Kiek galima šūdeliauti arba kam turėtų rūpėti mažėjantis našumas?

Kai balandžio mėnesį paskaičiau, kad kriziniais metais Lietuvoje darbo našumas sumažėjo 7,3 proc., pradėjom galvoti, ką čia padarius, kad valdžia atkreiptų dėmesį į šį skaičių. Kiek stebėjom spaudoje, žymūs analitikai ir ekspertai lyg susitarę pratylėjo.

Maža to, visi – ir valdžia, ir opozicija, ir ekspertai – ir toliau lyg susitarę knaipiojasi po pustuštį biudžetą, nepavargdami ieškoti, kaip čia kuo labiau sutaupyti ar kuo teisingiau perdalyti bedžiūvantį ir bepelyjantį pyragą.

Ta proga parašiau straipsnį-laišką “Verslo žinių” redakcijai, vėliau paskambino už temos užsikabinęs “Veidas”.

Mieli valdžiažmogiai, galgi užteks šūdeliauti? Norite didesnio ir gardesnio pyrago (daugiau pinigų socialinėms programoms, sveikatos priežiūrai, švietimui, kultūrai, policijai, keliams, armijai ir t.t.?)  tai ir susifokusuokite į vienintelį dalyką:

– kuo daugiau darbo vietų ir kuo didesnė darbo vietose sukuriama pridėtinė vertė!

Viskas. Visa kita – tėra šūdeliavimas, jūsų saviveikla ir savęs pateisinimas.

***

Paskelbus, kad pernai Lietuvoje darbo našumas sumažėjo 7,3 procento, reakcijos į šią žinią nebūta jokios. Tylėjo politikai, neprabilo nei profsąjungos, nei darbdaviai. Žinia paskendo liūdnos statistikos triukšme.

Taigi, pasak Statistikos departamento, pernai mes visi, turėję darbus, per vieną dirbtą valandą sukūrėme 7,3 proc. mažiau pridėtinės vertės. O kiekvienas iš mūsų, dirbusių, sukūrėme 8,5 proc. mažiau pridėtinės vertės per metus. Ką sako šie skaičiai, kai žinome, kad pernai smarkiai išaugo bedarbystė ir padidėjo emigracija?

Pirma, krizė pati savaime neišmokė verslo dirbti efektyviau. Atleisti žmones, sumažinti išlaidas, sustabdyti investicijas – tai nereiškia didesnio efektyvumo. Jei to būtų pakakę, likę neatleisti žmonės būtų kūrę vidutiniškai daugiau pridėtinės vertės, tačiau nutiko priešingai.

Matyt, nesuveikė ir daugelio verslininkų puoselėta prielaida, kad likę neatleisti darbuotojai susiims ir stengdamiesi išsaugoti darbo vietą plušės už tris. Galbūt taip ir nutiko, galbūt dalis žmonių iš baimės prarasti darbą dirbo daugiau nei iki tol. Tačiau Statistikos departamentas fiksuoja ne pastangas, bet rezultatą. O jo nebuvo.

Antra, klaidinga būtų manyti, kad žmonės pasidarė tinginiai. Jei būtų tinginiai, neieškotų darbo užsienyje. O likusiems čia netrūksta motyvacijos dirbti net ir už sumažintą atlyginimą. Eilė neemigravusių bedarbių, laukiančių už durų, savotiškai įkvepia.

Tad jei reikėtų surasti kaltuosius, kurie sumažino darbo našumą, strėlės lėktų tik į darbdavius ar aukščiausio lygio vadovus. Juk jie atsako už procesus ir gaminamų produktų, paslaugų galutinį rezultatą. Kaip gali samdinys, dirbantis procese kartu su dešimtimis ar šimtais likimo draugų, pagerinti savo darbo našumą? Na, jis pakraus į sunkvežimį krovinius dvigubai greičiau, bet ar turės ką krauti po valandos?

Trečia, įmonių vadovai buvo pernelyg įsivėlę į valdžios mokestines intrigas. Jos visus metus jaukė vadovų darbotvarkę ir neleido susitelkti į pagrindinę vadovo funkciją: užtikrinti efektyvų organizacijos darbą. Čia valdžia pasiintrigavo dar kartą: užstabdė ES priemonės “ProcesasLT” finansavimą. Taip mažos ir vidutinės mūsų įmonės prarado galimybę gauti paramą diegiant šiuolaikiškus vadybos metodus ir valdymo sistemas. Tokias kaip LEAN, Apribojimų teorija ir kt.

Šios priemonės finansavimas yra sustabdytas nepaisant to, kad šiuolaikinius procesų valdymo metodus įsidiegusios įmonės Lietuvoje sugeba padidinti pajamas nuo 20 iki 40 proc., darbo našumą – nuo 15 iki 30 proc., o pelningumą nuo 50 iki 200 proc! Įdiegiami skaidrūs valdomi, išmatuojami procesai ir užtikrinamas ilgalaikis įmonės konkurencingumas.

Žinoma, visa tai įmonės gali diegtis ir be ES kofinansavimo, tą dalis ir daro. Tačiau norint, kad atsigautų ir suklestėtų ekonomika (o ne tik viena kita įmonė), reikia kuo daugiau darbo vietų, kurios kurtų kuo didesnę pridėtinę vertę. Valdžia, palikusi kapstytis verslą su savo procesais savarankiškai, ir nekreipdama dėmesio į mažėjantį darbo našumą, vėliau galės stebėtis, kodėl taip lėtai auga surenkamų mokesčių pyragas.

Jei darbdaviai žinotų, kaip pagerinti savo įmonių efektyvumą, jie jau būtų tai padarę, ir tai atsispindėtų statistinėse lentelėse. Ir ne tik tose, kurios skaičiuoja darbo našumą, bet ir tose, kurios rodo surenkamus mokesčius.

komentarų yra lygiai 58

  1. Zero

    LEAN, Apribojimų teorija…. Užtenka gėlyčių pasodinti ofise ir produktyvumas kyla 55 proc.
    http://goo.gl/ULFG

  2. skanu

  3. Pamiršta parašyti, kad gėles reikia sodinti po to kai užtikrini normalų darbo procesą.

    Pasodinkit gėles tuščioj kontoroj ir laukit darbo našumo didėjimo :))

    Naujas lozungas vyriausybei – kiekvienam po kaktusą- sutaupysim po kastuvą !

  4. Man rodos pritemptai traktuoji statistika:

    “Pirma, krizė pati savaime neišmokė verslo dirbti efektyviau. Atleisti žmones, sumažinti išlaidas, sustabdyti investicijas – tai nereiškia didesnio efektyvumo.”

    Man rodos pamirsti kad dalis imoniu darbuotoju dirba tik po 4 dienas per savaite (taupymo sumetimais).

    Tad jeigu skaiciuotume tik ju efektyvuma, butu 20% sumazejimas.

    Mazinome pinigu svaistyma, o darbo vietu nemazinome – stai ir dar santikis BVP su Darbo vietomis prasteja ( tariamas efektyvumas krenta).

    Imone nusprende neismoketi ketvirtiniu/kalediniu premiju ?
    Vel tas pats.

    Jeigu pirkciau cigaretes kontrabandines: man asmeninins efektyvumas kiltu, o statistikos departamento kristu.

    Tad abejoju ar prasminga sneketi apie efektyvuma ?

  5. kitoks

    Efektyvūs ir skaidrūs procesai prasideda nuo skaidrios galvos. O čia labai daug įtakos turi įvairūs “minkšti” dalykai, tokie kaip kultūrinė aplinka, mentalitetas ir t.t. Tai nepasikeičia vien paskaičius knygeles ar suvalgius europines lėšas skirtas efektyvumui didinti. Verslas turi pakeisti savo “smegenis” iš “laukinių rytų” mentaliteto – kuris kol kas vis dar dominuoja Lietuvoje – į “civilizuotus vakarus”. Turi išnykti tikėjimas, kad yra vienintelė vertybė “pinigai”, ir įsigalėti tikėjimas, kad didžiausią vertę kuria aiškiomis vertybėmis ir taisyklėmis paremti procesai ir juos vydantys darbuotojai.
    Turi pasikeisti visa Lietuva. O tai labai ilgas bei skausmingas procesas. :(

  6. […] Nusipelnėme gyventi blogiau, tai taip ir gyvename. Va, dirbame nenašiai. Nors rašinyje visai korektiškai didžiuma kaltės suversta valdžiai. Aš irgi taip darau. • […]

  7. Mantoske

    Dėl Procesas LT. Panašu, kad esate gerokai finansiškai suinteresuoti. Tuo tarpu daugeliui nesuintereuotų (tiesiogiai) mastančių žmonių tas visas ES pinigų švaistymo durnių laivas ir ES pinigų į(pa)sisavinimo industrija (jus vadinsite “investavimu”) jau senokai kelia mažų mažiausiai filosofines nuotaikas.

    Bet dėl darbo našumo pritariu – liūdna dėl tokio “optimizavimo”.

    • Yra šioks toks interesas Procese Lt, tačiau tai visiškai nepaneigia Lietuvos efektuvumo rodiklių buvimo ES uodegoje.

      • Mantoske

        Be abejonės.

        Bet aš juk apie ES pinigėlius…Netikiu, kad nemokami pinigai duoda adekvatų rezultatą. Aš būtent norėjau pasakyti, kad jokie Procesai LT, Lyderiai LT ir bet kokie kiti LT nepadės iš esmės kelti produktyvumo ar konkurencingumo. Kaip produktyvumą gali pakelti neefektyvus pinigų švaistymas? Čia ideologinė prieštara gaunasi.

        • Duoda tie pinigai rezultatą. aišku, ne taip dažnai kaip norėtųsi (aš čia apie Procesas LT).

          O dėl ideologinės priešpriešos – kaip sako amerikonai I see your point.
          As paminejau Procesas Lt daugiau dėl to, kad tai irgi parodo į ką valdžia orientuojasi (kur dedami pinigai, ten ir prioritetas).

  8. Modestas

    Kažkaip labai paviršutiniškai pažiūrėta… Nei kaip tas rodiklis skaičiuojamas nei… Aš labiau linkęs manyti, kad sumažėjo ne našumas, o toks procentas normalių darbo santykių nukeliavo į “šešėlį”…

  9. Gerbiami Modestai ir ernestini,
    ar nemanote, kad tai ir yra didžiausia problema, kad vietoj to kad ‘pripažintume brutalius faktus’ ir imtumėmės esminių korekcinių veiksnių efektyvumui ir sukuriamai pridėtinei vertei kelti, mes mėginame yraodyti, kad rodiklis ne visai teisingas ir tt.
    Tiesa pasakius, man ir statistikos departamento nereikia, kad suprati koks sukuriamų pinigų kiekis tenka vienam LT gyventojui.

    • e

      Tai kokius faktus tu nori pripazinti?

      Kad dirbame neefektyviai ?
      Ar
      Kad vengiame mokesciu ?
      Ar
      Kad imones tikisi geresniu laiku, todel neskuba atleisti visu nebutinu darbuotoju ?

      • Aš manau, kad tie neatleisti darbuotojai, ar kažkokia dalis neparodytų pajamų ir yra tai, kodėl mes pagal efektyvumą sėdime ‘subinėje’

  10. Skaitytojas

    Keistas man šio straipsnio teiginys: “Jei darbdaviai žinotų, kaip pagerinti savo įmonių efektyvumą, jie jau būtų tai padarę, ir tai atsispindėtų statistinėse lentelėse. Ir ne tik tose, kurios skaičiuoja darbo našumą, bet ir tose, kurios rodo surenkamus mokesčius.”
    Tai jei patys darbdarviai nesugeba gerinti darbuotojo našumo, tai kaip valdžia gali padėti? Tai yra panašiau į paties verslo problemą, o ne valdžios veiksmus. Todėl iš straipsnio autoriaus norėtųsi išgirsti konkrečių pasiūlymų, kaip valdžia galėtų didinti verslo įmonių efektyvumą, o ne žerti kritiką valdžiai dėl kažkieno kito kaltės, kaip jau pastebėjo vienas komentatorius (žinoma, nesiūliant skirti daugiau pinigų konsultantams). Gal reiktų parodyti filmuką apie geriausią kolūkio traktoristą, kaip senais “gerais” laikais?
    Taip pat man vėl yra keistas teiginys apie įmonių vadovų suteiktą dėmesį valdžios mokestines intrigas – kaip gali įmonės vadovas būti sutelkęs dėmesį į vadinamąsias intrigas, kai tai yra finansų skyriaus darbas pateikti vadovui apibendrintą galimų pakeitimų įtaką? Vėlgi, netinkamas funkcijų paskristymas yra įmonės, ne valdžios problema. Taip pat faktas, kad tuo metu valstybės ilgalaikių obligacijų palūkanų normos buvo pakilusios iki 14 proc. (kai vyko “mokestinės intrigos”), yra nutylimas ar tai, kad JK valdžia dabar daro tą patį (pvz. planuojama PVM didinti nuo 17,5 iki 20 proc, mažinti socialines išmokas ir t.t.), tik rinkos jai leidžia tą padaryti per kur kas ilgesnį laiko tarpą, tuo tarpu p. Kubiliaus vyriausybė turėjo parengti biudžetą per itin trumpą laiko tarpą ir kirpimas turėjo būti atliekamas nedelsiant.

    • Dėl mokesčių intrigų – tikrai buvo ne vienas įrašas čia apie mokesčius. Su pirmu mokesčių pakėlimu didesnė bėda buvo terminas, per kurį tai buvo padaryta. Juk neveltui yra įstatyminė nuostata, kad nauji mokesčiai turi įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėn po jų pakeitimo. Kad įmonės galėtų įvertinti pokyčių įtaką ir pasikoreguot kainodarą ir tt.
      Bet 2008 metų gruodį nauji mokesčiai įsigaliojo per keletą dienų nuo patvirtinimo. Va čia mano nuomone ir yra didžiausia kvailystė.

      Dėl efektyvumo – žinoma, valdžia gali nekreipt į tai dėmesio (ką ji iki šiol ir daro). Tačiau rezultatą turime, kokį turime – emigraciją, nesurenkamą biudžetą, prastas socialines programas, nekalbant apie kultūrą ar sveikatos apsaugą.

      Jeigu turėčiau sprendimą – gal ir pats į valdžią eičiau. Tačiau žinau iš praktikos, kad sprendimo nebus tol, kol nebus susifokusuota į tai. Kur yra susifokusavimas, ten yra ir progresas. Todėl ir norėjau į tai atkreipti dėmesį. Nes kažkaip nepastebėjau, kad kažkam tai rūpėtų.

      • Skaitytojas

        Tikrai, apie šį tinklalapį sužinojai neseniai ir šis buvo pirmasis straipsnis, kurį perskaičiau. Tiesiog tinklalapyje su tokiu skambiu pavadinimu perskaitęs frazę apie mokesčių intrigas nesusilaikiau neišsakęs savo nuomonės. O dėl mokesčių pakeitimų – kaip minėjau, 2008 m. galo link LR VVP metinės palūkanos kilo iki 14 proc. ir daugiau (pagal SEB kotiruotes, ilgalaikiai), biudžeto deficitas, nieko nedarant būtų gerokai viršijęs 10 proc. (tuo metu – virš 10 mlrd. litų). Kaip manote, per kiek laiko būtų pasiekta bankroto riba? Ar būtų išlaukta 6 mėnesiai po pirmų pakeitimų (nuo 2009 m. pradžios), ar bankrotas būtų ištikęs gerokai greičiau, kai dėl jokių veiksmų nebuvimo rinkos atsisakytų skolinti, kaip neseniai buvo Graikijos atveju? Gi jau po kelių mėnesių buvo aišku, kad 2008 m. galo pertvarkos buvo nepakankamos ir reikia skubiai mažinti deficitą toliau. Taigi ir p. Kubiliaus vyriausybė neturėjo išeities, kaip skubiai tvarkyti biudžetą, o skubant visi pridaro klaidų, ir tie patys konsultantai, ir labai nemažai (asmeninė patirtis). Negi galvojate, kad konservatoriai būtų taip darę, nors turbūt neabejoja, kad dėl tokių veiksmų pralaimės kitus rinkimus? Jei būtų atėjęs TVF – kirpimai ir mokesčių didinimai būtų tokie patys ar dar didesni (Latvijos pvz.), o fiskalinė nepriklausomybė – visai prarasta; devalvacija, mano nuomone, būtų buvusi pati blogiausia išeitis, kurios, ačiū dievui, nebuvo. Be to, į ką daugelis neatkreipia dėmesio, LR vyriausybės fiskalinis stimulas buvo didžiulis – 2009 m. biudžeto deficitas siekė beveik 9 proc. BVP, o tai jau fiskalinis stimulas. Fiskalinio stimulo nėra tada, kai deficitas yra nulinis (o tai būtų reiškę žymiai didesnį taupymą, kaip Estijoje). Ir, kaip ekonomistai, o ne populistai, sako (ir aš pritariu šiai nuomonei), vienas pagrindinių ekonomikos stabdžių buvo staigus kreditavimo stojimas (pridėčiau dar stiprų vartojimo įpročių pasikeitimą), o ne šios vyriausybės politika, kuri tik buvo pasekmė.
        Dėl efektyvumo – žr. kitą atsakymą :) Aš asmeniškai manau, kad kritikuojant visada reikia pateikti konstruktyvų, alternatyvų pasiūlymą, o šiuo atveju – kaip jūs ir pats manote – jo tiesiog nėra, todėl kritika nėra visai teisinga būtent valdžios atžvilgiu (kad nieko nėra daroma). Emigracija – kita problema – jinai buvo didelė ir anksčiau, ir tai toli gražu ne pirma banga (jei nemeluoja mano istorijos žinios, dar XIX a. tai vyko), ir kaži ar ji jau tokia unikali šiai krizei, kaip visi spaudoje pabrėžia.

    • Sekant Skaitytojo mintį, egzistuoja dvi problemos:
      1. menkas įmonių efektyvumas – įmonių problema
      2. nesurenkamas biudžetas – valdžios problema

      Ir dabar skirstomės kas sau ir sprendžiam šias dvi problemas atskirai, priklausomai nuo to, kas kuo užsiimam (verslu ar politika).

      • Skaitytojas

        1. Taip, tai įmonių problema. Manau, kad efektyvumas šiame kontekste = kiekvienas pajamų litas uždirbamas mažesnėmis sanaudomis = didesnis pelningumas. Todėl, jei įmonės vadovas nesuvokia šios lygybės, klausimas, ką jis veikia ir ką galvoja įmonės akcininkai, pasirinkdami tokį vadovą. Ir čia jokia valdžia nepadės, daryk ką nori, tik šauna galvon posakis “durną ir bažnyčioj muša” (žinoma, šis komentaras liečia ir valstybės valdomas įmones – tačiau ši valdžia juda ta linkme, judina tokių įmonių vadovus, žiūrėsime, kas bus – o to nebuvo daroma jau daug metų). Čia kaip su ta renovacija – visi žino, kad ji tikrai padeda sutaupyti, kad pakelia namo vertę, visi valdžią tarkuoja, kad nieko nevyksta – o siūlyčiau pabandyti įkalbėti standartinio daugiabučio gyventojus ją atlikti. Apšauks visokiais vardais ir liksi nieko nepešęs (žinoma, vėl liks kalta valdžia :)) Žmonės net langų ir durų laiptinėse nepasikeičia, manydami, kad tai neliečia jų šildymo sąskaitų.
        2. Tai yra mūsų visų problema – nes skolas mokėsime mes ir mūsų vaikai. Todėl visi turi išmokti gyventi pagal galimybes, o ne norus. Grįžo biudžeto pajamos į 2006 m. lygį, išmokos irgi turi tiek mažėti, iki 2006 m. lygio. O kalbos apie pensijų nuosavybę “pay as you go” (atrodo, taip vadinas) sistemoje – absurdiškos, nes moku aš, o ne žmogus susitaupė. Ir, svarbiausia, mokėti mokesčius, nes nieks už dyką neateina. Pvz. teko bendrauti su danais – pas juos nesuvokiama, kaip galima nemokėti mokesčių; jei vengtum, tai dar greičiausiai paskųstų. Neabejoju, jei visi tvarkingai mokėtų mokesčius – deficito beveik nebūtų, ir tų mokesčių nereikėtų taip didint. Tik vat bėda su tuo lietuvių mentalitetu – valdžia bloga, neduoda, o privalo mane išlaikyti, bet mokesčių mokėti – tu ką, gal juokauji, aš “krutas”, prasukau juodų pajamų ar nusipirkau kontrabandinių papirosų. Va čia tai trūksta common sense :)

        • Skaitytojau, o ar Jums neatrodo, kad tai, kas yra ‘įmonių problema’ (1. mažas įmonių efektyvumas), tampa ‘visų mūsų problema’ (2. nesurenkamas biudžetas). T.y. ar Jums nepanašu, kad 2. yra 1. pasekmė?

          Ir jei taip, ką reikia spręsti?

        • Skaitytojas

          Atsakant į p. Galvazmogupuosia 2010/07/10 komentarą: kalbant bendrąja prasme – taip, kadangi įmonės praranda konkurencingumą. Tačiau ši problema turi būti ir yra sprendžiama rinkos, o ne valdžios, kai neefektyviai valdomos įmonės yra išstumiamos – tas dabar ir vyksta, pvz. Ranga IV, Agrowill praktiškai bankrutuoja, tuo tarpu efektyvesnės įmonės (Tiltra group, Linas Agro) ne tik kad ne bankrutuoja, bet ir plečiasi. Tai yra natūralus procesas ir valdžia nieko negalės pakeisti ( atvirai pasakius, nelabai įsivaizduoju, kokie teisės aktai lemtų didesnį įmonių efektyvumą, jei yra veikianti rinkos ekonomika). Įmonių efektyvumą susieti su nesurenkamu biudžetu – na, norint viską galima susieti (neseniai, atrodo, TVM lektoriai atliko kažkokį tyrimą, kuriuo nustatė, kad Latvijos akcijų rinka sąlygojo Rusijos finansų krizę, kuri persimetė ir į Lietuvą paskui ar kažkas panašaus:)). O jei rimtai – nesu daręs tyrimo, tačiau veiksnių koreliacija nereiškia priežastingumo. Galbūt mažėjantis efektyvumas yra, pvz. augančios šešėlinės ekonomikos pasekmė, kai dalis pajamų dingsta iš statisikos, o išlaidos lieka (rodos, kažkas ir komentavo būtent taip)?
          Be to, mano nuomone, žiūrima ne iš to taško: biudžetas yra surenkamas šiais metais ir, atrodo, netgi virš plano. Problema yra kita – nors pajamų planas buvo koreguotas pagal realią situaciją (turbūt atsižvelgiant ir į šešėlinę ekonomiką), tačiau išlaidos liko neadekvačios, ir ši sritis turėtų būti taisoma (kaip rašiau anksčiau – grąžinant išlaidas į tuos metus, kaip ir grįžo pajamų lygis, t.y. reiktų gyventi pagal galimybes). Šešėlinės ekonomikos sumažinimas tik leistų mažiau karpyti išlaidas, pvz pensijas.

        • Džiaugiuosi įdomia diskusija. Palukštenkim toliau:
          tarkime, kad mums, rinkėjams, yra priimtinas dabartinės Vyriausybės taikomas samdinio mąstymas (galvoti, ne kaip daugiau uždirbti ir padidinti pyragą, bet kaip sumažinti išlaidas prie tos pačios kuklios algos), kurį, kaip suprantu, remia ir Skaitytojas. T.y. galiu suprasti, kad dalis žmonių, tokių kaip Skaitytojas, dėl to ir toleruoja beigi remia šią vyriausybę.
          Tačiau ši tolerancija neturėtų užtemdyti proto, kad nesuvoktume, jog įmonių efektyvumas yra tiesiogiai susijęs su biudžeto pajamomis. Pasak Skaitytojo, “Įmonių efektyvumą susieti su nesurenkamu biudžetu – na, norint viską galima susieti”, – c’mon!
          Gal Skaitytojas turi minčių, kaip su mažu efektyvumu galima išsikovoti pozicijas eksporto rinkose?
          Toliau, “atvirai pasakius, nelabai įsivaizduoju, kokie teisės aktai lemtų didesnį įmonių efektyvumą, jei yra veikianti rinkos ekonomika”. Apie tai dar bus progos pašnekėti. Tačiau pamąstymui: yra užtektinai teisės aktų, kurie daro viską, kad įmonių efektyvumas mažėtų. Turbūt sutiksite, kad bet kokio darbo, kuris neartina prie tikslo (universaliai šnekant, kuo daugiau tikslo vienetų per kuo turmpesnį laiko tarpą), atlikimas, mažina efektyvumą?

        • Skaitytojas

          Sutinku, diskusija įdomi :) Visų pirma, kad ši vyriausybė padarė itin daug, kad Lietuva nebankrutuotų – to daug kas neįvertina, nes net nepagalvoja apie tai (negi patiktų būti linksniuojamiems kaip Argentina, kuri iki šiol negali prieiti prie tarptautinių kapitalo rinkų, ar Graikija, kuri nesugeba susitvarkyt ir kurios likimas dar iš tikro nėra aiškus?). Ir nuveikė nemažai, kas tikrai sveikintina: Barclays, Western Union, IBM (jei ateis, aišku), dujų terminalo projektas, dujų jungtis su Lenkija pajudėjo (gyvybiškai svarbūs dalykai!), pajudėjo darbas su valstybės turtu, judinamos valstybinės įmonės (jei pavyks), ir t.t. Čia ir didinamas pyragas – jis kaip reikiant išaugtų viską pasiekus (įsivaizduokite, koks būtų stimulas ekonomikai, jei dujų kaina būtų numušta bent 25-50 USD/1000 m3). Reiktų nepamiršti, kad viskas nevyksta per vieną dieną. Kalbant apie teisinę sistemą – Lietuvos teisės aktų visuma nėra jau ir tokia bloga. Jei teisingai pamenu The Economist straipsnį, JAV (viena iš konkurencingiausių pasaulio ekonomikų) mokesčių kodeksas yra itin sudėtingas. Vien gyventojų mokestiniai reikalavimai viršija milijoną eilučių ir žmogus tiesiog negali pats užpildyti mokesčių deklaracijos be specialaus konsultanto pagalbos (per dieną įvyksta apie pusantro pasikeitimo mokesčiuose). Apie įmones net nekalbu – pvz. naujas JAV finansinės reformos įstatymo projektas – 2,000 su virš puslapių! (irgi remiuosi The Economist duomenimis). Čia tik federalinė valdžia, ir tik vienas teisės aktas. O kur valstijų teisės aktai (kurių 50)? O kur visi aplinkosauginiai, mokestiniai ir kiti teisės aktai!? Ir tai nemaišo JAV ekonomikai būti itin dinamiškai. Todėl nemanau, kad LT teisės aktai sąlygoja našumo kritimą.
          Iš tikro, visą šią diskusiją pradėjau dėl to, kad, mano nuomone, ši vyriausybė yra itin daug kritikuojama (šiek tiek ir šiame straipsnyje :)) ir pamirštama, kiek daug jinai iš tikro nuveikė. Pilnai sutinku su straipsnio autoriaus kritika įmonių vadovams (pats esu matęs ne vieną neefektyvumo pavyzdį – ir jų jokiais teisės aktais nesutvarkysi), tik mane, taip sakant, “užvedė” frazė “mokesčių intrigos”. Nesakau, kad viskas idealu, tik manau, kad p. Kubiliaus vyriausybė daug nuveikė, intensyviai dirba ir juda teisinga linkme – link fiskalinės drausmės (pažiūrėkite į Estiją), kartu bandydami spręsti įsisenėjusias problemas (pvz. užsuktų Rusija dujas žiemą ir visos dabartinės mūsų problemos kaip žiedeliai atrodytų :)). Kaip turbūt teisingai spėsite, ne tik su Jumis diskutavau šiuo klausimu :)
          O pats našumo kritimas – tikrai negaliu jo komentuoti, nes, kaip ir minėjau, jo kritimo priežasčių gali būti n; o LT konkurencingumas yra didinamas užsienyje per vidinę devalvaciją – eksporto augimas pastaraisias mėnesiais atrodo neblogai. Pats našumo kritimas gali būti techninis dalykas, sąlygotas kitų komentuotų priežasčių (pvz. įmonės pelno sąskaita išlaiko patyrusius darbuotojus tam, kad išlaikytų konkurencingumą ateityje, atsigavus rinkoms).

  11. ^..^

    Dėl to “našumo” esu ne kartą ietis laužęs diskusijose. Visur skelbiama, kad pas mus tas našumas mažas ir t.t. Bet jei palygini eilinį mūsų darbuotoją su analogišku darbuotoju kur nors Olandijoje, tai pamatai, kad mūsiškis dažnai ir daugiau, ir geriau padaro. T.y., kaip ir turėtų daugiau pridėtinės vertės sukurti, tačiau taip nėra. Kodėl? Nes dažniausiai tas sukurtas produktas arba a) pusvelčiui parduodamas vidaus rinkoje arba b) visą pridėtinę vertę pasidalina per didelė nekuriančių pridėtinės vertės darbuotojų armija, kaip pvz. keli pardavimų vadybininkai, įvairūs inovacijų direktoriai, plėtros direktoriai, skyrių vadovai, marketingo direktoriai, projektų vadovai ir t.t. Dažnoje įmonėje būna, kad realią pridėtinę vertę kuria vienas darbuotojas, o jam “vadovauja” kokie trys “vadovai”: skyriaus/padalinio, projektų, pardavimų. Ar bereikia sakyti, kiek gauna tas vienintelis kuriantis vertę lyginant su kitais “vadovais”? Nesakau, kad vadovai nereikalingi, bet jų dažnai yra per daug lyginant su kitais. Nekalbu jau apie jų kaip darbuotojų kokybę.
    Tiesiog pastaruosius metus labai buvo aukštinamos įvairios vadybinės specialybės, o techninės, inžinerinės, mokslinės, tuo labiau darbininkiškos specialybės tapo nepopuliarios, niekas ir iš jaunimo nebenori būti “lochu” ir kurti kažką, geriau “parduoti ir pasiimti procentą iš karto”. Tokiu būdu ta darbuotojų dalis, kuri potencialiai galėtų sukurti didžiausią pridėtinę vertę arba dirba savo kvalifikacijos neatitinkančius darbus, arba dirba vadybininkais (nes daugiau uždirbti gali), arba emigravo. Liko tik krūva vadybininkų, ir “lochai”, kurie tikrai nieko nemoka ir nenori/nesugeba dirbti/mokytis.
    Manau, kol turėsim vieną didžiausių atlyginimų santykių Europoje tarp vadovo ir darbuotojo, tol bėdavosim dėl emigracijos ir žemų našumo rodiklių.

  12. spinta

    Našumas sumažėjo, nes labai sumažėjo užsakymų skaičius, taigi, ir darbuotojų apkrovimas. O darbuotojus atleisti Lietuvoje brangiai kainuoja dėl nelanksčių darbo santykių. Be to, darbuotojų apmokymas taip pat kainuoja. Matyt, išsilaikiusių bendrovių vadovų lūkesčiai nebuvo beviltiški. Dalis darbuotojų išsaugoti, nes vis dėlto tikimasi užsakymų pagausėjimo, t.y. rinkos atsigavimo, kas po truputį ir vyksta dabar.

    Manau, yra klaidinga fokusuotis tik į vieną dalyką.

  13. Mauras

    nustebau perskaitęs tokį keistą įrašą ir miglotus komentarus. Berods vienintelis ernestinas pastebėjo, kad darbo našumas visai natūraliai sumažėjo, nes susitraukė BVP, prieš tai išsipūtęs dėl kredito burbulo. Tiesiog krito vidaus vartojimas ir eksportas.

    Jei pinigų masė apyvartoje dėl kredito burbulo bliūškimo staiga būtų sumažėjusi perpus (neduokdie), tai nevertinant visokių neesminių faktorių kaip sutrumpinta darbo savaitė, bedarbystė, kainos ir t.t., našumas būtų kritęs tiek pat.

    O gal SD skelbiamas našumas nėra BVP/išdirbtos valandos?

    Gal autorius, skaitydamas pvz. tokį sakinį “2009 m. didžiausias – 73,82 Lt – darbo našumas buvo elektros, dujų ir vandens tiekimo įmonėse” įsivaizduoja, kad vyriausybė turėtų mestis į darbo vietų kūrimą energetikoje? Ponai, tiesiog šis sektorius mus melžia ir toliau, o va kitiems nebe taip sekasi.

    Reziumuojant – turint teisingą idėją (darbo vietos) ir šventą misiją (pakritikuoti valdžiažmogius) tiesiog pasigedome commonsense, tsakant.

    • STD skaičiuoja, kad darbo našumas yra “pridėtinė vertė, tenkanti vienai faktiškai dirbtai valandai, to meto kainomis, litais”. Kitais žodžiais, našumas yra tai, kaip pelningai mes sugebame parduoti tai, ką sukuriame. Nusipirkot lievą megztinį, prisiuvot prie jo “Reebok” etiketę ir pardavėt už dvigubą kainą – štai ir našumas.

      Tačiau Maurui atrodo, kad našumą apsprendžia ne megztinis, etiketė ir megztinio siuvimo beigi pardavimo procesai su siuvėjais ir pardavėjais, bet statistika. O ne atvirkščiai.

      Todėl Maurui siūlau savo darbe nesistengti ir veltui negalvoti apie galimus patobulinimus, nes ką jis bedarytų, jo ar jo firmos našumas šiandien vis tiek priklausys nuo BVP, kurį apskaičiuos po ketvirčio.

      Ieškantiems commonsense, jį rasti būtų lengviau pamąsčius, kas nuo ko priklauso. Tikiuosi, kad kritikuojamieji valdžiažmogiai nepatikės Mauru, kad našumą galima pagerinti didinant BVP. Tam tereikėtų pasiskolinti keletą milijardų (nesvarbu, kokiomis sąlygomis, tai neturi reikšmės BVP) ir išleisti juos per viešuosius pirkimus (beje, nebūtinai skaidrius, ir nebūtinai perkant tai, ką reikia. Tai neturi reikšmės BVP).

      • Skaitytojas

        Iš tikro, sutikčiau su Mauru. Tiek straipsnis, tiek mano komentarai apie patį našumą yra parašyti atidžiau nepažiūrėjus, kaip apskaičiuojamas skelbtas našumas (kaip supratau iš STD duomenų, tai yra pridėtinė vertė), todėl abu nėra tikslūs: kaip rašo visagalė wikipedija, “GVA (gross value added) + taxes on products – subsidies on products = GDP”; pats STD sako: “bendroji pridėtinė vertė bazinėmis kainomis apskaičiuojama iš produkcijos vertės atimant tarpinio vartojimo vertę”. Todėl iš principo tai ir reiškia – kuo didesnis antkainis, tuo didesnė pridėtinė vertė. Tad nieko keisto, kad, krentant BVP, krenta ir našumas (ir diskusija praranda prasmę, nes kažin ar galima čia taip plačiai išdiskutuotą našumą suvesti į įmonių procesų efektyvumą, kaip tai bandoma padaryti straipsnyje, nes šis dydis, mano nuomone, rodo visai ką kitą).

  14. emigravimas.lt

    Paimkime statistinį lietuvį, kuris nesugeba sukurti pakankamai pridėtinės vertės. Kažkodėl išvažiavęs į Angliją, jis atlikdamas pačius prasčiausius darbus sukuria trigubai daugiau pridėtinės vertės. Reiškia lietuvis vis dar moka dirbti ir problema ne jame.
    Paimkime vidutinę įmonę, Lietuvoje 90% įmonių dirba 1-9 darbuotojai. Pažiūrėkite kiek šių įmonių vadovų yra jauni, specializuotus mokslus baigę ir “pasikaustę” procesų organizavime. Kadangi šių įmonių bankrutavo daugiausiai per paskutinius metus, tai reiškia jų vadovai jei būtų žinoję kaip efektyviau dirbti, tai jie nebūtų praradę savo verslo.
    Imkime statistinę lietuvišką valdžią. Giriasi kad Lietuvoje pradėjo dirbti Barclay, galbūt IBM ir t.t. Tik realybėje šios kompanijos sukūrė viso apie tūkstantį darbo vietų, bet problema kad darbo biržoje stovi 300 tūkstančių ne aukščiausio lygio specialistų, kuriais domisi šios kompanijos, o tiesiog juodadarbių. Na šiuo atvejų geriau būtų buvę privilioti kokius braškių augintojus.

    to skaitytojas – sutikot, jog konsultantai privėlė klaidų ir nemažai jų pridirbo, todėl kodėl atmetate galimybę, jog ir dabar neklystate sakydami, kad išgelbėjote Lietuvą iš krizės? Kodėl ta pati valdžia remia tik stambias įmones, o pamiršta smulkųjį verslą? Iš jo jūs gaunate didžiąją dalį biudžeto, čia dirba daugiausiai žmonių.

    Kad gėlė išaugtų, reikia kad kas nors ją lietų ir prižiūrėtų, tik tada ji pradės žydėti. Valdžia vietoj to, jog padėtų smulkiam verslui ir jį skatintu, dabar ne tik kad palieka likimo valiai (būtų netgi puiku, kad neliestų), bet ir laikas nuo laiko “užmina”, tipo pažiūrėsim kuris išgyvens. Štai po to ir toks produktyvumas, nes daugiau jėgų iššvaistoma išgyvenimui, nei efektyvumui.

    • Mano manymu veiklos efektyvumą nulemia trys dalykai – darbuotojai, technologijos ir vadybos metodai. Tikrai nemanau, kad lietuvių darbuotojai yra “kvaili” ar “nemokšos”. Ir šiame komentare buvo pateiktas geras to įrodymas. Nors statistika (vėl sakysite kad ji blogai skaičiuoja) teigia, kad Lietuvoje darbo laikas ilgiausias ES, ir per tą laiką sukuriama mažiausiai pridėtinės vertės.
      Daugeliu atvejų ir technologijos Lietuvoje nelabai atsilieka nuo kitų ES šalių.
      Mano manymu, didžiausia bėda yra vadyboje. Ir ne stambaus verslo vadyboje, nes stambus verslas turi išteklių ir galimybių pasinaudoti gauti reikiamų žinių ir susitvarkyti savo vadyba ir procesus. Tuo tarpu SVV šioje kovoje pralošia. Daugiau apie tai galima rasti http://www.commonsense.lt/2008/08/14/smulkusis-verslas/ .

      • emigravimas.lt

        Tai tas ir linksmiausia, kad zmones nera tinginiai, firmu savininkai suinteresuoti tureti versla, lyg ir technologiskai neesame atsilike. Bet kazkodel vistiek efektyviai nedirbame. Tarsi bezdziones su kombainu.
        Zinoma problema vadybos ziniu trukume, kurios turi buti mokoma nuo mazu dienu ir net paprastas darbuotojas turi suprasti koks jis yra svarbus visai sistemai. Tik didesne svarba suteikciau aplinkai, kuria sukuria istatymai. Kazkodel Vokietyjoje “babajus” ikuria firmele, pvz klijuoti kristaliukus ant telefonu, pradzioje yra neapmokestinamas mokesciais iki tam tikros apyvartos, neveda buhalterijos, sedi dirba, uzdirba ir pramaitina visa savo seima. Ir valstybe patenkinta, kad nereikia jam pasalpos moketi ir taip pat po kazkiek laiko pradeda gauti i biudzeta pinigus. Lietuvoje realiai, nei vienas smulkus verslas be juodu pinigu paramos neisisilaiko.
        Pamirskit jus tas stambias imones, na bankrutuos Maxima kiek zmoniu bus atleista? 1000? 5000? Per siuos metus bankrutavo keliasdesimt tukstanciu smulkiu imoniu ir per tai atsirado virs 100 tukst nauju bedarbiu.

  15. Skaitytojas

    p. Emigravimui: nemaišykite sąvokų – aš jokiu būdu nesakiau, kad išgelbėjome nuo krizės (juolab aš) – aš tik sakau, kad p. Kubiliaus vyriausybė išgelbėjo Lietuvą nuo bankroto ir kartu išsaugojo fiskalinę nepriklausomybę. Krizė niekur nedingo (kiek pamenu, p. Kubilius ir nesako, kad krizės nėra, jis tik sako, kad išgelbėjo nuo katastrofos – bankroto). Dažnai p. Kubilius dabar tampa atpirkimo ožiu visiems, kurie ieško kaltų, tačiau nepažiūri į veidrodį (labai pasimestų turbūt, kai pasiklausčiau, kiek susitaupė per 2004-2008 m., kai buvo pakilimas). O kad Anglijoje lietuvis dirba daug kruopščiau – nieko keisto, nes žino, kad pirmas lėks iš darbo ir nebus, pas ką eiti – nei tėvų, nei giminių (kad ir kiek beaiškintumėnt, bendriniu atveju – emigrantas yra antraeilis ir visada pirmas lėks iš darbo). O kaip lietuviai “puikiai” dirbo bumo metais Lietuvoje – nuvažiuokite į Perkūnkiemį ar už BIG’o Vilniuje ir pamatysite tą puikų lietuvio statybininko darbą.
    p. Neriui: teko skaityti statistiką, kad Lietuva – tarp lyderių pasaulyje pagal laisvadienių skaičių :) Truputį prieštaringa? :)

    • tiesa pasakius, jau pasimečiau dėl ko diskutuojame – ar apie išgelbėjimą ? Manau, kad apie išgelbėjimą kitų sąskaita (ne valdininkijos) diskutuoti neverta, nes kiek suprantu, Skaitytojo požiūris (gal susijusi su partine ar darbine priklausomybe) yra labai jau kietas.
      Daugiau info apie statistiką šiuo klausimu http://racas.lt/neivykusi-vidine-devalvacija-viesajame-sektoriuje/
      http://vz.lt/2/straipsnis/2010/07/18/Viesuosius_rysius_skandina_statistika

      Bet gi visuomet galima įrodyti, kad duomenys, kurie netinka patvirtinti pozicijai yra neteisingi.

      Mano straipsnio tikslas buvo atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuvoje sukuriama pridėtinė vertė vienam darbuotojui yra N kartų mažesnė nei daugelyje ES šalių. Ir iš čia kyla dauguma bėdų (maži atlyginimai, mažai mokesčių, trūksta pinigu sveikatos priežiūrai, kultūrai ir tt.). Žinoma, visuomet galima veltis į skaičiavimo metodikos niuansus ir užsiiminėti šūdeliavimu. Bet kol Lietuvoje darbo efektyvumas neišaugs bet keletą kartų, tol sėdėsime ES ‘subinėje’ tiesiogine ir perkeltine prasme.

      • Mantoske

        Neriau, o pasivarginote kada biudžetą pažiūrėti? Račas, žinoma, teisus. Bet čia kalbama apie juokingą pyrago dalį. Liūto dalis – išmokos mums, Lietuvoms žmonėms. Vat todėl ir kyla Šimonytei noras “duoti į snukį”. Pavargsta tubūt žmogus kartoti tą patį per tą patį, kai nieks nenori girdėti realybės. Taigi sakė, išvaikom visą valdininkiją, tai kiek gali mažėti pajamų mokestis (kažkiek labai mažai)? Netikite, nu tai pasiskaičiuokite ir tada ginčykitės.

        O ką daryti, kad rytoj našumas būtų didesnis? Gal yra receptų? Tik nesakykite, kad reikia dar 15 Procesas LT projektų įsisavinti.

        Ir kodėl jeigu koks žmogus argumentuotai sako vienus ar kitus nepatinkančius dalykus, į jį iškart žiūrima paniekinimai ir apšaukiamas Kubiliaus patarėju? Skaitytojo požiūris argumentuotas, priešingai negu jūsų. Iš jūsų plaukia tik geri norai, bet ne receptai, deja. Nejaugi jūs taip ir savo paslaugas teikiate? Ach, viena smulkmena..su nacionalinio dydžio dalykais nedirbate…Ko gero biškį sunkiau nei lean čiaupų gamykloje (nenuvertinant lean poreikio čiaupų gamykloje).

      • Skaitytojas

        Pasirodo, yra sutinkančių su mano nuomone :) Norėčiau deklaruoti – tikrai nepriklausau jokiai partijai/nedirbu viešame sektoriuje ir neplanuoju artimiausiu metu to daryti. Ir nereiktų taip susierzinti, kad patraukiau per dantį truputį bei iškraipyti mano žodžių:
        1. Kaip jau minėjau, sutinku, kad efektyvumo trūksta, tik tai negali būti išsprendžiama valdžios – pritariau Jūsų straipsniui tiek, kiek tai liečia įmonių vadovus, ne valdžią; kažkodėl manoma, kad valdžia turi išspręsti viską, nežiūrint į veidrodį;
        2. Jau minėjau – manau, kad išlaidos turi grįžti į tų metų lygį, iki kurios krito pajamos, todėl leisti suprasti, kad aš teigiau „kad viską reikia taisyti ne valdininkijos sąskaita“ yra neteisingas ir iškreipia mano žodžius; beje, p. Račas irgi siūlo mažinti išlaidas;
        3. Kritikavau frazę „mokesčių intrigos“, kadangi ji, mano nuomone, neatspindi tikrovės ir yra neteisinga (žr. aukščiau, jei kas turi noro ir/ar laiko);
        4. Pateikiant nuorodas, vėl žongliruojama statistika, nežiūrint į visumą. Puslapyje http://www.stat.gov.lt/lt/news/view?id=8770 3 pav. matau, kad mokytojų atlyginimai (švietimas) kilo, bet tik apytiksliai iki vidurkio, šiek tiek krito sveikatos apsaugos srities atlyginimai – tos sritys, kur mažinimas paprastai neatliekamas dėl ir taip ilgai mažų buvusių atlyginimų (kaip visada – tai diskusijų objektas); tačiau srityje „viešasis valdymas ir gynyba, privalomasis socialinis draudimas“ vidutinis atlyginimas krito nuo 3.069 Lt iki 2.776, t.y. 9,5%! Dar pasiklausiu – jei pateikiate nuorodą į duomenis, tai gal galite pasakyti (aš nežinau), ar įvertina statistika tai, kad labai daug valstybinių įstaigų išleido žmones po savaitę ar dvi neapmokamų atostogų? Nes tai dar sudarytų papildomą faktinį atlyginimo mažėjimą nuo 1,9 iki 3,8 %; o tai yra virš 10% – daugiau nei privatus sektorius? Tai ar čia ir nėra tas paslaptingasis „valdininkijos“ atlyginimų kritimas, kurio visi taip ieško, tik nieks neranda? Jūsų pateiktas VŽ straipsnis labai atidžiai pastebi, kiek šios srities atlyginimas skiriasi nuo vidurkio, bet netikėtai pamiršta paminėti, kiek jis krito.

    • emigravimas.lt

      Dabartine Kubiliaus pozicija palyginciau buvo kortu namelis, atejo Kubilius su patarejais, ta namelis apgriove (nugriove nafig puse namo, nes konsultantai pamane, kad tai butina, uzdejo pora papildomu kortu ant valstybinio sektoriaus ir stambiu imoniu, kad butu tvirciau), tipo jei paliksim kaip buvo, tai kas nors pajudines stala ji visai nugriaus. Tada kazkas is tikro pajudino stala (galbut ne taip stipriai kaip buvo tiketasi), namelis is tikro siek tiek nukentejo. Taciau dabar visa situacija pateikiama “Ziurekit, mes zinoma pridareme klaidu, bet jei mes nebutume griove, is namelio isvis nieko nebutu like”… Nors is tikro mes nezinome kokie nuostoliai butu buve, jei namelis nebutu liestas. Galbut reikejo tik pradeti taupyti, o ne didinti mokescius?
      Ziuriu kaip Kubilius visa mokesciu nasta uzdeda ant paprasto zmogaus, taip jus uzdedat visa statybos broka ant murininko. Na gerai zmogus padejo kreivai plyta, suprantama jis norejo greiciau namo, suprantama brigadininka vercia greiciau priduoti pastata, suprantama direktorius nori greiciau stumti visus butus Bet juk Lietuvoje yra tiek instituciju kontroliuojanciu statybas, isdavinejanciu sertifikatus ir t.t. Pasirodo si sistema visiskai neveikia? Ar irgi sakysite “o jus isivaizduojate kas butu, jei ju nebutu?” Na kad jos yra irgi neduoda jokio efektyvumo (kaip matote pagal rezultatus uz BIG’o).
      Beje laisvadienius ne patys zmones prieme.
      Anyway, gryztam prie darbo efektyvumo. Siame procese valstybe dalyvauja tiesiogiai ir nuo mazu dienu. Visu pirma per svietimo sistema mokindama busima staliu/inzinieriu/statybininka ir t.t. Visu antra per aplinkos sudaryma. Jei firma visus savo resursus skirs mokesciams ir isgyvenimui, tai tada apie kokia vadybos sistema mes kalbame? NND – NeNuDvesk? :)

      • Skaitytojas

        Na va matot, teisinat statybininką, kuris išdūrė vargšą pirkėją. O nereikėtų. Atsakomybės nukėlimas kitam, kažkokiai institucijai, t.y. valdžiai, tik ne sau. Tipo, jei mane išdurs, tai vargšas statybininkas, o valdžia kalta.Lygiai tai pačiai galėčiau sakyti – na, vargšas vadybininkas, nori namo, tingi mokintis, tai ir gaunas šnipštas. Esmė – ne vadybos žinios, o požiūris į darbą. Ir valdžia čia nieko nepakeis. O mokslų – tikrai pasirinkimas didelis, ir viskas prasideda ne nuo mokyklos, o nuo tėvų auklėjimo, kad vaikas nebūtų veltėdis ir atsakingai žiūrėtų į darbą, ir ne valdžią čia reikia kaltinti dėl to. Su atsakomybe ir efektyvumas atsirastų, nes jis paremtas darbo laiku padarymu, ir tada žmogus pats stengtųsi efektyviau dirbti.
        Dėl mokesčių – visi kritikuojate mokesčius, o žinote jų naštą JK, Danijoje, Skandinavijos šalyse ir t.t? Abejoju. Jeigu nežinote – LT mokesčių pajamos kaip dalis nuo BVP yra iš mažesnių ES (mažiau tik rumunai surenka), sudaro mažiau kaip 30 proc. pagal Eurostato duomenis (http://en.wikipedia.org/wiki/List_of_countries_by_tax_revenue_as_percentage_of_GDP), taip kad nėr ko skųstis. Ar norite gyventi kaip rumunai? Beje, kiek žinau, įmonės iki 100 tūkst. Lt irgi turi mokestinių lengvatų. Kodėl to neminite? O JAV federalinę ir mokesčių sistemą? Paskaitykite mano ankstesnius komentarus.
        Kritikuojate p. Kubilių: pateiksiu situaciją dar kartą – deficitas – 10 mlrd. Lt ir virš, skolintis kol kas gali už 14 proc. palūkanų, kol skolina. Situaciją reikia spręsti itin skubiai, nes po Lehman bankroto rinkos beveik užsidarė (beje, Latvijoje trumpalaikės palūkanos praeitą vasarą buvo pasiekę netoli 30 proc.). Ką būtumėt pasiūlęs daryti:
        a. Bankruoti ir devalvuoti visų žmonių, kurie taupė, t.y. elgėsi teisingai, indėlius bei padidinti visų, kurie pasiėmė paskolas eurais, skolas? Mokėti nuvertėjusias pensijas ir išmokas?
        b. Eiti į TVF ir prarasti fiskalinę nepriklausomybę, stipriai mažinti išlaidas, didinti mokesčius kaip Latvijoje ar dabar Graikijoje?
        c. Padidinti PVM 3 proc., pakelti akciją cigaretėms ir alkoholiui (kaip ir turėtų būti, nes tie, kas rūko, dar suryja sveikatos pinigus) ir kurui?
        Verkiate, nors iš tikro eiliniam žmogui mokesčiai daug nepadidėjo, tik PVM 3 proc. ir kuras (cigarečių ir alkoholio akcizų didinimo nelaikau blogybe). Tą patį dabar daro JK, Graikija, Airija, Ispanija, Portugalija etc. Tai gal vis dėl to teisingai p. Kubilius elgėsi, jei netikėtai kitos šalys pradeda elgtis taip pat? Ar čia tik LT valdžia kalta, o kitos šalys daro tą patį, tačiau gudrios?

  16. Gerbiamieji Skaitytojau ir Mantoske, dar kartą norėčiau grįžti prie problemos. Kažkodėl tai nukrypote nuo įrašo temos.
    ‘Ne apie didvyrius daina ir jų garbingą kelią’ (S.Nėris). Mano įrašo tema apie Lietuvos įmonių (ir viešų organizacijų) efektyvumą.
    Tiek LEAN, 6-Sigmos, Apribojimų teorija prieš pradedant spręsti bet kokią problemą (nepaisant apimties – ar tai būtų čiaupų gamykla ar nacionalinės apimties objektas), rekomenduoja nustatyti ar tai yra TA problema, kurią verta spręsti.
    Tačiau gerbiamieji, jūs gi bandote įrodyti:
    – kad efetyvumas Lietuvoje fantastinis
    – kad aš parasčiausiai nesuprantu nieko statistiniuose duomenyse
    – kad konservatoriai išgelbėjo Lietuvą (kaip tai susiję su efektyvumu ?)
    – kad efektyvumas tai išvis ne problema, nes aš nepateikiau sprendimo (ar tai nėra prieštaravimas – juk kam spresti tai, kas nėra problema ?)

    Bet kam teikti sprendimą, jei anot jūsų tai ne problema ?
    Jei visi sutarsime, kad efektyvumas (ar jo stoka) Lietuvoje yra viena kertinių problemų, tuomet tikrai rasime sprendimą. Aš manau, kad per mėnesį tikrai rastume sprendimą tai problemai. Nes turime patirties ir nacionalinio dydžio problemų sprendimui (ne tik čiaupų gamyklos).

    Taigi, klausimai lieka tie patys –
    1. Ar statistika meluoja ir mes esame nerealiai efektyvūs ar visgi Lietuvos įmonių efektyvumas (ypač SVV) ‘sucks’ ?
    2. Ar prastas efektyvumas yra viena iš esminių priežasčių sąlygojančių kitas neigiamas pasėkmes ?

    Kol nesutarėme dėl problemos, kad ieškoti sprendimo ?

    • Skaitytojas

      Atsakau į visus p. Neriaus komentarus. Kaip ir Mantoske minėjo, aš neneigiu, kad trūksta efektyvumo ir neteigiu, kad mažas efektyvumas nėra problema (vėlgi, noriu paprašyti – jei atsakote ir perafrazuojate, skaitykite, prašau, atidžiau ir neinterpretuokite selektyviai frazių, išimtų iš konteksto, nes neteisingai atspindima tai, ką turėjau omeny). Tik norėjau padiskutuoti apie tai, kad jūs, mano nuomone, netinkamai adresuojate kritiką valdžiai dėl efektyvumo. Jūs pats kritikuojate valdžią, kad neskatina efektyvumo, o paskui teigiate, kad mano komentarai neatitinka straipsnio temos, kai prieštarauju jūsų kritikai (juk frazių „valdžiažmogiai“, “knaisiojamasis po pustuštį biudžetą” ar „mokesčių intrigos“ autorystė priklauso jums šiame straipsnyje)? Juk ir rašiau komentaruose, kad būtent tai mane ir paskatino komentuoti. Bet gal iš tikro, kaip siūlote, bandykime identifikuoti problemą ir negrįžtame prie valdžios?
      Pereikime prie jūsų siūlomų teorijų spręsti efektyvumui. Sakote, kad SVV padėtų visos tos LEAN, apribojimų ir panašios teorijos. Manau, kad tai yra absurdas. SVV visos šitos teorijos nieko vertos. Savo įmonės puslapyje pateikiate pavyzdžius – Boeing, Motorola, Ford įmones, kurios SVV visiškai neįdomios, nes yra „multinational“ gigantai, kurių veikimo principas ir verslo organizavimas yra iš esmės skirtingas ir negali būti taikomas SVV. Kodėl neminite, prie ko LEAN teorija privedė Toyota, jos kūrėją? Kodėl neminite, kad Boeing, didindama efektyvumą, „outsoursino“ 787 Dreamliner kūrimą subrangovams ir projektas su pristatymais vėluoja jau virš dviejų metų (nors jūsų įmonės puslapyje teigiama, kad pristatymo laiku rodiklis pasiekė 100% lygį ir ši įmonė pavyzdinė)? (šaltinis – Wikipedia). O viso to rezultatas? Kaip rašo, planuojami 2.5 mlrd. USD nurašymai, susiję su šio projekto vystymu, o kur dar neuždirbtos pajamos? O kas jiems pasiūlė tokį proceso valdymą? Jūsų įmonės puslapyje teigiama, kad „apribojimų teorija – visuotinė teorija, teigianti, kad kiekviena sistema privalo turėti bent vieną apribojimą, o įmonės pagrindinis tikslas – uždirbti pinigus“. O kada buvo kitaip? O kada buvo neaišku, kad butelio kakliukas yra siauriausia jo vieta? Gal visos sistemos prieš tai buvo be apribojimų ir visi steigė UAB‘us labdarai? Tai čia jau tos teorijos toks gudrumas, kad pateikia akivaizdžius faktus kaip visuotinę teoriją? Tai gal vis dėl to jūsų siūlomos teorijos nėra tokios geros ir iš tikro nekuria pridėtinės vertės? Ir kodėl jūs darote prielaidą, kad būtent SVV yra neefektyvios?
      Problemos identifikavimas (pabrėžiu – šios diskusijos kontekste). Man atrodo priešingai – kad būtent kai kurios vidutinės ar didelės įmonės gali būti neefektyvios, kurios jau turi biurokratinį aparatą ar didelę gamyklą ir kur pradeda pūstis etatais. Ten ir reikia ieškoti efektyvumo, kur galbūt ir būtų galima taikyti jūsų minimas teorijas iki tam tikro lygio, kurios spręstų atskirų įmonių, o ne valstybės problemas. Manau, kad pagrindinė SVV problema yra ta, kad, pirma, vidutinis LT pilietis bijo steigti verslą, o antra, išdrįsus ir įkūrus savo verslą, trūksta ne žinių apie efektyvumo didinimą taikant abejotinos naudos teorijas, o paprastų žinių apie finansų, likvidumo ir rizikos valdymą, biudžetavimo procesą (kaip, beje, ir daugeliui lietuvių asmeniniame gyvenime), ar klasikinių vadybos žinių, ar marketingo žinių apie pardavimo kanalų suradimą, prekės pozicionavimą, kokybės valdymą, klientų aptarnavimo kokybės valdymą ir etc. Kita problema, mano nuomone, yra aprašyta čia: http://www.delfi.lt/news/daily/Health/pries-sodros-patikrinima-pagijo-kas-antras-ligonis.d?id=34648329 – elementarus mokesčių mokėtojų pinigų pasisavinimas. Tai gal problemos iš tikro yra tokios? Ir tikrai nemanau, kad efektyvumas yra vienintelė esminė problema, kuri lemia visas kitas (makroekonominiu požiūriu toks supaprastinamas yra neleistinas, juolab, norėčiau paminėti, makroekonominių problemų neįmanoma, pabrėžiu, neįmanoma išspręsti per mėnesį, kaip jūs teigiate, nes sprendimų pasekmės paprastai matomos tikrai ne po vieno ketvirčio, o problema neišspręsta tol, kol nepamatytos, neįvertintos ir neištaisytos problemos sprendimo pasekmės – tik jau nesakykite, kad viską išsprendžiate iš pirmo karto, ne tik aš, bet niekas nepatikės, net ir, pvz., centrinių bankų vadovai, kurie paprastai patys gerai nežino, kas vyksta makrekonomikoje ir priima sprendimus apgraibomis).
      Jūs analizuojate skaičių, kuris rodo (jei neklystu dėl jo nustatymo metodo) pridėtinės vertės pokytį. Kaip jau minėjau (rodos, ne tik aš) – jis yra lemiamas ir BVP dydžio ir dar priklauso nuo to, kokį antkainį taikysi (ne veltui vadinasi pridėtinė vertė). Pvz., ar jūs galite taikyti tuos pačius įkainius ir antkainius kaip Makinzis ar Accenture? Ne? Tai gal jūsų verslui reikia efektyvumo ir jus reikia pakonsultuoti, nes jūsų kuriama pridėtinė vertė nesiekia tarptautinės korporacijos kuriamos pridėtinės vertės?

      • Skaitytojas: “Jūsų įmonės puslapyje teigiama, kad „apribojimų teorija – visuotinė teorija, teigianti, kad kiekviena sistema privalo turėti bent vieną apribojimą, o įmonės pagrindinis tikslas – uždirbti pinigus“. O kada buvo kitaip? O kada buvo neaišku, kad butelio kakliukas yra siauriausia jo vieta? Gal visos sistemos prieš tai buvo be apribojimų ir visi steigė UAB‘us labdarai? Tai čia jau tos teorijos toks gudrumas, kad pateikia akivaizdžius faktus kaip visuotinę teoriją?”

        Jei jau prakalbom apie apribojimų teoriją kaip tokią, tai leiskit paklausti, kuo gudri yra fizika (kaip mokslas)? Juk fizika pateikia akivaizdžius faktus. Tai gal spjaukim į ją?

        O apribojimų teorijos pagrindinė mintis yra ne butelio kakliukas, apie kurį visi girdėjo viena ausim, bet fokusavimasis.

        • Skaitytojas

          Na, iš aprašymo to nemačiau – čia buvo copy paste:) Tai gal geriau būtų ir parašyti taip? :) Ir fizika – gal ne visai tinkamas pavyzdys, nes ne vien akivaizdžius faktus pateikia. Abejoju, ar XIV a. Niutono dėsniai buvo akivaizdūs. O vėliau įrodyta, kad jie nėra absoliutūs. Kvantinė fizika, reliatyvumo, stygų teorijos, tamsioji masė, “dieviškoji” dalelė, visatos begališkumas, laiko/gravitacijos sąryšis – tikrai neakivaizdūs faktai, o tik teorijos.
          Beje, čia tik vienas sakinys iš konteksto :) Mano komentaro idėja buvo ne ta, turbūt sutiksite?

        • Mantoske

          Nu jau čia įžeidimas fizikos mokslui. Palyginot putpelės kiaušinį su dangoraižiu, jei vaizdžiai išsireikšti :). Turbūt paties draugavimas (arba ne :) ) bagėsi aplinkos pažinimo pamokose…

          Laiko susitraukimas didėjant greičiui labai akivaizdu, ar ne?

          Ech, žydrųjų vandenynų konsultantai…Per mėnesį efektyvumą valstybės mastu padidinsit…:D

        • Skaitytojui – norėčiau patarimo: kaip su jumis diskutuoti “neištraukiant minčių iš konteksto” ir bandant “atspėti komentaro idėją”, kai komentaras susideda iš ~700 žodžių?

      • Tiek prirašyta, kad jau tikrai pasimečiau… Dėl ko mes nesutariame ?
        Kiek suprantu, dėl prasto efektyvumo lyg ir sutarėme ?
        Dabar reikia sutarti, ar tai ta problema, nuo kurios išsprendimo daug kas pasikeis ?
        Ir tik tuomet diskutuosime apie tai kaip ir kas tą problemą turi/gali spręsti. Jei (anot jūsų) ši vyriausybė per keletą mėnesių sugebėjo suvaldyti situacij ir išgelbėti Lietuvą nuo ‘kracho’, tai jau tokią problemą, kaip efektyvumo didinimas tikrai išspręs greitai :)

        O dėl TOC/Lean/6Sigma metodikų rezultatyvumo visiškai beprasmiška diskusija, net tai įrodyta (realiais taikymais) tiek SVV tiek ir stambiose įmonėse. Tiek ir Lietuvoje, tiek kitose pasaulio šalyse.

        P.S. O dėl mūsų kainų palyginimo su kitais konsultantais – mūsų kainos tikrai ne mažesnės, o sukurta pridėtinė vertė vienam darbuotojui tikrai lenkia paminėtų kompanijų vidurkį.

        • Mantoske

          Tai nepasimeskit (arba neapsimeskit šlanga), o atidžiai paskaitykit diskusijos eigą.

          O šiaip pabaigai diskusijos (Kaip Paksas sakė – pasakiau, ką norėjau pasakyti), susidarė įspūdis, kad esat apsirgę didybės manija ir užsiciklinę ant selinimo. Tiesa, geras seilas įtiki savo pardavinėjamo dalyko puikumu.

        • Skaitytojas

          Na, aš ir baigsiu diskusiją. Teiginys, kad jūsų kainos prilygsta McKinsey ar Accenture – labai jau drįsčiau abejoti, galbūt jūs nežinote apie jas? Turbūt ir jūsų apyvartos viršija miliardus eurų ir jūs konsultuojate multinational korporacijas :) :) :)
          Ir aš tikrai nesutikau su jumis ir pagrindžiau argumentais:
          1. Teiginiais apie “mokesčių intrigas” ir pan.;
          2. Kad vyriausybė išspręs ar gali išspręsti atskirų įmonių efektyvumo problemą (maišoma makro ir mikro lygmenys);
          3. Kad visos šitos teorijos visais atvejais padeda verslui, ypač SVV;
          4. Kad našumo, kurį taip mandrai vartėte pagrįsti savo teorijų naudą, rodiklis nepagrindžia jūsų teorijų naudingumo ir neatspindi atskirų įmonių efektyvumo.
          Pabaigai, jei nežinote – LEAN manufacturing lėmė, kad Toyota taip standartizavo savo produkciją ir “suplonino” visus procesus, kad viena klaida lėmė kelių milijonų automobilių atšaukimą remontui ir sugadintąreputaciją JAV dėl kokybės, kuri buvo kuriama n metų. Tai kur matote šitos teorijos naudą? Juk realiai pritaikyta? Tas pats ir Boeing atveju. Pagrindžiau netgi skaičiais jų “naudą”.
          Neišgirdau nei vieno argumento, pagrįsto fakto, tik įvairius teiginius, kad kažkokia teorija veiksminga, kad valdžia kalta dėl visko ir nuoskaudą, kad užrišo pinigų švaistymą kažkokių teorijų įgyvendinimui.

  17. Mantoske

    Nagi nagi, ir kurioji gi vietoje “bandau įrodyti fantastinį efektyvumą”? Atsakau – nėra tokios vietos. Greičiau priešingai. Skirtumas, kad jūs manote, kad Batia Kubilius ir Baba Šimonytė kalti. O aš gi manau, kaip ir Skaitytojas, kad tai išskirtinai įmonių akcininkų, vadovybės ir kažkiek personalo bėdos.

    Rimta problema, kad ieškoma netikrų kaltininkų (valdžia) ir tai nukreipia dėmesį nuo tikrųjų problemų. O čia jūs ir teisingai nurodot – efektyvumas ir konkurencingumas.

    Tarkim sutariam dėl problemos. Dabar jau galite ieškoti sprendimo. Ir patys gi esat bendravę su Ūkio ministerija. Ir mano kukliomis žiniomis, ši Vyriausybė, kaip nei viena kita, bent jau pasistengia išklausyti. Jei tik jūs galvojat, kad čia valdžios galiose…

    • Man netinka ‘tarkime’. Juolab, kad čia buvo ne vienas komentaras (ernestinis, Modestas, Mauras, skaitytojas) apie tai, kad ‘labai paviršutiniškai pažiūrėta į efektyvumo rodiklį ir jo skaičiavimą’.
      Kadangi tokių daug, tai reikia tęsti diskusiją:
      1. Ar statistika meluoja ir mes esame nerealiai efektyvūs ar visgi Lietuvos įmonių efektyvumas (ypač SVV) ’sucks’ ?
      2. Ar prastas efektyvumas yra viena iš esminių priežasčių sąlygojančių kitas neigiamas pasėkmes ?

  18. Mantoske

    Aš neturiu sau atsakymo, kodėl turtingos šalys yra turtingos, o neturtingos yra neturtingos. Juk iš esmės toks ir yra klausimas. Ar tai vien tik efektyvumo klausimas? Todėl ir “tarkime”.

    Ar galima nuo rytdienos visiems pajamas dauginti iš 5 ir gyventi 5 kart geriau (kaip Liuksemburge)? Negalima, nes prekių ir paslaugų kainos irgi turės daugintis iš 5. O jos negali daugintis, nes (1) yra pasaulinės kainos, (2) nepajusim padidėjusių pajamų naudos. Tai ar čia ir yra tas užkoduotas poreikis didinti efektyvumą, ar čia dar kitos dedamosios prisideda? Keisčiausia, kad pažiūrėjus, kaip dirba kai kurie partneriai turtingose šalyse, jiems slėptis po lapais lyginant įvarius darbo organizavimo aspektus, įskaitant dabuotojų efektyvumą. Žiūrint buhaletriškai – taip, jie labai efektyvūs, nes chargina mūsų akimis didžiulius pinigus. Ir jiems moka.

    Jei atrastumėte kaip per trumpą laiką (na gerai, tegu ir ilgą) padidinti efektyvumą, ir taip šalį ar bendruomenę padaryti turtinga, Nobelio ekonomikos premija garantuota. Nekalbant jau apie Vytauto Didžiojo ordiną su aukso grandine. (http://lt.wikipedia.org/wiki/Vytauto_Didžiojo_ordinas_su_aukso_grandine)

    Galvoju, kad nežinote ir nerasite.

    P. S. Statistika nemeluoja. Statistiska yra skaičiai. Skaičiai negali meluoti. Klausimas, ar suvokiame ką tas skaičius iš tiesų reiškia.

    • 1. Sprendimą galima rasti. Jis nėra labai sudėtingas. Tik ar kas nors jį įgyvendins, jei tie, kurie turi įgyvendinti, nemanys kad tai ir yra TA problema. Todėl ir noriu pirmiausiai susitarti, kas gi yra esminė problema.
      2. Efektyvumas – šiektiek daugiau nei tik kaina…

    • ernestinis

      Galima paziureti i efektyvuma ir is kito tasko:
      Jeigu efektyvumas – su mazesniais resursais atlikti daugiau, tuomet:
      Suteikti paslauga mazesniais kastais – efektyvu.
      Pirkti paslauga pigiau nei pas brangesnius konkurentus – efektyvu.
      Konkurencija – efektyvu, bet neleidzia nulupti didesnio pinigo.

      Didesnius pinigus nulupti leidzia konkurencijos nebuvimas.

      Ta proga matau kazkokia priestara savokoje efektyvu. Kita vertus labai patogi savoka demagogams.
      Isivaizduoji, turi prasta statistika – o juk kuriuo nors atzvilgiu ji visviena rodis kuri nors efektyvuma. Tad “patoguji” ir passimam.

  19. Jeigu Lietuva per nepilnus 3 metus sugebėjo atgauti Nepriklausomybę ir išsivaduoti iš CCCP pančių. Nors tuomet dauguma tai laikė utopija ir neįmanomu dalyku ir tt. Bet kai tai tapo daugumos svarbiu tikslu, tai rezultatas buvo pasiektas.
    Manau, kad istorijoje galima rasti N pavyzdžių apie sufokusuotų pastangų jėgą. Todėl aš įsitikinęs, kad sutvarkyti efektyvumą nebūtų bėdų. Gal ne per tris mėnesius, bet per metus-pusantrų… Bet vėlgi – ar čia turėtų būti fokusavimasis ?

  20. Skaitytojas

    Nesusilaikiau nekomentavęs, nors žadėjau. Apie kokius 3 metus kalbate? Istorijos žinios šlubuoja? Pasiskaityke istoriją, kiek per 50 m. žmonių buvo pasodinta į kalėjimą ir/ar nukankinta, kiek išvežta į Sibirą per kiek laiko. Okupacija prasidėjo II pasaulinio karo metais ir truko 50 m. Bandymai priešintis režimai tęsėsi ilgą laiką, ir tik 9 dešimtečio pabaigoje, kai politinės ir ekonominės aplinkybės leido, buvo sugebėta atsiskirti, nes Sovietų sąjunga buvo ant žlugimo ribos. Pasiskaitykite istoriją: http://en.wikipedia.org/wiki/Soviet_Union

  21. emigravimas.lt

    Taaaaip liudnas vaizdas, niekas nezino kodel mes dirbame neefektyviai. Jei jau konsultantu konsultantai to nezino, tada ka sakyti apie firmos direktoriu. Vieni kaltina tingius zmones, kuriu tevai neismokino dirbti (dazniausiai direktoriai ir kita valdzia), kiti kaltina valdzia (na gerai, tame tarpe ir as), kad nesugebama sukurti palankiu salygu smulkiam verslui atsirasti ir augti. Taip, tevai man kale visokias zinias i galva (nebuk tinginys, apsileides, daryk kaip sau ir t.t.), bet niekada nesake – dirbk efektyviai. Valdzia ant tiek uzsiemusi savo makroekonomika, kad realiai neisivaizduoja kas darosi ten, kur gimsta pinigai, t.y. nedideleje firmele, kurioje prie stakliu zmogus gamina produkta. Gerai kad sutariate, jog efektyvumas Lietuvoje realy sucks… Kelios paprastu paprasciausios priezastys:
    zmogus nenori dirbti, nes gauna minimuma. Koks efektyvumas jei tu gauni alga, isleidi mokesciams ir maistui ir tu menesio 10 diena sedi be litu? Pabandykit jus pragyventi menesi uz 1500lt, saziningai sumokekit mokescius ir tada pasilikit pinigu kurui bei kitoms islaidoms. Ir nepamirskite sypsotis.
    Firmu direktoriai del mazo efektyvumo kaltina darbuotojus. Siaip logiska, kad negalima finansiskai motyvuoti zmoniu, kurie dirba neefektyviai, bet tai panasu i uzburta rata. Kodel nera efektyvumo? Nes mazai uzdirbam. Kodel mazai uzdirbat? Todel kad nera efektyvumo. Atrodytu viskas paprasta, darbuotojai karta susiima ir ivykdo visus planus 200 procentu. Atrodytu ir algos turetu tada kilti… Deja dazniausiai viskas buna nurasoma, o algos geriausiu atveju padideja keliais procentais (as tai pavadinciau lietuvio sindromu).
    Valdzios pozicija isvis juokinga – mes ne prie ko. Mes tik kaip turgaus stogas, atvarom kas menesi susirinkti “babkiu”. Tik pamirstama, kad jei jau valdzia ne prie ko, tai nereikejo ir geriausiose turgaus vietose susodinti savo giminiu/draugu/pazystamu.
    Anyway, paprastas zmogus emigruoja ir ten dirba su super duper efektyvumu. Firmos direktoriai suka nemazus kiekius juodu pinigu. Valdzia kaip visada ne prie ko. O efektyvumo kaip nebuvo, taip ir nebus…

    • yra tie efektyvumo kėlimo metodai, seniai išbandyti tūkstančiuose įvairiausio dydžio įmonių. Kas nusprendžia šią problemą spręsti, ją išsprendžia. Ir per pakankamai trumpą laikotarpį. Bet į tai reikia sufokusuoti pastangas. O tam reikia, kad dauguma žmonių norėtų tą problemą išspręsti.

      • Mauras

        …Tad nieko keisto, kad, krentant BVP, krenta ir našumas (ir diskusija praranda prasmę, nes kažin ar galima čia taip plačiai išdiskutuotą našumą suvesti į įmonių procesų efektyvumą, kaip tai bandoma padaryti straipsnyje, nes šis dydis, mano nuomone, rodo visai ką kitą).
        Skaitytojau, būtent tai ir noriu pasakyti.

        Neriau, esi iš esmės teisus, kad efektyvumas plačiąja prasme Lietuvoje neaukštas lyginant su senosiomis vakarų šalimis; teisus ir dėl vienos priemonės šventoje valdžios kovoje su nuosmukiu (sudaryti motyvaciją verslui ne mažinti, o dauginti darbo vietų, bet jei jau kalbėti apie fokusą, IMHO pirmiausia valdžiai reikia nustoti švaistyti pinigus, pagaliau pradėti vertinti projektų kaštus-naudą bei įsivesti ES lėšų pasisavinimo kontrolę, ir atidaryti rinkas/sureguliuoti oligopolijas, ką straipsnis nutyli), bet neteisus dėl tikslo (darbo vietos svarbios pirmiausia dėl socialinių ir biudžeto, o ne BVP ar dar kokių nesunkiai prognozuojamų efektyvesnio gaminimo į sandėlį pasekmių) ir dėl to, ką gali pasiekti efektyvindamas veiklą, ir kur to efektyvinimo ribos.

        IMHO, logikos klaidos pakeliui bent dvi: našumas – išvestinis iš BVP dydis, o Nerius/galvazmogupuosia juo remiasi kaip rodikliu, lyg jis pats savaime būtų objektyviai pamatuojamas, priklausytų tik nuo mikroaplinkos ir nulemtų BVP. Prie viso to prisideda keistas įtikėjimas, kad įmonės masto gamybinė logika, kuria pagrįsta visa TOC ideologija, gali būti užmauta ant globalios finansų rinkos įtakojamos kintančios paklausos-pasiūlos ir ką nors joje pakeisti. Deja, iš esmės pakeisti kritusioje paklausoje gali tik pinigų masės injekcijos (ką valdžia ir daro, tačiau poveikis trumpalaikis), esminio konkurencinio pranašumo įgijimas (mūsų atveju tiek inovacijos, tiek vidinė devalvacija) ar vartotojų/pirkėjų nuotaikos rinkose, jei jų didžioji masė vėl pradėtų lengvai leisti pinigus (pastebėjimas – lengviausiai leidžiami svetimi pinigai, todėl tam reikalinga atgaivinti kredito emisiją).

        p.s. Dar kiek stebina Neriaus ir emigracijos populiarintojo/-os įsitikinimas, kad verslo, realiai sukuriančio vertę, efektyvumu turėtų rūpintis valdžia. Ar ne per daug motiniškos globos verslui reikalaujame, ponai? Jei pats verslas nemato kaip suefektyvėti, nejau manote kad valdžia pamatys? Tokiu keliu eidami, galime užsibrėžti kokį didesnį socialistinį tikslą, pvz. kad Lietuvoje nebūtų nė vieno bankroto.

  22. Petras

    Matau , kad vyksta diskusija, apie tai, ko visškai neišmano. Vienas dalykas, kad
    ir Lietuvoje , butų viskas padaryta, kad butų galima pasiekti kuo aukštesnį gamybos našumą, vistiek , tai pasiekti Lietuvoje neįmanoma,nes Lietuvos ekonomiką valdo ne ekonoiniai desniai, o politikai.Įstartymų pagelba jie sudaro palankias sąlygas toms ekonomikos sritim, arba įmonėn kuriose jie turi įnteresą.Kaip, pvz Lietuvoje didžiausia inflecija, kainos kyla, o litas stabilus, kadangi, tai palankų įmportui.Ir jus galite diskutuoti, apie pridedamają vertę fokusavimą, bus taip ,kaip norės politikai, tksliau , kai norės KLANAS,kuris valdo Lietuvą.

  23. […] ką mes rašėme ne kartą ir ne […]

Jūsų komentaras