Geg 31 2010
Elektrinis auksas
Buvo laikai, kai natūriniai mainai buvo natūralu. Vėliau buvo pasirinktas auksas, kaip patogesnis tarpininkas atlikti natūrinius mainus. Ir atrodė, kas turi daug aukso, gali nusipirkti viską, bet kilus karui svarbu buvo, kiek kas turi bronzos. Ir toli gražu ne visada šalis, turinti bronzos, ją keisdavo į auksą.
Tobulėjant pasauliui, bronzą pakeitė geležis. Kitas jėgos pasikeitimas įvyko industrializacijos laikotarpiu. Jau tada tapo aišku, kad svarbu ne geležis, o energija, kuri reikalinga staklėms varyti – kitaip sakant, anglis. Anglį žaibiškai pakeitė nafta. Dar dabar nafta vadinama juoduoju auksu. Ir realiai dabar turtinga šalis yra ta, kuri turi naftos, o ne aukso. Nes nafta yra ekonomikos vitaminai ir energija.
Būtent dėl šitos priežasties mes matome dvigubą demokratiją. Viena skirta šalims, turtingoms naftos telkiniais, o kita demokratija skirta likučiams. Kadangi Lietuva nepasižymi naftos telkiniais, tai ir esame prie tų, kurie liko. Bet pabandykime pažiūrėti giliau. Ar tikrai nafta – tai tas, kas varo ekonomiką. Jau dabar aišku, kad kompiuterių daroma įtaka ekonomikai didesnė negu automobilio. T.y. jau dabar aišku, kad naftą pakeis elektra. Todėl šalis, turinti elektros išteklius, turi šansą tapti turtinga.
Tarkim, mano prielaida teisinga, ir tada paskutinių dešimties metų įvykiai susiję su elektros tvarkymu Lietuvoje tampa paaiškinami. Eurobiurokratai gerai supranta, kas atsitiktų jų sustyguotoje sistemoje, jeigu atsirastų stiprus žaidėjas elektros rinkoje. Jis galėtų nusikabinti pačius skaniausius investuotojus. Tereiktų reguliuoti elektros kainą.
Kol Lietuva turėjo pigios elektros, niekas ir jokių elektros tiltų netiesė. Nei į Lenkiją, nei į Švediją. Ir stojant į Europos sąjungą, privertė atsisakyti pagrindinio ekonominio pranašumo. Kadangi neturėjome patirties žaidžiant pasaulio valdymo žaidimus, tai už milijardą eurų parsidavėm. Nors dabar tampa aišku, kad parduodant elektrą Europai galima uždirbti gerokai daugiau ir kasmet. Dėl tų pačių priežasčių eurobiurokratai neleido pratęsti atominės elektrinės veiklos. Ir dabar supranti, kad VP10 elektros jėgą suprato gerokai anksčiau negu mūsų valstybės vadovai. Todėl irgi bandė įsėsti į traukinį. Tik nuvertino vieną faktą. Kad tai ilgas procesas, ir kai eurobiurokratai supras kuo tai kvepia, greitai suras būdų, kaip viską gražiai numarinti. Dar mes primokėsime, kad nieko nesigautų.
Dabar galime tik kurti sąmokslo teorijas, kodėl negalime turėti pigesnės elektros. Bet faktas, kaip blynas: importuota elektra bus brangesnė ir bus surenkama daugiau mokesčių. O tai reiškia, kad eilinis pilietis bus dar labiau nuskurdintas. Aišku, tai dar nepaskutinis paslėptas mokesčių kėlimas, nors sako, kad jau nėra ko atimti.
Klausimas, ką galimą nuimti nuo nuogos moters. Atsakymas – nuogą vyrą? Iš čia kyla du klausimai: vaikštome dar apsirengę, taigi ar dar galima kelti mokesčius ir ką galima nuimti nuo nuogo vyro?
Įvertinkite šį įrašą:
(įvertinimas +9, balsavo 13 skaitytojai
Loading ...Šio įrašo peržiūrų internete skaičius: 2,410 (taip pat galite skaityti per RSS)
Jokia ce samokslo teorija, Vesialka per radija pasakojo, kaip jam tuometinis energetikos eurokomisaras pasake vieninteli argumenta, kodel uzdaroma atomine, “per pigi elektra”. Kitu argumentu niekada nebuvo, tik musu ziniasklaida apie kazkokius nesaugius reaktorius rase pasakas (nesaugesne uz europines tik tuo, kad didele ir galinga
), neaisku uz kieno pinigus.
[Atsakyti]
Importuota energija nebūtinai bus brangesnė. Kuomet turėsim bendrą Baltijos šalių (neatmetu galimybės, kad vėliau ir visos Europos) elektros rinką. Tada elektrą pirksim rinkos kaina.
[Atsakyti]
Audriau, manau, kad nuvertini naftos poveikį ekonomikai. Nemažai ekonomistų mano, kad aukštos naftos kainos buvo viena iš svarbiausių pasaulinės recesijos priežasčių (pvz. http://blogs.ft.com/energy-source/2009/04/03/was-the-us-recession-caused-by-the-oil-shock-of-2007-08/). Jos kainos ilguoju laikotarpiu ir toliau bus aukštos dėl ribotų galimybių plėsti gavybą bei augančios pasaulinės paklausos. Ir nafta, tai ne tik automobiliai. Ant pigios energijos pamatų stovi visas šiuolaikinis pasaulis, įskaitant žemės ūkį ir pasaulinę prekybą. Elektra, beje – ne energijos šaltinis, o tik jos forma ir naftos ji lengvai nepakeis (keywordas – lengvai).
[Atsakyti]
audrius atsakymas:
Gegužė 31st, 2010, 12:29
Naftos, as nenuvertinu. Tiesiog Lietuva jos neturi. Todel ir dairaisi, o ka mes turim. Tiksliau turejome. Va ir gaunasi, kad elektra galejo buti geras masalas investuotojams.
[Atsakyti]
Ir dabar supranti, kad VP10 elektros jėgą suprato gerokai anksčiau negu mūsų valstybės vadovai. Todėl irgi bandė įsėsti į traukinį. Tik nuvertino vieną faktą. Kad tai ilgas procesas, ir kai eurobiurokratai supras kuo tai kvepia, greitai suras būdų, kaip viską gražiai numarinti. Dar mes primokėsime, kad nieko nesigautų.
ne visai pagavau sąmokslo teoriją – Leo LT buvo puiki idėja ir krautuvininkai naują atominę buvo beveik pastatę, tik čia užuodė klastingieji eurobiurokratai, pribėgo ir viską sugriovė?
))
[Atsakyti]
audrius atsakymas:
Birželis 2nd, 2010, 08:34
Reikia suprasti, kad EU Lietuva prijunge kaip vartotoju rinka, o ne kaip eksportuotoja. T.y. mes turime daug vartoto ir lysti i skolas, o neuzsiimti eksportu ir is to kelti savo pragyvenimo lygi.
Va ir vel ekologai pradejo saukti apie branduolinio kuro pavojinguma. Beje ekologai yra valstybes islaikomi, tai ir isreiskia valstybes nuomone. O kas ta nuomone formuoja – mes turbut niekada ir nesuzinosime. Taip ir atsiranda vieta samokslo teorijoms.
[Atsakyti]
Audriau, o kuo, tavo manymu, kvepia naujoji atominė elektrinė? Pigia elektra, kurią galima eksportuoti? Senoji – taip, naujosios gamybos savikaina bus visai kitos eilės skaičiai.
[Atsakyti]
audrius atsakymas:
Birželis 2nd, 2010, 09:11
Ir taip, ir ne. Beabejo elektra neatpiks, o jeigu bus privaciose rankose, tai tikrai bus viena is brangesniu. Bet tada sumazes naftos ir duju importas, ir mes ta elektra pardavinesime, t.y. i Lietuva prades teketi pinigai. O dabar net su visom EU dotacijomis, pinigai is Lietuvos isplaukia.
[Atsakyti]
Adomas atsakymas:
Birželis 2nd, 2010, 15:48
Mano nuomone:
1. Nors importo-eksporto balansas kažkiek ir pagerės lyginant su dujų pirkimu, bet pinigai vis vien plauks iš šalies užsienio paskolų, paimtų elektrinės statybai, aptarnavimui, branduolinio kuro pirkimui ir kt. Naftos ir jos produktų importui eletrinė jokios įtakos neturės, nebent pradėtume ženkliai elektrifikuoti transportą.
2. Tam, kad galima būtų parduoti elektrą tarptautinėse rinkose ir iš to uždirbti, turi egzistuoti rinka. Ar ji bus, regione pastačius ir daugiau elektrinių (pvz. Kaliningrade) – nežinau, bet neteko matyti rimtesnių analizių šia tema. Senoji elektrinė naktimis generuojamą elektrą pardavinėdavo rusams, ko gero, žemiau savikainos, nes neturėjo galimybių pakankamai greitai mažinti ir didinti gamybos pajėgumų, o daugiau regione ir vidaus rinkoje nebuvo pakankamai vartotojų, galinčių tuos pajėgumumus panaudoti.
3. Tiek VP10 tiek ir visi užsienio investuotojai pinigus merktų tik tuo atveju, jei turėtų aiškius valstybės įsipareigojimus tiek dėl supirkimo, tiek dėl kainų, tiek ir dėl paskolų garantavimo. Elektrinės planuojamas tarnavimo laikas – 60 metų (spekuliatyvus, beje, nes nė viena elektrinė pasaulyje dar nėra tiek laiko veikusi), todėl tai tikrai ilgalaikė investicija ir tuo pačiu – įsipareigojimas. Ją statydami atsisakome galimybių pasinaudoti technologinėmis inovacijomis artimiausiais dešimtmečiais, t.y. aukojame savo lankstumą.
4. Elektrinė nekurtų aukštos vietinės pridėtinės vertės, nes nemaža dalis jos komponentų – didžioji dalis know-how, įrengimų gamyba, kuras, panaudoto kuro utilizavimas – bus importuojama. Lietuvių indėlis daugiausia būtų betono maišymo darbų ir kelių tiesimo lygyje.
[Atsakyti]
audrius atsakymas:
Birželis 3rd, 2010, 08:59
Pabandysiu trumpai issakyti savo abejones i pateiktus teiginius papunkciu:
1. Jusu teiginys tik patvirtina mano abejones del naujos AE statybos. Kam prireike uzdaryti esama? Ji dar 60 metu nepraveike?
2. Jus uzduodate sekancia misle, is kur nukrito elektros tiltas su Svedija. Ir kodel kol veike AE nebuvo tiltu su kitomis valstybemis. Kad ir su ta pacia Lenkija?
3. Ar tas kas valdo elektra, negaletu diktuoti valstybei savo salygu ir taip garantuoti supirkimo kainos? Cia klausimas is serijos kas buvo aksciau kiausinis ar vista? T.y. ar valstybe diktuoja kainas, ar gamintojas privercia valstybe nustatyti norimas kainas? Neuzmirskime, kad kuo didesnes kainos tuo daugiau mokesciu yra surenkama.
4. Ir vel teiginys uz esamos AE naudojima, o ne naujos statyma. Cia musu nuomones sutampa. Tada teisingas klausimas butu, kas mus priverte uzdaryti IAE? Jeigu nera jokio ekonominio pagrindo.
pritariu Adomui. Nebent audriaus išpurvinti ES biurokratai susigės ir ženkliai prisidės finansavimu, kitaip VAE projektas bus nekonkurencingas ir per didelė tiek statybos, tiek rinkos rizika, dėl kurios nukentėsim finansiškai. Kas kiša pinigus į krentančią rinką? “Krentančių peilių gaudytojai”, šiuo atveju valdžios avantiūristai. Aišku, pinigai/turtas ne jų.
Jei kalbėt apie realią energetinę nepriklausomybę o ne politikų išgalvotus kosmosus, reikia jungčių, alternatyvių šaltinių dujoms (SGD terminalas, dujotiekis į Lenkiją) o gamyboje – decentralizuotos energetikos iš vietinių išteklių.
[Atsakyti]
audrius atsakymas:
Birželis 3rd, 2010, 08:42
ES biurokratai ne ispurvinti, o gudresni. Ir tikrai nesusiges del savo gudrumo ir numatytos strategijos vykdymo.
Ir siaip as niekaip negaliu suprasti, kam reikia statyti nauja atomine elektrine, jeigu esama galejo dirbti iki 2020 metu. Jos potencialas buvo ne du blokai, o dvylika. Cia tik vienas is idomesniu faktu. Ir pagal saugumo reikalavimus neatsiliko geriausiams europiniams analogams. Butent i situos klausimus ir domina atsakymai. Deja bet internete atsakymu nerasi
Beje apie kokia energetine nepriklausomybe gali kalbeti Lietuva? Mes neturime nieko – nei naftos, anglies, ar urano kasyklu, kad galetume vadinti save nepriklausomais. Mes visada busime priklausomi, dabar tik klausimas nuo ko ir kiek tai mums kainuos? Ir kaip jus manote, ar sitame klausime musu nuomone bus svarbiausia?
O ziurint is siandienos tasko ir matant kaip vyksta atomines elektrines statybos darbai sunku patiketi, kad ji isviso bus pastatyta. Todel dabar tai tik tema prie alaus.
[Atsakyti]
Audriau, atrodo nesusišnekam. Visi mano teiginiai buvo tik argumentai prieš naujos AE statybą, nieko apie senąją jais pasakyti nenorėjau. Sutinku, kad jos uždarymas buvo politinė klaida.
Energetinė nepriklausomybė, mano supratimu, yra labiau politinis būgnas, kurį galima mušti televizoriuje gąsdinant būtais ir nebūtais pavojais. Kažkodėl niekas nekalba apie gamybos ar žemės ūkio nepriklausomybę ir ramia sąžine perkame daiktus iš kinijos ar apelsinus iš ispanijos. Aktualiau būtų kalbėti apie alternatyvių kanalų kūrimą ir konkurencijos skatinimą energetikoje. Tiesiog politikams parankiau joti ant “nepriklausomybės” žodžio skambesio.
Beje, nežinau iš kur skaičiai apie 12 IAE blokų, pradiniame plane jų buvo 4, kurių vėliau sumažėjo iki 3 dėl, berods, ribotų ežero vandens aušinimo galimybių, nepažeidžiant vietinės ekosistemos. Kas dėl saugumo reikalavimų – IAE neturėjo apsauginio gaubto aplink reaktorius, kuris turėtų apsaugoti nuo radiacijos patekimo į aplinką avarijos atveju. Tai ir buvo oficialus uždarymo pagrindas. Kiek tai realiai turėjo įtakos saugumui – nežinau.
[Atsakyti]
audrius atsakymas:
Birželis 3rd, 2010, 09:48
Apie dvylika IAE bloku skaiciau labai senoje sovietineje propogandineje literaturoje. Kiek buvo propogandos, o kiek tiesos – mes nesuzinosime. Tiesiog idomus faktas kuris uzstrigo atmintyje.
Beje apie politinius bugnus. Kas musa mes nematome, kad skamba tai girdime
[Atsakyti]
Adomas atsakymas:
Birželis 3rd, 2010, 22:27
Kas tiesa, tas ne melas
[Atsakyti]
Antanas atsakymas:
Birželis 4th, 2010, 10:54
Kiek atmintis neša senoji AE buvo padėta kaip auka už Danijos pritarimą Lietuvos stojimui į ES.