Aukso standartą prisiminus

Vėl po truputį kyla diskusijos apie devalvaciją ir infliaciją. Kadangi jau viskas, kas plačiai žinoma, yra pasakyta, tai reikia surasti ką nors naujo. O naujo šio istorijoje yra klausimas: kiek? Ir, pasirodo, čia nieko naujo: mūsų litas nuvertėtų daugiau negu tris kartus. Jeigu norite argumentų, kurie skamba moksliškai, siūlau pasiskaityti čia ir čia.

Na, kai sužinojome, kiek mūsų litai verti, gal galime po devalvacijos būti ramūs? Bet pasirodo, kad kitas baubas žada litų nuvertėjimą dešimtadaliu. Tiesa, oficiali statistika šito niekada nepripažins. Todėl nusprendžiau pats padaryti kalėdinę prognozę. Kadangi nieko akademiško nesugebu sugalvoti, tai prisiminiau seną standartą – aukso standartą. Vėlgi skaičiuoti sudėtingai tingiu, todėl nevertinsiu visos eilės kriterijų, tokių kaip valiutų kurso pasikeitimo.

Dabar lieka tik susirasti, kiek auksas pabrango. Radau, bet supratau, kad į pagrindinį klausimą, tai kiek gi nuvertėjo litas, neatsakė. Aišku tik viena, kad kas metus nors po 15-20%.

Taigi susiradau kitą grafiką, jau eurais. Litas su euru susietas 2002 metais. Taigi pagal grafiką tada viena aukso uncija kainavo apie 330 eurų, o dabar apie 1050 eurų, t.y. tris kartus daugiau. Gaunasi, kad jeigu reiktų devalvuoti litą, tai už vieną eurą turėtume mokėti po 11 litų. Tik, kad, va, euras irgi nuvertėjo, todėl gal ir nereikės tiek mokėti.

Kažkada skaičiuodamas kitu metodu, gavau, kad pinigai per dešimt metų nuvertėja apie tris kartus. Naudodami aukso standartą gavome tokį patį rezultatą. Kas įdomu, per tuos pačius metus vieno kvadratinio metro kaina pakilo nuo 1k iki 3K. Dabar liko tik paskutinis klausimas, tai kokio lygio infliacija turi būti, kad gautume tokį pinigų nuvertėjimą? Man gavosi, kad infliacija turėtų siekti apie 30% 11% kasmet. Na, bet tikrai ne 7-8%, kaip bando pateikti oficiali statistika.

Va, dabar sėdžiu ir mąstau. Sakote, kad buvo NT burbulas? O gal tai buvo tiesiog turtas, kuris nepasidavė pinigų nuvertėjimo tendencijoms? Tiesa, neilgai, tik kokius 6-8 metus. Sakote, kad auksas jau brangsta dešimt metų. Gal tai dar vienas burbulas, ar žmonių bandymas išsaugoti greitai nuvertėjančius pinigus? Dabar man aiškėja, kodėl investuotojai ieško 30% investicijų grąžos per metus. Aišku, tokios paieškos sukelia madas ir tendencijas, o kartais ir burbulus.

Kiti metai – zuikio metai. O zuikis man asocijuojasi tik su greitu dauginimusi. Todėl visiems linkiu, kad jūsų pinigučiai prisidaugintų. Ir nemažiau negu 30% per metus.

komentarų yra lygiai 33

  1. pow

    o ne, devalvacija. ir vėl, galvojau bus prigąsdinta, bet kažkaip neišsigandau :)) zuikis turėtų asocijuoti su tuo, kuris viešuoju transportu be bilietėlio važiuoja arba su darbuotojais, kurie neoficialiai dirba :)

  2. Tamosius

    Siaip commonsense protingas tinklapis, bet sikart nusisneketa.
    Auksas per paskutinius metus taip zveriskai pabrango del vienos pagrindines priezasties – kreditu krizes ir is to sekanciu pasekmiu (nekilnojamojo turto, bei vyriausybiu finansu kriziu).
    Paimti aukso brangima kaip aksioma, bei pareiksti, kad pinigai nuvertejo 3 kartus per na daugiau nei kvaila.
    Ar neteks rasyti “naujo” straipsnio, kai tas aukso burbulas sprogs?

    • audrius

      nu irasas net nebando atsakyti kodel auksas brango. Koks skirtumas kokia priezasti analitikai sugalvos – krize, bankai, obligacijos, skolos. Neesme, siam momentui niekas neduoda paprastos (max dvi algebros operacijos) kaip paskaiciuoti pinigu nuvertejima, kad veliau nesistebeti, kodel kavos puodukas kainuoja 4 litus (sako uraganas:) ), arba benzo kaina auga, kai naftos kainos daro ka nori.
      Bet jus teisus, kad po keliu metu reiks rasyti ir apie dar koki nors burbula, ir apie ka nors kita, kas rodys30% pinigu nuvertejima.

  3. Jeigu paimsi aukso kainą nuo 1980 metų, tai auksas visai nepabrango, netgi atvirkščiai, atpigo. Tai vadovaujantis tokia logika turime 30 metų trukmės defliaciją?

    • Va kodel, as megstu tokios palyginimus. Kiekvienas ras, ko iesko :)

      • Va todėl aukso (kaip ir bet kurio kito atskirai paimto daikto) kainos svyravimus vadinti “pinigų nuvertėjimu” yra nekorektiška. Ir kaip tik todėl tamstos išpeikta “statistika” skaičiuoja t.v. “vartojimo krepšelio” pokyčius, o ne vien benzo, ar NT.

    • Gerb. Petrai,
      gal turite kažkokią nuorodą ? aš informacijos semiuosi iš http://www.goldprice.org/gold-price-history.html#36_year_gold_price

      Ir ten atpigimo (doleriais) nesimato…

      • Perskaičiavus “fiksuotu” metų doleriu gausis pigiau :)
        t.y. reik oficialią infliaciją minusuoti.

        IMHO

  4. keista

    “Dabar liko tik paskutinis klausimas, tai kokio lygio infliacija turi būti, kad gautume tokį pinigų nuvertėjimą? Man gavosi, kad infliacija turėtų siekti apie 30% kasmet. Na, bet tikrai ne 7-8%, kaip bando pateikti oficiali statistika”

    kažkaip maniau kad čia gan protingas žmogus rašo..
    30% kasmet x 10 metų = 300% ???

    sudėtinių procentų formulę prisiminus:

    GALUTINĖ SUMA = PRADINĖ SUMA * (1+PROCENTAS)^METŲ SKAIČIUS

    faktiškai 3^(1/10) = 11.6% per metus

    kitas liapsusas:

    “pagal grafiką tada viena aukso uncija kainavo apie 330 eurų, o dabar apie 1050 eurų, t.y. tris kartus daugiau. Gaunasi, kad jeigu reiktų devalvuoti litą, tai už vieną eurą turėtume mokėti po 11 litų.”

    tada: 330 EUR = 1140LTL
    dabar 1050 EUR = 3652 LTL

    jei “už vieną eurą turėtume mokėti po 11 litų”
    DABAR = 11550 LTL
    taigi 11550/1140 = 10 kartų..

    kokiu būdų 3x pavirto 10x ?

    atsiprašau, bet pastarasis blogo įrašas panašus tik į visiškai ekonomikoje nesigaudančio žmogaus rašliavas..

  5. Manau, kad Einšteino reliatyvumo teorija čia labai tiktų. Viskas yra reliatyvu, tik priklauso kokį atskaitos tašką pasiimsi. Todėl pasiėmus atskaitos tašką – auksą prieš 10 metų galima padaryti vienokias išvadas, pasiėmus atskaitos tašką vyriškų marškinių kainą prieš 30 metų – kitokias…
    O jei atskaitos tašku paimti XVIII a. dailės kūrinio kainą galima gauti kitokias išvadas.
    Ir visos jos teisingos (nusistatytų prielaidų ribose).
    Kaip Audrius rašė – kiekvienas ras ko ieško…

  6. asd

    “Taigi pagal grafiką tada viena aukso uncija kainavo apie 330 eurų, o dabar apie 1050 eurų, t.y. tris kartus daugiau. Gaunasi, kad jeigu reiktų devalvuoti litą, tai už vieną eurą turėtume mokėti po 11 litų.”

    galima konkrečiau kaip tie 11Lt gaunami?

    • Nu uz eura mokam 3.45 Lt. Tai jeigu sakyti, kad litas nuvertejo apie 3 kartus tai reiskia, reikia 3.45 dauginti is 3 ir gausime apie 11 Lt.

      • Khem… :)
        Pradinė kaina litais: P1 = 330 EUR x 3,45 Lt = 1138,5 Lt
        Dabartinė kaina litais: P2 = 1050 EUR x 3,45 Lt = 3622,5 Lt
        Kainos pokytis = P2/P1 = 3,18 karto.

        Euras ir litas aukso atžvilgiu “nuvertėjo” (o teisingiau – auksas pabrango) vienodai – 3 kartus. Deja, tai nieko nepasako apie lito “vertės” pokytį euro atžvilgiu.

        • Nu politiskai ir akedemiskai esate teisus. O va eiliniam pilieciui prie alaus bokalo atrodo, kad Moze nuo Senojaus kalno nusileido ir pasake, kad uz eura mokesime 3.4528. Todel JEIGU uzmirsti Moze ir atristi eura nuo lito, kas gali paneigti, kad uz eura mokesime 11 litu, ar kaip rase nematomaranka gal ir visus 18 litu.
          Beje kiekvienas analitikas bando susikurti savo metodika kurioje yra simtai nepatvirtintu prielaidu. O jau prielaidu pasirinkimas nera niekuo ribojamas. O tai reiskia, kad visada galima surasti argumentu paneigti prielaidas ir netiketi analitiko analize. Todel galite pateikti savo versija “aukso pabrangimo arba lito nuvertejimo” ir paskelbti interneto platybese. Manau atsiras tiek pat jus palaikancius ir tiek pat pateikianciu kontra argumentu. Butent del sio dialogo ir vertinu blogosfera.

      • d

        bet tai čia visiška nesąmonė..

        tokia pati kaip ir 3X nuvertėjimas per 10metų = 30% nuvertėjimas per metus.. (300%/10 ??).. :)

        kasmetinis nuvertėjimas būtų 3^(1/10)-1 = 11,6%, jei būtų VIENODAS kiekvienais metais..

        atsiprašau, bet nesitikėjau, kad commonsense kris iki “turgaus” logikos..

        • Mano kalte, suklydau. Pasiziurejau savo skaiciavimus, o tenai buvo skaiciavimai kiek turi buti procentu, kad viskas nuvertetu 10 kartu. Kazkaip rasydamas juos ir parasiau, apie kazka kita galvojau rasydamas si irasa. Pataisyta.
          Bet tai dar blogesne situacija, tai reiskia, kad tikrai per desimt metu pinigai nuverteja 3 kartus.

  7. Karpienis

    Kokį ryšį “laikas” turi su pinigų verte?Pinigai yra mainų priemonė.Per tam tikrą laiką keičiasi PRODUKTAI,kuriais keičiamės pinigų pagalba ir pats mainų priemonės kiekis,kurį gauname už savo produktą-darbą.?:)Ryšys tarp “laiko” ir pinigų vertės yra absurdiškas dėl ko?Dėl to,kad “laikas” yra tiesiog neutrali terpė ekonominiams procesams.:)

    • Nu jeigu visi dienos pabaigoje turetu nuli pinigu, tai su jumis sutikciau. Bet zmones kaupia pinigus senatvei, investicijoms ir kitiems daiktams. O kaupimas jau susijas su laiku. Todel manau, nera labai teisinga nuvertinti laiko itakos pinigu vertei.

  8. Karpienis

    Aš dar kartą norėčiau pabrėžti-“laiko” net negalima “vertinti”.Pinigų santykis su laiku yra absurdiškas.Galimas yra Pinigų-mainų priemonės -santykis su kažkokiu produktu ar darbu laike.Tačiau “laikas” čia neturi jokios “vertės”.O laikui “vertė” priskiriama tiesiog nesąmoningai-tarsi savaime.Anksčiau va litas kainavo tiek ,o dabar -tiek.Ne laikas dėl to kaltas,nes rinkoje pasikeitė absoliučiai viskas.

    • Nu labai idomus poziuris, tik dar nepagaunu kampo. Jeigu detaliau paaiskintumete, kaip cia gaunasi, kad visi pinigai uzdirbami laike? O dar idomesnis pinigu vertes vertinimo matas laike kuris vadinasi palukanos? Juk palukonose dalyvauja tik pinigai ir laikas. As suprantu, kad yra arabiskas poziuris i palukanas, bet turbut mes ne apie tai kalbame?

      • Karpienis

        Tai aš jau paaiškinau,kad “laikas” yra tik “neutrali terpė” ekonominiams procesams.Kai piešiame grafiką,laiką Jūs vertinate “tolydžiai”,tarsi tas laikas turi vienodą “vertę” bet kuriuo momentu.O juk pažymėjau,kad laikas nuo 1900 iki 1950 yra visai kitoks,nei nuo 1950 iki 2000.Tiesiog auksas tam tikru momentu įgavo kitą funkciją -jis tapo žaliava produktams,kurie kainuoja daugiau ,nes tokio svorio aukso gabalėlis.Todėl ašis,kurioje jūs atidedate laiką,negali būti tiesė:)Ašys X ir Y taip pat turi būti “kreivos”pvz. įvertinant visiškai naujų produktų (mikroprocesorius pvz.) atsiradimą rinkoje tuo laiko momentu.
        Palūkanose dalyvauja piniginis KAPITALAS-pinigais išmatuota didelė vertės sankaupa,kuris įdarbintas, savaime suprantama ,atneš pelną.Dalis pelno ir yra palūkanos.Neturintis kapitalo,negali įsigyti darbo įrankių ir priemonių,apyvartinių lėšų ir gamybinių patalpų:)O laikas čia niekuo dėtas-jei kapitalą laikysite čiužinyje-jis neatneš jokio pelno,nesvarbu ,kiek laiko praeitų.:)Štai ir matome,kad tik ĮDARBINTI pinigai(nes jie yra mainų priemonė) gali atnešti didesnę vertę.

        • Jega, uz tai ir iraso pavadinime yra zodis “PRISIMINUS” :)

          O toliau irgi teisingai sakote “ĮDARBINTI pinigai(nes jie yra mainų priemonė) gali atnešti didesnę vertę.” O dabar pabandykite paspekuliuoti ir atsakyti i klausyma KIEK? Ir gausite labai panasus pafantazavimus :)

      • Karpienis

        OK.Labai trumpai.Pinigai yra MAINŲ priemonė.Jūs keičiatės PRODUKTU,kurį sukuriate per valandą -sakykim.Jūsų vid. uždarbis prieš 10 metų buvo apie 3 lt.(400 lt.-labai maždaug) Auksas tuomet kainavo kažkur 450 dolerių už uncija.Dabar jūsų darbo valanda(PRODUKTAS ) kainuoja apie 8-10 lt. (vidutiniškai).O auksas kainuoja apie 1380 dolerių.Auksas pabrango apie 3 kartus ir jūsų valandinis darbo užmokestis(jūsų sukurtas produktas,kuriuo disponuojate) taip pat padidėjo apie 3 kartus.:)Aš jums todėl galiu tvirtai pasakyti,kad “litas” nei kiek neatpigo.Tai visai kita ir plati tema.:)Litas tik ATSTOVAUJA jūsų sukuriamą produktą mainuose su kitais produktais.Lito “vertę ” matuoti laiku yra beprasmiška,nes litas “santykiauja ” ne su laiku,o su kitu produktu.Geriau pabandykite “išmatuoti” aukso vertę su grūdų verte “neutralioj laiko terpėj”.Arba-naftos ir pieno pvz.

        • Karpienis

          Pamiršau apie “arabišką požiūrį į palūkanas”.Tikriausiai atidžiai studijavote ekonomikos “Platoną” ,serą A.Smith.Tai pamenate ir jo jau prieš 300 metų aptartą palūkanų problemą tuose kraštuose,kur jos yra uždraustos?Taigi-palūkanos tuose kraštuose ne tik yra didesnės ,nei ten,kur jos neuždraustos,bet ir žymiai didesnės,nes skolininkas turi padengti ir skolintojo riziką:)Draudimais nemaotmos rankos nesuvaldysi.

        • Dabar supratau, jus lyginant tik produktus. T.y. fizinius produktus. Todel teoriskai gal ir esate teisus.
          Pasaulis yra tikrai platus, jame yra ir atlyginimai kurie neauga tokiu tempu, terminuoti indeliai (banko produktai) nepadengia infliacijos. Taigi lyginant su siais produktais jus ir gaunate nuvertejima. Aisku keistai atrodo, kai lygini pinigus su pinigais tik skirtingu laikotarpiu.

        • Karpienis

          Taip-juk pinigai ir nėra produktas(išskyrus kai kuriuos atvejus).Pinigai tik atstovauja produktą-ir nebūtinai materialų.Pvz. kirpimo seansą ar programinės įrangos įsigyjimą.

  9. Karpienis

    Prieš 20 metų Jūs buvote jaunas specialistas,kuris gaudavo 600 lt.tačiau atlikdavote 5 lytinius aktus per dieną(naktį).Dabar-po 20 metų ,Tamsta gaunate 10 000 lt,tačiau pajėgiate atlikti 1 aktą per savaitę.Jūsų gyvenimas pasikeitė iš esmės,pasikeitė Jūsų elgesys ir vertybės,bei pajėgumas,tačiau “piniginė ” Tamstos “vertė ” pakilo kelis kartus.Ką jūs sužinosite ,nupiešęs savo piniginių pajamų grafiką laike?Tas pat pasakytina apie patį auksą.Prieš 70 metų auksas daugiausia buvo naudojamas papuošalams,tačiau dabar jis naudojamas technikoje beveik visur -nuo relių kontaktų iki procesorių.Pasikeitė paties aukso atliekama funkcija.”Laiko” atkarpa tarkime nuo 1950 iki 2000 metų nėra lygiavertė laiko atkarpai nuo 1900 iki 1950 metų,nes tuo metu tiesiog nebuvo elektronikos pramonės.

  10. Galima fantazuoti apie 11lt už eurą. Bet suskaičiavus visus dolerius galima būtų teigti kad doleris tevertas kokių 20ct ar dar mažiau, bet turime tiek kiek turime.

  11. Karpienis

    Jei “žmonės kaupia pinigus ..” kažkam,tai jie elgiasi nemokšiškai,todėl nieko nesukaups.Kam kaupti mainų priemonę?Mainų priemonė yra skirta atlikti mainams(tarp produktų,o tiksliau-tų produktų verčių).Jei jūs sėdate prie stalo žaisti kortomis,tačiau ,jas padalinus,jūs nuspręndžiate nežaisti.?Jūs tiesiog atsisakote ne tik pralošti,bet ir išložti.Kitas pavyzdys būtų panašus.Jūs gavote mainų priemonę,kad atliktumėt mainus,tačiau verčių mainuose nusprendžiate nedalyvauti,savo priemonės tokiu būdu nenaudosite (nedirbsite),tačiau kažkodėl vis viena tikitės,kad nieko neveikdamas,jūs kažką sukaupsite:)?Jūs tikrai nieko nesukaupsite,nes mainų priemonė savyje jokios kaupiamos vertės neturi.Tik ją naudodamas(investuodamas,pirkdamas -mainydamas-kažkokią vertę į kitą vertę,)jūs turite šansų,jei atspėsit,kas ateityje bus vertinga-sukaupti tą vertę ir praturtėti.Prieš 30 metų nebuvo kompiuterių ,interneto ir GSM ryšio,kuriems dabar jūs skiriate didelę dalį savo pajamų-mainų priemonės.Didelė dalis gamybos produktų transportuojama internetu,o ne geležinkeliu ar paštu-vienžo gyvenimas apsivertė ,o nenaudoję mainų priemonės žmogeliai kažkodėl tikisi,kad jų kažkada gauta priemonė mainams ,sukaups kažkokią “vertę”.O kas dėl to kaltas?Kaltas klaidingas pinigų įsivaizdavimas ,menkos žinios,neišprusimas ir nedidelės intelektualios pajėgos.

  12. don

    Straipsnis yra turgaus bobų lygio pezelionės. Kartais jei neturi ką pasakyt, geriau nieko ir nesakyt.

  13. Karpienis

    Manau,kad straipsnis sąmoningai nerišlus ir niekinis ir specialiai patalpintas “balse”,kad kuo daugiau dundukų perskaitytų.Po to tie patys skaitytojai visur klykaus,kad kalti bankai,ekonomistai ir žydai dėl visų jų bėdų.:)

    • Gerb. Karpieni, jei dar nepastebėjote, tai siūlyčiau pastebėti, kad VISI commonsense.lt straipsniai (bent jau pavadinimai) talpinami į balsas.lt .
      O mes tikrai neturime tikslo paskatinti kažką ‘klykauti’. Tai tiesiog asmeninės nuomonės publikavimas.

      • Karpienis

        Supratau.

Jūsų komentaras