Common sense

Istorija prasidėjo štai taip.

Iš pradžių internetuose buvo paskelbta, kad bankas “DnB Nord” įdiegė šaunią prekybos platformą “DnB NORD Trade”:

Ja banko klientai galės patys tiesiogiai ir realiu laiku prekiauti akcijomis, valiuta ar žaliavomis ir įvairiausiomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis visame pasaulyje už mažiausiai penkis kartus žemesnius komisinius mokesčius.

Po pusmečio paaiškėja, kad šitos prekybos platformos vartotojams, pasak VMI išaiškinimo, reikia susimokėti mokesčius (GPM, PSD, “Sodra”):

VMI mano, kad atsižvelgiant į prekybos platformoje siūlomų produktų ir finansinių operacijų su jais kiekį, pradinio įnašo  dydį bei kitas aplinkybes, galima daryti išvadą, kad šis produktas yra orientuotas į aktyvius investuotojus, todėl bendru atveju šioje platformoje operacijas atliekantys gyventojai laikytini vykdančiais individualią veiklą. (…) Invididualios veiklos pelnas gyventojų pajamų mokesčiu apmokestinamas taikant tą patį 15 proc. tarifą, tačiau investuotojui papildomai tektų sumokėti privalomojo sveikatos draudimo bei „Sodros“ mokesčius.

Galiausiai bankas, šios modernios prekybos platformos teikėjas, pareiškia (žr. susirašinėjimą su klientu žemiau) dėsiąs pastangas, kad VMI individualia veikla pripažintų bet kurią spekuliacinę veiklą, o ne tik prekybą per jų platformą.

O štai tuomet, kai problema taps visuotinė (t.y. papildomus mokesčius turės susimokėti visi investuotojai), bankas dės pastangas, kad ji būtų išspręsta keičiant įstatymus.

Laisvalaikiu investuojate? Tuomet atidžiai perskaitykite šitai:

Pavyzdžiui, 2010 metais gavus 30 tūkst. litų individualios veiklos pajamų bei patyrus 20 tūkst. litų sąnaudų, tektų sumokėti ne tik 1,5 tūkst. litų siekiantį gyventojų pajamų mokestį, bet ir 1,2 tūkst. litų mokesčių „Sodrai“ bei 0,9 tūkst. privalomojo sveikatos draudimo (PSD) mokestį, o bendra mokesčių našta sudarytų daugiau kaip 36 proc.

Žemiau – į info@commonsense.lt atsiųstas vieno “DnB NORD Trade” kliento susirašinėjimas su savo banku šia tema. Gal iš tiesų individuali veikla kiekvienam investuojančiam nebūtų toks jau baisus velnias?..

KLIENTAS:

Sveiki, kas čia pas jus per bankas? Jūs turit bent kokią kietesnę nuomonę, ar esat visiški ištižėliai, kad iškart šokat pagal VMI dūdelę? Mano sesė, tarkim, pradėjo dnB Trade platforma naudotis tik dėl mažesnių komisinių, tai dabar jai automatiškai pripaišys individualią veiklą, nors nieko panašaus nėra. Aš irgi esu labai nepatenkintas. Jūs iš viso skaitėt tą VMI išaiškinimą? “vertintinos”, “laikytinos”, “manome”, “turėtų būti pripažįstamos”. Tai ar toks turi būti valdiškos įstaigos išaiškinimas?  Kaip su kokia nekalta mergele: “ar duosi? – ne, nežinau, gal”… Kodėl DnB nestojo į pozą “jūs manote taip, bet mes manome kitaip”. Gražiai jūs čia rankas nusiplovėt. Ar neteks ir man nusiplaut nuo banko, kuriam savi klientai nė velnio nerūpi?..

BANKAS:

Spekuliacinė veikla visada buvo laikoma individualia, tik šį kartą VMI viešai ir skaidriai pasakė savo poziciją dėl to. Ką mes išsiaiškinome su VMI – tai kokius duomenis privalėsime jiems teikti, t.y. į jūsų sąskaitą įplaukusias sumas. O pats reikalavimas dėl individualios veiklos yra surašytas Gyventojų pajamų įstatyme, todėl VMI išsakė savo nuomonę pagal galiojančius teisės aktus. Jeigu ir norėtume kad būtų kitaip, deja šiems mokestiniams metams tai neįmanoma.
Bet turiu jums ir raminančių žinių.
Pirma, mes neverčiame jūsų deklaruoti individualios veiklos, tai jūsų pasirinkimas.
Antra, kadangi jūs prekiaujate CFD ir turite iš operacijų ir nuostolių, tai individuali veikla jums gali būti netgi paranki.
Pvz. iš jūsų ataskaitos matyti, kad pelningų operacijų turite beveik 8 EUR, nuostolingų apie -150 EUR. Bendras veiklos rezultatas -142 EUR. Jeigu nėra individualios veiklos, mokėsite 15 proc. nuo 8 EUR. Jeigu yra individuali – mokėsite nulį, nei pajamų, nei PSD, nei SODRA, kadangi neturėjote pelno. Išskyrus tą atvejį, jeigu niekur nedirbate, tada reikia mokėti PSD.
Jeigu spekuliuosite ir kitais metais, ir turėsite pelną, šiuo nuostoliu (-142) galėsite susimažinti 2011 pelną. Jeigu nėra individualios, už 2011 metus vėl mokėsite 15 proc. nuo pelningų sandorių.

KLIENTAS:

Sveiki,
man atrodo, Jūs į pasaulį per rožinius akinius žiūrite. Pirmiausia, PSD reikia mokėti net ir negavus pelno; žinau keletą žmonių, kuriems atėjo reikalavimas sumokėti PSD už vienokios ar kitokios rūšies individualią veiklą NORS JIE IR TURĖJO NUOLATINĮ DARBĄ IR TĄ PSD TVARKINGAI MOKĖJO. Iš kur jūs sugalvojote, kad PSD mokėti nereiktų? Gal galite duoti nuorodą į atitinkamą įstatymą ar jo išaiškinimą?
Asmeniškai juk negarantuosite, kad kitų metų gegužės 3 aš negausiu malonaus pasiūlymo susimokėti PSD, a? Kai aš, prieš atsidarymas visas sąskaitas DnB domėjausi, kokius duomenis bankas siųs mokesčių inspekcijai, tai Mantas Skardžius mane užtikrino, kad tik ataskaitas apie pinigų judėjimą tarp įprastos ir maržinės sąskaitų. Ir kas dabar iš tokio asmeninio užtikrinimo išėjo?
Antra, įregistravus individualią veiklą, pajamoms pasiekus 100 000Lt, reikia mokėti PVM. Regis, šitai irgi užmiršote. O spekuliuojant padaryti 100000Lt apyvartą yra vieni niekai.
O dar visa biurokratija!..
Ir apskritai, aš iš principo esu prieš nuostatą, kad maržinės sąskaitos atsidarymas iš karto prilyginamas individualiai veiklai. JAV indeksais aš ir toliau galėjau spekuliuoti per Swedbank’ą, ir niekas jokios individualios veiklos nepripaišo. O dabar net ir kokio ETF’o nusipirkti negaliu. Operacijų pobūdis tas pats, tik štai traktavimas visiškai kitas. Gražu, nieko nepridursi. Dar ir dabar matau DnB reklamas, maždaug “Oi kokie maži mūsų Trade platformos komisiniai, patys mažiausi!”. Tik užmiršote abonentinį mokestį Sodrai paminėti.
O kad nemestumėte savo kozirio ” VMI priima sprendimą kiekvienu individuliu atveju atskirai, ir tik įvertinus visas gyventojo aplinkybes. Todėl patartina kiekvienam ir asmeniškai išsisiaškinti su mokesčių administratoriumi.”, iškart pasakau: nusileiskite ant žemės.
Kai biudžete yra tooooookio didumo skylė, akivaizdžiai jaučiasi, kad iš viršaus yra duotas įsakymas surinkti viską iš visų. Esu visiškai įsitikinęs, kad visų klientų atvejais bus pripažinta individuali veikla ir nulupti visi mokesčiai. Tam net į VMI eiti nereikia, užtenka į paštą nueiti. Neseniai siunčiausi vieną tokį prietaisėlį. Nesvarbu, kiek pardavėjas buvo jį įvertinęs, nesvarbu, kokius papildomus dokumentus muitininkams siunčiau, jie vis tiek įrašė savo kainą, nulupo PVM, muitus ir dar paėmė 14Lt už patį nulupimą (!). Ir visa tai
padarė net siuntinio neatidarę ir nepasižiūrėję, kas ten iš tikro viduj. Paprasta. Genialu.
Et, o kai iš interneto tiekėjų bandė pareikalauti, kad siųstų ataskaitas, ką klientai siunčiasi ir kokią programinę įrangą vagia, tai didieji tiekėjai iš karto labai garsiai ir aiškiai reikalautojus pasiuntė toli toli. Kad taip DnB būtų padaręs…
Ačiū, išsikalbėjau. Eisiu pro šalį, užsuksiu – sąskaitų užsidaryti.

BANKAS:

Bet kokia spekuliacinė veikla yra individuali veikla, o ne tik prekyba per mūsų platformą. Ir mes dėsime visas pastangas, kad VMI tai paviešintų. O jau vėliau dėsime pastangas, kad būtų pakeistas GPM įstatymas.
Dėl PSD nemokėjimo, kai nėra pelno, man sakė SODRA telefonu vasarą. Tai tinka tuo atveju, jei turite legalų darbą. Galite pasitikrinti, jei netikite.
PVM jokio mokėti nereikės.
Dar kartą sakau, įvertinkite viską racionaliai, paskaičiuokite kas jums, spekuliantui, yra geriau – ar mokėti 15 proc. nuo pliusų (ignoruojant minusus), ar mokėti 26 proc. tik nuo gryno pelno. Jeigu sumokėsite PSD ir SODRA, kitais metais ta suma susimažinsite apmokestinamą pelną. Taip pat jei turėsite nuostolį 2010 m., juo susimažinsite 2011 m. pelną. Viską VMI rašte surašė.
Galų gale nedeklaruokite individualios veiklos, ir pažiūrėsite kas bus 2011 m. gegužę. VMI tikrai smarkiai nebaus.
Aš tris metus deklaravau individualios veiklos pajamas ir viskas buvo be jokių problemų.
Ar dar neįtikinau, kad ne toks jau baisus tas velnias – individuali veikla?

Štai toks banko reklamos atitikimas realybei: “Sakau tiesą ir tik tiesą, tačiau ne visą ir ne visiems”. Štai tokia banko kompetencija konsultuojant savo klientus, štai taip atstovaujami banko klientų interesai prieš VMI. O gal ir šiuo požiūriu bankas ne toks jau baisus velnias?

Share/Bookmark

Seminarų metu dažnai tenka paklausti: koks įmonės tikslas? Tenka išgirsti įvairių atsakymų, pavyzdžiui, “patenkinti klientą”. Tenka replikuoti, kad nustokite imti iš jo pinigus, ir jis taps patenkintas. Arba, “verslas turi būti socialiai atsakingas”. Vėlgi, ar gali nuostolingas verslas būti socialiai atsakingas, jeigu pirmu žingsniu jis mažina išlaidas, t.y. mažina darbuotojus. Po tam tikrų diskusijų visada sutariam, kad verslo tikslas – uždirbti pinigus. Nors dauguma mano, kad pelną. Aš esu susidūręs su keliomis pelningomis įmonėmis, kurios bankrutavo dėl lėšų stokos. Aišku, diskusijos nenurimsta, ir galų gale sutariam, kad jau uždirbti pinigai gali būti skiriami skirtingiems tikslams. Jie gali būti skiriami patenkinti klientą, ar kokioms nors socialinės programoms remti.

O koks tada valstybės tikslas? Va čia tai diskusijos tema, nes niekur oficialiai nepavyko rasti deklaruoto Lietuvos valstybės tikslo. Gal kur nors jis yra paskelbtas, tik SEO nesėkmingai dirba, ir todėl pirmose vietose gali rasti Pakso pasisakymą ar wikipedia pasiūlo savo variantą, yra ir desperaciniai pasisakymai. Aš taip ir nesugebėjau rasti trumpo atsakymo, bet kam man to iš viso prireikė? Gyvenau sau be tikslo, o dabar, mat, ėmė ir prireikė tikslo.

Turbūt niekam ne paslaptis, kad Lietuvos biudžete skyles daro “Sodra”. Graikai irgi problemų turėjo dėl socialinių pažadų. Va, dabar ir Airija prašo pagalbos, nes negali savo socialinių programų finansiškai patemti. Toks įspūdis, kad visos socialiai pažangios šalys elgėsi labai neatsakingai su savo finansais ir dabar nesugeba vykdyti pridalintų pažadų. Aišku, toks įspūdis yra dėl spaudos vienpusiškumo, nes jeigu skaitytum tik kriminalines naujienas, tai greitai susidarytų įpūdis, kad 99% moterų yra išprievartautos, o visi automobiliai – vogti.

Grįžkime prie valstybės tikslo. Galėtume teigti, kad jos tikslas yra išgyvenimas (oi, vėl prisiminiau prognozes apie lietuvių tautos išmirimą). Pagal Darviną, gamtoje išgyvena geriausiai prisitaikantys. Tai valstybės tikslas turėtų būti skatinti piliečių sugebėjimą prisitaikyti. O dabar aš bandau suprasti: kaip socialinės programos padeda žmogui prisitaikyti?

Na, žinant, kaip jos realizuotos Lietuvoje, aš drįsčiau teigti, kad jos, atvirkščiai, skatina iš viso nieko neveikti. Kažkaip atsitiko, kad socialinės programos yra didžiausiais valstybės siaubas, nes tai finansiškai nepakeliama ir neskatina prisitaikyti prie kintančios pasaulinės aplinkos. O čia reiktų atidžiau pažvelgti į demokratijos principus, tiksliau, rinkimų mechaniką. Tas politikas, kuris daugiausiai prižada asmeninių gerovių rinkėjams, gali užsitikrinti laimėjimą. Dažniausiai išrenkamas politikas tik ketveriems metams. O tokiam laikotarpiui valstybės pinigų turėtų užtekti pažadų vykdymui. Bet, va, kitam politikui jau reikia dar daugiau prižadėti. Ir taip su kiekvienais rinkimais prižadama ir prikuriama personalinių gerovių, kurios gula akmeniu į valstybės biudžetą. Anksčiau ar vėliau tie akmenys valstybę nutempia į dugną. Tai ar tikrai mums tokios socialinės programos reikalingos? Irgi Hamletiškas klausimas.

Nesusidarykite nuomonės, kad aš prieš socialines programas, bet laikraščius paskaičius susidaro įspūdis, kad žurnalistai užmiršo, kaip rašyti įdomius straipsnius ir nesikartoti. O gal pasaulio naujienų apžvalgas daro tie patys žurnalistai, kurie rengia ir kriminalines naujienas?

Share/Bookmark

Buvo laikas, kai daug rašėme apie Kubilių ir jo svitos veiksmus. Vėliau nusispjovėm, supratę, kad mūsų balsas į dangų neina. Įtakos pauzei turėjo ir tai, jog pats Premjeras liovėsio skaityti tinklaraščius, jau nekalbant apie tai, kad atsiribojo nuo savojo skaitytojų.

Ir šit penktadienį sulaukiu skambučio iš “Lietuvos ryto TV” ir prašymo kažką pakomentuoti apie konservatorių suvažiavimą. Mat vasarą jau kažką jiems komentavau (visi rimtesni egzpertai, matyt, tądien atostogavo), ir su sąlyga, kad nenusikomentavau ir vėliau nereiškiau pretenzijų dėl montažo, dabar gaunu eterio antrą kartą.

Žavi jauna žurnalistė su raudonu mikrofonu klausia, daugmaž, kaip pakomentuočiau situaciją, kai konservatorių lyderiai saviškiams partiniuose susibūrimuose šneka, kad problemų kaipo nebėr, krizė suvaldyta ir viskas čiki. Konservatorių suvažiavimas, tiesa, vyks tik kitą dieną (šeštadienį), tačiau klausti ir komentuoti nebijome suvažiavimo išvakarėse, nes ir tūpam aišku, kad iš sakyklos p. Kubilius su botagėliu savęs neplaks.

Ir egzpertas pakomentuoja, kad, maždaug, politikai tam ir yra politikai, kad šnekėtų. Klausimas tik, ar konservatoriai ir jų lyderis iš tiesų nemato problemų, ar tik apie jas nedrįsta šnekėti. Nes, kaip žinome, tiksliai neįvardinus problemos, neįmanoma jos efektyviai išspręsti. Dar egzpertas priduria, kad Lietuvoje šiuo metu pagalbą maisto daviniais gauna apie pusė milijono gyventojų, ir pabrėžia, kad šis reiškinys plėtojasi ne kažkur Somalyje ar Afganistane, bet pačiam Europos vidury. Ir, panašu, kad šią informaciją valdo kožnas partietis seniūnijos seniūnas, segįs ženkliuką su kregždute, o bet tačiau būt gerai, kad šią informaciją ant savo Nokios darbastalio užsirašytų ir lyderis.

Dar kažką pasakiau apie 8.000 įmonių, kurios užsilenkė per pastarąjį dvejų metų konservatotarpį, apie viešuosius pirkimus, kurie vis dar taškomi į kairę-dešinę arba nusiurbiami į otkatines kišenes. Apie mokesčių nakties šalutinį efektą – totalinį tarpusavio nepasitikėjimo įsigalėjimą verslo santykiuose. Dar išreiškiau apgailestavimą, kad p. Kubiliui paskelbus krizės pradžią, nebuvo nustatyta, kokie kriterijai parodys jos “suvaldymą”. Todėl dabar visi teisūs: ir tie, kurie džiaugiasi nedevalvuotu litu ir suvaldyta krize, ir tie, kurie džiaugiasi maisto daviniais.

Prišnekėjom visą juostą, ir gaila, kad į eterį nepateko daug puikių egzperto minčių, katros buvo išcenzūruotos, bo reportaže reikėjo palikt vietos ir ponams Kubiliui, Degutienei, Valinskui ir dar keliems.

Kad jau buvau įpainiotas į politines batalijas, pasibaigus konservatorių sjezdui, atidžiai dukart perskaičiau p. Kubiliaus kreipimąsi į partiečius. Šauni kalba, galėtų būti puikus tinklaraščio įrašas.

Stabtelkime ties šiais Premjero ir partijos pirmininko žodžiais:

Valdžios teisingumas, skaidrumas ir efektyvumas – mūsų vertybės – taip pat yra būtina sąlyga sėkmingai modernizacijai.

Kadangi google padėjo įveikti skaidrumo iššūkius, vienoje vietoje turime sąrašiuką dokumentų, katrie rėžia dabartinės valdžios vagą:

2008-05-17 – TS-LKD programa

2008-09-06 – TS-LKD rinkimų programa

2008-11-17 – Krizės įveikimo planas

2008-12-09 – Vyriausybės programa

2009-02-26 – Ekonomikos skatinimo planas

2009-10-28 – Nacionalinis susitarimas

2010-02-17 – Vyriausybės veiklos prioritetai 2010 m. (įgyvendinimo tarpinė ataskaita – čia)

Žinoma, būta ir daugiau užmojų, kaip kad “Rusijos sulaikymo strategija” (2007) ar “Nacionalinė energetikos strategija” (2010), gal ir dar kas buvo, bet gal nesismulkinkim. Kad nepamestume fokuso.

O aš jau pamečiau. Nes jei norėčiau tapti kokiu tai rimtu ekspertu, o ne atsitiktiniu egzpertu, galinčiu pakomentuoti kažką apie bet ką, turėčiau paanalizuoti visus minėtus dokumentus. Nes visuose juose yra neblogų minčių, ir nė vienas iš jų dar nėra atšauktas.

Ar tiek aktualių planų/programų/strategijų yra blogai? Ko gero, nebūtų nieko blogo, jei būtų matuojamas jų įgyvendinimas. Arba efektyvumas, kurį taip dažnai savo apie šalies modernizaciją kalbėjęs minėjo p. Kubilius. Nes jei nematuoji, tai ir nevykdai. O kai nevykdai, tai atėjus laikui atsiskaityti (šeštadieninis TS-LKD sjezdas buvo ataskaitinis-nerinkiminis), pasiplonini liežuvį ir keli naujus ar kitaip suformuluotus tikslus, pieši naujas vizijas ir kosmosus. Tuo tarpu ankstesnės programos plaukioja paralelinėse galaktikose kaip kosminės šiukšlės.

Objektyvumo dėlei reikėtų pripažinti, kad veiklos skaidrumo ši Vyriausybė demonstruoja daugiau nei bet kuri ankstesnioji. Štai mes mirtingieji galime pažiūrėti, kaip veikia Ekonomikos skatinimo planas. Dešimtys priemonių vėluoja, vis perkelinėjamos ir perkelinėjamos į kitą mėnesį. O užmetę akį į Vyriausybės veiklos prioritetų įgyvendinimo ataskaitą, matome, kad rodikliai apie darbo vietų kūrimą, nedarbo mažinimą ir ekonomikos skatinimą yra iš esmės nepasiekti.

O ką mes rašėme ne kartą ir ne du?

kuo daugiau darbo vietų ir kuo didesnė darbo vietose sukuriama pridėtinė vertė! Viskas. Visa kita – tėra šūdeliavimas, jūsų saviveikla ir savęs pateisinimas.

Šis rodiklis geras ne tik tuo, kad ant jo laikosi visa mūsų ekonomika ir žmonių likimai, bet ir tuo, kad jis turi visiems suprantamą išraišką skaičiais. Suprantamą partijos nariams, koalicijos partneriams, opozicijai, profsąjungoms, žiniasklaidai, blogeriams, krikščionims, ateistams ir net ekspertams.

Būtų tiesiog nuostabu, jei ir Premjeras, ir visi ministrai visus savo pasisakymus, kalbas ir blevyzgas pradėtų ir užbaigtų konstatuodami šį rodiklį. Būtų aišku, ar mes jau vidury kelio, ar jau suvaldėm krizę, ar mes jau sėkmės Lietuva, ar dar ne. Ir p. Kubiliui (ir jo patarėjams) nereikėtų kvaršinti galvos, kokias gi čia žodžiais dar įpūsti, įkvėpti auditorijas, kokią čia frazę pecituoti iš Šventojo rašto. Tiesiog paimi paskutinę kalbą, pažiūri datą ir skaičių, ir sakai: “Tada darbo vietų buvo tiek ir tiek, jose sukuriame vertė siekė tiek ir tiek. O šiandien – štai vat tiek”. O auditorija beigi visokio plauko atsitiktiniai egzpertai paklausę iškart žinotų, ploti gerb. pranešėjui, ar švilpti.

Ir pabaigai prisiminkime žodžius iš Švento Rašto: „Be tikėjimo nėra darbų, o be darbų nėra tikėjimo“.

Share/Bookmark

Taip jau atsitiko, kad eilinį kartą teko skaityti įstatymą. Ir vėl likau it musę kandęs.

Mūsų tinklaraštyje (kaip ir visuose, matyt) galima rašyti juodraščius, ir tarp mano juodraščių guli įrašas, kurio aš turbūt ir nepabaigsiu.

Norėjau panagrinėti, kurie mokesčiai yra socialiai teisingi, o kurie ne. Bet tam reikėjo susirašyti kriterijus, pagal kuriuos spręsime, ar mokestis yra socialiai teisingas. Taigi, kokiu ketvirtu numeriu įrašiau kriterijų, kad „pilietis, turintis vidurinį nepilną išsilavinimą, galėtų vykdyti visas mokestines prievoles savarankiškai“. Va, kokį kriterijų susukau, net aš iki galo nesuprantu, kaip tai galėtų atrodyti. Vėliau peržiūrėdamas įrašą, nusprendžiau šį kriterijų išmesti. Ypač, kai paskaičiau įstatymus. Man, esančiam su aukštuoju, jie tikrai neįkandami. Reikia specialaus aukštojo, kad suprastum.

Kai šia problemą išsakiau įstatymų kūrėjams, jie man priminė, kad ne bobutėms rašomi įstatymai. Na, aš ir apsiraminau. Ir tada gavau niuksą – įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Aš atsakomybės neatsisakau, bet ir negaliu nieko suprasti, kaip viską padaryti, kad atitiktų įstatymus. Tai tada kas man galėtų žmoniškai paaiškinti įstatymus. Gal VMI? Ir tada mane pasiekė žinia, kad įstatymus gali išaiškinti tik teismai, ir tai vadinama teismine praktika. Tik, kad tie teismai kalba savo kalba, o tiksliau – teisine – ir man iš tokių šnekų mažai naudos. Klausyti teisininkų kalbos, tai tas pats, kaip grožėtis marsiečių poemomis, vis vien nieko nesuprasi, bet skamba gražiai.

Taigi, atrodo, dabar dauguma Lietuvos piliečių, net jeigu ir taptų sąmoningi ir užsimanytų susimokėti mokesčius, paprasčiausiai nesugebėtų. Dėl to ir permesta fizinių asmenų mokesčių mokėjimo prievolė darbdaviui, o jis tam samdosi buhalterius. O aš čia apie ką? Ogi apie atlyginimus vokeliuose. Jeigu visus mokesčius mokėtų darbuotojas, tai ir nebūtų vokelių, nes visas pajamas reiktų deklaruoti ir nuo visko sumokėti mokesčius. Tada ir nebeliktų vokelių. O dabar net jeigu ir koks sąmoningas pilietis nuspręstu už darbdavį pats susimokėti mokesčius, tai neturi jokių šansų padaryti be klaidų. Nebent būtų buhalteris. Gal todėl buhalteriai ir negauna atlyginimo vokeliais?

Share/Bookmark

Mano įrašai, kuriais pasidalinau savo patirtimi dalyvaujant investiciniame žaidime „Ryklys 2010“, sukėlė tam tikrą diskusiją: ar aš žaidžiau, ar spekuliavau, ar investavau. Kas įdomu, nesvarbu kaip pavadinsi, bet visais atvejais manoma, kad uždirbau pinigus. Bet kuo gi skiriasi šie būdai? Realiai eilinį kartą įsiplieskė diskusija, bet mums pasisekė – pro šalį ėjo profesorius, ir mes pasinaudoję proga jam paaiškinome mūsų diskusijos esmę.

Atsakymą gavome, bet kadangi pažodžiui neprisimenu, tai pabandysiu perteikti savo supratimą. Čia reikia papildyti viena sąlyga. Mes kalbame tik apie prekybą akcijomis biržoje.

Taigi investavimas, tai kai perki vertę. T.y. ne akcijų kaina svarbi, o vertė, kurią pirkėjas gali padidinti. Čia reikia suprasti, kad kai nusipirkai akcijas, nuėjai ir kažką padarei su įmone. Dėl to padidėjo jos vertė. Ir kai sėkmingai akcijas pardavei, gali sakyti, kad investavai. O spekuliavimas yra tada, kai nusipirkai akcijas ir pagavęs bangą uždirbai. Tai kas tada žaidimas? O, va, žaidimas, kai bandai tose bangose pagauti dugnus ir pikus.

Na va, pagaliau supratau, kuo užsiminėjau visą mėnesį vakarais. Žaidžiau investicinį žaidimą, o gal, tiksliau, žaidžiau žaidybinį žaidimą. Kažkoks žžž gaunasi.

Share/Bookmark

Greičiausiai pavargau nuo spekuliavimo (ankstesni įspūdžiai čia, čia ir čia), todėl nebuvo labai daug įspūdžių. Gal tik tiek, kad eilinį kartą teko įsitikinti, kad visas pasaulis – tai ne JAV. Tik antradienį supratau, kad JAV laiko tai nepasuko, ir todėl mano pirmi pirkimai atnešė tik minusą. Kažkaip spekuliavimą akcijomis aš pradėjau vadinti nuostoliavimu. O ir prieš paskutinę dieną pasikeitęs dolerio kursas dar nubraukė 300 EUR. Todėl nelabai tikėjausi pabaigti žaidimą su pliusu. Bet pliusas buvo, cieli 142 eurai. Jeigu skaičiuotume, kad buvo žaidžiama su 30 tūkstančių eurų, tai grąža bus 0.47%. Visai neseniai tiek duodavo bankai už terminuotą indėlį. Tik rizika visai kita.

Kadangi neturiu ką daugiau pasakoti, imsiuosi skaičių.

Iš viso žaidime dalyvavo 1932 dalyvis. Pakankamai daug, kad būtų galima pabandyti padaryti kokius nors statistinius tyrimus. Taigi žaidėjams buvo išdalinta 57.960 mln. EUR. Kai žaidimas buvo užbaigtas, dalyviai disponavo tik 58.276 mln. EUR. Grąža sudarė 0.55%. Reiškia, mano vidurkis mažesnis negu bendras visų žaidėjų. Įdomu ar šį faktą galima būtų panaudoti prieš susidariusi mitą, kad biržoje galima uždirbti masines babkes?

Dar vienas įdomus faktas, kad 990 dalyvių jau uždirbo daugiau, negu gavo. Tipo gavosi, kad 51.2% kažką uždirbo. Tas vienas procentas turbūt nieko nereiškia, nors jeigu ir realioje rinkoje būtų toks pats santykis, tada tai paaiškintų, kodėl vidutiniškai yra visai mažas prieaugis. Bet ar tikrai mažas? Rinka per tą laikotarpį paaugo 7% pagal NASDAQ  (^IXIC). Jooo, reikėjo investuoti, o ne spekuliuoti. Tiesiog pirkti indekso akcijas ir bučiau uždirbęs gerokai daugiau. Bet tokių gudrių buvo tik vienetai.

Užtat yra kiti skaičiai, kurie jau veržia susimąstyti. Nors aš ir nebuvau labai aktyvus spekuliantas bet sugebėjau padaryti pirkimo-pardavimo operacijomis milijono USD apyvartą. Ir komisiniams išleidau 1.000 USD. Gaila, nesigauna greitai paskaičiuoti, kiek dar dėl kurso svyravimų praradau arba išlošiau. Bet išvada peršasi pati. Geriausia spekuliuojant biržoje būti tarpininku. Rizika minimali ir vien tik pliusai.

Taigi ką man davė šis žaidimas? Galima išlikti prie savų žaidžiant biržoje. Bet tai sunku ir reikia skirti nors 4 valandas per dieną. Labai lengva per pusvalandį viską prarasti, o, va, atgauti labai sunku. Komisiniai drastiškai mažiną pelną. Ir atsirado supratimas, kad biržoje pats nespekuliuosiu. Bet tai nereiškia, kad neužsiimsiu ilgalaikiu investavimu.

Ar dalyvausiu žaidime kitais metais? Tikriausiai taip. Vien tam, kad įsitikinčiau, kad nėra stebuklingo sprendimo greitai pralobti biržoje. O jeigu jie yra, tai – neetiški. Nors viltis lieka.

Share/Bookmark

Nesitikėjau, kad mano provokacija duos rezultatų taip greitai. Tiesiai šviesiai užsiminęs, kad firmos galėtų pasiūlyti dovanų ne tik commonsense.lt rašytojams, bet ir skaitytojams, tą sekundę dorai neįsivaizdavau, kokia forma tos dovanos galėtų būti įteiktos.

O štai seminarų organizatorius Darius Jonauskas sumojo mikliai.

From: Yonausko seminarai [mailto:info@yonausko.lt]
Sent: 07 November 2010 09:45
To: info@commonsense.lt [mailto:info@commonsense.lt]
Subject: Dovana commonsense.lt skaitytojams – prof. Rimvydo Jasinavičiaus seminaras

Labas rytas,

Šį mėnesį organizuoju Rimvydo seminarus 5 Lietuvos miestuose ir noriu commonsense.lt skaitytojams suteikti galimybę dalyvauti seminaruose nemokamai (tik už registracijos mokestį 10 Lt)

Žemiau persiunčiu laišką su nuolaidos kodu, kurį besiregistruojant reikia įvesti.

3 val. seminaras „Kaip nugalėti didėjančių mokesčių ir infliacijos grėsmę?“ seminaras paprastai kainuoja 100 Lt, tačiau su specialiu nuolaidos kodu: CS11 dalyvavimas seminare 0 Lt. (registracijos mokestis – 10 Lt / dalyviui)

Geros dienos,
Darius Jonauskas
Tel. 8 686 03424

O čia daugiau info apie dovanėlę:

2010 m. lapkričio mėn. organizuojami prof. Rimvydo Jasinavičiaus seminarai: „Kaip nugalėti didėjančių mokesčių ir infliacijos grėsmę?”

Seminarai vyks:

Apie prof. Rimvydą Jasinavičių:

Mykolo Romerio universiteto profesorius. Sėkmingas verslininkas, milijonierius, ekonomistas, verslo konsultantas, 176 išradimų bei daugelio mokslo ir publicistinių straipsnių autorius, įvairių mokslo ir technikos premijų laureatas. Aktyviai dalyvauja verslininkų ir darbdavių visuomeninėje veikloje. Yra Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) garbės prezidentas, Vilniaus miesto ir apskrities verslininkų darbdavių konfederacijos (VVDK) prezidentas, Studijų kokybės vertinimo centro tarybos pirmininko pavaduotojas.

Kokią naudą jūs gaunate dalyvaudami šiame seminare?

1. Išgirsite apie svarbiausias grėsmes, kurios artimiausiu metu paplonins jūsų pinigines (jei nesiimsite veiksmų).
2. Sužinosite būdus ir priemones kaip apsaugoti jūsų pinigus nuo nuvertėjimo ir galimybes juos pagausinti.
3. Suprasite, kad skurdinimo jėgas galite įveikti ir patys, nežymiai pakeitę mąstymą ir veiksmus.
4. Suvoksite, kad turtėjimo procesas gali tapti jūsų veiklos norma.
5. Įžvelgsite savo galimybes įveikti būtinus 6 turtėjimo lygius.
6. Galėsite priimti teisingą sprendimą dėl savo ir savo šeimos finansinės ateities.
7. Prieš seminarą el. paštu jūs gausite dalomąją medžiagą PDF formatu.

Ką kalba Žmonės, dalyvavę Rimvydo Jasinavičiaus seminaruose?

“Įdomu klausyti žmogaus su rimtais pasiekimais. Patiko profesoriaus sugebėjimas rimtus dalykus pateikti įdomiai ir ne sausai. Pateikta informacija labai aktuali” — Darius Š. iš Kauno

“Verta buvo apsilankyti, gavau daug pamokymų. Supratau, kad savo finansus reikia saugoti ir valdyti labiau nei iki šiol” — Karolis B. iš Klaipėdos

“Pranešėjo patirtis pati kalba už save. Šiltas, malonus žmogus, atviras, paprastai perteikia informaciją” — Marius B. iš Vilniaus

Dalyvavimo seminare mokestis:

0 Lt / 1 žm. – su NUOLAIDOS KODU CS11
100 Lt / 1 žm. – registruojantis be nuolaidos kodo.

Dalyvio registracijos mokestis:

10 Lt / 1 žm. – registruojantis su nuolaidos kodu apmokamas dalyvio registracijos mokestis*
* po apmokėjimo jums rezervuojama vieta ir prieš seminarą atsiunčiama dalomoji medžiaga PDF formatu.

Registracija į seminarą:

Internetu: http://yonausko.lt/seminars/rimvydo-jasinaviciaus-seminaras-lapkrit.html
(registruodamiesi laukelyje „pastabos“ įrašykite kodą CS11 ir jums bus pritaikyta nuolaida)

P.S. Straipsnio autorius neturi jokių komercinių ar giminystės ryšių nei su Darium Jonausku, nei su prof. Rimvydu Jasinavičium, tačiau neatmetama, kad tokių gali turėti kiti commonsense.lt autoriai
P.P.S. Jeigu norite promo ar kokiais kitais sumetimais ką nors vertingo įteikti commonsense.lt skaitytojams ir Jūs – rašykite info@commonsense.lt.

Share/Bookmark

Šią savaitę sulaukėm skambučio iš “Kalnapilio-Tauro” vienos PR agentūros su pasiūlymu padegustuoti jų naują alų. Mat jie skaito mūsų tinklaraštį, skaitė ir apie konkurentus “Švyturį”, ir apie “Ragutį”, ir netgi apie gimtadieninę degustaciją skaitė. Ir žmonėms susišvietė, kad mes esame beveik tinklaraštis apie alų.

Apdairiai nutylėjęs, kad rašome ir apie kitus dalykus, paklausiau, kiek gi to alaus mums duos. Sako, gausit 6 butelius. Mažai, sakau, reikia bent 12. Bo viena porcija būtų mano kolektyvui, kita – Neriaus&Audriaus. OK, sako, gausit, kiek norit.

Gėrybes atvežė į biurą, ko pasekoj, po ilgų dalybų / derybų su kolegomis, man teliko vos 2 buteliai.

Tą patį vakarą išlakiau. Labai patiko, sakau nepataikaudamas. Galėtų “Tauras” pristatinėti mums į biurą reguliariai ir didesniais kiekiais. Padarytume atskirą tinklaraščio rubriką ir kaskart reklamuotume

Apie skonį, kvapą ir kitus “Tauro” gyvo alaus niuansus paskaitykite pas Nuolaidą, Rokiškį, Pavaryk. Jie irgi gavo kyšį iš “Kalnapilio-Tauro”. Apskritai, per šiemetinį “Blogout” siauram rately šnekėjom, kad jei jau gamintojai duodą tinklaraštininkams ką nors pratestuot, tai jau reik ir parašyt. Nebent duodą kokį eilinį išmaniaką su dar viena truputį geresne funkcija.

Taigi ačiū “Kalnapiliui-Taurui” už gardų gyvą alų! Dabar laukiame kvietimo apsilankyti jūsų gamykloje. Bo tinklaraščio skaitytojus, įtariu, domina ne tik kas, bet ir kaip. Ypač efektyvumo požiūriu.

Ir dar. Nors ir smagu gauti dovanų ir jas tykiai išmaukti, skaitytojams nuo to į galvą neduoda. Todėl būt smagu sulaukti kokios apčiuopiamos naudos-dovanų (butelių, išmaniakų ar dar ko) ne tik rašytojams, bet skaitytojams.

Šį įrašą apie alų dar gal papildys Nerius ir/ar Audrius, bo jie taipogi dalyvavo šito gyvo alaus išgertuvėse, o bet tačiau yra praėję degustavimo kursus.

Share/Bookmark

Su sąlyga, kad kai kas mus laiko verslo tinklaraščiu, jaučiam pareigą atkreipti verslo dėmesį į vieną nekaltą teisės aktą, katras ant dienų įsigalios, o gal jau ir įsigaliojo.

Kadangi dalykas rimtas, šekit ištrauką iš alfa.lt (BNS) žinutės, išleistos kitą dieną po Vėlinių.

Su organizuotu nusikalstamumu ir terorizmu kovojančioms teisėsaugos institucijoms ketinama leisti tiesiogiai prieiti prie informacijos apie įtariamų žmonių telefono pokalbius ir elektroninį paštą. Dabar teisėsaugininkai ir teismai turi atskirai dėl to kreiptis į ryšio paslaugų teikėjus.

Sukurti duomenų paieškos sistemą už 2,19 mln. litų Vyriausybė ketina įpareigoti Valstybės saugumo departamentą (VSD). Sistemoje teisėsaugos institucijos galės ieškoti norimos informacijos IT įmonių duomenų bazėse.

„Viskas taps centralizuota. Tai bus vienas centras, kurį valdys VSD“, – BNS sakė Susisiekimo ministerijos Informacinių ir ryšių technologijų departamento vadovas Gytis Liaugminas.

Vyriausybė trečiadienį svarstys, ar pritarti naujai duomenų teikimo teisėsaugos institucijoms tvarkai ir įpareigoti VSD kurti tokią sistemą. G.Liaugminas aiškino, jog teisėsaugos institucijos galės sužinoti skambučių trukmę bei skambinančiojo telefono numerį, o elektroninio pašto atveju – siuntėjo IP adresą, elektroninio pašto adresą, žinutės dydį ir pavadinimą.

„Kai būdavo individualios užklausos – teikėjai praktiškai žinodavo, kas vyksta, atsirasdavo tam tikra rizika dėl informacijos nutekėjimo“, – pastebėjo G.Liaugminas.

Pasak jo, tokių užklausų administravimas yra sudėtingas, o nauja sistema leis viską atlikti automatiškai. Numatoma, jog kitąmet sistemai sukurti VSD reikės 1,69 mln. litų, 2012 metais -dar 0,5 mln. litų.

Projekte, kurį Vyriausybei teikia Susisiekimo ministerija ir VSD, rašoma, jog tokių duomenų gavimas yra svarbi priemonė kovojant su nusikalstamomis veikomis – ypač organizuotu nusikalstamumu ir terorizmu.

Tokią ilgą citatą, praktiškai cielą žinutę, nukopinom ne veltui.

Laisva spauda tyli, o štai mums, tūpiems žurnalistams verslininkams, kyla keistų klausimų. Nesitikim, kad į juos mūsų tinklarašty atsakys VSD, bet taipogi nesitikim būti išmesti ar savarankiškai nukristi besiusiodami per langą, kaip kad kartais nutinka, jei tikėsim laisva spauda.

Taigi prieš uždavinėdami keistus klausimus, visų pirma atidžiai paskaitykime patį Vyriausybės nutarimo juodraštį (tai priėmė jį, ar ne?), publikuojamą lrv.lt, o dabar nukosėtą ir į tarpautinį slideshare.com, idant būtų patogiau brausinti, o ir savotiškas back-up’as rimto reikalo.

Jei patingėjot paskaityt aukščiau, tai nesuprasit ir mūsų klausimų nekompetentingumo. Taigi paskaitykit. Ypač jei esate įmonės vadovas ar akcininkas, o jūsų įmonės sistemos yra hostinamos pas tautinius hostingo provaiderius, tokius kaip BDC, HOSTEX, “Interdata”, “Baltnetos komunikacijos” ir pan. Kaip supratote, “kompetentingų institucijų” tarnautojai iš savo darbo vietų prisijungs prie visų minėtų ir nepaminėtų tiekėjų duombazių, kad galėtų sekti “elektroninių ryšių įvykius”. Duomenys apie šituos “įvykius”, pasak Susisiekimo ministerijos (žr. 6 psl.), “yra svarbi nusikalstamų veikų, ypač organizuoto nusikalstamumo ir terorizmo, prevencijos, tyrimo, atskleidimo ir baudžiamojo persekiojimo priemonė”.

Taigi tūpi klausimukai:

1. Kadangi verslininkų telefonų ir taip masiškai klausomasi (arba bent jau įrašinėjama, perklausys vėliau), o ikiteisminio tyrimo medžiaga – pliurpalų turinys -spausdinamas laisvos spaudos puslapiuose, eikime prie el. laiškų, kurių naudojimas iki šiol buvo lyg ir privatus reikalas. Nebe:

G.Liaugminas aiškino, jog teisėsaugos institucijos galės sužinoti (…) elektroninio pašto atveju – siuntėjo IP adresą, elektroninio pašto adresą, žinutės dydį ir pavadinimą.

Lai trigrašį įkišą sysadminai, bet mano supratimu, el. pašto žinutės pavadinimo iš logų nepamatysi, taigi eina kalba apie emailų turinio sekimą. Pirmasis klausimas: kokiais tikslais bus skaitomi įmonių emailai? Antimafijiniais ir antiteroristiniais? Tikrai? Tikrai, tikrai?

2. Tarkime, kad vieno laikraščio redaktorius Gedvydas Vainauskas sulaukia 9 Mb dydžio el. laiško iš IP 213.197.183.42. Subject: “Pranešimas spaudai ir foto”. Ir “kompetentingai institucijai” kyla įtarimas, kad neduokdie šitas emailas tėra dūmų uždanga “sunkiems ir labai sunkiems nusikaltimams”. Ir kompetentingas institucijos darbuotojas paskaito tą emailą prevenciniais sumetimais. Dėl viso pikto .jpg failą atsidaro su notepadu ir atidžiai prascrollina visą kodą. Kodo makalošė neišsklaido įtarimų ir nusprendžiama tęsti tyrimą. Juolab emailai į įtariamojo pašto dėžutę plūsta ir toliau. Ar taip negali nutikti realybėje? Tikrai? Tikrai, tikrai?

3. Nedidukė įmonė, vykdanti veiklą keliose Rytų bloko šalyse, nuomojasi serverį pas, tarkime, BDC. Taupumo sumetimais serverį virtualizavosi, dėl ko toje pačioje mašinoje sukasi MS exchange paštas, FTP, buhalterinė programa, CRM, na ir dar projektų valdymo sistemėlė, bo gi reikia kažkaip suvaldyti reikalus. Ir štai komptentingos institucijos gudragalviui topteli, kad su sąlyga, jog įmonės emailuose nusikalstamos veiklos užfiksuoti nepavyko, galimas daiktas, jog teroro aktai planuojami būtent minėtoje projektų valdymo sistemėlėje. Suburta įtartina vykdytojų komanda, kuri, neatmestina, projektuoja cheminį ginklą, bo lietuviai žmonės galvoti. Kodėl gi nepanaršius po minėtos sistemėlės virtualkę prevenciniais sumetimais? Ar taip gali nutikti realybėje?  Kas ir kaip (kokiomis procedūromis ir kontrolės mechanizmais) užtikrins, kad taip nebūtų? Tikrai? Tikrai, tikrai?

4. Įmonė “Ragai tau”, sažiningai (retas atvejis) dalyvaujanti viešuosiuose pirkimuose, parengė pasiūlymą. Atplėšus voką paaiškėjo, kad 1 mln. tenderį prapylė dėl 10.000 Lt kainų skirtumo. Visais kitais aspektais laimėtojo pasiūlymas yra identiškas firmos “Ragai tau” pasiūlymui. Kaip taip galėjo nutikti? “Kompetentingos institucijos” čia ne prie ko. Matyt, valytoja nukosėjo slaptažodį, užrašytą ant vaizduoklio, ir perkosėjo konkurentams. Arba kažkas iš darbuotojų. Juk “kompetentingos institucijos” taip negalėtų pasielgti. Ar tikrai? O jei kalba eina apie 10 mln. tenderį, ir kubo formos perkančiąją organizaciją įstrižais langais?

5. Nusikaltėlis V.V. (inicialai išgalvoti, nevarkit) verčiasi iš “sunkių ir labai sunkių nusikaltimų”. Jiems organizuoti naudojo pop3 pašto dėžutę, ta proga buvo sudaręs sutartį su, tarkime, HOSTEX. Dabar gi V.V., paskaitęs šį commonsense.lt įraša, galvoja “да ну его” ir juodus darbelius permeta ant v.vasilij@gmail.com. Kad nekiltų įtarimų, sutarties su HOSTEX nenutraukia, į tą dėžutę ir toliau ateina periodiniai laiškai iš klase.lt ir linkedin.com. Kaip “kompetentingos institucijos” užkirs kelią nusikaltimams, rengiamiems per yahoo.com, gmail.com ir pan. pašto servisus? Ypač, jei nusikaltėliai naudos ne desktopinius pašto klientus, bet naršykles? Galiausiai, negi manote, kad nusikaltėliai tiek priklausomi nuo lietuviškų provaiderių, kad negali nusikirpti tautinės bambagyslės?

6. Nusikaltėlių susivienijimas sprendžia, kaip gi čia atsilaikyti prieš “kompetentingų institucijų” sekimą. Kadangi pastarosios seka tik provaiderius, tiksliau, provaiderių klientus, vienas nusikaltėlių autoritetas pasiūlo pastatyti serverį savo pilaitėje. Turi spartų TEO internetą, dar pradubliuos per “Erdves”, pastatys upsą ir kondiškę ir bus gerai. Back-up’us darys Valera ir laikys pakovotus savo nutolusiam rusy. Mažesnės nusikaltėlių grupuotės turi mažiau problemų: pas juos projektai mažesni, vartotojų mažiau, tai užteks ir paprasto PC po stalu. Backup’ins į 2 Tb hardą, pavogtą kažkur neseniai. Nu žinot, foto iš įvairių baliuškų, video. Visai kaip Dailiaus knygoj apie Daktarus. Ir staiga Valera sako: “O kas bus, jei mano rusy ras back-up’us, taigi pasodins visus?!”. Ir sumoja nusikaltėliai, kad back-up’ai yra blogis jų tamsioj veikloj. Ir nusprendžia apsiriboti serveriais beigi pisiukais po stalu. Jų pavyzdžiu paseka PVM grobstytojai, viešųjų pirkimų otkatčikai ir kiti žulikai baltomis apykaklėmis. O gal “kompetentingos institucijos” persekios tuos, kurie artimiausiu metu atsisakys outsourcing’o? Argi ne įtartina aplinkybė?

Beje, jau buvo bandymų klausytis interneto. LANVAI nepavyko, gal pritrūko “kompetencijos”. O vienastoks prieš pusantrų metų ta proga citavo mūsų Konstituciją (22 str):

Žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas.
Asmens susirašinėjimas, pokalbiai telefonu, telegrafo pranešimai ir kitoks susižinojimas neliečiami.
Informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą.
Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą.

Žinoma, “kompetentingos institucijos” kišis ne į asmeninį gyvenimą, bet į įmonės galimai nusikalstamus reikalus. Todėl atidžiai skaitom kitą straipsnį (23):

Nuosavybė neliečiama.
Nuosavybės teises saugo įstatymai.
Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama.

Ta proga klausimėlių puokštelė (atleiskit, gyvenime nedalyvavau Konstitucijos egzamine, nieko neišmanau, todėl tik klausiu): ar įmonės know-how, laikoma, archyvuojama ir puoselėjama įvairiose IT sistemose, yra akcininkų nuosavybė? Ar galima Vyriausybės nutarimu (ne įstatymu!) keisti nuosavybės saugojimo ir prieigos principus? Kitaip paklausiu tą patį: ar gali Vyriausybė priimti nutarimą, kad nuo šiol “kompetentingoms institucijoms” be teismo sankcijos leidžiama apsilankyti firmų patalpose ir pavartyti segtuvus, praverti stalčius beigi pasiknisti šiukšliadėžėse? Ar segtuvų vartymas yra nuosavybės “lietimas”? Konstitucijos žinovai, laureatai, help plz.

Ir pabaigai – keletas pasiūlymų, tradiciškai.

Užuot švaisčius biudžeto lėšas minėtai VSD kursimai sistemai, geriau liepkite visoms įmonėms į visus kompiuterius įdiegti nuotolinio valdymo programėlę. Tai padidintų “elektroninių ryšių įvykių” sekimo efektyvumą. Visus, kurie per nustatytą laiką neįsidiegs tos remote access tipo programėlės, siūlau nubausti kratomis. Parašykite atitinkamus apps’us išmaniakams, ir neleiskite pardavinėti telefonų be tų apps’ų. Velniažin ką žmonės šiais laikais siuntinėja savo telefonais. Manyčiau, ir bombas projektuoja, ir prekiaujamų žmonių nuotraukomis dalinasi.

Nepamirškite, kad teroristai ir kitokie riebūs nusikaltėliai – žmonės nedurni. Su sąlyga, kad “kompetentingos institucijos” seks tik privačių kompanijų sistemas, pats laikas teroristams būtų įtaisyti savo patikėtinį kokioje nors valdiškoje įstaigoje. Tarkime, mokyklos bibliotekoje. Ten “kompetentingų institucijų” tinklai nesiekia, bus galima ramiai dirbti.

Duomenų centrų ir hostingo tiekėjams siūlau pasieškoti vietos savo duomenų centrams kitos pasaulio šalyse. Gal tuomet išlaikysite tuos klientus, kurie duomenų saugumą supranta ne tik kaip nepraradimą, bet ir kaip konfidencialumą bei neprieinamumą kam nereikia. Beje, nekantrauju pamatyti informacinį pranešimą, kuriuo tiekėjai informuos savo klientus “apie pasikeitimus”.

Ir dar. Kadangi ši nauja tvarka iš esmės keičia verslo, bendradarbiavimo kultūrą Lietuvoje, manau, verslo visuomenei būtų labai įdomu išgirsti Prezidentės poziciją. Bo vis tik saugumiečiai ir teisėsaugininkai – jos daržas. Ar Prezidentė pritaria tokiems pakeitimams?

Atsiprašau už neišbaigtumą, bet taip ir nepavyko sužinoti, ar šitą nutarimą Vyriausybė trečiadienį priėmė, ar ne. Spauda tyli, tokia mat nereikšminga informacija. Pagalvok, teisėsauga prie verslo duombazių prisijungs…

P.S. “Publicum” mane pamokė, kad deklaruočiau savo interesus, tai deklaruoju, kad esu turėjęs komercinių santykių su daugybe IT kompanijų, tame tarpe ir duomenų centrų firmomis. Dauguma šioj rinkoj yra vieni kitus pirkę ar bandę pirkti, pardavę, samdę ar dar kaip kitaip susisaistę. Net saugumiečiams užtruktų, kol visus išpainiotų.

Share/Bookmark