200 kg gorila

Įrašas gausis iš trijų dalių: teisus, neteisus ir nelygus.

Turbūt visi girdėjote, kad klientas visada teisus. Kaip aš neplanuotai su tuo susiduriau, aprašiau viename iš įrašų. Tiesa, komentatoriai bandė mane įtikinti, kad aš neteisus. Ir jie buvo teisūs, aš neteisus.

Viename holivudiniame filme bare mačiau užrašą: “Client is always wrong”. Tai, va, su tuo irgi galima susidurti, ir ne kažkur Meksikoje, bet Lietuvoje. Kas perskaitė mano ankstesnį įrašą, jau žino, kad ieškojome automobilio. Kitas žingsnis buvo kreiptis į lizingo įmonę. Aišku, pirmiausia buvo pasidairyta po internetinius puslapius, kad suprastume, kokius dokumentus pateikti. Kadangi mes kalbam apie juridinį asmenį, tai sąrašas dokumentų, kuriuos reikėjo pateikti, yra gerokai ilgesnis negu tektų pildyti fiziniam asmeniui. Bet neatrodo, kad jis sudėtingas. O neaiškumai prasideda toliau. Kai tik pateiki prašomus dokumentus, iš karto paprašo atsakyti į klausimus. Tipo paraiška, o šalia paraiškos yra dar papildomi klausimai. Neįdomius praleisiu ir paliksiu šitą:

Reiktų pateikti komentarus dėl šių metų sėkmingos įmonės veiklos rezultatų. Kaip matome, pardavimai ženkliai išaugo lyginant su 2009 m.

Bankui būtų įdomi tokia informacija kaip: Kas įtakojo ženklų pardavimų augimą? Kaip pvz. Ar buvo pasirašytos ilgalaikės sutartys? Ar stambūs užsakymai ir pan. bei kt. informacija susijusi su ženkliu rezultatų gerėjimu.

Ir tai klausia bankas, kuris pats praeitais metais apturėjo nuostolių, o šiais metais skelbia pelnus. Perskaitykite bet kurį  bankų paskelbtą straipsnį ir tenai rasite kompetentingą atsakymą.

Na, bet jei nori babkių, turi šokti pagal dūdelę, nors ir nesupranti, kokiu pagrindu? Na, gerai, popieriaus negaila, prikursime. Toliau yra dar įdomiau. Lizinge gali keisti du parametrus: tai pradinį įnašą, ir kuriam laikotarpiui norime lizinguoti. Taigi nors šioks toks pasirinkimas, bet greitai sužinai, kad finansavimo sąlygas tau pasiūlys, ir gali arba sutikti, arba eiti kitur. Aišku, kitur galėsi pasirinkti, tik, va, 0.3% didesnės palūkanos nešildo. Va ir susidaro įspūdis, kad lizingo įmonės elgiasi kaip monopolistės. Žino, kad niekur nedingsi, konkurencijos tai nėra (sako, kad konkurencija yra, tik eilinis pirkėjas jos nepajus, konkurencijos tarnyba tą jaučia), todėl ir gali diktuoti sąlygas klientams, kokias nori. Ir jeigu nesutinki, lieki be nieko, todėl ir požiūris į klientą, kad jis visada neteisus. Kaip sakoma, kur dėsies žiemą be batų.

Manęs kažkada paklausė, kaip aš vertinu sutartis. Na, pirmiausia, jeigu sutartis ilgesnė negu du puslapiai, tai ją ruošia nutraukimui, todėl skaityk, kokiomis sąlygomis gali nutraukti sutartį. Tada mane juokais paklausė, ar yra lygiateisių sutarčių. Atvirai pasakius, man pasitaiko labai retai.

Taigi galime paimti lizingo sutartį ir pažiurėti, kiek įsipareigojimų turi lizingo įmonė ir kiek – klientas. Na, santykis 13 prie 36. Labai, sakyčiau, lygūs įsipareigojimai. Bet gal bent baudos vienodos? Pradedam nuo to, kad delspinigiai yra 0.2% už kiekvieną dieną. Solidu, toliau eina „pareikalavimas“ už 400 litų. Kitas pareikalavimas – jau solidesnis, ir siekia 1500 litų. Ir toliau jau seka baudos, kurios gali būti 10% ir 20%. Maksimaliai gali apturėti 30% plius dar pareikalavimus.

O klientas ką gali pareikalauti? Dabar neskubėkite skaityti – cielus 400 litų baudos. Jėga, santykis net nesigauna, nes net nežinau, kaip procentus su absoliučia suma sulyginti. Iš čia tik dvi mintys kyla. Pirma, kad banke teisininkai neturi ką veikti. Tiesa pasakius esu susidūręs su situacija, kai mūsų įmonė susimokėjo teisininkams, kad paruoštų sutarties šabloną. Vėliau nusprendėme pasirašyti sutartį su šia teisininkų kontora. Ir pateikėm jų padarytą sutarties šabloną. Tai perrašė kas antrą žodį. Kai paklausėm, tai kokį šlamštą mums pardavė, atsakė, kad mūsų nupirkta sutartis gina mūsų teises. O po pataisymo jau gina teisininkų kontoros?

Taigi kieno sutartis, to ir didesnės teisės. O jeigu norite sužlugdyti sutartį – pajunkite teisininkus. Norėdami parodyti savo naudą, suras prie ko prisikabinti. Nes jeigu teisininkas sutarties nepataisė, tai už ką jis pinigus gauna? O antras niuansas, tai kur žiūri lygių teisių gynėjai? Arba ką daro Vartotojų teisių gynimo centras? Jų portale parašyta, kad dalinasi patirtimi. Labai man naudinga, jeigu sutarties neleidžia keisti. Ai, jie negali imtis veiksmų, kol kas nors nepasiskųs. Bet kai skundžiasi, tai jau kvepia teismais. Teismų praktika tokia: ką pasirašei, tą vykdyk. Gal vartotojų teisių gynėjams ir pavyks įrodyti, kad sutartis yra nelygiateisė, bet tiems žmogeliams, kurie pasirašė, tai jau nepagelbės.

Taigi apie ką aš čia? Goldratt‘as mėgsta užduoti klausimą: kur sėdi 200 kg gorila? Teisingas atsakymas: kur nori, ten ir sėdi. Kai būsi 200 kg gorila, irgi galėsi sėdėti, kur užsimanysi.

Moralas toks: kai tiekėjas jau yra 200 kg sverianti gorila, tai pirkėjas visada yra neteisus. Ir tai pastebima visur, kur tik neprisiliesi. Pradedant nuo arogancijos, baigiant sutartiniais dalykais.

komentarų yra lygiai 17

  1. Tai, jei ne paslaptis, kokią mašiną išsirinkote, kur lizingavotės?

  2. Nepamenu, ar tam ankstesniame poste rašiau, bet dabar tikrai rašau. Bankai to gali klausti dėl:
    1. Pinigų plovimo prevencijos, nes jei plauni pinigus ir bankai prie to prisidės, tai patys bankai nukentės. Žodžiu – įstatymai.
    2. Nori išsiaiškinti, kiek firma pajėgi, t.y. ar tikrai visą sutarties laikotarpį sugebės mokėti pinigus ir ar visada turės pinigų. O gal didelė rizika, kad firmos pinigų kranelis greit užsisuks…

    Galbūt yra ir kitų variantų.

    • As tik niekaip nesuprantu, jeigu to reikalauja istatymas, tai kodel siu klausimu nepaskelbti internete. Arba blogiausiau atveju prideti i paraiska. Kam duomenu surinkima istesti i kelias savaites ir siuntineti laiskus su vis naujais klausimais? Juk mes ne pirmas klientas ir procesas turi buti atidirbtas iki smulkmenu. O dabar atrode, kad cia mes pirmi tokie atsiradom ir vis maste, ko dar paklausus :)

      • Nevisi įtartini, tai ne visiems matyt reikia teikti tuos klausimus, tai neapsimoka dėti į paraišką 😉
        O šiaip – nežinau. Ne tame skyriuje dirbu, bet prie progos pasiteirausiu, jei sueis kontaktai :)

    • Beje, net ir ‘nepagerejusio’ periodo finansiniai rezultatai daugiau nei pakankami uztikrinti masinos lizingavima.

      • Pernai manęs panašių dalykų neklausė. Matyt, rezultatai nepakankamai geri buvo :)

  3. Gytis

    Tiesą sakant, nesuprantu dėl ko čia stebitės? Taip buvo ir, deja, bus. Jei norit pajusti pirkėjo diktatą, pabandykite ką nors parduoti kad ir vienam iš prekybos tinklų.

    Kita vertus, sutarčių logika irgi pateisinama. Labiau ginama turi būti ta pusė, kuri į sandorį daugiau įdeda, pavyzdžiui, lizingo įmonė, kuri sumoka pinigėlius, turėdama tik vilties, bet ne garantiją, kad jums seksis taip pat gerai, kaip ir anksčiau. Teisininkams irgi neturėčiau ką prikišti. Juk jūs nesiruošėt nei vienos, nei kitos sutarties laužyt? Tai ko piktintis dėl sankcijų? Jos gi ne jums, o sukčiams! Ar jūs sukčiai?

    Beje, nesu nei teisininkas, nei bankininkas.

    • Kai sakoma idedama daugiau, reikia visada paskaiciuoti. Nejaugi manote, kad musu sumoketa suma su palukanomis bus mazesne uz paskolinta suma? Sita klausima as visada uzduotu, kad truputi pamastyti, ir visada tas kuris dedasi, kad praranda daugiau nera tas kuris gauna daugiausiai is sutarties :)
      Del sankcijus niekas nesipiktina, jeigu jos taikomos teisingai. Bet jeigu paskaitytumete atidziai sutartys su bankais, tai truputi pastudijavus rastumete punkta, kur bankas gali pareikalauti pinigu be jokiu sutarties pazeidimu is kliento puses. Va kur yra suo pakistas. Ir jeigu tokia sutarti taisytu kliento teisininkas tai tikrai toks punktas nepraeitu. Todel kaip ir nera priekaistu teisininkams. Vieni minas sudeda i sutartis, o kiti jas isrenka, toks teisininku darbas.
      Sutartys sudaromos sukciams. Labai idomus teiginys. Tai visi tie kurie pasieme paskolas bustams ir dabar nesugeba ju atiduoti yra sukciai? As dar nemaciau, kad sutartys apsaugotu nuo sukciu, nes sukciai sudaro tokias schemas kur sutartis neturi jokios reiksmes.

      • Gytis

        Apie įdėjimus: patariu pamąstyti ir apie įdėjimų laikus. Manau, jei jūs paskolą kartu su palūkanom grąžintumėt prieš atsiimdami automobilį, tai situacija kitokia būtų. Gi sandorio pradžioje bankas įdeda pinigėlius, o gauną jūsų garbės žodį, kad juos grąžinsit ir palūkanų pridėsit, tuo tarpu jūs gaunat automobilį, kuris yra kur kas praktiškesnis daiktas nei garbės žodis ar ne? Tai va tokia ta matematika.

        Apie sutartis. Dauguma verslų sutartis rašo, siekdami apsiginti nuo sukčiavimo. Absoliuti tiesa – nuo stambių jos neapgina. Tuo tarpu, tiesa ir ta, kad smulkiuosius, pvz. tuos, kurie kredituojasi dykai partnerio sąskaita arba atsisakinėja sutarties, nes gavo geresnį pasiūlymą, jos šiek tiek aptramdo, bet tik tada jei nukentėjusioji pusė gali sau leisti ir tvirtai savo teises gina.

        Esu skaitęs visų bankų iš didžiojo trejeto sutartis, bet galimybių bankui pareikalauti pinigų be priežasties nepastebėjau. Pasitaikydavo nelogiškumų, bet tai dažniausiai būdavo klaidos, juk bankų teisininkai irgi žmonės.

        Neišsimokantys būstų savininkai, ir tie, kurie tuos būstus pirko, ir verslininkai, kurie savo įkeitinėjo, yra skaudus klausimas. Žinoma, kad ne visi sukčiai. Bet lengvabūdiškas “marinavimas” savų problemų yra labai arti ribos, už kurios jau sukčiavimo teritorija. Skolinantis reikia turėti galvoj, kad bankininkas tai tas, kuris siūlo lietsargį, kai giedra, bet siekia jį atsiimti su pirmaisiais lašais, o jei laiku pastebi, tai ir pradėjus niauktis.

        • Miciuta

          Bankų ir panašių didelę rinkos galią (o tuo pačiu ir galimybę diktuoti sąlygas) turinčių įmonių sutarčių sąlygos, leidžiančio ko nors pareikalauti be priežasties, parastai prasideda kuo nors panašiu į “bankui kilus pagrįstų abejonių (turint duomenų) apie sunkią pirkėjo finansinę padėtį…”, o pabaigą galit rinktis nuo “paprašyti pateikti papildomus dokumentus” iki “pareikalauti iš karto įvykdyti visus įsipareigojimus”. Tai iš esmės reiškia, kad gali pareikalauti bet kada.
          Dėl sutarčių ilgio ir jų sąlygų. Mano nuomone ir profesine patirtimi, jei tarp šalių viskas gerai, tai tos sutarties niekam išvis nereikia. Sutartis reikalinga tik ginčo atveju, o tada jau geriau tegul joje būna surašytos tau palankios sąlygos. Būtent tam tie parazitai teisininkai ir pešasi dėl teksto, kad esant problemų būtų kuo apsiginti.

          P.S. Esu teisininkas, todėl į objektyvumą šituo klausimu nepretenduoju.

  4. sh

    Del 200kg gorilos patiko. Bet jei esi toks gorila gali ir banka pastumti. Kaip pvz is banko issireikalauti kad ir 2 proc palukanas paskolai namui, pagrasinus kad issinesi visas saskaitas ir firmos ir asmenines, o tuo metu gaunat uz indeli 9-10 proc metiniu palukanu.. Aisku reik but jau rimta gorila.. :)

  5. Mok

    Tiesiog super straipsnis.

  6. Dvi bėdos – bankai ir partijos 😀

    • Nu kadangi jie patys dydziausi, tai ir daugiausia visokiu geru ir negeru daiktu sukaupia :)

      • Sukaupia ne tik dėl dydžio, bet ir dėl bendrų pastangų 😀 Pavyzdys, kiek paryškintom spalvom: partijų dėka be bankų negalima turėti pinigų 😀

  7. Valdas

    Kuris kelias yra pagrindinis?

    Tas, kuriuo vaziuoja tankas.

Jūsų komentaras