Žolytė sausio vidury

Informacijos apie brangstantį centralizuotą šildymą yra apstu. Ir vieša paslaptis, kad tai skausminga daugumai gyventojų. Ir tas skausmas perkeliamas ant visų piliečių pečių. Bet ne apie perkėlimą norėjau parašyti.

Kai taip greitai brangsta šildymas, iš pradžių norisi ieškoti kaltų, o vėliau – išeities. Kaltų paiešką paliksime politikams, kad galėtų per rinkimus pasipuikuoti. O kokia galėtų būti išeitis?

Visu pirma, kas yra sunku eiliniam žmogui – tai atiduoti didelę pajamų dalį. Va, žodis DIDELĘ čia yra esminis, gal todėl Lenkijoje yra pastovus mėnesinis mokestis. Kad žiemą nešokiruotų žmonių ir vasarą sukauptų rezervus. Tik toks pasiūlytas būdas visiškai nesumažina išlaidų. Nors tam tikrą stabilumą butų gyventojams suteikia. Štai turime pavyzdį ir Lietuvoje:

Vilniaus energijos“ komercijos direktorius Rimantas Germanas, komentuodamas šurmulį, esą sostinėje šilumos kainos „nepadoriai“ didelės, tikino, kad būdas išvengti „šilumos smūgio“ yra tik vienas.
„Sąskaita už šildymą vidutiniame statistiniame daugiabutyje gali neviršyti 280 Lt/mėn. su sąlyga, kad buto savininkas sudarys nuolatinio mokėjimo sutartį visiems metams ir kas mėnesį mokės vienodą sumą. Tada žiemą, net spaudžiant arktiniam šalčiui, jo sąskaitos nešokiruos. Aš pats darau būtent taip. Taip daro gana didelis vartotojų skaičius ir nė vienas jų nesiskundžia“, – tikino R. Germanas.

O dabar pasvarstykime, koks mūsų – vartotojų – tikslas. Ar sumažinti suvartojamos šilumos kiekį, ar susimažinti mėnesinio mokėjimo dydį? Kitaip paklausiu: kam man siekti mažinti suvartojamos šilumos KIEKĮ, jei aš vis tiek moku tiek pat? Neprimena “Omnitel” asmeninių planų ir visos chrestomatinės komunikacijos: mokėsite tiek pat, o gausite dvigubai daugiau?..  Jei bus per karšta, atsidarysite langą.

Žinoma, visuomet turime galimybę persikraustyti į ekologiškus namus ir pradėti šildytis biokuru.

O ar turime ką nors realistiškesnio? O taip – yra „Daugiabučių renovacijos“ programa. Renovaciją vyriausybė žada remti, nors pagal pasisakymus spaudoje, panašu, kad tik morališkai. Na, tarkim, aš su viskuo sutikau ir nusprendžiau paskaičiuoti, kiek man kainuos renovacija. Supratau, kad apie 350 Lt kiekvienam kvadratiniam metrui. Beje, jeigu mano butas apie 60 m2, tai visa renovacija kainuotų apie 21.000 Lt.

Puiku, o dabar klausimas – kiek man mažiau kainuos šildymas? Žada, kad kokius 15%, gal daugiau. Gerai, o gal kur nors yra statistika, palyginimas, kiek kainuoja renovuoto ir nerenovuoto buto šildymas? Sprendžiant iš pateiktos statistikos, po renovacijos kiekvieną šildomą mėnesį turėtume sutaupyti apie 250 Lt. Tarkime, šildymo sezonas yra 6 mėnesiai, tai gautųsi, kad per metus sutaupom po 1.200 Lt, ir per kokius 17,5 metų man viskas atsipirks. Tai beveik pusė darbingo žmogaus gyvenimo! Jeigu nepasiėmiau paskolos, nenumirsiu, nepersikelsiu į kitą butą ir dar visas milijonas jeigu.

Nelinksma. Kaip sako lietuviška patarlė, geriau žvirblis rankoje, negu briedis lankose. Gal todėl ir išgirdome: “Jeigu nenorite, tai priversime“. Atidėkime šias pesimistines mintis į šoną ir pasvajokime, kaip šiluma kaulų nelaužo. Nee, nagi tikrai tas visas kainų kilimas sugalvotas siekiant prastumti renovaciją, ar ne?

Jeigu su renovacija viskas taip gerai, tai kodėl nematau reklamos, kur pensininkai džiaugiasi sumažėjusiomis sąskaitomis, kaip TELE2 turtuoliai arba laimingi kosmodiskų pirkėjai? Nusprendžiau pasiklausinėti pažįstamų ir pasinaudoti “viena bobutė sakė” principu. Tai kur jūsų sutaupyti pinigai? Ir tada prasidėjo:

  1. Padidino šildymo kainas
  2. Padidino laiptinės šildymo kainą
  3. Pagaliau bute turime higienos normas atitinkančią temperatūra – 18 laipsnių, už tai irgi reikia daugiau mokėti

Todėl susumavus sąskaitos nesumažėjo. Pokalbio metu priėjome prie lango. Gražus vaizdas pro langą, visur prisnigta, o pagal žalios vejos lopus galima studijuoti šildymo trasų ypatumus. Ei, o trasos ar renovuotos? O kas už šituos šilumos nuostolius sumoka? Kodėl nuosavų namų savininkai už šildymą moka mažiau, juk masto ekonomika (centralizuota) turi būti pigesnė?

Šilumos tiekimo grandinė vyksta stūmimo principu. Dabar mums beliko susitarti, kur mes perkame šilumą – elektrinėje ar namo šilumos mazge. Štai individualaus namo gyventojas šilumą (dujas) perka savo namo mazge. O kaip daugiabutis?

Jei daugiabutis perka šilumą kaip individualus namas – savo šilumos mazge – tuomet visiems gyventojams turėtų būti dzin tos žaliuojančios pievos. Jei, tarkime, “Vilniaus energija” nori susimažinti savo šilumos trasų nuostolius, tegu virš trasų stato šiltnamius, augina pomidorus ir eksportuoja juos į Rusiją. Nuostoliai sumažės.

Tačiau jei šiais nuostoliais toji pati “Vilniaus energija” nori pasidalinti su savo klientais, klausimas, kodėl pastarieji turėtų mažinti suvartojamos šilumos kiekį renovuodami savo namus? Juk renovuok namą nerenovavęs, žolė sausio vidury ir toliau žaliuos, o žaliuodama sąskaitėles pūs.

Taigi tiesa eilinį kartą slypi matavimuose. Arba, kitaip tariant, skaitliuke. Štai vandens skaitliukas rodo suvartotus kubus. O ką rodo šilumos skaitliukas mazge? Kažką, kas po to konvertuojama, perskaičiuojama ir dalinama. Gal net šaknis traukiama – patikslinkite, kas domėjotės.

Taigi daugiau klausimų negu atsakymų. Tai, kad butų renovacija jau patyrė fiasko, beveik visiems aišku, bet yra dar vienas aspektas. Ar tikrai tiems laimingiesiems, renovuotiesiems gyventojams, sumažėjo SĄSKAITOS 50%? Ir jeigu taip, tai kodėl nėra reklamos?

Ar net gerais darbais vyriausybė nemoka pasigirti? O gal žolytė akis bado?

Papildyta:

Šia temą užkabino televizorius. Verta pažiūrėti:

komentarų yra lygiai 38

  1. Jurkis

    Keista, aš maniau,kad jau kokie 15 metų žiemą žaliojančios žolės nėra….

  2. Žolė žaliuoja, žaliavo ir žaliuos. dar koki 10-20 metų. Nes pinigų trasų renovacijai nėra. O jei ir būtų… jas renovuoti reikia kartu arba po daugiabučių. Nes renovavus daugiabučius, trasas vėl reikės renovuoti.

    Šilumos sutaupymas daugabučių renovacijoje.. tai tik viena iš priežasčių (kita – kapitalinis remontas).

    Skaitliukai šilumos punkte skaičiuoja atiduotą šilumą (kuri priklauso nuo temperatūros kritimo ir pratekėjusio srauto).

    • Patys šilumininkai teisinasi, kad žolė žaliuoja ir virš renovuotų trasų:

      “Bendrovės „Vilniaus energija” atstovai tikina, kad šį reiškinį paaiškina šiluminė fizika. Jei lauko temperatūra yra arti nulio ir šilumos trasa yra arti žemės paviršiaus, šiek tiek šilumos ji atiduoda, net jei ir šiuolaikiškai renovuota.”

      Kažkodėl įtariu, kad toks pasiteisinimas reiškia tai, kad VE “sutaupė” pinigų, tiesdami pigesnius vamzdžius nei numatyta renovacijos projekte.

  3. Praeitą žiemą skaitiklis bute sausio mėnesį prisuko mažiau, negu šios žiemos gruodį. Bet mokėjau daugiau. Kodėl? Kaimynai iš kitos laiptinės šildė… laiptinę, o šildymo “nuostolius” teko pasidalinti visiems. Suplojau antrą tiek, kiek pagal skaitiklį. Šią žiemą nepatingėjau ir kasdien patikrindavau ir užsukinėjau radiatorius kaimyninėje laiptinėje (savoje taip ir nebuvom atsuke). Rezultatas: šiluminių nuostolių kaina nukrito nuo >100Lt praeitą žiemą iki 2Lt šią. Hmmm…. kaip ir apsimoka užmesti akį į kaimynynę laiptinę?
    Dar palyginimui: tuo pačiu laikotarpiu tipinio blokinio daugiabučio buto (~50kv.m.) šildymas su karštu vandeniu pensininkams (kolegei) kainavo 600Lt. Mūsų šeimynai maždaug du kart erdvesnio “naujos statybos” buto šildymas ir karštas vanduo (kurio netaupom) kainavo eilės 350Lt. Vadinasi šilumos panaudojimo efektyvumas mūsų bute maždaug tris kart geresnis. Gal tai ir ribinis pagerėjimas, kurio būtų galima tikėtis iš renovuoto namo, bet kokius du kart pagerinti manau tikrai galima.
    O dėl ilgo laikotarpio… kai pirkau butą ėmiau kreditą 20m. su visais tais “jeigu” ir iki šiol nesigailiu. Nes yra nemažai tokių, kurie ne tik susimoka už vėjų išpučiamą šilumą, bet dar ir apsirengia visus megztinius, kad nesušaltu – balansas čia tikrai į vieną pusę. :)

    • pow

      už gruodį 600 ar už visą žiemą?

      • Tik už gruodį. Už visą žiemą būtų puikus rezultatas :)

    • Dar maža detalė dėl skaitiklių: tiek pas mane bute, tiek mūsų daugiabučio namo šilumos punkte skaitliukas rodo suvartotą šilumos kiekį kWh – jokių šaknų traukti nebereikia. Beje, tuos pačius savo buto skaičius matau ir sąskaitose iš šilumos tinklų – jokios magijos.

  4. Linas-ultrapesimistas

    Kol LT bus kompensacinė santvarka tol ir bus sąskaitos “pagal formules” ir žolė žaliuos. Mokės monopolinikui kas kiek išgalės, o jeigu kas neišgalės tai bus paremtas socialiai.
    Parama pasireiškia tuo kad iš mūsų visų bendros kišenės monopolininkui sumokama pageidaujama suma. Tik jau kaip kompensacija nepasiturintiems.
    Įdomu kokią monopolininko pajamų dalį sudaro pajamos iš kompesacijų? Kas nutiktų jeigu jis šios dalies netektų?

    O apie renociją tai bendradarbių patirtis: Sumanė apsišiltinti savo daugiabutį, nuėjo į savivaldybę, gavo “sertifikuotų, konkursuotų” rangovų sąrašą.
    Nepaisant didžiulės konkurencijos tarp jų visų, abu (du tai juk jau daugiskaita :) ) užsiprašė ~100 pinigų. Iš kurių ~15% buvo pažadėta kompensuoti iš mūsų bendrų pinigų – biudžeto.
    Kaimynai pasitarė ir užklausė sąmatų iškitų, valstybiniu mąstu netinkamų, rangovų (nu nesugeba jie teisingai dalyvauti konkursuose). Gavo sąmatą tiems patiems darbams ~70 pinigų. Ir be jokių “šešėlių”.
    Atsirenovavo namą be valstybės paramos, butuose tapo daug šilčiau (pasiektas numatytas pagrindinis tikslas), o sąskaitos nepamažėjo ( niekas to ir nesitikėjo).
    Tai argi skelbs kas tokią “sėkmės istoriją” renovacijos reklamose? Reklamos juk finansuojamos iš to pačio fondo..

    Kaip sako viena draugas – “kad pasikeistų kažkasį gera reikia karo, maro ir bado…”
    O aš manau kad tereikia sąžinės. Ir ne “skaidrumo”, būtent sąžinės. “Skaidrumas” politikoje pradėtas vartoti kai kažkam gerklėje pradėjo strigti tikrasis terminas.
    O sąžiningi visi pasidarys kai taps rizikinga ir neapsimokės būti nesąžiningu… O čia jau kita ilga pasaka.

  5. azartas

    Šį rudenį mūsų penkiaaukščiui siūles užglaistė. Rezultatas: nuo rimto “dūbako” praeitą žiemą iki trumpų rankovių šią žiemą. Kainavo nepilni 50 litų vienam butui.

  6. Augustas

    Trasų niekas nerenovuos, kaip ir nestatys naujų biokuro katilų, nenaudos kitų alternatyvių ir pigesnių energijos šaltinių. Ir tai bus tol, kol AB “Vilniaus šilumos tinklai” nuomos sutartis bus palikta “Vilniaus energijai” / ICOR / Rubicon įmonių grupei. Nes gi kam tą daryti ir investuoti savus pinigus, kol gali ir toliau taip pat sėkmingai pardavinėti brangesnes Rusijos dujas ir uždirbti tą pačią pelno maržą nieko neinvestuodamas.

    • Augustas

      Beje, kam nepatinka didelės sąskaitos ir manote, kad jas apskaičiavo neteisingai, kreipkitės čia, gal padės :) )
      Bendrovės „Vilniaus energija“ prezidentas Linas Samuolis po susitikimo su Vilniaus meru teigė, jog asmeniškai garantuoja, kad visos sąskaitos už šilumą vilniečiams yra teisingos. „Visus vilniečius, kuriems kyla klausimų dėl sąskaitų pagrįstumo, kviečiu būtinai kreiptis į bendrovę. Jeigu paaiškėtų, kad nors viena sąskaita neatitinka faktinio suvartojimo, esu pasirengęs asmeniškai kompensuoti skirtumą“, – sakė L. Samuolis.

    • Klysti. “Vilniaus energija” (o tiksliau Dalkija) turi DIDŽIAUSIĄ Lietuvoje biokuro katilą.
      ex “Rubikonas” yra labai suinteresuotas biokuro svarba. Tai vienas is ju bizniuku.

      • murzius

        oi hebryte klystat, ne ti rubikonas biokuru suinteresuoti, dar yra ir kitu …

  7. Tamosius

    Net jei visi namai pirktu “siluma” pagal skaitikli, vistiek visi moketu uz zolytes auginima, nes pagal dabar galiojancius istatymus silumos gamintojas is principo negali patirti nuostoliu. Jei nuostoliu jis patiria, jis nesa balansus i kainu komisija kuri pakelia tarifa.
    Kodel gi tarifas Lietuvoje toks aukstas, nepagalvojot? Kad kazkas sumoketu uz zolytes auginima.
    Vienintele iseitis yra apmoketi ne pagal tarifa, o pagal duju kaina + pateikimo mokestis.
    1m3 duju yra lygus 11kw energijos, zinant duju kaina, nesunku apskaiciuoti kiek namas isnaudojo silumos. Plius reiketu sumoketi silumos pateikimo mokesti (na pvz 1000Lt daugiabuciam namui per menesi), ir kiauros silumos trasos bei katilu naudingumo koeficientai liktu silumos gamintoju galvos skausmu.
    Problema ispresta.

    • Moldovoje gali pirkti arba dujas, arba silta vandeni. Spekite ka perka? Uz tai visi daugiabuciai su kaminais :)

    • kiras

      >1m3 duju yra lygus 11kw energijos, zinant duju kaina…

      Su tokia prielaida pasiskaičiavau ar apsimoka sava katilinė: praeitą mėnesį šilumos sunaudojau 588kWh (Kaunas, naujas namas, atskiri skaitikliai), dalinam iš 11 =53,45 kub., dauginam iš dujų kainos 1,87Lt = 99,96Lt. Tarkim, nuosavos katilinės n. koef. =70%, tai gaunasi 76,36 kub. ir 142,8Lt

      Už šildymą mokėjau 154,53Lt. Vadinasi brangiau, bet nestipriai. Katilinės nėra, reiktu investuot, bet čia visam namui ir neaišku kokios kainos. Abejoju ar atsipirktu, nebent dujos urmu pigiau, arba šiluma neprotingai brangs (2009-01 pabrango dvigubai).

      Nerenovuotam name kainų santykis turėtu būti panašus, bet sumos daug didesnės, tai sava katilinė galėtu atsipirkti. Ypač jei šilumos kainos prieš ir po renovacijos įsigudrina nesiskirti >:-(

      Su sava katiline, būtų vienu monopolistu kainų grandinėlėje mažiau, tai ir situacija mažiau įtempta.

      • nb

        1m3 dujų yra apie 9,3 kWh, tačiau dujinių katilų naudingumo koeficientas paprastai didenis ir siekia 80 – 100 (kondensaciniai). Dujų kaina, šiek tiek neteisinga, jei naudotų daugiabutis namas, suvartotų virš 20000 per metus, kaina 1,44 Lt.

    • Kas šilumos tinklams trukdys paskaičiuoti šilumos pateikimo kainą daugiabučiui taip, kad atsipirktų ir žolės auginimas ir visą kitą? Realiai situaciją išgelbėti gali tik laisvesnė šilumos rinka ir konkurencija.

      • Tamosius

        Kaina negaletu buti keiciama silumos tiekejo, kuris laimejo konkursa visa nuomos laikotarpi.

        • Maža smulkmena – reikia, kad būtų daugiau negu vienas šilumos tiekėjas. Būtų nerealiai įdomu, jeigu taip būtų. Aš nelabai domėjausi, bet ar yra kur Lietuvoje, kad taip būtų?

        • nb

          atsakau kitoks. gamintojų yra, bet tiekėjai superka kitų gamintojų šilumą. šilumos sektoriuje trčiųių šalių dayvavimo nėra, kaip kad dujose.

  8. 1) energijos šildymui poreikis sumažėja iki 40-60% ankstesnio lygio
    2) buto vertė pakyla ~20-30%
    3) komfortas sunkiai palyginamas

    paradoksalu, tačiau renovacijos investicijų atsipirkimo terminas – darbų pridavimo aktas. nuo to momento bet kuris gyventojas gali parduoti butą ir gauti pliusą, t.y. užsidirbti (grubiai: 200K butas prieš, 20K investicijos, 250K butas po renovacijos = 30K pliusas per ~9-15 mėn. laikotarpį nuo pirmojo balsavimo iki darbų pridavimo)

    dėl “kai visi bus renovuoti, fiksuota kaina pakils” – dabar, pvz. Vilniuje, dujų kainos dedamoji kWh kaštuose ~80%. Net jeigu likusi 20% dalis išliks nekintanti, tai dujų poreikį galima sumažinti 40-60% –> išvadas darykit patys

    juokingiausias pavyzdys iš paskutinio daugiabučio (naujasis finansavimo modelis) Panevėžyje:
    a) jaunas pilietis (~30 m.) pagaliau pasirašė renovacijai
    b) atsiuntė klausimą, kur pervest visą sumą iš karto
    c) nespėjo nueiti į banką
    d) vakare išgėrė su draugais ir sumastė “verslo planą”
    e) įdėjo visą sumą terminuotu indėliu su ~5% metinėmis fiksuotomis palūkanomis
    f) pasiėmė paskolą renovacijai su 3% fiksuotomis metinėmis palūkanomis

    p.s. dėl “kodėl nėra reklamos apie gerus pavyzdžius”? žr. http://www.atnaujinkbusta.lt/index.php/lt/g/atnaujink-busta/pavyzdziu-galerija // tokių pavyzdžių tiražavimo žiniasklaidoje idėją neseniai gerbiami Seimo nariai taršė kaip beviltišką norą eikvoti valstybės pinigus..

    • anoniminis bailys

      1) energijos poreikis sumazeja, pinigu poreikis nesumazeja, nes dauguma zmoniu ima paskola ir moka paskola +mokesti uz sildyma.
      2) Pakilimas yra labai salyginis, rinkos kaina ziurint is pardavejo puses lyg ir pakyla, bet pirkejas dazniausiai rinksis buta pigiau, o jei reikes renovuosis poto, Beto kas atsitiks su tuo 20 – 30%, kai bus renovuota puse daugiabuciu?
      3) na nezinau, as gyvenu komfortiskai, nemaciau kad kasnors gyventu prie +16, gal kokiose nors “chrusciovkese” ir buna.

      Dar galiu prideti, kad jauni ambicingi zmones, ziuri skeptiskai i situos kolukius vadinamus daugiabuciais, dauguma nenori juose gyventi, o tuo labiau investuoti i juos, o dar labiau nenori imti paskolas, kad investuoti i tas byrancias dezes :) Psichologiskai mane gasdina mintis, kad ateinancius 15 metu gali tekti gyventi kolukyje.

  9. [...] commonsense.lt užkabino renovacijų ir šildymo temą, kuri priminė apie mano name pasiūlytą ‘remontą’. Kabutėse, nes tas remontas apima [...]

  10. Žvėryno bendruomenės atstovas

    Sveiki, commonsense.lt, ir visi, kas domitės šilumos kainomis.
    Jums bus įdomus mūsų bendruomenės pareiškimas:

    Žvėryno bendruomenė šiandien kreipėsi į LR Vyriausybės atstovus, prašydama įtraukti į sausio 25 d. vyksiančio pasitarimo dėl šildymo kainų posėdį ar darbo grupę mūsų bendruomenės valdybos pirmininko pavaduotoją, teisininką Paulių Markevičių. Manome, kad sprendžiant visuomenei svarbius klausimus valstybės institucijos turėtų daugiau bendrauti ir įsiklausyti į visuomenės atstovų nuomonę. Kadangi Žvėryno bendruomenė aktyviai domėjosi šia problema, o į P.Markevičių kreipėsi labai daug žmonių iš visos Lietuvos, todėl rašte LR Vyriausybei išdėstėme mūsų samprotavimus dėl gyventojų teisių pažeidimų.

    Šilumos vartotojai, kurių teises saugo Lietuvos Konstitucija ir ES teisės aktai, skundžiasi, kad šilumos kainų nustatymas, o ypač šilumos paskirstymas, yra visiškai neskaidrus, nesuprantamas ir galimai korupcinis, nes galiojantys teisės aktai neleidžia vartotojams individualiai reguliuoti šilumos tiekėjų nuotoliniu būdu skiriamo šilumos kiekio, sudaro sąlygas šilumos tiekėjams šilumos apskaitoje naudoti metrologiškai nepatikrintas apskaitos sistemas. Pagrindinę vartotojo teisę pirkti prekes ir paslaugas savo nuožiūra valdžia ir šilumos tiekėjai visomis išgalėmis riboja net ir tais atvejais, kai žmonės nori keisti šildymo būdą ir nebevartoti centralizuotai tiekiamos šilumos.

    Visą Vilnių apraizgiusi metrologiškai nepatikrinta šilumos punktų nuotolinio (telemetrinio) valdymo “RubiSafe” sistema atėmė bet kokią gyventojų teisę patiems spręsti kiek vartoti šilumos. Dar daugiau, ši nuotolinio valdymo sistema yra visiškai nekontroliuojama, netikrinama ir sudaro korupcines sąlygas šilumos, o kartu ir dujų tiekėjams nepagristai lobti dirbtinai nuotoliniu būdu didinant tiekiamos šilumos tiekius. Šiuo metu nėra jokių objektyvių ir patikimų priemonių sukontroliuoti, ar šilumos tiekėjai dirbtinai nedidina tiekiamos energijos kiekio, pavyzdžiui užprogramuodami slėgio didinimą vamzdynuose arba tam tikromis valandomis užkeldami temperatūrą, kad tik nekristų šilumos pardavimai. Tokios korupcinės galimybės iš esmės pažeidžia vartotojų teises, kurias “gina” valstybė.

    Pavyzdžiui, mūsų seniūnijos Paribio gatvės 28 name įrengtame UAB „Vilniaus energija“ priklausančiame šilumos punkte gyventojai buvo priversti demontuoti metrologiškai nepatikimą nuotolinio valdymo sistemą, nes šilumos tiekėjas vis keisdavo pačių gyventojų pasamdyto šilumos specialisto parinktus šildymo parametrus, versdamas gyventojus vartoti daugiau šilumos, nei reikėjo. Lauke esant +12 temperatūrai spalio mėnesį šis namas buvo kaitinamas lyg lauke būtų -20 laipsnių šalčio. Vamzdynuose cirkuliavo beveik verdantis šilumnešis. Todėl gyventojai demontavo nuotolinio ryšio antenas.

    Be to, Paribio 28 namo ir daugumoje vilniečių daugiabučių namų šilumos punktuose esančių matavimo priemonių (šilumos apskaitos sistemų) rodmenys yra nuskaitomi ir perduodami šilumos tiekėjui nuotoliniu būdu. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/22/EB dėl matavimo priemonių 1 priedo „Esminiai reikalavimai“ 10.4 ir 10.5 punktus, nustato, kad tiesioginio pardavimo prekybiniams sandoriams skirta matavimo priemonė turi būti suprojektuota taip, kad, įrengus ją pagal paskirtį, matavimo rezultatas būtų pateiktas abiem sandorio šalims, o matavimo priemonės displėjaus rodmuo yra matavimo rezultatas, pagal kurį nustatoma mokama kaina, ir todėl nuotolinio duomenų perdavimo kanalas, naudojamas atsiskaitymo duomenų surinkimui, turi būti metrologiškai kontroliuojamas. Tačiau Paribio 28 namo šilumos apskaitos rodmenų nuotolinio perdavimo sistema nėra metrologiškai patikrinta, nors matavimo priemonė su nuotoliniu (telemetriniu) duomenų perdavimu yra vertinama kaip matavimo sistema ir todėl metrologinė patikra turi būti atliekama kaip matavimo sistemai, atitinkamai įforminant patikros rezultatus (Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2010 m. lapkričio 15 d. įsakymo Nr. V-107 „Dėl matavimo priemonių su nuotoliniu (telemetriniu) duomenų perdavimu metrologinio įteisinimo“ 2 p.). Tačiau Metrologijos inspekcija iki šiol nesiima jokių veiksmų padėčiai taisyti, nors privalo.

    Dar daugiau, ieškovė UAB „Vilniaus energija“, kuri yra ir karšto vandens tiekėja, pažeisdama minėto nutarimo ir kitų teisės aktų reikalavimus, šilumos ir karšto vandens apskaitai Paribio 28 name iki šiol naudoja metrologiškai nepatikrintus gyventojų butuose įrengtus karšto vandens skaitiklius, nes pagal šiuos skaitiklius šilumos vartotojai deklaruoja suvartoto karšto vandens kiekį, pagal kurį apskaičiuojama pašildymui suvartota šiluma, kuri atimama iš bendro namo suvartotos šilumos kiekio, o likutis yra paskirstomas visiems vartotojams kaip namo šildymas. Paribio 28 name nuolat susidaro karšto vandens trūkumai (apie 400-500 kub. m. per metus), o šio karšto vandens pašildymo sąnaudas UAB „Vilniaus energija“ neteisėtai įtraukia į butų ir bendro naudojimo patalpų šildymą. Nors name yra įrengtas įvadinis karšto vandens skaitiklis, kuris taip pat metrologiškai nepatikrintas, tačiau UAB „Vilniaus energija“, pažeisdama metrologiją reglamentuonančius teisės aktus ir šilumos paskirstymo metodikas, šilumos paskirstymui naudoja gyventojų deklaruoto karšto vandens kiekius pagal metrologiškai nepatikrintus karšto vandens skaitiklius, versdama pareiškėją mokėti už šilumos energiją, kurios jis faktiškai nesuvartojo. Tačiau ir šiuo atveju Metrologijos inspekcija iki šiol nesiima jokių veiksmų padėčiai taisyti,
    nors privalo.

    Iki šiol visi Vilniaus vartotojai yra klaidinami, kas yra jų karšto vandens tiekėjas, nors Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra nustatęs, kad UAB „Vilniaus energija“ yra karšto vandens tiekėja Vilniuje. Šio teismo kolegija 2003 m. gegužės 12 d. nutartyje civ. byloje 257-oji daugiabučio namo savininkų bendrija v. UAB „Vilniaus vandenys“ ir UAB „Vilniaus energija“ (Nr. 3K-3-579/2003, kat. 37.1; 40.2; 40.5) konstatavo, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą pripažinti, jog UAB “Vilniaus vandenys” yra ir karšto vandens tiekėjas. Iš byloje esančios 1999 m. lapkričio 29 d. sutarties matyti, kad šilumos energiją šildymui ir karštam vandeniui paruošti bendrijos gyventojams parduoda (tiekia) UAB „Vilniaus energija“. Taigi šilumos energijos (karšto vandens) pardavėjas yra aiškus, o aiškūs faktai nereikalauja teisminio pripažinimo. Ta aplinkybė, jog UAB „Vilniaus energija“, parduodama gyventojams šilumos energiją, šiai prievolei vykdyti pasitelkia ir kitus asmenis (taip pat ir UAB „Vilniaus vandenis“), nėra pagrindas daryti išvadą, kad UAB „Vilniaus vandenys“ yra ir šilumos energijos (karšto vandens) pardavėjas. Pagal CK 6.38 straipsnio 4 dalį, jeigu skolininkas vykdydamas prievolę, naudojasi kitų asmenų pagalba, tai prieš kreditorių už tinkamą prievolės įvykdymą lieka atsakingas pats skolininkas.“

    Lietuvos teisės aktai nustato, kad vartotojai, įskaitant daugiabučių namų gyventojus už karštą vandenį moka pagal savo butų skaitiklių rodmenis. Kaip žinome, karšto vandens kainos pagrindiniai komponentai yra šalto bazinio vandens kaina ir šilumos, sunaudotos jo pašildymui, kaina. Karšto vandens, parduoto pagal butų skaitiklius, kiekis sudaro tik dalį viso pašildyto vandens.

    Skirtumas yra gana ženklus: 28,2%. Tai taip vadinamas „nepaskirstytas“ vanduo. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 4-258 „Dėl šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ 338 p. nustato, kad tuo atveju, jeigu karšto vandens tiekėjas nėra įvykdęs visų savo prievolių sutvarkyti karšto vandens apskaitą daugiabučiame name, nustatant mokėjimą už karštą vandenį, su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotas šilumos kiekis negali būti priskirtas ir išdalijamas sumokėti buitiniams karšto vandens ir šilumos vartotojams, o jeigu jis jau buvo priskirtas ir išdalytas, atliekamas perskaičiavimas.“ Tačiau karšto vandens tiekėja iki šiol nesutvarkė šildymo bei karšto vandens apskaitos, todėl UAB „Vilniaus energija“ negali šilumos apskaitai paskirstymui naudoti metrologiškai nepatikrintų skaitiklių duomenis, nes įstatymai tai draudžia. Be to, tai tokie netikslūs duomenys pažeidžia vartotojų teises, nes nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotą šilumos kiekį priskiria ir išdalina sumokėti buitiniams karšto vandens ir šilumos vartotojams Paribio 28 name, tuo sistemingai pažeidinėdama vartotojų teises.

    Šilumos tiekėjų standartinių šilumos vartojimo sutarčių nesąžiningumą pripažino Vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2010-10-26 nutarimu Nr. 10-654, tačiau pagal šias sutartis šilumą iki šiol vartoja šimtai tūkstančių vilniečių.

    Be to, šilumos tiekėjai iki šiol neįvykdė 1997 m. gruodžio 31 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 1507 reikalavimo atsakovui įrengti šilumos apskaitos prietaisą bute, kaip to reikalauja šio nutarimo 1.3 punktas, nustatantis, kad dujų, elektros ir šiluminės energijos, šalto bei karšto vandens tiekėjai (toliau vadinama – tiekėjai), kurie su vartotojais yra sudarę dujų, elektros ir šiluminės energijos, šalto bei karšto vandens tiekimo ir vartojimo sutartis, įrengia jiems (taip pat pakeičia netenkinančius apskaitos reikalavimų arba pasibaigus eksploatavimo terminui) šiluminės energijos (išskyrus šilumos apskaitos prietaisus, įrengiamus pramonės įmonėse, vartojančiose šiluminę energiją technologiniams procesams), dujų, elektros energijos, šalto bei karšto vandens apskaitos prietaisus. Apskaitos prietaisus tiekėjas perka ir juos įrengia bei keičia savo lėšomis.

    Šilumos apskaitos prietaisai gyventojų butuose turėjo būti įrengtas iki 1998 m. spalio 1 d. (2.1 p.). Be to, gyventojai iki šiol savo lėšomis prižiūri ir išlaido šilumos punktų įrangą, kuri priklauso šilumos tiekėjams, nors Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2010-10-19 raštu Nr. R2-1693 nusprendė, kad pagal Šilumos ūkio įstatymo 28 straipsnio 5 dalį, Šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjas yra atsakingas už jam nuosavybes teise priklausančių gyvenamųjų namų šilumos punktų įrenginių priežiūrą (eksploataciją). Iki šiol gyventojai moka ir už jiems nepriklausančių šilumos punktų suvartotą elektros energiją, nors šios sąnaudos jau yra įtrauktos į šilumos tarifą, tuo iš esmės pažeidžiant vartotojų teises ir sudarant sąlygos šilumos tiekėjams turtėti be pagrindo.

    Daugiau informacijos :

    Paulius Markevičius – 860298098; paulmark@gmail.com

    • murzius

      Pauliau,
      ar yra kas tyres ex.rubikono “vertes grandines” itaka valstybes saugumui.

      gaminam biokura + gaminam sildymo katilus -> Gaminam siluma -> Perdudam siluma i nama -> gaminam patys matavimo prietaisus + patys juos montuojam name -> patys aptarnaujame ir reguliuojame savo silumos mazga ir savo prietaisus -> patys inicijuojame renocija -> patys renovuojame ir vel is pradziu ….

  11. Aurimas

    Mano namo (180 kv.m) sildymas salciausiu metu praejusia ziema kainavo ~300 Lt. Sildau dujomis. Siulyciau renivuijantis namus atsijungti nuo centrinio ir statyti dar ir savo dujine katilime, nereikes sukti galvos del trasu nuostolio – kurie akivaizdu dideli. Kadabgi stebuklu nebuna – santykinai sildyma turetu buti panasus kaip ir pas mane. T.y. 60 kv.m per menesi kainuotu apie 100 Lt. Va cia jau ir neblogas ROI.

    • murzius

      super, tik tautai paaiskink , ka reiskia tavo ROI, nes ne visi tokie protingi :) , todel ir moka kosmosa “kubikui rubikui” uz paslaugas.

      arba isvardink ir kitus rodiklius jei juos zinai EVA, ROE, EBIT, EBITDA , NPV ir t.t.

  12. Manau, kad šilumos tinklams nusispjauti, ar tos šilumos namas sunaudos daugiau, ar mažiau, tuo pačiu ir į renovaciją nusispjauti. Šilumos įmonė tik degina kurą, o gautą šilumą atiduoda namams. O va kuro tiekėjas jau suinteresuotas, kad šilumos įmonė to kuro sudegintų daugiau. Taip pat kalbant apie renovacijų programas nereikia užmiršti ir krizę išgyvenančių statybos įmonių. Kodėl Dargis taip “stumia” renovacijos programas?

    • Paulius Paulaitis

      “Manus manum lavat” (“Ranka ranką plauna”).
      Beabejo čia visur ir susikerta visų interesai. Sedėti sau ramiai ir laukti, kada kas sutvarkys visą šią painiavą beprasmiška. Piktintis reikia, bet net ir tai, racionaliai žiūrint, juk nepadeda. Reikia ieškotis išeičių pačiam (patiems namo gyventojams tai būtų puiki proga susipažint ir savų interesų vardan brendradarbiaut pradėt). Gal tikrai geriausias kelias savo katilinę turėt? Gal renovuotis? Ar užteks tik smulkaus “siūlių užglaistymo”? Kiekvienu atveju tikriausiai atsakymas atskiras ir niekas universalaus recepto nepasiūlys.

  13. murzius

    Ei Renovacijos zinovai …. ?

    zodis “renovacija” gramatiskai yra geras ir teisingas, taciau ” renovacija lietuviskai” tampa keiksmazodis tautosakoje.

    Zmonems bandoma ipirsti jos nauda, bet kokia ta nauda ???

    - Juk “tautai” reikia ne konforto naudos (kam reikia konforto tas jau senai savame name gyvena).
    - “Tautai” reikia ekononines naudos, kad po renovacijos seima pradetu taupyti pinigus, o ne siluma.

    Paklauskite, bet kokio praeivio gatveje, kokios jis NAUDOS tikisi is renovacijos ar kitokio pavadinimo namo atnaujinimo. Aisku, kad ekonomines.

    O ka “stumia” Rubikonas ir jo nupirkti politikai

    Durniu stumia bukai “tautai” , “gyvesite konfortiskiau”, “buto verte padides”, ” namas graziau atrodys” ir t.t.

    Zodziu masto “savo” standartais, kai naudoja ne savo pinigus ir asmeniskai (t.y. savo asmeniniu fizinio asmens turtu) neatsako uz paskolas. Kaip tik “visada pasiryze” jusu paskola laiku “isisavinti”. Va toks biuzetas

    Jus pasiskolinkite, o mes “isisavinsime”

  14. Taškas

    Renovuoti būtina, nes tai:

    *sumažins energetinių resursų sunaudojimą ir faktiškai padidins “neprigulmybę”
    *padidins gyventojų komfortą – net praeiviams malonesnis vaizdas
    *prailgins pastatų amžių ir vertę, net jei tai- tik palikuonims
    *etc

    Iš kur tik lėšų tam gaut – va, kur klausimas.

    Gaila, kad pavėluotas… Net lenkai mus aplenkė – jie susigriebė prieš kelis dešimtmečius.
    Reiktų užlaužt EU – kad kompensuotų skriaudą už nepagrįstai uždarytą Ignaliną.

    Balsas tyruose. Bet ne toks jau kvailas :(

  15. Tadas

    Gyvenau (nuomavau) bute Vilniuje, tiek prieš renovaciją, tiek po jos. Šildymo sąskaitos sumažėjo daugiau nei perpus. Už 60 kvadratų 160 Lt gruodžio mėnesį tikrai nelabai baisu. Namie net per didžiausius šalčius šilumos sočiai. Šeimininkas už renovaciją mokėjo viską iš karto, tai išankstiniais paskaičiavimais jam renovacija atsipirks per 5 metus.

    Tačiau, reiktų iš karto paminėti, kad renovacija renovacijai nelygi. Yra labai daug niuansų, dėl ko gali nusisekti arba nepasisekti. Beje, Kubiliui ir visiems valdžios vyrams kalbant apie renovaciją reiktų pasidomėti, ką veikia universitetuose studentai….Kasmet yra tiek daug puikių darbų padaroma renovacijos tema su palyginimais, apklausomis ir visais kitais tyrimais, kad nereikalingos jokios specialios komisijos, kurios metus laiko snaudžia kabinetuose……..užtektų paimti vien išlaidas kavai, kurią išlaka tie tinginiai, padaryti akademinį konkursą ir universitetai per porą savaičių pateiktų tokius tyrimus ir skaičiukus, kad visiems ministrams beliktų žagsėti.

  16. Apie trasų renovaciją. Nebėgsiu dabar fotkinti, bet jei kam LABAI reik – galiu. 2010m. vasarą/ rudenį keitė šildymo trasas Vilniuje Žirmūnų gatvėj. Visi džiaugiamės, kad trasos naujos, bet labiausiai džiaugiamės, kad net sniego nukasti nuo šaligatvių žiemą nereikia. Šaligatviai virš tų trasų taip gražiai nutirpę, sausutėliai… Kiekvienas kiemsargis tokių gali pavydėti… Monopolija tam ir yra, kad gautų pinigus. Teisybės čia ieškot neverta :( bliamba, kaip apmaudu…
    Sorry, komentarų neskaičiau, gal nepataikau, bet labai norėjos pasakyt :)

  17. Pilietis

    Kas dar galvoja apie renovacija siulau pasinagrineti 2 nuorodas:

    http://www.atnaujinkbusta.lt/

    http://www.lsta.lt/files/silumossuvartojimas/Suvartojimas%202010%20gruodzio/1_Suvestine_gruodis_pagal%20imones_1.xls

    Ir patys pasidarykite isvadas.

  18. Influ

    Kaimyninis namas yra visiškai atsijungęs nuo centralizuoto šilumos tiekėjo ir turi savo dujų katilinę. Šildymo kaina už 70kvm butą buvo 300lt, kai mūsų name ~400lt. Čia gal sutaupymas ir ne per didžiausias, bet vandens kaina vos ne dvigubai mažesnė, gyvatuko mokestis trigubai… ir čia su ne pačia naujausia dujų katiline. Bet juk technologijos žengia į priekį. Yra visokių variantų, kaip šilumos siurbliai, saulės kolektoriai ir t.t. Ir visą šitą reikalą finansuoja dabartinė renovavimo programa su 3% palūkanom. Tik kad mūsų name pilna kompensacijas gaunančių “vargšų”, kuriems viskas dzin, ir nubalsuojam susirinkimuose, kad namui nereikia nei nuosavos katilinės nei renovacijos.

  19. nb

    Žaliuojančios trasos yra pati mažiausia problema. Per pastaruosius 10 metų už ES babkes buvo renovuota absoliuti dauguma LT šilumos trasų. Problema yra netinkamos koncesijos sutartys. Ir vertės grandinės monopolizavimas. 70 procentųy biokuro rinkos priklauso vienai įmonei, kuri pati iš savęs tą biokurą ir perka + aptarnavimo ir administravimo monopolis + manipuliavimas finansais + viešieji pirkimai, štai ir gaunate 5 – 10 centų kainos priedą prie kilovatvalandės.

  20. [...] nemažai informacijos apie tai kad esame lengvai tariant kvailinami. Filtrą padėjo pralaužti Commonsense straipsnis, o vėliau žinoma, to paties, žymiojo visų Lietuvos Internetų proto krušimo profesorius [...]

  21. neimaras zubrickis aka capanadeilas

    man nesvarbu, kad trasos zaliuoja zaliai, bet as nemoku tiek, kiek moka nerenovuotu senu namu butu savininkai. trasos visad sildys miesto zeme, bet gi silumos energija skaiciuojama namo ivade :)

    • Alius

      Aga… o kaina už kilovatą kaip nustatoma? Pagalvojai? Jei pradėtų skaičiuoti nuo buto įvado ir kaina būtų dvigubai didesnė, irgi sakytum, kad nesvarbu?
      Nesvarbu yra nuo kur skaičiuojama… svarbu yra tik tai kiek tu asmeniškai turi sumokėti.

  22. [...] nemažai informacijos apie tai, kad esame, lengvai tariant, kvailinami. Filtrą padėjo pralaužti Commonsense straipsnis, o vėliau žinoma, to paties, žymiojo visų Lietuvos Internetų proto krušimo profesorius [...]

  23. [...] Taip. Taip išeina, jog elektra šildytis yra pigiau negu centriniu šildymu Vilniuje. Ir vėl masto ekonomika nesuveikė. Gal tai dėl to, kad šildomi miesto keliai, šaligatviai ir pievos? [...]

Jūsų komentaras