Triušiukų ir papūgėlių hibridai

Tie, kas stebi lietuviškąją blogosferą, turbūt pastebėjo, kad mums, jos dalyviams, būdingas tam tikras uždarumas. Skaitom vieni kitus (patys save), cituojam, diskutuojam vieni pas kitus svečiuose, dedame vieni į kitus nuorodas taip ratu sukdamiesi ne tik patys, bet ir sukdami savo skaitytojus.

Kartais užburtas ratas pralaužiamas, kai vieną kitą straipsnį persipublikuoja koks nacionalinis naujienų portalas, taip pakeldamas blogerišką uodegą ir padidindamas mūsų skaitytojų rato skersmenį.

O štai dabar šį internetuose išdirbtą modelį po truputį perkeliame į laisvą spaudą. Tą, popierinę.

Anądien Rokiškis, ko gero, geidžiamiausias visų žurnalų autorius (rašantis retai, bet visad sensacingai), kreipėsi, ieškodamas, ką čia tokio sensacingo nenuvalkioto galima būtų parašyti apie Lietuvą pasauliniame kontekste “Veido” užsakymu. Prisiminėm, kad mūsų atstovui bedalyvaujant Davoso ekonomikos forumo atrankoje ir sekant su Davosu susijusius reikalus, į rankas buvo pakliuvus labai įdomi ataskaita, kurią pražiopsojo spauda.

Toji ataskaita vadinasi “The Global Competitiveness Report 2010–2011” (Pasaulinė konkurencingumo ataskaita 2010-2011). Iš pradžių mąstėm ataskaitos analizei pašvęsti vieną įrašą, bet po to pasirinkom lengvesnį kelią: kam mums vargti, kai vargti “Veido” spec. užsakymu pasiryžęs Rokiškis?

Maža to, parengęs puikų tekstą apie Lietuvos spindesį ir skurdą ir nulėmęs žurnalo totalinį išpardavimą (tekstas liko tik internete, iš pradžių jį pardavinėjo, dabar paleido nemokamai), Rokiškis nepamiršo savo blogeriškų šaknų ir santarvės, ir paėmė iš manęs interviu. Mano pasisakymą surašė į sklandų tekstą, paprašė paso nuotraukos, ir viską įdėjo į popierinį žurnalą.

Kadangi bendravom kaip tinklaraštininkas su tinklaraštininku, tai žodžių nevyniojau į vatą. Išėmus keiksmažodžius, buvo išpublikuota štai taip:

Vergų parengimo sistema

Pasaulio ekonomikos forumas akcentuoja ne tik verslui, bet ir visuomenei svarbius rodiklius: verslas gali vystytis tik kartu su visuomene, kaip ir visuomenė – tik kartu su verslu. Juk pats žodis “konkurencingumas” kilęs iš lot. concurrere – bėgti kartu, susitarti. Išsami rodiklių sistema leidžia ne šiaip vertinti kiekvienos šalies gerovę ar investavimo galimybes, bet ir atrasti sritis, kurios labiausiai taisytinos. Vienaip ar kitaip išmatuoti, paversti skaičiais galima viską, todėl ši studija leidžia remtis faktais.

Pasaulinė konkurencingumo ataskaita aiškiai sako: Lietuva turi labai gerą technologinę infrastruktūrą, daug išsilavinusių žmonių. Pagal skaičius, rodančius potencialias augimo galimybes, mes galėtume būti daug aukščiau nei 47 vietoje. Tačiau balai, susiję su tų galimybių panaudojimu, tempia šalį į dugną.

Esame 11 vietoje pagal aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių dalį ir 29 vietoje pagal tiksliųjų mokslų bei matematikos dėstymą, tačiau vos 70 vietoje pagal bendrą mokslo kokybę, 68-oje – pagal vadovų rengimo kokybę ir 64-oje – pagal darbuotojų mokymą. Tai reiškia, kad žmonės išmoksta skaičiuoti ir dirbti, tačiau neišmoksta galvoti savo galva, kurti ir plėtoti verslą. Tai vergų parengimo sistema. Pasekmės akivaizdžios – 110 vieta dėl protų nutekėjimo.

Valdžios pastangas kištis į ekonomiką rodo tragiški įvertinimai: įvairūs ribojimai žlugdo užsienio investicijas, mokesčių sudėtingumas ir krūvis – sunkiai suvokiamas, tačiau valdžia švaisto lėšas ir visiškai nesugeba planuoti savo išlaidų. Tuo pat metu bene vienintelė ekonomikos sritis, į kurią valdžia turėtų kištis ir reguliuoti be jokių skrupulų, visiškai apleista – monopolijos niekaip nevaržomos. Būtent todėl prastas ir politikų reitingas.

Prie to galėčiau pridėti, vėlgi nevyniodamas į vatą, kad mūsų mokymo įstaigos ruošia papūgėlių ir triušiukų hibridus. Triušiukai – kad bijotų (dėstytojų, valdžios, viršininkų), papūgėlės – kad atkartotų dėstytojų pasakytas “tiesas”. Dar Seneka yra pasakęs: ”Duok vaiką auklėti vergui, ir turėsi naują vergą”. O dabar, jei kalbame apie versluma, pamėginkime atsakyti į klausimą: ko studentų gali išmokyti tas, kuris gyvenime nebuvo prisiartinęs prie verslo darymo? Visi esate daugmaž baigę kažkokius aukštuosius mokslus: kiek verslumo jums įdiegė jūsų dėstytojai?

Ačiū Rokiškiui ir “Veidui” už smagų bendradarbiavimą, skaitytojų rato skersmens pailginimą. Bet, įtariu, šiedu tekstai tebus dar du žirniai į sieną.

komentarų yra lygiai 16

  1. INhabitor

    Labai taiklu. Mūsų nemoko mąstyti, mus moko aklai kalti, paklusti, tarnauti. Būna išimčių, vienetai. Tų vienetų daugėja, reikia laiko. Dar reikia daugiau tokių ambicingų vienetų kaip Jūs. Tęskite, ačiū :)

  2. “įtariu, šiedu tekstai tebus dar du žirniai į sieną”. Nebus. Visada atsiras, kas norės nusistovėjusią tvarką griauti, kad sukurtų naują, efektyvesnę ir geresnę. Labai daug žmonių keliauja, dirba užsienyje. Tie, kurie išlips iš braškių ir konservų fabrikų, išmoks iš tos aplinkos kaip galima gyventi, kaip generuoti idėjas, kaip jas įgyvendinti. Jie grįš, arba jų vaikai grįš, arba jų kaimynai susidomės Lietuva ir atvažiuos. Žmonės virdami savo sultyse žiūri į aplinką iš vieno kampo, ateis tie, kurie čia įžvelgs galimybes. Visada laimi aktyviausi.
    Nežinau, kaip bus, bet aš labai noriu tikėti, kad žolė žalia ir čia. Iš to, ką čia perskaitau, nei Tu triušiukas, nei papugėlė :] Vadinasi yra dar TIE KITI. Ir jei darysim, tai ir padarysim. Einu balsuot :]

  3. Viskas čia labai gražu, gal tik nereikėtų sakyti, kd kas nors ką nors pražiopsojo…

    Dar 2010 metų rugsėjo 9 dieną apie tai buvo pranešta http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2010-09-09-lietuva-pagal-konkurencinguma-pakilo-i-47-vieta-pasaulyje/50074

    • Sutinku, kad tai irgi paskelbimas, tačiau rimtesnės analizės iš (vis dar) įprastos popiernės žiniasklaidos neteko matyti.

  4. Simona

    Labai taikliai su tais triušiukais ir papūgėlėm…
    Tik bijau, kad habilituotų daktarų kartą (per metus perprastusią rinkos ekonomiką, kad galėtų toliau “ugdyti vadovus”) su labai retomis išimtimis universitetuose pakeis triušiukai (nes saugaus prieglobsčio ieško) su esminiais papūgos gabumais (nes kitaip habilituotajam neįtiksi). Neįsivaizduoju net, nuo ko pokyčiai į kitą pusę turėtų prasidėti…

  5. Simona, pokyčiai į kitą pusę visada prasideda pirmiausia nuo supratimo kaip iš tiesų yra. Kaip yra švietimo sistemoje trumpai, bet neblogai paaiškino Nerius, galiu dar parekomenduoti pažiūrėti šitą filmuką: http://www.youtube.com/watch?v=tE6ZONL1guA.

  6. azartas

    Santykis tarp produktyvumo ir atlyginimų – 18 vieta. Tai labai neblogas rezultatas, svarbus verslui.
    Tikrai? Ar čia vis tik tas atvejis, kai vos ne kasdien galima išgirsti apie blogą lietuvaičių darbo produktyvumą? Ir tą produktyvumą atitinkančius atlyginimus?

    • Cia variantas kuris vadinas – vieni vaidina, kad dirba, o kiti vaidina, kad moka, va ir gaunasi geras santykis :)

      • azartas

        Liūdna. Ypač, jei patyrinėjus išaiškėtų, kad ir visos kitos aukštos vietos pasiektos panašiu “kokybės” lygiu.

  7. sarunas

    Labai įdomus tekstas, tiesa, man pritrūko kritinio požiūrio. Bet ne į Lietuvos užimamą vietą konkurencingumo reitinge, tačiau į patį konkurencingumo reiškinį.

    Savo pastabas galėčiau išdėstyti maždaug taip:

    a) Visų pirma, ar yra toks dalykas kaip valstybės ‘konkurencingumas’? Ką reiškia, kad valsybė A konkurencingesnė nei valstybė B. Jeigu tai būtų įmonės, būtų galima tą apibrėžti kažkokiais rodikliais, pvz rinkos dalimi. Galima tarkime matuoti A ir B šalies automobilių gamintojų pajėgumus. Bet ar nebus šitie rezultatai klaidingi, nes pvz A šalis automobilių pramonę laiko prioritetu ir ją remia, o šalis B ją varžo (dėl savo sumetimų).

    b) Antra, kodėl aptariamas tik vienas vertinimas. Kiek man žinoma, yra dar IMD instituto skelbiamas reitingas, o bendrai imant yra apie šimtą įvairių reitingų. Kodėl mes remiamės šituo?

    c) Trečia, visiškai neaiški matavimo metodologija. Kokiomis teorijomis ji pagrįsta? Kodėl pvz WEF sako, kad valstybės konkurencingumas / vystymasis stovi ant dvylikos ‘stulpų’, o tuo tarpu IMD išskiria keturias sritis? Kitas dalykas, ar turimi duomenys yra statistiškai patikimi? Galiausiai tenka pripažinti, kad bent jau WEF savo konkurencingumo reitinga konstruoja pagal tam tikrą valstybių vystymosi paradigmą, kuri kalba, kad priklausomai nuo valstybės BVP dydžio (ar kito pasirinkto rodiklio) valstybei ‘svarbiausios’ bus tarkime technologijos arba žmogiškasis kapitalas. Tačiau toks dogmatiškas požiūris gali būti paneigtas Gerschenkrono ‘advantage of backwardness’ teorijos. Be to, jeigu skirstome šalis pagal skirtingą išsivystymo lygį, kodėl sudarome bendrą konkurencingumo lentelę?

    d) Ar nėra taip, kad valstybių konkurencingumas tėra tik socialinis konstruktas, didesnio diskurso (tarkime ES ekonominės integracijos) dalis? Ar nėra taip, kad kažkas (tebūnie WEF) nusprendžia, kad šalis A yra konkurencingesnė nei šalis B, o šita ataskaita ją tik patvirtina?

    Apibendrinant galima pasakyti, kad pati WEF skelbiama ataskaita yra įdomi ir naudinga, iš joje pateikiamų duomenų galima padaryti nemažai toli siekiančių išvadų. Bet tas, ką mes vadiname ‘vastybių konkurencingumu’, yra labai labai labai abejotinas dalykas. Klausimas, ar jis apskritai egzistuoja, o jeigu taip, kodėl jis yra ‘nuleidžiamas’ iš viršaus.

    Dar labai įdomi diskusija būtų apie regionų konkurencingumą. Yra nemažai ataskaitų, kurios skelbia tokius duomenis. Šioje vietoje pasitelkiama Porterio teorija. Bet vėl gi klausimas, ar galima ją taip aklai taikyti regionams ir valstybėms?

    Galiausiai pateikiu kelis įdomius straipsnius, kuriuose kvestionuojamas valstybės konkurencingumas kaip reiškinys. Manau, verta paskaityti ir kiek blaiviau vertinti viešai skelbiamas ataskaitas.

    Bradanini, Davide. 2009. „The Rise of the Competitiveness Discourse – a Neo-Gramscian Analysis”. Bruges Political Research Papers. 10: 1-38.

    Bristow, Gillian. 2005. „Everyone’s a ‘Winner’: Problematising the Discourse of Regional Competitiveness”. Journal of Economic Geography. 5: 285-304.

    Fougner, Tore. 2008. „Neoliberal Governance of States: The Role of Competitiveness Indexing and Country Benchmarking”. Millennium – Journal of International Studies. 37: 303-326.

    Gerschrenken, Alexander. 1962. “Economic Backwardness In Historical Perspective”. Economic Backwardness in Historical Perspective: A Book of Essays. 5 – 30 p. Cambridge, MA: Belknap Press of Harvard University Press. 456 p.

    Krugman R., Paul. 1996. „Making Sense of the Competitiveness Debate”. Oxford Review of Economic Policy. 3: 17-25.

    Krugman R., Paul. 1994. „Competitiveness – a Dangerous Obsesion”. Foreign Affairs. 73:2.

    Lall, Sanjaya. 2001. (A). „Comparing National Competitive Performance: an Economic Analysis of World Economic Forum’s Competitiveness Index”. QEH Working Paper. 1-41

    Squalli, Jay & Wilson, Kenneth & Hugo, Sarah. 2007. „An Examination of European Growth Competitiveness”. Economic and Business Review. 9: 127-146.

    • Mauras

      pagarba sarunui už rimtą komentarą su svarbiais klausimais ir net sąrašu, gaila nėra nuorodų. Sutinku, kad neadekvatūs rodikliai ar slidi jų matavimo metodika gali duoti savotiškus rezultatus, tačiau 1) WEF turi pasitikėjimą ir daro tai seniai, 2) iš esmės tai yra suvokiama besivadovaujantiems commonsense ir žiniasklaidos formuojamomis mainstream vertinimais-nuomonėmis. Taigi profesionalumu ir patikimumu vargu ar kas suabejoja. Todėl puikaus teksto autorius, rūpestingasis ekstremistas Rokiškis net nepasivargina paaiškinti, kaip sudaromas tas WEF reitingas.

      Ta proga galiu tik pasicituoti:)

      Mauras
      2010.06.29 22:48
      Blogas komentaras!
      Su “Mūsų valstybė pasižymi lėšų švaistymu -” sunku nesutikti.

      Tačiau prie “naujausiame konkurencingumo tyrime Pasaulio ekonomikos forumas pagal šį bruožą Lietuvai skyrė tik 117-ą vietą tarp 133 šalių” reikia pastebėti, kad WEF nieko neskiria – ataskaitoje pateikiamas apibendrintas pačių konkrečios šalies verslininkų atliktas vertinimas: “[..]the World Economic Forum draws its data from two sources: international hard data sources and the Executive Opinion Survey (Survey).The Survey is a unique tool for capturing timely and vital information that is not available on a global level. It captures the perception of business executives about the environment in which they operate. […]a total of 12,614 surveys were retained.This represents an average of 95 respondents per country.”

      Taigi galim teigti, kad tai ką matome yra realią situaciją daugmaž atspindintis įmonių vadovų vertinimas (matyt švaistymą iliustruoti “kietais skaičiais” būtų nelengva), tačiau jis kaip ir bet koks vertinimas negali būti visiškai objektyvus ir yra priklausomas nuo vyraujančių nuotaikų. Todėl nenustebčiau, kad pasitaisius ekonominei situacijai ir pelnams (kas dalyje sektorių ir įmonių vyksta šiemet), vertinimas pagerėtų, nors valdžios švaistymo politika iš esmės nesikeistų.

  8. azartas

    Kvestionuojamas – tai vartotinas tarptautinis žodis, kilęs iš lotynų quaestionare.
    Po to, kai šitą perskaičiau vlkk.lt, tai tikrai sukilo abejonės dėl pardavimų…

  9. “ko studentų gali išmokyti tas, kuris gyvenime nebuvo prisiartinęs prie verslo darymo?” Matyt, kad nieko. Nors kai kurie propiesoriai yra neblogai įvalde kitas “darymo” metodikas, pvz. mokslo daktarų kepimo. Ten visa sistema tam reikalui užsukta. O verslas mokslo įstaigose yra tik šalutinis produktas. Čia tik kyla noras daryti prielaidą, kad jeigu mūsų universitetuose būtų daugiau mokslo, daugiau būtų ir to “šalutinio” produkto.

    “kiek verslumo jums įdiegė jūsų dėstytojai?” Asmeniškai man – tiek pat, kiek ir žinių reikalingų darbui. T.y. apskritą nulį. Nors kai kurie – kuriuos prisimenam su didele pagarba iki šiol – privertė suprasti, kad mokymasis yra rimtas ir pagarbos vertas užsiėmimas. Kitaip sakant – išmokė mokytis.

  10. stasas

    Problema matau ne mūsų švietimo sistemoje ar netobuloje profesuroje..:) problema esame mes patys .. su savo posovietiniu mastymu, dažnas absolventas vis dar orientuotas daugiau į diplomo gavimą, dažnai net nesirenkant koki, svarbu kad tik aukštasis išsilavinimas būtu …todėl jie ir nėra orientuoti į verslo poreikius.
    Ir dėl mūsų blogo konkurencingumo reitingo labai nesukčiau galvos, jei yra grūdų bus ir pelų :) galu gale tai mažos besivystančios valstybės koziris, visa tai tinka mums , o skaičiuoti jį kaip prieš tai minėjo oponentai galima įvairiai ..:)

  11. Vienas staso komentaro papildymas – koks procentas studentų, jūsų manymu, vienu metu sėdinčių auditorijoje, yra pasirįžęs kelti klausimus, domėtis, gauti žinių ir jų reikalauti iš dėstytojo, o kiek sėdi tik tam, kad sėdėtų? Verslumo nuo nulio neįdiegsi, kaip neįdiegsi kritiško mąstymo – tam reikia pirmo postūmio – studento intereso. O suinteresuotųjų dalis yra apgailėtinai maža. Protų nutekėjimas – ne “vergų mentaliteto” problema. Tai veikiau sunkumų pradėti verslą pasekmė ir įgyto išsilavinimo kokybės bei gebėjimo jį pritaikyti “ten, kur žolė žalesnė” liudijimas.

  12. […] Geriausius pažymius gauna tie, kurie išmoksta aklai pakartoti mokytojo pateiktą informaciją. Auginami triušiukų ir papūgėlių hibridai. Negana to, jie yra vertinami net pagal nustatytus normatyvus fizinei žmogaus ištvermei, t.y. […]

  13. […] ir dar daug kitų. Tačiau matyt kartojame per mažai, nes toks mąstymas vis dar nėra įprastas. Ir nieko keisto, nes mūsų NIEKUR nemoko mąstyti. Tipinė mokymo įstaiga daro iš mūsų triušiukų ir papūgėlių hibridus. […]

Jūsų komentaras