Nedarbo savaitė konferencijose #1

Taip jau susiklostė, kad praėjusią savaitę teko dalyvauti net 4 verslo renginiuose. Paspausta šimtas rankų, apsikeista šimtu vizitinių kortelių, bei makalošė galvoje, kai bandau prisiminti, kas kuriam renginy ką sakė. Laimė, kad kai kurių renginių organizatoriai pasidalino pranešėjų prezentacijomis, nepaisant to, kad renginiai buvo mokami (pigiausias kainavo 120 Lt, brangiausias – 1500 Lt). Žvelgiant siaurai, lyg nederėtų plačiau nemokamai skleisti to, ką išgirdo kapeiką susimokėję dalyviai. Kita vertus, jokia prezentacija neatstos to, ką gauni dalyvaudamas gyvai. Ypač per kavos pertraukėles ir furšetus :)

Priešingai nei dalyvaudamas pardavimų konferencijoje, šįkart nieko nekonspektavau, tad ir ataskaita bus žymiai subjektyvesnė. Kas liko galvoj, kokia makalošė, taip ir dalinuosi. Sekant Artūro Račo pavyzdžiu, tai, ką perskaitysite žemiau, laikykite subjektyvia interpretacija arba komentaru :)

2011-02-08, Socialinė žiniasklaida: iššūkiai organizacijos korporatyvinei reputacijai

Renginy šnekėjo:

  • Artūras Jonkus, komunikacijos agentūros “Publicum” direktorius,
  • Živilė Valeišienė, “Omnitel” Personalo skyriaus vadovė,
  • Giedrė Rimkūnaitė, advokatų kontoros “Bernotas ir Dominas Glimstedt” advokatė,
  • Dainius Blynas, skaitmeninės rinkodaros konsultantas.

Prezentacijų iš organizatorių negavome, nes jos bus naudojamos dar viename renginyje, į kurį dar pardavinėjami bilietukai. Todėl neturim ką parodyti.

Pagrindinė piršta mintis – socialiniai tinklai keičia įmonių komunikaciją. Kas jau kas, bet “Omnitel” ir “Publicum” tai žino tiksliai. Prie to žinojimo ir man asmeniškai teko prisidėti, kadaise bedus pirštu į jų melagystes ar vimčiojimus.

Man susidarė įspūdis, kad renginio šnekėtojai kaip vaistą nuo naujos ligos – darbuotojų nekontroliuojamo šnekėjimo internetuose – įžvelgia teisines ir (personalo) administracines priemones. Tarkime, ar leisti darbuotojams rašyti rekomendacijas savo buvusiam kolegai (kurį darbdavys atleido) Linkedin’e? O gal prieš tai reikėtų gauti personalo vadovo sutikimą? Arba kokių teisinių priemonių gali imtis garbus profesorius, kurio jaunystės draugai “Facebook’e” netyčia išduoda, kad tasai baigiamąjį darbą kadaise rašė ne pats? Ir ką daryti įmonei, kai kažkas iš darbuotojų į youtube.com įkelia nepageidaujamą įrašą iš corporate vakarėlio?

Mano manymu, ką ir išsakiau gavęs progą, socialinė žiniasklaida padaro pasaulį truputėlį geresnį. Pradėti dorai gyventi reikia ne tuomet, kai tampi profesoriumi, bet truputėlį anksčiau. Nemesti nuorūkos ne tik tuomet, kai kažkas mato, bet ir tuomet, kai rūkai vienas. Nerėk ant darbuotojų, ir nereikės baimintis internete skaitant jų nuomonę apie save.

Kitas variantas – nevaidinti šventųjų. Pasakyti, kad taip, mes nesam ideali firma, irgi turim problemų (o kas neturi), bet štai jas sprendžiam taip ir taip. Na, esu numetęs nuorūką, nebuvo šalia šiukšlinės, patingėjau. Artimieji dėl to manęs neišsižadės.

Bėda tik, kad tradicinis PR’as tiesos sakyti nepratęs (juolab nelenda į korporacinių pokyčių pelkę) ir mieliau ima pinigus už įvaizdžio kūrimą. Ir štai tu kuri, kuri, o yla ima ir išlenda per visokius feisbukus.

Todėl negalėdamas tiksliai pacituoti, ką ten “Omnitel” teisininkai ir personalistai porino, tepasakysiu, kad ne jų čia bėda tie soc. tinklai. Ponai, jei per corporate vakarėlį dabinatės kiškučio ausytėmis ir geriate vodkę, o po to baiminatės, kad išgertuvių vaizdo įrašas prasilenks su korporacijos deklaruojamomis vertybėmis, tai apie vertybes galvokite jau rinkdamiesi vakarėlio temą ir gėrimų meniu. Be to, jei esate kolektyvo gerbiamas direktorius (nerėkiate ant pavaldinių, nesiintriguojate ir t.t.), tai jūsų tikrai paklausys, jei sveikinimo kalbos pabaigoje paraginsite kolektyvą gerai pašėlti be kamerų ir fotoaparatų. Jokie vakarėlių šventimo taisyklių aprašai nereglamentuos to, ką gali nuoširdūs atviri santykiai.

Bet tokių firmose esama retai. Todėl “Publicum” ir panašios kontoros turės daug darbo mokydamos riebias firmas, kaip reikia teisingai komunikuoti atsiradus tokiam reiškiniui kaip soc. tinklai. Štai kokia didžiulė rinka (“O jūsų firmos darbuotojai ar naudojasi “Facebook”?”), o ir darbas nesudėtingas – visus gali mokyti pagal tą patį kurpalių. Net nesigilindamas į kertines priežastis, kas firmoje sukėlė tas problemas, apie kurias žmogelis parašė ant savo sienos “Facebook’e”, galimai pažeisdamas konfidencialumo susitarimą Nr. 2011/PZ-443 ir pareiginių nuostatų 24.13 papunktį.

2011-02-10, Lietuvos ekonomikos konferencija

Žurnalas VALSTYBĖ sukvietė tautos žiedą ir davė galimybę prasiplauti smegenis įvairiomis makro temomis. Įdedu kelias prezentacijas su komentarais.

Pranešimo pradžioje ministras pasakė, kad valdžia, pastaraisiais metais daug pinigų paskirsčiusi įmonėms, investavusioms į įrangą, dabar pinigus nukreips į investicijas į procesus. Maždaug, kišom į įrangą, dabar kišim į procesus. Pasidžiaugė sėkmingais LEAN diegimo pavyzdžiais Lietuvoje. Šiuo požiūriu, ministro nuomonė visiškai sutampa su mūsų tinklaraščio komerciškai angažuota nuomone: efektyvumo priduoda ne tik nauja technologija, bet ir sumanus esamų – tebūnie senų – technologijų išnaudojimas. Taisyklių (kaip gaminame) pakeitimas ir laikymasis paprastai duoda daugiau naudos, nei naujos staklės.

Po ministro D. Kreivio į sceną užlipo Antanas Zabulis iš “Omnitel”.

Apie “Omnitel” turiu atitinkamai susiformavusią nuomonę, ir neįsivaizduoju, kokia prezentacija ją galėtų pakeisti.

Nors tinklaraštis Dansu.lt p. Zabulio pranešimu žavisi, man jis paliko slogų prisitempimo įspūdį. Štai p. Zabulis pastebi, kad turime labai gerą ryšio infrastruktūrą, bene geriausią pasaulyje. Ir žmonės gausiai vartoja inovacijas. Bet, pasak p. Zabulio, bėda, tie žmonės inovacijų nekuria, tik vartoja. (Vėliau, 15 skaidrėje jis pavaro ant valdžios, dėl ko, o gal čia tik šiaip sutapimas, iš salės paknopstom išlekia ūkio ministras su iš paskos kaukšinčia patarėja. Ir sutapk tu man, kad nenumatytai atsirado pietūs su Latvijos premjeru, teko net praleisti iš anksto suplanuotą diskusiją su IT lyderiais.)  Ir štai p. Zabulis pasiūlo sprendimą – valdžiai investuoti į ateitį ir į gyventojų „galimybių atskirties“ mažinimą.

Programa minimum:
80 %namų ūkių, turinčių plačiajuosčio interneto prieigą
80 %suaugusiųjų turi e. raštingumo pagrindus
50 %viešųjų paslaugų transakcijų atliekamos elektroniniu būdu
Programa maksimum arba kuo mes blogesni už suomius?
Teisė į internetą kiekvienam gyventojui, užtikrinama įstatymu

Suprantu, kad šitame biznio interesą turi “Omnitel”. Bet paaiškinkite man, kaip dar geresnė ryšio infrastruktūra, storesniais laidais suraizgyta, didesnėmis antenomis iškabinėta, pagerins Lietuvos konkurencingumą, a? Esą jei už mokesčių mokėtojų pinigus atvesime 10 Mbps internetą į Dysnos kaimo (Ignalinos raj.) trobą, padidinsime tikimybę, kad toj troboj išaugs tautos didžiavyris, Ilja Laurs antrasis? O jei atvestume 100 Mbps internetą į tą pačią trobą, ar tikimybė užgimti didžiavyriui padidėtų 10 kartų?

Švelniai tariant, bullshit. Pokalbių minutės pinga, o mobiliųjų megabaitų rinka desperatiškai maža. Suprantama, kad omniteliams reikia daugiau inovacijų vartotojų, bet, davai, ne už mokesčių mokėtojų pinigus.

Po to šnekėjo Henrikas Genutis iš ATEA (ex Sonex). Pasidemonstravimo sumetimais jis per TANDBERG video konferencijų įrenginius susijungė su kolega, esančiu kažkur užsieniuose. Baisiai gera vaizdo kokybė.

Tiesą sakant, tokius TANDBERG įrenginius naudojom jau prieš gerus 8 metus, kai būdamas jaunas ir perspektyvus dirbau vienoj panBaltic firmoj. Tuomet dar nebuvo Skype, kompiuteriai neturėjo kamerų, tad galimybė dirbti su estais ir latviais nevažinėjant vieniems pas kitus buvo nuostabus dalykas. Ypač efektyvu būdavo dirbti projektinėms grupėms, kai mitinguodavo po kelis asmenis kiekviename taške. Tie įrenginiai kainavo tuomet po 50K Lt vienas taškas, dabar jie atpigo iki 20K. Už tuos pinigus kartu su idealiu vaizdu dar gauni garantiją, kad korporacinės paslaptys, aptarinėjamos virtualiuose susirinkimuose, nenutekės pro šoną.

Kadangi ATEA buvo vienas iš renginio rėmėjų, įtariu, sumokėjo VALSTYBĖS oligarchams krūvą pinigų, tai negi gaila pareklamuot.

Po visų šių prezentacijų sekė diskusija. Jos žvaigžde tapo Ilja Laurs iš getjar.com, netyčiom nustūmęs p. Zabulį į pelnytą šešėlį. Taip, mielieji, tautiškasis ITT sektorius turi naują vadą, kuris biznį padarė savo galva be valdžios pagalbos, nesitrynęs politikų rateliuose ir kabinetuose.

Ilja pažėrė kritikos mūsų bizniams, kurie vis dairosi valdžios papo. Jo teigimu, šiuo metu Lietuvoje yra daugybė pinigų rizikos kapitalo fonduose, kurie laukia būti investuoti į puikias idėjas. Jeigu norite gauti milijoną, užtenka parodyti kelių skaidrių prezentaciją. Po to dėdės, davę milijoną, išspaus iš tamstos maksimumą, nes norės sukurti didesnę vertę. Žinoma, suteiks viską, ko reikėtų tamstos poreikiui fokusuotis į idėjos išvystymą. Tokio spaudimo, pasak Iljos, valdžia savo žindomiesiems nepadarys niekada, taigi ir rezultato valdžios įdėtas milijonas niekada tokio neduos.

Dar Ilja pasakojo dažnai mėgstąs paklausti studentų, ar šie turi idėjų. Visuomet rankų miškas. Tuomet Ilja paprašo pakelti rankas tuos, kas norėtų savo idėjas išmėginti, įdiegti. Sako, 97 proc. atkrenta. Nes jaunimas bijo tos visos biurokratijos, taisyklių, reglamentų, garantijų, bijo suklysti. Taigi, sako Ilja, sudarykite sąlygas jaunimui kurti, sumažinkite rėmų ir formalizmų, gal nebūtinai paskaitų 100% lankomumas turi būti gero studento požymis ir t.t.

Po to klausiausi Vilniaus politikų diskusijos, kurią išsamiau aprašė Artūras Račas, tad nesikartosiu. Rimvydas Valatka, reziumuodamas tą diskusiją taikliai pastebėjo, kad rinkėjai Vilniuje visuomet turi galimybę pasirinkti 3 tipų politikus:

  • tuos, kurie vagia be atodairos
  • tuos, kurie vagia su atodaira
  • tuos, kurie nei vagia, nei ką nors apskritai dirba

Prieš tai žavi VALSTYBĖS žurnalistė Monika Poškaitytė pristatė tyrimą apie artėjančius Savivaldybių tarybų rinkimus. Tyčia įdedu vildamasis, kad į tinklaraštį subėgs tūkstančiai kandidatų pasižiūrėti, kokios jų partijų perspektyvos.

Toliau įdėsiu dar vieną prezentaciją, kurios autorius – energetikos ministras Arvydas Sekmokas. Pats tos prezentacijos neklausiau, bet užtat per kavos pertraukėlę Darius Mockus pasidalino savo įspūdžiais. Sakė, tiesiai viešai paklausęs ministro, ar jis asmeniškai garantuoja, kad (žr. 3 skaidrę) 2020 m. jau veiks nauja atominė elektrinė. Ir ministras esą atsakęs, kad taip, bet su tam tikrom sąlygom (“sąrašas pridedamas”). Kas girdėjot gyvai, pasidalinkite, prašau.

Dėkoju šauniam VALSTYBĖS kolektyvui už šaunų renginį ir prezentacijų nepagailėjimą (visų nepublikavau, kad dalyviai nepradėtų kaulyti grąžinti pinigus). Tiesą sakant, man keista, kad šį renginį praignoravo laisva spauda: dirbčiau gazetoj, prirašyčiau bent tuziną straipsnių įvairiausiom temom. Tiesa, televizijos buvo atlėkusios – pasikalbino ministrą apie dujų kainas ir išlėkė.

2011-02-11, Rinkodarininkų pusryčiai su TELE2

Renginį išsamiai propagandiškai nušvietė Rokiškis, sėdėjęs pirmoje eilėje ir viską konspektavęsis. Aš tuo tarpu išsireketavau prezentaciją, kurią čia jums pateikiu:

Asmeniškai patekom į šios prezentacijos skaidrę Nr. 23, ir su visa savo arogancija labai tikimės, kad estafetę perims ir kitos mūsų tinklaraštyje minimos firmos.

Vienas epizodas iš pranešimo, kaip priedas prie Rokiškio propagandos TELE2 labui. Pranešėjai pasakojo, kaip kažkada neperseniausiai sugedo kažkokia jų įranga, kuri apskaito “Pildyk” (išankstinio mokėjimo paslaugą). Ir vartotojai akimirksniu sumojo, kad gali skambinti kur nori (net į užsienius) na chaliavu. Nes po pokalbio nesumažėdavo jų kredito likutis. Apie tai neparašė laikraščiai, bet informacija pasklido per keliolika minučių, nes “Pildyk” vartotojai šia naujiena skubėjo dalintis su savo draugužiais. Tuomet jie sprendė dilemą: arba išjungti paslaugą (kas yra TOTAL FAIL jų biznyje), arba dovanoti žmonėms tuos pokalbius (kurie išaugo geometrine progresija) tol, kol pašalins gedimą. Pasirinko antrąjį variantą, ir už savo pasirinkimą sumokėjo kelis milijonus. Tiksliai nežino kiek, nes gi bilingas neveikė.

Ir pasakoja šią istoriją prelegentai vienas per kitą, vis naujų spalvų įnešdami. Sužinome, kad analizuodami skambučių pikų bangavimą tądien jie suprato, kad kai kurių bazinių stočių apkrovimas sinchronizuotas su pertraukomis mokyklose. Skambučiai nuslūgo, vadinasi, prasidėjo pamoka… Ir staiga pyst jiems į galvą mintis – ėė, o kas bus, kai baigsis pamokos?!

Tokių ar panašių istorijų galėtų papasakoti bet kuri paslaugų kompanija. Tačiau kai kurios nepasakoja (mintimis grįžtu į įrašo pradžią). Nes taip primokė PR konsultantai, kuriantys patikimo tiekėjo įvaizdžius. O ar tik ne susidorojimas su iškilusiomis problemomis rodo kompanijos patikimumą? “Omnitel” iki šiol neigia, kad “Asmeninis” planas buvo klaida. Kai išdrįs apie tai atvirai kalbėti, tuomet galbūt ir jų pranešimus lydės tokios pat gausios ovacijos, kokios griaudėjo ISM auditorijoje baigus prezentuotis TELE2 vaikinams. Ir dar grupelė žymių marketingistų, nesiskirstančių, apspitusių džinsuotus pranešėjus.

Tą pačią dieną buvau dar viename renginyje, bet apie jį parašysiu atskirą įrašą (bus daugiau).

komentarų yra lygiai 14

  1. […] This post was mentioned on Twitter by Tadas Pukas, Blog'ų metraštis. Blog'ų metraštis said: Nedarbo savaitė konferencijose #1: Taip jau susiklostė, kad praėjusią savaitę teko dalyvauti net 4 verslo… http://bit.ly/hIhjfd #LT […]

  2. medikas

    “Apie “Omnitel” turiu atitinkamai susiformavusią nuomonę, ir neįsivaizduoju, kokia prezentacija ją galėtų pakeisti.” Visiškai pritariu. Respect.

  3. Demi

    Na negali omnis be valstybės papo, negali. Viename slaide parodo, kad ūkininkui bus daug naudos iš ITT, kitame įdeda pixelmatorius…
    O geriausias tai 25 slaidas, kuris parodo, kaip omnis supranta vertės kūrimą: išimk iš paveiksliuko valdžią, ir omnis nebežinos ką daryti su savo idėjom.

  4. Tomas

    Ta situacija tarp Mockaus ir Sekmoko daugmaž aprašyta čia: http://ekonomika.atn.lt/straipsnis/73495/asekmokas-yra-visos-galimybes-lietuvai-2020-m-tureti-atomine-elektrine
    Tiksliau, Sekmoko išsivartymai.

  5. “šį renginį praignoravo laisva spauda” — labai taikli pastaba, neva konkurentų (realių konkurentų Valstybė turi gal vos 2-3) organizuojamas renginys tapo nesveiko reiškinio – žiniasklaidos kolegiškų santykių nebuvimo – auka

  6. “Taip, mielieji, tautiškasis ITT sektorius turi naują vadą”… Briedas, jau vien dėl to, kad įvardinot tokį titulą.
    “Ilja pažėrė kritikos mūsų bizniams, kurie vis dairosi valdžios papo.” Tikiuosi tas vyrukas, kurs diskusijoje sužibėjo savo teiginius pagrindė rimtais argumentais, pvz. pateikė kažkokius (tegu ir iš lubų trauktus) skaičius apie tai, kokia yra ITT rinkos struktūra, kiek ten yra B2C, B2B ir GOV dalis ir t.t. Nu bent šiek tiek matavimų ir analizės ar buvo panaudota, ar tiesiog galvazmogupuošia pasidavė šiuolaikinės lietuviškos paparazzi’sklaidos įtakai – ieškom sensacijų?

    Beje, gerbiamieji autoriai, o patys nebandėt nors kartą žvilgtelt, kur ITT sektoriuje yra daugiausia mudos? Gal pasidalintumėt įžvalgomis? Ar tikrai yra problema tame, kad studentas skiria visą laiką (kiek priklauso) mokslams? O gal problema tame, kad dauguma jų paskutinius metus trinasi visokiose kontorėlėse a la “gauk puodynę”, vietoj to, kad pabaigti normaliai (efektyviai) mokytis ir įgyti normalią kvalifikaciją? Kur bėda, kad nėra inovacijų? Ar tikrai lietuviško kapitalo įmonių problema yra valdiškas papas?

    Ir gal kas žino, kokią pridėtinę vertę LIETUVOS ITT rinkoje sukūrė Ilja savo unikaliais gebėjimais, kad mano galys kitus pamokyti, kaip reikia čia Lietuvoje gyventi? Ir įdomu ar jis prisimena, kur gimė internetas ir krūva kitų technologijų, kuriomis naudodamasis jis susikūrė savo asmeninę gerovę? Ne Lietuvos valdžia, tas tiesa. Bet ir ne privatus verslas ar enduser’iai. Todėl nereikia varyt į vienus vartus – imkim skaičiukus skaičiuokim, nes “the bottom line is the only which counts”. O ten ir matysim, kuris papas riebesnis.

    • “Beje, gerbiamieji autoriai, o patys nebandėt nors kartą žvilgtelt, kur ITT sektoriuje yra daugiausia mudos?”

      Pvz., reikėtų žvilgtelėti į skaičius, kiek milijardų valdžios įstaigos išleido IT pirkimams, ir kiek sutrumpėjo terminas, per kurį valdžia privalo atsakyti į interesantų užklausas.

      Didžiausias nefektyvumas yra tame (tiek valdiškame, tiek privačiame sektoriuose), kad diegdami IT (tiek techninę, tiek programinę įrangą) ją pritaiko esamoms taisyklėms, užuot jas pakeitę atsižvelgdami į technologijų suteikiamus privalumus.

      Tarkime, tasai pats “Omnitel” turi keliasdešimt tūkstančių klientų (abonentų) valdiškose įstaigose. Pamėginkite įstaigų saituose gauti valdininkų mob. telefonų numerius, kad paskambintumėte į valdišką telefoną.

      • “Pvz., reikėtų žvilgtelėti į skaičius, kiek milijardų valdžios įstaigos išleido IT pirkimams, ir kiek sutrumpėjo terminas, per kurį valdžia privalo atsakyti į interesantų užklausas.”

        Valdiškos įstaigos rimtus IT pirkimus iš esmės – tiek, kiek aš susidūriau – gali motyvuoti tik dviem punktais: a) įstatymų įgyvendinimas; b) naujos paslaugos gyventojams. Pastarieji turi palyginus labai neseną istoriją – max. 5 metai. Todėl manau, dar nėra sukaupta kritinė sprendimų masė, kad pagerėjimas pasijaustų masiškai. O diegiami IT sprendimai neišvengiamai verčia transformuoti procesus. Žinoma, tai yra sprendimas “per antrą galą”, nes turėtų būti atvirkščiai – pradžioje procesai, po to IT. Bet yra kaip yra – normalių vadovų – jų reikalas tai organizuoti – trūksta privačiam versle, ką jau kalbėti apie valdiškas įstaigas.

        O dėl mobilių… Kai ministrai į darbą važinės savo ar visuomeniniu transportu, seimo nariai nemokės už lizinginius automobilius iš kanceliarinių išlaidų, tada gal ir ateis eilė pagalvoti apie mobilių naudą ir poreikį valdiškose įstaigose. Arba bent jau apie jų panaudojimo skaidrumą :)

        Beje, esu tiek atsikandęs bendravimo su įvairiausio plauko valdininkėliais, kad mielai ten (į valdiškas įstaigas) kojos nebekelčiau… Niekada…

    • Nu GOV, tai dazniausiai turi procesuose chaosa, o po kompiuterizacijos turi kompiuterizuota chaosa. Va ir visa IT nauda :)

      • Tai dar visai neblogas variantas. Nes jeigu paimti labai didelį mikroskopą ir pažiūrėti į vandens molekulę, tai ji judės pagal Brauno dėsnį – visiškai chaotiškai. Bet jeigu atsitraukti ir pakelti akis į horizontą, tai galima pamatyt upės vingį – organizuotą chaosą. Ir vaizdialis gali būti, mading, net labai neblogas. :)
        Daug blogiau būna, kai kažkas (įprastai – IT skyrius) sugalvoja, kad reik padėt kolegom iš kito skyriaus ir įdiegt IT sprendimą. Suorganizuoja pirkimus, išrenka tiekėją, pasirašo sutartį. Ateina tiekėjas, kalba, aiškinasi ir vienu momentu supranta – niekam tas IT sprendimas nereikalingas. Nes kažkam reiks kitaip dirbti, kažkam apskritai reiks pradėti dirbti, o trečiam atsakomybę už sprendimus prisiimti – kas to nori? Niekas. Taip ir lieka chaosas chaosu, o IT padedama šalia, t.y. į stalčių. Gerai tik, kad pastaruoju metu nebegirdžiu tokių istorijų – matyt kažkokia branda į organizacijas ateina. Na, bet tai jau visiškas offtopick’as :)

  7. BEEFCAKE!!!

    Su visa nepagarba omniteliui, nesutinku, kad asmeninio plano įvedimas buvo klaida. Kaip tik tai labai sėkmingas ir pasiteisinęs sprendimas.
    Atsiminkite situaciją – totali likvidumo krizė. Logiška būtų manyti, kad akcininkų iškeltas uždavinys – sugeneruoti kuo didesnius pinigų srautus.
    Dabar paskaičiuokim hipotetinę situaciją: tarkim, yra milijonas klientų, per mėnesį mokančių po 50 Lt. Per mėnesį 50 mln. Lt. Dabar pyst! ir pakeliam tarkim 20% kainas visiems klientams. Kas gaunasi? Per mėnesį jau 60 mln. Lt. Kiek reikia klientų prarast kad netekti 10 mln. Lt per mėn.? Su exceliu primetu, kad maždaug 160.5 tūkst. Kiek klientų prarado omnis? Tikrai ne tiek. Taip kad finansiniu požiūriu tai buvo labai sėkmingas sprendimas, tuo metu užtikrinęs piniginių srautų padidėjimą, o klientų praradimą tikrai padidėję pinigų srautai iš melžiamų esamų klientų puikiai neutralizavo. Juo labiau, kad vėliau su visokiais ifonais ir pan. žaisliukais už didžiulę kainą jie net ir sugebėjo klientų netekimą stabilizuot.

  8. […] apie socialinius tinklus ir kita įraše Nedarbo savaitė konferencijose #1 Vasaris 19th, 2011 in Pamąstymai Patiko įrašas? Pasidalink Twitter ar FaceBook! Norėtum […]

  9. Aš, nors ir pabėgau iš omnio dėl to asmeninio plano, bet taip pat nesutikčiau kad dabar Ilją reiktų kelti ir garbinti labiau. Mano manymu omnis visada buvo žingsniu priekyje ir versdavo visus pasitempti, dėl ko mes dabar ir turime internetą iki kievienos karvės.
    Lietuviui iš Ilja mažai naudos, pvz nei aš nei mano pažįstami/draugai nėra naudoję getjar, klausimas ar tai į Lietuvos biudžetą yra įnešę kiek nors mokesčių.

    • Sutinku, apskritai nereikia nieko garbinti. Tačiau man asmeniškai džiugu dėl tų lieuviškų verslų, kurių konkurencinis pranašumas neturi nieko bendro su ryšiais valdžioje ir valdiškais konkursais.

  10. […] mano nedarbo savaitės renginys buvo iškilmingas tarptautinių vadybos sertifikatų įteikimas nusipelniusiems Lietuvos […]

Jūsų komentaras