Archive for Gegužė, 2010

Geg 04 2010

A. Kubiliaus klausk drąsiai

Skaitinėju internetus ir užkliūnu už Andriaus Tapino tinklaraščio “Pinigų kartoje”, kur jis dalinasi įspūdžiais apie interviu su premjeru A. Kubiliumi (pastarąjį tinklaraštyje minėjome senokai, nes pabodo burną aušinti ir baitus švaistyti). Taigi Andrius rašo, kad premjerui į paprastus buitinius klausimus sekėsi atsakinėti kur kas sunkiau, nei politinius/ekonominius. Interviu nepavyko pažiūrėti (kažkaip neužsikrovė video), bet bandau įsivaizduoti, kaip tai atrodė – Andrius nupasakojo gan vaizdžiai.

Paskutinis didesnis pirkinys?
Kas atsakingas už kurą namuose?
Kiek kainavo jūsų kostiumas?
Kiek šiuo metu turite grynųjų?

Šie klausimai, pasak A. Tapino, mūsų premjerui sukėlė diskomfortą. Bet ne dėl to, kad jis nežinojo atsakymų, o todėl, kad nežinojo TEISINGŲ atsakymų. O teisingas atsakymas, manoma, yra toks, na, kompromisinis – atseit visiems tinkamas. Nes jei pasakysi, kad paskutinis didesnis pirkinys buvo kailiniai žmonai už 10k Lt, tai aukštuomenė gal ir įvertins už meilę moteriai, o štai tauta gali ir nesuprasti. Todėl sakyti tiesą griežtai draudžiama, nes sakyti reikia tik tai, ką tauta nori girdėti. O ką ji nori girdėti?

Štai keletas kompromisinių atsakymų tautai:

Kokias mėgstate gėles? Žydinčias.

Kokią kavą geriate? Karštą.

Jums su cukrumi, ar be? Kaip jums patinka.

Kas jums yra Dievas? Tikėjimas.

Ar jums patinka M.K.Čiurlionis? Žaviuosi visais, kurie gali kurti.

Ką galvojate apie R. Paksą? Mano nuomonė pakankamai susiformavusi.

Ką galvojate apie gėjus? Turiu apie ką galvoti ir be jų.

Ar pritariate gėjų santuokoms? Dar nė vieni neprašė manęs leidimo tuoktis.

Ir t.t. Kompromisinį atsakymų konstravimo kelią daugmaž nupiešiau, čia galima tęsti be galo.

Tačiau grįžkime prie klausimų premjerui. Ir pameginkime kartu jam padėti.

Paskutinis didesnis pirkinys? Pastaruoju metu stengiuosi taupyti ir nieko be reikalo nepirkinėti.

Kas atsakingas už kurą namuose? Jei apie šildymą, tai valdiškoje rezidencijoje (kurioje tenka laikinai gyventi, kol einu šias pareigas) visas išlaidas apmoka Vyriausybė, toks įstatymas. Jei turite minty degalus, tai šeimoje visi suaugę važinėjasi savo automobiliais ir važiuoja tiek, kiek leidžia kiekvieno iš jų piniginės.

Kiek kainavo jūsų kostiumas? Trečdalį algos. Kokias pareigas gyvenime tektų eiti, koks atlyginimas bebūtų, nemanau, kad kostiumui drįsčiau skirti daugiau nei trečdalį tuometinio atlyginimo.

Kiek šiuo metu turite grynųjų? Algą perveda į banko sąskaitą, turiu kortelę, mieste daug bankomatų. Taip pat naudojuos el. bankininkyste, tai labai patogu.

Taip atsakyti, ko gero, patartų bet kuris savo šefą tautai įsiteikti norintis PR specialistas. O gal netgi A. Kubilius panašiai ir atsakė – nemačiau, negirdėjau. Beje, minėti atsakymai tinka bet kuriam politikui. Todėl juos ir vadinu kompromisiniais. Tinka ir su žuvim, ir su mėsa.

O dabar parašysiu klausimą, kurį, jei ne aš, užduos kas nors iš komentatorių: o tai kur čia common sense?

Čia atkreipsiu dėmesį, kad vienas toks politikas, mėgstantis kartoti, kad nesivaiko asmeninių reitingų, staiga “susiparina” išgirdęs klausimą apie kostiumo kainą. Negi A. Kubilius mano, kad jo ar jo partijos reitingams “prabangus kostiumas” pakenks labiau negu išauginti mokesčiai, priauginta bedarbystė ar visos PSD nesąmonės?

Bingo, būtent taip ir yra. Mes čia kažką skaitydami analizuojam, dėliojam, svarstom – didžioji dalis rinkėjų taip nesielgia. Pasižiūrėkit “Klausimėlį” (dažniausiai rodo per krepšinio varžybų pertrauką), būtent tokiems iš principo yra komunikuojama per televizorių. Akivaizdu, kad visos ekonominių sprendimų peripetijos ir niuansai tokiam rinkėjui yra vargiai suvokiamos, o štai juodą ir baltą jie (vadinasi, mes) skiria. Kostiumo kaina, grynieji piniginėje yra tos kategorijos, kurias suvokia absoliuti rinkėjų dauguma, todėl ir klaidos kaina čia milžiniška.

Tas nuolatinis kompromisų ieškojimas kilęs iš politikos, kaip “kompromisų meno” įsikalimo. Kompromisiniai atsakymai “Pinigų kartoje”, kompromisai begalinėse darbo grupėse, nesibaigiančiose reformose – nesvarbu kuri partija, turim tą patį veiksmų imitavimą. Įdomiausia, kad jei versle kompromisų nauda dar išdrįstama suabejoti, tai politikoje šitai yra šventa karvė. Ar laimėję balsavimą 51:49 išsprendėme konfliktą? Taip, taip, girdėjau, kad demokratija yra bloga, bet nieko geresnio už ją nesugalvota. Žinom.

Tad belieka susitaikyti, kad tokiems žmonėms, kaip mes (?), aukščiausiu lygiu kol kas nėra atstovaujama. Tokiems, kurie nepavydi kostiumo už kelis tūkstančius, ar rimtesnio pirkinio. Kuriuos iškerpa montuodami “Klausimėlį”. Kurie į rinkimus eina patys, o ne vėžinasi partiniais autobusais. Kurie toleruoja ir netgi balsuoja už politiką, kuris geria kitokią kavą ir mėgsta kitokias gėles.

P.S. Beje, kas matėt interviu, tai kiek gi A. Kubilius turėjo grynųjų?..

22 komentarų

Geg 03 2010

Čiapajevo formulės

Parašė audrius temai Pastebėjimai

Daug kas esate susidūręs su Čiapajevo konstantomis, o man dirbant programuotoju teko susidurti su Čiapajevo formulėmis. Tai tokios formulės, su kuriomis visi sutinka, bet kai reikia ką nors tiksliai paskaičiuoti, niekas nesigauna. Tarkim 2 plius 2 yra kiek? Teisingas atsakymas: o kiek reikia? Iš kur šitas atsakymas yra atėjęs? Iš ekonomikos sferos.

Ekonomika- tai tikslusis mokslas su šimtais formulių ir išvedžiojimų, bet vis vien niekas negali pasakyti, kaip tiksliai bus. Yra daug priežasčių, kodėl taip atsitinka, bet dvi norėčiau panagrinėti detaliau.

Seniai seniai pinigai buvo prekių atspindys. Na, tiksliau aukso, tauriųjų metalų ir brangakmenių. Ir tai vadinosi aukso standartu. Todėl pinigai gamino prekes, na, tiksliau auksą, bet vis vien buvo ryšis su materialiuoju pasauliu. O 1975 JAV tapo paskutine šalimi, kuri atsisakė aukso standarto. Nuo to momento pinigai gamina pinigus. Todėl visos ekonominės teorijos, kurios remiasi prielaida, kad aukso standartas vis dar egzistuoja, ne visada veikia.

Šio standarto atsisakymas turi keletą šalutinių efektų, ir jie iki galo neišnagrinėti. Tarkim, vienas efektas, kad pinigų nėra. Tiksliau jie yra, bet elektroninėje formoje. Kažkada praslydo informacija, kad 97% dolerių yra bitai, baitai, megabaitai. Ir jeigu toks Bilas Geitsas sugalvotų savo akcijas paversti grynais pinigais, tai pritrūktų banknotų.

Atrodo, nieko blogo, bet prisiminkime, kiek bus 2+2? Va čia ir prasideda kūryba su išvestiniais produktais. Tai tiesiog būdas gaminti pinigus iš oro. O kaip tada mes mirtingieji? Juk mes tikimės, kad bankai valdo finansinius srautus, t.y. ekonomikos kraujotakos sistemą. Užmirškite, pinigai seniai turi nereikšmingą ryšį su materialiuoju pasauliu. Va, ir gaunasi, kad visos senos teorijos veikia tik kokiu 1%. O naujos metodikos tik parodo naujus būdus, kaip pinigai daro pinigus. Jų įtakaekonomikai irgi gaunasi labai jau išvestinė. Niekas tiksliai pasakyti negali, koks gausis galutinis rezultatas. Todėl ir kartais atrodo, kad žiūri į Čiapajevo formulę. Gal ji ir suveiks, o gal ir ne. O jeigu suveiks, tai kiek?

Kita bėda yra imtis. Net dabar super didelės įmonės prisipažįsta, kad ekonomikos dėsniai neveikia. Tiksliau, jos per mažos, kad galėtų pasinaudoti makro ekonomikos dėsniais. Tarkim, egzistuoja paklausos ir pasiūlos balansas. Gal ir yra, jeigu imsime visą pasaulį, bet visada galima surasti vietas ir pavyzdžius, kur pasiūla yra žymiai per didelė, arba kur paklausa yra per didelė. Tai jau dydžio problema, bet kartais gali būti ir kitokios priežastys. Tarkim, Lietuvoje kelerius metus NT augo po 20% per metus. Todėl turėjo būti didelė infliacija, nes infliacija yra kainų augimas. Bet nebuvo, o priežastis yra prekių krepšelyje, pagal kurį skaičiuojama infliacija. O kas tai yra prekių krepšelis – tai imtis. Beje, Lietuvoje apie 95 metus į prekių krepšelį įėjo Amerikos indėnų mokasinai. Ir šios prekės kainos pokytis lėmė Lietuvoje skaičiuojamą infliaciją! Aišku, prekė buvo su savo svoriu. Va, ir gavome, kad gal ir ryšiai ekonomikoje egzistuoja, bet visi su nežinomais svoriais ir dar su labai neaiškia imtimi.

Neveltui sinoptikai džiaugiasi, kad dar yra ir ekonominės prognozės. Tada oro prognozės neatrodo tokios netikslios, nes oro prognozėse nėra galimybės vienu metu pareikšti, kad kepins karštis ir spaus speigai. Taigi, ką mums daryti? Svarbiausia nesijaudinti ir gerai maitintis, o vartant ekonomikos prognozes su jomis sutikti. Visos prognozės teisingos, tik vienų rezultatus mes pastebėsime, o kitų – ne.

18 komentarų

Geg 03 2010

Dėl ko gedi “Lietuvos rytas”?

Parašė nerius temai Mes kitokie, Pastebėjimai

Vakar skaitydamas lrytas.lt tinklapį pastebėjau juodą juostelę aplink tinklapio logotipą. Ir susimąsčiau – kokia gedulo priežastis? Mano ribotomis žiniomis, šiemet gegužės 2 buvo Motinos diena, tačiau argi tai priežastis gedėti?

Gal mūsų blog’o skaitytojai praplės mano žinias informuodami, dėl ko gedėjo “Lietuvos rytas”?

5 komentarų

« Prev