TLS – taika tarp metodikų

Neseniai gavome laišką iš skaitytojo, kuris norėjo sužinoti pagrindinius skirtumus tarp LEAN ir TOC.

Jeigu bučiau gavęs laišką prieš 10 metų, tai būčiau galėjęs ta tema parašyti knygą, o dabar? Kuo labiau giliniesi į metodikas, tuo labiau supranti, kad viskas buvo sugalvota kelis tūkstančius metų iki manęs. Tiesiog kiekvienas žmogus skirtingai interpretuoja žodžius, todėl tą patį bandoma papasakot įvairias terminais ar skirtingais pavyzdžiais. O jau žmogui pasirinkti, kuris variantas labiau jam tinka. Todėl galima rinktis pagal skonį, kas jums labiau patinka – LEAN, TOC ar Six Sigma. Skirtumai yra, ir jie niuansuose, nors bendras tikslas yra gerinti procesus.

Paimkime tokia sritį kaip medicina. Jos tikslas gydyti. Dar prieš kokius 300 metus vienas daktaras darė viską, o dabar skirtingų daktarų yra nesuskaičiuojamas kiekis. Kodėl taip atsitiko? Greičiausiai dėl specializacijos, nes ten, kur fokusas (t.y. specializacija), atsiranda puikūs rezultatai. Ir turbūt negalime pasakyti, kuri specializacija geresnė. Viskas priklauso nuo to, kuo ligonis serga. Bet jeigu kreipiamės į medicinos įstaigą, tai grubiai galime sakyti, kad jūs praeisite šiuos etapus: diagnostika, gydymas, reabilitacija ir turėsite laikytis tam tikro gyvenimo būdo taisyklių. Kiekvienam etapui reikalingi daktarai – skirtingi. Kaip ir skirtingos metodikos su savo unikaliais įrankiais.

Taigi TOC (Theory Of Constraints) – tai metodika, kuri reikalauja analizuoti visą sistemą, ieškant kertinių sistemos taškų. Kertiniai taškai nulemia visos sistemos našumą. Jeigu medicinos terminais, tai labiausiai atitiktų diagnostiką. Reikia surasti, kur sistemoje kažkas veikia neteisingai.

LEAN metodika koncentruojasi į pridėtinės vertės nenešančių veiklų šalinimą. Medicinoje tai atitiktų gydymo etapui, nes šaliname priežastis, kas neleidžia konkrečiam organui normaliai funkcionuoti.

Six Sigma, tai kokybė. Bet kaip mes ją suprantame? Aš stengiuosi vadovautis kuo paprastesniu supratimu. Yra sukurtas šablonas. Ir jeigu jį kopijuojame, tai kopija neturi nukrypti nuo originalo. Jeigu bus nukrypusi daugiau negu numatyta, gauname broką. Medicinoje reabilitacijos etape jūsų organizmą stengiasi privesti prie sveiko žmogaus normų. Ir ten, kur yra nukrypimas (neva brokas), imamasi veiksmų. Beje, kai išleidžia iš gydymo įstaigos, jums įduoda visą pluošta rekomendacijų. Čia jūs turėtumėte imtis Six Sigma metodikos ir nenukrypti nuo rekomendacijų, nes kitaip gausite broką t.y. atsinaujinančią ligą.

Taigi kiekviena metodika koncentruojasi į tam tikrą klausimą. TOC labiau į klausimą „kur blogai?“, LEAN – „kaip greitai viską pakeisti, kad būtų gerai?“, o Six Sigma – „kaip garantuoti, kad pakeitimai išliktų?“.

Aišku, šie klausimai yra sąlyginiai, nes metodikos nestovi vietoje ir vystosi. Tiksliau – susilieja. Tarkim, LEAN deklaruoja, kad nėra prasmės jos naudoti visur ir viskam, reikia pirmiausia nustatyti, kur apsimoka. Ir tada gali rasti nuorodas į TOC, o kam TOC terminai gali pasirodyti nesuprantami, tai galima surasti sutrumpintą vertimo variantą LEAN metodikos VSM skyrelyje. Six Sigma irgi nestovi vietoje, todėl dalį LEAN metodikos idėjų pasiskolino ir įvardijo savo terminais.

Mano paminėtos metodikos tiesiog papildo viena kitą, ir jas naudojant reikia neužmiršti, kad kiekvienai ligai yra savo vaistas, o konsultantas, kaip geras daktaras, turi parinkti tinkamą metodiką problemai spręsti. Ir bėkite nuo tokių konsultantų, kurie sako, kad TOC  ar LEAN yra pati geriausia metodika, nes tai skamba, kaip aš turiu vaistą nuo visų ligų. Tokiais vaistais jau senai niekas netiki.

Nuo 2005 nemažai konsultantų dirba, siekdami apjungti visas šias tris metodikas po pavadinimu TLS arba dar kitokiais sutrumpinimais. Mes dabar galime stebėti, kaip įvairios metodikos apjungiamos į visumą, į kažką tokio panašaus, kaip sveikatos apsauga. Šiuo atveju turiu minty sistemą, bet ne eiles mūsų poliklinikoje :)

komentarų yra lygiai 12

  1. O santykiai su ISO/kokybės-valdymo sistemom kokie?

    Bent jau ISO diegimai baigiasi sulig sertifikato gavimu :) Skamba kaip taškas Six-Sigma naudai.

    • Cia reikia prisiminti istorija, pradziai buvo TQM, poto TQM II, poto ISO, o dabar Six Sigma. Visais atvejais esme nesikeite, keitesi tik pavadinimas. Visais atvejais kokybe buvo taikoma visur, ir beabejo toks visuotinis taikymas jokios naudos neatnese. Ypatingai norint gauti nors minimalius rezultatus, reikia keisti imones darbuotoju kultura ir mastysena. Todel lengviausia tiesiog gauti sertifikata ir nesukti sau galvos kaip pakeisti darbuotoju elgsena ir poziuri. O va be sito teigiamu rezultatu nebus. Nu dar reikia pamastyti, kur naudoti, tik va vadovams lengviau isleisti 40 tukst. lt. negu mastyti, kur reikia naudotis ISO teigiamais privalumais.
      Six Sigma pasimoke, ir todel kainuoja kelias desimt kartu daugiau, va kai tiek sumoki, turi gauti nors kokius rezultatus, nes kitaip bus ismesti pinigai i bala. Todel gaunami truputi geresni rezultai negu ISO. Bet siaip tai gera kokybe, jau yra rezultatas gerai stvarkytu procesu. O bandymas gauti kokybe turint chaotiskus procesus lygus savizudybei.

      • O ką daryti norint kokybę gauti “lowspenderiams” :) ? Alternatyvų yra ?

        • Alius

          Yra.
          Reikia nusipirkti knygutes (kainuoja sąlyginai pigiai), perskaityti, pasimokyti ir taikyti praktikoje.
          Konsultantas tau neasakys dau naujo… pagrinde už tavo pinigus tau suteiks impulsą (spardys žemiau nugaros), kad tu vykdytum pakeitimus, kurie duoda naudos tavo verslui. Jei turi pakankamai valios, kad pakeitimus įvykdytum pats, tokių sistemų diegimas palyginti pigus ir labai greit atsiperkantis.

        • Šiaip jau lowspenderiams neretai tenka mokytis iš savo klaidų, taip prieš savo norą tampant highspenderiais. Tai liūdna realybė.

          Išties vienas iš pigių atvejų – būtent konsultanto samdymas. Tik labai sunku, nors ir labai svarbu įsisamoninti, kad konsultantui reikia mokėti už tai, ką jis žino, už tai, ką jis sugeba patarti ar netgi tiesiog įvardinti, o ne už popierius, kuriuos gali gauti.

          Ir išleisti kelis tūkstančius litų konsultantui, kuris per kažkiek laiko duos kitą supratimą apie tai, kas vyksta įmonėje, naują požiūrį į savo paties verslą – labai nebrangu.

    • Gintarai, santykis tas pats – ISO-9001 išties yra ne kas kita, o tiesiog geriausių praktikų rinkinys, apibrėžtas, kaip formalus patikrinamų reikalavimų sąrašas.

      Kaip ir kiekviena kita pakankamai pilnavertė (universali) metodologija, taip ir ISO-9001 duoda tą patį – kontroliuojamumą, galimybę vertinti, apibrėžtumą ir valdomą procesą su užtikrintu rezultatu.

      Lygiai, kaip galima be galvos diegti ISO, taip be galvos galima diegti ir TOC, ir Six Sigma, ir t.t., tad rimtesnis skirtumas realiai tėra vienas: ISO-9001 sertifikatas tampa tam tikra garantija klientui, kad jis gaus kažką kontroliuojamo, atitinkančio reikalavimus.

      O gilumine esme – visos metodologijos yra apie vieną esminį reikalą – galimybę efektyviai fokusuotis ir, kaip išdavą – valdyti procesus ir jų rezultatus.

  2. Rytis

    Svarbu ne kaip vadinsi teoriją, o kaip ją taikysi:) galima ją pavadinti ir SuPerExtraOptimum, bet jei neieškosime praktinio, logiško ir racionalaus pritaikymo neveiks niekas :)

    • Galiu jusu zodzius tik perfrazuoti, kad metodikos verte yra niekine. Tik metodika, veiksmai ir aiskus tikslo supratimas gali atnesti verte. Cia tas pats, kaip grazto verte yra niekine, kol man nereikia skyles. O skyle as darau su kazkokiu tikslu :)

  3. Audriau, tai puikus straipsnis. Nuo savęs gal pridėčiau nebent tiek, kad didesni skirtumai tarp skirtingų metodologijų atsiranda nebent įrankiuose (kur statistikos, kur procedūrų schemos, kokiuose pjūviuose labiau analizuojama) bei akcentuojamomis geriausiomis praktikomis ir jų bibliotekomis.

    Six Sigma ir TOC – daugiau iš gamybinės praktikos atėjusios metodologijos. Skirtumų pastebėtume kiek daugiau, jei lygintume, pvz., TOC su ITIL – pastarasis yra kraštutinai orientuotas į paslaugas, kur atsiranda didesnių akcentų ant proaktyvinio valdymo, kaip patogesnio būdo reguliuoti kokybę bei kai kurių keblesnių reikaliukų su rodikliais ir gerinimo metodais.

    Bet net ir skirtingiausiose teorijose lieka tos pačios giluminės idėjos – valdomumas, galimybė vertinti, silpniausių vietų paieška, atitiktis reikalavimams ir pan.. Viskas sukasi apie tą patį.

  4. giedrius

    Audriau,

    o kaip atskirti gerą procesų sutvarkymo konsultantą nuo š..malio

    • Manau gali buti daug kriteriju. Bet pabandykime i viska ukiskai paziureti. Jeigu jus darote masinos remonta, tai turbut ne vienas meistras nepadares diagnostikos nesiims darbu. Ir tarkim meistras pas kuri nuvaziavote specializuojasi pakaboje, o problemos yra elektronikoje, tai meistras turi ta aiskiai ivardinti ir atskirti ka jis gali padaryti ir kas bus nuo to geriau, bet kadangi elektronikos nelieciai tai kokios problemos isliks. Tas pats liecia ir konsultanta. Jeigu jis nepadaro jusu imones audito, tai kaip gali pasakyti ar jis gali padeti, ir kokia bus tos pagalbos nauda?
      Imoneje esantys procesai nera masinos pakaba, tai dauguma dalyku jus galite pasidaryti savarankiskai. O cia reiskiai, kad konsultantas turi duoti po audito 2-3 rekomendacijas kurias jus patys galite realizuoti. Ir beabejo gauti konsultanto prognozuotas naudas. Dabar manau jau bus pasitikejimas konsultantu ir supratimas, kad jis zino ka daro ir gali pasakyti kokie bus rezultatai.
      O ššš konsultantas jums burs, kad galima viska padaryti ir kokius nuostabius rezultatus gauti. Galite su juo 2-3 men padirbti ir paziureti kokie bus apciuopiami rezultatai. Pagal rezultatus, sprendima labai greitai priimsite.

  5. […] kad pernai “Verslo klasė” publikavo mano straipsnį, kurį parengiau išplėtojęs Audriaus įrašą apie TLS metodikas. Ir, še tau, boba, devintinės, pasirodo, VK straipsnį pamiršome perpublikuoti […]

  6. […] kad pernai “Verslo klasė” publikavo mano straipsnį, kurį parengiau išplėtojęs Audriaus įrašą apie TLS metodikas. Ir, še tau, boba, devintinės, pasirodo, VK straipsnį pamiršome perpublikuoti […]

  7. […] jau rašiau, kad dauguma metodikų ne konkuruoja, bet papildo viena kitą. Tiesa, tada paminėjau tik TLS, o dabar apkalbėsime kitas […]

  8. […] kad pernai “Verslo klasė” publikavo mano straipsnį, kurį parengiau išplėtojęs Audriaus įrašą apie TLS metodikas. Ir, še tau, boba, devintinės, pasirodo, VK straipsnį pamiršome perpublikuoti […]

  9. […] pasirodyti panašus į reklamą, jie bus teisūs, nes tikrai noriu pareklamuto tą straipsni. Apie metodikų karą ir taiką jau rašė Audrius, tačiau VK norėjo platesnio komentaro, tai platesnis metodikų aptarimas […]

Jūsų komentaras