Nuolaidos baimė

Amerikos vyriausybė nusamdė konsultantus, kad šie sugalvotų, kaip iš mėšlo padaryti sviestą. Praėjo pusmetis, ir klausia, kokie pasiekti rezultatai. Atsakymas buvo trumpas: jau kvepia kaip sviestas, bet su skoniu dar ne viskas gerai.

Mus užvaldęs siekis viską gauti kuo pigiau. Ir net reklamos bruką mintį, kad viską perkate labai pigiai. Tipo pigiau nebus. Bet ar galime nors kartą sustoti ir truputį pasukti smegenis?

Tarkime, yra įmonė, kuri gamina marškinėlius. Jos pardavimo kaina distributoriui yra 10 litų, o pelnas yra 2 litai. Turbūt ne paslaptis, kad lietuviški distributoriai vidutiniškai užsimeta apie 70-100% kainos. Dar pridėkime mokesčius ir gausime, kad lentynoje patys paprasčiausi marškinėliai kainuoja 30 litų. Bet jie kokybiški.

Na, drabužių kokybę man kažkada nusakė tokiu kriterijumi. Jeigu drabužis po vieno plovimo prarado formą ar spalvą, tai yra popierinis šlamštas. Jeigu po 10 kartų – tai tiesiog vienkartinis drabužis, tiesiog pagerintas šlamštas. Jeigu po 100 kartų, tai jūs nusipirkote kokybišką drabužį. Dar yra toks supratimas kaip amžinas ir jam taikomas reikalavimas atlaikyti kelis šimtus skalbimų. Dažniausiai tokie drabužiai-kostiumai naudojami pasilinksminimo parkuose.

Taigi nusipirkome marškinėlius už 30 litų, bet kokybiškus. O dabar atsiranda gamintojas, kuris gali pagaminti marškinėlius už 2 litus, bet tai jau bus vienkartinis drabužis ir pelnas tik 1 litas. Distributorius, gavęs tokias kainas, gali parduoti marškinėlius už 6 litus. Bet pirkėjas džiaugsis nusipirkdęs marškinėlius ir už 15 litų. Juk dvigubai pigiau. Taigi gamintojas parduoda distributoriui už 4 litus ir gauna net 3 litus pelno. Distributorius irgi neparduos už 12 litų, jeigu pirkėjas pasiruošęs mokėti daugiau. Taigi tiek gamintojas, tiek distributorius gauna milžiniškus pelnus, parduodami šlamštą.

O kas dar atsitiko? Gamintojas, kuris gamino kokybišką produkciją, bankrutavo, nes vertybės neleido gaminti šlamštą. O kiek atpigo pirkėjui prekė? Pirmu atveju 100 plovimų atlaikė vieni marškinėliai, t.y. sumokėta 30 litų, o va antru atveju jums prireiktų net 10 marškinėlių, ir tai jums kainuotų tik 150 Lt. Tikrai, pigiau šiukšlių nebus! Kaip tenai apie skūpus, kurie moka du kartus. Reiks sugalvoti terminą tam, kuris moka dešimt kartų ir vis vien nepasimoko. Beje, prisiminkime, kad vienkartiniams marškinėliams reikia specialių skalbimo miltelių. Kam tų miltelių reikia? Kad spalvos marškinėliai neprarastų, ar kad šlamštas dar daugiau kainuotų?

Gerai, galime padaryti eksperimentą. Žinom, kad kainą reikia dalinti iš trijų, ir gausime gamintojo kainą. Dažnai gamintojas skelbia, už kiek superką žaliavas. Taigi paėmiau saulėgrąžas, ir po greito skaičiavimo supratau, kad gamintojas turi du kartus pigiau supirkinėti žaliavą, jeigu nori įtilpti į distributorių diktuojamą kainą. Greičiausiai tenai ne saulėgrąžos, o tai, kas liko nuo saulėgrąžų. Tas pats atsitiko ir su medumi, atpigo tik kažkodėl natūralus medus, kuris nenori cukruotis. Gal afrikietiškos bitės kitokį medų renka, ar tiesiog vertimo klaida ir čia visai ne medus? O kaip paaiškinti ramunėlių arbatą su skonio ir kvapo stiprikliais? Jau ir saldainiai yra ne šokoladiniai, o šokoladinio skonio. Ir kaip manote, kiek visas šitas grožis atpigo. Tik tiek, kad tie, kurie dar bandė gaminti kokybiškus produktus, bankrutuotų.

Kažkaip su kiekvienu vitaminu E pradedu jausti, kad nebenoriu daugiau nuolaidos. Pradedu jausti, kad pradedu baidytis nuolaidų. Nesusikalbu su žmonėmis, kurie siūlo pigiau. Gal tai alergija, o gal tai nuolaidos baimė, nes intuicija sako, kad jau viskas, ką aplinkui siūlo nusipirkti, yra šlamštas, net jeigu aiškina, kad mažesnė kaina yra dėl sumažėjusio antkainio. Kiek gali mažėti kaina, juk yra riba. Mažiau nulio vis vien nebus. Ir kas nustatys, kada ta riba yra pasiekta? Bent jau pagal E vitaminų kiekį maiste galime sakyti, kad ta riba jau senai peržengta.

Tiesa pasakius, bandžiau ieškoti kokybiškų daiktų, kurie turėtų kokius nors kokybės vertinimus. „Sveikas maistas“ bando padėti susigaudyti maisto srityje. Yra kelios specializuotos elektronikos parduotuvės. O su drabužiais tai tragedija. Jeigu nori kostiumo, tai labiau apsimoka nuskristi į Milaną ir nusipirkti šių metų sezono kostiumą, negu pirkti kelių sezonų senumo kostiumą Lietuvoje.

Bendras vaizdelis, kad konsultantams pavyko išspręsti problemas, susijusias su mėšlo skoniu, nes mes net nepajutom, kad jau valgome ne sviestą.

komentarų yra lygiai 16

  1. Anekdoto kita versija yra:
    Įsteigė rusai institutą, gaminti “maslo iz govna”. Praėjo metai, institutas “įsisavino” n milijonų. Pirmoji metinė ataskaita. Ir ištrauka iš jos: “kušat poka nevozmožno, no mažetsia uže chorošo”.

    Kas nemoka rusiškai: valgyti dar negalima, bet tepasi jau gerai.

  2. Mintis gal ir nebloga, bet yra kita pusė: ar mokėsi 15 ar 30 vistiek gausi tuos pačius vienkartinius marškinėlius. Taigi arba moki brangiau ir dalyvauji loterijoj “atspėk kokybę” arba moki nedaug ir nesitiki stebuklų ..

    • Amerikoje yra pasakymas, kad gausi tiek uz kiek sumokesi. O Europoje nesvarbu koki s… perki, bet jis turi buti kokybiskas. Va ir darom klaidinga prielaida, kad pigiai pirkdami, vis dar gauname kokybiska daikta.
      Beje kokybiskai gamine gamintojai jau senai bankrutavo ir kainos pradeda kilti ant s… nes nera konkurencijos. Todel mes jau pasiekem toki lygi, kad 15 ar 30 Lt vistiek tas pats s… tik kitoje pakuoteje. Va todel ir noretus, kad atsirastu kokie nors kokybes ratingai.

      • Skaitytojas

        Keistas požiūris ir straipsnis, mano nuomone. Tikrai, kalbant ne tik apie drabužius, galima rasti kokybiškų daiktų, ir už pakankamai menką kainą. Keli elementarūs pavyzdžiai:
        1. Hugo Boss kostiumas, kaina – 2,500 Lt (čia dar tas pigesnis iš tų dviejų Hugo Boss brandų); Suit supply kostiumas, atrodo beveik identiškai, kaina – ~900 Lt, kokybė fantastiška Lelijos kostiumas – prieš tris metus buvo ~700 Lt, kokybė gera (pažįstamas “brendų” mėgėjas sumaišė jį su geru kostiumu ir labai išpeikė tik po to, kai pasakiau, kad kostiumas yra Lelijos)
        2. Močiutė, turguje pardavinėjanti krienus: 2-3 Lt, labai skanūs; Maksimoje – įvairiausų kainų, man rodos, viršytų ir dvigubai, skonis so so.
        3. Maksima – “Klasika” ledų akcija, -40% – nerealūs ledai, labai kokybiški, visiems labai patinka (įskaitant pažįstamus užsieniečius); pirkau todėl, kad buvo nuolaida.
        Remdamasis pavyzdžiais ir patirtimi, manau: jei moki atsirinkti, gali gauti kokybišką daiktą už padorią kainą Lietuvoje (maksimali kaina nebūtinai lygi maksimaliai kokybei, kaip ir mažiausia kaina nebūtinai lygi prasčiausiai kokybei). Tik maržos visada bus didesnės dėl mažos rinkos.
        Teiginys, kad nėra konkurencijos, yra dar keistesnis, kurio net nesiimu komentuoti. Jei čia jau toks biznis iš marškinėlių ir panašių daiktų, tai kodėl nepradedate vežti iš Kinijos ir kalti milijardų? Tai kur tie milžiniški distributorių pelnai, jei Apranga ir Baltika virina nuostolius?

  3. O gal gamintojas bankrutavo todėl, kad nesigebėjo prisitaikyti prie besikeičiančių vartotojų poreikių (noro pirkti pigesnius marškinėlius). Arba gal dėlto, kad nemokėjo vartotojams įrodyti, kodėl jo brangesni marškinėliai yra geresni už pigesnius. Čia panašiai, kaip su Rimi lipdukų akcija – nesvarbu, kad Amazone Pryzmat puodai kainuoja kelis dolerius, Rimi savo vartotojams bando įrodyti, kad jų puodai yra geresni ir verti daugiau nei 100 litų.

    • kristina

      Tokiu atveju teo geriausias tiekėjas.

      • Nelabai supranto, prie ko čia teo :)

    • Manau jusu pasisakyme yra viena prielaida. Paskutinius 1000 metu zmones nenorejo pirkti pigiau. O va maxima, rimi ir t.t. irode, kad pigiau visi nori pirkti ir todel kokybiskai gaminancios imones bankrutavo.
      Turbut taip nebuvo. Konkurencija buvo ir pries 20 metu. Ir buvo imones kurios gamino kokybiskesni produkta, bet del to nebankrutavo. Tiesiog buvo ratingai kokybes ir savo lojalus klientai. O pries 20 metu prasidejo totali globalizacija, ir visi pradejo nesiotis, kur yra pigiau. O papiginti galima dviem budais:
      1. Pigesne darbo jega
      2. Kokybes saskaita

      Pigesne buvo kinieciu darbo jega. Dabar jie uzdirba nemaziau nei lietuvaiciai. Taigi liko taupyti jau tik kokybes saskaita. Va i tai ir norejau atkreipti demesi.

  4. Mauras

    “pardavimo kaina distributoriui yra 10 litų, o pelnas yra 2 litai. Turbūt ne paslaptis, kad lietuviški distributoriai vidutiniškai užsimeta apie 70-100% kainos. Dar pridėkime mokesčius ir gausime, kad lentynoje patys paprasčiausi marškinėliai kainuoja 30 litų. Bet jie kokybiški”

    gatvėje už kelis svarus pirkti marškinėliai skalbėsi daug metų. Jei pirksi Gedimino 9 penkis kartus brangiau, greičiausiai skalbsis tiek pat. Ne tik savikaina ir disti marža su mokesčiais lemia galutinę kainą vartotojui.

  5. jurkis

    Pajutom, kad valgom nebe sviestą – varškės spurgos be varškės, bandelės su kumpio skoniu… Bet jau per vėlu – varškės spurgų su varške niekur nenusipirksi, o jei ir nusipirksi – kainuos dvigubai, ko mūsų išlepę organizmai neatlaikys.

  6. Jau kuri laika darau ekperimentus su dzemperiais, kadangi megstu tamsius, tai ant ju daug geriau matosi nusiskalbimas. Kiek pamenu paskutinius pirktus rezultatus;
    – tamsiai rudas is humanos (matyt jau kazkieno buvo skalbtas) – jau nubluko bet atlaike jokiu 20-30 skalbimu – kaina 24lt
    – tamsiai zalias is Crop town, po pirmo skalbimo jau mates pasviesejimas, po 5 jau issitampe ir geda nesiot buvo – kaina 70lt
    – juodas is Bershaka, na manau atlaike 10 gal 15 skalbimu – kaina 80lt
    – zydras is rimi, dar vis laiko (aisku spalva sviesi tai ne taip matos), jau rankoves atbrizge, bet viskas neblogai – 24lt (laukiau kol nupigs is 50, tai per tris nuolaidas nupigo)
    – Juodas is thepiratebay – po 10 skalbimu kaip naujas – su siuntimu ~170lt
    – juodas is Trele, na atlaike jau 20 kokiu, bet dar nesioju, nors ir jau nelabai grazus – 70lt
    – Tamsiai melynas is P&C – po pirmo skalbimo jau pukuciais kazkokias pasidare, tikrai po 3 jau nebenesioju – 120lt

    Isvados: is lietuvisku parduotuviu >100lt (kartais ir daugiau) – visiskas slamstas,
    neblogai atrodo reklaminiai daiktai (marskineliai, bliuzonai), kurie skirti deti logotipus, ju kaina padori, o ir logotipu visokiu nesamoniu neprideta.
    Dar is patirties galiu pasakyt, kad Skateshopuose perkami buna tikrai geri, bet ten kainos jau 200-300lt,
    visu geriausias pasirinkimas (jei neturit kompleksu) – humana (na as perkuosi ne tokiu pavadinimu, bet tokio principo kitoje parduotuveje), kaina juokinga, kokybe puiki (nes dazniausiai buna ne rytu saliu rinkai pagaminti brendiniai drabuziai), tik va deja dydziu ir spalvu pasirinkimas menkas – reik daznokai uzsukt :)

    Mano tyrimas dar tesiamas, nes vis dar neradau geriausio varianto.

    • Tikra teisybė, jog Lietuvos brendinių parduotuvių ar bent tokiomis save laikančios yra prastos. Mano patirtis labai panaši. Todėl perku humanos, nes už du tris litus gauni kokybę, o jei jos negauni negaila išmest.
      Pavyzdys iš parduotuvės pirkti džinsai atlaikė apie tris mėnesius, iš humanos pirkti vos ne tris metus.

  7. aidas

    iki skausmo pažystama tema…
    kažkur radau gerą pasakymą
    “Nėra pasauly nieko, ko žmogus negalėtų padaryti šiek tiek blogiau ir parduoti šiek tiek pigiau. Tas, kuris sprendžia tik pagal kainą yra „žmogiškųjų įstatymų auka“. Neprotinga mokėti per daug, bet mokėti mažiau nei įprasta yra dar blogiau. Jei mokate mažiau, Jūs pralaimite, nes įsigytas daiktas neatlieka savo funkcijų. Ekonomikos dėsnis neleidžia gauti aukštos kokybės už mažą kainą. Jei renkatės pigiausią pasiūlymą, Jūs rizikuojate mokėti papildomai. Jei Jūs galite tai padaryti, Jūs turite pakankamai pinigų mokėti už kažką geresnio. John Ruskin (1819-1900)”

    mes prekiaujam santechnika… mano tėvai -sėklomis, na tai žiauriai sunku parduoti kokybišką daiktą… o su sėklomis iš vis geras anekdotas.. prekybos centrai faktiškai ne sėklas pardavinėja o grąžų ir spalvotą įpakavimą…

  8. Dainius

    Tarp brangių daiktų, kartais pasitaiko ir gerų.

  9. Aš tai apie kitką galvoju… Kada kažkam neatlaikys kantrybė ir prasidės realiai normalaus maisto “gamyba”? Aš ieškau tikro maisto (www.tikrasmaistas.lt prekiauja E kaip ir kiti, nesiūlykit :] ), mano draugai ieško tikro maisto, mano kaimynai ieško tikro maisto… ne mano draugų draugai ieško tikro maisto. Tai kada tos tuščios nišos bus išnaudotos? Negi taip neapsimoka investuot?
    kai atsimenu iš vaikystės morkas, kurios nudažydavo kitą maistą morkine spalva, geltonos spalvos vištienos bulijoną (dabartinis bespalvis ir beskonis kol neprikrauni prieskonių) ir t.t. Jei tai reiškia kainaX4, ramiai. Perku iš karto :]
    Gal tikrai kokybė reikalinga vienetams? Gal todėl visur tik akcijos ir tėra…

    • “Gal tikrai kokybė reikalinga vienetams? Gal todėl visur tik akcijos ir tėra…”

      Kai pasaulinė kapitalo mašina sukasi kaip pašėlusi žmonės nebelieka laiko kokybei, o ir kapitalui matyt labiau apsimoka parduoti pigiai, bet daug ir dažnai, nei kartais ir po truputi bet brangiai. Tokia jau sistema :)

Jūsų komentaras