Paplepėjimai apie Lietuvos įvaizdį

Prieš savaitę garsi žurnalistė Aurelija Simutis pasikvietė į “Laisvąją bangą” paplepėti apie Lietuvos įvaizdį tiesiai į radijo mikrofoną. Ryto laidoje, kurios prigludę prie kolonėlių klauso visi Lietuvos verslininkai, sprendėme, katruo keliu turėtų sukti mūsų šalis su nacionaliniu įvaizdžiu.

Į laidą buvo pakviesti dar du labai garbūs ir ne mažiau malonūs žmonės – Margarita Narvydaitė, Londone leidžiamos “Tiesos” vyr. redaktorė, ir Valdemaras Vaičekauskas, investicinės bankinkystės kompanijos “Hortus Investment Banking” vadovas.

Taigi problema lyg ir aiški: laisvos Lietuvos turime jau visą dvidešimtmetį, įvaizdžio strategijoms ir taktikoms per tą laiką išleista septynženklės sumos (apie vieną tokią strategiją pernai rašėme ir mes), o investuotojai beigi turistai į mūsų kraštą vis tiek nesiveržia.

Užbėgdamas už akių ir ausų pasakysiu, kad mums, laidoje dalyvavusiems įvaizdžio reikalų vartotojams, per eterio pusvalandį nepavyko ženkliai pastūmėti šios temos iš akligatvio. Nors minčių išsakyta teisingų. Cituoju tezes ir fragmentiškai komentuoju, ko nespėjau susakyti į eterį.

Valdemaras:

*Jei sąlygos verslui šalyje geros, tuomet ir šalies įvaizdis bus geras.

*Svarbi vidinė kokybė, kuri neišvengiamai per ilgą laiką virsta išorine kokybe.

*Visų pirma mums reikia susitvarkyti šalies viduje, o tik po to skirti pastangas įvaizdžiui.

*Jei norime gyventi laimingai ir pasiturinčiai, tai sekime pavyzdžiu tų valstybių, kurios jau gyvena laimingai ir pasiturinčiai.

*Prieš 10 metų mūsų ambasadoriai manė, kad atstovauti verslui yra žema, ir nenusileisdavo iš politinio olimpo. O dabar jie susirinkę, žiūrėk, jau šnekasi, pasididžiuodami giriasi, kad štai vienas tokiai firmai padėjo, kitas štai tokiai.

Iš tiesų džiugu, kad mūsų diplomatai tapo lankstesni ir nūdien jau nebenustemba, kai sulaukia skambučio iš UAB “Noname” vadovo su prašymu rasti laiko priimti ambasadoje pokalbiui. Nebereikia būti Lubiu ar Mockum, kad tave pavaišintų kava: negalės priimti ambasadorius, priims pirmasis sekretorius. Negalės jis – priims antrasis sekretorius. Be to, yra patarėjai, atašė ir kt. personalas. Jie visi dirba Lietuvai, ir tą suprasite, kai artimiausiu metu vykdami į kitos šalies sostinę paprašysite susitikti. Už jus Lietuvos diplomatai biznio nepadarys, bet naudingos informacijos (ypač, jei toje šalyje tik pradedate apsiuostinėti) tikrai suteiks.

Tačiau be šios pagalbos, be visokių politinių, žvalgybinių ir būtinųjų atstovavimo dalykėlių, ambasados turi dar vieną galimybę, kurią retai išnaudoja. Šitai labai gerai pademonstravo Nyderlandų ambasadorius Lietuvoje. Kitą dieną po to, kai Kubilius prisipažino per futbolo čempionato finalą sirgsiąs už Olandijos rinktinę, Nyderlandų ambasadorius nukulniavo į Gedimino pr. 11 nešinas glėbių visokių oranžinių dalykėlių. Visa tai tyčia-netyčia nufilmavo televizorius, dargi net titrus uždėjo, kad visiems būtų aišku, ką Kubilius angliškai prisižada (atvykti sirgti už olandus į barą).

Kitą dieną mūsų premjerui kažkas vėlgi tyčia-netyčia įbruko į rankas oranžinę vuvuzelą, o tasai ėmė ir papūtė. Fotografijos ir vaizdo medžiaga nukeliavo į Olandiją ir tenykščiai turėjo progą internetuose padiskutuoti, ką gi rūko Lietuvos premjeras, kad jo žandai tokie dideli.

Lyg to būtų maža, Nyderlandų ambasada užsakė oranžinius banerius Delfi.lt, kur širdingai dėkojo Lietuvos sirgaliams už palaikymą. Net ir tiems, kurie palaikė ispanus :)

Vilniuje iki šiol važinėja oranžiniai šiukšliavežiai, prisipažįstantys meilę Olandų rinktinei, o po internetus plaukioja atitinkamos parodijos. Viso šito šurumburum nebūtų buvę, jei Nyderlandų ambasadorius būtų stebėjęs varžybas iš po šluotos arba verkęs, kad ambasada neturi lėšų benzinui, ką jau kalbėti apie banerius delfyje.

Čia derėtų prisiminti, kad po mėnesio prasideda pasaulio krepšinio čempionatas. Pats laikas atkreipti dėmesį į p. Valdemaro žodžius, kur jis siūlo pasekti gerais kitų valstybių pavyzdžiais. Manau, pasistengus galima išprovokuoti kelis užsienio politikus, kad jie numyktų, kad lygtais labiau serga už lietuvius nei neserga. O tuomet… 😀

*Kubilius susitikinėja su didelėmis užsienio kompanijomis asmeniškai – tai labai pozityvu.

Taip, tai labai pozityvu. Tik būtų dar pozityviau, jei didesnius (GEROKAI DIDESNIUS) apsisukimus demonstruotų savivaldybės. Ausys linksta pasiklausius istorijų, kaip mėnesių mėnesiais investuotojui neduodamas atsakymas dėl sklypo kainos ir sąlygų, o po tų mėnesių-mėnesių stebimasi, kad “investuotojas pasiplovė”. Ar gali Lietuva (t.y. visos savivaldybės, nesvarbu, kokios partijos kunigaikštystė) viešai duoti pažadą visiems investuotojams, kad motyvuotus atsakymus jiems pateiks per 30 dienų? O gal 20?

*Mumyse dar gajus sovietinis mentalitetas, kai eidamas gatve pilietis ramia sąžine numeta nuorūką manydamas, kad čia ne jo miestas, o kažkokios savivaldybės, kuri čia tegu ir tvarkosi.

Be kita ko, šitą problemą galima išspręsti ir padidinus šiukšliadėžių kiekį. Gal kas atkreipėte dėmesį Barselonoje – nuorūk-dėžės prie kiekvienos pėsčiųjų perėjos. Milijonai rūkančių gatvėse ir vos viena kita besivoliojanti nuorūka.

Margarita:

*Svarbiausias dalykas – mes patys, mūsų kultūra, elgesys. Viešųjų ryšių strategijos, įvaizdžio kūrimas nepadės. Tai, ką žmonės išsiveža už Lietuvos ribų, tai ir yra mūsų įvaizdžio dalis.

*Emigrantai yra veidrodis. Amerikoje apie mus galvoja pozityviai: jei pasakysi esąs lietuvis, tai amerikietis prisimins, kad pažįsta lietuvį profesorių. O jei savo tautybę prisipažinsi Anglijoje, tai sulauksi klausimo, ar šoki bare. Užsieniečiai nenori tuo įžeisti, tiesiog tokie streotipai apie mus.

*Emigrantų nereikėtų keikti, nes tai žmonės, kurie daro, ieško išeities, nori dirbti. Ne tinginiai.

*Taikliausiai Lietuvą apibūdintų pasakymas, kad tai yra gražių moterų šalis. Užsieniečiai čia važiuoja ne miškų ir ežerų pasižiūrėti. Juokais (o kodėl juokais?) galima būtų sukurti verslo strategiją Lietuvai: investuoti į moteris, jas išpuoselėti, išleisti į užsienius ir lai jos grįžta su milijonieriais, kurie iš paskos atsivežtų ir savo verslus :)

Commonsense.lt:

*Geros verslo salygos yra būtina sąlyga tam, kad atsirastų realus įvaizdis, kurį vėliau galima skleisti. Kol nėra susitvarkyta viduje, yra didelė rizika nepateisinti lūkesčių.

*Svarbu nei kuo daugiau gero apie Lietuvą pasakyti, bet išanalizuoti ir užčiuopus kertinį sprendimą į jį fokusuotis.

*Valstybės įvaizdžio tikslai: 1) pritraukti investuotojus, 2) pritraukti turistus. Kalbant apie verslą, investuotojus – esmė, kokią problemą mes, kaip šalis, jiems išsprendžiame? Ar galime pažadėti, kad per 30 dienų duosime motyvuotą atsakymą dėl investicijų, kad nevaikysime iš kabineto į kabinetą?

Čia galėčiau pridurti, kad dabartinės įvaizdžio visokios strategijos, kiek teko matyti, iš esmės atsakydavo į klausimą, kokia yra toji Lietuva ar galėtų būti. Duoda užduotį “sukurtį įvaizdį”, tai konsultantai ir kuria. O jei tikslas būtų iškeltas ne “sukurti įvaizdį”, o “pritraukti turistų srautą”? O jei dar skaičius nustatytume? Man rodos, kur kas svarbiau (turistui ir investuotojui) yra, kokią problemą Lietuva išsprendžia. Ir Margaritos pavyzdys apie Lietuvą – gražių moterų kraštą – yra sprendimo pavyzdys. Namie užsieniuose lieka paniurusios žmonos su kočėlais, o štai Lietuvoje būriuojasi olialiapupytės geltonkasės. Tokio Lietuvos įvaizdžio turizmo valdininkai nepraleistų. O jei jų alga priklausytų nuo atvykusių turistų kiekio? 😉

*Politikai yra visuomenės lyderiai, todėl būtent jie turėtų sutelkti ir įrodyti žmonėms, kad būtent štai šita žinutė yra teisingiausia. Dabar gi nuleidžiama iš viršaus, o kai taip daroma, mes imame vertinti siūlomą pokytį iš savo prieš-pozicijų.

Gal ne visai tiksliai pavyko išsakyti šią mintį per radiją, todėl patikslinsiu. Manau, politikams būtų paprasčiau, jei jie su tauta bendrautų štai taip: štai mes turime tikslą (daugiau turistų, daugiau investuotojų), nauda jums visiems ir kiekvienam iš jūsų bus tokia ir tokia (didesnis vidaus vartojimas, daugiau darbo vietų, didesnė sukuriame pridėtinė vertė) ir mūsų žinutė yra tokia ir tokia. Mes tą sakysime taip ir taip. Ir viduje darysime tą ir aną, kad tesėtume duodamus įsipareigojimus. Matuosime taip ir taip, progresą skelbsime viešai čia ir čia.

Dabar gi mūsuose diskusijose apie Lietuvos įvaizdį sprendžiama, ar geriau būtų klevo lapas, ar ąžuolo, o gal geriau gintaro gabalėlis.

komentarų yra lygiai 16

  1. Jūsų manymu, iš kokių kraštų įmanoma pritraukti turistų ir kuo juos sudominti? :)

  2. Nežinau. Viskas, ką į tai atsakyčiau, tebūtų dar viena nuomonė, o čia gi reikėtų truputį gilesnės analizės.

    • filosoffas

      Straipsnis patiko, o gilesnė analizė galėtu prasidėti kad ir nuo tokio klausimo:”
      Ar investicijos ir vartojimas yra gėris?
      Klausimas atrodo paprastas, kol neįsigilini. Atrodo tarsi jei turim daugiau pinigų, reiškia daugiau galim turto įsigyti ir laimingiau gyventi.
      Jei gėris skirtas mums ir mes labai pasistengsim, tai mes turėsim po porą mašinų (sau, žmonai,) po jachtą, keturatį, butą, sodybą ir dar šio to. Viskas čia yra gerai, Gražiai gyventi yra neuždrausta, ir kuo daugiau turto, tuo daugiau gėrio. Bet yra kelios smulkmenos kurios neduoda man ramybės. Jei aš turiu šeimą man vaikais rūpintis ar ne? Jei rūpintis tai ar mano vartojimas nėra jiems pavojingas? Kiek daug aš galiu suvartoti kad nepakenčiau anūkams? Aš ruošiuosi pagyventi bent 60 metelių, per tą laiką bent porą anūkų sulauksiu. Jei būsiu senelis, spėju man jų likimas rūpės. Taigi,galiu aš vartoti daugiau, ar pristabdyti? Man kartais atrodo kad vartojimas kažkaip atsiliepia Lietuvai, lygtai mes vartotume ne tik elektrą, dujas alų ir degtinę, bet ir vandeni, medieną, gryną orą ar paprasčiausiai gamtą. Gal tai tik niekai, bet Baltijos jūroje sugautos žuvies valgyti nebegalima-užteršta, nuodinga.. Visą jūrą užteršėme, bet gal kaip nors išsivalys.. prie Somalio girdėjau piratai siaučia, (berods A. Čekuolis apie juos rašė)- lygtai žvejai buvę, dabar ten žuvies nebėra tai piratauja..Visą žuvį išgaudė, nori tikėk nori ne.
      Atrodo Europos sąjunga nori uždrausti mėlynųjų tunų žvejybą- sako jau 90 procentu išgaudyta, ir liko tik keli tūkstančiai. Tai valgyti man suši ar palikti anūkui? Gal vis tik valgysiu, technologiją ištobulins, sušį sintetinį gamins, kaip dabar dešrą ar broilerius. Gal anūkas su kosminiu laivu skraidys sintetini ne tik sušį bet ir obuolį alyvinį valgys ir laimingas bus. Bet čia vėl ramybės neduoda košmaras. Naktimis sapnuojasi Merfio dėsniai: Kuo sudėtingesnis įrenginys, tuo didesnė tikimybė kad jis suges. BP atrodo sudėtingai nafta siurbia jei vos ne visa Meksikos įlanką užteršė. “Kuo sudėtingesnė technologija, tuo mažesniam žmonių skaičiui prieinama” . O aš kvailys svajoju apie technologiją “Nemirtingumas“ sakau gal ne tik anūkų bet ir pro pro anūkų sulauksiu. Arodo kad ne aš, o koks nors Obama sulauks, aš neįpirksiu…
      Ai einu miegot
      Vakar naktį Mozė apsireiškė, nauji laikai, ne dešimt bet tik tris Dievo įsakymus perdavė. Kodėl angliškai taip ir nesupratau, bet pasakė „ECONOMY, ENERGY, ENVYROMENT“
      Melskitės ir junkite kartu tuos žodžius ir būsite išganyti…
      Sujungiau ir gavosi:
      eee………

  3. Kalbos apie “gražių moterų šalį” atspindi vyriškos savigarbos trūkumą.

    • O kai apie tai kalba moterys?

    • pow

      nesuprantu kodėl kalbama vis tik apie moteris. Ką vyrų nėra? Ar moterys netinkamos dirbti, o tik vyrai? (manęs kažkada paklausė, ar Lietuvoje yra 80% moterų…)

      o tikrai reikėtų susitvarkyti su valstybinių įstaigų siuntinėjimais nuo vienos prie kitos… ar tie langeliai sutvarkė kažką?

  4. Jaunyla

    Smagi laidelė, atsipūtę pašnekovai :) Tik ne per radiją tokius klausimus spręsti :)

  5. Tikslas pritraukti daugiau turistų yra geras orientyras. Bet vien su įvaizdžiu daug nepasieksi, dar svarbus pasiekiamumas. Kai Ryanair įkūrė skrydžių bazę Kaune, kai kurių viešbučių užimtumas pakilo nuo 30 iki 80 proc.

  6. visiškai pritariu minčiai, kad reikia susitvarkyti čia Lietuvoje, o tik tada kurti įvaizdį, o gal jau tada net nebereikės jo kurti, jis kalbės už save :) Dirbti ir dar kartą dirbti reikia, o ne muilo burbulus pūsti kokie mes gražūs ir puikus.

  7. Kashi

    Štai kaip šiandien Olandijos ambasadorius gražiai išnaudojo jūsų minėtus šiukšliavežius (linkas į lrytas.lt straipsnį): http://tinyurl.com/34ehs53

  8. Linas G.

    Aišku, lyginti futbolą ir krepšinį yra sudėtinga, bet mintis nebloga. Mūsų diplomatai kitose šalyse tikrai galėtų išnaudoti tiek būsimas mūsų krepšininkų pergales, tiek ir pralaimėjimus (Olandai juk pralaimėjo, bet gi dominuoja Lietuvoj, apie ispanų ambasadorių ir kokias nors jų atrakcijas nieko negirdėjome).
    Labai tikiuosi, kad URMas yra parengęs rekomendacijas ir duos diplomatams žalios atributikos, kad pasitaikius progai jos butu išnaudotos.

    • Ir orientuotis reikėtų į diplomatus, dirbančius tose šalyse, kurios čempionate nedalyvaus :)

  9. […] Commonsense.lt – Galvažmogųpuošia duoda tiesiog elementarius receptus – ką turėtų daryti mūsų ambasados užsienyje. Tikrai taip – Olandijos ambasadorius važinėja lietuviškomis […]

Jūsų komentaras