Inovacijos aborigenams

Apie matavimų galią jau rašėm ne kartą. Tokią pačią neįtikėtiną galią turi ir fokusavimasis. O dabar prie to pridėkime posakį, kad “kvailys laisvėje – baisiau už dinamitą teroristo rankose”. Tokį pareiškimą jau reiktų įrodyti, tik pavasaris šaukia ir galva sunkiai veikia. Todėl pasinaudosiu transatlantiniais ryšiais:

Pastaruoju metu vis tenka susidurti su tuo, kaip reikia sujungti du nesujungiamus dalykus. Tiksliau, ryšys yra, bet labai jau transatlantinis. Tarkim, sukuriama įmonės strategija, ir vėliau reikia parodyti, kaip kažkoks konkretus veiksmas padeda strategijai. Dauguma strategų juokauja, kad tarp konkrečių veiksmų ir strategijos yra jungiamoji dalis, vadinamu magijos miražu.

Kas yra transatlantinis ryšys? Pats geriausiais pavyzdys, kurį man teko sutikti, tai atsakymas į klausimą: “Kaip surasti geriausią gydytoją?”. Gydytojo gerumas matuojamas jo kapinių dydžiu. Kuo didesnės, tuo geresnis gydytojas. O koks ryšys tarp klausimo ir atsakymo, skaitytojai patys pasiūlys: va taip ir pagrįsime tikro priežasties-pasekmės ryšio buvimą. Bet malonumą sudaryti priežasties-pasekmės ryšius paliksiu skaitytojams. Taigi pradedu sarašą transatlantinių ryšių:

1. „Esame 11 vietoje pagal aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių dalį … tačiau vos 70 vietoje pagal bendrą mokslo kokybę”, ir dabar transatlantinis ryšys su šiais teiginiais: universitetai kovoja dėl studento krepšelių, dėstytojai skundžiasi, kad negali išmesti studentų, mokslas mokamas, dėstytojų atlyginimai nefantastiniai, dekanai save laiko universitetų sistemos savininkais. Kas nori, gali paskirti atskirą straipsnį, norėdamas surišti visus šiuos teiginius priežasties-pasekmės ryšiais.

2. Lietuva užima pirmą vietą Europoje pagal šviesolaidinį internetą. Komentaras per konferenciją: “Tai kad pas juos net normalaus porno saito nėra, kad tokį interneto pralaidumą išnaudotų”. Kažkas iš salės bandė www.pazintysxxx.lt prisiminti. O tikrai, ar turim kuo (be torrentų siuntimosi) užpildyti tokias galimybes?

3. 2003 metais vyksta seminaras, kur valdžios atstovai aiškina ES pinigų skirstymo prioritetus ir taisykles. Klausimas iš salės: “O jeigu žvejai neįsisavins visų pinigų, ar mes juos grąžinsime?”. Atsakymas: “Geriau į kelius nukreipsime pinigus, negu grąžinsime”. Tylus komentaras: “Taip greitai ant asilų keturių eilių autostradomis važinėsimės”.

4. Lietuva užima 6 vietą pasaulyje pagal aktyvių SIM kortelių skaičių vienam gyventojui. Mobilaus operatoriaus krūtumas išreiškiamas abonentų skaičiumi. Kartais net patys nesupranta, kiek jų turi. Aš asmeniškai turiu vieną. Ne, meluoju, dvi. Antra kompiuteryje. Bet visvien nežinau, ką naudingo su jomis veikti.

5. Lietuvos sveikatos sistema užima 26-tąją vietą Europoje. Ir medicina vis labiau brangsta, vis prastėja gydymo kokybė, ir vis daugiau užsieniečių atvažiuoja pas mus gydytis.

6. Lietuvoje kas septintas žmogus – bedarbis, tačiau darbo jėgos trūksta. Šia tema net sąmokslo teoriją galima sukurti, bet pridėkime dar evakuacijos faktą į schemą. Beje, yra migracijos departamentas. Kaip manote, kuo jis užsiima?

7. Žemės ūkio finansinės paramos skirstymo skaidrumo lentelėje Lietuva dabar užima aukštą 7-tą vietą. Nes paramą gali gauti tik fiziniams daiktams, kaip toje reklamoje, dar vienam traktoriui. Skaidru ir aišku.

Sarašą galima būtų testi. Tik ar verta?

Užtat verta užduoti vieną klausimą. Kaip manote, jeigu jūs duotumėte 10 milijardų eurų vyriausybei, kur jį išleistų? Pirma, ką jūs atsakytumėte, tai būtų infrastruktūra. Nes tai skaidru ir apčiuopiama. Bet infrastruktūra kuriama tam, kad ja naudotųsi. Galime spėti, kad verslas šia struktūra naudojasi, nepaisant to, pagal reitingus mūsų verslas velkasi uodegoje. Tiesa, šia pirmaujančia infrastuktūra naudojamės mes visi.

Bet ar tikrai mokame naudotis? T.y. šiuo metu mes atrodome, kaip prieš penkiolika metų: visos įstaigos gavo kompiuterių, bet nebuvo programų, ir niekas nemokėjo kompiuteriais naudotis. Bet mokėjimas naudotis yra kažkas neapčiuopiamo. O valstybė negali leisti pinigų neapčiuopiamiems daiktams. Valstybės kontrolė užgriauš negyvai arba pripaišys išvaistymą. Negalima sakyti, kad vyriausybėje to nesupranta. Ne veltui pradėta kalbėti apie inovacijas. Čia kitoks žodis, kuris reiškia, kad laikas išmokti naudotis tuo, ką turim, ir geriau negu supantis mus pasaulis. Nes kitaip liksime aborigenai.

Beje, dėl aborigenų. Prieš kokius 20 metų tarp kariškių buvo pasakojama linksma istorija. Tuo metu Rusija savo techniką pardavinėjo visiems, kurie turėjo nors truputį pinigų. Taigi netikėtai pas juos iš Amazonės džiunglių atvažiavo delegacija ir nusipirko 6 naikintuvus, o po kelių savaičių panašių aborigenų delegacija nusipirko 7 naikintuvus. Praėjus 3 menesiams grįžo pirma delegacija ir už paskutinius nusipirko dar vieną naikintuvą, bei paklausė, ar galėtų suremontuoti pirmus įsigytus 6 naikintuvus. Tik tada rusai suprato, kad šie aborigenai net neturi supratimo, kas yra pilotas. Taigi nuvažiavo pas aborigenus ir greitai išsiaiškino situaciją. Pasirodo, gentys gyvena ant dviejų kalvų. Kalvos pilnos išteklių, todėl gyvena neskurdžiai. Bet tarp kalvų yra slėnis, dėl kurio savaitgaliais vyksta mūšiai. Taigi mūšiams yra iškirstas kelias. Ir tuo keliu nuo kalno paleidžiamas riedėti naikintuvas. Kurių naikintuvas nuriedės toliausiai, tie mūšį laimės.

Tai vis tik, kur vyriausybės vietoje išleistumėte iš dangaus nukritusius 10 mlrd. EUR?

komentarų yra lygiai 10

  1. marijonas

    Išleisčiau viešiesiems pirkimams 😀

  2. na

    Tai gal kokiam viešiesiems darbams. Užuot mokėt pašalpą bedarbiams, geriau juos įdarbint tomis pačiomis valstybės lėšomis, tada bent jau netektų kiurksot prie darbo biržos slenksčio, o aplinką aptvarkyt, nuo telko prie darbo marš!

  3. Gediminas

    Ka ten su tais bedarbiais, didzioji ju dauguma yra tinginiai. Esu girdejes viena tokia istorija. Kiekviena diena moteriske ateidavo i valgykla maisto pašalpos nes tipo vargšė niekur nedirba ir neturi pinigų. Geros valgyklos darbuotojos visada ja paremdavo. Bet, vieną rudens diena, kai valgyklos kieme prikrito labai daug lapų, valgyklos darbuotojos nusprendė paprašyti tos moteriškės pagalbos kad iššluotu kiemą. Beja ne už tai kad kievieną dieną duodavo pavalgyti, bet dar ir 15 Lt pasiūlė. Spėkit koks buvo atsakymas. Aišku maisto po to taip pat nebegaudavo.

    O jei į temą tai šiai dienai vyriausybei pasiūlyčiau su tai 10 mEUR grąžinti valstybės skolas, nes investuoti su teigiama grąža mūsų valdžia nesugeba ir dar kogero ilgai nesugebės. O grąžinus skola bent palūkanų nebereikės mokėti :)
    O šiaip mūsų mieloje tėvynėje problemos labai paprastos.
    Reikia išspręsti rebusą, kuris teiginys teisingas:
    1) Kokie žmonės tokia ir valdžia;
    2) Kokia valdžia tokie ir žmonės;
    Versle dažniausiai sakoma kad žuvis pūna nuo galvos, o štai politikoje sakoma kad mes patys valdžia išsirenkam, tai kas vis tik pagrindinis kaltininkas?
    Naudojant Goldrato teoriją būtu įdomu gauti sprendinį, bet vienas manau nepajėgsiu.

    • Mąstymo procesų metodologijoje yra toks terminas – vicious circle (užburtas ratas). Manyčiau, žmonių-valdžios atveju būtent tokį ir turime. Todėl nėra labai svarbu, kas priežastis, kas pasekmė. Dabar svarbu, kaip tą užburtą ratą nutraukti.

  4. Kam reikalinga infrastruktūra, jei išnaudojama tik labai menka jos dalis. Ji pati jokios pridėtinės vertės nesukuria ir nesukurs. O 10 mlrd. EUR panaudoti yra kur, visų pirma nukreipiant į tas nišas kur Lietuva sugebėtų būti konkurencinga pasaulyje ir kur tam yra galimybės. Reikalinga sukurti visą grandinę: moklslo įstaigos, tyrimų centrai, gamybinės įmonės, kurie bendradarbiautų tarpusavyje kuriant gaminius, kuriant technologijas jiems gaminti ir žinoma tas technologijas įgyvendinant praktiškai.
    Ar žinojote, kad vienu metu Izraelis planavo tapti didžiausiu citrusinių vaisių augintoju ir eksportuotoju. Tačiau realybė parodė, kad apelsinų savikaina labai aukšta ir konkuruoti su kitomis šalimis sekasi sunkiai. Tada buvo pasukta kita kryptimi, kurti ir gaminti aukštos pridėtinės vertės produktus. Izraelyje yra tik apie 6,5 mln. gyventojų, tačiau veikia net apie 350 biotechnologijų sektoriuje dirbančių įmonių. Lietuvoje gyventojų maždaug dvigubai mažiau, tačiau įmonių veikiančių biotechnologijų srityje tik 3 ± 2.
    Dar vienas klausimas, kodėl Lietuva yra tarp daugiausiai energijos pramonėje suvartojančių ES šalių, visi tą žino, bet nieko nedaroma. Japonijos pavyzdys parodė, kad su valstybės parama ir politika, šią tendenciją galima ženliai pakeisti.
    Kokia nauda? Žymiai geresnės Lietuvos įmonių konkurencinės galimybės, sumažintos išlaidos už energiją, galimybė didinti atlyginimus ir kt.
    Kaip to pasiekti? Labai vaizdžiai tai parodo energijos vadybos standartas (nežinau ar jau ofiacialiai patvirtintas) ISO50001:
    1.Situacijos analizė;
    2.Matavimai;
    3.Optimizacija;
    4.Kontrolė;
    Panaši eiga turėtų būti ir su 10 mlrd. EUR:
    1. Situacijos analizė: kur nukreipti ir kodėl, kokios čia galimybės;
    2. Matavimai: kaip matuosime pažangą ir pasiekimus, įvedama matavimų kriterijai;
    3. Optimizacija: remiantis matavimų rezultatais, peržvelgiama pažanga, kas gerai, kas blogai, įmamasi korekcijų, patasymų ir kt.
    4. Kontrolė: tikslas – išlaikyti pasiektą rezultatą ir vėl pradedam nuo pradžių.
    mano požiūriu Lietuva turi galimybių konkuruoti pasaulyje: biotechnologijų sektoriuje (mažos energijos sąnaudos gamybai, aukšta pridėtinė vertė), pažangesnių gamybos procesų matavimo ir valdymo priemonių vystyme ir diegime (APC; Soft sensors ir kt.), pažangi medicinos įranga.

  5. visuomenės veikėjas

    giliamintiškai, virtuoziškai, aiškiai, +10

  6. bst

    Jei labai trumpai: tai nesvarbu ar sudmalys sedes prie geros infrastrukturos, ar prie blogos – iseiga vistiek bus nuline.
    O vat kaip padaryt kad sprendimus priiminetu ir vykdytu tie kas gali ir nori – neisivaizduoju. Zmones kol kas “balsuoja” kojomis – isvaziuodami.
    Man 30m.Ir 70% mano bendraamziu su kuriais bendravau – jau isvyke.Artimiausiu metu isvyks dar keli, praktiskai _visas_ ratas pazystamu su kuriais bendravau.

  7. bst

    O del 10 milijardu:
    a) trumpalaikiai tikslai
    1. Bet kokiai veiklai, kuri generuoja daugiau pelno nei kad procentai uz skolas. Jei alternatyvu keletas – tokiai veiklai, kuri stabdo pinigu tekejima is salies (statyt 1. silumines naudojancias vietini kura 2. naudojancias atsinaujinancius saltinius – vejo ir t.t jegaines) – nes mineraliniams istekliams pirkt isleidziama (ir sudeginama) tikrai nemaza pinigu krepselio dalis.
    2. Jei trumpo/vidutinio laikotarpio metu tokios veiklos neatrandama – tiesiog grazint skolas.

    b) ilgalaikiai
    1. Apsisprest “kuom norim but” – ir i ta sriti kryptingai investuot (zemes ir kapitalo turim mazai, tai lieka i darba – i zmones). Visai neblogai sekasi but outsoursinimo centrais.
    2. skatinti populiacijos augima (tiek mazinant emigracija, tiek didinant gimstamuma) – (ar cia bus sklypai daugiavaikems, ar lengvatiniai kreditai/subsidijos bustui, ar dar kas nors – kita kalba.). Su 10 milijardu galima si bei ta nuveikt. Nes prie dabartiniu trendu as neisivaizduoju kas bus po 20-30 metu. Getai su mecetemis.

  8. Sumokčiau visiems tiek kad jie dirbtų, o ne galvotų kaip prisidurti ar kažką praskuti, 10mlrd. turėtų užtekti kadencijai :)

  9. vadas

    1. grąžinčiau mokesčių sistemą į 2008 metų lygį. gal kai ką pakoreguojant.
    2. paleisčiau dirbti ignalinos AE, jei tai techniskai įmanoma. dalis pinigų būtų panaudota uždarymo darbų skirtai paramai grąžinti.
    3. jei liktų pinigų stipriai patobulinčiau geležinkelių į klaipėdą ir kaliningradą linijas.
    4. na o jei dar truputi pinigų liktų viską sukisčiau į nemokamą aukštąjį mokslą ir galingą profesinį parengimą.

Jūsų komentaras