Archive for Rugpjūtis, 2010

Rgp 31 2010

Statement of Lithuanian basketball fans

Parašė galvazmogupuosia temai Turkija2010

Lithuanian fans formally request the organizers of  the World Basketball Championship in Turkey to revoke the ban on bringing drums into basketball stadiums.

Drums are an international musical instrument used by many cultures in both secular and religious activities, including Turkey. Through the use of drums fans around the world have made many sporting contests more colorful and enjoyable festivals. The World Basketball Championship will lose much of its festivity and beauty because of this senseless ban on drums.

The fans draw attention to the fact that the ban was announced after the second round of matches. We must also not forget that drums have already enhanced many international basketball contests including Sweden, Serbia and Montenegro, Japan, Spain, Poland. And until yesterday Turkey as well.

The motives of this sudden ban are impossible to understand to the international basketball community.

Lithuanian fans invite all fans from other countries to support this statement and to join in this action seeking the reversal of the banning of drums in Turkey.

Lithuanians hope the organizers of the championship will change this unjust decision before Lithuania’s next game against Spain on the 31st of August, 2010.

Lithuanian fans carrying their drums will gather at the stadium at 7 pm.

2 komentarų

Rgp 31 2010

Lietuvos sirgalių pareiškimas dėl būgnų uždraudimo

Parašė galvazmogupuosia temai Turkija2010

Tai oficialus Lietuvos sirgalių, šiuo metu palaikančių krepšinio rinktinę Izmire, pareiškimas dėl būgnų.

Lietuvos krepšinio sirgaliai prašo Pasaulio krepšinio čempionato Turkijoje organizatorių atšaukti draudimą įsinešti mušamuosius instrumentus į krepšinio arenas. Mušamieji yra daugelio šalių – taip pat ir Turkijos – nacionaliniai muzikos instrumentai. Jų pagalba sirgaliai visame pasaulyje įvairias sporto varžybas paverčia šventiniu reginiu. Uždraudus sirgaliams naudoti būgnus, Pasaulio krepšinio čempionatas praras savo grožį bei šventiškumą.

Sirgaliai atkreipia dėmesį, kad draudimas įsinešti mušamuosius instrumentus buvo paskelbtas po dviejų čempionato turų. Iki tol būgnai puošė tarpautines krepšinio varžybas Švedijoje, Serbijoje ir Juodkalnijoje, Japonijoje, Ispanijoje, Lenkijoje. Taip pat ir Turkijoje praėjusią savaitę. Netikėto draudimo motyvai yra nesuprantami tarptautinei krepšinio bendruomenei.

Lietuvos sirgaliai kviečia kitų šalių sirgalius palaikyti šį kreipimąsi ir sutelkti pastangas siekiant pakeisti sprendimą dėl mušamųjų instrumentų draudimo Turkijoje.

Lietuviai tikisi, kad čempionato organizatoriai pakeis savo sprendimą iki Lietuvos varžybų su Ispanija 2010 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos sirgaliai, nešini būgnais, į varžybas atvyks 19:00.

Palaikantys pareiškimą kviečiami į atitinkamą Facebook grupę “Unban drums in Turkey”.

11 komentarų

Rgp 29 2010

Kiek posmų Lietuvos himne?

Parašė galvazmogupuosia temai Turkija2010

Smagu vėl pasisveikinti su pergale. Ištraukėm – nuotaika kuo puikiausia, alus liejasi laisvai ir gausiai. Balsų nerasta – krepšininkai betampydami nervus taip gali nutraukti ir balso stygas. Jėgų taip pat trūkumas – vos bokalus pakeliam (stygų reabilitaciniais sumetimais).

Tiesą sakant šiandien perpiet kikenome sulindę prie viešbučio kompiuterio, skaitinėdami 15min.lt komentarus, kur skaitytojai vanoja mus, kad nepagarbiai atsiliepėm į zelandiečių šokį. C’mon, atsipalaiduokit. Niekas čia nieko nenori įžeisti ir niekas čia nežaidžia politinių ar lytiškai diskriminacinių žaidimų. Linksminamės ir tiek, nuiminėjam įtampą. Čia tas pats, kas pasakyti, kad negražiai šiandien išvadinom teisėją, tiksliau pasiuntėm toli toli (f*ck you, referee). Įtariu, kad visi, žiūrėdami rungtynes per televizorių, niekada nesiplūstate. O dėl švilpimo zelandiečiams šokant (atseit, nepagarba), tai švilpiam priešininkams visada, išskyrus giedant himnus.

Beje, dėl himnų. Šiandien jau antrą kartą iš eilės arenoje skambėjo tik 3 iš 4 Lietuvos himno posmų. Suprantu, kad nesusipratimas galėjo įvykti pirmą kartą. Tam turime krepšinio federacijos atstovus, kurių darbas į tai sureaguoti. Tačiau po antro karto į mūsų krepšinio funkcionierius reikia mesti Puntuką. Mes, žinoma, tęsiam Tautišką giesmę ir nustojus groti muzikai, o pagiedoję kaskart gūžčiojam pečiais – negi sudėtinga paduoti rungtynių organizatoriams CD su pilna Lietuvos himno versija?

Vakar turėjom ir vieną nelaimę. Kažkas iš sirgalių nusibaladojo žemyn ir, kaip man pasakojo, susilaužė šonkaulius. Draugas berūkydamas per didžiąją pertrauką matė, kaip mūsų sirgalių išvežė su greitąja. Žodžiu, darbinė trauma. Tikimės, kad sirgalius greitai pasveiks, duokdie jam sveikatos!

Daugiau incidentų kol kas nebuvo. Tiesa, buvo nesusipratimų su turkais, kai jie palaikė mus kurdų separatistais-teroristais, ir bandė atvest į doros kelią. Vieną sirgalių jie kažkaip pasikvietė pas save į namą (priešais mūsų viešbutį), ir pradėjo tampyti už marškinėlių. Tasai pradėjo aiškinti esąs europietis, o ne kurdas, bet nedaug truko iki konflikto negeros atomazgos. Lygiai taip tasai mūsų kiosko (kur perkam alų tarpugatvy) pardavėjas puolė tampyti kitą sirgalių už trispalvės juostelės, kuria buvo persirišęs alkūnę. Žodžiu, mūsų trispalvė veikia mūsų stoties rajono turkus kaip matadoro raudonas audeklas.

Panašumų, kaip matome, yra:

Šią temą, manau, dar pratęsiu. Nes su kurdų priešais vis dar gyvename kaimynystėje. O kol kas preliminariai tarpusavy sutarėm, kad nepasiduosim panašioms provokacijoms, į svečius pas turkus nebevaikščiosim, kad ir kaip jie kviestų.

Iš linksmesnių nutikimų – vienas turkų ekipažas vakar stabtelėjo prie mūsų susibūrimo vietos, kur gatvės bare šventėme pergalę prieš Naująją Zelandiją. Stabtelėje ir atsidarę automobilio langus kažką pradėjo šnekėti, lyg draugiškai. Atseit, ką čia veikiat ir t.t. Ir taip jau gavosi, kad kažkas garsiai pasiūlė šituos turkus su visa mašina truputį palinguot. Ir su sąlyga, kad ši mintis pasirodė patraukli, greitai desietkas sirgalių prišoko prie turkų “Renault” (o gal “Peugeot”, koks skirtumas) ir draugiškai palingavo. Kai lingu-lingu baigėsi, turkai pademonstravo savo draginimo sugebėjimus. Daugiau jų nebematėme.

Ryt – pirmadienį – laisva diena. Keliaujam į Efesą ir paplūdimius pasipliažinti. O ryt vakare kažkas organizuoja balių laive, kuris kažkur plauks. Įtariu, pakeliui sužinosim, į kur. Žodžiu, galim ilsėtis ir švęti. Antradienį laukia rimtos varžybos prieš ispanus.

2 komentarų

Rgp 28 2010

Pirmoji pergalė, įgaunam formą (VIDEO)

Parašė galvazmogupuosia temai Turkija2010

Visus su pirmąja pergale!

Tai buvo apšilimas tiek mūsų krepšininkams, tiek sirgaliams -- po varžybų susmukom į autobusą kone leisgyviai. Bet įsivažiuosim, kaip ir krepšininkai.

Gyvenam belekaip, kažkur tipo stoties rajone. Viešbutyje, ~100 sirgalių. Sako, aplink naktim geriau neslampinėti, bet vakar paslampinėjom ir nieko. Visi išgyveno. Vietinis turko kioskas, prekiaujantis daržovėmis ir alumi, vakar per naktį padarė mėnesio apyvartą. Pirmuosius pirkėjus apgaudinėjo duodamas grąžą (mokėjome USD/EUR, o grąžą gaudavom liromis), bet vėliau liovėsi, nes, matyt, suprato, kad geriau savaitę turėti lojalių klientų, nei vieną vakarą keletą apipypinti.

Buvo smagu matyti, kaip turkai žiūri į dailias lietuvaites, trumpais sijonais marširuojančias 1 nakties mūsų rajone su alumi vienoj rankoj, ir cigarete -- kitoj. Štai ko taip turkai veržiasi į ES :D

Keletas akibrokštų. Pirmas -- į areną neįleidžia su vaizdo kameromis (rankinėmis) ir foto aparatais, kurie turi montuojamus objektyvus (ne muilines). Tipo neleidžia naujos kažkokios FIBA taisyklės. Bandėm kelti skandalą (“I want to talk to your boss right now!”), bet baigėsi tuo, kad turkai arenoje atidarė vietinį kioską, kur pradėjo priglaudinėti mūsų kameras ir foto aparatus. Tiek to, jei reikės, pafilmuosim ir su telefonais.

Antras -- Turkijoje neleidžiamas youtube.com? Ta proga vaizdeliai buvo nusiųsti į Vilnių ir įkelti iš ten. Nesąmonė ;) Jei turite work-aroundinį patarimą, pasidalinkite.

Ir pora šviežių video.

Čia kaip naujazelandiečiai šoko kažkokį pagąsdinantį šokį ir kaip mes jų neišsigandom ir atsakėm SAVO ŠOKIU.

O čia kaip keliavom ir atkeliavom iki varžybų. Ir kaip nuvargę sveikinom vieni kitus joms pasibaigus.

9 komentarų

Rgp 23 2010

“Daujotų” skaniausias! Ir ką? O “Utenos” užtat yra ant kiekvieno kampo

Praėjusį penktadienį vykusiame www.commonsense.lt gimtadienio vakarėlyje vyko aklas degustavimas . Tiesą sakant, manęs nė kiek nenustebino rezultatai. Aš nemanau, kad didieji aludariai labai jau bijotų tokių degustacijų tol, kol jie lenkia mažuosius kitoje, kur kas svarbesnėje srityje.

Būtent tokie šios degustacijos rezultatai bei praėjusios savaitės diskusijos apie produkto skanumo svarbą pardavimuose su vienu klientu mane paskatino parašyti apie konkurencinį pranašumą.

Prieš keletą mėnesių pradėjome netrumpą projektą su vienu mėsos produktų gamintoju (beje, ne Lietuvoje).  Pagrindinė jo problema – smarkiai mažėjantys pardavimai bei rinkos dalis, ir iš mūsų tikisi, kad padėsime atgauti (ar sukurti naują) konkurencinį pranašumą bei susigrąžinti prarastas pozicijas. Kas svarbiausia – jų brand‘as labai žinomas (dažniausiai minimas per apklausas), vertinamas, produktai aklos degustacijos metu užima pirmąsias vietas (jie naudoja daug mėsos ir nededa E621), kaina standartinė rinkoje, bet pardavimai mažėja.

Taigi, ko reikia, kad toks plataus vartojimo produkto (FMCG) gamintojas turėtų pardavimų? (Nepaisant dažnai girdimo kaltinimo mano pusėn dėl per daug supaprastinto požiūrio į sudėtingus verslo aspektus) Aš išdrįsiu teigti, kad tam reikia patenkinti 2 sąlygas – gamintojo produktas turi būti lentynose (t.y. mažmeninės prekybos taškuose) ir produktas turi judėti iš lentynų.  Viskas elementaru ir paprasta, tačiau tam, kad patenkintume šias sąlygas, reikia turėti konkurencinį pranašumą. Kokį? Ir ar vienas konkurencinis pranašumas užtikrins abiejų sąlygų patenkinimą?

Kodėl aš išskyriau buvimą lentynoje kaip atskirą būtiną sąlygą? O gi todėl, kad nepriklausomai nuo to, koks produktas geras bebūtų, jeigu jo nėra pas mažmenininką, tuomet galutinis pirkėjas to produkto nusipirkti negalės. Geras to pavyzdys galėtų būti ir www.commonsense.lt gimtadienio degustacija. “Daujotai” atsirado degustavime 2 kartus ne todėl, kad taip buvo suplanuota, o todėl, kad planuoto paskutinio degustavimui numatyto alaus (buvo planuota “Butautai”) nebebuvo (todėl “Daujotai” buvo išpilstyti dukart ir tapo kontroliniu gėrimu). Taigi penktadienio vakarą (20 valandą) alaus bare nebebuvo alaus. Tokiu atveju, jo skonis ar kaina yra visiškai nesvarbūs, nes pardavimai bus nuliniai.

Dauguma plataus vartojimo prekių (FMCG) gamintojų (ir distributorių) susifokusuoja į produkto žinomumo didinimą ir jo patrauklumo galutiniam vartotojui gerinimą, tačiau visiškai pamiršta, kad pirmiausiai reikia susitvarkyti tiekimo grandinės valdymą.

Dr. Eli Goldratt, Apribojimų teorijos kūrėjas, esminio konkurencinio pranašumo kūrimą apibrėžia:

The way to have a decisive competitive edge is to satisfy a client’s significant need to an extent that no significant competitor can.

Esminį konkurencinį pranašumą galimą sukurti patenkinant reikšmingą kliento poreikį tokiame lygyje, kurio nesugebėtų nukopijuoti joks reikšmingas konkurentas.

Taigi, koks mano (ir, manau, daugelio alaus gėrėjų) reikšmingas poreikis?  Galimybė nusipirkti pakankamai gero alaus be didesnių problemų už protingą kainą.

Pakankamai geras. Dauguma Lietuvoje parduodamų alų pakankamai geri įprastiniam vartojimui (aš nekalbu apie “Žaibus”, “Kobras” ir pan). Žinoma, vieni šiek tiek skanesni, kiti mažiau skanūs, tačiau ar tai iš tikrųjų REIKŠMINGAS skirtumas didžiajam vartotojų kiekiui, tiek, kad neradęs savo mėgstamo alaus eitų į kitą pardavimo vietą ieškoti mėgstamo?

Be didesnių problemų. Mano manymu, “be didesnių problemų”, reiškia – galiu nusipirkti beveik visur, kur prekiaujama alumi. Didieji aludariai kuo puikiausiai susifokusavo patenkinti šią poreikio dalį. Jų alaus galima nusipirkti beveik visur ir visuomet. Ir prekių trūkumų beveik nepasitaiko.

Todėl ir tenka konstatuoti, kad nors mažieji aludariai laimėjo mūšį (dėl skonio), tačiau karą dėl klientų pinigų pralošia. Ir kol jie leis didiesiems turėti esminį konkurencinį pranašumą distribucinėje sistemoje, kol mažųjų aludarių produkcijos nebus galima lengvai (toli neieškant) nusipirkti, tol skonis tebus smagus savęs pagyrimas, bet nelabai virstantis pardavimais ir uždirbamais pinigais.

Kaip, matyt, supratote, prekių lentynoje (ne)užtikrinimas ir tapo pagrindine mano anksčiau minėto kliento pardavimų mažėjimo priežastimi. Būdami dideli, žinomi ir skaniausi, jie manė, kad jų klientai (mažmeniniai prekybininkai) patys norės turėti tuos produktus. Tačiau konkurentai daug geriau valdo distribuciją ir stumia juos iš lentynų ir rinkos.

Pabaigai apie skonį

Vartotojų skonis – įdomus dalykas. Prisimenu, kuomet dirbau alkoholio distribucijos įmonėje, mes darėme tyrimą, kodėl pirkėjai renkasi vienokią ar kitokią viskio rūšį. Manau, kad nenustebinsiu pasakydamas, kad 90% pirkėjų prioritetą teikia skoniui, nors 80% iš jų viskį vartodami maišo su kola. Tai ar tikrai, skonis yra lemiantis kriterijus?

25 komentarų

Rgp 23 2010

Nepriklausoma degustacija: “Daujotai” ir “Gubernija” pakrovė didiesiems aludariams

Mūsų tinklaraščio gimtadienis sėkmingai įvyko. Netgi gavom originalių dovanų, kvepiančių gėlių ir saldžių bučinių! Ačiū visiems, kas atėjo -- buvo smagu pasimatyti ir susipažinti, kas ko dar nepažinojome. Nuogąstavimai, kad susirinks milijonas mūsų skaitytojų, nepasitvirtino, todėl pasisėdėjimas gavosi labai panašus į tokį, kokie gaunasi draugų kompanijoje.

Apie tai, kas vyko, jau parašė Rokiškis, Skirtumas, Darius ir Nuolaida. Dar iš blogerių lankėsi Audrius Gelžinis, Šilas, Apiereklama.lt, eknyga.blogas.lt (Deividas buvo degustuotojas).  Ta proga visų detalių nepasakosim, apsiribosim nuotraukomis ir keliomis video iškarpomis, kurias galite pamatyti commonsense.lt “Facebook” grupėje.

Tačiau be visų smagių dalykėlių, kurie domina tik dalyvavusius baliauninkus, buvo ir du reikšmingi sureikšminti akcentai, apie kuriuos verta papasakoti ir plačiajam skaitytojų ratui. Pirma, gimtadienio metu debiutavo, t.y. surengė pirmąjį savo koncertą -- grupė “Heli Oom” (kompozitorius Titas Petrikis ir gitaros virtuozas Darius Gylys). Nemokamas pasirodymas buvo nufilmuotas ir įrašytas. Gimtadienio dalyviai gausim pareklamuoti šitą grupę ateityje, kai sumontuos pirmuosius savo klipus.

Antras akcentas -- nepriklausoma alaus degustacija. Ją rengti prisižadėjom kadaise rašydami apie “Švyturį”. Mat tuomet kilo įtarimas, kad patys aludariai prisibijo vadinamųjų ‘blind’ (aklųjų) degustacijų, kai degustuoja paprasti žmonės. Mat yra didelė tikimybė, kad tie paprasti žmonės gali nudegustuoti į kitą pusę, nei teigia televizoriaus ekranai, spaudos maketai ir lauko stendai.

Ближе к делу.

Kruopščiai atrinkus degustuotojus ir pagal visus zokonus išdegustavus parinktą alų, paaiškėjo štai tokia eilė:

1-2. “Daujotai” (21,75 balo)
1-2. “Gubernijos ekstra (21,75)
3. “Daujotai” (21,5)
4. “Vilniaus nefiltruotas” (21,0625)
5. “Rinkuškių proginis” (21,00)
6. “Ragučio fortas” (20,1875)
7. “Švyturio ekstra” (19,00)
8-9. “Kalnapilio grand” (18,875)
8-9. “Tauro ekstra” (18,875)
10. “Utenos” (16,365)

Ką gi, dabar galima suprasti, kodėl tokių degustacijų taip bijo “Švyturys”, o gal ir kiti didieji aludariai. Ir kodėl nebijo mažiukai.

Kad garsas apie didelį gero lietuviško alaus pasirinkimą sklistų kuo plačiau, sumontavom mėgėjišką filmuką ir padėjom į youtube:

Užbėgdamas už akių pasakysiu, kad nevargtumėte ieškodami mūsų ar degustacijos dalyvių sąsajų su kokiais nors aludarių interesais. O tiems, kas abejoja žmonių iš gatvės kompetencija spręsti apie alų, paminėsiu, kad vienodai balų surinkusios dvi rūšys -- 8 ir 9 vietas užėmę “Kalnapilio grand” ir “Tauro ekstra” -- verdamos toje pačioje bačkoje. Etiketės skiriasi, kaina skiriasi, tačiau žmonių iš gatvės neapgausi -- suskaičiavus vertinimus sutapo net visi trys skaičiai po kablelio.

Prie progos pamėginsime pratęsti alaus gamybos temą ir pasiteirauti “Daujotų” bei “Gubernijos” gamintojų, ką ir kaip jie daro. Ir, žinoma, ko nedaro.


From commonsense.lt (Showing 30 of 281 items)

Generated by Facebook Photo Fetcher

17 komentarų

Rgp 16 2010

Sotus alkaną užjaučia

Parašė galvazmogupuosia temai Krizė...

Į maisto tinklaraščius (tokius kaip, tarkime, visų kulinarų mėgiama “Pragaro virtuvė”) mes netaikom, bet užtat pataikom į tam tikras avantiūras. Praėjusį penktadienį tapome vienu iš rėmėjų, kartu su IKI ir “VSA Vilniumi” susimetę vardan to, kad tam tikra – ypatinga – tautos dalis galėtų sočiai prisivalgyti.

Minėtas tautos žiedas – tai verslo ir ne verslo žurnalistai, komunikatoriai, bankininkai, įvairiausio plauko vadybininkai beigi verslininkai, ir šiaip uolūs ragautojai. Visi, kurių šiaip nekviečia (na, gal tik vieną-kitą) į priėmimus Prezidentūroje. O kadangi jie apskritai dabar nebevyksta, žiedui tenka ieškoti kitų būdų prisikimšti pilvus.

Ir štai jau 5 kartą buvo surengtas toks “Maisto balius” (kurio pradininkai – Vija ir Audrius iš VŽ), kurio esmė – žiedo atstovai, suskirstyti į komandas, gamina valgius keliasdešimčiai žmonių, o pastarieji ragauja ir giria. Maisto terapija “all you can eat” tęsiasi 5-6 valandas, komandos viena po kitos gamina teminius patiekalus, taigi ragautojai turi marias laiko būriuotis, ramstyti sienas ir bendrauti. Taip mezgami ryšiai, kurie vėliau išnaudojami savanaudiškais sumetimais arba vardan tos.

Penktojo, jubiliejinio, “Maisto baliaus” tema – krizinių šalių virtuvė. O kas kaltas dėl krizės? Taigi bankai ir Vyriausybė. Ta proga parodyti kulinarinių gebėjimų buvo pakviesti bankininkai bankininkės (Asta Sungailienė iš SEB ir Jorūnė Juodžbalytė iš “Swedbank”) ir rimti vyrai iš Vyriausybės rūmų (Premjero patarėjai Gintaras Kalinauskas ir Jonas Survila). Ir žinoma, jaunimas, atstovaujamas organizacijos “Kitas variantas” (Božena Ruselevič ir Jonas Jurjonas) – Lietuvos ateitis. Kuri dar ilgai mokės palūkanas už milijardines paskolėles, kuriomis nūdien mintam ir misim.

Mes, kaip finansinis beigi informacinis šio baliaus rėmėjas, buvom prisižadėję paskelbti, kuris gi patiekalas, ragautojų nuomone, buvo įvertintas geriausiai. Susumavus balsavimo rezultatus, paaiškėjo, kad:

1. Tuno salotos, “Kitas variantas”, 118 balų

2. “Apsidairyk darže”, bankininkės, 115 balų

3. “Šarliotka” (obuolių pyragas), “Kitas variantas”, 111 balų

4. Aštriai saldi vištiena, Vyriausybė, 91 balas

5. Gaivioji rūgštelė, bankininkės, 86 balai

6. “Lazdele per grietinę”, bankininkės, 85 balai

7. Lietuviški kiaušiniai su latviškais šprotais, Vyriausybė, 78 balai

Žodžiu, laimėjo jaunatviškos tuno salotos :) Tai buvo pats pirmas vakaro patiekalas, matomai, įsimintiniausiai pripildęs išalkusios minios skrandžius.

Kulinarai žadėjo komentaruose pasidalinti receptais. Laukiame.

Ir mes ten buvom, alų midų gėrėm. Ir kad jau taip smagu ir gardu buvo, keletas mūsų ir organizatorių (Vijos ir Jūratės) padėkų:

- Gintarui ir Jonui iš Gedimino pr. 11 – ačiū, buvo skanu. Ypač tie kiaušiniai, kur tauta jums mėtė į langus :) Smagu, kad einat į tautą ir darote tai su šypsena. Primenu, kad žadėjote daryti viską, kad mes, kritikuodami Vyriausybę, jaustume diskomfortą ;)

- bankininkėms už dosnumą. Gal bankai šiais laikais ir neskolina, bet bent jau maistą dalina negailėdami.

- “Kito varianto” jaunimui – už šarliotką, iškeptą pas draugą orkaitėj kaimynystėj. Paskelbkit to draugo adresą, aplinkiniai stoties rajono restoranai mielai kreipsis.

- Aušrai Barysienei – už nuotraukas specialiai tinklaraščiui commonsense.lt. Užkalnis pasiustų, pamatęs, kad viską fotkinom su jo nekenčiamais iPhonais ;)

- Andriui Asiai – irgi dėkui už nuotraukas, nors ir darytas ne su iPhonu.

- Agnei Gintautaitei – už puikų DJ debiutą. Na, ir už tą Birutės dainą “Patikėki”.

- Dariui, gitaros guru – už tas kelias gyvas meliodijas.

- Prekybos tinklui IKI – už tai, kad kol vieni galvoja apie viską, kiti pagalvoja apie maisto baliauninkus.

- “VSA Vilnius” – už popierinius ekologiškus indus ir medines šakutes. Pirmas balius iš 5, kai nebuvo masiškai apsišiukšlinta.

- restoranui “Belgai” – už gerą brangoką alų ir super puikų aptarnavimą.

Nuotraukos žemiau atvaizduotos iš commonsense.lt Facebook puslapio.


From commonsense.lt (Showing 248 of 250 items)

Generated by Facebook Photo Fetcher

7 komentarų

Rgp 16 2010

“TOC sprendimai” siūlo darbą marketingo koordinatorei (-riui)

Konsultacinė įmonė „TOC sprendimai“ naudojasi tinklaraštine padėtimi ir skelbiasi, kad ieško naujo komandos nario(ės).

Ką reiks daryti ?
-          Tvarkyti informaciją www.TOC.lt ir www.NoStockOut.eu .
-          Ruošti bei platinti elektroninę ir spausdintinę informaciją / straipsnius / komentarus
-          Koordinuoti ir valdyti įmonės išorinę komunikaciją
-          Ir kitaip didinti kompanijos žinomumą apribrėžtame segmente
Jeigu tu:
-          gerai moki lietuvių, rusų ir anglų kalbas (gimtoji rusų kalba būtų privalumas)
-          nebijai kompiuterio (MS Office, turinio valdymo sistemos)
-          esi atsakinga(s), organizuota(s), iniciatyvi(us)
-          nori dirbti komandoje
-          supranti marketingo pagrindus
-          nori susipažinti su įvairiais verslo (ir ne tik) aspektais
-          nebijai iššūkių ir nori tobulėti

Tuomet laukiame tavo CV.  Darbinė patirtis nebūtina !

Ką mes siūlome prie atlyginimo?  Su mumis liūdna tikrai nebus !

Jeigu žinote draugus(es), kuriuos sudomintų šis pasiūlymas – praneškite jiems.

10 komentarų

Rgp 10 2010

UAB “Kreditas5000″ – šūdmaliai

Neseniai blogeris Rokiškis parašė, ką galvoja apie SEO.

Įsiskaitykite į paprastą dalyką, kurį skelbia ir patys Google atstovai: Google paieška veikia taip, kad atrinktų geriausius rezultatus pagal tokius kriterijus, kokiais vadovautųsi ir žmonės, atsirenkantys informaciją, kurios ieško. Tai reiškia, kad Google ieško ne tegų, o informacijos, kuri kiek įmanoma geriau atitiktų kriterijus.

Žodžiu, neišsiplečiant, paieškos monopolininkui google svarbiausia yra, įdomus saito turinys ar ne. Jei žmonės skaito (lanko) ir deda nuorodas (kiti tinklapiai ar tinklaraščiai) į tai, ką įdomaus perskaitė, tai ir google tuomet nusprendžia, kad tas turinys yra, akivaizdu, įdomus, ir kodėl gi neparodžius to turinio žmogeliui, kuris kaip tik kažką panašaus gūglina.

Pavyzdžiui, buvo laikas, kai į commonsense.lt daug lankytojų ateidavo tiesiog per paieškos raktažodžius, tokius kaip omnitel, statoil, adamkus, švyturys ir kt., nes google kažkodėl mus pastatydavo į TOP3, TOP4 poziciją. Su adamkus, kažkada žiūrėjau, tai stovėjom antroje vietoje tarp Vikipedijos ir www.adamkus.lt.  Dabar nukritom, nes gi nieko įdomaus apie Prezidentą nebeparašom. Užtat aukštai tupim su vilniaus savivaldybės administracija, nes gi neseniai juos paminėjom.

Tas pats yra ir su kitais tinklaraščiais, nieko naujo čia nepasakiau. Čia ateina žmonės, kuriuos iš tikrųjų domina atitinkamas turinys, ir dėl to mes galim nieko nežinoti apie SEO, juolab iš blogo neuždirbinėjam. Todėl apie SEO mes nieko ir nenusimanom.

Tačiau ką tik pamačiau, kad yra žmonės, kurie iš tiesų nusimano. Toliau aprašysiu ką tik pastebėtą būdą, kaip su “Verslo žinių” portalo pagalba galima apipypinti googlą.

Tarkime, kad esame kokia nors šūdų greitų kreditų firma, su pavadinimu UAB “Kreditas5000″.  Ir gyvenam iš dibilų ar šiaip žmonių su nelaime. Ir štai reikia kažkaip prasimušti pro tą googlą į viršų, bo tokių šūdų firmų esant tokiam nelaimėlių skaičiui yra baisiai daug. Ir tada mes pasamdom firmą “SEO Tyrimai”, kuri mus tuoj pastatys į google olimpą.

Ir tuomet “SEO Tyrimai” ištiria, kad gi vz.lt portalas turi tokį dalyką, kaip pranešimų spaudai įkėlimo funkciją, kur PR specialistai įmeta savo atstovaujamų firmų presrelyzus. Ten taipogi galima įmesti linkus ir beleką, ką leidžia HTML editorius. Naudinga paslauga firmoms, juolab nemokama (ačiū neskūpiems VŽ). Naudojasi bankai, mobilieji operatoriai, o taip pat ir smulkios firmos. Į sveikatą.

Ir štai “SEO Tyrimai” sugalvoja, kad davai mes įmesim kokį tai tekstą apie kokį tai šūdą UAB “Kreditas5000″ vardu ir padėsime linką į jų saitą. Tuomet paspaudinėsim tą padėtą linką ir google galvos, kad čiagi patikimas portalas vz.lt parašė, palinkino, o be to dar ir žmonės pamaigė. Ir pyst tokiu būdu pakelsim “Kreditas5000″ į viršų.

Kaip tarėm, taip padarėm. Tik problema: o tai ką rašyti apie šūdų firmą? Bet tam yra galvos ant pečių, greit randamas sprendimas:

2010-07-13 – Paskola gali padėti įgyvendinti svajonę

2010-07-09 - Greitos paskolos – kas, kur ir kaip?

2010-07-21 - Paskolos ir toliau populiarėja

2010-08-05 - Būsto kreditas

2010-08-10 - Paskolos studijų įmokai susimokėti – kas ir kaip?

Jei paskaitysit tas žinutes, pamatysite, kad tas neturi beveik nieko bendro su greitaisiais kreditais. Juolab nekvepia pranešimais spaudai. Linksmiausia – paskaitykit apie paskolas studijų įmokoms. Nuoroda ant ‘paskolos antrajam semestrui’ veda tiesiai į greitos paskolos SMS žinute firmos puslapėlį. Mieli studentai, gi turit po kelis ežius ar pildykus, pavarykit, a? (Sorry, nededu linkų, tegul į google viršų ropščiasi per VŽ galvą, ne mūsų.)

Ką gi, ne veltui sakoma, kad tu gali trumpą laiką apgaudinėti visus arba ilgą laiką apgaudinėti kažką vieną. Bet tu negali ilgą laiką apgaudinėti visų.

Antraštę užkaliau kaip kompensaciją už tą srautą, kuris papildomai susigeneruos per mano paistalus. Beje, dalį antraštės nusikopijavau nuo legendinio Karolio įrašo.

34 komentarų

Rgp 10 2010

Ką nutylėjo “The Economist” arba kokio dydžio Lietuvos šešėlinis biudžetas?

Jei, kaip teigiama, kas trečias ar ketvirtas šalyje išleidžiamas litas yra nelegalus, tai šiuos pinigus sugebėjus ištraukti iš šešėlio būtų galima valstybės biudžetą papildyti keliais milijardais litų ir panaikinti deficitą.

Taip šiandien rašo lietuviškasis „IQ. The Economist partneris Lietuvoje“.

Ir tarp eilučių pateikia šešėlinio verslo pavyzdžius:

- mokesčių slėpimas

- atlyginimai vokeliuose

- kontrabanda

Žinoma, negalima nesutikti su straipsnio išvada:

O Vyriausybės užduotis turėtų būti pasirūpinti, kad pasitikėjimo valstybe būtų daugiau. Tam reikia užtikrinti teisingumą – kad mažiau būtų paisoma įvairių grupių teisėtų lūkesčių ir daugiau kreipiama dėmesio į teisėtus jų įsipareigojimus prieš kitus mokesčių mokėtojus, kad legaliai mokesčius mokantys gyventojai neturėtų išlaikyti mokesčių nemokančių, o legaliems verslininkams nereikėtų konkuruoti su šešėliniais biznieriais.

Iš tiesų, mokesčius mokėti reikia, kontrobandą naikinti reikia.

Man tik kyla klausimas, kodėl lietuviškasis “The Economist” šiame ilgame straipsnyje nė žodžiu neužsimena apie dar vieną šešėlį -- viešuosius pirkimus. Ar dėl to, kad tą šešėlį meta ne verslas, o valdžios institucijos? O tai šešėlis gal spalvas turi?

Lyg sutapimas, šiandien “Verslo žinios” redakciniame mums primena:

Didžiulės lėšos nusėda pirkėjų ir pardavėjų apsukrumo tinkluose – pats premjeras Andrius Kubilius yra paminėjęs ir tokią sumą – apie 4 mlrd. Lt. Solidus lopas būtų valstybės biudžetui, tiesa?

Tiesa. Apie tai kadaise ir mes rašėme, netgi gabalą premjero liežuvio atkirpome į atskirą video filmuką.

Nūdien dažnai paskaitome apie Viešųjų pirkimų tarnybos reidus (šaunuoliai. Tai neramina daugumą, VŽ terminais kalbant, “apsukrių” verslininkų) ir tie pavieniai skaidrėjimo ženklai džiugina. Tačiau mums reikia ne ženklų, o milijardų. Nes valdžia, dusindama smulkų verslą, irgi šneka ne apie ženklus, o apie litus ir daug nulių.

Labai norėčiau, kad ateityje lietuviškasis “The Economist” paskaičiuotų, kokio gi dydžio yra Lietuvos šešėlinis biudžetas. Gal paaiškės, kad užsisiūti savo valdiškas kišenes yra truputėlį paprasčiau nei persekioti žulikauti linkusias privačias įmones.

11 komentarų

Next »