Valdžiai paliepus, bankams panorėjus, finansiniams narkomanams neatsispyrus

Penktadienį ryte, prieš išvažiuodamas į Ukmergę (turėjau dėstyti ten), prie rytinės arbatos perskaičiau įdomią VŽ redakcijos nuomonę apie tai, kaip vyriausybė nori uždrausti grynuosius:

Taigi, kokius pasiūlymus svarsto Vyriausybė? Fiziniams asmenims skolintis grynaisiais – uždrausti. Sandoriai, viršijantys maksimalią sumą (dydis dar nenustatytas), – neteisėti. Juridiniams asmenims teisę turėti kasą – riboti. Darbo vietoje turėti daugiau nei protingą sumą savų grynųjų pinigų pardavėjams, valstybės tarnautojams – uždrausti. Kasos aparatai visai mažmeninei prekybai, išskyrus namudines prekes, – privalomi. Algas mokėti tik per banką. Grynųjų tvarkymo įkainius, ypač didelėms sumoms, – didinti. Grynųjų priėmimo ir išdavimo sumas per dieną – riboti. Užduotis valstybei: bankomatų įrengimą nutolusiose vietovėse – dotuoti.

Komentaruose, kaip ir reikėjo tikėtis, didžioji dalis pasisakė prieš grynųjų draudimą, tačiau buvo ir kitokių komentarų. Štai skaitytojas redakcijos nuomonei pareiškė (kalba netaisyta):

Man tas jusu tylus agitavimas pries grynuju apribojima labai primena turgininku, tiksliau kontrabandistu, kova pries kasos aparatus. Ar ir cia pilna parsidavusiu zurnaliugu, kurie bijo “apsviesti” savo juodas pajamas?

Šiame draudime aš įžvelgiu pakankamai didelį pavojų, todėl norėjau šiek tiek detaliau apie tai pasvarstyti.

Bet prieš gilindamasis, noriu pareikšti, kad nepriklausomai nuo to, ką mano kai kurie nepatenkinti skaitytojai, aš tikrai neskatinu nemokėti mokesčių. Žinoma, mes ne kart esame pasisakę apie tai, kad mokesčių našta neturi būti per didelė ir neturi žlugdyti verslo. Tačiau kontrabanda ir nelegali prekyba yra blogai, nes iškreipia konkurenciją, nes sudaro ne vienodas sąlygas ir t.t. Tikiuosi, kad skaitytojai atkreipė dėmesį, kad kasos aparatų įvedimo turgaus prekeiviams atveju aš nepasisakiau prieš. Nes tikrai nemanau, kad (dotuojami) kasos labai didina verslui mokesčius. Žinoma, kasos aparatai nepalengvins administracinės naštos verslui, kuri anot Pasaulio ekonomikos forumo, viena didžiausių pasaulyje (esame 115 vietoje iš 139). O štai noras suvaryti visus į безнала (безналичный рассчет) yra viena didžiausių klaidų.

Bet pradėkime nuo pradžių.

Mūsų įmonėje dėl veiklos specifikos (visi klientai – įmonės ir organizacijos) nėra kasos ir mes neturime pajamų grynais, todėl atlyginimų vokeliuose nemokame. Nenoriu teigti, kad esu šventesnis už Popiežių, ir nežinau, ar nepasinaudočiau galimybe, jei tokia būtų.  Tačiau dabar galimybės nėra, ir netenka spręsti šios dilemos. Bet aš labai mėgstu grynuosius. Ir visiškai suprantu tuos, kurie vos gavę algą į kortelę iškart ją išsigrynina. Prisipažinsiu, kad neturiu asmeninės kreditinės kortelės. Nors ne vienas bankas aktyviai man siūlė, tačiau atsisakiau. Turiu tik Visa Electron‘us. Kodėl esu toks kortelių nemylėtojas? Atsakymas labai paprastas: gryni pinigai man leidžia kontroliuoti savo išlaidas. Tikriausiai esate pastebėję keletą nuorodų šio blogo straipsniuose į Finansinio intelekto paskaitas. Kadangi dažnai tenka bendrauti su tų paskaitų autoriumi, tai keletą jo įdėjų taikau ir aš.

Aš džiaugiuosi, kad man pasisekė gauti Finansinio intelekto pamokas seniai. Tai padėjo man išsiveržti iš finansinių narkomanų (žmonės, kuriems būtina reguliari finansinė injekcija – atlyginimas) tarpo. Tą gali padaryti kiekvienas. Tiesiog reikia laikytis elementarių taisyklių. Pirma taisyklė – išmokti išleisti šiek tiek mažiau, nei gauni. O tam reikia planuoti ir kontroliuoti savo išlaidas. O dabar prisipažinkite sau, kas vedate savo pajamų-išlaidų suvestines? Ne verslo, o asmeninių pajamų. Aš prisipažinsiu, kad nevedu. Tačiau išlaidas kontroliuoju šiek tiek kitaip – nustatydamas išlaidų kiekį savaitei ir turėdamas nustatytą grynųjų pinigų kiekį savaitei. Labai sunku yra išleisti daugiau (grynų) pinigų nei turi. Tuo tarpu, mokant mokėjimo (ypač kreditine) kortele, labai lengvai galima pamesti ribą ir pakliūti į bankų spąstus (kreditinių kortelių skolas).

Skaitydamas įvairias verstines asmeninių finansų valdymo knygas (B.Schafer, R.Kiyosaki ar kitas) visuomet stebėjausi, kodėl vienas pirmųjų tose knygose pateikiamų patarimų – atsisakyk savo kreditinių kortelių. Kam jų atsisakyti? Bet per vieną vakarėlį teko bendrauti su vieno lietuviško švediško banko darbuotoju, kuris pakomentavo, kad jiems niekaip nepavyksta pasodinti lietuvių ant greitųjų kreditų kreditinių kortelių adatos. Nors kai kuriems bankams visai neblogai pavyko (pvz., EGO kortelė). Ir pagrindinė problema tame, kad lietuviai (vis dar) – grynųjų mylėtojai. Todėl labai svarbu žmones pripratinti atsiskaityti kortelėmis, o po to jau pakeisti debetines korteles į kreditines nebus taip sunku.

Kodėl kreditinė kortelė blogai?

Kodėl blogai yra skolintis vartojimui, galite pasiklausyti čia. Apie greitųjų kreditų pavojų rašyta ne kartą. O kredito kortelės – tie patys greitieji kreditai, tik gal su šiek tiek mažesnėmis palūkanomis. Pasirodo, nėra taip lengva atkasti tas palūkanas, tačiau pasigūglinęs su bingu radau, kad už kreditinį likutį palūkanos svyruoja nuo 12% iki 17%. Tačiau už pradelstą ar viršytą kreditą gali būti skaičiuojamos iki 30% palūkanos (SNORAS, SEB, NORDEA, DanskeBank). Nepamirškime, kad bankai skolinasi lėšas už EURIBOR’ą (1,48%) ar VILIBOR’ą (1,7%). Tikiuosi, maržą pasiskaičiuosite patys. Aš jau nekalbu apie visokius mokesčius (aptarnavimo, sąskaitos siuntimo, kortelės išdavimo, ir t.t.). Beje, norint paimti greitąjį kreditą, reikia imtis papildomų veiksmų (bent jau SMSą išsiųsti). O štai pasiimti kreditinės kortelės kreditą (padidinti skolą), nieko nereikia daryti, tik… sumokėti kredito kortele. Taigi, kreditinių kortelių (skolų) turėtojai, yra žąsinai žąsys, dedančios aukso kiaušinius bankams. Tik kad tų žąsinų ne pakankamai daug.

Beje, jūs galite paprieštarauti, kad mokėjimo kortelės neįtakoja išleidžiamų pinigų kiekio. REALLY?, kaip pasakytų Dr. E.Goldratt. Jei tai būtų tiesa, tuomet kam AZARTINIŲ LOŠIMŲ ĮSTATYME yra straipsnis 10.5, kuriame aiškiai pasakyta, kad draudžiama atsiskaityti banko (debeto, kredito) kortelėmis bei statyti bankomatus patalpose, kuriose organizuojami lošimai.

Tenka sutikti, kad šis anti-grynųjų vajus labai naudingas bankams. Ir ne tik dėl operacijų mokesčių, kurie pastaruoju metu tik augo.

Taigi, viskas labai paprasta: reikia uždrausti ar atpratinti naudoti grynuosius, tuomet bus paprasčiau įkalbėti vartotojus įsigyti „kredito limitą“ ir… paskatinti vartoti. O kad bankai moka žmones skatinti vartoti kreditan, tai, neabejoju, daugelis prisimenate iš 2006-2008 metų.

Žinoma, tikrai negaliu teigti, kad kas nors taip toli suplanavo. Netgi galima sakyti, kad mūsų (?) bankai ne tokie, jie socialiai atsakingi ir taip nesielgs. Tačiau tą patį penktadienį VŽ paskelbė informaciją apie brolių latvių konkurencijos tarnybos baudas bankams už neteisėtą susitarimą apmokestinant operacijas mokamosiomis kortelėmis ir naudojimąsi bankomatais. SURPRIZE!!!

Taip pat http://banku-naujienos.lt/ pateikia įdomios informacijos apie bankų sutartis (kurias ne kiekvienas pasirašantis skaito), taip pat ne vieną horror story apie apie bankų elgesį ekonominės krizės metu. Apie patarėjus naktiniam mokesčių supainiojimui reformai, kad tik nebūtų devalvuotas litas, irgi nekalbėsime.

Dabar pakalbėkime apie tai, kokią naudą duos grynųjų uždraudimas kovoje su šešėliu? Juk rimtos struktūros tikrai neoperuoja didelėmis grynųjų sumomis, o vienaip ar kitaip turi suderinę pinigų legalizavimo schemą. Gal tik kokie kelių policininkai, renkantys duoklę pakelėse, operuoja grynais. Tokie suvaržymai, kaip cigarečių leidžiamo atsivežti iš Baltarusijos ar Kaliningrado kiekio sumažinimas – kenčia eiliniai žmogeliai, o vagonai ir furos kaip važiavo taip važiuoja. O gal paprasčiausiai reiktų įvesti ne tik pajamų, bet ir išlaidų deklaravimą?

Kai pasižiūri, kad žmonės aktyviai stumiami į finansinės narkomanijos priklausomybės liūną, o iš mokyklų norima išstumti elementarių elgsenos su pinigais tiesų mokymą,  pradedi susimąstyti, kodėl taip daroma. Suprantu, kad valdžiai gerai, kuomet tauta yra finansiniai narkomanai, nes juos lengva papirkti – kokia nors papildoma išmoka, ar (minimalaus) atlyginimo padidinimu. Bet negi jie tą daro specialiai?

Kai tokiomis savo nuotaikomis pasidalinau su ukmergiškiais klausytojais, vienas jų pakomentavo štai taip:

Žinot, kas blogiausia visoje šioje situacijoje? O gi tai, kad visa tai daroma ne specialiai… Jie paprasčiausiai – TŪPI.

O aš vis galvoju, negi jie natūraliai tokie TŪPI ? Ar juos kažkur to moko?

komentarų yra lygiai 59

  1. vaidotas

    pirma, kreditinės kortelės kredito dydį gali pats nusistatyti nors ir nulį.
    antra, pritarčiau grynų atsisakymui, jei tai nekainuotų. dabar paprasčiausiai nesuvokiama už ką bankuo mokėti kiekviename žingsnyje: padarai savo parduotuvėje galimybę mokėti kortelę: bankuo TRIS! procentus! už ką? padarai savo elektroninėje parduotuvėje galimybę mokėti kortelę – bankui vėl apie TRIS procentus! už ką? tai ko dar verkia, jog per mažai pereina prie negrynųjų vartojimo, jei patys tam taiko baudas? va, kai padarys, jog tai pigiau, nei grynais, tada ir pereis žmonės be didelių raginimų. Patiems juk brangiau aptarnauti grynųjų srautus, nei negrynųjų, tai kur logika dėl papildomų mokesčių mokant ne grynais….

    • Galima nusistatyti ribas. Bet man sunkiai suvokiamas įkainis už limito viršyjimą. Negi bankas negali uždrausti viršyti limito ?

      • vaidotas

        Kiek aš banke nurodžiau savo kredito dydį (galiu tik mažesnį, nei jie man duoda) tiek ir tik tiek galėsiu panaudoti. Ne daugiau. Galiu nurodyti ir nulį. Tuomet visai negalėsiu mokėti iš kredito su ta kortele.

        • O tai iš kur atsiranda mokestis už viršytą limitą, jei jo viršyti negalima ?

        • vaidotas

          niekada nemokėjau tokio mokesčio.
          pirma kart tokį girdžiu. čia tikrai yra lietuvoje, ne iš kokio užsienio banko išsivertėte?

        • Šaltinis: http://www.dnbnord.lt/lt/naudinga-informacija/kainorastis/?item=37
          http://www.bankininkas.lt/seb-kreditines.html

          Ir ne tik pas juos. Čia tikrai yra Lietuvoje, nors ir iš užsieninio banko.

        • Kreditą viršyti arba net ir su debetine kortele skolon įlįsti įmanoma, nes ne visi nuskaitymai nuo kortelės atliekami iškart. Arba bankas sugalvoja nurašyti kokį mokestį už paslaugas nuo tuščios sąskaitos. Vat ir atsiranda minusas. O pagal sutartį toks minusas kuo skubiau titi būti padengtas. Laiku nepadengi – baudos.

        • O baudos – tai pelnas

  2. Arturas K

    Gerai ar blogai yra grynuju mazinimas, bet faktas vienas – lyginant su Siaures Europos salimis (ir net Estija), Lietuva, galima sakyti, kortelemis nesinaudoja. Pvz., Svedijoje vyksta perejimas prie cashless society: http://www.thenewamerican.com/index.php/world-mainmenu-26/europe-mainmenu-35/4635-sweden-considers-cashless-society I Svedus naturaliai ziuri ir musu bankai, nes Baltija daznai priklauso tam paciam managemento regionui

    • Tiesiog ten žmonių finansinis raštingumas aukštesnio lygio

  3. Su grynais pinigais pamenu tokį epizodą iš kelionės JAV. Važiavom automobiliu iš vieno miesto į kitą – kelionė apie 900km. Per vidurį sustojom McDonald’e užkąsti ir aš nusprendžiau sumokėti grynais. Būtumėt mate, kokiomis didelėmis akimis į mano 100$ banknotą žiūrėjo kasininkė 😀 Net manager’į atsitempė… Klausiu kas nors negerai – nea, viskas ok. Aš po to perklausiau bičiulio – kaip ir vietinis jis ten – kame kampas? Tai tas sako – mes tokių pinigų nesinešiojam, tam yra kortelės. Kaip ir neįprasta (jau) pas juos tokias sumas grynais mokėti – visuomenė turbūt iš principo jau gyvena cashless rėžimu ir be jokio valdžios įsikišimo.
    Dėl finansinio raštingumo sutinku – prastai pas mus. Ypač tarp vyresniosios kartos. Ir, kad finansinės kontoros į mases žiūri kaip į avinus, kuriuos reikia kirpti – irgi faktas. O blogumas dėl kreditinių kortelių yra viso to pasekmė. Nes protingai naudojantis, jos gali suteikti papildomų finansinių galimybių. Negalvojant – padaryti vergais. Kas beje kažkiek palanku kortelių dalintojams – sutinku ir su tuo.

    • Kreditinės kortelės tikrai nėra esminė finansinio neraštingumo priežastis. Bet tai yra “degtukai vaiko rankose”. Todėl prieš pradedant stumti безнал’ą, reiktų susirūpinti finansiniu tautos raštingumu

      • Kova su pasekmėmis yra geriau matoma – iškėlei lozungą ir visi mato, kad “dirbi”. O su priežasčių šalinimu – t.y. sistemos keitimu – paprastai būna žymiai sunkiau: dažniausiai visiškai nematomas ryšys tarp idėtų pastangų ir rezultato. Arba kitaip sakant: “работы много, пыли много, а денег – нема”. Na kurie gi politikai norės sunkaus darbo, kai lobistai gali parūpinti aiškiai suvokiamą gyvenimo pagerėjimą už tinkamus sprendimus čia ir dabar? Kol “vaikai” nesudegins vienos kitos daržinės gedimino prospekte, tol “tėveliai” ir nesirūpins degtukų saugumu.

  4. Dėl kontrabandos nesu tikras. Gal jie ir moka pavedimu.

    Bet… šešėline ekonomika operuoja grynais (pats rashei kad vokeliu nepraktikuoji tik dėl to.. kad srautai eina “elektroniškai”). Ir tų grinų pinigų srautai yra milžininški.

    Taigi, manau kad grynųjų pinigų mažėjimas apyvartoje gali sudaryti dar vieną, papildomą, kliuvinį šešėliui. Kad šio draudmo neapeis.. abejoju, bet papildoma kliūtis bus.

    Kita reikalo pusė… bankai. Jų mokesčiai pas mus iš tiesų nežmoniški. Tiek valiutos pervedimai, tiek grinųjų pinigų operacijos, tiek “koretlių mokesčiai”. Reikėtu “prasisukti” tikrintojams kaip Latvijoje.

    P.S. riboti savo vartojimą grinųjų pinigų kiekiu kišenėje yra gerai.. bet su mažumėle daugiau valios tą patį galima padaryti ir su kortelėm.

    • Tikrai tie grynųjų kiekiai nėra tokie dideli. Beto, sumos smulkios, ir jos išliks, nebet valdžiažmogiai visai nupuš, ir uždraus turėti daugiau nei 100 Lt.

      Dėl valios – tikra tiesa, ale kiek žmonių turi valios tvarkingai užsiiminėti fizine kultūra ir gyventi sveiką gyvenimo būdą ? Beje, garsioji Toyotos metodika teigia, kad reikia sudaryti tokias sąlygas, kuriose neįmanoma dirbti blogai, daryti broką ir pan., o ne tikėtis, kad žmonės bus sąmoningi ir pan. Ir tai apie japonų sąmoningumą.
      Todėl bet kokia sistema, kuri paremta TIK žmonių sąmoningumu, pasmerkta žlugti.

      • Įdomus įrašas, net nebuvau pagalvojus (:
        Bet man atrodo, kai neturi valios ir savikontrolės, tai nesvarbu ar tu kortelėje pinigus laikysi, ar grynais – taip pat vienodai išleisi. Pats juk sakai kad save kontroliuoji – nustatai pinigu sumą savaitei, vadinas jau nedurns’. Lygiai taip pat galėtum 0 kredito užsidėjęs visą algą einamojoj sąskaitoj laikyti ir įsidėt į kortelę tik tiek kiek turi būt. Greit priprastum (: Tik pritariu, kad Lietuvoj bankų tie mokesčiai visi nesąmoningi, už viską skaičiuoja, atsimenu kai gaudavau algą tai dar ir už tai kažkokie administravimo mokesčiai nes iš kito banko, absurdas.
        Aš šiuo metu gyvenu Švedijoj, ir jau visai baigiu priprast prie cash-less, net nebejauku turėt piniginėje daugiau negu 100 litų grynais, ir šiaip, mažiau valakytos, neskamba pilnos kišenės monetų (: čia net autobusų talonėlius kortele reik pirkt, kadangi labai apiplėšinėjo vairuotojus gaujos. Bet čia dar skirtumas tas, kad internetu vietiniai pervedimai nekainuoja, nepriklausomai į kokį banką vedi.
        Manau kad ilgainiui atgyvens gryni pinigai, teks su tuo susitaikyt.

        • Pamėginkite kokį savaitgalį einant klubintis pasiimti fiksuotą grynų sumą, 10-15% mažesnę nei įprastai išleidžiate… ir pamatysi, kaip išleisite mažiau be jokios papildomos valios :)

        • aš dar daugiau sutaupau iš vis nesiklubindama (:

  5. azartas

    Valstybė dotuos bankomatus?! Kažko man šitos idėjos labiau panašu į bankininkų lobizmą, o ne į kovą su šešėliu.
    Na, o kalbos, kad su grynais geriau gali kontroliuoti savo finansus, nei su kreditine kortele… nerimtos :) Jei neturėsi valios, tai abiem atvejais sugebėsi išleisti savo pinigus ne tam, kam reikia. Čia jau toks psichologinis savęs apgaudinėjimas.

    • Sutinku, kad kažkiek valios reikia. Bet jei išėjęs į parduotuvę pasiimi tik 500 lt., tai 600 sunkiai išleisi, nors ir kokį puikų pasiūlymą (nuolaidą) tau pateiktų prekybininkas. Tai tos valios reikia mažiau.

      Matyt esu nerimtas… :)

      • Rimtas rimtas. Kažkada bandžiau įvertinti šeimynos galimybes atiduoti skolas. Tai net žmoną buvau įpratinęs, kad piniginėje turiu 50Lt ir viskas. Ir tai visos savaitės maistui. Sukis kaip nori. Taip ir skaičiuodavome parduotuvėje – galim ar ne sau leisti ledų porciją. Užtat skolas per porą metų išsimokėjom be problemų.
        Iki šiol prisimenu su tam tikra nostalgija tuos laikus :)

  6. Andrius

    Na, draudimais raštingumo nepakelsim. Juk nepulsim uždraudinėt pardavinėt peilius vien dėl to, kad pakankamai daug išgėrusių piliečių būtent jais sužeidė ar net nužudė savo sugėrovus.

    O kreditinės kortelės ir panašūs skolinimo įrankiai gali duoti ir tiesioginės finansinės naudos jos turėtojui, pvz:

    1) Dauguma kredito kortelių duoda “atostogų nuo palūkanų” laikotarpį, vidutiniškai 2-3 savaites (t.y., jau turi “minusą” kortelėje, tačiau jokios palūkanos nuo tos sumos neskaičiuojamas). Mano atveju kortelėje nuolatos kabo kelių šimtų ar net tūkstančio litų minusas, kuris, suėjus tam nemokamam laikotarpiui iškart padengiamas. Jei laikysim, kad metinė infliacija yra apie 5-6%, jaučiuosi sutaupęs per metus, pvz, papildomai romantiškai vakarienei restorane :)

    2) buvo laikotarpis, kai bankai grūste grūdo klientams tas kreditines korteles. Kalbam apie 2007 metų vidurį. Neiškenčiau, paėmiau vieno mažo lietuviško banko kreditinę kortelę su vartotojišku kreditu, už kurį prašė vos 6% metinių palūkanų. Jau po gero pusmečio ta pati suma gulėjo TAME PAČIAME banke indėlio pavidalu su 9% palūkanomis, kurias jau bankas mokėjo man. Taip, žinoma, virš tos “aferos” kabėjo rizika, kad, jei bankas bankrutuoja, kreditą turiu grąžint iškart, tuo tarpu indėlių garantinis fondas man būtų sumokėjęs po gero pusmečio, o gal ir po metų.

    3) važinėju automobiliu, kurio savininkas – vis dar lizingas, nors tikrai turiu galimybę automobilio likutinę vertę padengt kad ir šiandien. Tiesiog, tokios sumos už vos 4% metinių (lizingo palūkanos) niekaip kitaip nepasiskolinsiu. Priedo, su lizingo kliento kortele gaunu bent pusantro karto mažesnę draudimo įmoką, žymią nuolaidą keičiant padangas, ir netgi, kas bjauriausia, derantis su policija (pakanka pameluoti, kad “mašina ne mano – darbovietės”, tai kažkodėl sumažina policininkų apetitą gąsdinant baudų dydžiais)

    Taip taip, suprantu, aš nesu straipsnio “target grupė”, nes šiek tiek nusimanau finansuose, bet grįžtu prie pagrindinės minties – draudimais liaudies neapšviesim..

    • Aš gi nesiūlau drausti kreditinių kortelių.

      O dėl papildomų galimybių – komentaro paskutinį sakinį reiktų “paboldinti”, nes tikrai nesate straipsnio “target grupė”, nes TIKRAI NE šiek tiek nusimanote finansuose.

      O kortelių nieks nesiūlo uždrausti. Bet esu prieš jų aktyvų brukimą žmonėms.

    • stasas

      Gerbių Andriau tavo nuomonę, bet tie visi tavo pavardinti ked. kortelių turėtojo privalumai daugiau ar mažiau tai tai tik neišnaudotos galimybės ieškant dar geresnio sprendimo, tiek kas liečia skolintus pinigus .. jei jau skoliniesi grąža turi būti kaip minimum dviguba :) o čia ..pagaliau reikia suprasti, kad gyventi skolon taip pat kenksminga kaip ir persivalgymas vakarais…gerai jei viskas gerai o kas jei imi ir prarandi pastovias pajamas, tada burbulas ir sprogsta .. :)..čia aš turbūt sutiksiu su tais kuriems nepatinka matyti tik bankų kylančius dangoraižius…vidaus vartojimas dar ne viskas :)

  7. lietuvis

    aha, atsimenu pirkom automobili Svedijoje, suradom, protingai apdauzyta, uz padoria kaina, sukontaktavom, nuvaziavom, apziurejom. Viskas kaip ir tiko, tik va atejo atsiskaitymo akimirka. As kaip tulas lietuvis issitraukiau ir padaviau svedui sutarta suma (6500Eur), butumet pamate svedo reakcija:D Svedas is pradziu pasimete, paskui issigando, pradejo ziureti i mus kaip i kriminalinio pasaulio atstovus. Kai paklausem kas blogai, svedas nerisliai vebleno, kad tiek pinigu kaip gyvas nera mates, nenorejo imti, paprase patikrinti, ar pinigai tikri, nes esa laikrasciuose skaites, kad lietuviai meistriskai moka padirbineti eurus. Pasakem, kad mes tikrai ne kokie criminals, patikinom, kad jei svedas nori, galim vaziuot iki banko kur patikrins pinigus. Svedas, dar labiau issigando, atsisake su mumis bet kur vaziuoti, tada kazkam paskambino, isikom ir mes, sakom dar kokius mentus iskvies. Bet atvaziavo kitas, svedas, kuris irgi yra pardaves automobili, ir pastaraji itikino, kad viskas tvarkoj ir Lietuvoj taip yprasta. Paskui galu gale paeme pinigus ir sandoris buvo sekmingai uzbaigtas.

  8. Aš vedu savo asmenines pajamas/išlaidas ir kiekvieną mėnesį sudarau biudžetą į priekį, didesniems reikalams ir daug toliau. Ir man visiškai jokio skirtumo tai grynieji ar ne, iš tikrųjų grynųjų pinigų išsiimu tik tam, kad būtų kaip su draugais susimest ant picos ofise ar šiaip šalimais esančioje bandelių parduotuvėje logiška tuos 3LT ne kortele mokėti.

    Kaip sakoma, durnių ir bažnyčioje muša, jeigu žmogus nesusitvarko su savo srautais grynaisiais, nesusitvarkys ir su elektroniais pinigais ir vice versa 😉

    • Esate iš kokių 2-3% Lietuvos gyventojų… Ir jums tikrai kreditinės kortelės nepavojingos. Bet didžiąjai daliai kitų…

  9. Beje, aš turiu EGO. Ir dabar bankas pasiūlė imti kitas kreditines korteles, su brangesniu aptarnavimo. O fintas su Ego yra dar tas, kad jei per mėnesį neįvykdai jokių transakcijų su ja – nepasinaudoji kreditu – reikia mokėti kokį tai kelių litų mokestį. Žodžiu visokiais būdais skatina naudoti kreditą.

  10. Dodd

    Didziausia priklausomybe yra nuo algos. Visa kita yra niekis ir galima labai paprastai ir nesunkiai susitvarkyti.

    • yra dalis tiesos. Bet vėlgi, ta priklausomybė yra prasto finansinio raštingumo pasekmė.

    • Dabar nors priklausomybe nuo algos, ir tai negali tapti administracine nasta. O va skolos greitai peraugs i aiskinimasi su anstoliais. Nemanau, kad nekalta priklausomybe

  11. Dodd

    Nebutinai tai finansinio rastingumo pasekme. Issilaisvinimas nuo algos (iskaitau i tai ir smulkius verslininkus, kurie nuolatos turi “budeti” prie savo verslo) tiesiog yra labai ilgas. Tai yra, tarkim gaunat 1000lt/men, pasidaryti, kad pajamos is sutaupytu pinigeliu pasiektu toki pati lygi uztruks ilgai. Tarkim vd. ilgalaike graza yra 8%, tuomet, kad gauti 1000Lt/men reikia kapitalo uz 150k. Gaudamas 1000lt atlyginima, reikia darbuotis 12,5 metu. Kazkiek visgi dar isleidziam ar ne?
    Taigi, koki pradini poreiki (1000lt, 5000lt, 10k, nera svarbu) beimtume, tai uztrunka ilgai… Cia aisku as kalbu apie bendrini, paprasta planeli visiems, ale isivadavima nuo narkomanijos. Toks simple planas uztrunka.
    Kazkas gerai yra pasakes, milijona uzdirba beveik visi, bet vienetai ji sutaupo.

    • Kadangi tai nėra lengva, tai neverta pradėti ? Numesti svorį, pradėti gyventi sveikai irgi nėra lengva, bet …

  12. Mindaugas

    Manau šis siūlomas projektas nesprendžia esminės mokesčių nemokėjimo problemos. be to nelegalūs atsiskaitymai grynais ir dabar yra nelegalūs. Kasos pajamū išlaidų orderiais viskas yra gražiai sutvarkoma ir nueina į buhalterinę įmonių apskaitą. O jeigu nebuvo pajamos apskaitomos šis įstatymas tikrai to nepaskatins.

    • Pilnai sutinku.
      Pateikti pavyzdžiai apie cashless šalis yra teisingi. Bet tai nesustabdo nei prostitucijos nei narkotikų verslų tose šalyse.
      “Rimta chebra” išsispręs tas problemas, o kentės tik iešmininkai.

      • ghoul

        Nelabai suprantu tokios logikos. Atseit, jei priemonė išsprendžia tik dalį problemų (kad ir mažą), bet ne jas visas, tai tos priemonės vien dėl to neverta taikyti?
        Gatvėje patruliuojantys policininkas irgi turbūt per daug netrukdo organizuotų nusikalstamų grupuočių veiklai ir atbaido ar gaudo tik smulkmę, bet ar verta dėl to jų atsisakyti?

        • yra dar ir “naudos / žalos palyginimo” logika
          yra dar ir “kažką sprendžiame iš esmės, ar imituojame veiklą” logika
          yra dar ir “kam naudojame savo laiką – esminėms problemos spręsti, ar smulkmenom”

          Kuomet ligonis turi sunkų plaučių uždegimą, kompresai irgi nepakenks, bet ar padės ?

  13. Antanas

    Sveiki,
    isvis neapkenciu tos politikos viska uzdrausti. Gydom simptomus o ne priezasti. Simptomas kad “iesmininkai” atsiskaito grynais tai uzdrauskim atsiskaityma o ne ieskokim budu sumazinti nelegaluma.
    Is kitos puses stebiuosi kaip cia taip dabar taip visi gauna tuos kreditus. Pirmakarta gyvenime nuejau pasiimti kredito (prisipazistu,jokia investicija,vartojimui.kaltas). Viska apskaiciavau kiek tai buvo imanoma. Kreditas tik siek tiek didesnis negu mano menesio pajamos. Turiu aukstaji issilavinima(nezinau ar teikiant kredita bankai i tai atsizvelgia bet butu logiska), darba, visos pajamos gerai matomos nes yra tame paciame banke ir t.t. Tame paciame banke turiu ir kitokiu sutarciu (nekreditu), jie turetu mane megti nes tik ju paslaugom naudojuosi. Ir dar jei sudet pinigu isskirtingu saskaitu, tai gausis keliskart didesne suma negu kad bandau paskolinti. Masto ar man duoti kredita jau beveik savaite…Turbut kreditine kortele pasiimti butu paprasciau negu mini-vartojimo kredita:))

    • stasas

      Būtu dar paprasčiau ir greičiau i greituosius kreditus, aš nesiūlau jų, tik sakau kad kiekvienas darbas užima tiek laiko kiek jam yra skirta konkrečioje įstaigoje,žvelgiant į besisukančių sraigtelių mechanizmą iš viršaus .. būk Tu kad ir auksinis berniukas tam banke. :)

      • Antanas

        Gali but kad Jus visai teisus. Tame ir esme kad kai reikejo pinigu reikejo pagalvot,paskaiciuot, veliau dar bankas paskaiciavo, praeis dar kazkiek laiko kol pinigus gausiu ir t.t. Praeina laikas kuri nori nenori bent dali skirsi mastymams:) O jei turi kredito kortele arba esi visai be proto ir naudojiesi greitaisiais kreditais tai viska gauni iskart, nespejes ne pagalvot. neuzteko keliu tukstanciu,ooop, kredito kortele.. Todel kredito korteles man ir nepatinka. Prieiga prie skolintu pinigu neturi but tokia paprasta ir jau bent tikrai neturi buti skatinama.

        • stasas

          pilnai sutinku :)

  14. sim

    kreditkes tai ubagu irankis patureti ateiti cia ir dabar. na neprivalgei neprilaizysi, o shopping syndrome reikia gydytis, kaip ir bet kokia priklausomybe.

    jau ne pirma karta pastebiu, kad Nerius kazkoks varguoliu rupestelis. tegu naudoja jie tas kreditkes, jei tik jiems gyvenimelis siandien pataps sviesesnis. negi gaila?

    • bst

      Zmogau. Tu kada nors apie empatija ir etika girdejes?

    • Tiesą pasakius, grynai iš savanaudiško sumetimo aš toks rūpestėlis.
      Tiesiog jei aplinkui bus turtingi, tai jie pirks iš manęs… O jei bus biedni, tai vieną dieną ateis ir atims.
      Jau ne vienos revoliucijos patirtis tą parodė. Kad ir arabų situacija dabar.

      • sim

        tik va beda, kad tiek su kreditke, tiek ir be, aplinkiniai turtingesni netampa ir netaps. beto pirkti is taves sekmingai gali ir ubagai… “Если хочешь бабла обслуживай бедных, если хочешь работы для души обслуживай богатых.” Евгений Чичваркин http://untonych.livejournal.com/846661.html

        ar tikrai Neriau revoliucijos yra ubagu sukilimai pries turcius? ir kokia ta arabu situacija? http://www.echo.msk.ru/programs/code/747293-echo

        o gal tai tiesiog geopolitiniai smingancio kapitalizmo, t.y. turciu zaidimai? “The central bank finds itself in a “print or die” situation in which the two remaining outcomes are deflationary depression or hyperinflation. That’s where the US, Europe and Japan are now” http://www.zerohedge.com/article/straight-talk-john-rubino-damage-already-done

        nes gi jau laikas kokiai taikos misijai, biski pametyti bombikes http://www.guardian.co.uk/commentisfree/2011/mar/20/libya-iraq o gal ne uz kalnu ir turciu sukeltas rimtesnis karas, nes lokalus konfliktai jau per mazi uzkurti dar viena burbulini cikla?
        http://profi-forex.lt/news/entry3000000700.html

        nezinau kiek pateiktuose skaiciuose tiesos, bet lietuvos ubagai svajonese tokiu fokusu nemate…

        ЦИФРЫ И ФАКТЫ СОЦИАЛИСТИЧЕСКОЙ ЛИВИЙСКОЙ ДЖАМАХИРИИ:

        ВВП на душу населения — 14 192 $.
        На каждого члена семьи государство выплачивает в год 1 000 $ дотаций.
        Пособие по безработице — 730 $.
        Зарплата медсестры — 1 000 $.
        За каждого новорожденного выплачивается 7 000 $.
        Новобрачным дарится 64 000 $ на покупку квартиры.
        На открытие личного бизнеса единовременная материальная помощь — 20 000 $.
        Крупные налоги и поборы запрещены.
        Образование и медицина бесплатные.
        Образование и стажировка за рубежом — за счёт государства.
        Сеть магазинов для многодетных семей с символическими ценами на основные продукты питания.
        За продажу продуктов с просроченным сроком годности — большие штрафы и задержание подразделениями спецполиции.
        Часть аптек — с бесплатным отпуском лекарств.
        За подделку лекарств — смертная казнь.
        Квартирная плата — отсутствует.
        Плата за электроэнергию для населения отсутствует.
        Продажа и употребление спиртного запрещены — «сухой закон».
        Кредиты на покупку автомобиля и квартиры — беспроцентные.
        Риэлторские услуги запрещены.
        Покупку автомобиля до 50% оплачивает государство, бойцам народного ополчения — 65%.
        Бензин стоит дешевле воды. 1 литр бензина — 0,14 $.

        • Na, Lietuvos GDP per capita (PPP) – $15,900 (2010 est.), ~ $2000 daugiau, taip kad pas mus kaip ir geriau turėtų būt. Ir bedarbystė ten 30% (2004 est.).
          Ar nemokama ir kokio lygio ten medicina (turint omeny, kad patį vadą gydė med. seserys iš Ukrainos), nežinau.

  15. […] Paradoksalu, bet tas suaugusiųjų atsakingumas… Gerai, kad lietuviai nuo seno labiau vertina grynus pinigus, tai dar ganėtinai nedidelė dalis įlindusi į virtualius kreditus Skandinaviškiems bankams… kuriems svarbiausia augantis vartojimas, pageidautina, naudojant ne grynus pinigus, o mokėjimo korteles. […]

  16. Andriusmil

    aciu. as kaip tik pries menesi nusprendziau galutinai tais daiktais atsikratyti, manau toliau tesiu si plana.

  17. […] reikia uždrausti grynuosius by Rokiškis under Ekonomika, Politika Neseniai Commonsense.lt rašė apie tai, kam reikia uždrausti grynuosius ir kodėl tai blogai. Labai rekomenduoju paskaityti, Nerius išaiškina reikalą nuostabiai […]

  18. […] Valdžiai paliepus, bankams panorėjus, finansiniams narkomanams neatsispyrus Autorius LSVVT, Balandis 3rd, 2011 | Kategorija: […]

  19. Lukas

    Autorius teigia, kad žmonės naudamiesi kreditinėmis kortelėmis išleidžia daugiau, negu tie, kurie tomis kortelėmis nesinaudoja. Gal galima gauti nuorodą į kokį tyrimą, kuris tai patvirtina?

  20. Darius

    Sveiki,
    Pažiūrėkite, prašau, į reikalus tokiu kampu:
    a) pinigai yra gėris, kuriuo jūs disponuojate ir darote tai protingai, sau naudingai;
    b) grynieji pinigai, mokėjimo pavedimai, kortelės, čekiai, mobilūs mokėjimai, paypalas, tiesioginis debetas ir t.t., tai yra priemonės, skirtos panaudoti įvairiose genimo situacijose;
    c) kuo didesniu priemonių arsenalu sugebi pasinaudoti laiku ir vietoje, tuo lengviau gyventi.

    Apibendrinsiu
    – grynųjų draudimas yra sh. Tauta visada ras būdų, kaip apieti draudimą. Man patinka priežodis “na kazdyj clien s vintom, jiestj zopa s labirintom”.
    – kortelės yra gėris, tam, kas moka valdyti savo finansus. Burbeti, kad kortelės yra blogis, tai tas pats kas bobulės bambėjimas “mano laikais tai buvo…, o dabar tai visi pasileidę, visokių monų prisigalvoja…”. Žioplam padarui ir virtuvinis peilis gali būti per daug pavojingas įrankis, ne tik kortelė

    • Pritariu visiškai. Kortelės kaip degtukai… Bet iš vaikų degtukus atiminėjame ?
      Reikia kelti žmonių finansinį intelektą.

  21. karolisk

    kazkaip nesupratau kodel Neriau padarei prielaida kad tu negalesi menesiui ar bent jau savaitei nusimti grynuju pinigu ar kad jais negalesi atsiskaityti? Taigi jokie limitai dar nenustatyti, o kiek as suprantu tai visa tai pagrinde bus taikoma verslui t.y. limitai turetu buti didesnem sumom.

    • Aš nesakau, kad negalėsiu. Tarkime, aš turiu parduotuvę ir gaunu pajamas grynais. Bet negaliu sau ar kitiems darbuotojams mokėti algos grynais (ne vokeliuose). Tai įnešu į banką (imamas mokestis), darau pavedimą darbuotojui (imamas mokestis), darbuotojui užskaito pinigus į sąskaitą (imamas mokestis), jis išsigrynina iš kortelės (imamas mokestis). Ir už kortelės turėjimą imamas mokestis.
      Tai kodėl aš nebegalėsi sumokėti tiesiai ?
      Aišku, kad aš ir paranojikas, visur įžvelgiantis sąmokslo teorijas, bet… labai jau daug tų bankinių rinkliavų atsiras paprastoje operacijoje.

  22. karolisk

    del sito tai galima sutikt, bet pagrindine sito posto mintis (kad negalesi grynais moketi ir taip efektyviau organizuoti savo islaidas) kaip ir nelabai turi prasmes (nes tie mokesciai vistiek nera/nebus tokie zenklus kad tau sutrukdytu nusiimt pinigu).

    • Pagrindinė mintis, kad “vaikams (žmonėms be reikiamų žinių) į rankas per prievartą bruksime degtukus (kreditines korteles)”, tuo keldami pavojų jų finansiniam stabilumui. Aš sutinku su tais, kurie sako, kad jiems jokio skirtumo, ar kreditinė, ar gryni. Tačiau yra labai daug žmonių, kurie nemoka elgtis su pinigais. O kreditinės jų situaciją tik pablogins.

  23. įdomus rašinys, tik va tikslai manau pas juo kitokie. Susiję su lito devalvavimu. Jau greitai. Kad negalėtų “juodų” litų greitai į euro pakeisti.

  24. […] kurios pajutusios bankų godumą, savotiškai skatina grynųjų pinigų cirkuliaciją. Matau didelę žalą ne tik gyventojams, bet ir Lietuvos ekonomikai. Verta atkreipti dėmesį į Latvijos bankų sektoriaus patirtį. […]

  25. Aiste

    Nu nžn, aš gal ne kaip visi, bet mažiau išleidžiu jei grynųjų NEturiu, t.y. atsiskaitinėdama tik kortele. Ir kreditinę turiu, just in case atvejui, nes per paskutinę kelionę taip jau nutiko, kad teko pirkt maisto lėktuve, o ten debetinių nepriima. Kitur nenaudoju.
    Bet in general, tai man tokie bajeriai kaip uždrausti grynuosius – nelabai. Aš už pasirinkimo laisvę.

  26. […] O istorija apie atsiskaitymų grynais pinigais draudimą beveik amžina. Prieš savaitę teko būti Vokietijoje. Ir ten daugelis restoranų be jokio sąžinės graužimo atsisako priimti korteles ir prašo mokėjimo grynais. Netgi Kaufland‘e negalėjome atsiskaityti nei MasterCard nei Visa. Ir nieko, niekas nekelia bangų dėl šešėlinės ekonomikos ar mokesčių nemokėjimo. O mūsų bankai, sėkmingai pasigavę šešėlinės ekonomikos arkliuką ir toliau stengiasi mus priversti naudotis jų paslaugomis. Bet juk aš apie tai jau rašiau. […]

  27. […] ankstesnis įrašas apie bendrą bankų ir valdžios interesą priversti Lietuvos gyventojus mažinti ir galiausiai visai atsisakyti atsikaitymų grynaisiais […]

  28. […] atima dievo dovaną uždavinėti klausimus? Pavyzdžiui, ką kandidatas galvoja apie ribojimus naudotis grynaisiais pinigais? Ar tai neprieštarauja laisvos prekybos idėjai? Jau nekalbant apie suktesnius klausimus apie […]

Jūsų komentaras