Infliacija jau nebeveikia?

Apie tai, kad prie defliacijos vyriausybės nemoka gyventi, jau rašėme. O kaip su infliacija? Kodėl jį turi būti “gerai”?

Pabandykime sukurti idealią infliacijos gerumo priežasties-pasekmės seką. Tai, kad vyriausybė nemoka gyventi pagal pajamas, yra jau gyvenimo faktas. O, be to, kam taupyti, juk skolas reiks grąžinti kitiems. Taigi, tik laiko klausimas, kada bus įjungtas pinigų spausdinimo mechanizmas. Čia specialiai rašau mechanizmas, kad nekomentuotumėte, kad pinigų spausdinti Lietuva negali. Yra ir kitokie būdai, kaip padidinti pinigų masę. Nors kam įdomi statistika su tendencijomis arba žaidimas ekonomika su infliacija

Taigi, tarkim, kad vis dėlto pinigus daugina tik vienas bankas – Lietuvos bankas. Ir kam jis tai daro? Ogi tam, kad paskolintų vyriausybei. Vyriausybė pinigų nesiruošia išdalinti. Cit, ir garsiai nesijuokti, o ruošiasi iš to gauti vertės. Bet kokiu atveju norint pasiimti tuos pinigus iš vyriausybės, teks truputį dirbti, o tam reikia arba samdyti naujus darbuotojus, arba didinti atlyginimus esamiems. Padidinę atlyginimus mes paskatinsime vartojimą. O jeigu yra padidėjusi paklausa, tai pats dievas liepia pakelti kainas ir tada gauname infliaciją. Sutrumpinta forma atrodo taip:

  1. Atspausdiname pinigus ir perkame.
  2. Tam, kad pasiimtume pinigus, turime samdyti darbuotojus (mažinam bedarbystę) arba didinam atlygimus esamiems darbuotojams (turtėja piliečiai, susidaro vidutinė klasė), kad intensyviau dirbtų.
  3. Padidėjusi paklausa padidina kainas (su padidėjusiomis kainomis surenkame daugiau mokesčių ir gauname infliaciją).

Šioje sekoje tik infliacija yra neigiamas reiškinys, o, va, bedarbystės ir pajamų didėjimas yra vienas pliusas. Su infliacija didėja ir BVP, vėl tampame panašūs į tigrus. Tuo gali vyriausybė pasigirti, tačiau pamiršti paminėti padidėjusią infliaciją. Na, mes infliaciją turime. Tik, va, nedarbo lygis tai aukštokas ir atlyginimas nefantastinis. Panašu, kad kažkas nebeveikia. Pabandykime, dar kartą pamąstyti, tik nelogiškai naudodamiesi sveiku protu. Taigi papunkčiui.

  1. Spausdinti pinigų negalime dėl valiutos modelio. Todėl skolinamės. Tiesa, palūkanų aptarnavimas iš karto suvalgys visas gautas papildomas lėšas. Taigi efektas bus gerokai mažesnis, negu prognozuoja vadovėliai.
  2. Sakote, reikia samdyti darbuotojus. O kam, jei ir dabar dirbame tik viena pamaina, t.y. išnaudojame mažiau negu trečdalį našumo. Dabar dirbantys nėra pilnai apkrauti darbu. Tai nors atlyginimą pakelsim, ar ne? Koks čia atlyginimo kėlimas, kai tokių alkanų kaip aš yra ne vienas. O dar ir valstybė perka už mažiausią kainą: duodie, jeigu parduosime už žaliavos savikainą plius minimalus atlyginimas. O tai atsiras kamikadzė ir parduos tik už žaliavų savikainą.
  3. Paklausa nepadidės, nes nei daugiau perkančių atsirado, nei daugiau pinigų turinčių.

Tai kur gi tie pinigai nusėdo?

Prieš 20 metų tie pinigai nusėsdavo į indėlius arba užsienio valiutos rezervus. O kur dabar? Žiūriu į žaliavų kainas ir kažkas kužda, kad tenai visi pinigai kaupiasi. O Lietuva savo žaliavų neturi, tai visi pinigai išplaukia, ir dar skolinamės iš užsienio. Tai kas pas mus lieka? Palūkanos. Va iš to ir gyvename.

Šis įrašas būtų apie nieką, jei ne tas likęs nemalonus jausmas, kad Lietuvos vyriausybei dar vienas įrankis krizei įveikti yra neprieinamas. Taigi dabar turėsime infliaciją, tik be jokios naudos.

komentarų yra lygiai 17

  1. Kvailys

    Valstybėje nuolat yra vykdomos tam tikros machinacijos, tai parduodama Mažeikių nafta, tai neskaidrūs viešieji pirkimai, galimai kankinti kaliniai, karteliniai susitarimai, ofšoras ir daug daug kito brudo kurio net nežinome.

    Paaiškinkit man, kvailiui, kas nutiktų, jei palaipsniui ir slapta Lietuvos banko spaustuvėlė prispausdintų mums daugiau pinigų. Jai mes tyliai pasidengtume skolas, išliptume iš paskolų liūno, pradėtume laiku mokėti atlyginimus ir pašalpas.

    Ekonomistai spiegia, kad būtų infliacija, o aš kvailys manau, kad nė velnio!

    • Aš irgi manau kad nė velnio, galų gale iškeistume savo litukus į užsienio litukus. Kiek žinau gali parduoti 10lt kupiūrą internete brangiau nei ji verta nes ji su dviem bičais (ale dvyniais ale gėjais)

  2. bst

    Paaiskinimas cia, ir is protingo dedes. Tiesa anglishkai ir kiek sofistikuotai. Butent ten, kur bankelis gali “spausdinti” pinigus.Taigis:
    http://www.debtdeflation.com/blogs/2009/01/31/therovingcavaliersofcredit/

  3. m1

    Jeigu Valstybė didintų savo skolą tokia pigia kaina (maža palūkanų norma) kaip pavyksta dabar – http://goo.gl/0Ss0c tai infliacijos dydis viršys palūkanų normą, kuri dabar sumokama už skolas. Vadinasi pasiskolinsime pelningai, o pelningai skolintis visada verta :)

    Per viešuosius pirkimus įlieti pinigai į rinką išjudins darbo vietų kūrimą, atlyginimų augimą, augantį pragyvenimo lygį ir žinoma infliaciją. Svarbu lygiagrečiai mažinti išlaidas ir (įsipareigojimus ateičiai) sveikatos ir socialinei apsaugai, nes jos dabar siekia 53% viso valstybės metinio biudžeto ( http://goo.gl/HY9uI )

    Nepamirškime ir šalies kredito reitingo. Svarbu užtikrinti, kad reitingo perspektyva būtų pakeista į teigiamą, ar bent jau išliktų stabili, kas ilgu laikotarpiu garantuos ir toliau nedideles palūkanų normas – http://goo.gl/PmXFS

    Stebint dabartinį mokesčių surinkimą – http://goo.gl/nCssO valstybės ekonominė politika eina teisinga kryptimi. Turime pasitikėjimą finansų rinkose, vyriausybės atstovų vizitai užsieniuose ir aukščiausių politikų tiesioginiai meeting’ai su investuotojais parodo mus kaip patikimą šalį investuotojams, taigi mums belieka tik drąsiai tuo naudotis ir nepadaryti grubių klaidų kapitalo apmokestinimo srityje.

    O dabar reikia maksimaliai tai išnaudoti – skolintis, skolintis ir dar kartą skolintis. Iki Mastrichto kriterijuose numatyto skolos/BVP santykio erdvės dar turime daug, tai tuo ir pasinaudokime. Balansuodami biudžetą siekime, kad jis būtų perteklinis, palengva gerindami mokesčių surinkimą būsime pajėgūs suvaldyti savo skolą t.y. mokėti palūkanas ir dar iš to turėti naudos. O 2014-2016 galėsime galvoti ir apie Valiutų kurso mechanizmo pakeitimą iš ERM II į ERM I (euro įsivedimą). Infliacijos augimas šviečiasi visoje Europoje, taigi matydami keletą žingsnių į priekį šiandien galime priimti sprendimus kurie žodį emigraciją ištrins iš mūsų kasdienės kalbos.

    • Mauras

      atleiskite, kažkuo primena bankų RsV.

      Kad per sausį surinkta ~10% šių metų planuotų mokesčių, atrodo gražiai, tačiau čia dar kalėdinės prekybos atgarsiai. Vasarį-kovą, – kai vėl trinktels sąskaitos už šildymą (jis sudaro ženklią namų ūkių išlaidų dalį, o čia dar turim PVM lengvatų ir kompensacijų), vaizdelis gali būti nebe toks teigiamas.

      O visgi kokiu tikslu turime “skolintis maksimaliai”? vidaus rinkoje pigu, bet vyriausybė nenori tapti vieninteliu vidaus finansų rinkos klientu, o tarptautinėse rinkose bus brangiau.

      Ponia Šimonytė VŽ dėstė, kad maždaug trečdalį minėtos sumos (tai sudarytų apie 2 mlrd. Lt), siekiant palaikyti likvidumą vidaus rinkoje, numatoma skolintis šalies viduje, o likusius du trečdalius (apie 4 mlrd. Lt) – tarptautinėse rinkose.”

      Kur dėsim pasiskolintus pinigus? Jau šiemet ilgalaikės skolos aptarnavimo straipsniai sveria milijardais litų, “Sodra” ir toliau deficitinė, dalis viešųjų pirkimų ir toliau vyksta senu patikrintu būdu. Ar norim valstybės skolos burbulo ir tikimės kad ateinančios kartos išsimokės, o gal bankrutuosim ir skolintojai nurašys?

      • m1

        Nesu veikiamas bankų interesų (ir jokių kitų ūkio subjektų), tad Jūsų teigiamas panašumas į bankų RsV atsitiktinis.

        Jūs užduodate esminį klausimą – kur dėsime paskolintus pinigus?

        Taigi, siūlymo esmė investavimas į infrastruktūrą, kur tik įmanoma taikant 3P – viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimą:
        – švietimas (darželiai, mokyklos, sportas ir laisvalaikio užiimtumas, aukštųjų technologijų universitetai);
        – teisėtvarka – ypatingai policija;
        – sveikatos apsauga – mažinti valstybinių ligoninių (privatizuoti?) ir teikiamų paslaugų apimtį; atsisakant ydingų kompensacinių mechanizmų – medicinos paslaugos turi būti teikiamos rinkos kainomis.
        Pensininkams, žmonėms su negalia turėtų būti mokama ne pašalpa + kompensacijos visur, o skiriamas “krepšelis” (tarkim 6000 Lt per mėnesį. Skaičius iš “lempos”, tik įdomu kiek dabar biudžeto pinigėlių kainuoja vieno pensininko pensija + visos kompensacijos) ir jis pats, savo nuožiūra, krepšelio pinigus panaudoja savo nuožiūra: sumoka už medicinos paslaugas, perka vaistus, įsigyja transporto bilietą ar pan. be jokių kompensacijų – už rinkos kainą.
        – visi energetinio nepriklausomumo “iššūkiai” (dujos, el. energija ir pan.).

        Siūlymas principinis, galima ir netgi reikia išsamių diskusijų ir svarstymų. Svarbu, kad investuojama būtų su ekonomine, ar gyvenimo komforto grąža :)

        Sodra ir toliau bus deficitinė, todėl ir reikia dėti tašką. Tarkim nuo 2020 m. panaikinama sodra, o pensijai kaupia kiekvienas gyventojas atskirai. Dabartinius pensininkus turime išlaikyti mes ir nuo to pabėgti negalime, tačiau ateinančios kartos turi dalį savo mokesčių (ne 2% ir ne 5%, o bent pusę sumokamo mokesčio) pervesti į pensijų fondus ar kokį kitą mechanizmą. Dabartinį sodros deficitą reikia finansuoti skolinantis ir kaip aukščiau minėjau, būtina lygiagrečiai keisti viešųjų paslaugų principus – atsisakyti kompensacijų.

        Taigi reziumuojant, skolinti resursai išleidžiami:
        – infrastruktūros gerinimui,
        – pensijų reformai ir kompensacijų panaikinimui,
        – energetinio nepriklausomumo didinimui,
        siekiant spartaus visuomenės gerbūvio augimo.

        Visi aukščiau išvardinti dalykai bus reikalingi ir naudingi ateities kartoms, o jeigu ir bankrutuosim tai infrastruktūros iš mūsų niekas neatims :)
        O vertinant padėtį eurozonoje, reikėtų nagus labiau atsukti į save, kad evakuotis/emigruoti nereikėtų. Gal net tuos evakuacijos paliestus kraujo brolius iš londonų pavyktų parsitempti čia? :)

        Mintys labai padrikos, visgi politiškai svarbiausias metuose sekmadienis. Criticism is very welcome :)

        P.S. Maurai, jūs neturite savo blogo?

        • Mauras

          sutinku dėl vieno – visos investicijos turi būti aiškiai atsiperkančios (self-liquidating). Kitaip tai iššvaistyti pinigai, kurie skiriami taupymui, prabangai, arba importo vartojimui ir tokiu ar kitais būdais palieka šalį ir necirkuliuoja ūkyje.

          Ačiū už pasitikėjimą, bet pasiūlymų plotis per didelis, ir nesu visų sričių ekspertas, todėl analizuoti būtų sudėtinga. Kai kurios idėjos galimai prieštarauja viena kitai, arba mintis/tikslas ir poveikis nėra aiškūs. Kitas svarbus dalykas, kad planuodami labai plačiai ir paviršiumi, nuo sveikos atsipirkimo logikos 9kieti skaičiai) rizikuojam pereiti prie RsV tipo tekstų. Tuomet įspūdis toks – pasiskolinkim, o kur išleisti surasim.

          Esu kiek daugiau domėjęsis keliomis temomis, bet šiaip per mažai laiko rimtesniam blogui.

    • Sutinku, kad emigracija yra netinkamas zodis. Liaudyje labiau paplites zodis evakuacija :)

  4. Mauras

    nesu kažin koks guru, bet skaitant nepalieka įspūdis, kad commonsense apie makroekonomiką geriau nerašyti. Bent kol kas, kol nepradėjote ja rimčiau domėtis. Nepriimkite asmeniškai, keistoki tekstai gaunasi, nors iš visur surankiotos mintys ir nuorodos dauguma lyg ir teisingos, bet logika …

    “Tai, kad vyriausybė nemoka gyventi pagal pajamas, yra jau gyvenimo faktas. O, be to, kam taupyti, juk skolas reiks grąžinti kitiems. Taigi, tik laiko klausimas, kada bus įjungtas pinigų spausdinimo mechanizmas.”
    ir čia pat
    “norint pasiimti tuos pinigus iš vyriausybės, teks truputį dirbti, o tam reikia arba samdyti naujus darbuotojus, arba didinti atlyginimus esamiems. Padidinę atlyginimus mes paskatinsime vartojimą.”

    “tarkim, kad vis dėlto pinigus daugina tik vienas bankas – Lietuvos bankas. Ir kam jis tai daro? Ogi tam, kad paskolintų vyriausybei. […] Cit, ir garsiai nesijuokti,…”

    Nejuokinga. Gal tik man vienam? Tuomet atsiprašau.

    • Rasydami apie makroekonomika, as nesiruosiu kartoti knyginiu tiesu. Siu tiesu kiekvienam studentui kalama i galva po keleta metu. Gal todel ir susidaro ispudis, jeigu ne pagal knygines dogmas nagrinejamas konkretus atvejis, tai geriau nerasyti…
      O va knygines tiesios visada yra teorija. O teorijos ir praktikos kare, teorija neretai gauna i kaulus. Tarkim prie kapitalizmo pridekime socialines garantijas, monopolijas, oligarchus su valstybinio lygio korupcija. Ir kokia tada ekonomika gausime? Nu gausis, kazkas panasaus i juros kiaulyte. Nei juros, nei kiaulyte arba kitaip “Cit, ir garsiai nesijuokti,…”

      • bst

        Man irgi makroekonomikos tekstukuose truksta gylio. Ir kaip reikiant imho.
        Kas del vadoveliniu tiesu – yra ir ne orthodox`iniu ekonomiku(Steve Keen,Bill Mitchell,ir pan.)
        Ir ne orthodox`iniu destytoju (David C. Colander ir pan.).
        Del ekonomikos destymo : (tas pats Colander):
        http://community.middlebury.edu/~colander/articles/Lost%20Art%20of%20Economics.pdf
        http://community.middlebury.edu/~colander/articles/The art of teaching economics.pdf
        Dabar del knyginiu tiesu ir panasiai: issilavinimas ir skiria chirurga nuo felcerio, beigi vestuviu muzikanta nuo baigusi muzikos akademija.
        MOnopolijas beigi socialines garantijas ekonomika nagrineja. O del korupcijos – ji ne tik ekonomika, bet ir teisesauga ir medicina – bet ka iskraipo.

        • Gylis atsiranda paemus imti. Mano darbe imtis buna nedidele, bet uz tai su visais priezasties ir pasekmes rysiais. Ar tai vienetinis atvejis, ar tai nauja tendencija tai tik skaitytojui spresti. Va is to ir gaunasi, arba sutinki, ar nesutinki su autoriaus nuomone.

  5. filosoffas

    Aš apie ekonomiką pradėčiau kalbėti nuo tokio teiginio: Ekonomikos augimas yra pertekliaus pasekmė.
    Apie pinigus galima pradėti kalbėti nuo tokio teiginio: visi šiuolaikiniai pinigai išleidžiami į apyvarta juos skolinant.

    • bst

      Paklausaus pertekliaus. Jei turi n nepaklausiu specu arba n nepaklausiu prekiu/paslaugu – nieko nebus.
      Pinigas – niekuo neparemtas pazadas kad uz ji gal but bus galima ka nors gauti kokioje nors apibreztoje teritorijoje.Kai niekas nebetiki pazadais, jie tampa beverciais(hyperinfliacija).
      Vieni pazadai vertingesni uz kitus (is esmes tik tikejimo/pasitikejimo klausimas). Pazadai isleidziami i apyvarta juos skolinant(nesvarbu kokiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie tuos pazadus pasikeicia i realias prekes/paslaugas); surenkami pazadant nebaust, jei atiduosi juos ivairiu “mokesciu” pavidalu.

      • bst

        Esminis dalykas su pazadais juos dalinant yra palaikyti ju paklausa (enforcinant mokescius) ir tikejima jais.

  6. Gerbiamas, bst. Matau atsakėt teisingai bet ne apie esmę. Esminis perteklius kuris leido išsivystyti 20 amžiaus ekonomikai – tai energijos perteklius. Konkrečiai naftos, anglies, dujų. Labiausiai naftos perteklius. Pasaulis apsivertė 2005-2006 m kada naftos gavyba pasiekė maksimumą. Nuo šiol naftos gavyba mažės. Jeigu tiksliai, tai pradės mažėti 0-5 metų laikotarpyje. Kokia bus ekonomika be pakankamo kiekio naftos spręskite pats. Dabartinės pinigų sistemos svarbiausia charakteristika yra ta, kad pinigų kiekis visada mažesnis nei skola, todėl siekiant vien tik palaikyti ekonomiką reikia kasmet išleisti bent jau tiek naujų pinigų kiek sumokamą už palūkanas. Tai nuolat auganti pinigų masė ir tuo pačiu nuolat auganti skola. Nuolat didėjanti skola anksčiau ar vėliau prislegia taip stipriai kad ekonomikos augimas tampa neįmanomas. Taigi du faktoriai į tą pačią pusę: Naftos trūkumas, Skolos perteklius. Žlugimas neišvengiamas, galime pasiginčyti tik dėl tikslios datos. Manau verta kaupti druską ir džiūvėsius jau dabar :)

  7. Povilas

    Teko skaityt tokį reikalą, kad va pas musulmonus religija neleidžia pelnytis iš pinigų – kreditai yra beprocenčiai, mat jeigu verslas laimės, laimės ir bankas, pralaimės irgi abu.
    Na ir ten tokios sąvokos kaip krizė nelabai egzistuoja. Išties įdomu pagalvot – ar kartais čia nebus tas teisingas modelis.
    Pvz. vat sėdit negyvenamoj saloj dviese ir dar yra šimtas akmenų, bet anie priklauso jums. Tai jūsų kolega paprašo paskolint 100 akmenų, tai vat ir paskolinat, bet paprašot gi 10% palūkanų. Skirtumas tik tas, kad pinigus atsispausdint galima, o akmenų negyvenamoj saloj nebėr. Va tau ir ekonominė krizė. Iš niekur likot įsiskolinęs 110 akmenų, o tiek net nėra.

Jūsų komentaras