Kuinas ir morka

Teko sudalyvauti didelės įmonės susirinkime. Vyko diskusija tarp HR (personalo) skyriaus ir darbuotojų, kokias perk (pašalines pajamas – taip pasiūlė išversti google) darbuotojai norėtų gauti. Nes HR skyrius jaučiasi nieko neveikiantis ir iš įmonės akcininkų išmaldavo pinigų, kuriuos skirs motyvacijai. O argumentas gauti papildomų pinigų buvo geležinis. Yra toks tyrimas, kad žmogus dovana džiaugiasi dvigubai labiau, negu gavęs tokią pačią pinigų sumą. Taigi akcininkai nusprendė sutaupyti, o HR – parodyti, kad dirba. Va, liko tik darbuotojus įtikinti, kad jie turi džiaugtis ir būti motyvuoti. Taigi tam ir buvo skirtas šis susirinkimas.

Darbuotojai greitai pasidalino į tris grupes. Jauniausioji grupė dar nežino, kas tai yra pakiša, ir kaip ja naudotis. Todėl susirinkime sėdi tik todėl, kad liepta, ir savo nuomonės nereiškia. Aišku, jie labai užsiėmę ir kankina savo išmaniakus.

Vidurinė (pagal amžių) grupė bando klausyti, nors iš patirties žino, kad šiame šou jie tik statistai ir todėl su viskuo sutinka. Nors supratimo, kas čia vyksta, nelabai turi.

Ir lieka vyresnioji grupė, kuri jau visus tokius eksperimentus mačiusi ir neturinti ko prarasti. Todėl aktyviai reiškianti savo nuomonę. Kadangi susitikimas vyko dvi valandas, tai visų peripetijų neaprašinėsiu, o paimsiu tik vieno darbuotojo labai subjektyvią nuomonę.

Beveik į visus pasiūlimus jis siūlė geriau sumokėti per atlyginimą, negu švaistyti pinigus. O pasiūlymai buvo įvairūs.
Pradėkime nuo sporto klubo. Juk tai tiesioginis rūpinimasis sveikata. Atsakymas buvo toks pats paprastas: “Man jau 60 metų, ir tai man neaktualu. Aktualu, nebent aš eičiau su anūkais, bet anūkų tai jūs neapmokėsite, ir, be to, nerasite kur aš galėčiau nueiti. Todėl aš tuo nepasinaudosiu ir mane ims pavydas, kad kiti naudojasi. Vietoje motyvacijos gausite demotyvatorių”.

Kitas pasiūlymas – pasiskiepyti nuo gripo. Buvo atmestas vos ne vienbalsiai. Kiek gi galima engti žmones, leiskite jiems turėti ir gripines atostogas.

Naujametinis vakarėlis irgi nebuvo labai jau džiaugsmingai priimtas. Priežastys paprastos: nors ir visai nieko už svetimus pinigus pagerti, bet toli gražu ne visi geria. O būti latino styliaus klounu arba piratu, niekam neatrodė linksma. Ir jau girdėtas komentaras: “Aš geriau su draugais ar šeima kartu vakarą praleisiu, ir jūs geriau 13 atlyginimą išmokėkite”.

Taip diskusija tesėsi, kol kažkas nepasiūlė, kad reiktų sutarti kriterijus, pagal kuriuos motyvacijai bus išleisti pinigai. Sutarti kriterijai buvo tokie:

  • Turi tikti visiems darbuotojams. Vadams taip pat. Jokios diskriminacijos.
  • Turi visi darbuotojai gauti po lygiai. Jeigu kas nors nesinaudoja, reiškia, negauna, taigi toks pasiūlymas netinka. Visuotina socialinė teisybė ir lygybė.

Jau galite spėti, kuo surinkimas pasibaigė. Pasirodo, šiuos kriterijus atitinka tik premijos. Kas ir buvo nuspręsta padaryti. Čia net jaunesnioji grupė darbuotojų sukruto ir nuo savo išmaniakų atsitraukė, kad aptartų naujus skambinimo planus.

Po susirinkimo susitikau su vienu iš aktyvistų, ir prie kavos pašnekėjome. O pradėjome nuo to, iš kur pas juos atlyginimas atsiranda.

Na, iš pardavimų atimam žaliavas, o kas liko, dalinam tarp mokesčių, darbo užmokesčio, investicijų (amortizacijos) ir akcininkų pelno. Taigi yra tik du būdai pasididinti atlyginimą – padidinti pardavimus arba atimti iš kitų. Šiuo atveju akcininkai pasidalino savo pelnu ir taip padidėjo darbo užmokesčio fondas. Beje, klausiu, kodėl taip stipriai priešinotes visokioms motyvacinėms formoms? “O tu kriterijus prisimeni?”, – gavau tiesmukišką atsakymą.

Toliau diskusija nuvažiavo į tai, kokios yra neigiamos pasekmės, kai kažkas yra dalinama, ir nevisi tai gauna. Ir dar jeigu gauna, tai ne po lygiai. Tas „ne po lygiai“ greitai perėjo į progresinius mokesčius. Ir tada aš sugalvojau suktą klausimą: jeigu visiems reikia duoti po lygiai, tai kodėl iš kiekvieno reikia atimti ne po lygiai, juk tai kvepia socializmu? Po tam tikros diskusijos buvo prieita išvados, kad tai nėra labai gerai, nes toks socializmas yra totali visuomenės diskriminacija. O, va, diskriminuojamas niekas nenori būti.

Nuo diskriminacijos perėjome prie to, kad valstybė, surinkusi mokesčius, juos dalina visiems. Pradėkime kad ir nuo pašalpų ar kitokių piniginių išmokų. Aš suprantu, kai yra nutiesiamas kelias. Juo kiekvienas, nors teoriškai, gali pasinaudoti. O, štai, kažkam išmokėta išmoka nepasinaudosi. Kaip ir aptarti kriterijai yra pažeidžiami. Keletas argumentų buvo, kad pašalpos mokamos tik nelaimės atveju, bet realiai greitai sutiko, kad tai yra jų pačių sukaupti pinigai, o, be to, yra kaimynai, kuriems geriau veidą nupaišytų, negu išmokas finansuotų.

Galiausiai paklausiau, ar tos firmos darbuotojai norėtų, kad jų atlyginimai pakiltų apie 20%. Neatsirado prieštaraujančių. Juokais siūlau: taigi uždarykime “Sodrą”, anuliuokime visas pinigines išmokas (reprezentacines taip pat) ir tiek mažiau jums reiktų mokėti mokesčių. Nes tą, ką šiandien su jumis pabandė prasukti HR, siūlydamas visokias socialines programas, tą pati suka ir Seimas. Duodamas vieną saldainį iš jūsų paima kaip už du. Po pauzės buvo tik vienas komentaras: tu (čia apie mane) visada suvedi taip, kad pasijauti lyg kuinas su prieš nosimi pakabinta morka, o dabar dar ir žinai, kad jos negausi.

Taip ir išsiskirstėme, kiekvienas su savo mintimis.

Bet jeigu atidžiau pažiūrėjus į visą šią istoriją, aišku, kodėl darbuotojai pasipriešino įmonės socialinei programai: tai mažino kiekvieno pajamas, o nauda buvo abejotina. Klausimas, kodėl tas pats nevyksta (pasipriešinimas), kai Seimas atlieka lygiai tokį patį triuką?

Ir dar vienas klausimas: o kiek būtų galima sumažinti mokesčius, t.y. padidinti atlyginimus, jeigu valstybė liautųsi mokėti pinigines išmokas? Na, išimtis galėtų būti tik tarnautojų atlyginimas. Kokia jūsų nuomonė?

komentarų yra lygiai 25

  1. penki kebabai

    Į pirmą klausimą, sakyčiau, atsakymas toks: seimas demokratiją žaidžia mažesne apimtimi, neduoda liaudžiai stipriai įsijausti į sprendėjo vaidmenį. Pasinaudoja gera taisykle “neužduok klausimo, jeigu nenori išgirsti atsakymo”. Jeigu dėl kiekvieno dalyko būtų rengiami referendumai, daug ką tektų keisti. Todėl saugiau tiesiog tyliai daryti savo darbus ir neklausti nuomonės.

    Aprašytoje įmonėje irgi nebūtų pasipriešinimo, jeigu tema nebūtų per stipriai eskaluota. Pavyzdžiui, jeigu be jokių diskusijų penktadienį ketvirtą valandą įmonės darbuotojai būtų pakviesti susirinkimų salėje pavalgyti bandelių – tuo dalyku besipiktinančių praktiškai nebūtų. Arba jeigu visi darbuotojai ryte darbo vietoje rastų gaiviųjų gėrimų ir skanėstų. Vieni patys suvalgytų, kiti anūkams parneštų, ir vis tiek visi jaustųsi šiek tiek pamaloninti.

    Žiūrint vien iš darbuotojo perspektyvos, jam galbūt geriau gauti premiją. Bet įmonė turi ir kitų tikslų, ne tik pasiekti maksimalią individualistinę naudą. Įmonei gali būti svarbiau palaikyti ryšį su darbuotoju, arba lipdyti kolektyvą išplečiant darbuotojų bendravimo sritį ir t.t. Ar orientuotis į grupę, ar tik į nebendraujančius individualistus?
    Be to, lyginant bonusus, reikia ir į konkrečius dydžius atsižvelgti. Pavyzdžiui, aukščiau minėtieji skanėstai šiek tiek džiugintų, o 5 lt premija kaži ar džiugintų.

    Aprašytoji situacija man primena sutuoktinių porą, kurioje vyras ir žmona vienas kitam yra įgrįsę ir nenori turėti jokių bendrų reikalų. Jeigu tokiai porai duosi rinktis, pavyzdžiui, tarp bendrų pramogų, romantiškos vakarienės, ir tiesiog pinigų – pasirinks pinigus. Bet tai nereiškia kad poroms rūpi tik pinigai. Kai jau apsileista, nėra įdirbio, nėra jungiančių dalykų, tada ir sprendimai individualistiniai.

    Čia eilinio apatinės grandies specialisto pamąstymai :) Ačiū už dėmesį :)

  2. ghoul

    Atsakymas į šitą klausimą žinomas šimtmečiais. Yra daugybė atvejų, kai individualus gėrybių pirkimas neefektyvus arba neįmanomas (transakcijų kaštai, freerider’ių problema ir t. t.), todėl išspręsti šią problemą galima tik per viešąsias gėrybes, kurių teikimu ir užsiima valstybė. Tai pirma.

    Antra: individams individualiai siekiant geriausio rezultato galutinis rezultatas visai nebūtinai yra geriausias tiek visai visuomenei, tiek atskiram individui (kalinio dilema).

    Trečia: kartais tokio abstraktaus dalyko kaip „visuotinis gėris“ požiūriu yra naudinga atimti iš vieno ir atiduoti kitam, nors tas, iš kurio atimama, gal ir nepritartų (pvz., nedaug kas prieštaraus, jog verta paimti iš Uspackicho tūkstantį litų ir už juos išgelbėti nuo mirties sunkiai sergantį vaiką iš neturtingos šeimos, kuri pati susimokėti neišgalėtų.)

    Ketvirta: nuosekliai taikykime tą patį įmonės modelį. Įmonės darbuotojai suneša savo indėlį (darbą) į bendrą katilą, po to įmonės vadovybė paskirsto rezultatą savo nuožiūra.
    Lietuvos gyventojai suneša savo indėlį (mokesčius) į bendrą katilą, po to Seimas paskirsto rezultatą savo nuožiūra.

    Penkta (ar tiksliau pirmo iliustracija): daugelyje įmonių iš įmonės lėšų perkama arbata ar kava. Kodėl darbuotojai nereikalauja, kad įmonė geriau padidintų jiems algą atitinkama suma (turbūt kokiais 2 litais per mėnesį), o jie jau patys nusipirks tos arbatos?

    • klausimas:
      Štai teigiate, kad teisinga iš Uspaskicho atimti 1000 Lt. Galbūt… Tai matyt ir 2000 pakankamai teisinga ? O 3000 Lt ? Juk skirtumas tie patys 1000 Lt ? tai ir 4000 ? tuomet galima ateiti iki 1 mln… 5 mln… Juk vistiek jis turi daug…
      Jei galime atimti iš Uspakicho, tai gal galime iš šiek tiek mažiau turtingo… pas kuri ne 100 mln, o tik 50mln… 10 mln… 1mln…
      Man visuomet ta mistinis “visuotinio gėrio” pateisinimas priminena tokius dalykus kaip inkviziją, proletarijato diktatūrą, netgi nacionalsocializmą – juk jie visi dėl visuotinio gėrio (tikėjimo, klasės, rasės grynumo) nuveikė daug darbų, kuriuos šiuo metu smerkiame.
      Šiaip ta pačia logika remiantis reiktų iš tavęs atimti ir atiduoti pinigus (apie 70 Lt) narkomanui, nes jis negali nusipirkti, o jam tikrai REIKIA.
      Žinoma, kažkur yra riba, tik kas ją nustatys ?

      • ghoul

        1. Aš nesakiau, kad teisinga. Aš sakiau, kad naudinga visuomenei.
        2. Bet kokią idėją galima suvesti į absurdą. Pabandykime į kitą pusę. Kadangi, anot jūsų, imti mokesčius neteisinga, belieka panaikinti valstybę. Ką gi, yra Žemėje vienas kitas toks rojus. Afganistanas (ten, tiesa, valstybė formaliai yra, bet praktiškai savo teritorijos nekontroliuoja ir mokesčių didesnėje dalyje šalies niekas nemoka), Somalis. Bet neatrodo, kad tamsta labai skubėtumėte ten persikelti?
        3. Visa visuomeninė santvarka pagrįsta tuo „visuotiniu gėriu“. Tamsta juk nesipiktinate, kad siekiant visuotinio gėrio yra uždrausta, pvz., prieiti prie jūsų gatvėje su pistoletu rankoje ir paprašyti visų jūsų pinigų? To principo taikymas gali būti tiek teisingas, tiek klaidingas, ir neturint jokių objektyvesnių priemonių tam teisingumui įvertinti belieka pasikliauti demokratine sistema.
        4. Taip, riba kažkur yra. Būtent todėl išvedžiojimai, kad „jei galime paimti 1000 Lt, tai galima ir viską…“ yra tik išvedžiojimai. O kur konkrečiai ta riba, nustato įstatymų leidžiamoji valdžia, išrinkta demokratiškuose rinkimuose. Labai netobulas būdas, bet nežinau jokio geresnio. Jūs žinote?

        • A kuo skiriasi automatinis mano sąsktaitoje esančių pinigų nurašymas Sodros ar VMI naudai nuo to, kad ateina su pistoletu ir atima ? Tiesiog pistoletai šiais laikais kitokie…
          Beje, kažkada mokesčius surinkinėdavo (ar žmones tremdavo) visuotinio gėrio vardan jūsų įvardintu būdu.
          Aš gi nekvescionuoju valstybės ar mokesčių tikslingumo. Aš kvescionuoju tą teisingumo ribą. Beje, kalbant apie išrinktą valdžią – pvz. konservatoriai prieš rinkimus žadėjo būti prieš progresinius mokesčius, o ką kalba dabar ?

        • ghoul

          Tuo, kad tai daroma su tamstos sutikimu (netiesiogiai jį duodate išsirinkdami valdžią ir suteikdami jai įgaliojimus priimti jums privalomus sprendimus, tarp jų ir dėl mokesčių). Jei jums nepatinka mokesčiai – balsuokite už valdžią, kuri tuos mokesčius panaikins.
          Pakartosiu klausimą – ar galite pasiūlyti konkretų būdą tai ribai nustatyti?

  3. aina

    Kiek visko būtų galima, jei nemokėtų bedarbių pašalpių iš sodros (na priemet tokius istatymus, kad staigiai bendarbiu tukstanciais, tai ir sumokekit jiems, o ne is musu kisenes)… Jei seimas gautu atlyginima tik tuomet, jei valstybe gauna pelna (kur tai matyta – skola dideja, o jiems atlyginimai vieni didziausiu)….

  4. azartas

    O tai kodėl įmonėje norima visiems pritaikyti tą patį skatinimą? Išskirti kiekvienam po gabalą finansavimo ir tegul vienas eina į sporto klubą, kitas į baseiną, trečias mokytis tapyti ir t.t.
    Jei kyla klausimas, kodėl gi neatidavus kaip premijų tų pačių pinigų ir tegul kiekvienas tą daro savarankiškai, tai atsakymas irgi paprastas – kaip taisyklė taip ir neprisiverčiama eiti kad ir į tą sporto klubą. O čia jau abonementas bus nupirktas, tai kaip nenueisi :)
    Ba didžiąją daugumą reikia stumti, patys nejuda.

  5. Dodd

    Pinigai visada geriau. Beda tik ta, kad akcininkams/vadovams sunkiau pasiekti tuomet savo tikslus. Visi tie bonusai skirti tam, kad sutaupyti. Rotacija kainuoja, ir pakankamai nemazai.

    Del valstybes. O ka daryti su tais visuomenes atstovais kurie is esmes veltedziai yra. Tokiu yra 5-7%. Ka su jais daryti? Jiems mokamos ismokos, kad nekeltu neramumu salyje ir butu savo vietoje. Kokios alternatyvus is vis sioje vietoje galimos?

    • Kažkodėl aš manau, kad Lietuvoje tas procentas ŽYMIAI didesnis…

    • Aš labai norėčiau tikėti tokiu procentu. Bet iš kaime gyvenančių giminaičių kaimynų, kad jų pragyvenimo šaltinis pašalpos.
      Jei ne miestai, tai sakyčiau koks 60% kaimo gyventojų.

  6. bst

    Offtopic: Na ghoul man patinka.Su fonu(ekonominiu, apsiskaitymo – vadinkit kaip norit) zmogus.Rasau tik del to, kad paprastai LT tik varoma ir lazdavojama.Ir zinau, kad offtopic.Anyway.

  7. Kaip tik pirmadienį organizacijos paskaitoje apie darbuotojių motyvavimą žiūrėjom kiek linksmesnį, tos pačios temos video:) Įdomu paskaityti ir jūsų pasvarstymus šia tema.

  8. pro

    pradekime nuo “Yra toks tyrimas, kad žmogus dovana džiaugiasi dvigubai labiau, negu gavęs tokią pačią pinigų sumą.”- visatai straipsnyje pastatoma uz fakta ir uz konstanta. Kas pasake ? Kas dare ? Gal suklydo ? Esu dirbes vienose didziausiu LT imoniu ir visur tas personalo BUKIZMAS ir SABLONISKUMAS labiausiai varydavo i nevilti. Toks jausmas kad visi tu paciu asilu mokyklas praeje. Kas pasake kad pinigai nera pati geriausia motyvacija ? Uz juos gali nusipirkti ka nori, o svarbiausia – koreikia.
    Tebunie gali buti atsiskaitymas uz papildoma 13ta alga, bet nera geresnes motyvacijos uz pinigus !

    • ghoul

      Apskritai tamsta vargu ar teisus. Yra atlikta nemažai motyvacijos tyrimų, bet pinigų motyvacinė galia geriausiu atveju laikoma labai nevienareikšme. Paprastai algos dydis labiau priskiriamas prie „sanitarinių“ faktorių – per maža alga demotyvuoja, bet peržengus tam tikrą ribą jos didinimas motyvuoja labai mažai.

      Atsiprašau, konkrečių straipsnių ir tyrimų nepateiksiu, reikėtų nemažai paieškoti, o ir šiaip, personalo vadyba ir motyvacija ne visai mano sritis, manau, čia jau svetainės autoriai kur kas daugiau galėtų pasakyti.

      • pro

        Ir vel tos pacios dumu uzdangos: tai tu pats padaryk ta tyrima o ne migla cia pusk su savo “YRA ATLIKTA”.
        Tavo sie teiginiai yra tolygus mano pasakymui “Yra atlikta dar daugiau tyrimu Lietuvoje ir nustatyta, kad Lietuvoje pinigai yra didziausia motyvacine priemone”

        • ghoul

          Neabejoju, kad tamsta yra atlikęs ne vieną tokio pobūdžio tyrimą, publikavęs apie tai gausybę mokslinių straipsnių ir parašęs vadybos bei motyvacijos vadovėlių.
          Atsižvelgdamas į tai aš, žinoma, nedrįstu prieštarauti remdamasis savo menkomis teorinėmis žiniomis, pasisemtomis iš svetimų darbų ir knygų, taigi, diskusiją su jumis esu priverstas baigti. :)

      • pro

        tipinis diskusijos baigimas kai nera argumentu…

        • anoniminis bailys

          As tai manau, kad jei jau yra personalo skyrius, tai jis ir turetu individualiai isspresti kam ko reikia, kas ka labiausiai motyvuoja. Zmoniu charakteriai skiriasi, ekonomine situacija skiriasi, cia labai daug faktoriu. Bendro sprendimo niekada nebus, tik individualus.

          Sablonu taikymas, pagal socialiniu mokslu fakulteto bakalauro programos literaturos sarasa, kogero rodo visiska profesionalumo nebuvima. Cia tokius pas mus specialistus ir kepa.

          Jei tarkim jaunas vadybininkas gaunantis 1600lt i rankas, ant savo kupros tempiantis beveik pensininka teva ir sergancia motina, gautu sporto klubo abonenta uz 200lt, tai turbut su mielu noru tiems motyvacijos specialistams ismustu po pora dantu. O tuo tarpu sekretore, kuri galbut gauna maziau, bet radusi saldainiu dezute apsidziaugtu.

    • asta

      pro, šabloniškai-lietuviškai mąstote jūs. toks banalus lietuviškas “pinigai geriau už bet ką, o kas pasakys kitaip – tas kvailys ir šiaip neprotingas”. iš asmeninės patirties galiu pasakyti, kad pinigai nėra didžiausias motyvatorius. turiu patirties, kai paprastas pareigų pervadinimas buvo didžiulis motyvas, nes jis reiškė PRIPAŽINIMĄ. kiek tai kainavo įmonei? maždaug pusantros valandos darbo laiko.

      taip kad jei jūs to nematėte, tai nereiškia, kad tokie dalykai neegzistuoja 😉

      • Pro

        O as is asmenines patirties galiu pasakyti – pinigai didziausias motyvatorius ( nu uz juos gali buti didesnis nebent noras pasveikti ) O apie ta tyrima visi tik sneka bet niekas neatlikinejo. Tai jis nieko vertas.
        As manau negalima niekada statyti uz pagrindini ramsti to ko neesi patikrines pats. Cia kaip tiketi ateiviais arba sv. mergele marija – kazkas gi juk irgi juos mate mate…

        • asta

          žinote, savo pasakymu “O as is asmenines patirties galiu pasakyti – pinigai didziausias motyvatorius” labai priminėte vieną pažįstamą, kuris 100% buvo įsitikinęs, kad jį motyvuoja tik pinigai. tačiau turėjome galimybę susidaryti asmeninių prioritetų lentelę. ir koks buvo jo nustebimas, kai sudėjus rezultatus, pirmoje vietoje pamatė ne pinigus 😀

          taigi, jau pateikiau 2 asmeninius pavyzdžius :) galėčiau ir daugiau, nes turint pavaldinių, kartas nuo karto susiduri su motyvacijos klausimu.

          gaila, neturiu to testo, kuris nustebino pažįstamą. su malonumu jums pasiūlyčiau. tiesiog savęs pažinimui.

  9. labai tinka filmukas, kadangi moteriškė laikydama morka juokiasi. Labai atitinka LT situaciją.

  10. Kazkaip keistai cia, atsizvelgiama tik i finansine puse, darbuotojams apsimoka ir akcininkams apsimoka. O kokia is to nauda? Ar kazkiek pakeltas atlyginimas motyvuos darbuotojus tiek, kad jie prades produktyviau dirbt? Manyciau tai bus nurasyta ant “gyvenimo gerejimo” ir visi dirbs lygiai taip pat kaip iki tos premijos. Tas 13 atlygininmas bus pamirstas jau po menesio ir lengvai pravalgytas.

    Tuo tarpu, kaip pakankamai dideles imones paprastas darbuotojas, galiu pasakyt, kad komandos stiprinimo ir panasus vakareliai, isvykos ir susirinkimai tikrai gerina bendra imones atmosfera ir darbuotoju pasitenkinima imone. Ir cia as matau kur kas didesne nauda imonei, kuri lyg ir turetu investuot visu pirma i savo (kaip kolektyvo) gerove, nei i kiekvieno atskiro darbuotojo gerove.

    Aisku cia turbut galioja imonem, kuriose alfos yra normalios ir ten dirbdamas zmogus su savo alga nekovoja del isgyvenimo. Manau ir straipsnis buvo apie tokia imone.

    • karolisk

      sutinku su Vytu + ir dar is savo patirties galiu pridurti, kad pinigai sportui yra geras dalykas nes tai paprasciausiai prideda motyvacijos sportuot :). o tiems kurie nesportuoja galima ta pacia suma panaudoti kokiems nors masazams, sokiams ir pan., paprasciau turi buti nustatyta suma kuria kiekvienas gali isleist kazkokiam aktyviam uzsiemimui ir sukurtas ju pasirinkimas.

Jūsų komentaras