Efektyvumas – konservatorių vertybė. Ar tikrai?

Buvo laikas, kai daug rašėme apie Kubilių ir jo svitos veiksmus. Vėliau nusispjovėm, supratę, kad mūsų balsas į dangų neina. Įtakos pauzei turėjo ir tai, jog pats Premjeras liovėsio skaityti tinklaraščius, jau nekalbant apie tai, kad atsiribojo nuo savojo skaitytojų.

Ir šit penktadienį sulaukiu skambučio iš “Lietuvos ryto TV” ir prašymo kažką pakomentuoti apie konservatorių suvažiavimą. Mat vasarą jau kažką jiems komentavau (visi rimtesni egzpertai, matyt, tądien atostogavo), ir su sąlyga, kad nenusikomentavau ir vėliau nereiškiau pretenzijų dėl montažo, dabar gaunu eterio antrą kartą.

Žavi jauna žurnalistė su raudonu mikrofonu klausia, daugmaž, kaip pakomentuočiau situaciją, kai konservatorių lyderiai saviškiams partiniuose susibūrimuose šneka, kad problemų kaipo nebėr, krizė suvaldyta ir viskas čiki. Konservatorių suvažiavimas, tiesa, vyks tik kitą dieną (šeštadienį), tačiau klausti ir komentuoti nebijome suvažiavimo išvakarėse, nes ir tūpam aišku, kad iš sakyklos p. Kubilius su botagėliu savęs neplaks.

Ir egzpertas pakomentuoja, kad, maždaug, politikai tam ir yra politikai, kad šnekėtų. Klausimas tik, ar konservatoriai ir jų lyderis iš tiesų nemato problemų, ar tik apie jas nedrįsta šnekėti. Nes, kaip žinome, tiksliai neįvardinus problemos, neįmanoma jos efektyviai išspręsti. Dar egzpertas priduria, kad Lietuvoje šiuo metu pagalbą maisto daviniais gauna apie pusė milijono gyventojų, ir pabrėžia, kad šis reiškinys plėtojasi ne kažkur Somalyje ar Afganistane, bet pačiam Europos vidury. Ir, panašu, kad šią informaciją valdo kožnas partietis seniūnijos seniūnas, segįs ženkliuką su kregždute, o bet tačiau būt gerai, kad šią informaciją ant savo Nokios darbastalio užsirašytų ir lyderis.

Dar kažką pasakiau apie 8.000 įmonių, kurios užsilenkė per pastarąjį dvejų metų konservatotarpį, apie viešuosius pirkimus, kurie vis dar taškomi į kairę-dešinę arba nusiurbiami į otkatines kišenes. Apie mokesčių nakties šalutinį efektą – totalinį tarpusavio nepasitikėjimo įsigalėjimą verslo santykiuose. Dar išreiškiau apgailestavimą, kad p. Kubiliui paskelbus krizės pradžią, nebuvo nustatyta, kokie kriterijai parodys jos “suvaldymą”. Todėl dabar visi teisūs: ir tie, kurie džiaugiasi nedevalvuotu litu ir suvaldyta krize, ir tie, kurie džiaugiasi maisto daviniais.

Prišnekėjom visą juostą, ir gaila, kad į eterį nepateko daug puikių egzperto minčių, katros buvo išcenzūruotos, bo reportaže reikėjo palikt vietos ir ponams Kubiliui, Degutienei, Valinskui ir dar keliems.

Kad jau buvau įpainiotas į politines batalijas, pasibaigus konservatorių sjezdui, atidžiai dukart perskaičiau p. Kubiliaus kreipimąsi į partiečius. Šauni kalba, galėtų būti puikus tinklaraščio įrašas.

Stabtelkime ties šiais Premjero ir partijos pirmininko žodžiais:

Valdžios teisingumas, skaidrumas ir efektyvumas – mūsų vertybės – taip pat yra būtina sąlyga sėkmingai modernizacijai.

Kadangi google padėjo įveikti skaidrumo iššūkius, vienoje vietoje turime sąrašiuką dokumentų, katrie rėžia dabartinės valdžios vagą:

2008-05-17 – TS-LKD programa

2008-09-06 – TS-LKD rinkimų programa

2008-11-17 – Krizės įveikimo planas

2008-12-09 – Vyriausybės programa

2009-02-26 – Ekonomikos skatinimo planas

2009-10-28 – Nacionalinis susitarimas

2010-02-17 – Vyriausybės veiklos prioritetai 2010 m. (įgyvendinimo tarpinė ataskaita – čia)

Žinoma, būta ir daugiau užmojų, kaip kad “Rusijos sulaikymo strategija” (2007) ar “Nacionalinė energetikos strategija” (2010), gal ir dar kas buvo, bet gal nesismulkinkim. Kad nepamestume fokuso.

O aš jau pamečiau. Nes jei norėčiau tapti kokiu tai rimtu ekspertu, o ne atsitiktiniu egzpertu, galinčiu pakomentuoti kažką apie bet ką, turėčiau paanalizuoti visus minėtus dokumentus. Nes visuose juose yra neblogų minčių, ir nė vienas iš jų dar nėra atšauktas.

Ar tiek aktualių planų/programų/strategijų yra blogai? Ko gero, nebūtų nieko blogo, jei būtų matuojamas jų įgyvendinimas. Arba efektyvumas, kurį taip dažnai savo apie šalies modernizaciją kalbėjęs minėjo p. Kubilius. Nes jei nematuoji, tai ir nevykdai. O kai nevykdai, tai atėjus laikui atsiskaityti (šeštadieninis TS-LKD sjezdas buvo ataskaitinis-nerinkiminis), pasiplonini liežuvį ir keli naujus ar kitaip suformuluotus tikslus, pieši naujas vizijas ir kosmosus. Tuo tarpu ankstesnės programos plaukioja paralelinėse galaktikose kaip kosminės šiukšlės.

Objektyvumo dėlei reikėtų pripažinti, kad veiklos skaidrumo ši Vyriausybė demonstruoja daugiau nei bet kuri ankstesnioji. Štai mes mirtingieji galime pažiūrėti, kaip veikia Ekonomikos skatinimo planas. Dešimtys priemonių vėluoja, vis perkelinėjamos ir perkelinėjamos į kitą mėnesį. O užmetę akį į Vyriausybės veiklos prioritetų įgyvendinimo ataskaitą, matome, kad rodikliai apie darbo vietų kūrimą, nedarbo mažinimą ir ekonomikos skatinimą yra iš esmės nepasiekti.

O ką mes rašėme ne kartą ir ne du?

kuo daugiau darbo vietų ir kuo didesnė darbo vietose sukuriama pridėtinė vertė! Viskas. Visa kita – tėra šūdeliavimas, jūsų saviveikla ir savęs pateisinimas.

Šis rodiklis geras ne tik tuo, kad ant jo laikosi visa mūsų ekonomika ir žmonių likimai, bet ir tuo, kad jis turi visiems suprantamą išraišką skaičiais. Suprantamą partijos nariams, koalicijos partneriams, opozicijai, profsąjungoms, žiniasklaidai, blogeriams, krikščionims, ateistams ir net ekspertams.

Būtų tiesiog nuostabu, jei ir Premjeras, ir visi ministrai visus savo pasisakymus, kalbas ir blevyzgas pradėtų ir užbaigtų konstatuodami šį rodiklį. Būtų aišku, ar mes jau vidury kelio, ar jau suvaldėm krizę, ar mes jau sėkmės Lietuva, ar dar ne. Ir p. Kubiliui (ir jo patarėjams) nereikėtų kvaršinti galvos, kokias gi čia žodžiais dar įpūsti, įkvėpti auditorijas, kokią čia frazę pecituoti iš Šventojo rašto. Tiesiog paimi paskutinę kalbą, pažiūri datą ir skaičių, ir sakai: “Tada darbo vietų buvo tiek ir tiek, jose sukuriame vertė siekė tiek ir tiek. O šiandien – štai vat tiek”. O auditorija beigi visokio plauko atsitiktiniai egzpertai paklausę iškart žinotų, ploti gerb. pranešėjui, ar švilpti.

Ir pabaigai prisiminkime žodžius iš Švento Rašto: „Be tikėjimo nėra darbų, o be darbų nėra tikėjimo“.

Taip savo kalbą šeštadienį užbaigė p. Kubilius. Tikiuosi, kad kitą kalbą jis pradės nuo tos pačios frazės. Tik ją papildys skaičiais. Bent jau toje vietoje, kur galima išmatuoti.

komentarų yra lygiai 30

  1. Virgis

    Tai sakote, nieko naujo ar kažko protingesnio nepasakėte, nei kad rašo eilinis laikraštukas ?

  2. Kol valdžia nesifokusuoja į darbo vietų didinimą ir pridėtinės vertės darbo vietose didinimą, tol nėra prasmės sakyti kažką naujo ar protingesnio.

  3. Mantas

    Darbo vietos per vieną dieną, pirstelėjus – neatsiranda. Ką aš tuom noriu pasakyti? Neužtenka burtų lazdele mostelti, kad darbo vietos atsirastų. Prieš darbo vietos atsiradimą galutiniam vartotojui (grandinėje) eina daugybė veiksmų politikoje.

    • Pilnai sutinku. Tačiau būtina, kad tai būtų jų prioritetas. Jeigu jie net nekalba apie tai, tuomet ir veiksmų ta linkme nedaro.

    • ghoul

      Klausimas būtų toks – o kokie konkrečiai veiksmai buvo padaryti ir kaip galėčiau įsitikinti, kad jie tikrai padaryti? (Ne, „statysime elektrinę“, „tiesime elektros tinklą“, „renovuosime namus“, „teiksime finansinį stimuliavimą verslo įmonėms“ ir kiti PAŽADAI į kategoriją „PADARYTA“ nepatenka.)
      Aiškinimas, kad „mes labai daug padarėme, tik tiksliai nežinau ką, o jūs to nematote, nes čia ne per dieną veikia“) manęs neįtikina :)

    • linius

      bet sunaikinti darbo vietas mostelėjęs burtų lazdele sugebėjo (“naktinė mokesčių reforma”)!

  4. sim

    idomu o p. kubilas neminejo slapto plano kaip airijai ragus istatyti? gi tereikia pelno mokesti kad jie pasikeltu, cia nusipirkti daug daug muilo ir sulysti gigantams i subine su visokio plauko kreivomis dotacijomis. patirties jau yra, momentas kaip cia buves. butu ohoho koks dead cat bounce!

    http://verslas.delfi.lt/business/jav-bendroves-airijai-dides-mokesciai—issikraustysime.d?id=38835697

  5. Simas J

    Šiame straipsnyje man tikrai patiko tik vienas dalykas – tai kad atvirai prisipažinote, kad apie Kubiliaus kalbą komentavote dar dienai iki jai pasirodant. Manau tai gan tiksliai atsipindi “egzperto kompetenciją” – “papezėti daug ir bet ko, o po to jau lrytas sugebės iškirpti ir suklijuoti kaip ir ką reikės”. Juk “ir tupam aišku”, kad tokiame priešlaikiniame komentare viskas bus išsakyta tokiomis abstrakčiomis sąvokomis, kad tą video įrašą bus galima naudoti dar n+k metų, iš konteksto vis ištraukiant kokią nors frazę.

    • Na, apie tai, kad jam pavyko suvaldyti krizę, premjeras nuolat kartojo jau visą savaitę, jei ne dvi.

      O televizija visada kažką ištrauks iš konteksto, jei šnekėsit ilgiau kaip 30 s.

  6. Mauras

    kaipgi gerb. egzpertas pridėjo į šuns dienas verslą žlugdančią vyriausybę kubiliaus asmeny, bet taip ir nepasakė žaviajai raudonajai žurnalistei sėkmės recepto? juk jis toks akivaizdus – tiesiog imkime ir tapkime Pietryčių Azija ar kita kylančia rinka. Jie šiuo metu turi vieną problemą – kaip sustabdyti QE2 fone plūstančias į šalį spekuliacines ir kitokias investicijas. Net premjero patarėjas kažkada buvo sugalvojęs, kad Lietuva turi tapti Singapūru, bet matyt pamiršo. O buvo tokia proga priminti… vietoj to užsiimate archyvarijaus darbu. Tiesa, archyvai darbo vietas kuria, bet kur pridėtinė vertė jų kapstyme? Ar tik nešūdeliaujame?

    • Apie būsimą sėkmės receptą p. Kubilius paskaitė visą suvažiavimo kalbą. Aiškiau pasidarė?

      Dėl archyvarijaus darbo. Hm, būčiau linkęs nuveikti ir dar ką nors reikšmingesnio, kad tik valdžia pagaliau susifokusuotų ir nesiblaškytų.

      • Mauras

        dėl tamstos pastangų įdarbinti valdžią:

        kubiliaus kalba pretenduoja tik į pijarinį partijos lyderio pasisakymą. Esminiai jos elementai – šūkiai, patosas ir vienijantys ilgalaikiai tikslai, turinys įkvėpt pasitikėjimo ir optimizmo. Ar kubilius gali būti lyderiu ir kaip vertiname jo, o greičiausiai jo RsV patarėjų sudėliotus akcentus ir pasiekimus bendrai, atskiras klausimas.

        Gi Commonsense ir įrašo autorius (pataisykite jei esu neteisus) pretenduoja į sveiką protą, kalba apie darbo vietas ir vertę, dėl kurios matavimo vienetų ir galimybių valdžiai įtakoti jų pokyčius jau turėjome neblogą diskusiją. Tai turėtų būti daug konkrečiau nei kubiliaus šūkiai, ar ne? Va to konkretumo ir nėra, kolega, nors pretenzijų daug. Rezultatas – gavus progą užlipti ant bačkos, tiesiog pakartojate visiems žinomas tiesas-vertinimus ir iš paskos savo bloge pakritikuojate nesugebėjimą užsiimt strateginiu planavimu (čia beje drįstu nesutikti, nes konservai ir liberalai su savo technokratiniu požiūriu gerokai lenkia visas ankstesnes vyriausybes), ir deja jokio racionalaus grūdo.

        Problemos partijų ir kitų organizacijų suvažiavimų tribūnose niekada nesprendžiamos ir dažniausiai net neminimos, nebent turite kitų pavyzdžių. Valdžia Lietuvoje “kovoja su nedarbu” antri metai, bet ta kova situaciją menkai įtakoja, lyginant su paklausa rinkose – išskyrus tai kad dėl MMA ir pašalpos dydžių motyvacija dirbti susilpnėjusi, ką pastaruoju metu pastebi visi darbdaviai. Beje jei taip mėgstam lygint rodiklius – pasilyginkim su estais ir latviais, valdžių “kovos” su nedarbu rezultatai pas juos dar prastesni, nors pastaraisiais mėnesiais pas visus jis pradėjo kiek mažėti, bet ne dėl valdžios veiksmų, o dėl pramonės atsigavimo. Naujų TUI pritraukime pastangų daug, tą pripažįsta ir kaimynai, tačiau tos pastangos darbo vietų sukuria juokingai mažai, ir tik nišose.

        Taigi klausimas, kaip šiomis nedėkingomis mūsų sąlygomis (burbulo paveldas skolų ir visuomenės nuotaikų pavidalu, maža atvira ekonomika su nedaug ir jau pabrangusių lyginant su Pietryčių Azija darbo jėgos išteklių) padaryti kad darbo vietos kurtųsi, atviras. Gal kas daugiau nori pasisakyti?

        • Dėl bačkos – tai tinklaraštis ir yra bačka.

          Dėl kartojimosi – mes tai vadiname susifokusavimu. Štai būtinai reikia padaryti darbą A, tačiau jis nepadaromas. Todėl pradedama šnekėti apie darbą B ir C. Tačiau A juk nepadarytas… Ir kai primeni apie A svarbą, gaunasi lyg ir pasikartojimas. O kas pasakė, kad kiekvieną kartą (suvažiavimą, posėdį ir pan.) reikia ieškoti vis naujų idėjų ir tikslų?? Kas čia įvedė tokia madą? Lyderis yra ne tik beginneris, bet ir finisheris. Šita valdžia paskelbti iniciatyvas moka, tačiau ar moka jas užbaigti?

          Štai čia ir randasi archyvavimo, kaip Jūs pavadinote, arba fokusavimosi vertė. Neleisti nueiti į šoną nuo esminio kelio. Ten šviesiau, davai ten paieškokim. Nesvarbu, kad pametėm tai ne ten, užtat ten šviesiau ieškoti.

          Dėl atviro klausimo. Ko reikia, kad kurtųsi darbo vietos, Jums pasakys bet kuris darbdavys. Pasiklauskite.

        • Mauras

          daug didesnė bačka yra telikas, nes nemažai tik jį matančių žmonių šventai tiki viskuo ką jis rodo.
          man rodos nukrypom nuo klausimo. Nuolat kartoti, kad reikia kurt darbo vietas – prasmės nedaug, tą bet kuris wanabe opozicijos veikėjas sugeba. Kur įžvalgos, koks nors siūlomas kelias “kaip”? Ar savikritiškai pasivadinus egzpertu, tai jau nebeprivaloma?

          Ko reikia, kad kurtųsi darbo vietos, Jums pasakys bet kuris darbdavys. Pasiklauskite.

          gaila kad pasiuntėte, nes tikėjausi atsakymo iš lipančių ant bačkos. Jau pasiklausiau (savęs) ir atsakau: darbo vietų kuriamo produkto paklausos rinkoje ir verslo plano su priimtinu atsipirkimu. Visa kita – išsprendžiamos smulkmenos.

          Tai visgi ko turėtume norėti iš valdžios, jei ji būtų aksinė žuvelė? Kad iš krizės vėl sukurtų paskolų burbulą? Ar kad išgelbėtų bankrutavusias 8000 įmonių mokesčių mokėtojų pinigais? Ar tik mažiau strategijų ir padaryti iki galo? Atsiprašau kad provokuoju, tik niekur nesiųskit, norėčiau tamstos atsakymo.

        • Aš irgi laikau save šiek tiek verslininku. Ir bendrauti tenka su labai daug verslininkų. Ko man reikia (ir ką mini bent jau dalis tų, su kuriais bendrauju) iš valdžios:
          – nuspėjamumo (mokestinės ir reguliavimo), t.y. nekeisti žaidimo taisyklių staigiai/ nedaryti
          – mokesčių ir administracinio paprastumo, t.y. neturėti 300 verslą kotroliuojančių institucijų
          – kreditinių išteklių prieinamumo, t.y. kad valdžia iš bankų nesiskolintų milijonų už 10% metinių
          – viešųjų pirkimų skaidrumo

          Kaip šiose sferose progresas ?

        • Maurui. Taigi sakote, kad Jums, darbdaviui, tereikėtų paklausos ir gero verslo plano.

          Puiku. Pažiūrėkim, ką gali nuveikti valdžia.

          Paklausa makro lygmeniu:

          Ar pinigų (cash flow) kiekis vidaus rinkoje didina paklausą? Ar mokesčių padidinimas turi įtakos cash flow? Ar mokesčių sistemos nestabilumas turi įtakos investuotojų pasirinkimui, kurioje šalyje ir kiek investuoti? Ar šešėlinio biudžeto, siekiančio 3-4 mlrd. Lt (neskaidrių viešųjų pirkimų), eliminavimas padidintų pasitikėjimą valdžios sąžine ir pageridintų mokesčių surinkimą? Ar geresnis mokesčių surinkimas leistų sumažinti mokesčius ir pagerinti įmonių cash flow? Ar atrištas bankų kranelis pagerintų įmonių cash-flow? Ar minėtų (ne papildomų!) 3-4 mlrd. Lt tikslinės neotkatinės valstybės investicijos į infrastruktūrą (renovacija, tiltai, keliai) leistų išjudinti statybų sektorių ir visą tiekimo grandinę? Ar subordinuota atstovybių užsienyje veikla padėtų praplėsti rinkas ir paklausos geografiją?

          Paklausa ir verslo planas mikro lygmeniu:

          Ar įmonių konkurencinis pranašumas turi įtakos produktų paklausai? Ar inovacijos (technologijos ir valdymo metodai) turi įtakos įmonių konkurencingumui? Ar efektyvesnė nei dabartinė verslo paramos (ES fondai) sistema galėtų realiai paskatinti inovacijas? Ar tam tikrų darbuotojų (ne bedarbių) rėmimas padėtų parengti konkurencingą verslo planą? Ar kontroliuojuojančių institucijų sumažinimas palengvintų galimybes daugiau investuoti SVV?

        • Mauras

          Galva,

          štai turim eilę įdomių klausimų-pageidavimų. Kiek kuris paties vertinimu įtakoja darbo vietas ir pridėtinę vertę, lieka neaišku, bet panagrinėkim.

          Ar mokesčių padidinimas turi įtakos cash flow?

          žinoma, jis siunčia signalą rinkoms ir vartotojams, kažkiek mažina pastarųjų perkamąją galią ir verslo atsipirkimą. Kiek įtakos – mano vertinimu gerokai mažiau nei globalus paklausos visose rinkose kritimas ar viešųjų finansų krachas, toks koks įvyko LV, Graikijoje ar Airijoje. Finansų sistemos problemos prispaudžia visus, likvidumas sustoja, todėl vartotojų nuotaikų ir recesijos akivaizdoje mokesčių didinimą pateisina vis daugiau valstybių, net prieš tai dar mėginusių visaip stimuliuotis.

          Ar mokesčių sistemos nestabilumas turi įtakos investuotojų pasirinkimui, kurioje šalyje ir kiek investuoti?
          Be abejo, tačiau ne mažiau įtakoja korupcija, kokybė/kaina ir subsidijos. Gal domėjotės, ką nauji investuotojai daugiau renkasi pastaruoju metu – LT, LV ar EE? (atmeskim reinvestuojamo pelno sumažėjimą, nes tai verslo situacijos, o ne mokestinės aplinkos klausimas). Pasižiūrim, tada galėsim plaktis toliau. Kita vertus, su Amsterdamo sąlygomis holdingams nepakonkuruosime.

          Ar šešėlinio biudžeto, siekiančio 3-4 mlrd. Lt (neskaidrių viešųjų pirkimų), eliminavimas padidintų pasitikėjimą valdžios sąžine ir pageridintų mokesčių surinkimą?

          gal žinote kriterijų, kaip atskirt skaidrų pirkimą nuo neskaidraus? Jei kokia įmonė už ES lėšas parduoda savo kursus, o realiai jie nevyksta, čia jau neskaidrus pirkimas ar dar ne? ar pinigų švaistymas kai valdininkai nesupranta ir nenori gilintis už ką moka – jau “šešėlinis biudžetas” ar ne? Čia sudėtingas klausimas, paliečiantis visuomenėje priimtas elgesio normas, taigi deja greit ir paprastai neišspręsime, nors stengtis reikia, sutinku.

          apie bankų kranelius siūlau nekalbėti, nei kubilius, nei mes jų nevaldom, kiek nori/gali tiek ir skolina. Daugiau paskolint gali tuomet, jei valdžia garantuos bankams pelną, žinoma, iš kito verslo ir gyventojų surinktų mokesčių sąskaita. Pvz. alternatyvios energetikos subsidijose.

          dėl eksporto skatinimo man rodos neverta diskutuoti, jokia valdžia iki šiol neskyrė tam tiek dėmesio ir veiksmų.

          renovacija – žinoma padėtų. Čia rimtas grėblys šitai valdžiai, ir kol kas nepanašu kad nuo jo mėgintų nulipti.

          Dėl mikro klausimų – kur matote dabartinės ES paramos sistemos neefektyvumą? Kur ir ar apskritai valstybės subsidijos gali būti efektyvios?

          Draudimų ir kontrolės turi mažėti ir ji turi tapti civilizuota, čia pasiekimų nedaug. Ar dėl to SVV daugiau investuotų nežinau, bet neproduktyvaus laiko gaišimo sumažėtų.

        • Eksporto skatinimas aktualus Smulkiam Verslui ? Reiks pasakyti kirpėjei, kuri mane kerpa, kad Vyriausybė aktyviai jai padeda skaitindama jos paslaugų eksportą, nes kažkaip ji daug negražių žodžių sako ant valdžios dėl mokesčių perversmo, N kontroliuojančių institucijų ir tt.
          Tiesą pasakius, aš tikrai UŽ eksporto skatinimą. Bet manau, kad labiausiai iš to išlošia stambus verslas. Bet nubyra ir smulkiam.
          Dėl bankų kranelio – mano vienas geras prietelius bankininkas sakė, kodėl skolinti SVV (kiek darbo ir rizikos), jei galiu paskolinti Vyriausybei už beveik 10% metinių vienu kontraktu N melejonų…
          Ir pasakyk, kad valdžia neįtakoja ? Beto, kodėl pritraukė Barclay’s tik op-centrą, bet ne filialą ? Bet gal čia jie mažiau gali įtakoti…
          Dėl mokesčių – aš eilinį sykį pasikartosiu, bėda ne tame, kad pakėlė, o kaip tą padarė – vos ne per naktį pakeitė visas žaidimo taisykles. Įdomu būtų pasižiūrėti į LKL rungtynes, kuomet iš vakaro būtų pakeistos taisyklės (pvz į futbolo)…
          O dėl kontrolierių – tikrai būtų daug daugiau SVV įmonių, jei draudimų ir kontrolės būtų mažiau ir ji būtų aiškesnė.
          Dėl skaidrumo – tiesiog pavyzdys: valstybinė įstaiga mob ryšį perka už 80 cnt / min. arba tiltą į niekur ? čia neūkiškumas, ar kažkieno, skirstančio ne savo pinigus, interesas ?

        • Mauras

          Neriau,

          gal kažko nesupratau, įdomu kaip įsivaizduoji savo kirpėją esant eksportuotoja. Kad iš valdžios skatinimų beveik visada išlošia stambus ir vidutinis verslas, sutinku. Beje kirpėja turėtų dirbt pagal patentą, gali patikslint kokiais mokesčiais ji skundžiasi? kad uždarius IAE pabrango elektra?

          Dėl mob.ryšio – kreivio pakeltas skandalas buvo bene prieš metus. Tebeperka? Prisiminkim, kad metų metus iki jo tai niekam neužkliuvo.

          “We so often criticize and find fault with the actions of our governments and central bankers that we fail to appreciate how much worse things could be. ”

        • Tebeperka. Maža to, jie per dvejus buvimo valdžioj metus nesugebėjo išsiaiškinti, kiek Lietuvoje yra perkančiųjų organizacijų (tų, kurios leidžia mokesčių mokėtojų pinigus): 4699, 4810, o gal 5104. Bet gal ir 5274. Jie nežino, daugėja jų, ar mažėja.
          Šnekant apie efektyvumą: “Could the things be worse?”

        • Mauras

          Galva, Neriau, nesuprantu tokių miglotų užvažiavimų. Pasakykite aiškiai, kiek ir kurios institucijos šiandien perka už 80ct./min., pateikit duomenis, jei atsakot už bazarą.

          Kad sužinoti kiek perkančiųjų organizacijų, nereikia nieko aiškintis. Jos visos žinomos ir suregistruotos VPT.

        • Maurai, o Jūs paviešinkite, kiek institucijos (kiekviena) šiandien moka už ryšį, tuomet mes paskelbsim, KURIOS moka po 80 ct/min. Beje, net ir 20 ct/min. yra 2000 proc. permokėjimas su sąlyga, kad šiandien įstaigos perka po 1 ct/min.

          Taigi, Maurai, paskelbkite kainas. Ir ne tik ryšio. Negalite? O kodėl? O jūs paskambinkite į bet kurį vaikų darželį (kurių šimtai ant Lietuvos) ir paklauskite. Nepasako? Tuomet į kitą pamėginkit paskambinti.

          Beje, o kodėl institucijos nepaviešina savo kainų? Hm…

          Absurdiška logika. Ateina rinkėjas, sako: “Man rodos, kad sistema gali būti neskaidri, davai išskaidrinkit?”. Valdžia (ir Mauras) jam sako: “O ką, turi konkrečių faktų, dokumentų?”. Rinkėjas atsako: “Na, ne, neturiu, gi pas jus visi duomenys. Aš šiaip esu runkelis, blogeris”. Valdžia atsako: “Na va, neturi. Tai varyk velniop su savo miglomis, mes čia ir be tavęs gerai dirbam, nereikia čia nieko aiškintis”.

          Dėl perkančiųjų organizacijų sąrašo. Maurai, padovanosiu Jums dvi dėžes alaus. Vieną už tai, jei komentare paskelbsite perkančiųjų organizacijų skaičių šiai dienai (ir šaltinį). Antrą dėžę įteiksiu, jei atsiųsite mums (info@commonsene.lt) baigtinį sąrąšą. Jį tuo pačiu paskelbsime šiame tinklaraštyje. Pasiūlymas galioja iki 2010 m. Kalėdų.

        • Mauras

          ačiū už dosnius viliojančius pasiūlymus. Ne įdarbinti vienas kitą ruošiamės, o keičiamės vertinimais ir juos paremiančiais faktais. Deja, faktų nesigirdi, o niekuo nepagrįstos nuomonės-kaltinimai “perka po 80 ct.” ir “tebeperka”, “valdžia nieko nežino” staiga pavirsta “aš nežinau”, visokiais “man atrodo”, “kas galėtų paneigti”, “institucijos neviešina savo kainų” ir “duokit man duomenis, tada statom alaus”. Aš Jums ne kubiliaus informacijos agentūra, man įdomius duomenis susirandu pats įvairiausiais būdais, todėl jei ieškojote ir neradote – netingėkit parašyti kreiviui ir gausit, turi atsakyt per 30 dienų. Negausit – tada galėsit viešai skelbti, kaip valdžia nesiskaito su runkeliais blogeriais, o ne rašinėti pasakėčias.

          Galim aišku susireikšminti iki begalybės, ir galvoti, kad jau vakar pirmas valdžios rūpestis turėjo būti pateikt man ataskaitas, kur ir kiek centų kasdien išleido, ir dar ten ir taip, kad vienu paspaudimu viską gaučiau, ko tik užsimanau. Nors kaip idealistinis ilgalaikis tikslas manau teisingas. Tačiau vertinant klausimų svarbą pinigais šiandien – ar tik vėl nešūdeliaujame (terminas Jūsų) su tuo mobiliu ryšiu? Kiek valdžia per metus išleidžia mobiliam ryšiui, kiek iš to galima sutaupyti? 75 institucijos per CPO šiemet viso nupirko mobilaus ryšio už 700+ tūkst./metus. Kodėl pirko tiek mažai, nors turėtų pirkimą vykdyti kasmet – būtų teisingas klausimas, į jį turėtų atsakyt kokia valstybės kontrolė arba vyriausybės kancleris. Bet grįžtant prie mobilaus ryšio apimčių – na, gal sutaupysim milijoną/metus jei pervažiuosim per visus? O kaip su tais 3-4 mlrd./metus?

          Dėl skaidrumo. Jei teigsite, kad daugiau skaidrumo buvo prie “socdemų-valstiečių”, AMB ar kirkilo – būtų įdomu išgirsti argumentus. Jei taip visgi nemanote, spardykite valdžią ne kur papuola ir kada užeina, o už svarbius dalykus. Kitaip, nesugebėdami objektyviai pripažint tikrai svarbių dalykų kurie nejuda, nesiūlydami kaip juos spręst ( ir tuo pačiu svarbaus progreso ten kur jis yra), bet akylai pastebėdami neesmines smulkmenas, pirmiausia šūdeliaujate, o antra – prisijungiate prie prespublikos ir leo ryto choro ir atrodote arba politiškai angažuoti, arba siekiantys pigaus populiarumo. Sėkmės.

        • Gerb. Maurai,
          specialiai dar kartą perskaičiau įrašą ieškodamas kur buvo pasakyta, kad prie kitų buvo geriau… Ir apskritai, toks pasakymas, tada buvo blogiau man priminė tokį tarybinių laikų politinį anekdotą.

          Kalbėtojas iš tribūnos pareiškia:
          – 2+2 = 6 !!!
          Visi ploja, o vienas žmogelis iš minios surinka:
          – 2+2 = 4 !!!
          Staiga prie jo pribėga keletas su odiniais lietpalčiais ir suima jį.
          Teismas. Šiaurė. ‘Лесоповал’…
          Po kažkiek metų, išleistas iš ‘zonos’, žmogelis eina per gimtąjį miestą. Ir vėl mato mitingą. Kalbėtojas iš tribūnos pareiškia:
          – 2+2 = 5 !!!
          Visi ploja, žmogelis vėl iš minios surinka:
          – 2+2 = 4 !!!
          Prie jo prieina keletas žmonių ir sako:
          – Koks tu neteisus. Negi tu nori, kad vėl būtų 2+2 = 6 ?

          Moralė – net jei 5 arčiau 4ių už 6, tačiau vistiek 2+2 = 4, o ne 5 ar 6.
          Jeigu nepripažinsime, kad 2+2 nėra 5, (nors ir geriau nei 6) situacija negerės. Manau, kad tą ir norėjo pasakyti GZP.

        • Mauras

          Gerb. Neriau,

          kad valdžios ir piliečių santykių aritmetikoje 5 nėra 4, beje daugelyje valstybių, sunku nesutikti. O į klausimus “Could the things be worse?” arba “are things getting better” teisingas atsakymas visgi būtų “definitely yes” ir “all the time” tik deja ne taip greit kaip norėtųsi.

          Tačiau dėl to atsipalaiduoti nei mums nei valdžiai pagrindo nėra. Iššūkiai mums visiems lieka du, ir susiję jie tiek su vyraujančiais elgesio modeliais, tiek kolektyvinio, visuomenės, tiek individualaus.
          Pirmiausia, sugebėti atsirinkt kas svarbu, ir nešūdeliauti sekant musyse paplitusia mada baksnoti kitiems (valdžiai, kolegoms, šeimai) visur kur papuolė – iš to paprastai gaunasi ne geriau, o blogiau, nes kitai pusei, kuriai adresuojame baksnojimą, susiformuoja toks į lietuvių k. sunkiai išverčiamas reiškinys kaip “distraction”,
          Antra, iš jaunatviško idealizmo-maksimalizmo nereikalauti bulvės per vieną naktį. Jei nuspręsime elgtis kaip tikri lyderiai, neužmiršime pastebėti kas įvyko gero, o paskui – kur esminė problema, kuri turi ir gali (tai ne mažiau svarbu) būti pašalinta valdžios, kolegų ar šeimos nario. Ir pageidautina be jokio popso ar skleidžiamų iliuzijų. Deja kitaip vertinti kai kuriuos GZP teiginius sunku – skaitant tekstą susidaro įspūdis, kad esant valdžioj esant socdemams, paksistams ar agurkichui nebūtų buvę keleto tūkstančių bankrotų (per 2009, kai buvo pats įkarštis, bankrutavo 1800 įmonių, iš kur skaičius 8000 -nežinau; beje nemaža dalis mano žinomų paslaugų verslų atvejų susijusių su NT sektoriumi vyko paprastai – įmonės pamatė, kad neišplauks, atsikratė skolų ir kažkiek susispaudę dirba toliau, tik kitu pavadinimu), ar koks pusė milijono gyventojų atsisakytų imti ES dosnia ranka dalinamų maisto davinių iš intervencinių pirkimų. Jei pasižiūrėsim atidžiau, statistikos duomenimis žemiau skurdo ribos ir 2006-aisiais gyveno 680 tūkst. gyventojų, o Statistics presented show that 79 million people in Europe are below the poverty line and 30m of those suffer from hunger. . Tai pagalvokim dar kartą, ar tikrai yra kuo užlipus ant bačkos baisėtis? Kuo tikrai reikėtų pradėt rūpintis – kad mūsų neištiktų kai kurių Afrikos šalių likimas, kai dalijama maisto labdara pripratino žmones iš jos maitintis, suvarė į bankrotą vietinius ūkininkus, ir tik padidino badą.

          Tokia būtų mano “atsakančio už bazarą” commonsense ar bet kurio kito į watchdog’us pretenduojančio blogo vizija. Žinoma, ji visai nebūtinai turi sutapti su jo autorių nuomone.

  7. bst

    Ka moka tai moka kurti: ivaizdzius, planus, galimybiu studijas ir strategijas. Na ir vizijas.

  8. Augustas

    Valstybės tikslas nr.1 nėra tik darbo vietų kūrimas (nebent valstybę valdo liberalai, o ne konservatoriai), bet ir algų mokėjimas mokytojams, policininkams, pensijų ar išpūstų motinystės pašalpų mokėjimas ir kitų visuomeninių paslaugų teikimas.

    Gaila skaityti jūsų įrašus, anksčiau jie būdavo kritiški ir argumentuoti, o paskutiniu metu pasidarė panašūs į “Kakadu” laidą ar geltonąją spaudą, kur tik šaipomasi iš tų, kurie yra šiuo metu valdžioje.

    • Pala, iš kur imti pinigus pašalpoms ?
      Beje, mokytojai, policininkai ir pan irgi – darbo vietos, kurios kuria pridėtinę vertę. Tik gal ne piniginę, todėl iš kažkur reikia imti pinigus.
      O pinigai tik iš finansinę pridėtinę vertę kuriančių darbo vietų. Kuriančios darbo vietos yra BŪTINA valstybės klestėjimo sąlyga.

  9. pionierius

    irasas tikrai ne koks.. nusivyliau.

  10. Mindaugas

    Man rodos problema, kad nelabai kas suvokia kas yra pridėtinė vertė. O tuo labiau kaip ją matuoti – ir čia yra problema.

    Jeigu padarytume apklausą net šiame bloge, veikiausiai išgirstume daugyyyybę skirtingų apibrėžimų.

    Kalbant apie įmonę, tai paprasta – pardavimai. O kaip dėl valstybinių įmonių?

  11. […] ir lyderis, yra beginner’is. Kas reiškia, kad ne finisher’is. Ir, kiek pastebime iš vizijų ir strategijų gausos,  ne tik tinklaraštijos […]

  12. […] ir pensijų kelti negalima. Kažkaip keistai nuskambėjo, nes visai neseniai konservatorių vadas viešai iš tribūnos gyrėsi, kaip suvaldė krizę. Tik nepagalvokite, kad aš už pensijų didinimą šiuo metu. Tiesiog […]

Jūsų komentaras