Ką nutylėjo “The Economist” arba kokio dydžio Lietuvos šešėlinis biudžetas?

Jei, kaip teigiama, kas trečias ar ketvirtas šalyje išleidžiamas litas yra nelegalus, tai šiuos pinigus sugebėjus ištraukti iš šešėlio būtų galima valstybės biudžetą papildyti keliais milijardais litų ir panaikinti deficitą.

Taip šiandien rašo lietuviškasis „IQ. The Economist partneris Lietuvoje“.

Ir tarp eilučių pateikia šešėlinio verslo pavyzdžius:

– mokesčių slėpimas

– atlyginimai vokeliuose

– kontrabanda

Žinoma, negalima nesutikti su straipsnio išvada:

O Vyriausybės užduotis turėtų būti pasirūpinti, kad pasitikėjimo valstybe būtų daugiau. Tam reikia užtikrinti teisingumą – kad mažiau būtų paisoma įvairių grupių teisėtų lūkesčių ir daugiau kreipiama dėmesio į teisėtus jų įsipareigojimus prieš kitus mokesčių mokėtojus, kad legaliai mokesčius mokantys gyventojai neturėtų išlaikyti mokesčių nemokančių, o legaliems verslininkams nereikėtų konkuruoti su šešėliniais biznieriais.

Iš tiesų, mokesčius mokėti reikia, kontrobandą naikinti reikia.

Man tik kyla klausimas, kodėl lietuviškasis “The Economist” šiame ilgame straipsnyje nė žodžiu neužsimena apie dar vieną šešėlį – viešuosius pirkimus. Ar dėl to, kad tą šešėlį meta ne verslas, o valdžios institucijos? O tai šešėlis gal spalvas turi?

Lyg sutapimas, šiandien “Verslo žinios” redakciniame mums primena:

Didžiulės lėšos nusėda pirkėjų ir pardavėjų apsukrumo tinkluose – pats premjeras Andrius Kubilius yra paminėjęs ir tokią sumą – apie 4 mlrd. Lt. Solidus lopas būtų valstybės biudžetui, tiesa?

Tiesa. Apie tai kadaise ir mes rašėme, netgi gabalą premjero liežuvio atkirpome į atskirą video filmuką.

Nūdien dažnai paskaitome apie Viešųjų pirkimų tarnybos reidus (šaunuoliai. Tai neramina daugumą, VŽ terminais kalbant, “apsukrių” verslininkų) ir tie pavieniai skaidrėjimo ženklai džiugina. Tačiau mums reikia ne ženklų, o milijardų. Nes valdžia, dusindama smulkų verslą, irgi šneka ne apie ženklus, o apie litus ir daug nulių.

Labai norėčiau, kad ateityje lietuviškasis “The Economist” paskaičiuotų, kokio gi dydžio yra Lietuvos šešėlinis biudžetas. Gal paaiškės, kad užsisiūti savo valdiškas kišenes yra truputėlį paprasčiau nei persekioti žulikauti linkusias privačias įmones.

komentarų yra lygiai 11

  1. Rolanas

    Ko neradote straipsnyje, rasite pasigiline į žurnalo savininkų veiklą.
    Niekas nekirs šakos ant kurios sėdi

  2. Ramunas

    teisingai, Kubikui pastoviai reikia priminti tą jo bazarą apie viešuosius pirkimus :)

  3. Fwd

    Prašome plačiau Rolandai. Tikrai smalsu, ypač įvertinus žurnalo kainą, turinio kiekį, tiražą ir tikslinę auditoriją..

    • Rolanas

      internetu naudotis gal nemokate 😀 pažiūrėkite patys kokia veikla užsiima garbaravičių šeima ir bus aišku

      • Prie ko čia Garbaravičiai?

        • Tomas

          Tai jie gi IQ.THE ECONOMIST savininkai

  4. Skaitytojas

    Mačiau šį straipsnį, permečiau akimis ir nemanau, kad jūsų kritika yra teisinga šiam straipsniui. Patys viešieji pirkimai nėra blogybė, taip pat nėra šešėlinės ekonomikos dalis – jie patenka į oficialią statistiką kaip valstybės išlaidos (atitinkamai – BVP dalis) ir yra reikalingi valstybės viešojo sektoriaus funkcionavimo užtikrinimui. Tačiau jei egzistuoja korupcija juos organizuojant (tiekėjo parinkimas, išpūsti antkainiai ir pan.) – tai jau nėra gerai, bet tai jau ne šešėlinė ekonomika, o korupcija.
    Minėtas straipsnis kalba apie šešėlinę ekonomiką, kuri nuslepia mokesčius, ir būtent korupciją, tad kaip ir diskutuojama apie šią problemą (būtent korupcijos), nes viešųjų pirkimų sutvarkymas kažin ar stipriai sumažins šešėlinę ekonomiką (apie ką ir yra straipsnis), tik sumažins korupciją. Šešėlinės ekonomikos apibrėžimas iš Wikipedia: “The black market (sometimes known as underground or black economy) is trade, goods and services that are not part of the official economy of a country; this may be legal activities where taxes are not paid, or illegal activities, such as drug dealing and prostitution.”

    • “viešųjų pirkimų sutvarkymas kažin ar stipriai sumažins šešėlinę ekonomiką (apie ką ir yra straipsnis), tik sumažins korupciją.”

      Tegu šita valdžia TIK sumažina korupciją (perpus, iki 2 mlrd. Lt per metus nuo 4 mlrd.) ir aš už ją balsuosiu ir kitus paraginsiu.

  5. Organizmas

    Jei Kubilius pamegintu sumazinti korupcija tai netycia pargriutu ir paspringtu, o Skaitytojui reiketu grizti i mokykla viesuju rysiu pagrindu mokytis is naujo ir zinoma vazelino nepamirsti

  6. nusivylęs

    Na aš turėčiau pora minčiu pradžiai:
    Pirmiausia, tegu bet kuris valdininkas,ministras ar vyriausybes vadovas,ar seimo narys, jei balsavo už atnešusi žala įstatyma, už padarytas klaidas ir neteisingus sprendimus, atnešusius žala bet kuriam verslininkui, ar dirbančiam savarankiškai, turi atlyginti nuostolius, bet ne iš kakokios organizacijos ar ministerijos biudžeto, o iš savo asmeniniu lėšu, jeigu neturi, tegu atlygina iš savo turto, atlyginimo ar atsedi areštinėje:)
    Antra:peržiurėti valdininkijos darbu reikalinguma ir efektyvuma, nes išpūsti etatai, imituojant laabai reikalingus , tarp kabučiu darbus, manau nieko blogo nenutiktu, jei ju sumažėtu perpus.
    Trečia:kol smulkus verslas nepasiekia bent 200000 lt apyvartos, neimami jokie mokesčiai, nes žmogus neprašo jokiu pašalpu, o užsidirba pats sau ir šeimai, o jei idarbina darbuotoja samdoma, neapmokestinama suma dvigubinama.
    Galima būtu dar nemažai panašiu dalyku privardinti, ir LT greitai atsigautu, bet pats pabuvojau politikoje kelis metus, tad nebetikiu jokiais ju deklaruojamais dalykais,vienintele, ko gero, išeitis būtu su nemažu bendraminčiu bureliu patekti i seima,bet tam reikia meluoti visiems i akis, ir dar net pačiam tikėti tuo melu, kas labai sekasi dabartiniams , na ir buvusiems.
    Tad mano atveju, nors ir nemažai jau metu, bet ko gero, geriausia išeitis bus emigruoti, ir vaikui patarti taip daryti.

Jūsų komentaras