Common sense

Prieš kokius 4 metus išklausiau vieno investuotojo pasakojimą. Olandai pasiskaičiavo, kad viename lietuviškame kaime apsimoka pastatyti lentpjūvę. Maždaug per 8 metus turėtų atsipirkti. Vidutinis atlyginimas turėjo būti apie 1300 Lt, įdarbintų apie 20% darbingų kaimo gyventojų.

Aišku, pradžioje visko buvo, kol perprato lietuviško verslo ypatybes. Tarkim, atlyginimus mokėti reikia griežtai penktadienį po darbo. Tiesa, pirmadienį ne visi darbininkai susirinkdavo. O krepšinio varžybos buvo oficialios nedarbo dienos, kad girti ko nors sau nenusipjautų. O po kelių mėnesių visas kaimas suprato, kad galima pasidaryti ir po bizniuką – čia kai kojos išdyksta viskam, kas neprikalta. Taigi jau po pusmečio olandai suprato, kad lentpjūvė turbūt ir po 20 metų neatsipirks. Taigi pasiūlė darbuotojams rinktis: arba atlyginimas 1000 Lt, arba investuotojai imsis veiksmų. Na, darbininkai nesutiko, investuotojai viską pardavė ir grįžo į Olandiją. Vėl sėdi pusė kaimo be pajamų ir prisimena gerus laikus, kai galėjo bizniuką prasukti.

Kai prasideda kalbos apie MMA (minimalios mėnesinės algos) padidinimą, visada reikia įžvelgti tris suinteresuotas puses.

Pradėsime nuo pačios aiškiausios – tai darbininkai. Manau, kad deugaliu atvejų jie šauks “valio”, nes jų pajamos padidės. Aišku, tie, kurie gauna daugiau negu minimumas, jiems atrodytų nei šilta, nei šalta. Bet taip tik iš pirmo žvilgsnio. JAV labai neigiamai žiūri į minimalų atlyginimą, nes jį priskiria prie diskriminacinių. Tarkim, žmogus dirba Lietuvoje ir gauna 1000 Lt ir jis tikrai juos užsidirba. Ir yra bendradarbis, kuris gauna 800 Lt, ir tai turbūt nėra jų vertas. Ir tada pareina valstybės sprendimas pakelti minimalų iki 1000 Lt. Ir dabar abu darbuotojai uždirba vienodai. 800 Lt gavusio darbuotojo požiūriu, tai pati geriausia vyriausybė, o, va, 1000 Lt gavėjų požiūriu, tai dykaduonių auginimas, kurie nieko kito nedaro, kaip tik reikalauja iš kitų, kad jiems duotų. Aišku, tokia demotyvacija paliekama spręsti darbdaviui.

Na, nauda valstybei kaip ir aiški. Padidėja atlyginimas, surenkama daugiau mokesčių, gal net ir vidutinis atlyginimas padidės. Bus galima prieš Briuselį pliusą užsidėti. Bent jau dirbantieji neis Seimo langų keisti, o tai irgi neblogai. Kaip nežiūrėsi, o valstybei, iš pirmo žvilgsnio, nieko blogo neatsitiks.

Ir lieka verslininkai, kurie ir turės tą MMA mokėti. Man toli eiti nereikia, giminės turi IĮ ir samdosi du darbuotojus. Laikai ne geriausi, todėl jiems moka MMA, o patys po pusę etato susiforminę, nors dirba be savaitgalių. Į mano klausimą, kas būtų, jei MMA padidėtų 200 Lt, atsakė, kad atleistų vieną darbuotoją. Nes tiesiog nėra pinigų, kad sumokėtų padidėjusius atlyginimus, o po to bankrutuotų, nes su likusiu darbuotoju visų darbų neapsidirbtų. Realiai per pusmetį atsirastų 4 nauji bedarbiai. Valstybė dėl papildomų 4 bedarbių nenumirs. Taigi tai visai ne argumentas, nes mūsų darbdaviai jau įprato prie tokių kaitaliojimų.

O, va, investuotojai, šito negali suprasti. Ir tas nesupratimas ateina iš dviejų šaltinių: tai MMA nepastovumas ir nenuspėjama biurokratija. Teko dalyvauti projekte, kuris turėjo skatinti investicijas į Lietuvą. Todėl buvo padaryta potencialių investuotojų apklausa siekiant suprasti, kaip priimamas sprendimas dėl investavimo ar investicijų nutraukimo.

Taigi investavimui labai svarbu, kaip greitai bus galima pradėti gauti pelną. Tarkim, čekai sugeba taip viską organizuoti, kad per metus pakeičiama žemės paskirtis, detalieji planai, pastatoma gamykla, apmokinami darbuotojai, pastatomas logistikos centras bei pritaikoma infrastruktūra – tarkim, atsiranda gaisrinė ir greitosios pagalbos punktas! Atsiliepimai apie Lietuvą dažnai, atrodo, susivesdavo į tai, kad reikia paremti tam tikrą įmonę ir biurokratai viską išspręs. Nei aišku, kiek paremti, nei kada bus viskas išspręsta, o dar dažniau atvykusiems atstovams net nepavykdavo susitikti su vietinės administracijos atstovais. Dėl šios priežasties Lietuva nepapuola į ilgąjį patraukliųjų sąrašą, o apie trumpąjį net nekalbu. Gal todėl tik IBM su “Barclays” ir gali Lietuvoje ką nors veikti, nes biurui išsinuomoti biurokratų leidimo nereikia.

Kada investuotojas priima sprendimą, ar perkelti savo investicijas? Labai paprastai: tiesiog žiūri bendrą mokesčių naštą verslui. Ir kai tik atsiranda kitur mažesnė, perkeliamas verslas be jokių sentimentų. Lietuva jau seniai nėra pigiausias kraštas, nors dauguma darbuotojų šauktų, kad atlyginimai yra maži, ir Airijoje daugiau moka. Tik tenai darbuotojas du kartus daugiau Big Mac gali nusipirkti, bet čia jau kiekvienam spręsti asmeniškai. O, va, toks MMA padidinimas tik padidina mokesčių naštą verslui.

Todėl ir neateina į Lietuvą investuotojai, o vėliau jau suveikia kitas principas. Apie 4% lietuvių valdo daugiau negu 80% Lietuvos turto. Kaip suprantate, esant tokiam santykiui konkurencija net nekvepia. Todėl niekas nemažina produktų kainos ir nedidina darbuotojų atlyginimo. Juk konkurentai neateis. O tuo atveju, jeigu valstybė sugalvotų įsikišti, irgi yra sprendimas. Pasiūlom dar daugiau mokesčių mokėti. Juk neatsisakys, kai biudžete tokia skylė. Šiuo žingsniu oligapolijos nušauna kelis zuikius: pribaigia mažus konkurentus, atbaido investuotojus ir tuo prisidengdami neproporcingai sumažina atlyginimus bei pakelia kainas. O po kainų padidinimo pasirodys, kad už 1000 Lt nusipirksi daiktų mažiau negu tuomet,  kai gaudavai 800 Lt.

Bet kam tas rūpi, juk MMA sumažinimas duotų rezultatus tik po kokių 10 metų, ir tai tik tuo atveju, jeigu investuotojai susidomėtų. Niekas nenori ilgai laukti 10 metų, nes valgyti norisi dabar.

Papildymas

Dar vieną gerą pastebėjimą pateikė Žilvinas. Dings pigios paslaugos. Ar pastebėjote, kad nebeliko vasaros metu ledų pardavėjų. Kiek reikia parduoti ledų porcijų, kad uždirbti MMA 1000 Lt.? Pagal www.tax.lt tai butu 1625 Lt. Jeigu nuo kiekvienos porcijos po 1 litą pelno. Tai reiktų parduoti 1625 porcijas. Kažkaip sunkiai tikisi, kad tiek parduosi. Taigi reikia kelti antkainį nors iki dviejų litų. Bet tada kas mokės už ledų porcija po 4 litus. Turbūt niekas nemokės, bet už tai pradės kalbėti apie prekybininkų antkainius.

Share/Bookmark

Kam neįdomu skaityti iki pabaigos, iš karto pasakysiu, kad pirmą savaitę prarastų 1000 EUR taip ir neatsilošiau. O savaitė buvo turininga.

Pirmiausia pabandžiau pasikaustyti teoriškai. Tiesą pasakius, kantrybės pritrūko viską perskaityti, o nuo didelio informacijos kiekio galvoje tik košė liko. Todėl pirmą dieną nusipirkau taip, kaip supratau. O tas supratimas man kainavo 900 EUR minuso.

Antrą dieną nusprendžiau, kad reikia mėginti dar moksliškiau ir, pasinaudodamas patarimais, bandžiau atsirinkti akcijas investicijoms. Deja, žaidimas riboją akcijų kiekį, kuriuo galima prekiauti, bet galų gale pasirinkau tai, ką leido. Ir neprašoviau

Pačią pirmą dieną uždirbau 3000 EUR. Ir tada pasielgiau kaip mėgėjas. Vietoj pelno užregistravimo nusprendžiau dar palaukti. Godumas nugalėjo. Ir vos spėjau išgelbėti likusius 900 EUR. Jeigu būčiau dar palaukęs, būčiau jau fiksavęs nuostolius. Jaučiausi, kaip pasivažinėjęs amerikietiškais kalniukais. Nors optimizmo ir netrūko. Pradedu gyvenimą iš naujo, t.y., nuo tos pačios pozicijos, lyg būčiau iš viso neinvestavęs. Deja, kitas mano sprendimas per kelias valandas padarė 600 EUR nuostolį. Jooo, ne veltui sako, kad žmogus gali nepaliaujamai žiūrėti į tris daiktus: tekantį vandenį, degančią ugnį ir akcijų kursus. Reikėjo padaryti pertrauką, nes skaičiai mirgėjo akyse. Taigi padariau savo paskutinį tos savaitės pirkinį, kuris man grąžino prarastus 600 EUR. Šį kartą pelną užfiksavau.

Taigi ko pramokau arba ką supratau. Norinti užsiimti day trading, reikia neprarasti proto ir turėti marias laiko. Ir visiškai nesvarbu, kiek knygučių perskaitei apie investavimo psichologiją. Kol pats ant savo kailio nepajusi, tol nieko nebus. Čia tas pats, kaip skaitant knygutes apie krepšinį tikėtis, kad jos pakeis treniruotes. Beje, jeigu neturi sugebėjimų, tai tikriausiai rezultatai bus labai vidutiniški. O laikas yra pagrindinis dalykas perkant ar parduodant, ir realiai turi nesitraukti nuo prekybos. Tiesa, amerikiečiai pietauja, ir tai gerai atsispindi prekybos rezultatuose. Bet mums, lietuviams, tai tik proga kokį procentą prisidėti prie bedarbio pašalpos.

Žaidime turint 35 minučių vėlavimą žvakės visiškai nepasiteisino. Realiam gyvenime jas statom prie velionio, šiuo atveju jos tinka ten pat. Todėl kažkiek įdomesni pasirodė tik EMA (50-200) ir BBands. EMA daugiausiai padėdavo suprasti apie trend pasikeitimą, o BBands galėtų pasakyti, kada būtų galimą įjungti Stop-Loss Order. Deja, taip ir nepavyko surasti žaidime šios galimybės. Gal būčiau gerokai mažiau praradęs.

Beje, mėgėjas nuo profesionalo skiriasi tik tuo, kad profesionalas visada turi geresnius negu vidurkis rezultatus. O mėgėjas gali kartais profesionalą nugalėti, bet gali ir viską prarasti. Todėl trečią savaite bandysiu pasinaudoti profesionalų patarimais. Kadangi profesionalai turi savo savitą žargoną, tai sunku bus jį suprasti. Nebent į tai pažiūrėsiu su humoru.

Beje, gal kas žinote internetinius išteklius, kur rinkos analitikai pateikia rekomendacijas prekybai akcijomis realiu laiku?

Share/Bookmark

Tyrimui pribrendom po to, kai viena mūsų skaitytoja pareiškė nusivylusi, jog Nerius atskleidė vieno komentatoriaus (rašiusio iš RIMI biuro) IP adresą:

Bet mano manymu, šioje situacijoje jūs elgiatės neetiškai (nepabijokime šio žodžio – tiesiog kiauliškai), paviešindamas neįtikusio komentatoriaus IP adresą. Manau, jūs turėtumėte perspėti savo tinklaraščio skaitytojus – ar nuo šiol visada viešinsite jums nepatikusių komentatorių IP, o gal ir elektroninio pašto adresus? Aš pabijojau čia rašyti iš darbinio kompiuterio, rašau iš asmeninio – ar toks buvo jūsų tikslas?

Į ką Nerius atsakė, kad “ko verti tie komentarai, jei nesate pasiruošęs ‘ответить за базар’ ?”

Tomis dienomis, lyg tyčia, buvo papeikimu nubausta viena valdininkė-kalbininkė, darbo metu anonimiškai plūdusi politikus interneto komentaruose. Nors, mano manymu, ji nesiplūdo labiau, nei tai daro koks nors Rokiškis ar Kleckas, tačiau negirdėjau, kad Seimas ar kokia nors komisija būtų kada nors svarsčiusi pastaruosius. Pasirodo, kalbininkę patraukė ne už plūdimąsi, bet už komentarų rašinėjimą darbo metu. Iš principo šis precedentas galėtų reikšti, kad IP yra svarbus elementas atskleidžiant ne tik BK nusikaltimus, bet net organizacijos vidinės tvarkos pažeidimus. Taigi atsakomybė už žodžius tampa rimtu dalyku.

Ir štai, kadangi žodžiai – dalykas rimtas – pasidarė smalsu pasidomėti, kas gi yra tie tikrieji “anoniminiai” komentatoriai, ką nors keistai angažuoto parašantys ir mūsų saite.

Jamam straipsnį apie “Omnitel” virusus ir žiūrim komentarus.

IP: 84.15.44.238

Štai Juozu pasivadinęs komentatorius, kurio IP – 84.15.44.238 - išvadino mane asilu. Pasigooglinę matome, kad šis IP dažnai reiškia nuomonę mob. ryšio klausimais.

• Naujiena “Tris kartus pagreitėjęs „Bitės“ mobilusis internetas įsitvirtino tarp lyderių Europoje”:

Rokas, 84.15.44.238: Melagiai. Su tokiu internetu rytais nei Delfi nei tu paciu 15min skaityti negaliu!:D

Tadas, 84.15.44.238: Man atrodo, kad tai Pjarinis straipsnis prie tai kai Omnitel isbando 4G rysi. Bite kazkaip atsilieka su tikrosiom inovacijom, visi pinigai plusta i reklama, kuri daznai net logikos neturi. PVZ: sako kad siulome plana be isipareigojimu, oreklamos gale siulo moketi 15LTL uz skambusciu ir zinutes juokdariai. Lyderiai pagal rysi? Gyvenu Siaures miestelyje rysys pastoviai trukineja, gal stoteles per zemai statete?

• Naujiena “Omnitel” 4G ryšį jau išbandė „Internet Governance Forum“ dalyviai iš 15 šalių”:

Justinas, 84.15.44.238: Valio. PAGALIAU galesime naudotis greiciausia ir geriausia interneto kokybe. Nereikes sedeti ilgus vakarus laukiant kol bus kraunamos interneto svetaines ar siunciami vaidybiniai filmai. Omnitel ir TeleSonera- SVEIKINTINA!

• Naujiena “Ieškoma būdų didinti galimybes mobiliuoju telefonu iškviesti skubią pagalbą”:

Genadijus, 84.15.44.238: Naudoju du operatorius Omnitel ir Bite. vaziuodamas Kursiu Nerija pastebejau, kad Bites tinklas persijungia i Kaliningrado Tinklus, pavadinimo nezinau, taciau tarifas ten toks: ragelio pakelimas: 6.82, skambutis 8.24 LT mazdaug. Apgailetina, nes vaziavau gerai praleisti laika, o menesio viduryje Bite tinkle buvo uzdarytas mano saskaitos limitas. Gera iniciatyva tankininat rysio skverbti. Sutaupysite vietiniu vartotoju kastus.

• Skundas apie Tele2 pildyk:

Jura, 84.15.44.238: Apgailestauju, taciau esu labai prastos nuomones apie TELE2, tai viena prasciausiu rysio tiekeju lietuvoje, su prasta aptarnavimo kokybe ir rysio skvarba.
Tele2 pildyk pastoviai sukelia problemas naudojantis: nuo to, kad pastoviai dingsta pinigai is saskaitos iki to, kad neimanoma issiusti zinutes..
Manau tai prasciausias operorius

sigitas, 84.15.44.238: Ne tu vienas zmogau. As gyvenu Siauliuose, o rysio kaip nera taip nera, vien todel pradejau nodotis kito operatoriaus paslaugomis.
Gera ta fraze apie rysi slypinti kazkur anapus, nes TELE2 rysio net anapus nerasi

Ir t.t. Žodžiu, ponas 84.15.44.238 yra mažų mažiausiai labai lojalus “Omnitel” klientas. Tiek lojalus, kad ištisom valandom sėdi internete, gaudo visas žinutes apie mob. ryšį ir rašinėja istorijas, apimančias visą Lietuvos geografiją.

IP: 78.56.143.211

Komentatorius, pasivadinęs KonesnoJa, su IP 78.56.143.211, pareiškė, kad rašinėjam apie “Omnitel” virusus dėl to, kad jaučiame skaitytojų trūkumą. Gerbtina nuomonė. Tačiau pažiūrėkime, ką šis IP rašinėja internetuose.

• Skundas “TELE2 PILDYK apgaudinėja klientus”:

Kampu, 78.56.143.211:  Ezys pigesnis, tik nelabai supranta kaip matau cia publika

• Skundas “TELE-2 apgaudinėja ir pelnosi iš pildyk vartotojų”:

Adas, 78.56.143.211: Naudok ezi ir nematysi problemu, + tarifa yra ganetinai pigesni nei pildyk.

• Naujiena „Google“ testuoja balso skambučius per el. pašto klientą „Gmail“:

Renaldas, 78.56.143.211: As uz ezi vistiek

ir t.t.

IP: 213.197.183.42, mail.publicum.lt

Taip, šitaip atsižymi komentarai, parašyti iš “Publicum” agentūros, be kita ko aptarnaujančios ir “Omnitel”. Štai bizunu pasivadinęs komentatorius, 213.197.183.42, logiška, abejoja, ar kokie nors žmonės apsikrėtė “Omnitel” virusu. Gerbiame jo poziciją. Ir pažiūrime, ką šis IP rašinėja internetuose.

• Naujiena “A.Zabulis: „Verslo sėkmę lems kūryba”:

linas, 213.197.183.42: geros mintys. pozityviai ir progresyviai mastantsi zmogus

• Naujiena “Kam geriau sekasi: „Omnitel“, „Bitei“ ar „Tele2“?”:

: D, 213.197.183.42: Kas bendro tarp tele2 ir valdžios? Abu apsimeta, kad veikia.

ramus, 213.197.183.42: nieko nuostabaus, kad tele2 pelnas isaugo – pamazu kele kainas ir va kiek prikele.. o dar drista skelbtis pigiausiais.. nieko neapgausite, melagiai jus!

to hostingas ir Dixon, 213.197.183.42: gerti alkoholi is ryto – prastas iprotis. kaip matau, sutrinka realybes suvokimas o siaip viskas gana aisku – omnitel sunkmeciu gerino salygas klientams, o tele2 pamazu kele kainas.. is cia ir pelnas.. tik kad kvaileliai kelia kainas, didina pelnus, bet normaliai investuoti i rysio gerinimas nesiryzta.. ot gnydos!

(ir dar melejonas panašių komentarų prie šios žinutės)

• Naujiena “Omnitel” atsisako popierinių sąskaitų”:

Milda, 213.197.183.42: Liuks akcija! TEO jau seniai atsisake, bet smagu, kad ir kazkas is mobiliuju operatoriu zenge si zingsni

dalia, 213.197.183.42: svekintinas zingsnis! maziau popieriaus issvaistysime

csr, 213.197.183.42: saunuoliai! bent viena atskainga kompanija lietuvoje!

• Skundas “Ar tikrai perėjus į TELE2 sąskaitos sumažėja?”:

kleiza, 213.197.183.42: tai matyt pataise, nes tikrai pamenu kad formuluote anksciau buvo izuliai melaginga ir nelogiska. gal koks teismas pabare, tai ir pasitaise sukciai

• Naujiena “Pigiausi mobiliojo ryšio planai – „Eurocom“ ir „Tele2″:

malkolmas, 213.197.183.42: tikrai nemanau, kad rinkoje dabar yra pigesnis pasiulymas nei asmeninis planas.. galetu computer bild pakomentuoti kaip apskaiciavo omnitel planu vidurkius…

driezas, 213.197.183.42: kas cia per nesamoningas tyrimas? as tas 80 min ir 160 sms omnyje su ivairioma akcijom sukombinaves galiu gauti uz 15 litu… pigiausi, matai eurocom ir tele2…….. su.das, ne rysys ten

grazina, 213.197.183.42: Sutinku su kai kuriais komentatoriais – sunku nustatyti kas pigiausias, nes Omnitel turi asmeninius planus. Man pvz iseina tikrai daugiau nei 80 min uz tuos 32 lt, nekalbant apie nemokamus pokalbius.. Bet net jei ir Tele2 butu tikrai pigiausi, nemanau, kad pasirinkciau juos – rysys vis dar (!) prastas, klientu aptarnavimo kokybe isvis lygi nuliui..

• Naujiena “Lietuvos paaugliams SMS siūlomos sekso paslaugos”:

telikas, 213.197.183.42: bite tai asilai paskutiniai.. nieko negali sukontroliuoti

Ir t.t.t.t.t.t.t.t.t.t.

Galima būtų tęsti be galo.

Kas čia – partizaninis marketingas? Vadinti iš anoniminių apkasų savo kliento konkurentus gnydomis, asilais ir panašiais epitetais? O tuo pačiu metu daryti klientui prezentacijas apie socialinę atsakomybę ir kitus kosmosus?

O gal tai vis tik yra debilų marketingas? Nes “konsultantų” intelektas tiek ir tesiekia, kad apvemtų konkurentą ir laižytų užpakalį savo zabuliams. Juk, šiuo atveju, būtent jūs, “konsultantai”, visuomenėje gerbiamą “Omnitel” prezidentą verčiate paniekos objektu. Ponai, o kur vertė tokių vimčiojimų ir laižymų? Gal dar sąskaitas už tai klientui išstatinėjate? O jei ne (t.y., vimčiojate be kliento žinios savo iniciatyva), tai pats laikas padaryti savo firmose tyrimą, kaip kad padarė VLKK, ir įkalti papeikimus darbuotojams, darbo metu teršiantiems internetus.

O po to šnekate per konferencijas ir seminarus, kad yra toks reiškinys kaip “delfi komentatoriai”. Taigi patys pusę šlamšto privimčiojate. Pasigooglinkit. Ir dar paprašykite, kad dar “Delfi” visus IP parodytų, galėsite protingus grafikus kurti iš savo komentarų analizų. Nes čia užkabinom tik telekomunikacijų rinką ir tik tuos IP, kurie užsirovė mūsų tinklaraštyje viename straipsnyje.

Papildyta: šio teksto autorius ir viena iš tekste minimų firmų “Tele2″ turi komercinių santykių. Todėl tikrinkite šaltinius ir nuorodas.

Share/Bookmark

Yra toks Seimo narys. Jurkevičius jo pavardė. Evaldas. Konservatorius. Kadaise rašėm apie jį, kai ans iš neturėjimo ką veikti įšoko į trasą su siūlymu paskelbti žodį “seimūnas” nenaudotinu.

Po kelių dienų šis seimūnas išsiuntinėjo rinkėjams štai tokį savo naujametinį atviruką, kurio, na, niekaip neina neįdėti.

Ponui Seimo nariui primenam, kad kiti metai bus Zuikio, ir laukiam atitinkamos atvirutės.

Pasigooglinus matyti, kad ponas Jurkevičius, išrinktas į Seimą, laiko veltui neleido. Siūlė kažkokas pataisas dėl kirpyklų, bo ir pats su žmona turi vieną kirpyklėlę. Be to, vasarą Smiltynės viešajame lauko tualete gaudė kažkokį iškrypėlį su prožektorium ant galvos. Grįžęs po gaudynių ponas Jurkevičius užsimanė dažnesnių ir ilgesnių frakcijos posėdžių, į ką jo kolegos atsakė pasukiodami pirštą ties smilkiniu. Dar jis sugalvojo, kad, davai, taksi vairuotojai tegu nebesega saugos diržų darbo metu (nepavyko). Ir dar sumąstė, kad skęstančiųjų gelbėjimas turėtų būti pripažintas pavojingu darbu (atodo, ši, mano manymu, nebloga, iniciatyva pavyko).

Iš googlinio darbų sąrašo matyti, kad žmogus baisiai užsiėmęs ir turi ką veikti. Ne veltui partiečiai kadaise jį pavadino“protingiausiu pasirinkimu”. Žodžiu, išrinkom, tai ir turim dabar.

Ir štai ponas Jurkevičius šoka į trasą su dar viena iniciatyva:

2010-10-20 10.00 val. įvyks Seimo nario Evaldo JURKEVIČIAUS spaudos konferencija “Mikrobangas skleidžiantys prietaisai – pavojingi žmonių sveikatai”. Dalyvaus Nepartinio demokratinio judėjimo Sveikatos komiteto pirmininkė Genovaitė Šunokienė.

Kadangi apie bangas rašėm ir mes čia ir čia (o ir jūs prikomentavote tąkart, dar ir televizorius mus patpolnai pasikalbino ir parodė per prime time), tai būtų nuodėmė šios taip aktualios temos nepratęsti. Juolab pats Seimo narys per spaudos konferenciją pabrėžė, kad jo tikslas -- vėl sukelti diskusiją šiuo klausimu.

Spaudos konferenciją klausiau per trūkčiojantį internetą, ta proga galėjau šį bei tą praklausyti. Bet neišgirdau nieko naujo: yra moteris, tokia Genovaitė Šunokienė iš Žibininkų kaimo Kretingoje, kurią toje apygardoje rinktas seimūnas pasikvietė į spaudos konferenciją, ir toji moteris šventai tiki, kad mobiliakai sukelia galvos auglius. Kad visi apie šitą nelaimę tyli, bo visiems (mokslininkams, medikams, politikams) sumokėti kyšiai. Kad bazinės antenos, įrengtos ant namų, žudo žmones. Kad įvairūs tyrimai, kurie buvo atlikti Lietuvoje ir užsieniuose, ir paneigė bangų žalą, buvo korupciniai. Ir t.t., ir pan.

O kaip viso šito sąmokslo įrodymas, buvo parodytas eksperimentas su lochotronu, kuris fiksavo iš Seimo restorano atvilktos mikrobangės krosnelės spinduliuotę, vėliau mob. telefono ir netgi bevielio telefono. Garsinis lochotronas klykia rėkia, kitas, skaitmeninis, rodo kažkokius tūkstančius kažko. Galiausiai seimūno viešnia pareiškia, maždaug, kad laikyti prie ausies mob. telefoną, tai tas pats, kas laikyti galvą mikrobanginėj.

Gabaliuką Seime vykusio eksperimento man pavyko nusicapturinti, o ta proga susukom netgi reklaminį klipuką:

O dabar klausimas gerb. Seimo nariui (gal jam kas nors parodys šitą tekstą?): ar žmonių gąsdinimas yra tamstos politinės programos įgyvendinimo priemonė? O gal politika čia neprieko, ir Jūs esate tiesiog vienos tokios firmos EMFields reklamos vadybininkas?

Ta firma, kaip žinia, prekiauja įvairiom šmutkėm, kurios esą apsaugo nuo bangų.

Keletas egzempliorių:

Mūsų Seimo narys-reklamos vadybininkas per spaudos konferenciją tiesiai šviesiai pasakė, kad girdėjo apie Sveikatos apsaugos ministerijos ir PSO oficialią poziciją, jog mob. ryšys nesukelia vėžio, bet, pasak jo, “yra ir kitų nuomonių”.

Ir štai besiklausant spaudos konferenciją toji kita nuomonė paaiškėjo. Pateikiu taip, kaip spėjau susikonspektuot.

Per Seimo rūmų mikrofoną šneka ponia Genovaitė Šunokienė:

O aš Seimo nariui noriu įteikti dovaną. Kai pradėjau domėtis, aš sužinojau, kad užsienyje gaminamas audinys, kuris sulaiko būtent mikrobangų spinduliuotę, sulaiko elektromagnetinį lauką (kadangi aš nepasitikiu, noriu viską pačiupinėti, esu labai smalsus žmogus), aš parsisiunčiau šito audinio (kvadratinis metras kainuoja apie 35 svarus) ir matau. Jeigu šitas telefonas skambina ir prilygsta mikrobangų krosnelei, ir uždėjus šitą audinį matuojant šitie skaičiukai 10 kartų mažesni.

Audinį reikia dėti tarp galvos ir telefono.

Štai taip:

Aš dabar ieškau žmonių, kurie vežtų į Lietuvą ir siūtų (mačiau užsienyje pardavinėjami tokie dėkliukai, pasiūti) telefonams. Dovanoju audinį Seimo nariui, kad nesukeltų galvos auglio.

Dar noriu pasakyt, kad užsieny labai plačiai moterys naudoja iš šitokio audinio pasiūtas sukneles apsaugai nuo kompiuterių spinduliuotės. Pirmas tyrimas atsiradus laptopams su bevieliu ryšiu atliktas prieš porą mėnesių, kuris rodo, kad vyrai, naudojantys ant savęs pasidėję kompiuterį su bevieliu ryšiu, kenkia savo vaisingumui, sumažina spermos gyvybingumą ir judrumą 40 proc. plius dar genetiniai pakitimai. Gali būti, kad ateity ir mūsų vyriška giminė nešios iš šito audinio pasiūtas kelnaites, jei norės susilaukti vaikų. O nėščiosioms pilnas internetas yra sunkelių, ten žiūrėjau, keli šimtai modelių, įvairių, gražių suknelių apsisaugoti nuo spinduliuotės.

Vienžo Seimo tribūna yra gera vieta ieškoti verslo partnerių (kas galėtų siūti), reklamuoti prekes (gražias sukneles ir triusikėlius), net ir kainas paskelbti. Artėja Kalėdos, turbūt ir nuolaidas per Seimą paskelbs. O Kalėdinėje Seimo nario konferencijoje dalyvaus ne tik mikrobangė krosnelė ir pora lochotronų, bet ir nauja suknelių bei apatinio trikotažo kolekcija. O Zuikis vaikščios tarp akredituotų žurnalistų ir trauks iš maišo dovanų tai saugų dėkliuką mobiliakui, tai anti-elektromagnetinių dažų bonkutę, tai anti-elektromagnetinį dezodorantą.

Na, ir pabaigai -- Šunokienės-Jurkevičiaus verslo plano esmė (išplepėjo p. Šunokienė):

Tačiau kadangi šitas pavojus yra nežinomas, apie jį nekalbama, niekas nesiima priemonių saugotis. Aš net nerandu firmos, kuri sutiktų tas sukneles įvežti į Lietuvą. Jie sako, jų niekas nepirks. Kaip nepirks? Jeigu mes kalbėsim apie tai, kad tai pavojinga, kad elektromagentinės bangos susijusios su persileidimais (…), ir nuo to gali apsaugoti ta suknelė už keliasdešimt dolerių. Ir jeigu tai mūsų jaunimas žinotų, tai saugotųsi. Tačiau jie to nežino.

Fear sells.

Share/Bookmark

Investavimas – tai kasdien linksniuojamas žodis. Svarbiausia teisingai suprasti, kad investuoti – tai pradžioje išleisti pinigus daiktui pirkti, o vėliau pardavus daiktą gauti daugiau negu išleidai. Todėl mokslas į mano investuojamų daiktų sąrašą neįtrauktas. Nes niekas nemoka už žinias, o moka tik už jų pritaikymą. O, va, pritaikymas jau yra taikytojo nuopelnas. Taip, kaip jis suprato tas žinias, taip ir taiko.

Kaip ten bebūtų, mano pirmasis bandymas investuoti įvyko prieš 10 metų. Nusipirkau pirmą rinkoje pasirodžiusį ir plačiai visuomenei prieinamą produktą – investicinį draudimą. Dabar jau suprantu, kad nei draudimo, nei investavimo negavau. Todėl, kai tik atsirado fondai, išbandžiau savo jėgas ten. Greitai įsitikinau, kad į bankų fondus investuoti – tai tas pats, kas atiduoti jiems pinigus ir melstis, kad bankai bus geri. Tarkime, SEB mėgdavo skelbti fondų rezultatus kas kelias savaites. Ir tai tik tuo atveju, jeigu rezultatai patikdavo. O “Finastos” geri rezultatai buvo susiję su galimybe turėti vidinės informacijos “Invaldos” grupės įmonėse. Toliau įsisavinant investavimo galimybes Lietuvoje buvo sudalyvauta Olympic Casino IPO, bei pasinaudota repo suteikiamomis galimybėmis. Bet niekaip rankos neprieidavo aktyviai sudalyvauti spekuliuojant akcijomis. Ir čia atsirado galimybė: kaip ja naudotis nepasakosiu, kam įdomu, taisykles pasiskaitys savarankiškai.

Tiesa, darbo krūvis neleidžia pilnai pasinaudoti galimybe pasimokyti, bet vis vien vakare nors valandą pasėdžiu ir paspekuliuoju JAV biržoje. O patirtis tokia, kad sugebėjau prarasti 1000 EUR.  Kadangi reikėjo nuo kažko pradėti, tai pirmą dieną pabandžiau pasinaudoti  „Magiškomis formulėmis“.  Per pirmą akcijomis prekiavimo valandą uždirbau 300 EUR. Ir tada nusprendžiau parduoti. Kai pardaviau, jau buvo likę tik 100 EUR. Truputį nustebau, bet nekreipiau dėmesio. Juk vis vien uždirbau. Toliau bandžiau pasinaudoti „Price % gainers“ . Va, tada ir sužinojau, kur dingo mano 200 EUR pirmą dieną. Visa laisvai prieinama informacija apie biržą vėluoja 20 minučių, o dar pavedimas vyksta 15 minučių. Ir gaunasi sumoje 35 minučių atsilikimas nuo realybės. O per tiek laiko akcijų kaina gali pasikeisti 2-3%. Panašu, kad nesigaus gaudyti “dugnų”.

Todėl kitą savaitę skirsiu išsiaiškinti, kaip veikia „žvakės“, o pakeliui jau pramokau naudotis Yahoo ir MSNMoney portfeliais akcijų pokyčiams sekti. O analizei radau kitą šaltinį. Bent jau dabar aišku, kad reikia investuoti į ten, kur supranti, todėl pabandysiu pasinagrinėti IT sektorių, nors jis ir nežada per mėnesį padvigubinti akcijų kainos. O būtent tiek reikia norint papulti į TOP dešimtuką. Nors mano tikslas yra neprarasti pinigų ir apsispręsti, ar norėsiu kada nors spekuliuoti akcijomis, pakeliui susipažinti su akcijų spekuliantų naudojamomis metodikomis realiame gyvenime.

Pažiūrėjus dalyvių sąrašus liūdna pasidaro. Pirmame šimtuke kol kas yra tik 3 lietuviai, o dauguma – estai. Tiesą pasakius, manęs tai nestebina, nes kaip nesutikau lietuvio, kuris nenusimano apie statybas, taip kol kas nesutikau esto, kuris nenusimanytų apie investavimą.

Share/Bookmark

Kad “Omnitel” per internetus platina virusus, jau turbūt girdėjote. Galbūt netgi girdėjote “Omnitel” viešus paaiškinimus, kad jokių virusų jie neplatina, ir kad čia kalti hakeriai, kurie bandė laužtis į “Omnitel”, tačiau jiems esą nepavyko. Ir niekas, esą, nenukentėjo. Tačiau tikrai negirdėjote apie įrodymus, kurie atskleidžia, kad “Omnitel” įžūliai apsimelavo.

Pacituosiu “Omnitel” atstovę spaudai, kad būtų tiksliau (15min.lt, 2010-10-12 15:07):

„Pirmadienį buvo bandymų atlikti neleistinus veiksmus svetainėje Omnitel.lt, kuriems operatyviai užkirtome kelią. Mūsų svetainės ir puslapių lankytojai dėl to nenukentėjo, nepatyrė jokių nepatogumų. Tačiau tai buvo užfiksuota „Google“, todėl mūsų puslapiai, o dėl reklaminių nuorodų ir kai kurie kiti puslapiai „Google“ buvo įtraukti į įtartinų puslapių sąrašą. Šiuo metu bendraujame su „Google“, kad šie klausimai būtų išspręsti“.

O čia dar Alfa.lt, virusų platinimo tarpininko, raminamieji portalo skaitytojams (alfa.lt, 2010-10-13 10:39):

D. Selickaitės teigimu, nei „Omnitel“ tinklalapio, nei kitų svetainių lankytojai neturėjo nukentėti ar patirti nepatogumų. Tačiau antradienį pabandžius patekti į „Omnitel“ puslapį lankytojų laukė perspėjimas apie galimybę pakenkti savo kompiuteriui. Tuo tarpu su „Omnitel“ tinklalapiu reklaminiais skydeliais susijusio naujienų portalo www.alfa.lt redakciją antradienį užplūdo skaitytojų laiškai, kuriems nerimą sukėlė perspėjimas apie galimai kenksmingą tinklalapį, nors šis toks ir nebuvo.

O štai ir įrodymai, kuriais pasidalino vienas siauriuose sluoksniuose plačiai žinomas sysadminas Dammit, kuris gali sau leisti kalbėti drąsiai net apie vieną geidžiamiausių Lietuvos darbdavių “Omnitel”. Nes net ir ši kontora, kaip ir nė viena kita Lietuvoje registruota, nepajėgi jo įpirkti. Apie virusus mūsų šaltinis taip pat truputį išmano, vieną kadaise netgi pagavo pirmasis.

Taigi štai įrodymai:

• Request URL:http://online.omnitel.lt/files/banners_partners/banner_2.html?opener_hostname=www.delfi.lt&rr=0.9251206358894706
• Request Method:GET
• Status Code:302 Found
• Request Headers
  • Accept:application/xml,application/xhtml+xml,text/html;q=0.9,text/plain;q=0.8,image/png,*/*;q=0.5
  • Referer:http://www.delfi.lt/
  • User-Agent:Mozilla/5.0 (Macintosh; U; Intel Mac OS X 10_6_4; en-US) AppleWebKit/534.3 (KHTML, like Gecko) Chrome/6.0.472.63 Safari/534.3
• Query String Parameters
  • opener_hostname:www.delfi.lt
  • rr:0.9251206358894706
• Response Headers
  • Connection:close
  • Content-Length:262
  • Content-Type:text/html; charset=iso-8859-1
  • Date:Mon, 11 Oct 2010 22:31:04 GMT
  • Location:http://webarh.com/r.php?opener_hostname=www.delfi.lt&rr=0.9251206358894706
  • Server:Apache/2.2.3 (Debian) mod_ssl/2.2.3 OpenSSL/0.9.8g PHP/5.2.6

O čia dar “Skype” pokalbio su Dammit’u nuotrupos:

2:43 PM
visa kita jau niuansai

2:43 PM

esme kad lryto/delfio etc lankytojai

2:43 PM

gavo zinutes ‘jusu kompiuteryje virusas, paspauskite cia..’

2:43 PM

tad ta zinute buvo tiksli pagal ideja, paspaudes ‘cia’ tu tikrai nueidavai viruso gaudyt

2:44 PM

neziurejau ar dar kokius nors exploitus megino kist

2:44 PM

“vartotojai nenukentejo” yra slykstus melas

Besidomintiems detaliau apie virusą, skirta ši nuoroda.

Kadangi savo bičiuliu pasitikiu labiau nei “Omnitel” (ypač reikaluose su nuliukais ir vienetukais), norėčiau negaišti laiko svarstydamas, AR “Omnitel” melavo, ir pereiti iš karto prie KODĖL.

1. “Omnitel” neturi krizių valdymo procedūros.
2. “Omnitel” turi krizių valdymo procedūrą, bet jos šiuo atveju nesilaikė.
3. “Omnitel” krizių valdymo procedūroje numatyta galimybė meluoti siekiant nusimesti nuo savęs atsakomybę arba sumažinti padarinių mastą.

Mano manymu, tai, kad “Omnitel” darbuotojai suklydo ir dėl jų kaltės po internetus pasklido virusas, yra dovanotina. Neklysta tik nedirbantis. Parodykite sistemą, kuri nėra nugriuvusi. Arba adminą, kuris nėra suklydęs. Negaliu guldyti galvos, kad vieną dieną mūsų tinklaraštis nepradės krėsti ir neduokdie užkrės skaitytojus kokiomis nors blogybėmis. Juk niekas nėra garantuotas.

Tačiau melas yra nedavonotinas. Net ir Bilą Klintoną nukryžiavo ne už tai, ką jis darė su Monika Levinskaite, bet už melą tai neigiant. Jei meluoja čia, ko gero, meluoja ir kitose vietose, logiška?

Taigi kai kyla gaisras, reikia ne jį neigti, bet gesinti. Nes kol neigi, viskas gali sudegti. Pavyzdžiui, Delfi.lt ar Alfa.lt skaitytojai gali nesuskubti praskanuoti kompiuterių nuo virusų, nes juk “lankytojai dėl to nenukentėjo”. Tikrai? Tikrai, tikrai?

Kol gesini (blogiausiu atveju, kai užgesini), reikia pažadėti, kad bus aiškinamasi gaisro priežastis, o nukentėjusiems bus atlyginta bet kuriuo atveju. Kreiptis čia ir čia. Be to, bus imtasi tokių ir tokių priemonių, kad ateityje panašūs gaisrai nepasikartotų arba sumažėtų jų rizika. Standartinis krizių valdymo pradžiamokslis, kurį per tiek metų išmoko jau daug Lietuvos įmonių. Dalis jų netgi atitinkamas procedūras turi.

Tačiau “Omnitel” yra kitokie. Pas juos gaisrai tiesiog nekyla, nes “Omnitel” yra iš principo nedegus. Ugnį slopina reklaminiai biudžetai (Delfi.lt, Alfa.lt ir Lrytas.lt dabar turi galimybę jį pasididinti), langai į ateitį ir ant sienų socialiai atsakingai kabantys pagyrimo raštai.

PAPILDYMAS (atnaujinta 2010-10-14 15:40)

Daiva Selickaitė, “Omnitel” atstovė, mums parašė el. laišką:

kaip minėjau, gavome papildomos informacijos iš skirtingų šaltinių, tarp jų ir iš paties įrašo, apie savaitgalio situaciją www.omnitel.lt, už kurią norim padėkoti – ji leido patikslinti bei papildyti antradienį padarytas išvadas. Remdamiesi surinkta medžiaga atlikome tyrimą ir nustatėme, kad šeštadienį vakare buvo įsibrauta į vieną iš “Omnitel” administruojamų www puslapių ir pakeistas reklaminių paveiksliukų turinys – įdėta nuoroda, kuri nukreipinėjo  į serverį, esantį Bosnijoje ir Hercegovinoje, imitavusį antivirusinės programos veiklą ir bandžiusį įsiūlyti virusą. Paveiksliukai buvo susiję su reklaminiais baneriais, todėl nuorodos į serverį atsirado ir kai kuriuose interneto naujienų portaluose. Administratoriai pakeitimus pastebėjo ir visas grėsmes iškart pašalino sekmadienį. Pirmadienį buvo užfiksuotas dar vienas bandymas įsibrauti jau į pagrindinį “Omnitel” puslapį. Šis bandymas buvo nesėkmingas. Antradienį, nors kai kurios naršyklės rodė įspėjimus dėl www.omnitel.lt ir kitų puslapių saugumo, jie iš tiesų jau buvo visiškai saugūs vartotojams.

(šitą patikslinančią informaciją perduodu visiems apie tai rašiusiems kolegoms).

geros dienos

Daiva

P.S. o štai mūsų šaltinių teigimu, virusai vis dar sklido naktį iš pirmadienio į antradienį.

Share/Bookmark

Neseniai iš vieno kliento sulaukiau štai tokio laiško su klausimu:

Sveikas,

Tiesiog norėjau paklausti, ar turite rekomendacijų kaip valdyti kompanijos pardavimų planą (kartais vadinamą biudžetu). Kitaip tariant, kaip sekti, ar pardavėjai įvykdo numatytus planus ar ne. Dauguma kompanijų kenčia nuo ketvirčio (ar mėnesio) pabaigos sindromo, ir tuo pat metu, ketvirčio (ar mėnesio) planą įvykdę pardavėjai praranda motyvaciją parduoti daugiau. Jie mieliau vėlina pardavimus, siekdami išvengti kito mėnesio pardavimų „suvalgymo“ – t.y. stengiasi plano perviršį nustumti į kitą mėnesį.

Iš anksto dėkui už atsakymą.

Štai mano atsakymas:

Labas,

Malonu tave girdėti!

Yra du žingsniai, kuriuos mes taikome šiai problemai spręsti:

Panaikinti ketvirtinius biudžetus – geriau T/Cu tipo matavimas (pinigų kiekis, tenkantis vienam pardavėjo susitikimui su klientu).

Atsisakyti komisinių (ar kitokios pardavėjų motyvacijos nuo apyvartos). Mokėti žmonėms tiek, kiek jie yra verti, ir nustatytų planų įvykdymą padaryti privalomu.

Nerius

Šis klausimas priminė apie tai, kad dauguma pardavimų funkcijų nėra ritmingai funkcionuojančios.  Šis elektroninis laiškas privertė mane susimąstyti: kodėl vadovai (mes) istoriškai sukūrėme tokią pardavimo aplinką. (Tikriausiai ne todėl, kad esame kvaili ar iš piktos valios.) Tarp prielaidų, kuriomis grindžiamos pardavimo funkcijų organizavimas, turi būti klaidingų … Kokios jos?

Trys klaidingos prielaidos

Štai keletas prielaidų, kurios, mano manymu, neatlaikytų patikrinimo realybe. Tai tėra mano asmeninė patirtis, todėl jauskitės laisvai kritikuodami arba siūlydami savo prielaidas.

Pardavėjai turėtų būti atsakingi/atskaitingi už pardavimus. Tikrai? Kiek egzistuoja organizacijų, kur pardavėjai iš tikrųjų pilnai valdo pardavimus? Koks jūsų sandorių procentas yra tik jūsų pardavėjų darbo rezultatas:

1. Pačio pardavėjo surastos galimybės (o ne reagavimu į kliento užklausą)?

2. Pačio pardavėjo viso pardavimo padarymas savarankiškai be technologų, inžinierių, kainos įvertinimo ar vadovybės pagalbos?

Jeigu pardavėjai nėra atsakingi už potencialių klientų paiešką bei galimybių skaičiaus didinimą (savo pačių pastangomis), ar nebūtų prasmingiau pardavėjus laikyti atsakingais/atskaitingais tik už tą veiklą, kurią jie iš tiesų vykdo?

Mūsų kompanija, tiek pati pardavinėdama,  tiek padėdama klientams pertvarkyti pardavimo padalinio veiklą, rekomenduoja, kad pardavėjai įmonėje darytų tik pardaviminius susitikimus – nieko daugiau. (Rinkodaros funkcija/padalinys turi rasti potencialius klientus ir generuoti galimybes, projektų vadovai ar technologai  sukuria sprendimus bei ruošia pasiūlymus ir pan.) Taigi, pardavėjai turi būti atskaitingi tik už tai, ką jie daro per šiuos susitikimus. Ir kokie to pardavimo susitikimo rezultatai – ar galimybė perėjo į kitą pardavimo proceso žingsnį. Pardavimai yra pardavimų vadovo atsakomybė. Taip pat, kaip gamyba yra gamybos vadovo atsakomybė – ne staklių operatoriaus ar kito technologinio/gamybinio žingsnio darytojo.

Protingas matavimo dažnumas pardavimams yra ketvirtis (ar mėnuo). Tikrai? Tiesa, kad mes apskaičiuojame įmonės pelną ar nuostolį kas ketvirtį (mėnesį). Bet ar tai reiškia, kad visi vidaus procesai taip pat turėtų būti matuojami tik vieną kartą kas 90 (ar 30) dienų. Pavyzdžiui, pagalvokite apie savo užsakymų įvykdymu laiku rodiklį ar vėluojančių užsakymų rodiklį: turėtumėte sustoti ir apskaičiuoti rezultatus tik vieną kartą per mėnesį? Žinoma, ne. Jis turėtų būti skaičiuojamas kiekvienam pristatymui.

Mes apskaičiuojame pelną/nuostolį kas ketvirtį (mėnesį), nes pelnas ar nuostolis yra įvykių, įvykstančių skirtingu dažnumu (ir be vieno su kitu sinchronizacijos), rezultatas. Dažnesni apskaičiavimai tikriausiai suteiktų mažiau informacijos nei daugiau.

Jei pardavėjasatsakingas už galimybių/potencialių klientų judėjimo per pardavimo procesą greičio didinimą  (o taip ir turėtų būti), ir jeigu pardavėjo pastangos naudojamos atskiromis “porcijomis”, vadinamomis pardavimų susitikimais – kodėl gi mes neapskaičiuojame kiekvienos galimybės progresą lyginant su kiekvienu susitikimu?

Taip pat kaip su užsakymų įvykdymo laiku rodikliu, galite nustatyti rodiklio stebėjimą slenkačio vidurkio formoje, bet tai nekeičia fakto, vertinimo taškas turi būti susitikimų kiekis ir efektyvumas, bet ne mėnuo.

Komisiniai (ar panašus pardavėjų skatinimas nuo apyvartos) skatina teigiamą elgesį. Tikrai? Neseniai buvau susitikęs su vienu iš savo klientų, didelės paslaugų kompanijos kompanijos vadovu. Po ilgos mūsų diskusijos apie perėjimo nuo “pardavimų kaip meno” prie “pardavimų kaip proceso” kliūtis, problemas ir naudas, jis paklausė apie neigiamas pasekmes panaikinant komisinius (pakeičiant juos fiksuotu darbo užmokesčiu).

Aš atsakiau jam (kaip aš paprastai darau, nors sako, kad tai nemandagu)  užduodamas savo klausimą. Aš paklausiau jo, ar jis galėtų įvardinti tegiamą pardavėjų elgseną (pagal aptartą darbų pasidalinimo modelį), kurią skatintų šiuo metu jo įmonėje veikianti pardavėjų motyvacinė sistema “nuo pardavimų”.

Kaip įprasta, šis klausimas (aš tikiu, jūs sutiksite, nekaltas!) buvo sutiktas tokia tyla, kurią galima buvo pjaustyti peiliu. Jis pripažino, kad tokia motyvacinė sistema visiškai neskatina teigiamo elgesio – tik neigiamą! Ir jis savo noru padarė išvadą, kad reikėtų pasitikrinti, ar tikrai motyvacijos nuo “pardavimų” nauda tokia didelė, kad jos nevertėtų atsisakyti ?

Taigi, jei pardavimai yra svarbūs jūsų įmonei (o kuriai įmonei jie nėra svarbūs?), siūlau jums nustatyti esmines veiklas, kurios yra būtinos užtikrinti pardavimus, ir tas veiklas padaryti privalomomis atitinkamiems pardavimų darbuotojams (pvz. šaltų skambučių kiekis per dieną/savaitę, susitikimų skaičius ir pan.) O motyvacija “nuo apyvartos” parodo pardavėjams, kad nebūtina taip stengtis, ypač jei pasisekė pagauti riebų klientą.

Jeigu trumpai apibendrinti, tai ko gi reikia tam, kad sėkmingai pardavinėtume dabar ir visada?

Pirmiausia, įsitikinkite, kad jus turite gerą pasiūlymą tinkamu laiku tinkamai auditorijai (rinkos segmentui). Kuo aiškiau jį detalizuokite, iki smulkmenų. Pasiūlymas turi būti ne tik apie tai, kokia gera jūsų prekė, bet ir kokia nauda iš jos pirkėjui.

Antra, įsitikinkite, kad šį pasiūlymą gerai supranta jūsų pardavėjai. Neretai vidinis seminaras „Tai ką gi mes parduodame?“ trunka 2-3 dienas, tačiau po jos neretai galima išgirsti tokius pasisakymus iš pardavėjų: „Aš trejus metus dirbu, ir tik dabar supratau, ką iš tikrųjų siūlau klientams!“

Trečia, reikia įdiegti aiškų detalizuotą pardavimo procesą su kiekvieno žingsnio įrankiais, atsakomybėmis, trukme ir kt. – lygiai taip pat, kaip tai daroma gamyboje.

Nešvaistykite pardavėjų laiko! Motyvuokite juos nuo darbų – kiek susitikimų jis padarė, ir ar tie susitikimai buvo sėkmingi (ar potencialus klientas perėjo į kitą pardavimo proceso žingsnį). Neleiskite pardavėjams planuoti savo darbo laiko ir užduočių savarankiškai – juk jūsų svarbiausių staklių operatoriai gauna tikslų gamybos planą. Kai žmogus turi galimybę rinktis, ar daryti tai, ką reikia, arba tai, kas patinka, ką dažniausiai renkasi? Kad tokios galimybės nebūtų, jam reikia suteikti aiškų darbo planą ir nuolat kontroliuoti jo eigą.

Valdykite galimybių srautą per pardavimo procesą, kontroliuokite kiekvieną jo žingsnį. Nuo to, kaip sėkmingai jūs tai atliekate, kaip tik ir priklauso rezultatas!

Seneka pasakė: “Sėkmė –kuomet pasiruošimas sutinka galimybę”. Todėl noriu jums palinkėti SĖKMĖS

Share/Bookmark

Rokiškis paskelbė blogerio deklaraciją. Commonsense.lt taip pat prisijungia, juolab šią temą jau gvildenom anądien.

Prisijunkite ir jūs: jei pritariate, papublikuokite šią deklaraciją, ir nurodykite jau prisijungusiuosius.

Blogerio deklaracija

Aš esu blogeris. Tai reiškia, kad dalinuosi savo mintimis, žiniomis, patirtimi ir klaidomis su daugeliu žmonių – visais tais, kurie dėl kokių nors priežasčių aplanko mano blogą. Aš neretai klystu, aš esu tik žmogus, tačiau visvien stengiuosi padaryti kažką gero – bent jau dalintis už dyką su kitais tuo, ką turiu – ta pačia patirtimi, žiniomis, mintimis, klaidomis ir nuomonėmis. Todėl aš skelbiu savo deklaraciją.

Tai ne tik mano deklaracija. Išties, visa ši deklaracija – tai tik mintys, kurias dažnai tenka išgirsti iš kitų blogerių. Tai mintys, kurias išsakė ir didžiausi blogosferos metrai, ir daugybė mažiau žinomų autorių. Tai mintys, kurios kilo iš diskusijų su kitais blogeriais. Tai ir mano mintys. Mintys apie tai, ką gali daryti blogeris, ką jis duoda kitiems, ko jis tikisi iš kitų. Išties gavosi visai nedaug… Vos keletas punktų.

Man svarbios atgalinės nuorodos

Man negaila mano parašytų straipsnių – imkite juos. Galite dėtis į savo interneto puslapius, jei jie jums patiko, jei jie gali būti įdomūs jūsų skaitytojams. Tačiau aš esu aš, aš esu straipsnio autorius, todėl aš noriu kelių paprastų dalykų – nuorodos į savo blogą ir į straipsnio originalą. Tikros pilnavertės nuorodos, o ne kažkur paslėpto parašymo kad “Autorius – Kažkasten Kažkurten”. Aš esu blogeris, tai reiškia, kad aš esu ne Kažkas Kažkur, o konkretus blogeris, kurio blogas turi adresą Internete, kurio straipsnis irgi turi adresą Internete. Todėl nuorodos į mano blogą ir straipsnį iš perpublikuojamo straipsnio – tai besąlygiška sąlyga. Ir ją juk lengva įgyvendinti, tiesa?

Nuorodos straipsnyje – tai straipsnio dalis

Jei aš įdedu nuorodas į kažką savo straipsnyje, noriu, kad ir šios nuorodos būtų išsaugotos tiksliai tokiame pavidale, kokiame buvo. Nuorodos – tai lygiai tokia pat straipsnio dalis, kaip ir kitas tekstas. Jei aš įdedu nuorodą, o ją kažkas pašalina – tas kažkas sugadina mano tekstą. Aš neleidžiu perpublikuoti savo tekstų, jei šalinate iš jų nuorodas, jas keičiate ar pridedate krūvas savų, visiškai disonuojančių su tekstu. Aš leidžiu perpublikuoti savo tekstus tiksliai taip, kaip jie buvo paskelbti mano bloge. Su visomis nuorodomis, nes nuorodos – tai teksto, internetinio teksto dalis.

Straipsnis yra straipsnis, o ne redaktorių žaislas

Taip, man negaila dalinti savo tekstų. Bet aš noriu, kad jie liktų tokie, kokie yra. Neperdaryti į kažin ką, neiškarpyti. Nesumalti į kažką neaiškaus, prisidengiant kažkokiais “mes paredagavome, kad atitiktų VLKK” ar dar kokiais nors išvedžiojimais. Jei aš padariau klaidą – tai mano klaida. Gal būt, netgi sąmoninga. Jei aptikote rašybos klaidą ir galvojate, kad tai mano žiopla klaida, kurią norite pataisyti – žinoma, kad galite tai padaryti. Bet susitikrinkite su manimi, prieš publikuodami. Tai juk paprasta.

Elementarios etikos normos

Ir dar, aš noriu, kad jei jau skelbiate mano tekstus, tai būtų daroma etiškai. Aš neduodu leidimo juos perpublikuoti tiems, kas platina ar reklamuoja pornografiją, greitus kreditus ar SEO “optimizavimus”. Neduodu leidimo ir tiems, kas galvoja, kad gali iš blogerių tyčiotis. Aš duodu leidimą tiesiog normaliems padoriems žmonėms.

Deklaracijos reziume

Tokia paprasta blogerio deklaracija. Tai ne tik mano deklaracija. Aš tik užrašiau tai, kas sukasi daugelio galvose. Jei esate blogeris, su ja sutinkate – imkite ją ir skelbkite. Jei perpublikuojate blogerių straipsnius – laikykitės jos. Juk tai paprasta – dėti atgalines nuorodas, negadinti nuorodų tekste ir patį straipsnį išlaikyti tokį, koks buvo originalas.

***

Prie deklaracijos jau prisijungė (nuolat atnaujinama, parašykite komentarą, jei Jūsų dar nėra signatarų sąraše):

Rokiškis

Commonsense.lt

Blog.vsa.lt

Nezinau.lt

Buržujus

Justinas Dabulskis

Enorca

Dratas.lt

Baisiai blogas blogas

Altajus.lt

Noriu groti

Braškės su pipirais

Powiuke

zinokite.kapirkti.lt

sjonavicius.blogspot.com

kurapka

MariukasM.lt

Paulius Pečiūra

Grumlinas

grumlinas.popo.lt

Arvydas piktas gnomas

scaniagti.blogspot.com

Komjaunimas.lt

Jokeris.lt

Radiocool.lt

Finlandija.blogas.lt

Andrejus.eu

Gedzis.net

Apiereklama.lt

gjm.gblog.lt

Prie vyno

cybersig.blogspot.com

Bardako blogas

GJM

Polububijus

Deiviux

Informatikas.lt

Tyliu.lt

Zebra.lt !!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!111111

Vartojimo.blogas.lt

Žiburėlis

Shiny

Andrius Juozulevičius

Vaidas Žilionis

Tomas Lekavičius – PiliGree

Evaldas Liutkus

Vitalijaus geras

Vilma

Tadas

Skirtumas

Pipedija

Arvidas

Tinklaraščiai

Arecibo-camo

Arecibo2010

Nemiegu

Puslapiai

Kęstas Mačiulaitis

PDFONTOUR

Išmanija

aur1ma5

blog.r3spawn3r.lt

Mažvydas Karalius

Hito

Ulevičius

blog.acid.lt

Darbas online

altentzy

ziuljenas

Share/Bookmark

Nors laikau save atspariu reklamai (kaip ir daugelis iš mūsų), tačiau šią savaitę pasidaviau RIMI reklamai, ir tapau jų lojaliu klientu – t.y. pasiėmiau jų lojalumo kortelę. Lojalumą jau iš dalies esame pademonstravę užsiminę apie RIMI savo ankstesniuose rašiniuose čia ir čia.

Ir pačią pirmąją mano oficialaus lojalumo prekybos centrui RIMI dieną sulaukiau akibrokšto.

Trečiadienio vakarą užsuku į Žirmūnuose esančią RIMI parduotuvę apsipirkti. 19 valanda, parduotuvė pilna žmonių, dirba bene visos kasos, ir prie kiekvienos yra eilutė. Taigi, prekyba verda.

Stumdau vežimėlį po parduotuvę ir kraunu prekes pagal sąrašą. Pastebiu keletui prekių iš pirkinių sąrašo akciją – speciali nuolaida turintiems lojalumo korteles. Ta proga kavą, nors ir ne iš sąrašo, bet su nuolaida, įsidedu į vežimėlį (va ir atsparumas reklamai ).

Besivažinėjant po parduotuvę kelis kartus per garsiakalbius buvo pranešta, kad laikinai banko kortelėmis atsiskaityti negalima. Na, negalima, tai negalima. Bet privažiavus prie kasos prasidėjo tikrieji įdomumai. Pasirodo, sistema ne tik nepatarnauja banko kortelių, bet ir lojalumo kortelių. Klientai, eilėje stovėję prieš mane, mėgino aiškintis, tačiau iš kasininkės tik sulaukė: „Čia ne mano reikalas, sistema neveikia, nuolaidų nebus“. Tuomet pirkėjai pasakė nebenorintys pirkti nuolaidinių prekių, už ką susilaukė ir kasininkės dar tirados, nes jai “reikia daryti minusus”.

Visiems kitiems pirkėjams kasininkė pareiškė, kad jie iškart “išsiimtų akcijines prekes, jei nesiruošia pirkti”, todėl kad kitaip kasininkei “bus daug darbo su minusais”. Vienam pirkėjui paklausus, negi jie privalo mintinai žinoti, kam RIMI žadėjo nuolaidą, kasininkė atšovė, kad čia jau pirkėjų problemos.

Natūralu, kad prie kasos stovintys klientai buvo LABAI NEPATENKINTI, ir teko išgirsti pakankamai piktų pasisakymų apie išdūrinėjimą, klientų apgaudinėjimą ir netgi stipresnių…

Kadangi aš pirkau tik sąrašines prekes, tai nieko nepalikau (išskyrus kavą), tačiau mano paskaičiavimu, RIMI mane išdūrė ant 10 litų. Galima sakyti, kad tai nedidelė suma (apytiksliai 9% nuo čekio sumos).

Koks rezultatas:

• RIMI darė melagingą reklamą, t.y. žadėjo nuolaidas prekėms, tačiau tų nuolaidų nesuteikė;
• daugelis ką tik iškeptų lojalių (?) klientų buvo išdurti ar apskaičiuoti;
• ryškiai sumažėjo klientų pasitikėjimas RIMI kortelėmis ir pačia RIMI, kaip už pažadus neatsakančia įmone;
• ir dar daug kitokios smulkios žalos: užtrukęs aptarnavimo prie kasos laikas, nes reikėjo “daryti minusus”, prie kasos paliktų prekių nešiojimas atgal į lentynas ir pan.

Taigi, kliento nepasitenkinimą ir dėl to patirtą žalą žalą aprašiau. Dabar pasižiūrėkime, ką parduotuvės vadovybė galėjo padaryti kitaip.

Pirma, bankinių kortelių ir lojalumo kortelių aptarnavimo sistema pakankamai svarbi šiais laikais, todėl turėtų būti pradubliuota, kad nelūžtų.

Antra, jei vis tik dubliuota sistema nulūžo, kodėl niekas nepranešė apie tai per garsiakalbius? Juk būtų buvę mažiau netikėtų surprizų pirkėjams prie kasų, ir būtų išvengta lengvų konfliktų su kasininkėmis. Jos tikrai nekaltos dėl situacijos, tačiau būtent jos sulaukė daugiausiai priekaištų iš pirkėjų, jiems atsikirtinėjo, tuo tik pablogindamos pirkėjų nuotaikas. Beje, kodėl negalėjimas atsiskaityti banko kortelėmis beveik nieko nesuerzino? Bent jau stovėdamas eilėje negirdėjau, kad kažkas dėl to piktintųsi. Mano manymu, todėl, kad apie tai buvo nuolat informuojama per garsiakalbius ir buvo back-up‘as, t.y. bankomatai toje pačioje parduotuvėje. Todėl žmonės galėjo greitai problemą išsispręsti.

Trečia, kodėl nebuvo galima suteikti akcijinėms prekėms nuolaidų visiems pirkėjams tol, kol nėra galimybės aptarnauti lojalumo kortelių (nebebūtų melagingos reklamos)? Galbūt būtų išdalinta daugiau nuolaidų, bet žala tikrai būtų mažesnė nei dabar.

Ketvirta, kodėl nebuvo galima pasakyti klientams, kad jie su čekiu (be nuolaidos) ir lojalumo kortele bet kada per, pavyzdžiui, 2 savaites gali atgauti tą nuolaidą? Nemanau, kad daugelis būtų tuo pasinaudoję, tačiau taip RIMI būtų parodžiusi, kad pirkėjai jiems svarbūs, ir kad RIMI pasiruošusi ištaisyti savo ar savo tiekėjų klaidas. Juk dėmesys klientui ir pažadų laikymasis svarbiausia. Ar ne taip?

Aš suprantu, kad sistema, kokia gera bebūtų, gali padaryti klaidų. Ir niekas nesitiki, kad klaidų nebus. Tačiau mes, kaip klientai, norime matyti, kad tiekėjas/pardavėjas pasiruošęs savo klaidas taisyti, ir jis už savo pažadus (“kortelių turėtojams – nuolaida akcijinei prekei”) atsako. Juk taip norisi, kad verslai – ir smulkūs, ir stambūs – Lietuvoje teiktų puikų aptarnavimą ir klestėtų. Ir kad nekiltų abejonių, ko verti RIMI ar kitų prekybos centrų pažadai!

***

PAPILDYMAS (atnaujinta 2010-10-05 18:00)

Jovita Bagdonaitė, „RIMI Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene mums parašė:

Sveiki, Commonsense.lt autoriai,

pirmiausia tenka apgailestauti, kad tik dabar pastebėjome šį įrašą, kai nuoroda į jį jau pradėjo keliauti tarp RIMI darbuotojų, o kažkas, kaip suprantu, galbūt iš RIMI, spėjo tai ir pakomentuoti – bet kuriuo atveju prašau šio komentaro nelaikyti RIMI pozicija, jei tai rašė mūsų darbuotojas – tai tėra tik jo asmeninė nuomonė (tokias juk gali turėti kiekvienas  .

Reaguodami į įrašą ir į kritiką, visų pirma norime atsiprašyti už patirtus nepatogumus. Vos paskaičiusi įrašą, išsiaiškinau detales, daug neišsiplėsdama trumpai pakomentuosiu jas. Turime pripažinti, kad problema dėl lojalumo kortelių neveikimo Jus užpuolė taip pat netikėtai, kaip mus – kilo IT problemos, apie kurias pirmiausiai spėjo sužinoti pirkėjai. Apie 19 val. kilusią problemą ištaisėme per valandą. Deja, Jūs buvote vieni iš pirmųjų, susidūrusiu su problema, todėl natūralu, kad ir apie lojalumo kortelių neveikimą dar nebuvome spėję pranešti per vietinį radiją. Kasos taip pat dar nebuvo gavusios tokios informacijos – tai lėmė žmogiškasis faktorius. Pirkėjai negalėjo būti operatyviai informuojami, nes lojalumo kortelių sistema yra nepriklausoma nuo banko kortelių sistemos ir darbuotojai dirbadami su nauja programa dar neturėjo pakankamai įgūdžių akimirksniu identifikuoti problemą. Incidento metu iš tiesų visos nuolaidos buvo taikomos (nebent problema galėjo būti su kavos akcija), tik informacija nebuvo atspausdinta čekyje.

Beje, norime pabrėžti, kad kilusios IT problemos nebuvo susijusios su pačia lojalumo programa, tiesiog įvyko techniniai nesklandumai. Kitaip tariant, kai dingsta elektra, juk nekaltinate savo televizoriaus, kad šis nerodo vaizdo 

Turinčius pretenzijų pirkėjus, pirkusius prekes Vilniaus Žirmūnų RIMI Hypermarket, rugsėjo 29 d. kviečiame kreiptis mūsų nemokamu kokybės telefonu 8 800 29000 ir registruoti savo pirkinių čekių numerius. Dėl IT sistemos klaidų patirtus nuostolius mes kompensuosime.

Dėkoju už įrašą – konstruktyvi kritika ir tuo labiau vertingi patarimai visada laukiami. Jeigu ateityje norėtumėte gauti “RIMI Lietuva” komentarą savo įrašams, mielai kreipkitės mano el. paštu jovita.bagdonaite (eta) rimibaltic.com. Nes kaip rodo šis įvykis, gali užtrukti kelias dienas, kol įrašas pasieks mus – greičiau bus, jei kreipsitės tiesiai 

Share/Bookmark

Šios mintys kaupėsi jau seniai. Stebėjom, toleravom, bet tolerancija taip pat turi ribas. Prie dulkinimo mus pripratino palengva, beveik neskaudėjo. Bet vis tiek norėtųsi grįžti prie normalių, abipusiai malonių santykių.

Perskaitau balsas.lt, kad pradedama naujo ekonomikos savaitraščio „Ekonomika.lt“ leidyba. Gražus saitas, jau galvoju, reiktų kažką gero parašyt, pasidžiaugt, kad pagaliau galbūt atsirado konkurentas “Verslo žinioms”, kad konkurencija, kaip žinia, yra naudinga vartotojams ir pan. Bet užklystu į nuomonių skiltį ir ten randu štai ką:

Taigi, skaitau ir mąstau:

1. Mano straipsnį publikavo savo saite manęs neatsiklausę. Dzin, negaila.

2. Padarė klaidą mano varde (esu Nerius). Jau trupėlį ne dzin.

3. Išėmė visas nuorodas iš mano teksto. Labai ne dzin.

Ir 4. Nurodė šaltinį commonsense.lt su nuoroda į… ekonomika.lt! WTF?

Sakyčiau, švelniai tariant, keistokas požiūris į ekonomiką. Наеби читателья своего? Ar tiesiog keletas sisteminių klaidų, kurios dažnai neišvengiamos startuojant naujus projektus? Aš esu linkęs tikėti, kad susidūrėm su antruoju variantu, kad minėtos klaidos bus ištaisytos ir ateityje nebekartojamos.

Noras ant svetimų prekės ženklų padėti nuorodas į save, yra suprantamas. SEO pradžiamokslis. Apie pradžiamokslį rašėm, kai gvildenom temą apie SEO konsultantų ir greito kredito firmų šūdmaliavimą. Lyg tyčia vakar ant panašaus grėblio užšoko Pigu.lt: Jurgio Gylio (kurio vieną straipsnį esame publikavę ir savo tinklaraštyje) vadovaujama el. parduotuvė imk.lt ta proga suraitė kreipimąsi į Konkurencijos tarybą. Istorija aprašyta VZ.lt, į ją sureagavo apie etiką prabilę patys interneto reklamistai, o žemiau – konkurentų ginčą išprovokavęs veiksmas beigi Jurgio pasirašytas kreipimasis.

Labai įdomu, kaip baigsis šis konkurentų ginčas. Bet kokiu atveju jo metu turėtume išgirsti, kas yra nuoroda, ir kokią atsakomybę neša tos nuorodos dėliotojas.

O štai kokią atsakomybę neša nuorodos NEDĖLIOTOJAS, sužinosime negreit. Nebent keletas ar keliolika Lietuvos blogerių susivienytų ir pamėgintų paimti už kiaušinių blogoramą.lt (nepainioti su Džiugo blogoramomis). Nenoriu leistis į apmąstymus, kaip gi reikėtų blogoramą.lt imti už jų kiaušių, bet iš principo vertėtų. Nes:

1. be tinklaraščių autorių leidimo skelbia, esą mes esame jų (net neaišku, kas ten per žmonės ar firma) kontributoriai,
2. prie straipsnių, paimtų iš tinklaraščių, nededa nuorodų į straipsnio originalą,
3. prie straipsnių nededa nuorodų į originalų tinklaraštį. Užtat įdeda į save.

Apie tai dar pernai rašė Dovilė, prieš porą savaičių prabilo Komjaunimas.lt, ir įdomi diskusija kilo prie paties nugvelbto straipsnio blogomarazmoje. Vagių puslapio kūrėjas rašo:

Taip kad man yra giliai nusišikti ant visų šitų PSEUDOautorinių teisių, kiek tai yra įmanoma dabartinėmis sąlygomis. Čia kažkokia amžina klizma – žmonės kiša savo informaciją net susiriesdami, tačiau apsiputoja, vos tik kas nors su ta jų „šventuoju“ kukurbezdaliu pasielgia ne taip kaip garbieji „autoriai“ įsivaizdavo. Šitai galioja tiek niekam nežinomiems interneto grafomanams, tiek bet kuriai susišikusiai media kompanijai ar leidybos įmonei.

Žmogus vaizduoja, kad daro gera (skleidžia po internetus mūsų parašytą žodį), o linkus į atgalios sudėti atsisako (tai neįeina į sklaidos misiją). Nes supranta, kad kol jis to nedaro, tol google jį myli labiau nei originalius tinklaraščius, iš kurių pas jį per RSS suteka žodis.

Negi blogeriams reikės gintis tokiomis priemonėmis (teisinėmis), kaip kad bando Jurgis? Ar ilgai leisimės dulkinami?

Iš principo turim viską, ko reikėtų – advokatų, pinigų, laiko marias ir mus vienijantį krikščionišką principą – nevok, dalinkis (blogerišku supratimu, dalinimosi požymis yra aktyvi nuoroda į originalų šaltinį).

Kol diskutuojame, kaip geriau pasielgti su blogorama.lt blogvagiais, trumpas oficialus pareiškimas:

Negerb. Blogorama.lt, mes, commonsense.lt, prašome jus niekada nebedėti mūsų straipsnių į savo saitą.

O dabar grįžtam prie masinės medijos.

Matyt, ne tik mums, o ir daugeliui kitų tinklaraščių nutinka taip, kad interneto portalai nori perpublikuoti blogerių tekstus. Ir perpublikuoja. Su niuansais.

Tarkime, Alfa.lt ima ir išpublikuoja galvazmogupuosia straipsnį apie šešėlinį biudžetą. Iš tiesų, tai mums didelė garbė ir džiugus momentas, kad mūsų laisvalaikiu užrašytos mintys jau kažkelintą kartą patenka į šimtatūkstantinę Alfa.lt auditoriją. Tačiau Alfa.lt nuima visas teksto nuorodas ir, maža to, ištrina dar ir teksto gabaliuką, ant kurio buvo viena iš nuorodų. Pastebėjom, skambinam neįkyriai pasiteirauti, kodėl. Girdim, sorry, tokia portalo politika (nedėti linkų į kitus puslapius). O mes kaip tik ir sakom, kad linkas (nuoroda) yra neatskiriama sudedamoji mūsų teksto dalis. Deja, portalo redaktorė apgailestauja, bet politikos jie nekeis.

Tačiau pakeitė! Mano straipsnį apie sveikatos priežiūros mitą Alfa.lt išpublikavo su visomis vidinėmis nuorodomis ir nuoroda į šaltinį. Net ir mano vardą teisingai užrašė Šaunuoliai. Tokiems negaila. Tokie rodo pavyzdį. Taip elgiasi ir balsas.lt, publikavęs milijoną mūsų straipsnių.

Yra ir daugiau sektinų pavyzdžių. Štai tiesa.com išpublikavo išeivijos skaitytojams mūsų siūlymus dėl krepšinio čempionato Lietuvoje, ir sudėjo visas nuorodas. Tą patį darė krepšinis.net, 15min.lt.

O štai basketzone.lt vidines nuorodas ištrynė. Ištrynė jas ir diena.lt. Beje, apie pastarojo portalo dulkinamąją politiką kažkada jau rašėme. Mūsų mėgiamas ir dažnai cituojamas VZ.lt aktyvios nuorodos neįdėjo, bet jie gi ir straispnio ne-copy-pastino, o tik atsiklausę pacitavo patikusias vietas. O štai anksčiau VZ.lt nuorodas į mus dėdavo.

Žodžiu, visko sumonitorinti praktiškai neįmanoma. Džiugu, kad portalams kartais įdomu tai, ką parašome. Vieni portalai saugosi (lankytojų nutekėjimo?) ir nededa linkų niekad, kiti tai deda, tai nededa, treti – visuomet deda.

Šioje vietoje noriu pasikartoti – mūsų manymu, nuorodos yra neatskiriama sudėtinė mūsų kuriamo turinio dalis. Jeigu padėjome linką į Klecką, powiukę, gnomą, šūdų kultą, pipediją, ar “The Economist”, vadinasi, tai darome sąmoningai suteikdami tekstui daugiau vertės taip, kaip mes ją suprantame. Jei kam nors nepatinka Kleckas arba “The Economist”, jūs galite pasirinkti – arba peržengti per savo principus ir publikuoti su nuorodomis, arba likti su savo principais ir nepublikuoti iš viso. Nuorodų panaikinimas, kaip ir dalies teksto ištrynimas, yra lygiai toks pat redagavimas, kurį prašome suderinti su autoriais. Tam reikalui turime el. paštą info@commonsense.lt ir mob. telefonus, kuriuos atskleidžiame visiems, kas tik paprašo.

Taigi mieli internetų valdytojai, jei ateityje dar taip nutiktų, kad mes parašysime ką nors tokio, kas būtų įdomu ir jūsų skaitytojams, ir jūs norėtumėte tai išpublikuoti savo saituose, galite mūsų net neatsiklausti ir tai padaryti, jei:

1. nurodysite šaltinį su aktyvia nuoroda,
2. teksto neredaguosite (korektūra – OK, jei nelįsite į mūsų netobulą stilių),
3. išsaugosite visas tekste esančias nuorodas.

Mums negaila ir netgi džiugu, kai mūsų mintis įvertinate jas persipublikuodami.

Share/Bookmark