Grąžinkite lietuviams pardavimus #1

Kaip jūs jau girdėjote, prasideda rimčių rimčiausia revoliucija prieš kalbainių cenzūrą. Drausdami vartoti tam tikrus žodžius, kalbainiai nusausina mūsų kalbą išgarindami iš jos mąstymo šaltinius. Rokiškis tą puikiai pavaizdavo: jeigu, pasak kalbainių, nėra ryžos, felečytavos, bordinės ir pan. spalvų, tai tuomet p. Smetonienė, kalbainių lyderė, atrodo ne taip:

o taip:

Turbūt sutiksite, kad raskladuškė ir sudedamoji lovytė yra skirtingai daiktai? O univermagas ir universalinė parduotuvė? Sasyska ir dešrelė?

Sovietmečio terminai apibrėžia sovietmečio daiktus su visu jų tarybiniu krūviu. Lygiai kaip mano senelių terminai (pvz. prosas, daboklė, papirosas, vailokai, etc.) turi atitinkamą reikšmę, kuri iškastruojama VLKK pakaitalais. Nebėr proso, reiškia, visą laiką buvo tik lygintuvai – elektriniai su garinimo funkcija ir temperatūros automatiniu reguliavimu.

Jei ką, tai mes vaikystėje nežaidėme bromoje, nesimaudėme prūde, nesilaistėm su šlanga, neprisitrindavom mazolių nuo turniko, nesimerkėm bulkos į arbatos puodelį, ir negrauždavom baronkų.

Viso šito, pasak VLKK kalbainių, niekada nebuvo. O vietoj to buvo kažkas kita.

Tačiau kalbainiai nusausina ne tik mūsų praeitį, prisiminimus. Išimdami žodžius iš apyvartos, jie lygiai taip kastruoja mūsų dabartį.

Jie sako: “Šito žodžio vartoti negalima, nes jis yra netinkamas”. Kodėl? “Todėl, kad svetimybė / žargonas / skolinys“. Arba: “Šio žodžio vartoti negalima, nes jo sandara (tai, kaip jis sudarytas) prieštarauja tokioms ir tokioms gramatikos taisyklėms”. Rezultatas?

  • Bendrinė kalba virsta biurokratine. Be niuansų, netikslumų ir dviprasmybių – visai kaip teisės aktai. Jei esate marketingo vadovas, tai laikraštis jus pavers rinkodaros vadovu. O jei esate vykdantysis direktorius, tai laikraštis, vėlgi, padarys jus vykdomuoju direktorium. Nes taip liepė VLKK, todėl kad… (žr. pastraipą aukščiau).
  • Bendrinė kalba tampa neįgali. Jei kažko negali išreikšti žodžiais, vadinasi, to ir nėra. Nėra vokų (wokų), tačiau turim kiniškas keptuves. Nėra mocarelos, užtat turim itališką sūrį. Nėra barterių (prekių mainai), steiko (kepsnys), ir t.t.

Štai dėl ko mes prisidedam prie revoliucinio judėjimo, kuris kol kas juda belekaip, daugiausia blogosferoje (pasak kalbainių, tinklaraštijoje). Kalbos vartotojams ir kūrėjams įgrįso cenzūra.

Atsimenate Orvelo “1984-uosius”? Naujakalbės kūrimo principai:

Tai iš dalies buvo atliekama kuriant naujus žodžius, bet dažniausiai — naikinant nepageidautinus žodžius, šalinant visas nelojalias reikšmes, kiek įmanoma — ir visas antrines reikšmes. Imkim vieną pavyzdį. Žodis laisvas dar buvo naujakalbėje, bet jau įmanomas tik tokiuose pasakymuose kaip „Šis šuo laisvas nuo blusų“ arba „Šitas laukas laisvas nuo piktžolių“. To žodžio nebegalėjai pavartoti sąvokoms „politiškai laisvas“ arba „intelektualiai laisvas“, nes politinė ir intelektualinė laisvė, kaip idėjos, nebeegzistavo, tad nebebuvo reikalo jas ir įvardyti. Be eretiškų žodžių slopinimo, buvo dar ir kitas bendras tikslas — kaip galint sumažinti žodyną, nepaliekant nė vieno žodžio, be kurio įmanoma išsiversti. Naujakalbės paskirtis buvo ne plėsti minties erdvę, o mažinti ją, ir tam tikslui netiesiogiai tarnavo iki minimumo apribotas žodžių pasirinkimas.

Štai kas darosi, štai dėl ko į kokią kovą kyla kalbos vartotojai.

O kadangi mes jungiamės į šį revoliucinį judėjimą, kaip ir visi revoliucionieriai be idealistinių interesų turime ir vieną savanaudišką. Tikiuosi, grąžinę kalbą jos vartotojams, kartu grąžinsime ir kol kas cenzūruojamą žodį, kurio draudimas trukdo lietuviškiems verslams, o kartu – ir mūsų konsaltingo bizniams.

Pardavimai, po velnių!

Deja, bet pardavimai yra draudžiamas žodis. Lietuvoje turime tik pardavimą, vieną vienintelį. Štai kodėl:

Ar veiksmažodinį daiktavardį „pardavimas“ galima vartoti daugiskaita?

Daugiskaitinė forma pardavimai atsirado dėl anglų kalbos įtakos (angl. sales), o bendrinėje lietuvių kalboje abstraktieji daiktavardžiai paprastai vartojami vienaskaita, pvz.:aptarnavimas, balsavimas, finansavimas, registravimas ir pan.

Taigi asmenys, atsakingi už produktų, gaminių ir paslaugų pardavimą, naujų klientų paiešką, nuolatinių ryšių su jais išlaikymą ir plėtojimą, rinkos tyrimą bei analizę, ryšius su tiekėjais, vadinami pardavimo vadybininkais (angl. sales manager). Pvz.: Firma ieško pardavimų(taisoma pardavimoir reklamos vadybininkų.

Asmenys, vadovaujantys pardavimo vadybininkų veiklai, vadinami pardavimo vadovais,prekybos direktoriais. Pvz.: Siūlome darbą programinės įrangos pardavimų (taisomapardavimoskyriaus vadovui, priimamas į darbą pardavimų (taisoma pardavimoprekybos)direktorius (žr. Lietuvos rytas, 1998-05-29; Vadovai ir vadybininkai: dvikalbis aiškinamasis žodynėlis, Vilnius, 2003, p. 10, 66).

Na ir dar vienas cenzūrinis išaiškinimas ta pačia tema:

Ar taisyklingas seminaro pavadinimas „Sėkmės receptas pardavimuose“?

Ne, netaisyklingas. Pavadinime netinkamai vartojama daugiskaitos forma pardavimai (plg. angl. sales) – bendrinėje lietuvių kalboje turi būti vienaskaita, žr. banko įrašą pardavimai,pardavimų.

Taisytinas ir vietininkas ypatybės reiškimosi sričiai nusakyti, nes šiuo atveju turi būti reiškiamas požymis, žr. Kalbos patarimai. Kn. 2: Sintaksė: 1. Linksnių vartojimas, Vilnius, 2003, p. 97.

Taigi seminaro pavadinimas Sėkmės receptas pardavimuose taisytinas taip: Pardavimo sėkmės receptas.

Taigi, aišku, kodėl “Verslo žinios” ištaiso pardavimų vadovų pareigas į pardavimo vadovų. Taupymo sumetimais vengia baudelių.

Pasak kalbainių, pardavimų būti negali, nes pardavimas yra abstraktusis daiktavardis. Ką tai reiškia, gilinamės toliau:

Abstraktieji daiktavardžiai yra tie, kuriais pavadinami ne konkretūs daiktai, o abstrakčios sąvokos, daiktiškai suvokiami veiksmai, būsenos, ypatybės ir požymiai (esmė, drąsa, garbė, ilgesys, nuovargis, bėgimas, grožybė, ramumas). Abstraktieji daiktavardžiai paprastai skaičiais nekaitomi. Dauguma jų turi vienaskaitos formą ir tik vienas kitas yra daugiskaitinis (atostogos, kautynės, laidotuvės, vedybos). Abstraktieji daiktavardžiai nesudaro junginių su kiekiniais skaitvardžiais, ir tik vienas kitas jų gali būti pasakomas su neapibrėžtą kiekybę reiškiančiais prieveiksmiais (daug naudos; mažai naudos; tiek graužaties; kiek garbės).

Miela p. Smetoniene, jei įrodysime, kad pardavimas yra konkretus, ir pardavimus galima skaičiuoti, ar pakeisite savo idiotišką sprendimą?

Mes reikalaujame, kad pardavimą traktuotumėte lygiai kaip pasiūlymą (šiandien gavau du darbo pasiūlymus; išsiunčiau tris komercinius pasiūlymus, tačiau du iš jų nepasiekė adresatų).

Štai, p. Smetoniene, pasižiūrėkite į šį, jūsų manymu, abstraktą.

Štai mes pardavinėjame prosus ir šlangas.

Turime keturis potencialius klientus:

Štai vienam iš jų, tarkime, Užkalniui, pardavinėjame prosą pagal tokį procesą:

‘Step length’ reiškia, kiek dienų yra skirta atlikti veiksmui, darant konkretų pardavimą.

Ir šit, be pardavimo minėtam Užkalniui, turime dar tris pardavimus. Viso keturis. Štai jų statusas šią sekundę:

VLKK atstovių bijome, todėl joms dar neišdrįsome paskambinti – tai matosi ‘current step’ laukelyje.

Taigi šis abstraktas – pardavimas – turi procesą (žingsnius ir jų terminus), savo produktą (prosą arba šlangą), savo potencialų pirkėją (Užkalnį, Smetonienę, etc.) ir savo pardavėją (šiuo atveju aš).

Tą abstraktą netgi galime pamatuoti įvairiais pjūviais arba pavaizduoti piltuvėlio principu, kad matytųsi, kaip juda pinigai:

Matome, kad pardavinėjant prosus, vienas pardavimas yra pirmame žingsnyje, o antras – antrame. Tas pats ir pardavinėjant šlangas (vienas pirmame, kitas antrame). Tik sumos skiriasi, nes produktai skirtingi. Ir pardavimų trukmė skiriasi, nes procesai skirtingi.

Taigi, p. Smetoniene, primygtinai reikalaujame panaikinti cenzūrą pardavimams, nes tai yra labai konkretus, valdomas ir išmatuojamas reiškinys. Jūsų cenzūra prisideda prie to, kad mūsų verslai nepakankamai efektyviai pardavinėja (nesugeba efektyviai parduoti tam, kam reikia, to, ko reikia), esant nepakankamiems pardavimams mažta produktyvumas ir verslo konkurencingumas, atitinkamai mažiau lėšų surenkama per mokesčius į biudžetą. Jūs, uždraudę mums galvoti apie daug pardavimų, padarėte viską (kas jūsų biurokratinėse galiose), kad jų, pardavimų, būtų kuo mažiau.

Štai dėl ko mes prisidedame prie revoliucinio judėjimo prieš VLKK talibaną, ir prašome grąžinti lietuvių kalbą žmonėms!

komentarų yra lygiai 184

  1. Na va, pagaliau kas nors VLKK darbą palygino su “newspeak” kūrimu.

  2. Čia dar pasakyčiau, kad netiesa, kad VLKK peršama kalba lieka be netikslumų. Analitinės formos (ypač – daiktavardiniai veiksmažodžiai) šalinami lygiai taip pat. Kalba verčiama išvis niekam netinkama. Išskyrus, žinoma, patologinį mąstymą.

    Taip, kalba su visomis prasmėmis, reikšmėmis, ženklais – tai pagrindinis (jei ne vienintelis) mąstymo įrankis. Ir šį įrankį gadinant, telieka patologinis mąstymas. Tas, kuris būdingas VLKK.

    • bst

      Kalba tera komunikacijos protokolas. (Sunku man ja mastymo irankiu pavadint). Ir tai gana skurdokas (labai nesunku palyginti su pvz sensorine informacija – lytejimas ir t.t – praktiskai neimanoma savo “mastymo” arba “jutimo” tiksliai iskomunikuot – visad prasideda kruvos islygu).
      Skirtingos kalbos – kaip skirtingi komunikacijos protokolai. (pvz tinkluose tcp/ip,ipx,blabla).
      Jei butu galimybe tiesiogiai perduoti mintis, kalba tebutu nereikalingas balastas (be jokiu sentimentu).
      Kazkokie sentimentai konkreciai kalbai primena sentimentus IPX.
      Vienintele “problema” galinti kilt – kad protokolo implementacija neiskaipytu perduodamu duomenu – tam ir reikalinga kazkokia minimali “base” standartizacija. Thats it.

      • Vat matosi, kad mažai apie tai mąstėte. Pabandykite ką nors sumąstyti ne žodžiais.

        Šiuo atveju kalba ne tik komunikacijos protokolas o ir informacijos “nešančioji”, t.y. pats paketas, kurį komunikacijos protokolas perduoda.
        Pamėginkite įsivaizduoti, kas tame pakete, jei ne žodžiai?

        Jūsų apibūdinimas tikriausiai tiktų žodiniams garsams, kurie perduodami oro virpesių moduliacijos pagalba.

        Aš kažinkiek daugiau nebepridursiu nei draug. hab. dr. psicholavijos profesorius ir psichoktypisijos katedros vadovas Rokiškis pasakė. (google “rokiskis”, o pas rokiškį pasearchinkit “semiotika”)

        • bst

          Kai koks nors atsitiktinis daigtas patinka/nepatinka, pries tai irgi galvoj pasirasai romana “gimtaja” kalba kad butent todel?
          Sapnus ir abstrakcijas juose irgi siulyciau aprasyti zodziais.
          Marsruta kuri nusipiesiate galvoje pries vaziuodami irgi sumastote zodziais? Ar cia ne mastymas?
          Kaip ir visi iki automatizmo ivaldyti igudziai (ar cia jau nebe mastymas?)

        • Citata iš ten, kur siūliau paskaityti:
          ” prasmė, reikšmė ir ženklas. Prasmė – tai abstraktas, egzistuojantis mūsų galvose. Reikšmės – tai realybės (nebūtinai realios, gali būti ir menamoji) atspindys, kurį susiejame su prasmėmis. Ženklas – tai tas dalykas, kuris leidžia manipuliuoti reikšmių ekvivalentais pagal tam tikras prasmines taisykles.”

          Kur čia ta mūsų kalba ir kur tie žodžiai aš jau pats bijau beprimaišyti, nes esu kol kas tik psicholavijos fuksas 😉

        • bst

          “prasme – abstraktas.zenklas – dalykas.reiksme – realybe.”
          Sukele sypsena.
          Sita citata +- atspindi tai, ka ir as manau apie kalba kaip komunikacijos protokola:
          “Any particular thought in our head embraces a vast amount of information. But when it comes to communicating a thought to someone else, attention spans are short and mouths are slow. To get information into a listener’s head in a reasonable amount of time, a speaker can encode only a fraction of the message into words and must count on the listener to fill in the rest.”.
          “encode a fraction of message into words” – cia ir issauna protokolo apribojimai.
          Beje tas “to fill in the rest” yra tai, ka vadina “visi tai zino”, “savaime suprantama” ir t.t
          Toli grazu tarp mastymo ir kalbos deti lygybe, toli grazu.

      • Natūrali kalba yra mažų mažiausiai Universali Tiuringo mašina pati savaime. Su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Tai – matematiškai įrodoma (ir įrodyta – dar prieš kokius 60-70 metų).

        Todėl tamstos įsitikinimas, esą kalba yra tik protokolas – nėra teisingas, jis dirbtinai (ir labai kardinaliai) siaurina apibrėžimą.

        Taip pat, pastebėkime, kad kalba – nebūtinai žodinė. Kalba yra ganėtinai sudėtingas kompleksas, o žodžiai – tik viena iš sudedamųjų.

        • bst

          Na teks matyt i zodyno apibrezima kreiptis (kad nenusimistifikuotume):
          Communication of thoughts and feelings through a system of arbitrary signals.
          Poreikis komunikacijai yra kalbos atsiradimo priezastis.Visa kita – mistifikacijos, sentimentai ir t.t.

        • Riboti apibrėžimai ar kalbos atsiradimo priežastys nekeičia kalbos funkcionalumo.

          Jei tamsta vartojate žodį “protokolas” ir bandote kalbą nagrinėti informacinėje paradigmoje, tamstai reiktų remtis matematiniais apibrėžimais.

          Bet kuri kalba vienareikšmiškai realizuoja metateoriją, todėl ji yra ne mažiau, nei UTM. Iš esmės, tai baziniai dalykai, kuriuos derėtų žinoti.

          Jei reikia autorių ir domitės bent kiek rimčiau – žr., David Hilbert, Kurt Godel, Alan Turing, anglų kalba tos literatūros pakankamai nemažai – žr. metatheory, metalanguage.

  3. revoliucija su argumentais? 😉

    • Kaip bebūtų keista, ši revoliucija – tikrai su rimtais argumentais.

  4. Justinas

    Primityvus briedas.
    Straipsnio autorius, panašu, kviečia kalbėtis :), :*, 😀 kalba. Kalbėkitės. VLKK nedraudžia.
    VLKK kalbos neperša, o ją puoselėja.
    Ir nepatingėk tu man iš tyngėjimo dar toki tėksta surašiti.

    • Ponas Justinai, tamstos atsakymas – nuostabus kogitofobinių kliedesių pavyzdys. Viso tamstos pasisakymo struktūrinė transliacija:

      Pirma eilutė – etiketė.
      Antra eilutė – akivaizdi projekcija.
      Trečia eilutė – melagingas teiginys.
      Ketvirta eilutė – nesąmonė, papildyta propagandiniu teiginiu.
      Penkta eilutė – dar viena, jau visai kliedesinga projekcija.

      Taigi, čia šitaip atstovaujate kalbainines pozicijas? 😀

    • Nepatingėjom, nes turim labai aiškų biznio interesą.
      O štai “Verslo žinios” netingėjo 15 metų duotis cenzūruojami ir kaitalioti visų pardavimų vadovų pareigas.

    • @Justinas nors ir žaisminga atrodo provokacija su “tyngėjimo” ir “surašiti”, tačiau iš esmės ji yra… ne į temą. Kalba vyksta ne apie gramatines klaidas, o teisę naudoti žodžius nešančius specifinę semantinę prasmę. Gi gramatinės klaidos tokią semantiką ir teneša – “čia yra klaida”.

    • Tai, kad VLKK “neperša” kalbos (kaip ir tai, kad ji “nėra represinė struktūra”) yra vienas šlykščiausių melų, kuris Kalbos Politbiurui yra taip pat būdingas, kaip Spalio šventėms būdavo būdingi lyderių portretai.

      VLKK patys SAVO tinklalapyje ščyrai deda nuorodas į Kalbos Inspekciją, kuri savo ruožtu sočiai ir daug pasakoja apie tai, kaip ir kur ką aplankė, patikrino, rado klaidų ir trūkumų (jų randa visada) ir paskui pagaidino.

      Kadangi VLKK taip pat meluoja, esą labai daug kur kalba reguliuojama priverstinai, ne tik Lietuvoje, tai nereikia stebėtis, kad nesibodi paprasčiausiom melagystėm.

      • Kaip tas vėlyvojo sovietmečio aiškinimas, kad Glavlitas necenzūruoja, o tik padeda išlaikyti aukštą idėjinį literatūros lygį.

        • Taip. Ir dar tada argumentacijoje pateikdavo kokios juodos iškrypėliškos literatūros pavyzdžių, kuo šlykštesnių, ir sakydavo “O TAI JŪS NORIT KAD TOKIA LITERATŪRA būtų ant kiekvieno kampo? Ir kad ją matytų jūsų vaikai?”

          Prisimenu pokalbį su kokio tai Glavlito sąjunginio vadovu ankstyvos perestroikės laikų spaudoje.

          Viršininkas: “Pavyzdžiui, man negėda, kad SSSR kioskuose nesipuikuoja koks nors ‘Hustler’.”
          Korespondentas: “O aš net nežinau tokio leidinio.”
          Viršininkas: “Štai matote. Reiškia, apsaugojom.”

        • Berods mano bloge kažkokia trenkta dūšia man praktiškai tą patį aiškino vakar – kad baisus košmaras yra visokių grafomanų rašliavos, ir jei nebūtų kalbainių, tai išvis nežinia, kas būtų…

          Ale gi ponuli, nagi kaip pas tuos veikėjus vis diskursas tas pat ir naratyvas vis toks pat. Ir netgi šabloninės frazės nesikeičia. Nors per porą dešimtmečių galėjo bent truputį paprogresuoti :-/

  5. Aurimas

    Mocarela įtinka VLKK (kad ir kaip keista būtų), tad kaip pavyzdys labiau tiktų “bagetė” – prancūziškas batonas.

  6. Mėgstu revoliucijas :) Ir lozungai nekasdieniški. Tiesa, nesam labai vieniši kovoje dėl laisvės naudoti kalbą kaip įrankį efektyviam bendravimui. Pvz. žinomas Rusijos web dizaineris Артемий Лебедев irgi nevengia pasisakyti tuo klausimu – Rekomenduoju paskaityti jo mintis apie rusų kalbos naudojimą reklamose ir šiaip dizaine http://www.artlebedev.ru/kovodstvo/sections/ . Ne, ne dėl kalbos ypatybių – tiesiog, kad pajausti už ką jis kovoja. Ir aš jį suprantu – jis kovoja, kad rusų kalba būtų išsaugota kaip rusų kalba.
    Todėl man šios blogosferinė revoliucijos forma keista – už ką kovojam? Už tai, kad mūsų nieks necenzūruotų ir nenurodinėtų, kaip gyventi? Ta prasme siunčiam visus prievaizdus (VLKK) lytiški abstrahuota kryptim (kaip mėgsta sakyti Rokiškis), kad nesipainiotų ir viskas? O kas pasirūpins lietuvių kalba, kad ji liktų lietuvių kalba su visom savo ypatybėm, kurios daro mus lietuviais, o ne RU ar GB ar CHI prefektūra? Juk visa tai iki šiol buvo palikta vienos VLKK nuožiūrai – ta situacija ir užaugino iš jos tokį iškrypusį monstriuką, kokį turime dabar. Kaip ir bet kurioje organizacijoje, tarnyba neįsipaišanti į bendrą vertės kūrimo procesą, ilgainiui perima prievaizdo su botagu rolę ir iš esmės užsiima tik draudimais.
    Aš tikiu tuo, kad tauta turi prigimtinę teisę prižiūrėti ir puoselėti savo kalbą. Ir ta teisė iš principo negali būti atimta ir perduota kokiai nors komisijai ar šiaip cerberiui. Ir galim remdamiesi šia pozicija, ieškoti būdų, kaip pvz. integruoti VLKK į šį kūrimo procesą. Kad prisidėtų savo kompetencija prie kalbos kūrimo, o ne abstraktaus purizmo. Dėl tokio tikslo ir aš nepatingėčiau pakrutint užpakalį, kad išeiti į “barikadas” :)

    • Būtent situacija, kurioje VLKK galėjo (ir gali) nekontroliuojamai daryti viską, kas tik galvon šaus, ir pavertė juos monstru. Jie yra galutinė, neskundžiama institucija, galinti spręsti, galinti bausti, galinti daryti viską, ką tik susigalvos. Sisteminiu požiūriu – tai košmariška situacija.

      • Kitaip tariant – visiška monopolija. Ar yra alternatyvų? Pvz. koks nors “community process”? Kiek patyriau asmeniškai – praktiškai nėra, nes Lietuvoje labai silpnas bendruomeninis judėjimas. O kol nebus alternatyvų sisteminio sprendimo sunku tikėtis. Tsakant: VLKK nekalta, kaltas procesas…

        • Yra pilna alternatyvų. Tarpukariu nebuvo jokių ten baudų. Juolab jų nebuvo XIXa., kai vyko lietuvių kalbos norminimas. Lietuvių kalbą gražinti norinčių žmonių – daugybė. Ir jie stengiasi. Ir net savaime atsiranda naujadarai, kurie ima prigyt.

          Tačiau problema tampa būtent VLKK ir panašios kontorėlės, imančios siust, vos tik kažkas kalboje atsiranda be jų žinios, be jų palaiminimo.

          Galim prisiminti, kaip jie bando išguiti savaime atsiradusį (žmonių sukurtą) “įtakoti” – esą kažkoks reikšminis vertinys. Gargariška konstrukcija “daryti įtaką” pagal juos tinka geriau.

          Lygiai tokia pat istorija ne taip seniai buvo su žodžiu “tinklapis” – igi savaime išplitusiu, ėmusiu įsitvirtinti gyvoje kalboje. Kalbainiai tai momentaliai užmušė, sugalvoję, esą tai neatitinka kažkokių jų susigalvotų darybos taisyklių. Nors pagal tas jų taisykles belenkiek vykusių ir sėkmingai įsigalėjusių naujadarų reiktų uždraust.

          Tad pirmas ir labai akivaizdus sisteminis sprendimas – tai atimti iš kalbainių Glavlito funkcijas.

          • Mažiau dezinformacijos. Tas „žmonių sugalvotas“ įtakoti atsirado iš влиять. O “daryti įtaką” – šlamštas. Yra daugybė patogesnių variantų: paveikti, pakeisti ir t.t. Pavyzdžiui, “Orai paveikė žmonių įpročius”, “Orai veikia žmonių įpročius” ir pan.

            O tinklapis – visiškai tinkamas žodis, pagal darybą atitinkantis visas normas: http://konsultacijos.vlkk.lt/lit/3762

            Galima daryt išvada, kad VLKK paprasčiausiai nemoka bendrauti su visuomene, nes žmonės nežino, kaip taisyklingai kalbėti. Pavyzdžiui, jeigu žinotumėt, kad vietoj “daryti įtaką” galima sakyti “paveikti”, ar būtumėt toks piktas? Vargu. Viskas priklauso nuo išaiškinimo – VLKK viską aiškina griozdiškai (ir dažnai pernelyg moksliškai), nepatogesnius terminus parašydami pirmiau.

  7. Kartais kalbininkai nusigrybauja, bet ir Lietuviukai visokių nesamonių priigalvoja, kurias reik su lazda vyti.

    Vienas iš “auksinių” pavyzdžių tai kaučingas. Suprantu kad žmonės nemoka anglų kalbos.. tuomet žodis gal ir skamba įspūdingai, bet šiaip – eilinis nusišnekėjimas.

    O ir “pavadinimo sėkmės receptas” skamba žymai geriau nei orginali formuluotė. Ir aiškiau.

    Hmmm. gal čia “poliglotinės” Lietuvos sostinės įtaka ?

    • O kaip rekomenduotum versti ‘coaching’ į lietuvių kalbą ?

      • Pagal google http://translate.google.com/#auto|lt|coach tai labiausiai tiktu “vezti karieta” :)

      • Oficialus komisijos išaiškinimas skamba visai normaliai.
        O man kaučingas primena ameriketišką futbolą ir nieko daugiau.

        P.S. dar sielovada tiktų. pagal prasmę

        • Coaching, with a professional coach, is the practice of supporting an individual, referred to as a client, through the process of achieving a specific personal or professional result.

          Sakyčiau tiktų “asmeninis teniravimas”, “Asmeninis mokymas”

  8. Kažkaip man panašu į komisijos puolimą, juk visų niuansų negali komisija žinot, paaiškinot argumentuotai, valio! Galbūt kitame posėdyje svarstys. Galim šaukti, rėkti, dėti nuotraukas nespalvotas, arba argumentuotai pasiūlyti variantą.
    Daug kas vartoja “įtakoti” kas yra netaisyklinga ir manau jokio talibano tame paaiškinime nėra.
    “Įtakoti – vertinys iš rusų kalbos žodžio влиять (влияние). Lietuvių kalboje vartojamas abstraktas įtaka, bet iš abstraktų su priesaga -oti veiksmažodžiai nedaromi. Šis vertinys, atsižvelgiant į stilių ir kontekstą, gali būti keičiamas žodžiais atsiliepti, paveikti, veikti, formuoti, daryti įtaką, turėti įtaką ar įtakos. “

    • Geras pavyzdys. O kodėl iš abstraktų nedaromi veiksmažodžiai su -oti? Kodėl?

      O gal kai kurie daromi?

      Pvz., žala – žaloti, kova – kovoti…

  9. Algis

    Gerbiu blogo autorius, bet šitas postas nelabai rimtas. Visų pirma – pasirinktas netikęs objektas puolimui. VLKK aiškiai sako – abstraktūs daiktavardžiai. Ir net jei tam tikruose kontekstuose juos gali “deabstraktinti”, kaip pvz., “black hat” rinkodara ir “white hat” rinkodara – tai jau dvi rinkodaros (arba du rinkodaros tipai).

    Tačiau pareigose daiktavardžiai įprastai naudojami vienaskaitos forma. Rinkodaros vadovas, kultūros patarėjas, pardavimo konsultantas ir pan. (niekas nesako RINKODARŲ DIREKTORIUS arba PIEŠIMŲ PAMOKA ar INTERNETŲ SVETAINĖ /išskyrus, žinoma, satyrinius ar ten kokius nors šnekamuosius žanrus/).

    Antra, labai jau čia priimta putotis dėl to, kad VLKK baudas skiria. Mielieji, VLKK jokių baudų neskiria. Tai VKI (Valstybinė kalbos inspekcijos) reikalas. Jie irgi nėra kažkokie baisūs. Kažkada dėl vienos TV reklamos, kurios kūrime teko dalyvauti, gavom LKI raštą, kad ten yra klaida. Agentūroje iš karto kilo isterija (kažkuo primenanti šitas blogų emocijas pastaruoju metu).

    Kai isterija atėjo iki manęs, tiesiog ėmiau ir paskambinau į LKI. Turiu pasakyti labai mandagiai bendravo, niekas ten radikalių keitimų nereikalavo, sutarėm, kad ateityje turėsime omeny, o šitą reklamą dar ištransliuosime, nes perrašymas daug kainuotų.

    Ir viskas. Jokių ten baudų ar represijų. Būkite pozityvūs!

    Be to, šnekamosios ar grožinės kalbos žanrų niekas nereglamentuoja, ir galite blevyzgoti čia kiek lenda.

    Aišku blevyzgoms gal turėtų būti ribos. Ir kai prelegentai pradeda taškytis seilėmis ir operuoti kvazi-loginėmis struktūromis, emocingomis apibrėžtimis ar pan. arba pereiti į ASMENINĮ puolimą (kad ir darkant bet kokio asmens nuotraukas), tai, brangieji, yra nesolidu.

    Taigi linkėčiau daugiau sveikų argumentų ir daugiau pagarbos.

    • “Tačiau pareigose daiktavardžiai įprastai naudojami vienaskaitos forma. Rinkodaros vadovas, kultūros patarėjas, pardavimo konsultantas ir pan. (niekas nesako RINKODARŲ DIREKTORIUS arba PIEŠIMŲ PAMOKA ar INTERNETŲ SVETAINĖ /išskyrus, žinoma, satyrinius ar ten kokius nors šnekamuosius žanrus/).”

      Hm, tai gal turėtų būti mokesčio inspektorius?

      • Paulius

        Mokesčių yra daug.

        Jeigu tai inspektorius, kurio jurisdikcijoje yra tik gyventojų pajamų mokestis, tada taip ir būtų “(gyventojų pajamų) mokesčio inspektorius”.

        • Tai vat talibanas ir padarė taip, kad visi pardavimų vadybininkai yra tarsi kažkokio vienintelio pardavimo vadybininkai. Kaži kurio?

        • Paulius

          Kolega, tampate panašus į užsispyrusį vaiką, atsikalbinėjantį bet kokiomis frazėmis ir priemonėmis.

          “kažkoks vienintelis pardavimas” yra visos įmonės pardavimo procesas. Todėl vadybininkai, kurių tikslas yra parduoti, yra šio proceso dalyviai. Todėl – “pardavimo vadybininkai”.

          Ir, beje, tiksliau būtų sakyti, kad jie yra ne vadybininkai, nes jie niekam nevadovauja, o pardavimo specialistai. Bet čia jau kita kalba apie pareigų ir titulų infliaciją.

        • Manau, viens kito neperkalbėsim.

          Taip, pardavimas yra procesas. T.y. turi pradžią ir pabaigą (sandorį). Tie procesai būna skirtingi. Viena įmonė paprastai turi mažiausiai tris-keturis skirtingus pardavimų procesus.

          Ir visuose juose gali dalyvauti tas pats vadybininkas ar vadovas.

        • Paulius

          “tris-keturis skirtingus pardavimų procesus”. Pala, tai kas čia skiriasi – procesas ar pardavimas? Tiksliau paklausiu, tai kas čia turi kelias skirtingas versijas – procesas (3-4 skirtingi) ar pardavimas (3-4 skirtingi)?

          Esu įsitikinęs, kad skiriasi procesai, bet ne pardavimas. Tad kodėl ne “tris-keturis skirtingus pardavimo procesus”.

          Juk nerašai “apšvietimų režisieriai” arba “išsiliejimų davikliai”.

          Ar mes jau dabar apskritai pradėsime sakyti, kad pardavimas gali turėti tik daugiskaitinę formą?

        • Ponas Pauliau, o tamsta išvis kokius nors pardavimus esat kada nors daręs sistemingiau, nei buitiniame lygyje?

          Pabandykite paskaičiuoti pardavėjo darbo kiekybę ar kokybę, apsieidamas be pardavimų sąvokos skaitliškumo.

          Ir dar – procesas – vienas. Būtent procesas, pvz., pardavimų procesas yra apjungianti sąvoka, jis paprastai (bet ir tai ne visada) tampa vienaskaitiniu. O pardavimų – daug.

        • “O jeigu dėl konkretybės ir abstraktybės, pasinaudosiu visiškai vaikišku suvokimu: konkretybę, išreikštą obuolio, pasiūlymo, proso, šlangos ar sosiskos pavidalu aš galiu gauti, turėti ir perduoti. Ar tą patį galiu padaryti su vienu pardavimu? Jį gauti, jį turėti ir jį perduoti? Ne. Galbūt tai atsako į klausimą, ar pardavimas yra konkretus, ar abstraktus.”

          Pauliau, sąrašiukas dalykų, kuriuos pamėginkite įsidėti į kišenę:
          – baudų metimai (prametė abu metimus)
          – lytiniai iškrypimai (abu iškrypimai – zoofilija ir pedofilija – yra nepateisinami)
          – bandymai (neatspėjote, jums dar liko du bandymai)
          – statymai (krupjė, kiek dar spėsiu atlikti statymų?)
          – vertimai (abu vertimai neblogi – tiek anglų, tiek rusų)

          etc etc etc

      • Algis

        “Mokestis” – kas kita, tai konkretus daiktas. Pvz., “šaukštų cechas”, bet “lydymo cechas”.

        • Vadinasi, jei daiktas konkretus, tai pareigose gali būti nurodomas?

        • Paulius

          Iš to užsispyrimo susipainiojot, kolega:) Pareigose gali būti ir abstraktybė, ir konkretybė. Svarbu, kad užrašyta būtų teisingai. Kad nebūtų “lydymų cechas”.

        • Mūsų ginčas dėl to, ar pardavimas yra konkretybė, ar abstraktybė. Jūs manot, kad abstraktybė, o aš – priešingai.

        • Paulius

          Pataisysiu savo ankstesnę mintį dėl vieno “pardavimo proceso”. Pats susipainiojau. Mano nuomone, kai sakoma “pardavimo direktorius”, turima omenyje “pardavimo procesų (operacijų) direktorių”, t.y. žmogų, kuris vadovauja visiems pardavimo procesams. Analogiškai – pardavimo vadybininkai – pardavimo procesų (operacijų) vadybininkai.

          Manau, kad pardavimas gali yra abstraktus dalykas, o konkretus – pardavimo operacija, veiksmas, procesas.

          Nors man čia šnabžda stilistai, kad galima vartoti “pardavimus”, kai kalbama apie baigtų pardavimo procesų, operacijų, veiksmų visumą. T.y. kai pardavimo procesų buvo daug. Tarsi ir būtų galima sakyti “pardavimų direktorius”, turint omenyje, kad jis vadovauja “pardavimo operacijoms”.

          Tačiau bėda ta, kad absoliučia dauguma atvejų “pardavimai” ir jų skaičius kontekste įgyja ne pardavimo operacijų ir jų skaičiau prasmę, bet apyvartos – pardavimo apimties, išreikštos vienetais ar pinigais prasmę.

          O jeigu dėl konkretybės ir abstraktybės, pasinaudosiu visiškai vaikišku suvokimu: konkretybę, išreikštą obuolio, pasiūlymo, proso, šlangos ar sosiskos pavidalu aš galiu gauti, turėti ir perduoti. Ar tą patį galiu padaryti su vienu pardavimu? Jį gauti, jį turėti ir jį perduoti? Ne. Galbūt tai atsako į klausimą, ar pardavimas yra konkretus, ar abstraktus.

          O kiekviena kalba turi savo taisykles, dėl to kalbos skiriasi, dėl to jos žavios, nes įvairovė yra turtas.

        • Tai visgi, negalima nes negalima, ar pasirodo galima, tačiau labai jau neįprasta pagal Jablonskio suformuotas taisykles ?

        • Pauliau, galiu tamstai atsakyti apie tai, ar gali gauti, turėti, perduoti pardavimą. Taip, gali. Šitame straipsnyje yra paveiksliukų iš programos, kur tie pardavimai vaizduojami. Tai va, visose CRM programose bet kuris pardavimas imperatyviai (privalomai) yra ir turimas, ir, jei neturimas – tai gaunamas irba perduodamas.

          O štai procesą turėti – žymiai sudėtingiau. Bet jis irgi turimas, gaunamas, perduodamas – bent jau pagal ISO-9001 reikalavimus :-)

          Apibendrindamas pastebėsiu, kad tamsta turit labai miglotą įsivaizdavimą apie pardavimus. Maždaug kaip kiaulė apie debesis.

  10. Paulius

    Absoliučiai negerbiu šito įrašo. Apsiseilėjęs, užsiputojęs paaugliškas įrašas iš serijos “mokykla šūdas, tėvai manęs nesupranta, aš myliu Nirvaną”.

    Tai, kas priimtina viename ar kitame sluoksnyje vartoti kaip tos srities terminija, savotiškas slengas, nėra priimtina vartoti bendrinėje kalboje (http://www.eunet.lt/Girdenis/Straipsnis-bendrine_kalba.htm).

    Kaip atrodys tos pačios Verslo žinios, jeigu jose bus rašoma “dauguma blogerių dabar ir podcastina”. Naujadarai iš esmės kuriami taip, kad apibūdintų naują daiktą, procesą.

    Kartais svetimybė prigyja ir tampa suprantama plačiajai visuomenei labiau nei naujadaras. Kaip, pavyzdžiui, nutiko su monitoriumi, kompiuteriu. O dar anksčiau – su televizoriumi, telefonu, elektra, automobiliu.

    Bendrinė kalba yra savotiškos gairės, kad tą pačią kalbą vartojantys suprastų vienas kitą. Išgirdęs “vokas” (arba “wokas”), pirma pamanyčiau, kad kalbame apie pašto voką, o po to priverstų mane krapšytis ropę ir maigyti savo telefono klaviatūrą. Ach, tai juk kiniška keptuvė – pyst ir smegenyse jau yra vaizdas, koks tai daiktas.

    Pavyzdžiui, buvo pačios nepriklausomybės aušroje vartojamas ir skolinys menedžeris. Rašydavo taip ir vadovėliuose, ir ant vizitinių kortelių. Ilgainiui jį išstūmė žodis “vadybininkas”, nors jis savo reikšme apėmė gerokai plačiau – tikslesnis menedžerio keitinys būtų vadovas.

    Lygiai taip pat, jeigu rinkodara pritaps ilgainiui kaip “marketing” keitinys, nors jų prasmės ir skiriasi, sakydami “rinkodara” galvoje turėsime tuos procesus, kurie apibūdinami žodžiu “marketing”.

    Pavyzdys su pardavimu ir pardavimais – demagogija. Pardavimo procesas – štai, kas jūsų pavyzdyje yra konkretu, o ne pats pardavimas. Juolab pardavimas yra skaičiuojamas ne pardavimo procesų skaičiumi, o finansine arba vienetine išraiška – pardavimo apimtimi.

    Anot jūsų, klientų aptarnavimo skyriaus žmogus, per dieną pabendravęs su 52 žmonėmis pagal tam tikrą procedūrą (pasisveikinimas, problemos išklausymas, problemos sprendimas, prireikus, pakartotinis skambutis), atliko 52 aptarnavimus? O gal aptarnavo 52 žmones? Kaip ir jūs – pardavėte 3 “prosus”, bet ne atlikote tris pardavimus.

    Bendrinė kalba gali būti turtinga, skambi ir be prosų, pardavimų, blogerių ar sasyskų (o gal – sosiskų?), follow-up’ų, blogosferų. Jeigu kitaip nesugebi, negali ar net nenori savo minčių išreikšti žodžiais, nereikia kaltinti kalbos, kalbininkų, o tik savo išmonę.

    • Paulius

      Beje, ir kodėl visi sutinka su terminu “vizitinė kortelė”? Kas tai yra? Juk tai dažniausiai versle naudojama prisistatymo kortelė. Tad kodėl ne “verslo kortelė” (“business card”)?

      • Taip veikia naujakalbės diegimas.

        Sukurpiama rekomendacija. Tuomet ji įdiegiama kalbos nešiotojams (reklamistams, žiniasklaidai, etc.). Ir tie išnešioja.

        “Gaminame vizitines korteles!”, “Vizitinėms kortelėms 20% nuolaida”, etc.

        Po kurio laiko niekas net nesusimąsto, ar netyčia žodžio diegimo metu nepametėm kokios nors prasmės.

        Beje, žodžiui žiniasklaida tėra kokie 15 metų. Taip prigijo, nes pati žiniasklaida, kaip kalbos išnešiotoja, išpropagavo.

        • Paulius

          Naujakalbės? O kas būtų “senakalbė”? Kalba, kurioje vien tik perimti skoliniai?

          Ir kur problema, jeigu visi dabar vizitines korteles suvokia kaip tas, kurias apibūdina angliška konstrukcija “business card”?

          Beje, latvių kalboje “computer” skolinio nerasi – prigijo “dator”. Ir kad ir kokias jis reikšmes turėtų, apimančias ar neapimančias žodžio “computer” prasmę, dabar “dator”=”computer”. Tad – vėlgi, kokia problema?

          Tarp kitko, juk paties žodžio “computer”, kuris reiškia “skaičiuotoją”, prasmės su laiku irgi keitėsi. Kažkada, prieš atsirandant ir paplintant ESM (elektroninėms skaičiavimo mašinoms), žodžiu “computer” buvo apibūdinamas žmogus, kuris logaritmine liniuote atlikdavo skaičiavimus.

          Be to, nereikšmingas lyrinis nukrypimas – kažkada prieš kokius 15 metų, kompiuterį kai kurie tapatino su ekranu. Todėl pasakęs, kad KTU SC (skaičiavimo centre – buvo toks) yra kompiuteris, užimantis visą salę, sulaukiau klausimo “tai toks didelis ekranas, per visą salę?”:)

        • Pauliau. O tamsta visgi žinote, kas yra naujakalbė, ar tik vartojate savo dabar čia susigalvotą pavadinimą? :-) Galiu pastebėti, kad tai griežtai apibrėžtas terminas, įvestas lietuvių kalbon ~1986, kai jį paskelbė “Literatūra ir Menas”, spausdinę George Orwell romaną “1984”. Ir tai nėra nauja kalba, tai yra mąstymo ribojimo įrankis. Tad tamstos bandymas prieštarauti, teikiant žodį “senakalbė” ir čia pat susikurtą šio žodžio apibrėžimą – tai tiesiog nusišnekėjimas ne į temą.

    • Algis

      5/5.

    • “Bendrinė kalba yra savotiškos gairės, kad tą pačią kalbą vartojantys suprastų vienas kitą. Išgirdęs “vokas” (arba “wokas”), pirma pamanyčiau, kad kalbame apie pašto voką, o po to priverstų mane krapšytis ropę ir maigyti savo telefono klaviatūrą. Ach, tai juk kiniška keptuvė – pyst ir smegenyse jau yra vaizdas, koks tai daiktas.”

      Štai pats nurodėte pavyzdį, kaip kalbainiai apsprendžia, kas ką turėtų galvoti ir kaip suprasti. Jie ką tik jus apsaugojo, kad neduokdie nesupainiotumėte popierinį voką su kiniška keptuve (pagaminta Kinijoje?).

      Ir jei žodis vokas įgaus dar vieną prasmę, taigi žmonės pradės krapštytis ropes, o šito VLKK neleis.

      Nusipirkau dvi kiniškas keptuves. Vieną paprastą kinišką, o kitą kinišką.

    • Pauliau. Gerbti galite žmogų. Ar netgi šunį. Bet ne straipsnį ar įrašą. Na, nebent tamsta būtumėt religinis fanatikas, gerbiantis, pvz., Koraną ar Bibliją.

      O, taip, iš diskusijos lyg ir pastebim tamstos fanatizmą, kuriam nesvarbi logika, tiesa? :-)

      • Plojimai

        Rokiskio komentarai kazkokie zeidziantys sia tema, tiek pas ji bloge, tiek cia. Neapleidzia jausmas, kad zmogus nebeturi argumentu, tada prasideda visokiu “nusisneki ne i tema”, “tamstos fanatizmas” ir tt. Skaitant tokius irasus, naturaliai norisi stoti i VLKK puse – del to, kad su tokiais piktais argumentais ar pasisaipymais is Smetonienes tik atsumiat. Buvo geresniu irasu tiek Commonsense.lt, tiek pas Rokiski.
        Ir kiek pakalbu su kolegomis – ne mano vieno nuomone panasi.

        • Kiek pastebiu, ligšiol dar nei vienas manim pasipiktinęs mano oponentas nesugebėjo pasakyti nei vieno argumento, išskyrus projektyvinius nusišnekėjimus. Tamsta – taip pat.

          Ar norite, kad jūsų tekstą paanalizuočiau nuosekliai?

          “Neapleidžia jausmas, kad žmogus neturi argumentų” – neapleidžia jausmas todėl, kad suformuluoti teiginių negalite, lieka tik jausti? Jausti ir projektuoti į aplinkinius – “neturi argumentų”? Tai, beje, sinchroninės sąvokos – turėti jausmą ir neturėti argumentų, tad tamstos projekcija – man suprantama. Neapleidžia jausmas, argumentų nėra, o piktintis norisi? :-)

          “Buvo geresnių įrašų, blablabla, blablala” – puikus, simptomatiškas pavyzdys: informacinė apkrova – nulinė, t.y., argumentacijos nerasta, tačiau nepasitenkinimas reiškiamas. Reiškiamas kodėl? Todėl, kad kažkas nepatiko, o argumentų nėra, taip? :-)

          “Pikti argumentai”, “pasišaipymai”, “atstumiat” – čia argumentų kalba? Faktai, pagal tamstą, būna pikti? :-)

          Galų gale dar vienas pastebėjimas: nemeluokite, esą “skaitant tokius įrašus, natūraliai norisi stoti į VLKK pusę”. Visas likęs tamstos tekstas demonstruoja, kad jūs besąlygiškai esate VLKK pusėje, tačiau tiesiog neturite argumentų, bet galvojate, kad žodinė ekvilibristika gali argumentus atstoti.

          Deja, turiu jus nuvilti – žodinė ekvilibristika be argumentacijos nereiškia nieko. Tiesiog dėl to, kad ji neneša prasmės.

    • Plojimai

      Commonsense, nepykit, bet as ploju Pauliaus komentarui (tam, kuris prasideda “Absoliučiai negerbiu šito įrašo. …..”).
      BRAVO, Pauliau!

      • O ko mums pykti? Priešingai – labai įdomu padiskutuoti. Tik gaila, kad Paulius neatsakė į keletą pastarųjų jam išsakytų argumentų.

  11. OK, padiskutuokime analogijomis.

    “Anot jūsų, klientų aptarnavimo skyriaus žmogus, per dieną pabendravęs su 52 žmonėmis pagal tam tikrą procedūrą (pasisveikinimas, problemos išklausymas, problemos sprendimas, prireikus, pakartotinis skambutis), atliko 52 aptarnavimus? O gal aptarnavo 52 žmones? Kaip ir jūs – pardavėte 3 “prosus”, bet ne atlikote tris pardavimus.”

    O kodėl pagal šią logiką nedėliojate žodžio pasiūlymas? Šiandien pasisiūliau trims darbdaviams. Vakar man pasisiūlė trys bedarbiai. Man komerciškai pasiūlė tris sprendimus, ir aš vieną įsigijau.

    Kuo pasiūlymas yra kitoks nei pardavimas?

    • Paulius

      Pasiūlymas šiuo atveju suprantamas kaip konkretybė – siūlomas daiktas, paslauga, kryptis ir pan.

      Išsiunčiau tris pasiūlymus darbdaviams, gavau tris pasiūlymus iš bedarbių (suprantama kaip pasiūlymai (arba pasisiūlymai) dirbti – suteikti savo paslaugas).

      Ir dar gavau 2 pasiūlymus iš elgetos: duoti 2 litus ir eiti nx. Taigi, iš viso turiu 5 pasiūlymus.

      Beje, nurodytas pavyzdys irgi tinka (išskyrus tą žodį “komerciškai”, kuris visai nereikalingas).

      Pardavimas yra procesas, o ne parduodamas objektas.

      Ar apžvelgdamas mėnesio rezultatus sakysi “rezultatas 25 pardavimai”? Pardavimas nėra apskaitos vienetas. Sandoris yra. Gautas litas – yra. Parduoda prekė – yra.

      Na, nežinau, kaip daugiau paaiškinti.

      • Ponuli, dar kartą pasikartosiu. Procesas yra procesas. O pardavimas – ne procesas. Pardavimas yra proceso apdirbamas produktas. Ir apskaitomi ne tik sandoriai ar litai. Ir ne tik prekės. Apskaitoma gali būti viskas. Netgi, beje, tokie nepačiupinėjami abstraktai, kaip nuomonės.

        Ar norėtumėt prieštarauti, esą nuomonė yra konkretesnis daiktas už pardavimus? :-)

  12. Mano pazistamas rusas, puikiai kalbantis lietuviskai, subtiliai isreiske savo nuomone apie lietuviu kalba. Va kai ja prades keiktis, tai galesime sakyti, kad yra turininga, o dabar biedna, kaip trys kapeikos. Kai paprasiau minti praplesti, jis paklause, kiek 3 mln. lietuviu zodziu sugalvoti. O va keli 100 mln rusu, nemazai prisideda prie savo kalbos turtinimo naujadarais.
    Aisku naujadarai tai geris ir blogis vienu metu. Nauji daiktai ateina ir juos turi vadinti. Todel galima perimti originalu pavadinima tarkim Rushmore, arba bandyti versti neisigilinus. Ir tada suzinai, kad buvo bandyta versti ta, kas programuotojui prisivaideno ir tuo jis pavadino paieskos sistema.
    Is kitos puses, as ka tik supratau, kad nezinau lietuviu kalbos nes susinstaliaves Chome, teko ja ar ji iskarto ismesti. Ne vieno lietuvisko zodzio nesupratau. Tik, kai anglu kalba persijungiau pasijauciau, kad gal ir bus galima naudotis.
    Tokius nusistovejusius zodzius, kaip unitazas irgi jau isverte, tik kad as neprisimenu kaip ir dabar, jeigu pasiulys atsisesti, tai teks perklausti ar ne apie WC kalbame?
    Nu dar zemaicius pamokinkime lietuviskai kalbeti :)
    Siaip kalba jeigu nesugeba prisitaikyti prie aplinkos, ji numirsta. Kam naudotis daiktu, kuris yra nepatogus ir niekam nereikalingas? Mes jau turime pavyzdziu kai kalbos numirdavo, del per didelio reguliavimo.

    • Paulius

      Tiesą sakant, sugebėjau suprasti tik pavienius sakinius. Aišku, galbūt problema ne rašytojas, bet skaitytojas.

      Viskas paprasta – angliški terminai tau žinomi ir įprasti. Tas pats buvo, kai pirmą kartą pasirodė lietuviška MS Office – atrodė, katastrofa. Nieko, pradėjau naudotis ir naudojuosi.

      O kai mama, nemokanti anglų kalbos, skambina ir bando aiškinti, kas jai nepavyksta, aš kur kas geriau ją suprantu ir galiu paaiškinti, kai ji skaito lietuviškus terminus.

      Ponuli, ar galima tų “mirusių kalbų dėl perteklinio reguliavimo” pavyzdžių?

      Beje, VLKK niekaip nebando reguliuoti šnekamosios ar grožinės kalbos.

      • Atmintis, nevisada padeda, kai reikia. Todel tiksliu faktu su nuorodom nepateiksiu. Buvo nagrinetas atvejis Velse UK, kai anglu dialektas ar vietine kalba kalbejo apie 10 tukst. gyventoju. Jie turejo savo laikrasti, mokykla. Kazkuriuo momentu valdzia nusprende isgelbeti sia kalba. Emesi visa eiles veiksmu ir rezultate po 20 metu kalbanciu sia kalba sumazejo beveik dvigubai. Pagrindine priezastis, vietiniai gyventojai nemate prasmes kalbeti savo kalba. Nes visvien visi aplinkui kalba angliskai. Beabejo vietiniai gyventojai savo kalba jau buvo stipriai modifikave ir ji buvo labiau tuteisinu negu originalas. Butent valdzios noras ja isgrininti ir priverte gyventojus rinktis. Jie pasirinko anglu.

        • Paulius

          Pala pala, man čia kažkaip priežasties (reguliavimas) ir pasekmės (išnyko) ryšys keistas. O pačiam?

          Neatrodo, kad priežastys buvo kitos, netgi įvardintos – “nematė prasmės kalbėti savo kalba”. Nematė, nes aplink visi kalbėjo anglų kalba, darau prielaidą, kad per 20 metų nauji kalbėtojai iš tokios atviros ir mažos visuomenės išvyko ir integravosi (nes sienų tai nėra). Ir visiškai ne dėlto, kad kalbą reguliavo.

          Žemaičių tarmė irgi greičiausiai išnyks, nors jos niekas nereguliuoja, o atvirkščiai, kai kurie žemaičiai sako, kad valstybė nieko nedaro, kad apsaugotų tarmę.

          Lietuvių kalba irgi yra nykstanti, nes populiacija mažėja, emigruojama.

        • Visiskai nekeistas rysis. Galim paimti vietinius lenkus, kurie kalba tokiu dialektu, kuri visi vadina tuteisinais. Ir kalba jau tikrai daugiau negu 40 metu ir toliau kalbes. Va jeigu norime, kad nustotu, tiesiog priverskime juos kalbeti grazia literaturine lenku kalba. Ir rezultatai bus tokie patys. Kodel tuteisanu kalba isgyvena? Nes ji yra gyva ir taikosi prie aplinkos, paimdama viska ka gali ir nesivaizdina, kad daiktavardis gali tapti veiksmazodziu. Tai ir yra kalbos gyvumas.
          I kalba galima ziureti ivairiai, bet tai nepakeis fakto, kad kalba tai tiesiog garsai kuriuos mes sugebam isgauti ir veliau susitarti, ka tie garsai reiskia. Deja taisykliu sudarymas ir palengvina kalbos kurima, ir tuo paciu pasunkina. Didelis kiekis taisykliu padaro kalba nevartotina. Jeigu norite, galite paskaityti teisininku traktatus. Grazi ir negyva kalba :(

        • Taip, Audriau, čia pavyzdys su Velsu. Jie turi tokią labai įdomią kalbą, kur keistai užrašomi žodžiai.

          O palyginimas su tuteišiais – labai geras.

    • Ponas Audriau, dėl keiksmų – aš pats, neretai vartodamas rusiškus keiksmus, pasakysiu visgi kitokią nuomonę. Savo keiksmingumo lygiu rusų kalba neprilygsta lietuvių kalbai. Kai kurių lietuviškų keiksmų aš savo paties bloge nedrįstu vartoti net išimtiniais atvejais, nes pernelyg riebūs. Rusiškų tokių nėra.

      • azartas

        Nežinau, kokio čia riebumo, bet kad jau tema tokia užėjo, įdėsiu nuorodą :)
        http://www.klajoju.eu/uncensored_lt.php

        • Gražūs posakiai, sodrūs. Kai kuriuos iš jų dar atsimenu gyvai vartotus.

        • Vava, mane irgi viena karta kaime, pasiunte. Tai ir dabar ausys rausta prisiminus. Nebemokam graziai suraitoti sakinio, visi keiksmai dabar susiveda i viena zodi :(

        • Nes juk keiktis yra negražu. Ir netgi “durnius” – esą nelietuviškas žodis.

  13. “Matome, kad pardavinėjant prosus, vienas pardavimas yra pirmame žingsnyje, o antras – antrame. Tas pats ir pardavinėjant šlangas (vienas pirmame, kitas antrame). Tik sumos skiriasi, nes produktai skirtingi. Ir pardavimų trukmė skiriasi, nes procesai skirtingi.”

    O kuo blogiau: “Matome, kad parduodant prosus, vienas sandoris yra pirmame žingsnyje, o antras – antrame. Tas pats ir parduodant šlangas (vienas pirmame, kitas antrame). Tik sumos skiriasi, nes produktai skirtingi. Ir pardavimo trukmė skiriasi, nes procesai skirtingi.” ?

    Turim puikų lietuvišką žodį “sandoris”. Ir jei tai nėra tiesioginis vertalas iš angliško termino, bei ne visiškai atitinka pardavimo specialistų slengą, dar nėra priežastis jį atmesti bendrinėje kalboje.

    • O ar sandoris nereiškia susitarimo ? Nes buvimas pardavimo proceso viduryje VISIŠKAI negarantuoja, kad sandoris įvyks .

      • O ar toje konkrečioje pastraipoje mano “sandoriu” pakeistas “pardavimas” nereiškė susitarimo? Nes aš būtent taip supratau, kad buvo pasiekti susitarimai.

        • Jei detaliai skaidysim, tai gali tekti (priklausomai nuo proceso specifikos) išskaidyti į keletą etapų – pirminio susitarimo, sąlygų vertinimo, galutinio susitarimo, sutarties pasirašymo (neužmirškim – atskiras veiksmas, neretai vykdomas paštu, skirtingai nuo susitarimo), apmokėjimo, paslaugų ar prekių priėmimo-perdavimo, etc..

          Tad išties pasakymas apie sandorį – nėra labai jau apibrėžtas dalykas. Tai priklauso nuo to, kokie konkretūs keliami kontrolės reikalavimai. Galima pavadinti taip, galima ir anaip, galima imti platesnę, o galima – ir siauresnę prasmę.

          Konkretesnėse pardavimų proceso realizacijose sandorio (netgi platesne prasme) sudarymas dažnai tapatinamas su sutarties pasirašymu, neretai – ir su kitais veiksmais (pvz., derybomis), tačiau tai visvien lieka tiktai pardavimo etapu, į kurį negalėtume įtraukti, pvz., klientų paieškos ar popardaviminės kontrolės.

        • “Konkretesnėse pardavimų proceso realizacijose”. Ar analogiškai reikėtų sakyti “lydymų”/”poliravimų”/”mokymų”/”kalbėjimų” proceso realizacijose ? Kuo pardavimas skiriasi nuo šių procesų, kad į jį reikia taip pagarbiai, daugiskaita, kreiptis? Net jei kalbėtume apie kelis skirtingus procesus, vistiek tai būtų “mokymO procesai” arba “lydymO procesai”. Kodėl tuomet “pardavimŲ procesai”?

          Jei kalbam apie suskaidymą, tai kurį iš tamstos išvardintų etapų reikėtų vadinti “pardavimu”, tą žodį vartojant rezultato prasme? Kuo tai skirsis nuo to paties etapo pavadinimo “sandoriu”?

          Dėl paskutinės pastraipos – aš tikrai nesiūlau viso proceso sandoriu pavadinti. Negi taip nuskambėjo?! Procesas – pardavimo, jo rezultatas – sandoris. Ką konkrečiu atveju sandoris reiškia, “priklauso nuo to, kokie konkretūs keliami kontrolės reikalavimai”.

        • Gerb. Arūnai, teisingai pastebėjote, kad pardavimas(ai) nelabai skiriasi nuo mokymo(ų). Tik mokymai gali būti daugiskaita, o pardavimai – ne. Kyla klausimas – KODĖL ?

        • “Mokymai” man yra lygiai toks pats nesusipratimas, kaip ir “pardavimai”. Neklausiau VLKK nuomonės šiuo klausimu, tai nežinau ką jie galvoja.

          Kiek suprantu šį terminą sugalvojo marketingo žmonės, kad pakeistų “paskaitą”, nes pastarasis žodis, universitetų dėka įgavo nekokybiško, nuobodaus užsiėmimo atspalvį.

          Kiek supratau iš terminų banko, VLKK jį siūlo naudoti tik karybos srityje.

        • Arūnai, poliravimai, lydymai, etc. – irgi tokios pat operacijos, kurios irgi gali būti apskaitomos ir vartojamos daugiskaitiniu būdu. Kol kalbam apie poliravimą ar lydymą, kaip apie bendrinį metodą – tol jis mums yra vienaskaitinis (kaip ir kalbant apie kokį nors būdą parduoti).

          Kita vertus, deimantų pramonėje apskaitomi poliravimai – natūralus dalykas, o lydymai – natūralus dalykas puslaidininkių pramonėje: jais, bent jau vienu metu, būdavo skaičiuojamas mikroschemoms naudojamų silicio kristalų grynumas (taip, zoninis lydymas – vienaskaita, o lydymai, kur kiekvienas padidina kristalo grynumą – jau daugiskaita).

          Žinoma, galėtume išsidirbinėti, gargariškai sakydami “lydymo operacijos”, “poliravimo operacijos”, “pardavimo užduotys” ir pan., tačiau nesulyginamai naudingiau ir tiksliau bus remtis realybe, kalbą taikyti prie jos, kaip įrankį.

          Tai akivaizdu: tuo pačiu žodžiu galime žymėti įvairias reikšmes, tas pats žodis neretai turi keletą gan distinktyvių semantinių laukų. Ir reikia jį vartoti atitinkamai – ne bandant niveliuoti vienus jo prasmingumus, remiantis kitais prasmingumais, o tiesiog pripažinti, kaip faktą, kad ta įvairovė yra, negana to, ji plečiasi.

        • Kažkaip nerandu informacijos kad anglakalbiai žodį “melting”, “selling” arba “teaching” vartotų kaip daiktavardį daugiskaitos formoje: “meltings”, “sellings”, “teachings”. Jie savo daryba daugmaž atitinka lietuviškus “lydymą”, “pardavimą”, “mokymą”, tad šioje situacijoje yra adekvatūs pavyzdžiai.

        • Arūnai, man rodos užtaikot ant to, kad anglų kalboje “-ing” paprastai išvis reiškia bendrinį veiksmą, taip pats ir neigdamas savo teiginį, esą “pardavimų” daugiskaita iš anglų :-)

          Kalbų struktūros visgi skiriasi, tiesioginė transliacija nevyksta. Net atviriausios svetimybės persisunkia jas perėmusios kalbos savybėmis.

          Matomai reiktų remtis ne prielaida, kad yra tam tikras perėmimas, o prielaida, kad kalbinė logika keičiasi taip, kad atspindėtų realybę – vienais atvejais panašiai skirtingose kalbose, kitais atvejais – skirtingai.

        • Rokiški, “pardavimų” daugiskaita yra iš angliško “sales”. Tik skirtumas tas, kad angliškas žodis nėra veiksmažodinės darybos, nors lietuviškai norite versi būtent tokiu.
          Kad kalba keičiasi, aš nesiginčiju, bet šiuo konkrečiu atveju bandoma daryti būtent tiesioginę transliaciją, nepaisant perimančios kalbos savybių.

        • Ponuli, priežastis, kodėl pardavimai ir pardavimas, o ne vien tik pardavimas, aš tamstai paaiškinau. Tai tik tiek transliacija, kiek transliacija yra kapitalistinė rinka, atsiradusi Lietuvoje. Galima su tuo sutikti, galima nesutikti, bet tai bus sutikimas arba nesutikimas su realybe.

          Kalbinės-transliacinės priežastys čia figūruoja lygiai tiek, kiek bet kurioje kalboje figūruoja realybės atspindžiai.

    • Paulius

      Ačiū, kolega, įtraukėte tinkamą žodį – sandoris.

      Jeigu tamsta galvazmogupuosia pardavimą skaičiuoja atliktais pardavimo procesais, tai galima jam pasiūlyti vartoti žodį “sandoris”. Tuomet gali sakyti, kad parduodamas “prosus” ir “šlangas” sudariau (atlikau) 5 sandorius, o bendra pardavimo apimtis sudarė xxx litų arba xxx vienetų.

      • Pauliau, mes viską galima įvairiai pasakyti. Netgi galime be žodžių susikalbėti – pirštai susirodyti, akimis susimirksėti.

        Gyvenime ir versle taisyklės yra dažniausiai sutinkamas apribojimas. Kažkada kažkas pasakė, kad turi būti taip, ir po to ilgą laiką daugelis priversti gyventi pagal tada kažkada suformuluotus postulatus nesusimąstydami, kad situacija pasikeitė. Niekas neklausia ‘kodėl?’, nes ‘taip buvo visada’ ir ‘taip reikia’.

        • Paulius

          Kolega, kaip šiuo, konkrečiu termino “pardavimas” atveju, situacija pasikeitė per paskutiniuosius, hm, 20-30 metų?

          Remdamasis paties savo aukščiau išvardintais pavyzdžiais galiu pasakyti, kad nebuvo, jog “kažkas kažkada pasakė ir taip buvo ilgą laiką”. Nes naujadarai visada buvo svarstomi, rekomenduojami ir tik pritapę virto taisyklėmis.

          Teigti, kad “didėjanti pardavimo apimtis” yra visiška biurokratija palyginus su “didėjančiais pardavimais” yra keista. Man abi konstrukcijos skamba biurokratiškai ir aš jas mieliau keičiu į “daugiau pardavė” ar “daugiau pardavę” ir turiu taisyklingą bendrinės kalbos konstrukciją, kuri yra gerokai gyvesnė ir natūralesnė.

          Juolab, kad veiksmažodiniai daiktavardžiai (ar jie daugiskaitiniai ar vienaskaitiniai) yra vengtini.

          Įdomu, kaip paaiškintum dabartiniam 6-mečiui sakinį “pakabėjęs ant turniko ir pritrynes mazolius, prisėdau ant raskladuškės ir graužiau baronkas užsikąsdamas sosiskomis”?

        • Ponas Pauliau, o jūs tikrai ne iš kažkokios alternatyvios realybės? Kokioje šalyje jūs gyvenate? Lietuvos Respublikoje ar LTSR?

          Lietuvoje per pastaruosius 20-30 metų pardavimų situacija apsivertė aukštyn kojom, dar daugiau – įvyko realus paradigmos poslinkis. Informuoju tamstą, kad vietoj gosplanininės paskirstymo sistemos atsirado laisva rinka su konkurencija ir visais susijusiais reiškiniais.

      • Pauliau, tamsta ir įvardini nesąmonę, kurią pats siūlai: skaičiuoti pardavimo procesus.

        O sandoris (sandorio sudarymo rezultatas) – tai vienas iš pardavimo tarpinių etapų. Vienas iš daugelio.

        Pardavimas savo praktinėje realizacijoje gali turėti kelias dešimtis paskirų etapų.

    • Arūnai, įdomus pasiūlymas.

      Tačiau žodis pardavimas nėra slengas. Jis yra bendrinėje kalboje leistinas. Neleistina tik jo daugiskaitinė forma motyvuojant tuo, kad pardavimas yra abstraktas.

      Juk jei pardavimas=sandoris, tai kodėl pardavimai=sandoriai?

      Ar tikrai mums reikia ‘work-around’ų’, kad pasakytume tai, ką norime?

      • “pardavimai” yra slengas, ne “pardavimas” :) ir “sandoris”!=”pardavimas”, “sandoris” yra pardavimo proceso metu pasiektas rezultatas.

        Kai tą patį žodį naudojame tiek procesui, tiek jo rezultatui apibūdinti, atsiranda painiava. Kam mums reikia papildomos painiavos?

        P.S. Ar tikrai tamstai reikia angliško žodžio, kad išreikštumėt savo mintį? Kuo nusidėjo “apėjimas” ar “apylanka”?

        • Taip, painiava atsiranda, kai tas pats žodis vartojamas belenkam.

          Ir viena iš procesinio valdymo sąlygų – griežta terminija. Ko, beje, nesuvokia kalbainiai. Kad ir tas pat čia toks aktyvus Paulius, šnekantis apie tai, ko pats nesupranta. Procesinio valdymo specialistas privalomai turi mokėti konstruoti terminiją, nes ji – viena iš efektyvaus valdymo sąlygų.

          Išties su terminais nėra taip sudėtinga, jei kiek supaprastintume, gautųsi maždaug tokia semantinė schema: procesas – tai kaip konvejeris. Pardavimas – tai produktas, judantis konvejeriu. Galutinis rezultatas, kuris iš to produkto padaromas – tai sandoris.

          Būtina sąlyga – tik viena: terminija su visomis prasmėmis ir reikšmėmis turi atitikti procesinio valdymo paradigmą. Tuo atveju, kai terminija yra neadekvačiai žalojama (kaip pavyzdyje su pardavimais), yra laužoma procesinio valdymo paradigma, atitinkamai – laužomi ir procesai.

        • Rokiški, bėda tame, kad žodžio “pardavimas” pirminė lietuviška reikšmė, naudojant tamstos pavyzdį, yra artimesnė konvejeriui, o ne juo judančiam pusgaminiui. Kalbu ne apie, tą kuri atsirado tiesiogiai išvertus žodį “sales” iš anglų kalbos, o apie tą kurią atneša pati žodžio daryba. Nežinau kaip yra su statistiniu lietuviu, bet man žodis “pardavimas” pirmiausiai apibūdina veiksmą, kai kažkas yra parduodama. Dėl to, kad tai yra iš veiksmažodžio “parduoti” pagamintas daiktavardis.

          Tai, kad pardavimo specialistai nusprendė terminą naudoti kitaip, visiškai nekeičia mano pirminės asociacijos. Jei prieš imdami naudoti tokią terminiją, jie būtų pasitarę su bent vienu kalbininku, ši prieštara būtų iš karto pastebėta, o bendrai dirbant jos buvo galima ir išvengti. O dabar turim tai, ką turim. Čia ir yra pagrindinė problema, bent jau mano nuomone. Nemokėjimas (o gal tiesiog nenoras) dirbti kartu. Vieni garsiai rėkia “niekas mums nevadovaus!”, o kiti tyliai galvoja “jūs rėkit rėkit, o mes vistiek padarysim taip kaip mums atrodo”. Ir viskas baigiasi taip, kad norint be nesusipratimų susišnekėti su kurios nors srities specialistu pirmiausiai reikia išmokti vieną slaptąją kalbą, o norint suprasti tos pačios srities literatūrą – kitą. Nors realiai nei viena pusė negali kokybiškai suformuluoti terminologijos. Vieniems trūksta srities specifikos suvokimo, kiti – nepakankamai įgudę kalbiniuose dalykuose.

          Beje, vėl grįžtant prie tamstos analogijos, kaip jūs vadinate patį “konvejerį”?

        • Atsakysiu tamstai klausimu :-) O kodėl manote, kad kalba neturi vystytis, keistis, augti, tikslėti, tobulėti? Ir kodėl manote, kad konvejeriai negali būti surenkami konvejeriuose? 😀

          O dėl specifinių kalbų – tikrai taip, jos neišvengiamos. Tai, beje, dar Wittgenstein nagrinėtas dalykas – specializuota kalba tampa ne mažiau pilnaverte, tegul ir kitokia, nei bendrinė. Ir tai nėra išvengiama – kalba yra tos realybės, su kuria susiduriame, atspindys, net jei ji tampa ir tos pačios realybės konstravimo įrankiu. Bandymai tokius dalykus apriboti – bevaisiai arba netgi kenksmingi. Ir priešingai – mokydamasis slaptosios profesinės kalbos, išmoksti ir tos profesijos realybės, reikalingų specifikų, perimi patirtį, gauni žinias ir, svarbiausia, tos realybės interpretacijos įrankį. Tad svarbu, tiesiog nepaprastai svarbu, kad kalba tą realybę atitiktų kiek įmanoma tiksliau. Ir tai, beje, ne nauja mintis. Viena iš esminių konfucianizmo idėjų. Šis, tarp kitko, kultūrologų siejamas su ypatingai aukšta darbo kultūra ir našumu Tolimųjų Rytų šalyse :-)

          O dėl to, kaip aš vadinu konvejerį – o ką jūs norėtumėte išgirsti?

        • O kur aš sakiau, kad kalba neturi vystytis ir tobulėti? Tik kad šiuo konkrečiu atveju kalba ne “tobulėja”, o prastėja, ne tikslėja, o tampa sunkiau suprantama.

          Aš nepriešinau specializuotos kalbos su bendrine. Problema, kad pas mus dėl kalbininkų/specialistų priešpriešos specializuotos kalbos serga sunkia šizofrenijos forma – viena knygose, kita – ant liežuvio. Štai to ir neturėtų būti. Kalbos ir dalyko specialistai bendromis pastangomis galėtų pasiekti, kad profesinis slengas ne prieštarautų bendrinei kalbai, o ją praplėstų ir praturtintų. Tai turi būti abipusiškai geranoriškas procesas. Abi pusės turėtų leistis į kompromisus ir ieškoti bendrų sprendimų, o ne rėkti “Tu durnas” vieniems ant kitų, kas vyksta dabar. Na, viena pusė daug rėkia, kita kol kas daugiau tyli, bet galvoja tai tikrai tą patį.

          Dėl konvejerio. Cituoju: “procesas – tai kaip konvejeris. Pardavimas – tai produktas, judantis konvejeriu. Galutinis rezultatas, kuris iš to produkto padaromas – tai sandoris.”
          Norėjau sužinoti, kokį terminą taikote tam, ką aš, ne specialistas, vadinu pardavimo procesu.

        • Ponas Arūnai, taip ir nesupratau iki galo, ką norite sužinoti. Ar kaip aš vadinu procesą? Žinoma, kad procesu. Ar kaip vadinu konvejerį? Žinoma, kad konvejeriu. O jei apie tai, kaip vadinu konvejerius – žinoma, kad konvejeriais. O procesus – procesais. O pardavimus – pardavimais. O pardavimą – pardavimu. O kaip dar vadinti? :-)

          O štai dėl specializuotų kalbų – jos yra instrumentinės. T.y., turinčios paskirtį. Pragmatiniu požiūriu visiškai nėra jokio skirtumo, ar specializuota kalba atitinka kokius nors bendrinės kalbos reikalavimus, ar neatitinka – ji, pirmiausiai ir be jokių išlygų ar kompromisų turi atitikti reikalavimus, kurias jai kelia jos panaudojimo sritis. Visi kiti reikalavimai gali būti taikomi išimtinai su išlyga, kad nebus pažeidžiami specializaciniai reikalavimai.

          O ar bendrinė kalba tobulėja, ar prastėja, ar tikslėja, ar tampa sunkiau suprantama – tai jau priklauso nuo bendrinės kalbos kūrėjų, nuo jų pastangų suprasti atitiktį tarp kalbos (ir jos vartotojo) kuriamo simuliakro ir realybės, nuo jų noro padidinti realybės ir simuliakro atitiktį. Juk paprasta: jei realybėje kažkas gali būti suskaičiuojama, simuliakre blokuojamas skaitliškumas tik sukelia to simuliakro ir realybės konfliktą :-)

          Viskas priklauso nuo visų mūsų – ir nuo pasyvių (kaip dauguma kalbos vartotojų), ir nuo aktyvių kalbos kūrėjų.

          Paprastai, kadangi specialiosios kalbos turi griežtai nustatomus funkcinius reikalavimus (pvz., kalbainiškas “aktyvuojamas reagentas” niekaip nepakeis realaus “aktyvuojančio reagento” nes skirtumas tarp aktyvuojamo ir aktyvuojančio – akivaizdus), jų įtaka bendrinei kalbai būna pozityvi – padidinanti tikslumą. Kita vertus, akivaizdu, kad daugelis specialiųjų kalbų atneša daug užsieninių žodžių, kurie gali būti keičiamais. Tačiau tokių keitimų adekvatumą nustatyti gali ne koks nors bendrinės kalbos kalbos reguliavimo organas, o tiktai specializuotųjų kalbų vartotojai.

        • Na va ir nesusikalbam. Aš apie ratus, o tamsta apie batus. Jei tik būtų bendra terminologija….

          Aš kalbėjau apie pavyzdį, kai palyginote pardavimo procesą su konvejeriu. Aš tą procesą įsivaizduoju taip: pardavimas – tai konvejeris, kuriuo juda pasiūlymai, su jais atliekamos įvairios operacijos, nuo kurių sėkmės priklauso, ar konvejerio pabaigą pasiekęs pasiūlymas pavirs sėkmingu sandoriu, ar ne. Tuo tarpu jūs pardavimu vadinate tai, kas juda konvejeriu. Kaip tuomet vadinate patį procesą/konvejerį?

          Aš suprantu, kad dažnam specialistui nei šilta, nei šalta, ar supras jo kalbą žmogus “iš gatvės”. Bet, pavyzdžiui, mokymo procese šitos problemos labai stipriai jaučiamos.

          Bet kodėl angliškas “sale” lietuviškai būtinai turi būti vadinamas “pardavimu” ir niekaip kitaip, aš nesuprantu.

        • Matot, Arūnai, čia viskas labai paprasta: būtent atitinkamos srities specialistas gali išanalizuoti ir sudėlioti, kas vyksta. Taip, žmogui iš gatvės gali atrodyti, kad mistiniais būdais vyksta kažkas, kas beria pinigus sąskaiton. O išties viskas nėra paprasta: kiekvienas pardavimas yra susidedantis iš krūvos nuosekliai ar net cikliškai vykdomų etapų, darbų, būsenų.

          Vaizduojantis patį pardavimą, kaip konvejerį, gauname dar sudėtingesnę schemą – dvimatį konvejerį: ant vieno, pagrindinio, juda daug pardavimų, o kiekvienas pardavimas tampa mikrokonvejeriu, kur pereina daug etapų – pirma į jį įdedama galimybė, paskui – pirminis pasiūlymas, paskui – derybos, paskui – galutinis pasiūlymas, paskui – sandoris, sutarties pristatymas, paskui – parduoto produkto priėmimas-perdavimas, tada – apmokėjimas, paskui – aptarnavimas, dar paskui – archyvavimas, etc. – etapų gali būti labai daug, kartais – ir dešimtys. Dar daugiau, kai kurie iš tų etapų gali būti apdirbami dar kituose procesuose, kaip darbai, susidedantys iš daugybės mažesnių darbelių.

          Tiesiog pardavimas – tai ištisinė, tačiau labai konkreti visų pardavimo veiksmų suma. Ir žinoma, kad ji gali būti skaidoma, apskaitoma, perduodama, kontroliuojama ir t.t., kaip labai konkretus, apibrėžiamas daiktas, o tai jau vyksta pardavimų procese, kur tokių pardavimų – labai daug.

          Pakartosiu, ką jau berods kelis kartus esu minėjęs: bendrinis, nespecialistų supratimas neturėtų reguliuoti specialistų supratimo ar juolab jį kaip nors neigti (kaip savo taisyklėmis daro VLKK). Būtent specialistų supratimas detalizuoja, apibrėžia ir nustato žodžių, terminų vartojimą srityje, nes jis – paremtas tos srities kompetencija.

          Šiuo atveju jums tiesiog pakaktų suprasti, kaip tie pardavimai daromi ir daugiskaitinis žodžio “pardavimai” vartojimas taptų ne tik savaime aiškiu, bet ir neišvengiamu.

        • Rokiški, kodėl manote kad aš nesuprantu kaip vyksta pardavimas? Ar dėl to, kad nesutinku su tamstos terminologiją, tai jau negaliu išmanyti proceso?

          Aš puikiai suprantu, kodėl tam, ką jūs norite vadinti “pardavimu” reikalinga daugiskaita, aš tik nesutinku kad tai galima vadinti tik “pardavimu” ir niekaip kitaip 😉

        • Ponuli, tai labai gerai, kad jau suprantate proceso esmę. Dabar liko tik vieną dalyką suprasti: “pardavimai” – tai įsigalėjęs terminas, atsiradęs tiesiog išplečiant ir patikslinant artimiausio žodžio prasmę pagal visus natūralaus kalbos vystymosi dėsnius.

          Keisti jį į kokį nors kitą (aš jau nekalbu apie tai, kad imti keisti dar kokio nors termino, pvz., sandorio prasmę) – tai tiesiog bandymas perrašyti realybę. Kokias pasekmes tai duoda, pavyzdžių yra. Tragiškų.

          Pas kompiuteristus kokius nors paklausinėkit, jie baisiausiai per paskutinius 10 metų nuo tokių bajeriukų kentėjo, kai iš pašalies įlindę asmenys prievartiniais būdais jiems kaitaliojo terminiją.

          Tiesa, klausinėt patariu atsargiai, nes ne visi žmonės turi tvirtus nervus, o jei tamstą įtars besantį vienu iš tokių kaitaliojimų palaikytoju, tai visaip gali būt 😀

        • O, dar viena pažįstama sritis. Ne tik klausinėju, bet ir diskutuojam kartais. Ne visi “kompiuteristai” tokie fundamentalistai, kaip tamstai atrodo. :)

          Galbūt “pardavimai” dabar jau ir įsigalėjęs žodis, bet tai nereiškia, kad jo daryba ir atėjimas į kalbą yra sektinas pavyzdys. Kaip tik iliustruoja nesugebėjimą bendradarbiauti tarp kalbos ir dalyko specialistų. Dėl kurio kaltos abi pusės, o kenčia – kalba.

          P.S. Jau minėjau kartą, kad į ponus nepretenduoju ir bajoriško kraujo neturiu :)

        • Žinoma, kad visokių būna kompiuteristų. Bet jei surasite man nors vieną debugerio naudotoją, kuris šį vadina “derintuve”, nežvengdamas irba nesiplūsdamas – alaus jums pastatysiu 😀

          O kad ponu vadintis nesidrovėtumėte ir to sovietinio gėdos būti ponu jausmo neliktų, teikiu tamstai šį titulą ir skelbiu tamistą ponu su visom iš to kylančiom pasekmėm.

        • Alaus negeriu, bet giros neatsisakyčiau 😉 “Derintuvė” – nelabai gerai man skamba, bet “derintuvas” galėtų prigyti, kaip kažkada prigiijo “tinklalapis”. Šnektelėkim apie tai po penketo metų. Arba po dešimties. Iš Jablonskio irgi juokėsi, kai jis pirmą kartą “degtuką” pasiūlė.
          Dėl pono – “sovietinio gėdos jausmo” nelabai galėčiau turėti, priklausau kartai, kuri sovietmečio paragavo tik keletą metų. Esu miesčionis ir priskiriu save viduriniajai klasei. O “ponuliu” galit “Mėslitos” direktorių, arba Zitos iš Mažeikių Petrą vadinti, ponas Rokiški. Aš tamstos teikimo nepriimu ir atgal grąžinu – laisvoj šaly gyvenam, šiaip ar taip.
          P.S. geras naujadaras – ‘irba’ 😀

  14. Labai drąsu!
    išties pasaulis vis labiau specializuojasi, kultūros susilieja, reikia naujų žodžių, naujų formų, kurių anksčiau nebuvo.
    Straipsnis atrodo kaip puolimas ir tai suprantama, nes kalbininkai jaučiasi viršesni, cerberiai.
    Kartais man kyla klausimas, kodėl esame tokie provincialūs? Yra tame patrauklumo… Kitas klausimas, kaip išsaugoti tai, kas brangu ir neriboti visiškai, juk taip yra pavojus išnykti taip pat… Dauguma turime vaikų paauglių (ar yra tokių greta), kaip jie kalba, rašo sms, susirašinėja chatuose? Kokia tada kalbos ateitis?

    • Išsaugoti galima labai paprastai – kuriant. Kalba nėra negyvas daiktas, kurį galima uždaryti seife (apriboti draudimais). Kalba turi augti ir vystytis. Draudžiant, rišant grandinėmis, uždarant narve – išsaugoti neįmanoma. Įmanoma tik suluošinti.

  15. kiras

    Jūs su tokiom revoliucijom darot meškos paslaugą lietuvių kalbai. Kiekvieną kartą tinklaraštyje perskaitęs — strielkė, disklaimeris, startupas, printeris, bonusai, pressrelyzas, palaikinti — susimastau „o kaip gi lietuviškai?“. Jei tuo metu noriu aptarti straipsnį su kolega, negaliu greitai prisiminti lietuviško termino, panaudoju pakištą. Po kelių kartų tampa lengviau kalbėti žargonu, nors tikrai pamenu, kad lietuviškas atitikmuo yra ir skamba gražiau ir prasmė aiškesnė.

    Kaip Paulius sako, kai kurie nelietuviški žodžiai apsunkina teksto supratimą ir pridėsiu, sukuria psiaudoelitišką kalbą „išrinktiesiems“.

    Todėl ir sakau, darot meškos paslaugą.

    p.s. nevisi terminai turi suprantamus lietuviškus atitikmenis, nereiktu fanatiškai visko lietuvinti.

  16. Mindaugas

    Kokį programinį paketą naudojate iš kurio čia pridėjote pavyzdžių? Mes ir pardavimus dedame į “piltuvėlį” pasinaudodami knygos “Pinigų mašina” aprašytais principais. Turime pasidarę namudinį sprendimą. Norėtųsi kažko labiau pažengusio. Prašau pareklamuoti.

    • O jūs išsikvieskite valandos konsultacijai Nerių pagal šį pažadą: http://www.toc.lt/lit/Kaip_parduoti_daugiau/686/7

      Tai išreklamuos asmeniškai :)

    • čia mūsų pasidarytas webinis įrankis SP-SYSTEMTIER :). Jei įdomu, galėsiu šeštadienį po seminaro pademonstruoti. Kiek suprantu, susimatysime :)

      • Mindaugas

        Dėkui, bus įdomu.

  17. Ei, gal zodis “prioritetas” irgi yra abstraktus daiktavardis ir reiktu ji uzdrausti naudoti daugiskaitoje. Nes matant kaip politikai ji naudoja jis tikrai yra labai abstraktus :)
    O jeigu liktu tik vienas prioritetas, tai gal ir kas nors butu padaryta valstybes valdymo frontuose, ar fronte? Visai mane subalamutinote :)

    • Ši mintis verta būti išplėtota atskiru įrašu :)

      • Oj oj, tik nereikia. “Prioritetas” – visiškai kitos darybos žodis – ne veiksmažodinis daiktavardis, juo nežymimas procesas.

  18. El

    Didžiausia pagarba VLKK, nes žiūrint į jų veiklumą, tai kitoms valstybinėms institucijoms oi kaip toli. Ir natūrali, kad kuo didesnis aktyvumas, tuo didesnė tikimybė gauti daugiau kritikos bei galbūt ir persistengti. Būtent tokių žmonių, įstaigų principingumas leidžia didžiuotis pakankamai švaria mūsų kalba. Senas patikrintas būdas, kad apie žmogaus intelektą bei išsilavinimą galima spręsti pagal kalboje naudojamų žodžių kiekį ir turiningumą, kaip kad ir dažnai žmonės savo paviršutiniškumą slepia po ‘mandrais’ žodžiais. Intelektualus žmogus turėtų suprasti, kad Lietuvių kalba- viena didžiausių vertybių, tad galima pradžioje ir truputį pasikankinti, kol žodis prigyja. Vienų vertybių saugojimas ir puoselėjimas paprastai moko saugoti bei puoselėti ir kitas vertybes.
    p.s. didelė pagarba p. Pauliui už taip kultūringai, protingai ir labai suprantamai su pavyzdžiais pateikiamus argumentus. Tai tik įrodo koki graži ir estetiška gali būti Lietuvių kalba :)

    • Aš asmeniškai žinau dvi LABAI GRYNAS kalbas, tai esperanto ir lotynų. Tik ar jos gyvos ?
      Nemanau, kad GŽP (ar kiti revoliucionieriai) nori laisvės rašyti su gramatinėmis klaidomis ar tik :) 😀 kalba (ką mėgino suponuoti Justinas).
      Mano manymu, problema slypi tame, kad kalbos puoselėtojai perdėm susikoncentravę į kalbos kaip mokslo pusę, o ne kalbos, kaip komunikavimo priemonės pusę. Gyvenimas keičiasi, todėl keičiasi įvairios taisyklės (versle, politikoje, žmonių elgsenoje ir tt), tai kodėl negali keistis kalbos taisyklės.

      Juk patys kalbininkai juokiasi iš savo pirmtakų idėjų uždrausti teatrą (vėpsonė), ar galvą (mastalas) beigi futbolininką (spirdžius).
      Juk nenutautėjome nei dėl agurkų ar pomidorų, nei dėl parlamento, fizikos, akušerijos, chirurgijos, žurnalų, knygų ar demokratijos ?

      Juk turime ir krepšininkus, rankininkus ir net ledo ritulininkus.

      Manau, kad revoliucija kyla dėl VLKK nenoro išeiti iš savo krištolo rūmų į plačiau diskutuoti beigi gilintis naujų reiškinių esmę, o ne tik taisyklingą kalbinę formą.

      • Paulius

        Prirašėte, kolega by tik skambiai būtų, o apie prasmę ir nepagalvojote.

        O gal kaip tik todėl ir vartojame žodį teatras, futbolininkas, nes VLKK išklausė visuomenės nuomonę, o ne kišo nepasiteisinusią “vėpsonę”, “spirdžių”?

        Ir man atrodo, kad kaip tik VLKK ir gilinasi į naujus reiškinius ir jų esmę, kartu paisydama žodžių sandaros taisyklių ir tokiu būdu kuria tuos naujus procesus ir daiktus apibūdinančius žodžius, o ne paprasčiausiai kvailai perkeldama ir transkribuodama svetimą žodį.

        Beje, kaip čia derinasi čia krepšininkas, rankininkas?

        Praktiškai visose šalyse yra institucijos, kurios stengiasi užtikrinti kiek galima didesnį kalbos grynumą. Kai kurios kalbos, kurios, dėl kaimyninių kalbų įtakos buvo visiškai supanašėjusios, dabar kratosi ir ieško grynumo. Taip buvo ir su norvegų kalba, serbų, kroatų kalbomis.

        • Sutinku nekolega, kad tik kalbininkai galvoja apie prasmę.

          O gal todėl VLKK ir vadinama talibanu, nes jiems yra tik tikratikiai ir priešai, kurie išdrįsta abejoti šventu popieriumi (Koranu, Biblija ar Tora) ?

        • Paulius

          Tiesą sakant, manau, kad diskusija čia ir baigiasi, nes tiesiog pritrūkote argumentų savo nuomonei ir teiginiams pagrįsti. Spėlioti, kodėl VLKK vadinama vienaip ar kitaip nebandysiu. Tiesiog mintis – jeigu mane kas nors imtų vadinti gėjumi, nors myliu moteris, ir tokių, šitaip vadinančių atsirastų daug, ar aš išties tapčiau gėjumi?

        • Pauliau, čia tamstos diskusija baigiasi. Nes būtent tamsta su savo absurdiškais pareiškimais apie procesus ir pardavimus darote būtent tai, kuo kaltinate.

          Jei tamsta bandote apversti realybę aukštyn kojomis, tai nereiškia, kad ji apsivers. Tiesiog, kaip ir žmogus, neteisingai pavadinęs tamstą gėjumi, taip ir jūs – tiesiog susilauksite įvertinimo. Įvertinimo apie tai, kad kliedit ir nusišnekat :-)

      • Neriau, tarp kitko, programavimo kalbos – dar grynesnės, nei lotynų ar esperanto (abi šios visgi turi ir savaiminių naujadarų, ir visokių svetimybių, ir neteisingų vartojimų).

        Programavimo kalbos – dar negyvesnės, nors formaliai žiūrint, pritaikomos gyvenimiškoms funkcijoms, o kalbainišku požiūriu – pavyzdingos: absoliučiai reguliuojamos taisyklėmis, neturinčios visokių nereikalingų reikšmių ar prasmių, neleidžiančios naudoti neteiktinų konstrukcijų ar nepatvirtintų žodžių :-)

    • bst

      Nesupratau nesuprantu ir nesuprasiu sentimentu komunikacijos protokolui.
      Mintys, pojuciai ir t.t yra svarbu, o ne protokolas kuriuo tai yra iskomunikuojama. Jokio skirtumo kokia kalba tau perduoda ideja/abstrakcija/nuomone. Visa kita tera iracionalus sentimentai (tiesa jie ir negali buti racionalus).
      Beje. Kuo senesne nacijos istorija, kuo daugiau joje zmoniu, kuo didesni areala ji apima ir kuom didesne kitu kalbu itaka – tuo ji (kalba kaip komunikacijos protokolas) turtingesne.
      “Lietuvių kalba – viena didžiausių vertybių” – cia sentimentai, ne daugiau.
      Jei jau lyginti pagal racionalia verte – tai “didesne vertybe” yra ta, kuri placiau vartojama (daugiau komunikacijos galimybe), turtingesne (tiek abstrakciju,tiek zodynine prasmemis).

      • Paulius

        Oi, kolega, klystate. Kalbos turtingumas yra ne jos supanašėjimas su aplinkinėmis. Tai jos nuskurdimas. Globalizacija nėra vien tik gėris, kaip ir liberalizmas ar pragmatizmas.

        Savo užuomina apie tai, kad “mintys ir pojūčiai yra svarbu, o ne protokolas” man priminėte vieną labai labai seną nuklausytą “jausmo išraišką” (atsargiai, nenorminė leksika): kažkada Kauno Santakoje buvo pirmasis lazerių šou, greta stovėjusi mergina iš to susižavėjimo tik ir aikčiojo “eina naxui, pizė, kaip gražu!”.

        Turtinga išraiška, ar ne?:)

        Galite sakyti, kad keiksmažodžiai čia jau perlenkta lazda. Kita vertus, tai tiesiog žodžiai, kuriems suteikėme tokią prasmę, nors jų kilmė – visai ne necenzūrinė (manoma, kad vadinami rusiški keiksmažodžiai yra kilę iš mongolų kalbos).

        Taisyklėmis siekiama kelių tikslų – išsaugoti vertybes (o lietuvių kalba yra vertinama būtent dėl savo konservatyvumo ir išlaikytų formų) ir padaryti taip, kad žmonės susikalbėtų.

        Pamėgink pasodinti dabartinio auksinio jaunimėlio atstovą su senuku iš kaimo ir tegu abu kalba sau priimtina kalba. Manai, susikalbės, t.y. perduos informaciją?

        Niekas nedraudžia, o netgi skatina mokytis kitų kalbų.

        • Jūsų įraše panaudoti ne lietuvių kilmės žodžiai:
          kolega, globalizacija, liberalizmas, pragmatizmas, protokolas, leksika, lazeris, šou, konservatyvumas, forma, informacija.
          Keiksmažodžiai neskaičiuojami.
          Negi be šių žodžių lietuvių kalba būtų turtingesnė ? Arba dėl šių svetimybių vartojimo lietuvių kalba nuskurdėjo ?

        • bst

          Kazkodel puse fizikos, matematikos (interferencija, interpoliacija) ir t.t. terminu be jokiu problemu priimti. “Tarptautiniai”.
          Velgi kazkodel praktiskai visi egzotiniai vaisiai ir darzoves (pradedant pomidorais (pomodoro), agurkais (gurken), baigiant cinamonu (cinnamon)) praktiskai nepakeisti imami arba originaliu pavadinimu, arba pavadinimu nacijos, per kuria pakliuvo pas mus. Tai yra zodzius kuria ten, kur tei daiktai buvo surasti/atrasti.
          Staiga kompiuteriniuose terminuose (ne matimetikoj, medicinoj, chemijoj ar kulinarijoj) pradedamos atradineti amerikos.

          Del to sita “teigini” :
          “Oi, kolega, klystate. Kalbos turtingumas yra ne jos supanašėjimas su aplinkinėmis. Tai jos nuskurdimas.” – atmetu. Cia ne supanasejimas, o naujai sukurto zodzio peremimas is kureju/atradeju (kazkodel su pomidorais ir agurkais problemu nekyla).

          “Globalizacija nėra vien tik gėris, kaip ir liberalizmas ar pragmatizmas.” – offtopic.

          “Turtinga išraiška, ar ne?:” – subjektyvu. Mintis (o tai svarbiausia) buvo suprasta. Visa kita – sentimentai.

          “Taisyklėmis siekiama kelių tikslų – išsaugoti vertybes”. Didziausia vertybe tada butu bezdzioniu ubavimas, nes butent taip buvo komunikuojama islipus is medzio. Archaiskesne kalba uz lietuviu beje.

          Na ir t.t

        • Paulius

          Be jokios abejonės ji būtų turtingesnė, jeigu šie žodžiai būtų pakeisti lietuviškais atitikmenimis.

          Juk turtingesnis tai iš esmės reiškia tą, kuris turi daugiau nei kitas. Daugiau pinigų, daugiau spalvų. Šiuo atveju – daugiau žodžių, kurių neturi kitos kalbos.

          Deja, ne visais atvejais pavyksta surasti tinkamą ir limpantį lietuvišką žodį.

          Šiuo atveju “nereikia reguliavimų” požiūris į kalbą yra kraštutinis liberalus, nes nesutinka su išimtimis.

          Tad šiuo atveju kalbos talibų etiketę klijuočiau liberaliojo požiūrio gynėjams, nes, kaip matome iš praktikos, lietuvių kalba įsileidžia tarptautinius ar svetimus žodžius, vadinasi, VLKK požiūris nėra ultrakonservatyvus.

        • bst

          Su tuo kalbos turtingumu.
          Pas mus arkli gali pavadint n pavadinimu, arklio isvaizda/spalva irgi n (kuinas arklys zirgas ristunas;sartis beris obuolmusis ). Tai pat ir su buities rakandais (grazus zodis beje). Cia agrarines tautos bruozas, normalu.

          Problemu atsiranda bet kur, kur i agrarine buiti nebetelpi (panasiai kaip ir su lotynu kalba).

          Paimkim kad ir spalvas (saraselis is niekingu 200)
          http://www.yaelf.com/colour.shtml
          Ir kur gi detis su savo 15-20 spalveliu :-) Tiesa lietuviskai zalia bus sviesiai zalia, tamsiai zalia, na dar “salotine”.

          Kazkuris is rusu parase knyga, kurios visi zodziai prasideda is “o” raides. (pradziai kiek pamenu – odnazdi okojannaja Oksana obchodia ozero.) Siulau kam nors tai padaryt lietuviskai.

          P.S as lietuvis. Taciau kad lietuviu kalba turtinga ir t.t nesutinku. Ji is principo tokia but negali (ir arba skkolinsies arba kursi amerikas). Musu per mazai, arealas per mazas, istorija trumpa (kinai turi 5000 metu civilizacija).

        • Paulius

          @bst

          Nors pykstate ir revoliucijas keliate prieš VLKK, neva ji neįsigilina, nebando klausyti visuomenės, patys pabandykite paskaityti ir įsigilinti į tai, ką jums rašo ir ką jūs rašote.

          Jeigu džiaugsmo išraiška keiksmažodžiais yra turtinga (nes, teigdami, kad mano ironiškas teiginys yra subjektyvus), vadinasi, ūbavimas ir rėkavimas kalbą darytų irgi turtingesnę. Nors po to pats sau ir prieštaraujate, kai rašote apie archaiškumo išsaugojimą.

          Bet ūbavimas nėra kalba. Tai yra garsiniai ženklai, reiškiantys emocijas arba naudojami primityviai komunikacijai.

          Senoviškumas šiuo atveju nėra vertybė pati savaime. Vertybe jis tampa todėl, kad kitose kalbose tų senovinių konstrukcijų nebeliko.

          Svetimų žodžių perėmimas yra supanašėjimas – neišradinėkite dviračio. Kuo daugiau skirtingose kalbose yra viena kitos žodžių, tuo jos yra panašesnės. Ar ne taip? Jeigu anglas išgirstų lietuvį sakant “kompiuterio monitoriuje nurodomas neveikiantis printeris”, jis išsyk suprastų, kad tai kažką turi bendro su “computer monitor printer”. Nes žodžiai yra panašūs.

          Be to, computer ar compute, monitor žodžiai anglų kalboje atsirado geroookai anksčiau nei kompiuteris ar monitorius. Tad tai nėra naujas sukurtas žodis, o pritaikytas senas naujam reiškiniui apibūdinti. “blog” šiuo atveju yra naujadaras (web log).

      • bst

        Na baigiant sita tryda (thread):
        “revoliucijas keliate prieš VLKK” – man asmeniskai jie 0 emociju. Nebutu ju ir nejausciau.

        “Jeigu džiaugsmo išraiška keiksmažodžiais yra turtinga” – tikrai taip. Jie nesa labai daug emocinio uztaiso. (Kazkodel tai kuriems saltakraujams grynuoliams/svaruoliams/teisinguoliams – nepriimtina).

        “naudojami primityviai komunikacijai” – ~80% (sunku butu irodyti skaiciu, bet tebunie pasiliksiu prie sito) kasdienes informacijos yra neverbaline. Tai ir moteris “besitaisanti” plaukus pries patinkanti vyra, ir grimasos ir t.t. (Beje ji yra nesamoninga) Ir “primityvi”. Flirtai ir “kabinimo” ritualai taip pat beje.

        Bet sitie primityvai yra universalus. (Kaip ir siaubo klyksmas).

        “Nes žodžiai yra panašūs.” – zinot, sitas mastymas kai “kuriam naujadarus(naujanesamones) del to, kad butume _kitokie_ _nepanasus_ ir t.t” man yra analogiskas 3 metu vaiko elgsenai kuri vadinasi “As pats”.

  19. nekalbininkė

    Nė už ką niekada nesutiksiu, kad lietuvių kalba yra skurdi. Skurdumas atsiranda tada, kai prastai ją mokate, mielieji ponai :) O vartojamo žodyno platumas yra tiesiogiai susijęs su apsiskaitymu ir bendruoju išprusimu.
    Nepaisant to, palaikau kovą. Ne represijomis kalba turi būti “tausojama” (nes prievarta mielas nebūsi), ne baudomis ir nurodymais. Kalba yra gyva, ji keičiasi, ji auga – kalbininkai turi augti kartu. Labai pritariu Užkalnio mintims apie tai, kad kalba turi būti sudaryta pagal natūraliai susiklosčiusias tradicijas, o ne siauras, nežinia, kieno sugalvotas normas.
    Tada, manau, taisyklinga kalbėsena, raštas be rašytinių klaidų – taptų tiesiog gero tono, išsilavinimo ženklu.

    • bst

      “Nė už ką niekada nesutiksiu, kad lietuvių kalba yra skurdi”
      Paprastai kai kazka su kazkuo lygini (skurdus/ilgas/sunkus), tai lygini su kokiu nors etalonu.(su metru,kilogramu,GDP per capita ir t.t). Su kuria kalba lyginam?
      “Skurdumas atsiranda tada, kai prastai ją mokate, mielieji ponai” – cia apeliacija i tikimybe (logical fallacy no1) ad hominem (logical fallacy no2) taikant i kad ir mane?
      Man asmeniskai – vienodai zodyno platumai ir siaurumai tol kol informacijos perdavimui jo pakanka.Visa kita tera … “is didelio rasto iseina uz krasto”.

    • Lietuvių kalba yra nepaprastai turtinga. Skaičiai – nepaprastai dideli. Tačiau tai nereiškia, kad ji padengia viską, ko reikia. Jei turime 10 ar 20 žodžių skirtingam žirgo plaukui, tai nereiškia, kad turime ir tiek pat žodžių visoms sritims.

      Lietuvių kalbos archainis turtingumas tiesiog nėra pakankamas. Todėl kalbai reikia vystytis. Tūkstančius metų augusi natūraliai, ji dabar tiesiog pakliuvo į VLKK gniaužtus.

      Diskusijoje esantys Pauliaus komentarai – labai geras pavyzdys, puiki iliustracija: žmogus, nesuvokiantis, kas per dalykas yra procesai ar pardavimai, ima tiesiog atvirai kliedėti. O priežastys, giliau pažvelgus, akivaizdžios: žmogus bando reguliuoti terminiją, sąvokas, prasmes toje srityje, apie kurią nieko neišmano.

      Tai yra viena didžiausių kalbainių bėdų: jie reguliuoja mąstymą, patys būdami nekompetetingi tose srityse, kurias reguliuoja.

      • El

        1. Rokiškio komentaras – labai geras pavyzdys, puiki iliustracija: žmogus, nesuvokiantis, kas per dalykas yra Lietuvių kalba ir jos išsaugojimas, ima tiesiog atvirai kliedėti. O priežastys, giliau pažvelgus, akivaizdžios: žmogus bando reguliuoti terminiją, sąvokas, prasmes toje srityje, apie kurią nieko neišmano.
        Tai yra viena didžiausių nekalbainių bėdų: jie reguliuoja mąstymą, patys būdami nekompetetingi tose srityse, kurias reguliuoja. Paulius man rodos Tau nei trupučio neaiskino apie IT valdymą?:)
        2. Rokiškio komentras – labai geras pavyzdys, puiki iliustracija: žmogus, nesuvokiantis, kad yra kultūringa diskusija, pasverti argumentai, įtikinatys pavyzdžiai, tiesiog bando oponentą apdėlioti įžeidimais (“kliedėti”, “nieko neišmano”).
        3. O sprendimas gan paprastas- turi būti normali darbinė diskusija tarp kalbininkų bei tam tikrų specialybių profesionalų pasvertais argumentais ieškant geriausio kalbinio sprendimo. Ir kaip deja dažnai būna- to sprendimo beveik nereikia tiems kurie pradeda rėkti, nes jiems svarbus ne tikslas, o pats ‘rėkimas’- noras būti matomu 😉
        p.s. Ryčka kažkaip nusikreivinai paskutiniu metu kaip reikalas :)

        • Ponuli, o ar nors vieną argumentą sugebėtumėt pateikti? Perfrazavimas be argumentų – tai ne argumentacija.

          Mano įvardinimai, skirtingai nuo tamstos, yra argumentuoti: žmogus, kuris neskiria proceso nuo pardavimo, tačiau tą savo nesupratimą bando prakišti už tiesą – akivaizdžiai kliedi, rašo nesąmones, nusišneka. IT šiuo atveju nieko dėta, tad tamstos pareiškimas apie IT – nei į tvorą, nei į mietą. Pardavimų proceso valdymas yra pardavimų proceso valdymas. Taigi, kaip matome, tamsta akivaizdžiai neteisus.

          Apie diskusiją – ji pirmiausiai turi būti diskusija. Bet kuri diskusija yra paremta mąstymu ir argumentais. Jei tamstai atrodo, kad diskusija, kurioje viena pusė argumentuoja, o kita kliedi (žr. aukščiau), gali iš principo būti kultūringa, klystate. Ir jei tamstai atrodo, kad forma yra svarbiau, nei turinys – dar kartą klystate. Ir dar kartą klystate, jei manote, kad diskusijai trukdo ne kliedėjimas, o argumentai. Taigi, viename tamstos teiginyje – išsyk trys didelės klaidos.

          Galų gale, apie sprendimus – sprendimo nėra. Nėra diskusijos tarp VLKK ir profesionalų. Ir ne dėl to, kad profesionalai nediskutuotų, o tik dėl to, kad VLKK nusprendžia ir viskas.

          Dėl likusio pasakymo apie kokį nors mano nusikreivinimą – tamsta negalite to argumentuoti.

        • Paulius

          Rokiški,

          Jūs remiatės procesų valdymu kaip alfa ir omega, teigiate, kad yra jos terminijos taisyklės ir šiukštu – jų negalima liesti, tačiau visiškai nepaisote srities, į kurią lendate – lietuvių kalbos taisyklių.

          Kaip pavyzdys – jūs teigiate, kad pardavimas yra produktas. Aš kategoriškai nesutinku su tuo, nes pardavimas yra kilęs iš žodžio parduoti – iš veiksmažodžio padarytas daiktavardis apibūdina atliekamą veiksmą.

          Ir pardavimas yra procesas – pagal Dabartinės lietuvių kalbos žodyną – įvykio ar reiškinio eiga, vyksmas (http://www.lki.lt/dlkz/). Oi, tiesa, pamiršau – lietuvių kalbos žodynai ir taisyklės jums yra dalykas, kurio nereikia paisyti.

          Galbūt teigsite, kad ir skilimas išties yra ne procesas, bet produktas judantis proceso konvejeriu?

          Ir kas šiuo atveju yra talibas – jūs, užsispyrusiai dėstantis tikrąjį terminijos tikėjimą, ar VLKK? Galbūt abu, tiesa, VLKK balso čia nėra.

          Kalbai turtėti kaip tik ir neleidžia tokie talibai kaip jūs, apsibrėžę siaurai, kas yra vienas ar kitas terminas, ir nė žingsnio į šoną.

          Galbūt kažkas galėtų pasakyti ir kad kompiuteris nėra tinkamas terminas, apibūdinti elektroninę skaičiavimo mašiną, nes tiesiog iškraipoma šio termino, reiškiančio žmogų su skaičiuotuvu, prasmę? Čia šiaip, prielaida ir iliustracija.

        • Pauliau, tamsta darote vieną kardinalią (labai, labai kardinalią) klaidą: galvojate, kad lietuvių kalbos taisyklės yra svarbesnės už realybę. Atitinkamai – ir piktinatės, kai kažkas nesutinka.

          O viskas yra labai paprasta – realybė yra tokia reali. Ir ne realybė turi taikytis prie kalbos, o kalba – prie realybės. Tūkstančius metų kalba taikėsi, vystėsi, keitėsi – viskas buvo puiku. Problemos prasidėjo tik tada, kai atsirado veikėjai, bandantys realybę neigti kalbos taisyklėmis.

          Būtent tai ir yra naujakalbės idėjos – pasaulį ir žmonių mąstymą keisti, remiantis kalbiniais ribojimais. Būtent tai ir yra talibanizmas. Ideologija, kuri aukoja realybę vardan taisyklių. Tamstos mąstymas yra ydingas – jūs net ir čia pateikiate vietoj argumentų teiginius, esą pas mane kažkoks terminijos tikėjimas – nuostabi projekcija, beje. Tinkama, kaip pavyzdys, mokant šabloninių diskursų identifikavimo.

          Tur būt tamstai sunku suvokti, kad galima remtis ne tikėjimu, ne ideologija, ne taisyklėmis, o tiesiog reiškinių analize :-)

          Kai imam kalbėti apie sofistikuotą, išvystytą pardavimų procesą, negalim apsieiti be daugiskaitos – tai tiesiog realybė. Pardavimai yra tokie pardavimai. O procesai – tokie procesai. Ar žinote, kad galima pardavinėti pardavimus (apskaitomus, beje, vienetais) ir kad tai – vienas iš pakankamai populiarių verslų? :-)

          Ir tamstos kliedesiai apie pardavimą, kaip procesą – tai tik tamstos nekompetencija. Procesai – irgi daugiskaita. O nekompetencija – klaiki: tamsta bandote remtis procesų analizėje VLKK taisyklėmis. Procesus reguliuoti pagal VLKK :-)

          Norite neigti realybę? Stebitės, kodėl tamstos kalbas vadinu kliedesiais? Kliedesiai – tai būtent su realybe nieko bendra neturintys nusišnekėjimai.

        • Paulius

          Rokiški,

          ačiū už atsakymą ir už atsakymą jau kiek nuosaikesne intonacija. Reikėjo padaryti pertrauką diskusijoje. Aš nežinau, ką jūs veikiate, nežinau, koks tikrasis vardas (nors tikiu, kad patikimi tinklaraštininkai yra tik tie, kurie atskleidžia savo tapatybę, nepaisant to). Pabandysiu apibendrintai, be pykčio.

          Sakykim, kad mano komentarų vadinamas kliedesiais, mane įžeidžia, nes laikau save pakankamai kompetetingu lietuvių kalbos srityje. Bet tiek jau to dėl įsižeidimo – čia mano asmeninės problemos.

          Iš rašymo duonai ir sviestui užsidirbu jau kelioliką metų. Ir dažniausiai su kuo tenka susidurti, tai su tokiais, kaip jūs, kuriems sakinys, tekstas, žodis turi būti tiksliai tiksliai toks (kaip aprašytas vadovėlyje, instrukcijoje ar panašiai).

          Bet koks nukrypimas, sinonimo pavartojimas tokiems specialistams yra pasaulio pabaiga ar bent jos pradžia, daužanti jį į šipulius. Ką, beje, jūs kuo puikiausiai parodėte prieš tai buvusiuose komentaruose apie terminija ir sistemos laužymą.

          Galiu jums pasakyti atvirai – niekas nesugriūna, jeigu tai, kas suprantama siauram specialistų ratui, parašai kitais žodžiais, taip, kad jiems būtų suvokiama ir suprantama.

          Ir šioje vietoje kaip tik jūs ir tokie, apie kuriuos ką tik aprašiau, yra tie, kurie nesileidžia į diskusijas, yra užsikonservavę, nes jų įsitikinimu turi būti taip ir tik taip.

          Ar skaitėte H.Radausko poeziją? Joje apskritai žodžiai dėliojami pagal skambesį, o ne tiek pagal prasmę. Ir rezultatas – turtingai perteikta emocija (daugmaž) be svetimų, tarptautinių žodžių.

          Taip, pardavime aš gal ir neišmanau visų smulkmenų, bet jūs nesate ir kalbos specialistas. Tad jūsų komentarus, įrašus ir pasiūlymus lygiai taip pat galima vadinti kliedesiais.

          Užkalnis, žinomas kaip šlykštus provokatorius (tik nereikia įsižeisti, žodis šlykštus čia mažybinis maloninis, kad sustiprintų žodį provokatorius:) iš dalies daro teisingą darbą – taip, meninei išraiškai kartais tikrai geriau pavartoti žodį neortodoksiškai, pagyvinant.

          Kita vertus, jo pavartojami žodžiai, kaip antai, “ščyras”, “srokas” – jeigu nežinotum rusų kalbos, tai nesuprastum, kas norėta pasakyti. Pavyzdžiui, ką reiškia “ščyras” aš tik iš konteksto suprasčiau. Ar, leidus vartoti tokius žodžius, pasiektume tai, ko norima – kad ta pačia kalba kalbantys žmonės suprastų bent jau žodžius?

          Ta kalba, kuri yra kasdienėje žiniasklaidoje, viešojoje erdvėje ji turi paisyti taisyklių ir čia VLKK darbas, kadangi man jie yra kartu ir konsultantai, yra pakankamai gerai vertinamas.

          Turiu pastebėti, kad jūsų rašytinė kalba yra šalta ir biurokratinė – vartojate daug tuščių, plokščių žodžių, nuo kurių skaityti darosi tik nuobodu, akys slenka tekstu neužsikabindamos. Skirtingai, beje, nuo Užkalnio tekstų, kuriuos malonu skaityti, net jei ir mintyse keiki jį, nes nuomonės nesutampa. Net jeigu ir vartojate, kaip savo įraše savo tinklaraštyje žodžius “pisa” ir “tūmbačkė” tai tik nuskamba kaip garsus pirstelėjimas oficialioje aplinkoje.

          Taigi, jeigu kalbėtume apie kalbos pagyvinimą ir praturtinimą, galiu pasakyti, jog tai nieko bendro neturi su svetimybių vartojimu.

          Tas, kuris sugeba gudriai konstruoti tekstą, turi turtingą žodyną jis parašys gražų gyvą tekstą, su gerai perteikta nuotaika ir mintimi, jo kalba irgi tokia bus, net jeigu ir vartos svetimybes (nors dažnai jam to ir nereikia).

          Paskaitykite buv. kolegės Dovilės Jablonskaitės tekstus Vilniaus dienoje ir suprasite, apie ką rašau. Tai vienas iš nedaugelio žmonių, kuris sugeba rašyti straipsnius ir dar daryti tai tokiu būdu, kad skaityti labai malonu.

          O kalbos impotentams nepadės ir svetimybių viagros. Todėl reikia ne tiek revoliucijas kelti ir plėšytis marškinius, kiek truputį ilgėliau pasėdėti prie savo teksto, laiško ar kalbos – ilgainiui atsiras ir daugiau sinonimų, metaforų, kurios pagyvins tekstą.

          Aš pats lietuvių kalbos baigiau mokytis vidurinėje mokykloje su atodūsiu ir mintimi, kad “jos man daugiau nebereikės”. Vos ne vos išlupau septynetą per abitūros egzaminą.

          Tad praktika ir pastangos, o ne aukštasis filologo išsilavinimas čia yra esmė. Ir dar – kuo geriau žinai kalbą, jos taisykles, tuo geriau, turtingiau gali kalbėti ir rašyti be klaidų – nes taisyklės tam tikra prasme yra ir gairės, kurios parodo, ką dar gali išspausti.

          Jeigu kalbėtume apie terminiją, pardavimą, tai aš laikyčiau, kad VLKK tikrai galėtų daugiau bendrauti su specialistais, bet ir tie specialistai turėtų būti pajudinami, lankstūs, o ne kaip tie smulkieji prekeviai: “ne kasos aparatams ir viskas, nes tai žlugdo verslą” (nors argumentų, kaip žlugdo nepateikia, o tik, perfrazuojant patį – kliedesius ir mitus).

          Dar daugiau (galbūt tai bus labai juokinga ir nusvaigta prielaida, bet…) – susidaro toks įspūdis, kad jūsų aršus įsikabinimas į “pardavimus” ir neigimas “pardavimo” yra ne kas kita, o lobizmas. Commonsense užsiminė, kad “pardavimas” trukdo verslui.

          Susidaro įspūdis, kad noras sakyti, jog “pardavimų yra daug” ir “pardavimas yra produktas”, yra noras įtikinti žmones, jog ir pardavėjai kuria produktą, t.y. pridėtinę vertę. O kadangi pardavėjai (o gal pardavimo sistemos) atneša pridėtinę vertę, vadinasi, juos galima pelningiau parduoti.

          Dar daugiau “pardavimai” šiuo atveju, kaip pastebėjo vienas kolega komentuotojas (kolega, nes komentuoja irgi čia – t.y. mūsų veikla sutampa), yra tiesioginis vertimas iš angliško “sales”. Kur, beje, vartojama ir vienaskaita – “sale”. Tačiau tame aprašyme “sale” arba “pardavimas” yra nurodomas kaip “act” – veiksmas, darbas.

          Todėl vis dėlto nevisiškai suprantu, kodėl jums netiktų pasiūlymas vartoti “pardavimo veiksmas” ir “pardavimo veiksmai” arba pasirinkti žodžio “veiksmas” sinonimą.

          Juk galėtų čia pasirodyti ir statybininkai, kasėjai ir klausti, “o tai kodėl mes negalime sakyti “kasimai augo”. Juk visiems suprantamas kaip 2×2 gana biurokratiškas pasakymas “atliko kasimo darbų už xxxx litų”.

          Ir, kadangi dėl savo darbų specifikos su žodžiu “pardavimai” susiduriu labai dažnai, galiu pasakyti, kad tas žodis daugiskaita yra dažniausiai vartojamas visai ne ta prasme, kurią jūs aprašėte (o juk sakote, kad visos žodžio prasmės yra labai svarbu).

          O vartojamas, kaip jau anksčiau rašiau, norėdami pasakyti, kad prekių ir paslaugų pardavė už kažkokią sumą litų. Dažniausiai pasitaikantis teiginys būna – “pardavimai 15 proc. ir pasiekė xx milijonų litų”.

          Vadinasi, remiantis jūsų argumentu, kad pardavimas yra vienas veiksmas, kuris apskaitomas vienetais, tokia formuluotė yra klaidinga? Jeigu kalbininkai pasakytų, “gerai, vartokit daugiskaitinę formą”, nemanote, kad tą patį žodį skirtingi žmonės pradėtų vartoti siekdami pasakyti skirtingus dalykus ir atsirastų nesusikalbėjimas?

          Aš visiškai sutinku, kad pardavimas ir pardavėjai sukuria papildomą pridėtinę vertę, bet ar tam reikia laužyti kalbos taisykles, jog tai įrodytum? Gal trūksta tiesiog kalbinių sugebėjimų? Pabandykite iš savo kalbos išmesti projekcijas, paradigmas ir kitus skambius, bet nebūtinus žodžius – paieškokite paprastesnių ir rezultatas bus kur kas geresnis.

          Beje, tą puikiai sugeba padaryti amerikiečiai – iš žurnalistinės ITT srityje patirties kalbu. Lietuviams – sunkoka, jie įsikabinę savo terminijos.

          Galbūt mano logika čia visiškas kliedesys, bet pabandyti buvo verta:)

          Beje, kiek man paaiškino mano buv.kolegė stilistė (rašiau anksčiau), kaip ir galima vartoti žodį “pardavimai”, kai norima nurodyti į tam tikrą kiekį pardavimo veiksmų (arba, pavartosiu žodį procesų, nors jūs turbūt mane linkęs nukryžiuoti ant procesų kryžiaus ir sudeginti dėl to:). Tad visa tai kaip ir sutampa su tuo, ko siekiate jūs?

          Galbūt VLKK reikėtų užduoti klausimą pateikiant kontekstą? Nes man, kai tik pamatau žodį “pardavimai”, išsyk jis asocijuojasi su tam tikra apyvarta – parduotų prekių kiekiu arba jų finansine išraiška.

          Tiesa, kalba, kaip ir verslas, sistema, tinklas vystytis nelabai gali ir jo vystyti nereikėtų (bent jau nepatartina:). Vystyti galima kūdikį arba dar ką nors į vystyklus. Kalba, sistema, verslas, tinklas gali augti, keistis, tobulėti, rutuliotis. būti plėtojamas. Tik antroji žodžio “vystyti” reikšmė yra aukščiau nurodyta. http://www.vlkk.lt/lit/4732 (nors tai ir nėra jums autoritetas).

          Aš jaučiu, kad iš mudviejų tik aš bandau įsigilinti į tai, ką oponentas parašo. Jūs tiesiog atmetate visus mano argumentus, nes jums atrodo, kad jie kliedesiai.

          Galiu analogiškai pasakyti – kliedite, dar daugiau, jūs sergate paranojine šizofrenija, jeigu manote, kad VLKK bando reguliuoti procesus ir pardavimo verslą, o tuo pačiu ir mąstymą naudodamasi gramatikos taisyklėmis.

          Skaitėte, kad tas jaunuolis amerikietis, kuris šovė į JAV senatorę G.Giffords, rašinėjo tokius dalykus kaip “kontroliuojate mūsų mąstymą nustatydami gramatikos taisykles”? Vadinasi, prasti popieriai yra ir su anglų kalba?:)

          Vėlgi, manau, kad mąstymą ir jo įvairiapusiškumą, turtingumą, jeigu taip galėtume išsireikšti, veikia ne gramatikos taisyklės, o siauras požiūris į supančią realybę, mažas žinių bagažas, mažas kalbų žinojimas, pernelyg skurdus pažinimas. Jeigu moki mąstyti, užrašyti ar pasakyti visada tai sugebėsi – tik žinok taisykles, jos tau padės.

          O kalbant apie realybę – jinai keičiasi. Ir vienas iš dalykų, kurie keičia realybę – taisyklės, kurias nustato ar nusistatome. Šiuo atveju jūs ir jūsų kolegos esate nusistatę taisyklę, kad sudėtingas pardavimo procesas tiesiog neišgyventų be daugiskaitinio pardavimų.

          Na, Verslo žinios 15 metų “pardavimus” keičia į “pardavimą” ir verslas nuo to nežlugo.

          Nors gal kaip tik čia ir atradome, kad kliudo ir kliudė mūsų ekonomikai ir verslui?! O gi tai, kad negalima rašyti “pardavimai” ir kad VŽ 15 metų taisė tą žodį į “pardavimą”:) O aš galvojau, kad Kubilius dėl to kaltas…

        • Ponuli, man visiškai nesvarbu, kad jus žeidžia realybė. Nusišnekėjimai ir kliedesiai lieka nusišnekėjimais ir kliedesiais nepriklausomai nuo kliedėtojo ir nusišnekėtojo įsižeidinėjimo. Priimkite tai, kaip neginčytiną faktą, kurio pagrindimas pateiktas aukščiau.

          Tamstos patirtis neturi ginčui jokios reikšmės, juolab, kad ji niekaip nesusijusi su pardavimų proceso valdymu ar analize. Reikšmę ginčui turi argumentacija. Tamstos argumentacija, esą specializuotame kalbos segmente ar specializuotoje kalboje esančių sąvokų prasmė turi būti apribota remiantis bendrinės kalbos taisyklėmis, kuriose neatsižvelgiama į (specializacinę) realybę – neturi jokios reikšmės. Atitinkamai – klausimas gali būti net nenagrinėjimas, o tamstos nusišnekėjimo ir kliedesių apie pardavimus faktas – akivaizdžiai įrodytas.

          Visas likęs tamstos tekstas neturi jokios reikšmės nagrinėjamoje temoje ir, atitinkamai, gali būti nenagrinėjamas.

          Tiesa, paskirai pasakysiu apie tamstos teiginį (citata) “O kalbant apie realybę – jinai keičiasi”. Realybės keitimasis nėra pagrindas kalbos kaip komplekso ar paskirų jos dalių (žodžių, ar jų prasmių) nesikeitimui ar tų pokyčių (tampančių faktu) neigimui, kaip nėra ir pagrindas bandymams neigti realybę, remiantis kalbinėmis taisyklėmis. Tuo pagrindu teigiu, kad tamsta nusišnekate ir apie pačią kalbą, kas leidžia suabejoti ir tamstos kalbine kompetencija.

      • T.

        Ar Rokiskis serga? Kas jam pasidare su tokiais komentarais ir argumentais? Nebepazistu buvusio kolegos :(

        • Nežinau, kas tamsta tokia ir jūsų nepažįstu. Primenu, kad čia internetas.

          Kita vertus, panašūs pareiškimai (“kas jam pasidarė, blablabla”) neneša argumentacijos nepriklausomai nuo to, kas tamsta tokia esat.

  20. Taškas

    Ir vis dėl to iki Ulvydo toloka.

  21. nb

    Nieko sau diskusija. Kokie kreipiniai – gerbiamas, jūs, vos ne brangus pone:)) Lietuva progresuoja.

    Iš tiesų, tai mane nuvylė VLKK siūloma logika dėl kai kurių terminų įteisinimo. Pvz. “imk arba mokėk” sutarties negalime turėti (angl. take or pay), nes toks pavadinimas, cituoju: “nelogiškas”. Nors mūsų versle toks sulietuvintas terminas jau kokius 10 metų naudojamas… Toks, sakyčiau, politinis požiūris.

    • Čia, ponuli, tamsta priminėt tąjį pavyzdį, kur kalbainių užsipultoji šio sukilimo vaidilutė pateikė, kur kažkokia redaGtorė išbraukė pasažą apie ant sniego besitratinančius – nes juk taip negalima 😀

    • Paulius

      @nb Nežinau, ar taip galima sakyti, bet “take or pay” labiau primena sąvoką, būdo pavadinimą, o ne terminą. Gal klystu. Pažodinis vertimas dažniausiai būna nelogiškas, reikia tam ieškoti logiškų atitikmenų.

      Tiesiog man “imk arba mokėk” iš esmės nieko nesako. Galbūt logiškas atitikmuo sakytų daugiau. Bet man nelabai ką daug sakytų ir kai kurie medicininiai arba kvantinės fizikos terminai, su tuo sutinku. Kaip ir jums pasakymas “fast and light” (greitai ir lengvai) arba “alpine style” (alpinis stilius) irgi vargu ar įžiebtų galvoje lemputę, jog tai – alpinistinės strategijos, o juo labiau – ką jos reiškia.

      Tad ne reiškinio pavadinimas yra esmė, o reiškinio turinys.

  22. El

    faktas, kad problema yra. Ir VLKK turėtų sugalvoti tiek bendravimo mechanizmą: greitesnis “naujų” terminų pasiekimas ir jų lietuvinimas, jei tai įmanoma. Ir aišku artimai bendruajant bei dirbant su tų “naujovių” darbo specialistais. Tada būtų daug mažiau ir švelnesnių tokių nesusipratimų 😉

    • Ne tik bendravimo mechanizmą. Pirmiausiai jiems reiktų atsisakyti autoritarinių įpročių ir kalbą imti vertinti, kaip gyvą reiškinį, o ne kaip ideologinį įrankį.

      • T.

        Rokiski, po pastaruju tamstos irasu, kad ir apie ta pati priesdeli “da-” (istrink ta irasa, ten buvo ziauriau nei ziauru), as suprantu, kodel VLKK kartais turi imtis autoritariniu iprociu. Nes jei jie bent kiek nusileis, ir jusu kliedesiai butu iteisinti – na atsiprasau, nenoriu as musu kalboje jokiu priesdeliu “da-” ir panasiu nesamoniu.

        • Vai vai vai, ajajajaj, kažkas man aiškina, ką man ištrinti, o ką man rašyti 😀

          Ir dar kokiais argumentais – “ten buvo žiauriau, nei žiauru”. Taip suprantu, kad sukėliau tamstai stiprų kognityvinį disonansą. Jaučiu pasitenkinimą.

        • Gerai kad Rokiškiui dar ir sroko nepasiūlė arba kitokių sankcijų, jei neištrins įrašo.

          “Nenoriu aš mūsų kalboje jokių priešdėlių “da-” ” – stipru.

  23. […] Tačiau čia sutelktos dar ne visos revoliucionierių pajėgos. Dar ir Common sense dasidėjo pradėję reikalauti balsavimo teisių moterims… tpfu… pardavimų grąžinimo lietuviams. […]

  24. azartas

    Na taip, grąžinkite mums į bendrinę kalbą viedrus, slovikus ir kvasą bei visus kitus puikius žodžius, įtrauktus į didžiųjų kalbos klaidų sąrašą… (žr. http://vlkk.lt/lit/lt/klaidos/zodyno1 )
    Gerbiami autoriai, sakykim jūsų tinklaraštis išaugtų iki popierinio žurnalo varianto (arba mokamo elektroninio) ir jame jūs lygiai taip pat pliektumėt straipsnius slengu? Ar vis tik prieš publikuodami atiduotumėt kokiam vietiniam talibano atstovui pataisyti? Nes tai, kas sąlyginai normalu (nors vis tiek ganėtinai neskanu) tinklaraščio formate, gali būti visiškai nepriimtina kituose formatuose.
    O šita „revoliucija“ tai tik toks pat perlenkimas į kitą pusę, kaip ir VLKK perlenkimai su vaizduokliais ir maigyklėm. O kaip žinia, visada būna geriausia, kai viskas pusiausvyroje :) Negi prisegė jums mikrofonus ir dabar už kiekvieną kartą panaudotus pardavimus teks mokėti baudas? Naudokite į sveikatą, bet pavyzdžiui paėmęs paskaityti VŽ aš tikiuosi taisyklingos lietuvių kalbos, o ne keletos „pardavimų ir procesų meistrų“ mistinio dialogo. Man gal nepatinka policija ir radarai keliuose, trukdo mat priimtinais greičiais važinėtis, bet mintys apie revoliucinį jų pašalinimą nekyla.
    Beje, kad VLKK pravardžiuojami talibanu, tai pirmą kartą perskaičiau šiame įraše.
    Beje 2: tokie įrašai stumia tinklaraščio commonsense.lt kokybę, deja, ne į viršų. Nežinau, kokį jūs įsivaizduojate savo tinklaraštį, bet mano subjektyvia skaitytojo nuomone, su ankstesniu įdirbiu kartelę jūs turite pasikėlę aukščiau. Jau pasiekėte savo rekordines aukštumas ir pamažu leisitės?
    Beje 3: diskusija vis tik gavosi įdomi, ne be Pauliaus svaraus įnašo :)
    Ir išvis – taika ant jūsų, gyvenkite ir dauginkitės 😀

    • O gal klausimą reiktų formuluoti kitaip ?
      Gal visgi yra kažkokių itin negerų dalykų VLKK elgesyje, jei net GZP pratrūko ?
      Jeigu pastebėjote, mes mažai išlendame iš ekonominio rėmo. Kaip teigia fizikos dėsniai – kiekvienas veiksmas turi atoveiksmį.
      Bet kokia priespauda anksčiau ar vėliau iššaukia revoliuciją, kuri tikrai nėra pati geriausia progreso forma.
      Juk net ir šis įrašas ne už fortkes, juškes, taburetkes. Ir ne prieš lietuvių kalbą. Bet prieš autokratinį vienos (mistinio kalbos grynumo) paradigmos viešpatavimą, už platesnį dialogą ir kalbos (ne būtinai svetimybių) protingą adaptavimą prie realijų.
      Kai kažkas (nykstamai mažas kiekis žmonių) pasako, kad kalba – tai jie (ir dar grėsmingai mojuodami teisiniais popieriais), tuomet likę žmonės nenori su tuo sutikti.

      • Paulius

        Neriau, ar nemanote, kad “šiek tiek” perlenkėte lazdą susitapatindami su absoliučia dauguma likusiųjų žmonių, kurie, neva, nepritaria kalbos reguliavimui?

        Ar mėginote diskutuoti su VLKK, ar tik uždavėte klausimą ir gavote atsakymą ir sėdote rašyti? Ar jiems pateikėte savo argumentus tiesiai, ne tinklaraštyje?

        • Tiesą pasakius, esu didelis lietuvių kalbos mylėtojas. Tačiau labai jautriai reaguoju į kraštutinumus. Dėl kalbos mokėjimo ir mylėjimo – per abitūrą gavau 10, per stojamąjį į VU – 9. IX forto mokytojų nuopelnas.

          Su VLKK teko susidurt nedaug, nors teko girdėti ir iš lituanistų, ir iš redaktorių, ir iš aktorių…

          Bet kaikurie jų pasisakymai spaudoje net nupurto.
          Esu didelis procesų mylėtojas, todėl pokyčius irgi darau tam tikra seka. Jei įdomu, paskaitykite http://www.commonsense.lt/2009/03/10/jei-as-buciau-omnitel-temos-tesinys/

          Dažnai tenka atkreipti dėmesį užaštrinant problemą, o tiksliau – simptomus. Ir visa ši revoliucija tik noras atkreipti dėmesį į problemą. Nes pasiūlymas “neskubėti smerkti visuomenės veikėjų (tarp jų ir lituanistų, tokių kaip Lietuvių kalbos instituto Kalbos kultūros skyriaus vedėjos L.Vaicekauskienės), kurie kritikuoja dabar veikiančią lietuvių kalbos apsaugos ir norminimo tvarką, o geranoriškai su jais kalbėtis, profesionaliai nurodant jų klaidas ir netikslumus” man labai primena leksiką iš tų laikų, kuomet mokykloje pionierių draugovės tarybos susirinkime buvau svarstomas, nes nevykdžiau “ateistinės veiklos priemonių”.

          Dėl kreipimosi tiesiai – o kuomi gi VLKK geresnė už RIMI, OMNITEL, SADM ar panašias institucijas ? Į visas kreipiamės per šį tinklaraštį ir
          gauname atsakymus. Ar visi lygūs ? Ar kaikurie lygesni už kitus ?

        • Beje, emocijos tik patvirtina, kad žmonės tai RŪPI. Emocijų nebūna tik kalbant/rašant apie nerūpimus klausimus…

  25. Kritikavome Vyriausybę ir ministerijas, kritikavome Sodrą ir kitas institucijas. Tačiau niekada nebuvo kaltinami valstybės pagrindų griovimu.

    Juk diskusija iš esmės ne apie kalbą, o apie vienos institucijos (VLKK) darbą. Bet kai kritika jų atvžilgiu staiga pavirsta “išpuoliu prieš lietuvių kalbą”…
    Bet kokios institucijos susireikšminimas iki tokio lygio ir yra didžiausia bėda. Tą pripažįsta netgi anos barikadų pusės atstovai
    http://www.lrytas.lt/-12959878831295744879-kalbinink%C4%97-l-vaicekauskien%C4%97-mes-manipuliuojame-visuomene-kai-nuolat-kalbame-apie-gr%C4%97smes-lietuvi%C5%B3-kalbai.htm

    VLKK nėra lietuvių kalba, ir ten dirba tokie patys žmonės, kurie nėra neklystantys.

    • Neriau, čia rimtas dalykas. Fufeliška kontorėlė, užknisusi daugybę žmonių, savo egzistenciją prilygina valstybingumui, o nemenkas būrelis žmonių tuo dar ir tiki.

  26. Nerijus

    manau, kad čia išpūstas bubulas dėl nieko. Šiaip VLKK dirba ganėtinai konstruktyviai, ir sakyčiau netgi pozityviai… Su jais galima ir tartis, kalbėtis… ne taip kaip su daugeliu kitų biurokratinių įstaigų. O pardavimai/pardavimas – aš asmeniškai dėliodamas procesus “daigtus” vienodai vadinus: aptarnavimas, tiekimas, pardavimas…

  27. […] (šį kartą apie neracionalią opoziciją priešdėliui da-), bet ir Commonsense – apie neracionalų ir bukaprotišką kišimąsi į komercijos terminologiją. Iš kitos pusės sprogo šiokia tokia granatėlė apie tai, kad tedvesia visi tie glamūriniai […]

  28. Ši Jūsų tinklaraščio propaguojama “revoliucija” yra labai panaši į vakarykštį smulkiųjų verslininkų mitingą, prieš kasos aparatų įvedimą. O panaši tuom, kad Jums VLKK užkliuvo tik tuomet, kuomet buvo paliesti terminai, kurie tiesiogiai susįję su Jūsų interesais. Ir jau tada pradėjote internete viešai visiems teigti, jog VLKK vykdoma veikla yra absurdiška, nes jie net nesiteigia pradėti dialogo, siekdami išspręsti kilusius konfliktus. O ar tikrai? Panašu, jog argumentai yra netinkami tik Jums, nes pačiame įraše yra netgi ištrauka iš VLKK svetainės, kurioje pateikiami argumentai, dėl ko šis terminas yra nevartotinas ir man, kaip su pardavimais nesusijusiam žmogui, šie argumentai yra įtikinami. Aš suprantu, kad Jums, kaip verslo konsultantams, imti ir išbraukti žodį pardavimai iš savo žodyno yra tikrai sunku. Tačiau tai tikrai nereiškia, kad vien dėl Jūsų intereso VLKK turi pakeisti savo nuomonę ir prisitaikyti, kadangi VLKK tikslas yra ne pataikauti atskiroms visuomenėms grupėms, o išsaugoti gražią ir turiningą lietuvių kalbą, atstovaujant visos visuomenėms interesams.

    P. S. Nesu nei iš VLKK ir nesu jiems ”prijaučiantis”, tačiau ta argumentacija, kuria Jūs ginatės, ir nenoras klausytis skirtingų nuomonių yra išties labai panašus į tų pačių, anksčiau minėtų, smulkiųjų verslininkų elgesį.

    • Dar vienas atvejis, kai realybė nesvarbu, o svarbu tik VLKK taisyklės, įskaitant net ir absurdo simboliu tapusį belenkokių žodžių kaišiojimą į kabutes? 😀

      Ponuli, nenoras klausytis skirtingų nuomonių – iš kalbainių pusės. Argumentai, kurie pateikiami straipsnyje – nėra nenoras klausytis nuomonių. Argumentai – tai diskusijos dalis.

      Gražu iš jūsų pusės bent jau tai, kad nuoširdžiai prisipažįstate, kad nieko nesuprantate apie pardavimus. Negražu tai, kad nieko nesuprasdamas, kažkodėl visgi tikitės, kad nuomonė be supratimo gali būti prilyginama argumentuotai nuomonei.

      Ir čia nėra interesų – į kalbos normas, diegiant procesinį valdymą, žiūrima tik tiek, kad jos netrukdytų. Niekas nesivargins laikytis VLKK nurodymų, jei jie prieštarauja realybei. Tai – ne kasos aparatai, jie nei atima pinigų, nei prideda.

      Tačiau pasisakyti apie tai, kad valstybinės institucijos atstovai nuo realybės atitrūkę tiek, kad kuria naujakalbiškus, realybę neigiančius konstruktus – verta. Ypač, kai gali pasisakyti kompetetingai, konkrečiais su nagrinėjama sritimi susiejamais pavyzdžiais, ką ir daro Commonsense.lt.

      • Supraskit mane teisingai, pirmas atitikmuo lietuvių kalboje, apie kurį pagalvoju, kuomet išgirstu ar perskaitau anglišką žodį “sales”, taip pat yra “pardavimai”. Tačiau taip įvyksta tik dėl anglų kalbos įtakos. Žiūrėkit, pateikiu minimaliai pakoreguota galvazmogupuosia pavyzdį:

        Taigi šis abstraktas – programavimas – turi procesą (žingsnius ir jų terminus), savo produktą (programą arba funkciją), savo potencialų užsakovą (Užkalnį, Smetonienę, etc.) ir savo vykdytoją (šiuo atveju aš).

        Tačiau jei išgirstumėte žodį – programavimai, manau, tik gardžiai nusijuoktumėte. Ir pabandykit pasakyti, jog programavimas yra daug abstraktesnis už pardavimą. Vienintelis dalykas, kuo šie terminai skiriasi, yra tas, jog anglų kalboje yra terminas “sales”, kuris atitiktų pardavimus, o programavimus (daugiskaita) atitinkančio termino nerastumėte. Tai noriu paklausti, kodėl anglų kalba turi įtakoti lietuvių kalbos vystymasi?

        Ir dar norėčiau užduoti klausimą, ar, Jūsų nuomone, VLKK apskritai reikalinga? Jei ne, tai čia jau visai kita tema verta diskusijos.

        • Tokia pati nuomonė, kaip ir su mokymais. Galbūt skiriasi mūsų įsivaizdavimas, kokias funkcijas turi atlikti VLKK. Aš įsivaizduoju, jog VLKK funkcija yra išlaikyti Lietuvių kalbą kuo paprastesnę ir vienodesnę, nes su tomis išimtimis iš taisyklių, mes tą kalbą padarome tik dar sudėtingesnę. Lietuvių kalboje yra tiek išimčių iš taisyklių, kiek kitose kalbose taisyklių apskritai nėra. Jei atrodo, kad pati taisyklė yra netinkama, tada turėtumėte siūlyti šią taisyklę apskritai panaikinti, o ne bandyti įsiūlyti dar vieną išimtį iš taisyklės.

        • Gintarai, ne apie VLKK klausiu.
          Apie pirkimus ir pardavimus. Kodėl pirmas leidžiamas, o antras draudžiamas?

        • Gerb. Gintarai, tiesą pasakius jau pasimečiau… Tai kas yra išimtis – mokymai ir pirkimai, ar pardavimas ?

        • Aš anaiptol nesu kalbininkas ir tokiu nesidedu, jog galėčiau interpretuoti VLKK sprendimus. Aš į šią diskusiją įsivėliau tik todėl, kad VLKK argumentai dėl pardavimų termino draudžiamumo atrodo logiški ir teisingi. Bet jei jau klausiate, tai, mano nuomone, pirkimai taip pat yra išimtis iš taisyklės, kurių lietuvių kalboje turėtų būti kuo mažiau.

        • @Nerijau – visi trys žodžiai mokymas, pirkimas ir pardavimas, man yra abstraktieji daiktavardžiai ir pagal nustatytas taisykles, atrodo, neturėtų būti vartotini. Tačiau kažkaip pirmieji du prasmuko į lietuvių kalba ir tapo vartotini daugiskaitoje, o žodis pardavimai liko draudžiamas.

        • Gerb Gintarijau, gal galėtumėte nurodyti lietuvių kalbos taisyklę, kuri neleidžia man būti Neriumi o ne Nerijumi ?

        • Nepykit, jog parašiau Nerijau, o ne Neriau :). Norėjau pasitaisyti, deja, nėra redagavimo funkcijos.

      • Ponuli, o apie programavimus – įdomi mintis, net labai įdomi. “Programavimai” – prasmę neša, nors dažnai apie ją susimąstyti netenka. Dažniau vietoj to vartojami žargonizmai “hakai” arba “hakinimai”.

        Kita vertus, anglų kalboje “programmings” vartojamas. Daugiskaitoje. Tiesiog tai nėra taip įprasta (dažniau būna vėlgi tie patys “hacks” ir “hackings”).

        Programavimas turi vieną ypatybę – paprastai tai yra nebaigtinis vyksmas ar tam tikras kūrybos metodas. Panašiai, kaip senėjimas ar auginimas. Šis skirtumas, ko gero, ir yra nagrinėtinas, kaip esminis, dėl kurio dominuoja vienaskaitiškumas – ir anglų, ir lietuvių kalbose. Negalime suskaičiuoti to, ko esmė nėra rezultatas, to, ko esmė yra pats vyksmas. Bent jau dabar (o kažkada – gal tai pasikeis).

        Kad būtų aiškiau, jog angliškasis kontekstas nėra svarbus – gan artimas žodžiui (ir daryba, ir prasminiu lauku) “programming” žodis “computing” lietuvių kalboje natūraliai turi ir vienaskaitą, ir daugiskaitą. Skaičiavimas, kaip vyksmas ar metodas – taip, jis gali būti vienetinis, tačiau skaičiavimas turi ir baigtinumą, tad be problemų galime kalbėti ir apie skaičiavimus.

        Beje, vadybiniu požiūriu, programavimas rečiau nagrinėjamas, kaip procesas, nors aišku, konceptų yra įvairių. Programavimo valdymo metodologijos gan klaikios (ne veltui jų yra dešimtys) – daugiausiai dėl to, kad tai kūrybinis veiksmas, kuris gan sunkiai pasiduoda standartizavimui. Paprastai šioje srityje naudojami projektiniai metodai, kaskart kuriant atskirą užduočių realizacijs schemą ir netgi buriant specialias komandas pagal konkrečius projekto reikalavimus, kas vėlgi suteikia tą patį vienaskaitiškumą, tik jau iš kitos – vienkartinumo pusės.

        O dėl VLKK – nemanau, kad tokios įstaigos reikia. Kokio nors “stiliaus instituto”, teikiančio kokius nors apdovanojimus už ką nors – gal ir reiktų. Bet ne struktūros, realizuojančios prievartinį valdymą.

  29. bst

    Kazkodel sita grazi ir turininga kalba su visais savo archaizmais issilaike ir be VLKK. Nepades ta VLKK kalbai islikt jei populiacija ir toliau taip mazes. Is kur tos “vizijos ir misijos” ?

    • Gal pilietybę atiminės, jei nemokėsi taisyklingai pasakyti apie “darbastalio tinkinimą su vedliu”, t.y. apie desktopo customaizinimą su wizardu :)

  30. Joo, jau diskusija i pievas nukeliavo. Straipsnis paliete tik viena zodi ir tai, kad VLKK naudojamas procesas nesugebejo uzkirsti kelio klaidoms. Bet be kalbos, yra dar ir gramatika. Turbut ne vienas esate mates teksta, kur kas antra raide ismetus visvien viska suprantame.
    Va tada ir kyla keli klausimai:
    1. Kalba yra kaip komunikacijos priemone ar kaip reliktas?
    2. Jeigu kalba yra kaip komunikacijos priemone, tai gramatika yra jos fonetinis atvaizdas? (cia profaniskas klausimas, no comments!)
    3. Pagal LEAN metodika, viskas kas nereikalinga yra MUDA, tai jeigu mes ismesdami kas antra raide visvien sugebame komunikuoti, tai kiek gramatikoje yra MUDOS?

    Nu va, kokios idomios mintys gavosi. O kas dirbo su LEAN, labai gerai zino, kaip sunku naikinti MUDA, nes dazniausiai ant jos sedi susireiksminusi primadona. Ir tada logika nepadeda, nes liejasi vien tik emocijos. Sprendziant is emociju, mes uzkabinome akivaizdu MUDOS atveji.

    • Audriau, jei konkrečiai apie tą tekstą, kur raidės kaitaliojamos – tai visgi ne visai gramatika, o specifiniai kognityviniai reiškiniai, nors, iš kitos pusės, su gramatika susiję labai giliai. Tiesiog žodžius tekste esam linkę identifikuoti ne tiek pagal nuoseklias raidžių sekas, kiek pagal rinkinius, turinčius atributus, o ne struktūrą. Beje, čia labai įdomi tema, susišaukianti ir su lietuvių kalbos gramatinėmis specifikomis. Bet neesmė.

      1. Pastebėjimas velniškai tikslus. Vienas senas draugas, aktorius, kalbainių veiklą žinantis iš kasdienio gyvenimo, suformulavo ypatingai tiksliai – kalbainiai tiesiog yra muziejininkai, saugantys savo eksponatus. Mes jiems trukdome. Iš to ir visas jų nepasitenkinimas – kaip gali eksponatų stendai jiems prieštarauti?

      2. Nekomentuosiu, bet bendrai link ten. Taip, grubiai galim tarti, kad ženklų ir gramatikos kompleksas savo struktūra atspindi prasminį kompleksą.

      3. Prielaida drąsi, gal ir kiek perdėta (sistemos pertekliškumas neretai būna panaudojamas nematomoms, tačiau būtinoms, įskaitant ir pamatines, dalims), tačiau visgi ši mintis yra stiprus praktinis argumentas.

      O išvada apie primadonas – puiki. Pas save citavau Aldoną Pupkį, vieną iš kalbainių ideologinių vadų, kurio diskursas labai akivaizdus – nesvarbu, kokie prieštaraujančiųjų argumentai, svarbūs tik kalbaininių autoritetų sprendimai.

  31. ghoul

    Kaip jau teisingai buvo pastebėta – kalba yra komunikacijos protokolas. O dabar įsivaizduokime, kad panaikinami TCP/IP protokolo standartai, jis nėra reglamentuojamas ir kiekvienas formuoja bei siunčia tokius paketus, kaip jam labiau patinka, kad galėtų išreikšti savo nostalgijas, jausmų niuansus ir t. t. Kaip manote, kas atsitiks?
    Va būtent dėl tos pačios priežasties reikalingas ir kalbos norminimas. Ar kiekvienas konkretus VLKK sprendimas yra tinkamas – atskiras klausimas. Bet kalbos norminimas ir tam tikrų standartų nustatymas yra būtinas, kitaip kalbos komunikacinė funkcija gerokai nukentės.

    • bst

      Nieko nenutiks. Be komisijos kalba isbuvo n-100 metu.Butent kad _nieko_ir_neatsitiks_. Ir kodel zmones spjauna i istorija…

      • ghoul

        Oj, ne. Kalba neišbuvo. Išbuvo koks dešimt skirtingų ir nuolat besikeičiančių dialektų.

        • bst

          Dialektai ir kalbos is aplamai atairado del komunikacijos trukumo ir izoliacijos. Juos XX maziuje panaikino/-a radijas, televizija, knygos, kariuomene, migracija ir mokykla.

    • Ghoul, tamstos prielaida yra neteisinga dėl vienos priežasties: tamsta remiatės neadekvačiu ribojimu. Matematiškai, kalba yra mažų mažiausiai komunikacijos protokolas, tačiau tai nereiškia, kad ji nėra daugiau, nei komunikacijos protokolas. Mažų mažiausiai ji yra daugiau, nei komunikacijos protokolas – ji yra mažų mažiausiai UTM, Universalioji Tiuringo mašina.

      Atitiktis UTM reikalavimams reiškia visą kompleksą kitų išvadų, pradedant Gėdelio nepilnumo teoremų veikimu (kas garantuoja gramatikos nepilnumą ir prieštaringumą, nepriklausomai nuo jokių ribojimų, t.y., sutvarkyti neįmanoma dėl matematinių priežasčių) ir baigiant negalimumu identifikuoti savo pačios logikos, t.y., kalbinių priemonių savireguliacijai neadekvatumo, bene ryškiausiai išreiškiamo per metageneracinius konceptus, Baudrillard simuliakrų steko problematikas ir iš to jau kylančius eksceptologinius konceptus, kurie, savo ruožtu, verčia daryti prielaidą apie sinchronizacinę, bet ne standartizacinę galimybę gerinti komunikacijos mechanizmus.

      Kalba yra velniškai sudėtingas daiktas, kompleksinis procesas, kurio reguliavimo bandymai atrodo, kaip kova prieš žemės drebėjimus. Žinoma, sinchronizacinių metodų praktinio naudingumo (kaip, pvz., žodynų naudojimo) – negalim neigti, kita vertus, turim gyventi kintančioje realybėje, kur pasaulis ir kalba keičiasi nepaprastai greitai ir nepaprastai smarkiai, tad turim gyventi pokyčiais, o ne užšaldytu supratimu.

  32. giedrius

    o gal kas konkrečiai gali paaiškinti kodėl “vykdomasis direktorius” o ne “vykdantytis direktorius”

    man nelogiška – nes vykdomasis tai tas kurį vykdo, o vykdantytis tai tas kuris vykdo

    ???

    • Čia politbiuro išaiškinimas:

      Ar taisyklinga „vykdantysis direktorius“?
      Apibūdinant darbuotoją, kuriam pavesta vykdyti kokia nors užduotis, tinka ir veikiamosios rūšies dalyvis (vykdantis (priežiūrą) darbuotojas), bet pareigų pavadinime įvardijama pastovioji darbuotojo ypatybė, todėl vykdomasis direktorius.
      Dvikalbiame aiškinamajame žodynėlyje „Vadovai ir vadybininkai“ (Vilnius, 2006) teikiamas terminas vykdomasis direktorius (angl. administrative manager, corporation officer, managing director, operations manager) – direktorius, tvarkantis visus einamuosius reikalus ir atsakantis už veiksmingą organizacijos veiklą (p. 17).

      O čia Kristinos Sabaliauskaitės pasvarstymai šia tema:

      Toliau – apie melagingą teiginį, kad Komisijos pastangomis tobulinama mokslinė kalba ir kad nuolat konsultuojamasi su mokslo sričių specialistais.

      Daug neišsiplėsiu, tik pasakysiu, kad tiksliųjų mokslų atstovai iki šiol dar neatsigauna nuo neseniai prievarta pradėto diegti priesagos “–antis“ keitimo priesaga “-anamas“.

      Teko girdėti chemikų replikas, išvydus kalbininkų pataisytus straipsnius, kuriuose „aktyvinantis reagentas“ buvo negrįžtamai ir nediskutuojamai pakeistas „aktyvinamu reagentu“, tačiau jų čia nekartosiu, nes jos – necenzūrinės.

  33. orl

    VLKK kuriama ir baudomis nuleidziama newspeak zinoma uzknisa, bet kai pagalvoji, dar labiau turetu uzknisti PRASYTI VLKK LEISTI naudoti tam tikra zodi. matai, iki ko mus davede – net pats nejauti, kad ne tik mano ir tavo kalba, bet ir mintys yra kalbainiu-naciu vergas. Liudna, ar ne?

  34. […] 2011-02-07 – Grąžinkite lietuviams pardavimus #1 (commonsense.lt) […]

  35. […] išaiškinimo versijos screen-shot’o neturiu, užtat turim tekstinę kopiją. Joje prieš pusantro mėnesio nebuvo matyti jokių rekomendacinio pobūdžio GERIAU VADINTI, o buvo liepama pakasyti sliekui pažastis ir […]

  36. […] sąlyga, kad prieš tai paskelbtame įraše išpuolyje esmė paskendo komentarų gausoje, leiskite […]

Jūsų komentaras