Cloud computing: marketing bullshit?

Pastaruoju metu Lietuvoje pastebimas “debesų kompiuterijos” propagandos suintensyvėjimas. Natūralu: garsiai prognozuoti debesuotumą ėmusiam “Microsoft”, iš paskos aidu atsikartoja ir jų mažesnieji partneriai su savo PR biudžetėliais. Reta IT konferencija apsieina be kalbų apie debesis, jau nekalbant apie tai, kad debesuota be pragiedrulių net ir paskutinėje “Verslo klasėje”.

Žodžiu, tai “naujovė”, “ateitis”, “įmonių konkurencinis pranašumas”. Ir netgi “komunalinė paslauga”, kaip taikliai įvardijo Liutauras minėtoje “Verslo klasėje”.

O štai vienas mūsų tinklaraščio skaitytojas ant savo sienos “Facebook’e” prieš keletą dienų užsirašė štai taip: sounds like new marketing bullshit – “cloud computing”. Užvirė virtuali diskusija (Nerius, pvz., pareiškė: “ERP, CRM ir kiti panasus nebeveikia, tai… naujas dalykas” ir “Manau, kad kai sunku parodyti ‘positive bottom-line impact’, tada einama i ‘pievas’ ar ‘debesis”), kurioje aš bandžiau išsiaiškinti: kas gi čia tokio naujo tuose debesyse?

Kad priartintume šnekėjimą nuo debesų prie realybės, pasižiūrėkim, kas dedasi vienoje nedidelėje įmonėje, kurią įsteigėme metų pradžioje, ir apie kurią jau spėjom pasipasakoti per “Login 2010”. Taigi UAB “Noriu groti”, kurios pagrindinė veikla – gitaros pamokos suaugusiems ir įmonėms, šiuo metu turi 9 darbuotojus, apie 100 klientų, dvi studijas (abi Vilniuje).

Žodžiu, įmonė mažytė, negalinti leisti sau samdyti IT administratorių ar pirkti serverį, jau nekalbant apie prabangias IT sistemas.

O dirbti reikia :)

1. Microsoft Exchange. Matyt, prie pastarojo pripratau dirbdamas korporacijose :) Public folderiai, užduočių skirstymas, dalinimasis kalendoriais, ir žinoma el. paštas. Plius visa tai belekokiuose išmaniakuose, taip pat pasiekiama per naršyklę. To visiškai pakanka valdyti nesudėtingiems projektams, tokiems kaip renginiai, ar užtikrinti sklandžią komunikaciją. Tačiau savo serverio mes, žinoma, neturim, o bet tačiau naudojamės “Bizmail” paslauga, kurią teikia UAB HOSTEX. Mokam po 39 Lt/mėn. už vieną vartotoją ir tarpusavio komunikacijos galimybių prasme turim tą patį, ką, pavyzdžiui, “Mažeikių nafta”.

2. ERP. Įsidiegėm atviro kodo sistemą “Open ERP”: joje vyksta visas veiklos planavimas, valdymas ir finansinė apskaita ir truputėlis CRM. Gitaros mokytojai arba vadybininkas kuria pamokas (joms priskiria laiką, išteklių (yra 4 skirtingi užsiėmimų kambariai) klientą ir produktą), joms pasibaigus jas “uždaro” ir tiek žinių. Sąskaitos išrašomos automatiškai pagal “uždarytas” ir užpajamuotas pamokas, visos ataskaitos taipogi pasigamina pačios (darbo laiko žiniaraščiai, pajamos/savikaina per mokytoją, produktą ir t.t.), žodžiu negaištam nė sekundės reportingui. Kalendoriai susieti su finansine apskaita – tai pagrindinė priežastis, kodėl pamokų laiko planavimui nebenaudojame MS Exchange (tiksliau, “Bizmail”).

Už “Open ERP” mokam po 40 Lt/mėn. UAB “Sandas”, kurie yra šaunuoliai, ir visiems rekomenduoju. Sistema turi Mac, Windows ir Linux desktopines aplikacijas, bet visi įgudom naudotis tiesiog per naršyklę.

3. Pardavimai. Pardavimams valdyti naudojam “Systemtier” programą. Pasiekama tik per naršyklę. Susivedi produktus (ką pardavinėsi), procesus (kaip pardavinėsi) ir klientus (kam pardavinėsi). Ir pirmyn. Padarius vieną žingsnį (pvz., el. laiškas), iššoka kitas žingnis (pvz., skambutis, kurį reikia atlikti per numatytą laiką), tuomet trečias (susitikimas) ir t.t. Kol įvyksta pardavimas (pasirašoma sutartis) arba pardavimas neįvyksta. Programa leidžia valdyti galimybių srautą (apie tai kadaise rašė Nerius) piltuvėlio principu, kai, tarkime, vadybininkas daro 50 skambučių, tuomet įvyksta 20 pirmųjų susitikimų (nes 30 pasiunčia velniop), vėliau 10 antrųjų susitikimų, ir iš jų randasi 5 sutartys. Tuomet marketingas pagalvoja, kad būtų gerai sumažinti pasiuntimų velniop skaičių, tad savo veiksmais apšildo skambučius, dėl ko po 50 skambučių randasi 35 susitikimai. Žodžiu, fantastiška programa, be jokių CRM įmantrybių, iš pirmo žvilgsnio primityvoka, tačiau leidžianti fokusuotis į pardavimą ir sekti vėlavimus bet kuriame proceso žingsnyje. Jei vadybininkas nepateikė pasiūlymo (tebūnie tai ketvirtas proceso žingsnis) per numatytas dvi dienas po susitikimo (trečias žingsnis), tai apie tai vadovas sužino tą pačią dieną. Ir vadybininkui šis žingsnis raudonuoja tol, kol įvykdomas. Vėlgi, jokio reportingo ir žiauriai sutrumpėję susirinkimai pardavimų tema.

Mokam kas mėnesį priklausomai nuo klientų/procesų kiekio, per pastaruosius 6 mėn. UAB “System tier” daugiausiai esame per mėnesį mokėję 150 Lt.

4-5. Kitos sistemos. Dar epizodiškai naudojam tokias lietuviškas sistemas kaip “E-parašas” (tiekėjas UAB “EVP International”) – sutartims sudaryti online, arba “Salonium” – priiminėti vienkartiniams užsakymams tam tikru metu (gitaros pamokoms netinka, bet naudojam gitaros karaokė paslaugai). “Salonium” kainuoja 20 Lt/mėn. per specialistą. Gitarų versle šios sistemos nėra kritinės (galime apsieiti), tačiau vis tiek naudingos. Kituose smulkiuose versluose šios sistemos gi būtų superkritinės.

Taigi suskaičiuoju, kad minėta mūsų mikroįmonė naudoja 5 “debesų kompiuterijos” sistemas, iš kurių 4 sukūrė lietuviai. Ir pradėjo jas naudoti dar nežinodama, kad tame yra kažkas debesuoto ar kosmiško. Tiesiog buvo aiškiai žinomi poreikiai (apribojimai), ir buvo ieškoma sprendimų. Žinoma, jei būtume turėję pinigų ir laiko perteklių, gal būtume diegęsi “Navision” ar kažką atitinkamo, gal net savo serverinę įsirengę :)

Čia tiktų pacituoti “Microsoft” tautietį, viename interviu pasakiusį:

Taip pat reikėtų nepamiršti dar vieno labai svarbaus debesų kompiuterijos aspekto, ypač aktualaus smulkioms ir vidutinio dydžio įmonėms. Debesų kompiuterija šioms įmonėms suteiks galimybę už prieinamą kainą ir be didelių pradinių investicijų naudotis tokiais kompiuteriniais ir programiniais resursais, kokie anksčiau buvo tik didžiųjų įmonių privilegija.

Su tuo visiškai sutinku.

Ir labai tikiuosi, kad tokie ledlaužiai kaip “Microsoft” su savo marketinginiais biudžetais praskins kelią ir mažiukams mūsų IT tiekėjams. Kad Vyriausybės indėlis į debesų kompiuteriją neapsiribos viešaisiais pirkimais, kuriuose varžysis “Microsoft” partneriai. Taip pat tikiuosi, kad tuzinas novatoriškų lietuviškų kompanijų, tokių kaip minėtosios “Sandas” ar “Salonium”, greitai taps dar vieni “Pixelmator”, o ministrai lenks galvas būtent prieš juos, o ne prieš “Microsoft” ar kokios kitos korporacijos atstovus.

Tuomet galėsime pasakyti, kad debesų kompiuterija buvo ne marketing bullshit, bet išnaudota galimybė Lietuvai.

komentarų yra lygiai 25

  1. […] This post was mentioned on Twitter by Tadas Pukas, Blog'ų metraštis. Blog'ų metraštis said: Cloud computing: marketing bullshit?: Pastaruoju metu Lietuvoje pastebimas “debesų kompiuterijos” propagandos… http://bit.ly/hMN1dj #LT […]

  2. Jonas

    Gal galite rekomenduoti dar kokių nors pardavimų skatinimui skirtų programų? Taip pat būtų įdomu išgirsti apie tą Systemier. Gal galit pateikti daugiau informacijos?

    Dėkui

    • Didžiausia klaida būtų manyti, kad pardavimus paskatins kokios nors IT programos. Kai tai suvokiama, tuomet tinka net Excel’is. O minėtoji Systemtier tėra truputį pagerintas Excel’is, t.y. sistema pagerinta tuo, kad fiksuoja kiekvieno žingsnio atlikimo laiką ir lygina jį su idealiu (numatytu).

  3. Aš nebūčiau aš, jei nepasakyčiau, kad vietoj Exchange, kuris vienam vartotojui atsieina per metus 468 Lt (39 Lt x 12), būtų pigiau koks Google Apps – apie 140 Lt vienam žmogui metams. Plius pašto dėžutė – 25 GB. Yra ką palyginti. O įrankiai – tie patys.

    • Taip, Google Apps pigiau, bet:
      – neturim, kas mums konfigūruotų ir kas staigiai pataisytų, jei kas lūžta
      – reikėtų pirkti Outlook’o licencijas
      – dalis to paties domeno dėžučių sukasi ant POP3

      Čiupinėjom ir Google Apps, bet pasirinkom Bizmail. Nors, manau, galėtume peršokti ir ant Google Apps, tik taip nesinori keisti, kai viskas veikia :)

      • O kam Outlook’as – juk nebūtinas. Paštas veikia naršyklėje, dar patogiau, nes galima prisijungti iš kur nori (darbe, namie, kavinėj). Na, tiesiog Gmail, tik kad domenas @pasirinktaspavadinimas.com :)

  4. Mindaugėlis

    Viskas normaliai su ta debesų kompiuterija. Paleidus pirmą paslauga iš debesėlio – buvimas debesėlyje yra tik savybė. Kai tokių paslaugų prikepama daugiau, susiformuoja naudojimo tradicija (vidinė struktūra, privalumai / trūkumai, panaudojimo atvejai ir t.t.) ir visuotinai prilimpa vienas terminas – ši savybė tampa atskira rūšimi. O daiktų priskyrimas rūšims (ir bendrai – didesniam abstrakcijos lygiui), kaip žinia, įgalina mūsų ribotą protelį lengviau ir greičiau suprasti kiekvieną naują objektą, kuris sutinkamas pasaulyje.

  5. Labai įdomus straipsnis!
    Realiai gyvenime kasdien susiduriu su debesų sąvoką.
    Kompanijoje kurioje dirbu (tarptautinė) praktiškai viskas daroma debesyje. Tad dažniausiai net nepagalvoju, kad tai yra būtent taip smarkiai apkalbama debesų sistema. Paprasčiausiai tai tapo kasdienybe.
    Kadangi kompanija US kilmės tai daugelis sistemų, net nežinomos Lietuvoje, bet tokios kaip MS Exchange, SAP (manau irgi galima priskirti debesims), http://www.salesforce.com yra debesyje ir dar ne vienas spec produktas sukurtas tik šiai kompanijai.
    O va ką mažesnėms kompanijoms naudotis tai manau šis straipsnis labai puikiai atskleidė, kad LT gamintojai tikrai turi ką pasiūlyti, kai jau pribręsiu reikės rimtai užsiimti paieška.
    Gal kas žinote kokią sutemą grožio salono ir kosmetikos pardavimo priežiūrai?

    • Aurimai, minėtasis Salonium būtent tam ir skirtas (www.salonium.lt), t.y. pasiviems pardavimams (kai žmonės užsirašinėja patys).

      • Tfu blyn,

        visas nuorodas perziurėjau o šią (svarbiausią) praleidau :)

  6. giedrius

    tai vis dėlto “cloud computing” – marketing bulshit ar ne?

  7. giedrius

    ar cloud computing tai tas senas geras ASP?

  8. Offtopic:
    wow, nepilni metai, o 9 darbuotojai ir 100 klientų nuo paprastutės idėjos gurgiant pilvui. Džiaugiuosi sėkme ir draugiškai pavydžiu :)

  9. Paulius

    Paklausykit Lario, jis gerai žino kas yra cloud computing http://www.youtube.com/watch?v=8UYa6gQC14o

  10. sim

    na as nesu kokis tai net strategijos ir rinkodaros grupes vadovas baltijos salims ir taip nusisneketi vargiai ar sugebeciau: “pasak m.b., debesyse saugesnes ir verslo imones – juk apie 60-70% duomenu vagysciu jose ivykdo darbuotojai, pavyzdziui, kad ir VALYTOJA, ikisusi i kompiuteri USB atmintinuka ir perasiusi duomenis. o debesyje jau reikes slaptazodziu ir kitu apsaugos priemoniu, o siu ji netures.”

    WTF VALYTOJA neturinti domeno spaltazodziu? kas cia per netvarka? koleikas nesu girdejes ne vieno svaraus naujojo debesizmo privalumo useriui. o kad tai marketinginis bulshitas akivaizdu ir ypac sklindantis is tokiu “zaideju” kaip microsoft. rekia gi kazkaip “isjudinti” vis dar 2003 exelio naudotojus, o po win7 pasirodymo kazin ar bera kur irtis su operacines tobulinimu. va ir pucia nauja debesiuka-burbuliuka, nes senas debeselis tai jau nuo kokiu 1995 metu skraido. idomu kaip hardwaro gamintojai reaguoja, jei jau poslednij pysk mody debesizmas, ka veikti su kokiu i7 procu ar 4tb hardu?

    • kliurka

      “idomu kaip hardwaro gamintojai reaguoja, jei jau poslednij pysk mody debesizmas, ka veikti su kokiu i7 procu ar 4tb hardu?”
      Hardvaro gamintojams tik į nauda, jiems nebereiks būtinai gaminti su windows suderintu įrenginių jiems dabar laisvesnes rankos. Jie dabar gali gaminti planšetus, visokius kitokius mobilius įrenginius valdomus vienaip ar kitaip “išmanius” televizorius su IT prieiga kita “protingu” namų įranga ir visi šie įrenginiai galės susijungti į ir “bendrauti”

      • sim

        i nauda? argi? viena diena investuoji daug daug kapeiku ir laiko i nauju technologiju kurima, o kita – meti viska ir gamini telikus? jau isivaizduoju intelis pradeda gaminti “protingus” fenus ar telikus.

        • kliurka

          sim, nezinau ką tu ten įsivaizduoji, bet Intel’is telikus JAU gamina http://www.intel.com/inside/smarttv/ jei nezinojai tai ir prie automobilių nagus kiša http://www.tomshardware.com/news/bmw-mercedes-intel-atom-harman,8726.html

        • sim

          kisti nagus ar savo procus kur tik gali ar nori dar nereiskia gaminti telikus ar auto. klausimas ar tai gali tapti tokiu pat masiniu produktu kaip pc. abejociau. 10 metu uzstuminejam faster faster more faster, o poto ikisam proca i telika ir vel plokstele is naujo? tik cia klausimas pasistoja kam vartotojui reikalingas telikas su procu, kai jis jau turi pc su procu, kuri labai sekmingai gali paversti teliku ar prisijungti jau prie turimo teliko. technologiniam lygmenyje pasiekta riba ir prasideda degradacija. argi 99% vartoju svarbu sistema uzsikrauna per 10 sec ar per 15? todel ir bus puciamas sitas visas burbulas, beto geras budas kovoti su piratais ar su visokiais laisvo zodzio skleidejais:

          “As far as the law of contract is concerned, Amazon can do what it likes. But this isn’t just about contracts any more. “While Amazon was within its legal rights,” MacKinnon warns, “the company has nonetheless sent a clear signal to its users: if you engage in controversial speech that some individual members of the US government don’t like… Amazon is going to dump you at the first sign of trouble.”

          http://www.guardian.co.uk/technology/2010/dec/11/wikileaks-amazon-denial-democracy-lieberman

        • sim

          Yep. For years people have extolled cloud computing as the way of the future. The lesson of the last week is simple: be careful what you wish for.

  11. Briedis

    Krito i akį visa apimančios ERP ir neimantraus CRM ar “imantraus” excel kainu santykis.
    Programa kuri planuoja veikla, daro finansinę atskaitomybę ( įsvaizduoju DK, IT ir visokį kitokį “bullsheet”) valdo verslo procesą ir dar automatiškai faktūras gamina kainuoja tik 40 lt/mėn. Tai žiauriai mažai. Natūraliai kyla klausimas kiek tokių kaip Jūs klientų reikia turėti įmonei Sandas kad išgyventų? Kiek jie gali skirti resursų Jūsų aptarnavimui, nes tokios programos be aptarnavimo neveikia. Arba tai yra visiškai naujas jų produktas su dar nenusistovėjusia kainodara. Arba įvedimo į rinką marketinginės (dempinginės) kainos, kurios turėtų kisti.

    Systemtear jau kaina panašesnė (~150 lt) už kurią Lietuvos rinkai galima padaryti “patobulintą” Excel. Bet kyla atvirkštinis klausimas o jei tarkim nekurti savo bet paiimti atviro kodo SugarCRM. Jis jau standartineje Community edition versijoje turi gana nebloga “piltuveli . ( http://www.sugarcrm.com/crm/products/demo-play/sales) ATjungti visas nereikalingas funkcijas nėra sudetinga. Tačiau liktų keletas malonių “smulkmenų” kaip pvz visa komunikacijos su klientu istorija (mail, skambučiai, susitikimai) vienoje vietoje arba marketingo kampanijų ( reklamos) atsiperkamumo analizė arba naujienlaiškių siuntimas. Gal jos visai galėtų praversti greta “pardavimų piltuvėlio” ? O kaina nekiltų, nes adaptuoti darbo mažiau nei rašyti nuo 0.

      • Briedis

        Perskaičiau. Ką supratau: 1 sukurti pardavimų procesą, 2 CRM reikalingas (netgi būtinas) 3 SU CRM dirba ne visi ir netgi ne pardavejai

        Iš viso ti galima daryti išvadą kas mano paminėtas SugarCRM tai gali atlikti ir net nesunkiai pakonfiginti būtų tą atlikti. MAtyti ir kiti analogai pvz Vtiger tą padarytų, nekalbant apie mokamus CRM, kurie turi šiek tiek daugiau nei užrašų knygutės ir kalendoriaus funkcionalumą.

        Toliau skonio reikalas ar uždrausti sakykim Campaign modulį ir marketingo kampanijų suvedimą ir priskyrimą prie pardavimo galimybių (oportunities) ar ne. Norite siųsti arba norite nesiųsti naujienlaiškių. Kiek ir kokios info norite matyti apie klientą. Ir t.t.t.t

  12. […] atlapoti duris ir ištiesti ranką paimti dokumentų. Mums laukti problemų nesudaro, nes visas kritines sistemas turime pasikūrę debesyse, taigi galime dirbti kad ir darbo biržos koridoriuj. Bėda tik, kad jis nešildomas, ir […]

  13. Kad lietuviškus produktus reikia skatinti, turbūt žino net ir vaikas, bet kažkodėl sunku Lietuvoje su CRM plėtojimu, dauguma verslų dar sunkiai supranta gaunamą naudą, o jei ir supranta, nėra suinteresuoti mokėti už tai. Kaip visuomet, stengiamasi kuo labiau taupyti, bet kokybė ir sklandus klientų valdymas tokiais metodais nepasiekiami.

  14. Kad ir kaip bevartytumėte ar bevadintumėte be IT sistemų pagalbos neišsisuksi, tas pats XLS taip pat IT. Tiem kas bijo didelių kaštų ir diegimo skausmo, rekomenduoju pirma išbandyti sistemą, o kai nuspręsi kad atitinka poreikius ir įsigyti. Kalbu kad ir apie tą pačią Open ERP nuomą. Naujausią versija su lietuvišku suportu rasite http://www.oerp.lt o tiem kam netiks galima ir individualų sprendimą rasti. Tai daug daugiau nei xls ir info persiduoda kitiems proceso dalyviams be darbų dubliavimosi.

  15. […] atlapoti duris ir ištiesti ranką paimti dokumentų. Mums laukti problemų nesudaro, nes visas kritines sistemas turime pasikūrę debesyse, taigi galime dirbti kad ir darbo biržos koridoriuj. Bėda tik, kad jis nešildomas, ir […]

Jūsų komentaras