininkų vėlavimai nieko nebestebina, nes tai yra norma. Prisiminkite savo paskutinį remontą ar namo statybą.
Neefektyvumą statybose matote ne tik jūs, bet ir mes – efektyvumo konsultantai. Todėl tai buvo tik laiko klausimas, kada ateisime ir į šį sektorių, siūlydami statybų įmonėms naudoti efektyvumo metodus, kuriuos jau naudoja gamybos, paslaugų, prekybos įmonės.
Taip, statybose yra niuansų. Todėl šioje rinkoje dirbsime kartu su žmonėmis, kurie yra pastatę ne vieną ir ne du namus. Kurie mieliau nešioja šalmą nei kaklaraištį.
Žemiau straipsnis, kurį kartu su Augustinu parengėme žurnalui “Statybų žinios” pažymėdami iškart dvi progas: praūžusią “Resto” parodą ir Lieknos statybos instituto įkurtuves. Kas neturite laiko skaityti, į pirmuosius seminarus (2011-05-16 ir 2011-06-07) galite registruotis neskaitę 
Ko gero, statybų tema dažniau pasisakysime beigi padiskutuosime ir šiame tinklaraštyje.
Nepatogi tiesa apie statybų efektyvumą
“Remonto neįmanoma užbaigti, ji galima tik sustabdyti”, – originali frazė, puikiai iliustruojanti situacijos beviltiškumą, susidūrus su meistrais ar statybininkais. Vėlavimas, brokas ir permokėjimas už darbą tapo neišvengiama bet kurio statybų projekto sąlyga. Ar tikrai mes nemokame statyti kokybiškai, nevėluodami ir neviršydami numatytos sąmatos?
Kolkas, deja, nemokame. Ar tai būtų individualus namas, ar daugiabutis, ar krepšinio arena – vis kažko pritrūksta. Visur savi niuansai ir pasiteisinimai. Tik rezultatas dažniausiai tas pats: keliskart atidėtos įkurtuvės, teismai keliais frontais ir paniekinančios šypsenos iš sutiktų žmonių, kai jiems prisistatai esąs statybininkas. Žmonės yra sutikę ir patikimesnių nei mes.
Visi girdėjo apie efektyvumą
Šių eilučių autoriai daug metų praleido gamyboje ir statybose, todėl puikiai žinome, kas slypi už blizgančių pastatų fasadų: keiksmai, nepasitikėjimas, nepasitenkinimas, atleidimai, baudos, bankrotai. Statybų parodose bendraujame pasirišę kaklaraiščius, demonstruojame savo produktų kokybę ir technines galimybes. Tuo tarpu statybų aikštelėje sėkmę nulemia tai, kaip šalmais pasipuošusios galvos sugeba efektyviai valdyti milžiniško kompleksiškumo sistemą. Tai, ką matome parodos stende, tegu pačiame didžiausiame, tėra maža statybinės veiklos dalelė. Ką parodoje reikėtų įsigyti, kad statybinė veikla taptų efektyvesnė: t.y. objektus mes statytume greičiau, pigiau ir kokybiškiau?
Šiuo metu steigiamas Lieknos statybos institutas kelia sau tikslą pagerinti viso statybų sektoriaus konkurencingumą. Liekna statyba – arba “Lean Construction” (angl.) – tai požiūrio, principų ir metodų visuma, skirta užtikrinti ilgalaikę statybų įmonės sėkmę, jos gebėjimą efektyviai bei pelningai dirbti dabar ir ateityje. Lietuvių praktikai, pastatę namų nuo pamatų iki rakto, imamės diegti japoniškąją Lean metodiką mūsų sektoriuje. Lean principai ir metodai Lietuvoje sėkmingai taikomi baldų, elektronikos pramonės, metalo, mašinų gamybos įmonėse. Didesnis veiklos efektyvumas suteikia kompanijoms konkurencinį pranašumą, tačiau statybų bendrovės šią galimybę kol kas ignoruoja.
Grįžkime į statybų aikštelę. Čia visi yra girdėję apie efektyvumą, ir to pakanka. “Dabar, konsultante, mums ne iki tavo teorijų. Šią sekundę svarbiausia staigiai atsivežti trūkstamas medžiagas. Jos būtų atvažiavusios vakar, bet darbų vadovas negalėjo užsakyti, nes įmonė turi skolų tiekėjui. Šiandien ši problema, rytoj bus kita. Visko nesuplanuosi, tad ar verta gaišti laiką šnekoms apie efektyvumą?”.
Atsakome: verta!
Pažiūrėkime į veidrodį. Užsakovas moka už kvadratus. Darbininkams taip pat mokama už kvadratus. Kai darbai neįvykdomi laiku, mokam baudas už uždelstą dieną. Tada, logiška, vadovas rėžia algas darbininkams – juk jie vėluoja! Tuomet darbininkai protestuodami meta įrankius ir palieka įmonę. Įmonė ieško kitų, kas pabaigtų pradėtus darbus, bet kitų kainos (už kvadratą) didelės, nes liko “galiukai”, taigi maži kvadratai…
Ir niekam nesvarbu, kad darbininkas vėluoja dėl to, kad jis neturėjo medžiagų, kurių neatvežė, nes rangovas turi skolų tiekėjui (arba, tarkime, medžiagų dar neišsirinko užsakovas, kurio architektas-dizaineris dabar atostogauja). Nesvarbu, kad rangovas užsakovą informavo apie vėlavimus – perspėjo žodžiu, tada parašė raštu priminimą apie nesumokėtą skolą, o tas atrašė, kad darbai viršija numatytą sąmatą, o sutartis buvo sudaryta fiksuotai kainai ir laikui. Ir dar žodžiu primena, kad jis turi įsikelti iki Kalėdų. Tuo pat metu, ruošdamosi blogiausiam, abi pusės skaičiuoja, kokius nuostolius kiekviena patyrė, ir niekaip nesuskaičiuoja, kiek kainuoja viena pavėluota diena. Tuo tarpu statybų vadovui visos šios peripetijos nesvarbios, nes dabar svarbiausia kuo greičiau surasti naujų darbininkų, kurie pabaigtų likusius kvadratus.
Lean padeda suprasti statybų anatomiją ir fiziką, grandžių skirtumų ir tarpusavio priklausomybės poveikį galutiniam rezultatui. Šie fiziniai aspektai įprastoje statybų aplinkoje dažnai ignoruojami, nes dėmesys sutelkiamas į nereikšmingus momentus. Tai nereiškia, kad statyboms vadovauja kvailiai – tiesiog lokalus vienos grandies optimizavimas, neįvertinus jo poveikio visai sistemai, neduos naudos ir gali būti netgi žalingas. Na, nurėšim algas darbininkams už vėlavimą, optimizuosime kaštus atsisakydami krano (nes jis daug laiko “prastovi”), o kaip tai padės greičiau ir kokybiškiau pastatyti namą?
Beje, dėl krano. Štai įpusėjus darbams rangovinės firmos direktorius pastebi, kad viršijama sąmata. Ataskaitoje matyti, kad pereikvota mechanizmų: sąmatoje numatyta, kad kranas dirbs 8 motovalandas, o atėjusi sąskaita-faktūra rodo penkis kartus didesnį “faktą”. Pasirodo, kranų įmonė ima už pamainą. Jai nesvarbu, kad per savaitę rangovui krano reikia tris valandas iš ryto ir 15 minučių po pietų – pasirašyti tenka už 8 darbo valandas: juk kranininkas dirbo, kranas dėvėjosi, degalai buvo eikvojami, t.t. Susimokam ir už krano atvykimą 15 km atstumu.
Pastebėjęs tokį lėšų švaistymą, rangovinės firmos direktorius liepia taupyti. Statybų vadovas, gavęs velnių už tai, kad neefektyviai panaudoja brangų kraną, nuo šiol organizuos darbus taip, kad krano reikėtų kuo rečiau. Ta proga paprašo personalo skyriaus, kad priimtų iš biržos pagalbinių darbininkų, kurie nešios medžiagas į viršų, o kranas bus paleidžiamas po pietų ir pasirašoma už keturias valandas.
Taigi, darbininkai visą dieną nešioja maišus su medžiagomis – užlipa tris kartus, sušyla, tada parūko, vėl užlipa, nusirengia – karšta, tada dar kartą parūko. Tuo metu kažkas prašo išstumti užstrigusį “prorabo” kabluką, kuriuo jis važiuoja atvežti diskų “bolgarkei”, nes betonuotojai negali nupjauti neteisingai sudėtų armatūros strypų. Taigi veiksmas vyksta… Tik kam įdomu, kad darbininkai pradirba daugiau litų, nei tas kranas, kuris medžiagas užkeltų vienu pakėlimu. Svarbiausia, kad mechanizmų pereikvojimas suvaldytas…
Žinome, kaip sunku pastatyti namą: “nepagalvojimai” projektuojant, sąmatininko klaidos, medžiagų tiekimo trukdžiai, spaudimas statybų vadovams, darbininkų nekompetencija, finansiniai ginčai su užsakovais. Nepaisant to, namai kyla. Tai gal ir keisti nieko nereikia? Naujakūrys juk nesužinos, kad bestatant jo namą pasikeitė pusė brigados, kad „prorabas“ savo vaikų nematė kelias savaites, kad vienas darbuotojas susižeidė krisdamas, nes nebuvo aptvėrimo (nes saugos priemonės daug kainuoja, o sąmatoje to nėra), kad rangovas sumokėjo baudą už darbų saugos reikalavimų nevykdymą, kad užsakovas ir rangovas iki šiol derasi dėl baudos už vėlavimą dydžio.
Kuo gali padėti Lean?
Štai statomi du monolitiniai namai – vienas Vilniuje, kitas Dubajuje. Lietuvoje įprastas statybos greitis yra 3 aukštai per mėnesį, Emyratuose – vienas aukštas per 3 dienas. Taip, jie arabai, pas juos karščiau, be to, jie dirba ne 20 m aukštyje kaip mes, o 200 m…
Didžiausias greitis, per kurį yra tekę pastatyti aukštą šių eilučių autoriams, buvo 5 dienos. Žinau, kad tokį greitį yra pavykę išspausti ir daugiau kolegų, ypač betonuojant daugiaaukščio viršutinius aukštus, kai kartojamos jau kelis kartus vykdytos pasikartojančios operacijos. Gal čia mūsų projektuotojai kalti, kad projektuoja per žemus namus, neleidžiančius mums pademonstruoti arabiško efektyvumo?
Iš tiesų efektyvumą lemia ne akių siaurumas ar odos tamsumas. Pagrindinis Lean principas – sukurti daugiau vertės, atsisakant nereikalingų veiklų, t. y. naudojant mažiau resursų. Nereikalingų veiklų šalinimas visoje statybų grandinėje, o ne atskirose vietose, sukuria procesus, reikalaujančius mažiau darbo jėgos, mažiau laiko. Be to, pastebimai sumažinamos sąnaudos ir atliekama mažiau broko.
Kaip tai padaryti jūsų statybos aikštelėje? Svarbu matyti ir žinoti, kas yra inžinierių kompiuteriuose, konstruktorių galvose ir statybų aikštelėse, kad būtų galima maksimaliai sinchronizuoti šias veiklas, siekiant išvengti prastovų kritiniame kelyje (darbininkai laukia, kol atveš betono), perprodukcijos (atvežė per daug betono, galim pasiruošti prisipildyti kišenes), permokėjimų (už “galiukų” kvadratus), statybų broko (vėlavom priduoti objektą, todėl dažėm nelaukdami, kol sienos išdžius).
Tam reikia į vieną intergruotą komandą suburti statybų grandinės žmones, atstovaujančius užsakovui, architektui, rangovui, subrangovams ir tiekėjams. Jie visi yra sistemos dalyviai, todėl kritiškai svarbu, kad jie suprastų savo lokalių veiksmų galimas pasekmes visai sistemai. Kuriant projekto sąmatą atsižvelgti ne tik į objekto projektą, bet ir statybų procesą, jo žingsnių eiliškumą ir tarpusavio priklausomybę. Statybų aikštelėje daryti tik tai, ką reikia, ir tik tiek, kiek reikia: geriau stovėti “be darbo”, nei jį imituoti. Operatyviai dalintis informacija apie situaciją ir iškilusias problemas ir staigiai reaguoti įvertinus, kokį poveikį problema turi galutiniam rezultatui.
Savo ruožtu, plėtodami Lieknos statybos instituto veiklą, sieksime, kad šie principai būtų kuo plačiau taikomi Lietuvos statybų bendrovėse. Kad užsakovai, užuot įprastai bandę nudrožti nepatikimus statybininkus, būtų linkę papildomai susimokėti už patikimumą. Kad įteikę užsakovui raktą derėtumėmės ne dėl baudos už vėlavimą, bet dėl premijos už anksčiau baigtus darbus.
