Tęsiam apie 200 kg gorilą: ką ji gali?

Kiek anksčiau Audrius pasidalino savo įspūdžiais apie santykius su automobilių pardavėjais ir lizingo kompanijomis. Pastarojo straipsnio komentaruose skaitytojas Gytis pakomentavo:

sutarčių logika irgi pateisinama. Labiau ginama turi būti ta pusė, kuri į sandorį daugiau įdeda, pavyzdžiui, lizingo įmonė, kuri sumoka pinigėlius, turėdama tik vilties, bet ne garantiją, kad jums seksis taip pat gerai, kaip ir anksčiau.

Ar iš tikrųjų lizingo bendrovė į sandorį įdeda daugiau ir labiau rizikuoja už pirkėją? Ta proga prisiminiau vieno mano pažįstamo pasakojimą apie vieną įdomią schemą, kurią naudoja kai kurios lizingo kompanijos vienoje bananų respublikoje. Dėl skaičiavimo paprastumo viską vertininkime pinigų vienetais tugrikais.

Tarkime, lizingo kompanijos klientas perka ne visai naują automobilį. Klientas išsirinko automobilį už 100.000 tugrikų. Automobilis įsigijamas per lizingo bendrovę. Sąlygos pakankamai standartinės Pradinis įnašas – 20%, lizingavimo laikas – 3 metai, 7% metinės palūkanos. Lizingo investicija – 80.000 tugrikų.

Praėjus kažkuriam laikui (pvz. metams) klientas jau išmokėjęs dar 20% pradinės kainos (plius palūkanos). Taigi, klientas jau sumokėjęs už automobilį 40.000 tugrikų. Likusi skola lizingo kompanijai sudaro 60.000 tugrikų. Tačiau automobilio vertė tikrai nenukrito 40%. Ir staiga dėl kokių nors netikėtų aplinkybių klientas pavėluoja sumokėti mėnesinį įnašą.

Kas atsitinka toliau ?

Lizingo kompanija nutraukia sutartį, nes klietas ją pažeidė. Atima automobilį, ir jį parduoda savo dukterinei kompanijai už 40.000 tugrikų. O klientas lieka skolingas lizingui 20.000 tugrikų. Automobilis išvežamas į kitą šalį, kur parduodamas už… 60.000 tugrikų. Kodėl kitoje šalyje? Nes jei parduotų toje pačioje bananų šalyje, būtų pakankamai lengva atsekti, už kiek dukterinė kompanija pardavė tą automobilį.

Rezultatai

Lizingo bendrovei:

Iš pirminio kliento gauta 20.000 (įnašai) plius palūkanos (4.900 tugrikų), plius sutarties mokesčiai ir pan.

Pardavus (per dukterinę įmonę) atimtą automobilį gauta 60.000 tugrikų, bei iš kliento-skolininko dar bus išieškota 20.000 tugrikų.

Viso – įdėta 80.000 tugrikų. Gauta 20.000 (kliento įmokos) + 4.900 (palūkanos)+ 60.000 (pardavimas) + 20.000 (skola išieškojimui). Grynas pelnas 24.900 tugrikų. Sutarties sudarymo mokesčiai atrodo toks mizeris ir netgi neįtraukti.

Klientui:

Sumokėjo 20.000 (pradinis įnašas) + 4.900 (palūkanos) + 20.000 (skola) ir mašinos neturi.

Pasiskaitęs Audriui pateiktą lizingo sutartį bei prisiminęs kai kuriuos straipsnius apie atimtų automobilių pardavimą ne Lietuvoje sunerimau, kad Lietuvoje tokie dalykai irgi įmanomi. Todėl teiginys, kad lizingo bendrovė yra ta, kuri labiausiai rizikuoja, stipriai perdėtas.

Kadangi nesu detaliai išnagrinėjęs teisinių dokumentų bei teismų praktikos šiuo klausimu, tikrai negaliu teigti, kad panašus scenarijus juridiškai įmanomas Lietuvoje. Ir net jei įmanomas, neteigiu, kad bankai (kaip socialiai atsakingos bendrovės) taip eilgiasi. Tačiau tikrai būtų įdomu komentaruose perskaityti skaitytojų (lizingo bendrovių klientų) patirtį ir lizingo bendrovių poziciją.

komentarų yra lygiai 12

  1. Paulius Paulaitis

    Šiek tiek nesupratau vienos vietos:

    Rašote:
    “Praėjus kažkuriam laikui (pvz. metams) klientas jau išmokėjęs dar 20% pradinės kainos (plius palūkanos). Taigi, klientas jau sumokėjęs už automobilį 40.000 tugrikų. Likusi skola lizingo kompanijai”

    Atkreipiu dėmesį į žodžius “dar 20%” ir “Taigi, klientas jau sumokėjęs už automobilį 40.000 tugrikų”.

    Toliau apibendrinate:

    “Sumokėjo 20.000 (pradinis įnašas) + 4.900 (palūkanos) + 20.000 (skola) ir mašinos neturi.”

    Čia kaip suprantu ta skola, tai tiesiog už sutarties nesilaikymą, taip? Tai reiktų pridėti dar tuos 20%, arba 20.000. Ar čia ir yra ta skola?

    • Kadangi pradinė skola yra 80.000 tugrikų, ir po metų dar sumokėta 20.000, todėl skola lieka 60.000.
      Pardavus turtą (dukterinei kompanijai) už 40.000 tugrikų (jie panaudojami padngti skolą), skola lieka 60.000-40.000=20.000 tugrikų. Nes pradinė (pa)skola buvo 80.000 ir iš jos oficialiai išmokėta tik 60.000 .

      • Paulius Paulaitis

        Jau aiškiau, dėkui!

  2. Kazkur teko skaityti gandus, kad taip elgiasi bankai su nekilnojamu turtu. Tik dukterines imones pigiai nupirktu butu neparduoda (nes brangiai ir neparduosi, o pigiai nenori) taip islaikydamos dar vis tiek aukstas nekilnojamo turto kainas.
    Na aisku cia tik gandai, bet schema atrodo panasi i aprasytaja..

    • Kolkas neparduosi… Beto, NT neišveši į užsienį, todėl reikės palaukti rinkos “atsigavimo”… Bet vėlgi, tai tik gandai :)

  3. senolis

    ech taip ir norisi pacituot senoli, tarpukariu turejusi reikalu su zydeliu bankais: “varstai banko dureles – ruoskis krautis terbeles”

  4. Labai geras pelnas gaunasi ir nekonfiskuojant įkeisto/lizinginio turto.

    Prasidėjus finansiniams sunkumams atidedi mokėjimą šešiems mėnesiams mainais už sutarties perrašymą – už mokestį, su bet kokiomis palūkanomis, papildomais laidavimais ir turto įkeitimu.

    Lochas pasirašo, nes vyriausybės galva, visi bankų analitikai ir žiniasklaida formuoja teigiamus lūkesčius “pasiekėme dugną”, “krizė baigėsi”, “augimas kitą ketvirtį” etc.

    Augimas nevyksta, klientas pinigų neturi, tuomet sodinamas ant delspinigių skaitiklio ir išmelžiamas sausai.

  5. ir vėl..

    Vėl tendencingas rašinys..

    Kiek teko su lizingu bendraut – jie pirmiausiai siūlo arba išsipirkti už sutarties likusią sumą arba tiesiog patiems rasti pirkėją.

    Todėl “Atima automobilį, ir jį parduoda savo dukterinei kompanijai”
    yra mažų mažiausiai juokinga prielaida.. ant kurios ir pastatytas visas straipsniukas..

    Apie “staiga dėl kokių nors netikėtų aplinkybių”…

    Klausimas: ar klientas (žmogus/įmonė) blaiviai įvertino savo pajėgumus? Matyt kad ne.

    Klausimas2: KODĖL norima savo negabumo pasekmes suversti kitam?

    • Aš iškart parašiau, kad ta istorija ne apie lietuviškus lizingus. Nes tiek nesitarimas, tiek pardavimas dukterinėms kompanijoms yra REALUS faktas aprašytoje istorijoje. Todėl nėra ko taip aršiai plauti lietuviškų lizingų mundurą, jei jis toks švarus.

  6. Dodd

    Schema imanoma. Bet ne visi kastai itraukti.
    Kitas dalykas, lizingo kompanijos verslas yra pinigu skolinimas, o ne turto pardavinejimas brangiau nei nupirko.
    Ir kaip kazkas rase is tiesu lizingo kompanijai daug geriau sodinti klienta ant delspinigiu skaitiklio.

    O kad dideles gorilos sedi kur nori tai faktas. Pasipiktinimas didziausias yra ne todel, kad sutartys didieji pasidaro su didelemes baudomis, itraukiama daug saugikliu ir t.t., bet todel, kad patys mazai isipareigoja ir viskas sukabinama ant paslaugos pirkejo.

    Cia va dar vieno didelio zaidejo pavyzdys praeitais metais labai nustebino. TEO sugalvojo sutapyti kastus ir nebesiuntineti saskaitu pastu, suteikdama galimybe gauti saskaitas elektroniniu budu. Bet norint gauti saskaitas elektroniniu budu reikia tapti Mano Teo vartotoju, o juo galima tapti tik atvykus fiziskai i TEO (kas man yra kastai ir didziausi siuo atveju yra laiko kastai). Paprasius siusti tiesiog elektroniniu pastu, buvo paaiskinta, kad ju sistema to nedaro, o liekant prie popieriniu, uz saskaitos atsiuntima imama 5Lt. Iskyla paprastas klausimas, kaip jie gali reikalauti apmokejimo nepateikdami man saskaitos, arba uz tos saskaitos pateikima dar papildomu pinigu paprasyti (sutartyje su TEO nemaciau, kad butu tai nurodyta).

    Ir tokiu pavyzdziu galima butu surasti labai daug.

    Bet as galvoju, kad mes daaugsim po truputi iki to, kad labiau ziuresime i veiklos testinuma ir tvaru pelna, negu i pavienius uzdirbimus, paciu pigiausiu paslaugu ir prekiu pirkima, maksimalu kliento nugrezima ir t.t.

    • 2fast

      Butu paprasciau, jei isklausytum kas siuloma is TEO iki galo, ir kurjeris Mano Teo sutarti atveztu jei nori ir i darba. Taciau lengviau burnoti ir buti visaziniu a priori. Vadovaujantis tokia logika, turetum paprasyti ir pinigu is banko, kad tau reikia atvaziuoti i skyriu.

  7. Dodd

    p. 2fast argumentai pro sali. Prie ko cia visazinis ir prie ko cia banko skyrius?
    Del Teo, isklausiau kas siuloma iki galo ir ne karta. Gal aptarnavimo specialistai pamirso uzsiminti? :)
    Kaip sakoma tikrai buciau “pasirases” :)

Jūsų komentaras