Ar lietuviai sukurs vaistus nuo galvos skausmo dėl bilietų?

Mes, tinklaraštininkai, rašinėjantys į savo internetus, rizikuojame būti iškviesti pasiaiškinti kokiam nors TV ar radijui. Mums taip yra nutikę jau bent keletą kartų. Paskutinį kartą – penktadienį – išsikvietė BTV, tiksliau toks rimtas žurnalistas Aurimas Perednis. Jo ir simpatiškos prodiuserės, vardu Aušra, rengiama laida “Karštas vakaras” savo debiutui naujame sezone pasirinko krepšinio sirgališką temą. Ir čia, kaip sakant, sutapo interesai.

Be dviejų paprastų žalių sirgalių į televizorių buvo pakviestas ir Antanas Guoga, krepšinio rėmėjas. Taigi turėjom galimybę už gerus darbelius jam padėkoti gyvai. Tačiau, svarbiausia, sutarėme artimiausiu metu įduoti Antanui pasiūlymų sąrašą, kaip galima pagerinti rengiamą krepšinio čempionatą Lietuvoje. Stambule prie alaus sukurtas pasiūlymų sąrašas (nemokamas Wi-Fi arenose, restoranų darbo laikas, pauzės tarp varžybų, etc.) bus papildytas ir pateks į būtent tas rankas, kam reikia (tiesiai Antanui).

Štai laidos įrašas:

Ką dar siūlysim čempionato organizatoriams be to, ką jau rašėme?

Bilietai. Bilietai. Bilietai.

Dėl jų kitąmet skaudės galvą visiems, kas norėsite gyvai pamatyti, kaip lošia lietuviai. Skaudės galvą ir graikams, turkams, italams. Ir kuo mūsų mylimos komandos turnyre žengs toliau, tuo bilietai kels didesnį galvos skausmą.

Kodėl taip yra?

Pirma, bilietai į varžybas (ypač – atkrintamąsias) išparduodami gerokai iš anksto. Padorūs sirgaliai paprastai įsigyja visą bilietų paketą – visas savo grupės varžybas ir visas atkrintamąsias. Tik tuomet gali būti ramus, kad būsi su savo komanda iki galo.

Antra, vienas bilietas galioja ne vienerioms varžyboms, bet visoms tą dieną arenoje vykstančioms varžyboms. Taip yra dėl to, kad nėra kaip po pirmų varžybų išvaryti į lauką visų žiūrovų, ir paskelbti naują seansą. Taip daro kino teatruose, bet nedaro FIBA turnyruose. Ši tvarka nulemia tai, kad dėl bilietų į savo komandos varžybas konkuruoji ne tik su varžovų aistruoliais, bet ir visų tą dieną arenoje žaidžiančių komandų aistruoliais. Organizatoriai tuo tarpu per dieną į tris varžybas parduoda tik maks. 5.000 bilietų (5.000 vietų arenoje), užuot pardavę 15.000.

Trečia, egzistuoja kvotos šalims. Tam, kad vienos šalies aistruoliai neišpirktų visų bilietų (į visos dienos varžybas), nustatomos kažkokios kvotos šalims. Tiksliai nežinau, kaip ši sistema veikia, bet ji, SPĖJU, neleis lietuviams įsigyti daugiau kaip pusės (~3.500) bilietų CIDO arenoje, kur savo grupės varžybas žais Lietuvos rinktinė. Koks konkursas į vieną vietą, kas galit paskaičiuoti?.. 😉

Ketvirta, bilietų perpardavinėjimas yra griežtai draudžiamas. Turkijoje patyrėm savo kailiu. Vieną mūsiškį, beje, šio tinklaraščio skaitytoją, palaikė už grotų. Man asmeniškai teko pabendrauti su bilietų pirkliais apsimetusiais turkų policininkais. Tuo tarpu mano bendražygiams, su kuriais dalyvavau tame pačiame bilietų pardavimo procese, teko panaudoti sprintą (nuo policininkų). Kai mums nereikalingus bilietus (~30 vnt.) vis tik pardavėm, sužinojom, kad už bandymą parduoti vieną bilietą turkai yra numatę 500 lirų (900-1000 Lt) baudą. Visa tai dėl to, kad būtų užkirstas kelias perpardavinėtojams. Nupirkai visus bilietus, padarei sold-out’ą ir susikėlęs kainas ramiai prekiauji prie arenos. FIBA šito niekada neleis.

Ir štai turim situaciją, kai bilietų gauti beveik neįmanoma (keletas VIP’inių nuo 500 EUR, žinoma, visada rasis), o tribūnos pustuštės. Išskyrus, be abejonės, finalo dieną. Mes po bronzinės pergalės taipogi neišvykom ir stebėjom finalo rungtynes. Iki tol visąlaik maudavom lauk į savo barą.

Ką daryti?

Jei pažvelgtume procesiškai, pamatytume dilemą:

Ir matom konfliktą.

Norint išspręsti šią dilemą, turim nustatyti klaidingą prielaidą. Gal nereikia, kad tribūnos visada būtų užpildytos? Panašu, kad taip galvoja FIBA. O gal FIBA galėtų kontroliuoti bilietų perpardavinėjimą? Sakote, utopija?

Jei taip sakote, vadinasi, jums kol kas neteko pabūvoti “FC Barcelona” rungtynėse “Camp Nou” stadione Barselonoj. Šią žiemą ten apsilankęs (“Barca” žaidė su “Villa Real” eilines Ispanijos lygos rungtynes) netyčia išsiaiškinau, kaip jie sugeba į paprastas varžybas surinkti pilną stadioną (98.000 vietų), didžiausią visoje Europoje.

Bilietus pirkau rungtynių dieną Barselonoj, “Barca Shop’e” Katalonijos aikštėj. Atstovėjau didžiulę eilę ir paprašiau dviejų bilietų. Klausiu, kiek yra laisvų vietų. Sako, apie 50. Galvoju, šakės, dar dešimt minučių ir būtų tekę žmoną vesti į teatrą, o ne futbolą (jaučiu, nebūtų labai supykus). Ir paduodu mokėjimo kortelę. Sako, ne, priimam tik kreditinę. Pasirodo, “Barca Shop’as” daro tą pačią el. operaciją, kurią daryčiau pirkdamas pats internetu (grynais taip pat nepriima). Bet kadangi nuomojamame bute neturim spausdintuvo (el. bilietui atsispausdinti), grįžtu namo pasiimti kreditinės kortelės ir vėl tekinas bėgu į Katalonijos aikštę, pakeliui keikdamasis matam.

Nors bilietų gauti, jaučiu, nebėra šansų, vėl stoju į eilę. Ji jau ilgesnė, beje. Po valandos vėl prašau dviejų bilietų, duodu – šįkart – kreditinę kortelę ir klausiu, kiek liko laisvų vietų. Sako, 150. WTF?? Prieš valandą buvo mažiau nei dabar? Laimingas nusiperku du bilietus, tačiau lauke pasigaunu vieną ispaną su “Barcos” šalikėliu, paprašau prisidegti, ir su sąlyga, kad jis šneka angliškai, paprašau  man paaiškinti, kas čia per stebuklai.

Pasirodo, jokie čia ne stebuklai. Maždaug 80% visų bilietų į visas “Barcos” varžybas yra parduodami kaip abonementai sezono pradžioje. Įsigiję tampa klubo nariais. Kainuoja tie abonementai tūkstančius eurų, dabar nebepamenu kiek. Taigi turim aštuonių nulių zonos skaičius (eurais), kuriuos grynųjų pavidalu klubas surenka jau sezono pradžioje. Bepigu pirkti visokius L. Messi, ar ne?

Pasak to ispano su šalikėliu, kartu su abonementu į “Barcos” rungtynes pirkėjas gauna ir savo paskyrą (account’ą) prie el. bilietų sistemos. Jei žmogus nusprendžia, kad neis į rungtynes, jis pažymi tai sistemoje, ir jo bilietą nuo to momento gali įsigyti bet kas kitas. Jei (tiksliau būtų sakyti ‘kai’, nes “Barcos” bilietai turi neįtikėtiną paklausą) kas nors nuperka, žmogeliui į jo sąskaitą grįžta pinigai. Štai kodėl sezono pradžioje visi perka abonementus nesusimąstydami už belekiek. Juk rizikos tai praktiškai jokios. Ir juodosios bilietų rinkos nėra, nes puikiai veikia skaidri antrinė rinka, kontroliuojama paties klubo.

Ar iš to galėtų pasimokyti FIBA? Ar tai galėtų pritaikyti čempionato Lietuvoje organizatoriai?

Visi, kas nors kiek susidūrę su el. prekyba/sistemomis, įtariu, jau matote techninį sprendimą. Tiesa, jis – šis “Barcos” modelis – kol kas išsprendžia tik problemą su nereikalingais visos dienos bilietais. Tarkime, turime bilietus į visas keturias aštuntfinalio dienas, o trijų nereikia ir mielai parduotume, lai kiti nusiperka. O štai kaip skaidriai ir kontroliuojamai parduoti savo bilietą į varžybas, kurios vyksta po Lietuvos rungtynių?

Ir štai turim antrą dilemą, žvelgdami organizatorių akimis:

Kur klaidinga prielaida?

O gal žmonių nereikia varyti, gal jie patys norės išeiti, a? Ypač, jei jiems duosime už tą išėjimą ką nors naudingo. Pavyzdžiui, litų? Su sąlyga, kad žiūrovas paliks areną (jo bilietas išeinant bus nuskanuotas) likus ne mažiau kaip 45 min. iki kitų varžybų pradžios, ir kad jo bilietas bus parduotas. Jei ne – sorry, nebuvo sold-out’o, taigi ir juodoje rinkoje nebūtumei pardavęs. Bilietų grąžinimo procedūrą dar reikia susieti su asmens identifikavimu, bet tai neturėtų būti didelė problema: vardan galimybės susigrąžinti 50 EUR dauguma žmonių nepatingėtų užsiregistruoti tam skirtoje sistemoje, jei tokio funkcionalumo neišstenėtų mūsiškiai “Tiketa” ar “Bilietai.lt”.

O štai parduoti krūvą bilietų likus 45-0 min. iki rungtynių pradžios neturėtų būti sudėtinga tam laikui praplėtus apribojimą – kasas. Be to, paskutinės minutės bilietams organizatoriai galėtų drąsiai nustatyti didesnę kainą, taigi skubėjimas kuo greičiau palikti areną gali ne tik sumažinti nuostolius, bet netgi būti žiūrovui pelningas :) Dalis nuo pelno gali eiti ir organizatoriams, negi gaila?..

Taip, šiame siūlyme yra daugybė niuansų, trūkumų, etc., bet, manau, 4 val. intensyvaus mąstymo turėtų pakakti rasti sprendimą. Apskritai manome, kad Lietuva turi gerą progą pademonstruoti, kaip daromi win-win-win sprendimai. Ir arenos gali būti pilnos, ir bilietų deficitas gali būti mažesnis, ir išlaidos bilietams gali būti mažesnės, ir organizatoriai iš bilietų gali uždirbti daugiau. Oops, gaunasi win-win-win-win.

komentarų yra lygiai 17

  1. m

    Idėja – fantastiška. Įsivaizduoju, kad pats tokia sistema puikiai naudočiausi – pirkčiau abonementą visam laikui, o vėliau žiūrėčiau, kur norisi nueiti.

    Ar manai, kad įmanoma iki kitų metų įtikinti reikiamas autoritarijas sukurpti tokią sistemą? Aš stipriai abejoju…

    • Priešingai, nematau objektyvių priežasčių, kas galėtų sutrukdyti rastis tokiai sistemai. Jei technologijos pralenkė taisykles, laikas taisykles pakeisti :) O Lietuva gi technologijų šalis, ar ne taip?.. 😀 Juolab organizatoriai galėtų gauti daugiau $$$ už bilietus.

  2. lllll

    Tokia sistema realu padaryti per 3 men. ir ji kainuotu nuo 10 000 iki 40 000 Lt.

    Jeigu kas nors deklaruos kad tai labai sudetinga ir brangu, tai paprasčiausiai norės gražiai apiplėšti.

    • Na čia sakyčiau labai drąsus vertinimas. Gaunasi, kad jei dirbtų vienas žmogus tai būtų skirta po 3.3 – 13.3 KLt/mėn. Reikia nepamiršti kad iš visų šitų KLt reikia atimti mokesčius. Garantuoju, kad vienas žmogus tokios sistemos nepadarytų, o daugiau žmonių sugebančių tokią sistemą padaryti už tokią kainą neįpirktum… Bet sistema tikrai verta dėmesio. Aišku yra kitas būdas. Gal krepšinio sirgaliai/sistemų kūrėjai, nori nemokamai “iš idėjos” tokią sistemą sukurti.

      • lllll

        Tai yra savaitė darbo ar dar mažiau o ne mėnesiai :)

  3. Mindaugas

    dar gali Kemzura visiems perskambinti ir paklausti, ar ateisi i rungtynes :)

    http://www.youtube.com/watch?v=gQ42Kf_SFkE

    • Manau, į Lietuvos rinktinės varžybas anšlagas bus ir be Kemzūros perskambinimo :) Bet sprendimas, kaip maksimaliai išnaudoti apribojimą – puikus.

  4. Tikrai gera idėja. Jeigu tai įgyvendintų, pralošusių pusių nebūtų.

  5. Skaitytojas

    Idėja dėl bilietų perpardavimo graži, bet tik su dienos bilietais. Vat su žmonių išvarymu, manau, nelabai kas pavyktų – vargiai tikėtina, kad 7 tūkst. žmonių (kiek supratau, tiek telpa žmonių Cido arenoje) išeitų ir tiek pat įeitų per porą valandų. O kas, jei rungtynių pratęsimas bus? Susidarytų žiaurūs kamščiai (tiek prie įėjimų, tiek privažiuojant), kurie gali ir liūdnai baigtis, ir sugadintų mačą sirgaliams. O kur dar tie, kurie neišeitų? Ginčai dėl vietų garantuoti. Nemanau, kad ši idėja nauja – abejoju, ar kas per tiek metų organizuotas varžybas nebūtų apie tai pagalvojęs, labai jau akivaizdžios pajamos. Manau, organizatoriai ne veltui tokį sprendimą priima, atsisakydami didelių pajamų (tikrai ši mintis iš vietinių organizatorių kam nors buvo kilusi).

    • Ginčų dėl vietų nebūtų, nes įsigyti bilietus į antras, trečias tos dienos varžybas galėtų tik su sąlyga, kad prieš tai buvusių dienos varžybų žiūrovas išėjo, o jo išėjimą sistema užfiksavo aktyvuodama to bilieto (į konkrečią vietą) pakartotinį pardavimą.

      Samdinio mąstymas: “Šios verslo nišos nesiimsiu, nesgi jei tai būtų naudinga, jau kažkas būtų jos ėmęsis. Tai, kad kiti to nedarė, reiškia, tai neperspektyvu”.

      Bet smagu, kad įžvelgėte akivaizdžias pajamas.

      • Skaitytojas

        Na, jūs neįžvelgėte mano pagrindinio argumento. Nežinau, kiek rungtynių bus vienoje arenoje per dieną. Jei iki dviejų – gal ir įmanomas variantas, jei pertrauka nuo pabaigos iki kitų bus kelios valandos. Ar jūs įsivaizduojate, kiek laiko užtruktų išvaryti 7,000 žmonių (tebūnie 4 tūkst., o likę žiūri kitas rungtynes) ir kiek įleisti? O kiek laiko dar arenos prieigos bus užkištos automobiliais? Susidarytų dideli kamščiai, jei laiko tarpas per mažas. O jei dar bus finansinė paskata (išeiti ir įeiti) – žmonės pradės grūstis, skubėti. Padarykite eksperimentą – po Kylie Minogue koncerto paskaičiuokite, per kiek laiko išeis žmonės ir per kiek laiko išsivalys mašinų kamštis. Taip pat padarykite ir prieš koncertą. Būtent tą aš ir turiu omeny. Spėju, neturite itin didelių renginių organizavimo patirties, kad galėtume ja pasidalinti?

        • Tokį stabdį labai svarbu turėti bet kurioje komandoje, nes jo pagalba galima užbėgti problemoms už akių.

          Pirma, jei srautų (taigi ir apribojimų) valdymas sukelia problemų renginių organizatoriams, tai jis yra įprastas dalykas bet kurioje gamybinėje aplinkoje.

          Antra, egzistuoja aplinkos su dar didesniais žmonių srautais, didesniu skubėjimu ir neapibrėžtumu. Tie patys oro uostai. Štai su kuo vertėtų pasitarti.

          Trečia, tarpai (laiko trukmė) tarp rungtynių yra organizatorių prerogatyva. Jei norime, kad žmonės neišsivaikščiotų – varžybas sugrūdam, jei norim atvirkščio rezultato – padarom didesnius tarpus.

          Ketvirta, apribojimas yra durys ir skenuotojai, bet ne automobilių aikštelė. Be to, daugelio šalių sirgaliai neatvyksta automobiliais (tik, galbūt, latviai, lenkai). Taigi eitų kalba apie autobusus, kurie nesudarys tokių kamščių. O dėl viso pikto yra toks dalykas kaip policininkai su lazdelėmis ir kelio ženklai.

  6. Skaitytojas

    Na, atsakyt jau nebeleidžia man savigarba. Tuo ir baigsiu šią ir kitas diskusijas. Man keista, kad jūsų puslapyje (tiek jūs, tiek kiti rašantys – turbūt ir realiame gyvenime kolegos) yra priimta užsipulti žmones su kitokia nuomone, pradedant svarstyti jo išsilavinimą, darbinę patirtį, taikant epitetus. Esant konsultantams, taip nederėtų – geras konsultantas turi sugebėti priimti kitokią nuomonę, išklausyti ją ir argumentuotai pagrįsti savo. Arogantiškas savo nuomonės gynimas, įsivaizduojant, kad nuolat esi teisus, nekaip atrodo. Pvz., kaip komentuojant kitus straipsnius aiškinimas, kad nevertingos teorijos taikymas, pateikiant palyginimus “ne į temą”, yra vertingas – absurdas. Patarimas ateičiai – mokėjimas pripažinti klydus yra stiprybė, ne silpnybė. Teigiantis kitaip yra arogantiškas, nuolat klystantis ir bijantis tai pripažinti arba tiesiog to nesuvokia, nes neklystančių žmonių nebuvo, nėra ir nebus. Tokių konsultantų tikrai nesamdyčiau, nes tokių esu matęs ne vieną ir ne du ir esu susidūręs su jų darbo rezultatais.
    Ir, beje, pavyzdys su oro uostu, mano nuomone, ne itin tinkamas – pirma, skiriasi vartų skaičius; antra, oro uoste žmonės juda srautais su tikslu išvykti dažniausiai, o per renginį žmonės juda į vieną tašką ir po to iš jo.

    • Kokia vertė iš konsultanto, kuris pritaria jūsų nuomonei ?
      Jums reikia ne konsultanto, o (nepabijokime to žodžio) subinlaižio.
      Dėl teorijos nevertingumo – čia jau jums spręsti, tačiau nemažai įmonių labai aktyviai ir sėkmingai ją taiko, didina pelnus, užiminėja rinkas ir pan.
      Kaip jau minėjau, komentare “Kitam skaitytojui”, čia demokratinė šalis, todėl visi turi teisę į savo nuomonę.

  7. Skaitytojo išvardinti argumentai logiški. Gerai kad jis juos išdėstė, nes dabar galima apie tai pagalvoti. Žinoma, labai prasta savybė yra greitai įsižeisti ir iš anksto turėti nusistatymą, jog argumentai išdėstyti yra nepalaužiami ir kad bet kokie bandymai išspręsti tas problemas bus bevaisiai. Matyt yra mąstoma taip: “kadangi patys nieko nemoka, tai moko kitus” 😉
    O aš manau, jog ilgesnės pauzės tarp rungtynių turėtų nemažai problemų išspręsti, o ir į varžybas galima juk pavėluoti. Čia gi ne opera, kur gėda ir nejauku savo vietą susirasti kol dainuojama arija.
    Autobusų parkas galėtų tikrai pabandyti su kr. federacija ir tomis vietomis, kuriose vyksta varžybos susėdę išspręsti nemažai logistikos problemų.

  8. Dėl identifikavimo norint grąžinti pinigus. O kam jis? Jei lieka informacija, kokia kortele buvo atsiskaityta už bilietą, galima tiesiog gražinti į ją. Taip ir procesas paspartėtų, ir asmens duomenys be reikalo nebūtų renkami.

    Iš kitos pusės, sistema yra gera, jei nori pakliūti į pirmas dienos rungtynes. Tuo tarpu, ką daryti, jei _būtinai_ nori pakliūti į antras ar vėlesnes. Pasitikėti, kad bus norinčių išeiti?

  9. Įdomu kaip dabar, prasidėjus Europos čempionatui, kai visi bilietai jau išpirkti, pakomentuotumėte lietuvių pasirinktą bilietų platinimo tvarką? Žiniasklaida rašo, kad pirmųjų varžybų metu salės buvo pustuštės.

Jūsų komentaras