Common sense

Kaip žinia, šį savaitgalį vyko BLOGOUT 2010. Tai toks didelio susireikšminimo didelės reikšmės renginys, į kurį paknopstom kasmet sulekia siauruose internetuose plačiai žinomi rašytojai. Priešingai nei Login’uose, čia blogeriams sudaromos sąlygos tykiai ramiai pasibūti be prožektorių šviesos į akis, išvengti marketingistų apgulties ir viso to skubėjimo iš pranešimo į pranešimą. Totaliai kitoks formatas.

Tokiam sąskrydžiui yra parengtas spec. kurortas – Palanga su visais privalumais.

Tasai sąskrydis paprastai būna gausiai reklamuojamas, pritraukia krūvą rėmėjų (tokių kaip sultys, mob. ir fix ryšio operatoriai ir netgi Užkalnis), būna linksniuojamas iki jam prasidedant ir dar ilgai minimas jam pasibaigus. Kol rėmėjai skaičiuoja investicinę grąžą, renginio dalyviai tagina vieni kitus savo iPhonais darytuose paveiksluose ir masiškai prenumeruojasi vieni kitų feed’us.

Nepaisant BLOGOUT nacionalinės svarbos, Palanga renginio dalyviams šiemet parodė užpakalį. Tiesą sakant, čia nieko labai ypatingo nėra, nes šią kūno vietą pamato, drįstu spėti, kone kiekvienas Palangos svečias. Žinoma, jei valgo ne savo paties sutepliotus sumuštinius, bet ragauja gėrybes kokiame nors bilekokiame Palangos restorane.

Ir štai sėdi grandų grandai, blogosferos metrai ir patriarchai, užu stalo “Vila Gražinoje” ir sprendžia atatinkamus visos sferos reikalus. Vos prisijungęs prie kompanijos netrunku pastebėti, kad užstalę aptarnaujanti padavėja šiandien itin raukaus veido. Kaip, beje, ir jų viršininkė, matomai, vyr. padavėja, spėjusi suraukti nosį mums įžengiant.

Kolektyvas čia vakaroja jau kurį laiką, todėl jau turi ką papasakoti. Užsakė 4 barščius ir 4 kugelius, o atnešė 4 barščius ir 2 kugelius. “O kur dar du kugeliai?” “O jūs neužsakinėjot. Norit dabar užsakyti?” Na, ir t.t. ir pan. Kam nepasitaiko. O nepasitaikė Džiugui, kuris savo kiaulienos šonkaulių laukė lyg pavasario. Padavėja sukasi, kaip gali. Atneša sriubą, tačiau pamiršta šaukštą. Tik atneša šaukštą, pasirodo, dar mums trūksta ir šakutės!!!

Be to, kad sadistiškai vaikėme padavėją, buvo tokių (Šilas), katras išdrįso šio bei to paklausti.

- Gal ką galėtumėte pasiūlyti ypatingo?

- Karbonadą.

- O ką greičiausiai pagamintumėte?

- Karbonadą.

- O kas ten per spec. pasiūlymai su kreida išvardinti prie įėjimo?

- Ten karbonadas.

- O gal galėtumėte kažką kito?

- O kuom jums nepatinka karbonadas?

Žodžiu, Šilas karbonado nevalgė.

Tačiau pernelyg retai matomės, kad imtume į galvą tokius visokius nesklandumus. Kikenam į žilą ūsą ir maukiam toliau alų.

Ir štai po kelinto bokalo netikėtai visiems pasidaro labai karšta. Apsidairom – ogi sėdim mes grynų gryniausiam šiltnamy. Tu – pomidoras, o aš – paprika. Restoranas virto šiltnamiu dėl to, kad per atviras tvoreles mirtingieji praeiviai nespoksotų į radžius nesusimokėję. O per plastikines matines sienas nepaspoksosi. Nori pamatyti gyvą superžvaigždę, prašom, užeik į šiltnamio vidų.

Kadangi daržovėms uždaras šiltnamis yra pražūtingas, mes – paprikos ir pomidorai – sumojame paprašyti šeimininkės padaryti skersvėjuką. Tokį, kokie tokiu metų laiku švilpauja visuose kolektyviniuose soduose. Taigi Šilas vienas suprakaitavęs paprikas paprašo vyr. padavėjos praverti šiltnamio duris. Pasirodo, praverti negalima, nes už durų stovi automobilis, katras, kaip tyčia, pasak, padavėjos, laiko užrėmęs duris. Žinom, kad tai ne juokas, todėl Šilas pėdina įsitikinti asmeniškai.

Praveria duris – tosios atsilapatoja iki galo. Net už metro stovinti mašina tam nesutrukdo. Dvelkteli vėjelis. Tiesa, labai trumpam, nes durys tuoj pat užsilapatoja. Vyr. padavėja triumfuoja: “Na štai, nesilaiko durys, nieko nebus”. Paprikoms ir pomidorams pasidaro nejuokinga ir stresas greit priverčia surasti work-around’inį sprendimą – davai, duris užremkim kėde, a?

Šilas, daržovių delegatas, greit išsako šį solution’ą vyr. padavėjai. Tačiau toji tėškia: “Kėde paremti negalima, nes nebus kur atsisėsti klientui”. Apsidairom aplinkui – šimto vietų restorane užimti vos du-trys stalai. Gal jau laikas išeiti ir mums? Tačiau dar išlenkiam po kelis alaus ir maunam lauk tik tuomet, kai tarp lysvių išdygsta Mino su mikrofonu. Ant meniu nugarėlės buvo nedviprasmiškai užrašyta, kad už gyvą muziką klientams teks susimokėti papildomai.

Kitoj kavinėj, prie pat Palangos tilto, personalas buvo pasišovęs dirbti tiek, kiek mes turėsim sveikatos. O mes jos turėjom daugiau, nei baras šalto alaus. “Šaltas baigėsi, šiltą gersit?”. Sakom, jei jau šiltą, tai gal degtinę? (Pastarąją idėją nusprendėm pasilikti rytojaus rytui, jei tik rastume muilinę.) Tiesą sakant, šiltas alus – ne taip jau blogai, kai kompanija išskirtinė. Suėjo.

Rokiškis turėjo problemų su gira, surašė atskirą istoriją.

Ant rytojaus ateina laikas gaudyti vieniems kitus. Pradėjo lynoti, todėl dairomės vietos po stogeliais. Prieinam kavinę su “Švyturio” skėčiais. Keletas staliukų laisvų, o vienas netgi taip supozicionuotas, kad aplink jį sėdintiems gali būti visai sausa. Deja, stalas apvemtas ar šiaip gausus sriubos likučių, todėl neskubame sėsti.

- Atsiprašau, – stabdau padavėją, – ar galėtumėte, jei nesunku, mums nuvalyti?

- O jūs negalėtumėte susirasti kito? – raukus žvilgsnis man kelia įtarimą, kad “Vila Gražinoj” vakar mus aptarnavo šios jaunos moters dvynė.

- Tai kad kitur šlapia.

Padavėja dingsta netarus nė žodžio. Visi galvojam tą patį – šio skrandžio turinio patys nevalysim. Dingstam ir mes.

Prieinam “Vasaros terasą”. Jie turi laisvų vietų lauke ir, kas svarbiausia, virš galvų kažkokie lyg skėčiai, lyg tentai. Žodžiu, stogas yr. Susiskambinam ir, kas gyvi, susirenkam užu sekmadieninio stalelio.

Ir čia, nepatikėsit, mums pradeda sektis. Visų nuostabai, priėjusi padavėja nusišypso! Palangoje! Neįtikėtina! Priima užsakymą (“Kavos!!!!!”). Kavą atneša vaikinas. Irgi šypsosi! Duokit blynelių su špinatais ir dar to ir ano. Pradeda lyti. Lyja į nešamus blynelius, lyja į salotas. Padavėjas skuodžia, tačiau šypsenos nepameta. Kažką dar užsakom. Vėl gaunam su lietum, tačiau padavėjo nuoširdumas lietaus papildus verčia niekais.

Liūčiai įsismarkavus, nutariam perpozicionuoti savo stalą. Padavėjas prišoka pagelbėti. O po kelių minučių priėjęs paklausia: “Gal jums atnešti pledus?”. Čia galvojau, kad nukrisiu nuo kėdės. Susižvalgom, lyg visiems būtų pasigirdę, atsigavę linktelim galvomis ir po kelių akimirkų sėdim apsikiautę gėlėtais pledais. Dabar žinosiu, kad geriau būti gėlėmis nei daržovėmis.

Tačiau tuo mūsų kulinariniai išbandymai nesibaigia. Pakeliui į Vilnių sustojame vienoje žavioje kavinukėje prie “Orlen” Kryžkalnio degalinės. Mergaitė šypsosi, ir paprašom greitai kavos. Su kava atneša ir sąskaitą, “nes jūs gi sakėt, kad skubat”. Apžavėti tokio sumanumo, visas ekipažas nusprendžiam, kad kuo toliau nuo Palangos, tuo geresnis darosi aptarnavimas. Štai minėtoje ~8 stalų kavinukėje suskaičiuojam besisukant 5 padavėjas. Pikas, grįžinėja išbadėję poilsiautojai iš Palangos, kodėl nepasikvietus pagalbos?

O štai tam žmogui, kuris sugalvojo tokį kavos puodelį, nusprendžiame kada nors gyvenime išspardyti tą vietą, su kuria jis tą puodelį sugalvojo. O gal reikėtų spardyti ne dizainerį, o kavinės direktorių? Ir dėl visų apvimčiotų-nenuvalytų stalų, neatsidarančių šiltnamio durų ir t.t. ir pan. – vėlgi direktorių?

Apie tai pratęsim kituose įrašuose. Šiame nesinori užgožti tos šiltos BLOGOUT dvasios.

P.S. Džiaugiuosi, kad teko gyvai susipažinti su šiais grandais. Galite susipažinti ir jūs, o kad pažintis nenutrūktų, tam yra toks daiktas kaip RSS feed’ai:

Andrius, kleiva.lt, http://feeds.feedburner.com/kleiva
Džiugas, nežinau.lt, http://www.nezinau.lt/rss-2
Vaidas, pdfontour.com/blog, http://www.pdfontour.com/blog/feed/
Tomas ir Benas, neblogas.net, http://feeds.feedburner.com/neblogasnet
Pow, powiuke.wordpress.com, http://powiuke.wordpress.com/feed/
Dovilė, pragarovirtuve.lt, http://feeds.feedburner.com/pragarovirtuve/
Tadas, lizi.lt, http://feeds2.feedburner.com/Blogas
Saulius, benamis.info, http://feeds.feedburner.com/BenamisBevardisBlogas
Tomas, altajus.net, http://feeds.feedburner.com/altajus/KOOM
Tomas, tomasviluckas.blogas.lt, http://feeds2.feedburner.com/http/feeds7feedburnercom
Tomas, ismanija.lt, http://feeds.feedburner.com/ismanija
Simonas, kiela.lt, http://kiela.lt/feed
Arnoldas, žmogus legenda be jokių linkų ir feed’ų
Ričardas, Rokiškis, jam-ir-be-feed’ų-gerai
Darius, shortenyournails.wordpress.com, http://feeds.feedburner.com/ShortenyournailsWordpress
Gediminas, gedzis.net, http://feeds.feedburner.com/GedzisBlogas

Share/Bookmark

Trackback URI | Comments RSS