Lie 02 2010
Daugiau ar mažiau perskirstyti?
O jeigu tikrai reikia daugiau BVP perskirstyti per valstybės valdymo aparatą? O gal nereikia? Hamletiškas klausimas. Tik kaip visada, ne mums vieniems galvą skaudą. Ir toks klausimas užduodamas visame pasaulyje. Taigi pasaulis siūlo paprastą atsakymą. Malonaus žiūrėjimo.
Įvertinkite šį įrašą:
(įvertinimas +2, balsavo 2 skaitytojai
Loading ...Šio įrašo peržiūrų internete skaičius: 1,874 (taip pat galite skaityti per RSS)
Manau, kad viena iš didžiausių mūsų laikų problemų yra būtent ta, kad žmonės bando „mokytis“ ekonomikos (ir ne tik jos) iš youtube filmukų, o ne iš vadovėlių ar mokslinių straipsnių
Įdomus pastebėjimas, kad libertarams tai kažkodėl ypatingai būdinga.
[Atsakyti]
Nerius atsakymas:
Liepa 2nd, 2010, 12:56
o kuo youtube kaip kanalas blogesnis už knygas ?
Taip reikia suprasti, jei koks Prof. Smitas parašo straipsnį, tai ten tiesa, o jei jis tą straipsnį įkalba ir publikuoja youtube, tuomet tos pačios žinios neturi jokios vertės ?
[Atsakyti]
ghoul atsakymas:
Liepa 2nd, 2010, 23:15
Teoriškai, žinoma, galima sukurti filmuką, kuriame bus išdėstoma visa vadovėlio medžiaga (nors jei medžiaga bent kiek rimtesnė ir sudėtingesnė, tokia pateikimo forma bus nepaprastai nepatogi). Tačiau realybėje (įskaitant ir šį konkretų atvejį) paprastai filmukuose pateikiama daug vienpusiškos demagogijos ir nulis pagrindimo.
Aš va galiu užduoti kelis klausimus, kurie atėjo į galvą tiesiog peržiūrėjus filmuką ir net per daug ilgai nemąsčius:
1. Kaip buvo surastas tas „optimalus valdžios sektoriaus dydis“ ir ar tikrai nustatytas priežastinis (ne vien tik koreliacinis) ryšys?
2. Ar šis dydis universalus bei nepriklauso nuo valstybės ekonominio ir socialinio išsivystymo, politinės bei geografinės padėties, demografinės sudėties, socialinės nelygybės ir t. t.?
3. Ar maksimalus ekonominis augimas, jei būtent valdžios išlaidų dydis tikrai jį nulemia, nesukelia jokių šalutinių efektų (pvz., didėjančios socialinės nelygybės, blogesnių gyvenimo kokybės rodiklių ir t. t.)?
4. Ar tikrai šis dydis yra statiškas, o gal ankstesnių periodų valdžios išlaidos daro įtaką optimaliam dabartinio periodo valdžios išlaidų dydžiui?
Nė vienas šių klausimų filmuke ne tik kad neatsakytas, jie net nenagrinėti.
Aš negaliu tvirtai teigti, kad Rahn kreivė yra pagrįsta ar nepagrįsta. Pateikta informacija absoliučiai neleidžia to įvertinti (žinoma, jei vertini ją kritiškai, o ne priimi aklai).
Mokslinį straipsnį, kuriame būtų pateikta tokia medžiaga ir tiek argumentacijos, mokslinė bendruomenė tiesiog užjuoktų. Ar tiksliau, jo nė nepastebėtų, nes jis neatitiktų jokių reikalavimų. Tuo tarpu youtube galima publikuoti bet ką. Va čia ir yra esminis atsakymas, kodėl skiriasi youtube ir mokslinėje literatūroje pateikiamos informacijos vertė.
[Atsakyti]
audrius atsakymas:
Liepa 3rd, 2010, 08:00
Kaip gerai pastebejote, jeigu tik perskaicius klausimus bandyti atsakyti, tai atsakymai gautusi juokingi. Nors kiekviename juokelyje yra dalis tiesos.
1. Siaip tai visas ekonomikos mokslas remiasi koreliacijomis. Taip ir nera atsakyta, kiek padides salies BVP, pakeitus vienu procentiniu punktu palukanu normai. Nu zinom, kad rysis yra, bet kokio dydzio tai jau kitas klausimas. Todel ir cia pateiktas mazdaug teisybes rezys 15-25%. Galima tiketi, o galima bandyti ir paziureti, kas gausis.
2. Greiciausiai priklauso. Bet nejaugi manote, kad valdymo sistema per paskutinius 1000 metu evoliucianavo 100 kartu. Nieko panasaus, romenai irgi sprende tokias pacias problemas, tokiom paciom priemonem. Nu ir rezultatai vienodi.
3. Cia manau, kad is vienu nepamatuojamu rodikliu persimetam i kitus. Kaip ismatuoti socialine nelygybe? Ir kada ji yra gera, o kada bloga? Manau, kad galim atidaryti nauja diskusiju puslapi, bet atvirai mano nuomone socialine nelygybe priklauso labiau nuo visuomenes, o ne nuo valstybes valdymo.
4. Nieko pasaulyje nera statisko, viskas kas statiska yra mire.
Bet kokiu atveju filmukas sukuria gera mita kuriuo norime tiketi, nes nieko kito geriau niekas nepasiule. Cia panasiai, kaip su pasiulos ir paklausos kreive. Nieko negali paskaiciuoti, bet visi tiki
O del moksliskumo, tai dauguma ekonominiu straipsniu neatitinka moksliniu straipsniu kriteriju, nors jiems visi meldziasi. Pats geriausiais pavyzdys yra knyga “Nuo gero prie puikaus”. Pasaulis ne visada logiskas ir tobulas.
kiras atsakymas:
Liepa 4th, 2010, 07:48
Pritarčiau, kad iš vieno grafiko negalima lipdyti jokios teorijos, tačiau filmuke yra greitai prasukamas tekstas su citatomis ir tų citatų šaltiniais. Visi norintys gali pasiskaityti tuos straipsnius ir nuspręsti ant kiek pagrįsti teiginiai pateikti filmuke.
Spėju, ten bent iš dalies galima rasti atsakymus į jūsų klausimus.
Ieškantiems mokslinių straipsnių:
http://www.freedomandprosperity.org/Papers/rahncurve/rahncurve.shtml
[Atsakyti]
ghoul atsakymas:
Liepa 6th, 2010, 00:30
Na nelaikykite manęs tokiu naiviu. Taip, aš pasivarginau perskaityti ir šį straipsnį, ir dar kelis, ir net tai, kuo jie paremti. Atsakymų negavau. Jei norit tiksliau, gavau dalinį atsakymą į pirmąjį klausimą – šis „optimalus rodiklis“ pagrįstas tik koreliacija.
Toliau atsakinėju audriui: ne, ekonomikos mokslas nesiremia vien koreliacijomis. Yra priemonės priežastingumui vertinti: VAR statistikos, galų gale Greindžeris. Tiesiog noriu pakartoti pagrindinę savo mintį: kai sudėtingų dalykų bandome mokytis ne nuo fundamentų, t. y. vadovėlių, mokslinės literatūros ir straipsnių, o nuo demagogiškų filmukų, visą tai, ką aš minėjau, dažnai praleidžiame. Aš turiu šiokį tokį išsilavinimą tiek matematikos, tiek ekonomikos srityje, taigi, mane paimti propaganda nėr taip paprasta. Bet kai pagrindų neturintis žmogus pasižiūri filmuką ir įsivaizduoja, kad viską žino, o vadovėliai jam nebereikalingi – liūdna. Labai liūdna.
2. Taip, greičiausiai priklauso. O kas, jei iškelsiu tokią hipotezę: pradiniais valstybės vystymosi etapais augimas yra labai greitas, o socialinė struktūra labai neišvystyta (žr. trečiojo pasaulio šalis, BRIC ir pan.) Staiga turime trečiąjį veiksnį – išsivystymo lygį, kuris lemia ir perskirstymo lygį, ir augimo tempus. Ir staiga paaiškėja, kad visas priežastingumas Rahn kreivėje nebeegzistuoja. Elementaru. Statistikoje ir logikoje tai puikiai žinomas atvejis. Žinoma, LLRI ir Center for Prosperity pamiršo paminėti tokią galimybę
3. Socialinė nelygybė matuojama tam tikromis aproksimacijomis, bet esminis dalykas yra tas, kad apskritai tai yra kertinis dydis. Todėl čia ją ir paminėjau. Remiantis makroekonominėmis teorijomis labai nesunku pastebėti, kad būntent socialinė nelygybė yra itin svarbi vertinant BVP ir perskirstymo dydį. Kai socialinė nelygybė didelė, didesnis perskirstymas didina BVP, kai ji maža – mažina. Na, tiesiog tingiu čia rašyti formules, viskas susiveda tiesiog į mokesčių multiplikatorių ir jo poveikį. Žodžiu, read the basics
Dėl mito – taip, sutinku. Tai patrauklus ir gražus mitas, kuriuo tiki tie, kas nori tikėti. Būtent – nori. Čia esminis faktas. Aš ir kalbu apie tai, kad žinios neturi būti pagrįstos noru tikėti viena ar kita ideologija. Jos turi būti pagrįstos fundamentų išmanymu ir visapusišku požiūriu, o ne bandymu pritraukti viską, ką girdėjai prie savo pažiūrų. Deja, tokią visapusišką informaciją suteikia rimtos studijos, o ne youtube filmukai.
[Atsakyti]
audrius atsakymas:
Liepa 7th, 2010, 08:56
Idomu, socialines programos yra ekonomikos dalis ar kas? Nes jeigu ekonomikos dalis tai man neteko matyti “socialines pasiulos paklausos” kreiviu
Beje visi kazkodel laiko socialine lygybe geriu, bet tuo paciu uzmirsta, kad niekas is niekur neatsiranda. Ir ten kur yra geris, ten yra blogis. O blogis, yra tai, kad auginama islaikytiniu karta, kuri niekaip neapsiraso ekonominiais desniais. Kai nepatinka, eina langu padauzyti, o kai lepinasi socialiniu programu geroveje – dirbantieji i kaula susiriecia.
Bet jeigu grizti prie kreives, tai pirmiausiai paziurekime i krastitunimus. Tarkim komunistines salys turejo pati dydziausia BVP paskirstyma ir pacias dydziausias socialines programas. Nu kaip atrode gyvenimas, dar yra zmoniu kurie prisimena. Vaizdelis buvo ne koks. Yra afrikos salys kurios labai mazai BVP paskirsto ir tenai vaizdelis yra ne koks. Yra salys kurios turi stiprias ir nelabai soc. programas. Ir jeigu ziureti kurios turi galingesnes ekonomikas, tai kazkaip gaunasi saliu su min soc. programomis naudai. Gal vienintele isimtis butu Japonija.
Laikas is naujo permastyti ekonomikos desnius. Aisku nereikia tiketis, kad visi pamastymai bus teisingi 
Vienu zodziu, net skaitant basic of economics randi pavyzdziu, kai neatitinka desniu. O priezsastis paprasta – globalizacija, o teorijos kurtos ant izoliuotu saliu
[Atsakyti]
ghoul atsakymas:
Liepa 7th, 2010, 13:31
Labai įdomu, kaip ten tamsta žiūrite, kad matote galingiausias ekonomikas ten, kur socialinės programos minimalios? Minimalios socialinės programos – Pietų Amerika, Afrika, dalis Azijos. Maksimalios socialinės programos – Vakarų Europa, visų pirma Skandinavija. Turbūt net neverta pateikinėti BVP per capita palyginimui?
O kalbant apie socialinę nelygybę – didelė socialinė nelygybė turi labai daug neigiamų pasekmių ne tik socialiniu ir politiniu, bet ir ekonominiu požiūriu. Jei dalis gyventojų yra už skurdo ribos, labai tikėtina, kad jie neįgis reikiamo išsilavinimo, taigi, net ir būdami ekonomiškai aktyvūs sukurs labai nedidelę pridėtinę vertę.
Kadangi klausimus uždavinėti visuomet lengviau, nei į juos atsakinėti, paklausiu ir aš.
Kodėl (ar) manote, kad ekonomikos augimas, matuojamas BVP didėjimu, yra nekvestionuojamas gėris?
[Atsakyti]
Nerius atsakymas:
Liepa 3rd, 2010, 10:59
1. Todėl, kad kuo daugiau pinigų tenka žmogui, tuo daugiau jis gali sau leisti.
2. Daugeliui bendrinių dalykų (sveikatos priežiūrai, kultūrai, švietimui ir tt) reikia pinigų
3. Todėl kad tai objektyvus ir paprastas rodiklis.
Tačiau būtų išgirsti ir kitokią nuomonę
[Atsakyti]
ghoul atsakymas:
Liepa 6th, 2010, 00:35
Taip, ekonomikos augimas yra gerai. CETERIS PARIBUS. T. y. kitoms sąlygoms nekintant. Tai yra esminė, svarbiausia prielaida, kurią labai patogu pamiršti. Jei niekas daugiau nekinta, O realus (ne nominalus) BVP per capita auga, labai gerai.
Bet jei nėra to „ceteris paribus“, t. y. kitos salygos kinta, situacija kur kas sudėtingesnė. Ar tikrai gerai padvigubinti realų BVP, jei tai reikš, kad 10 % turtingiausių turės penkis kartus daugiau, o likę 90 % turės 10 kartų mažiau? Na jei nenorime rūpintis visokia snarglėta užuojauta ubagams, tiesiog pagalvokime, kiek iš tų 90 % pasiims po kirvį ir užsuks pas turtinguosius su prašymu pasidalinti?
[Atsakyti]
Ok, išsakysiu kitokią nuomonę pavyzdžiu. Naftos išsiliejimas Meksikos įlankoje padarė milžinišką žalą tiek gamtai, tiek BP. Nepaisant to, jis ko gero turės teigiamą įtaką JAV BVP augimui – daugybė pinigų buvo ir dar bus išleista įvairioms inžinerinėms ir aplinkosauginėms operacijoms, kompensacijoms ir teismų išlaidoms. BVP – objektyvus ir paprastas rodiklis, bet ribotas, todėl nevertėtų jo fetišizuoti ir vartoti kaip vienintelio progreso indikatoriaus.
Dar, tiesa, yra teorija, kad norint visiems pasaulio gyventojams gyventi taip, kaip šiuo metu gyvena žmonės JAV (pagal suvartojimo lygį), mums reikėtų penkių Žemės planetų ekvivalento resursų. Bet juk tai tik lunatikų kliedesiai, ar ne?
[Atsakyti]
Sveiki, filmukas idomus, todėl ir as norėčiau keleta klausimėliu užduoti.
1. Kokia supaprastinta kreive rodo pasaulio ekonomikos kitimą pav. 500 metų laikotarpyje?
2. Kokia kreivė rodo naftos sunaudojimo pokyti per pav. 150m?
3. Kokia kreivė gaunasi jei stebime žmonių skaičiaus planetoje pokyti per 10.000m ?
4. Kokia kreivė gaunasi jei stebimas degalų sunaudotu naftos tonai išgauti pokytis per pav. 150M?
Kokia kreivė gaunasi matuojant doleriu (tiksliau pinigų) kieki apyvartoje? Imkim pav. 150m laikotarpi.
Taigi kokioje ekonomikoje mes gyvename? Ar tai įmanoma tęsti bent 30metų?
[Atsakyti]