A. Kubiliaus klausk drąsiai

Skaitinėju internetus ir užkliūnu už Andriaus Tapino tinklaraščio “Pinigų kartoje”, kur jis dalinasi įspūdžiais apie interviu su premjeru A. Kubiliumi (pastarąjį tinklaraštyje minėjome senokai, nes pabodo burną aušinti ir baitus švaistyti). Taigi Andrius rašo, kad premjerui į paprastus buitinius klausimus sekėsi atsakinėti kur kas sunkiau, nei politinius/ekonominius. Interviu nepavyko pažiūrėti (kažkaip neužsikrovė video), bet bandau įsivaizduoti, kaip tai atrodė – Andrius nupasakojo gan vaizdžiai.

Paskutinis didesnis pirkinys?
Kas atsakingas už kurą namuose?
Kiek kainavo jūsų kostiumas?
Kiek šiuo metu turite grynųjų?

Šie klausimai, pasak A. Tapino, mūsų premjerui sukėlė diskomfortą. Bet ne dėl to, kad jis nežinojo atsakymų, o todėl, kad nežinojo TEISINGŲ atsakymų. O teisingas atsakymas, manoma, yra toks, na, kompromisinis – atseit visiems tinkamas. Nes jei pasakysi, kad paskutinis didesnis pirkinys buvo kailiniai žmonai už 10k Lt, tai aukštuomenė gal ir įvertins už meilę moteriai, o štai tauta gali ir nesuprasti. Todėl sakyti tiesą griežtai draudžiama, nes sakyti reikia tik tai, ką tauta nori girdėti. O ką ji nori girdėti?

Štai keletas kompromisinių atsakymų tautai:

Kokias mėgstate gėles? Žydinčias.

Kokią kavą geriate? Karštą.

Jums su cukrumi, ar be? Kaip jums patinka.

Kas jums yra Dievas? Tikėjimas.

Ar jums patinka M.K.Čiurlionis? Žaviuosi visais, kurie gali kurti.

Ką galvojate apie R. Paksą? Mano nuomonė pakankamai susiformavusi.

Ką galvojate apie gėjus? Turiu apie ką galvoti ir be jų.

Ar pritariate gėjų santuokoms? Dar nė vieni neprašė manęs leidimo tuoktis.

Ir t.t. Kompromisinį atsakymų konstravimo kelią daugmaž nupiešiau, čia galima tęsti be galo.

Tačiau grįžkime prie klausimų premjerui. Ir pameginkime kartu jam padėti.

Paskutinis didesnis pirkinys? Pastaruoju metu stengiuosi taupyti ir nieko be reikalo nepirkinėti.

Kas atsakingas už kurą namuose? Jei apie šildymą, tai valdiškoje rezidencijoje (kurioje tenka laikinai gyventi, kol einu šias pareigas) visas išlaidas apmoka Vyriausybė, toks įstatymas. Jei turite minty degalus, tai šeimoje visi suaugę važinėjasi savo automobiliais ir važiuoja tiek, kiek leidžia kiekvieno iš jų piniginės.

Kiek kainavo jūsų kostiumas? Trečdalį algos. Kokias pareigas gyvenime tektų eiti, koks atlyginimas bebūtų, nemanau, kad kostiumui drįsčiau skirti daugiau nei trečdalį tuometinio atlyginimo.

Kiek šiuo metu turite grynųjų? Algą perveda į banko sąskaitą, turiu kortelę, mieste daug bankomatų. Taip pat naudojuos el. bankininkyste, tai labai patogu.

Taip atsakyti, ko gero, patartų bet kuris savo šefą tautai įsiteikti norintis PR specialistas. O gal netgi A. Kubilius panašiai ir atsakė – nemačiau, negirdėjau. Beje, minėti atsakymai tinka bet kuriam politikui. Todėl juos ir vadinu kompromisiniais. Tinka ir su žuvim, ir su mėsa.

O dabar parašysiu klausimą, kurį, jei ne aš, užduos kas nors iš komentatorių: o tai kur čia common sense?

Čia atkreipsiu dėmesį, kad vienas toks politikas, mėgstantis kartoti, kad nesivaiko asmeninių reitingų, staiga “susiparina” išgirdęs klausimą apie kostiumo kainą. Negi A. Kubilius mano, kad jo ar jo partijos reitingams “prabangus kostiumas” pakenks labiau negu išauginti mokesčiai, priauginta bedarbystė ar visos PSD nesąmonės?

Bingo, būtent taip ir yra. Mes čia kažką skaitydami analizuojam, dėliojam, svarstom – didžioji dalis rinkėjų taip nesielgia. Pasižiūrėkit “Klausimėlį” (dažniausiai rodo per krepšinio varžybų pertrauką), būtent tokiems iš principo yra komunikuojama per televizorių. Akivaizdu, kad visos ekonominių sprendimų peripetijos ir niuansai tokiam rinkėjui yra vargiai suvokiamos, o štai juodą ir baltą jie (vadinasi, mes) skiria. Kostiumo kaina, grynieji piniginėje yra tos kategorijos, kurias suvokia absoliuti rinkėjų dauguma, todėl ir klaidos kaina čia milžiniška.

Tas nuolatinis kompromisų ieškojimas kilęs iš politikos, kaip “kompromisų meno” įsikalimo. Kompromisiniai atsakymai “Pinigų kartoje”, kompromisai begalinėse darbo grupėse, nesibaigiančiose reformose – nesvarbu kuri partija, turim tą patį veiksmų imitavimą. Įdomiausia, kad jei versle kompromisų nauda dar išdrįstama suabejoti, tai politikoje šitai yra šventa karvė. Ar laimėję balsavimą 51:49 išsprendėme konfliktą? Taip, taip, girdėjau, kad demokratija yra bloga, bet nieko geresnio už ją nesugalvota. Žinom.

Tad belieka susitaikyti, kad tokiems žmonėms, kaip mes (?), aukščiausiu lygiu kol kas nėra atstovaujama. Tokiems, kurie nepavydi kostiumo už kelis tūkstančius, ar rimtesnio pirkinio. Kuriuos iškerpa montuodami “Klausimėlį”. Kurie į rinkimus eina patys, o ne vėžinasi partiniais autobusais. Kurie toleruoja ir netgi balsuoja už politiką, kuris geria kitokią kavą ir mėgsta kitokias gėles.

P.S. Beje, kas matėt interviu, tai kiek gi A. Kubilius turėjo grynųjų?..

komentarų yra lygiai 22

  1. Jei tvirtini, kad mastanty zmones patys eina i rinkimus balsuoti… tai prisipazink uz ka balsavai per paskutinius

    a) prezidento rinkimus
    b) per paskutinius seimo rinkimus

    ir kodel.

    As pats per prezidento rinkimus nebalsavau, nes nei vienas kandidatas neturejo rinkimu programos (o per viesus kanalus svaidesi tik demagogija.)
    Per seimo rinkimus balsavau tik antram ture…. pries tautos prisikelimo partija.

    Lietuvoje nera nei vienos politines jegos atstovaujancios rinkejus (placiaja prasme).

  2. mm

    Jeigu gerai pamenu, tai sakė 100 lt :)

  3. Man rodos, priešingai: būtent atstovaujančiųjų rinkėjams plačiąja prasme netrūksta.

  4. Man kažkaip atrodo, kad pasakė: nežinau tiksliai

  5. mm

    nuolaida, pradžioj ir sakė kažką tokio, kad nežinau tiksliai ir paskui pridėjo “gal 100lt”.

    Iš principo tai tokie klausimai laidoje “Pinigų karta” mane truputį nuvylė. Visgi turint LR Premjerą laidoje norisi pokalbio-diskusijos rimtesnėmis temomis, o ne sužinoti padoraus kostiumo kainą ar kiek grynųjų p. Kubilius turi su savimi.

  6. Bloga diena? Nes tai vienas prasčiausių ir pikčiausių įrašų jūsų tinklaraštyje.

    Ir, beje, taip ir nesupratau, kuo blogai yra kompromisiniai atsakymai. Tai kiekvieno politiko duona kasdieninė. Ir nesvarbu, lietuvis jis, amerikonas, rusas ar dar kokios nors šalies atstovas. Ar kažkam atrodo, kad čia bandoma kažkam įsiteikti? O gal premjeras turi pasakyti, kad kostiumas jam kainavo 5000 Lt, tuo pačiu sukeliant dar daugiau kalbų iš tų, kurių mėnesio pajamos 500 Lt?

    Na, nesvarbu. Tikiuosi, Respublikos ar Makulatūros lygio įrašų ateityje išvengsite :)

    Sėkmės@ :)

    • Puikiai pagavot pagrindinę mintį: politikai iš inercijos galvoja, kad kompromisai yra gerai, ir netgi jų siekia.

      • Tai kuo blogai yra kompromisiniai atsakymai? Geras diplomatas ir turi orientuotis į masei skirtus atsakymus. Tai savaime nereiškia, kad jis neatstovauja tų, kuriems keturženklė suma už kostiumą yra suprantamas reikalas.

        Ar yra kokių argumentų, kurie susietų politikų polinkį į kompromisus ir kažkurios visuomenės grupės (ne)atstovavimą?

        P.S. Kompromisų nebuvimas gali privesti ir iki http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/pasaulis/ukrainos-parlamente-incidentai-pirmininkas-apmetytas-kiausiniais-57-95043 :)

        • “Ar yra kokių argumentų, kurie susietų politikų polinkį į kompromisus ir kažkurios visuomenės grupės (ne)atstovavimą?”

          Sakyčiau, kad netgi užčiuopėme paradoksą: kompromisas yra tarsi vidurkis, kuris lyginant su vienais yra per mažas (netinka), o su kitais – per didelis (irgi netinka). Tačiau vis tiek vidurkis.

          Sekant mintį, galbūt politikų/partijų orientavimasis “į viduriuką” ir nulemia amžiną tautos nepasitikėjimą jais. Kai užuot pasirinkus vieną iš dviejų tiltų nusprendžiama važiuoti per vidurį.

          Paklausčiau kitaip: kuri visuomenės grupė šiuo metu Lietuvoje jaučiasi atstovaujama?

        • Manau, kad visais laikais dauguma politikų daugiausiai ir atstovavo tai, ko, kaip suprantu iš jūsų pasisakymo, Lietuvoje nėra – viduriuką – vidutines pajamas gaunančius, vidutinius pirkinius perkančius, vidutinius pomėgius ir poreikius turinčius piliečius.

          Aišku, atsiranda vienų ar kitų politikų, lobistų ar šiaip veikėjų, kurie atstovauja ir siauresnėms visuomenėms dalims(Šustauskas kirkino megztas beretes, Lubys ragina remti ne smulkųjį, o stambųjį verslą ir t.t.), bet tai jau rečiau sutinkama. Bet taip ir turi būti – premjeras manau ir turi būti maksimaliai orientuotas į viduriuką.

          Ir dar. Beveik ne į temą :) PSD įstatymas priimtas 2007 metais, taip kad net ir labai norint to pripaišyti Kubiliui negalima. Galima tik paklausti įstatymą priėmusios valdžios, kodėl jo nebuvo laikomasi. Bet ne apie tai kalba. Kubiliaus ginti nesiruošiu :)

        • mergaite

          Nemanyčiau, kad politikų kompromisisinės kalbos = vidutines pajamas gaunančių atstovavimą.

          Bandymai pataikyti į viduriuką , asmeniskai man, dažnai panašūs į bandymus sulįsti į vieną sėdimosios vietos dalį (ji irgi yra per vidurį, jei ką).

          Ir visai nesvardu, kurios partijos atstovas tuos bandymus atlieka, atrodo vienodai blogai.

          O apskritai, kuo baigiasi kompromisai pvz. reklamoje. Paklauskit bet kurio šios srities atstovo kokios būna kompromisų pasėkmės 😉 arba kuo baigiasi kompromisų filosofija bandant spręsti esmines įmonėse kylančias problemas…. baigiasi niekuo….

          Visiems geras nebūsi (liaudies išmintis byloja), bet politikai stengiasi :)

  7. bst

    Gyvenimas susideda is smulkmenu. Musu premjeras man is vis primena papuga, kuri po kurio laiko ner kai ka suprast pradeda, pastoviai salia girdedama nepazystamu zodziu/savoku.

  8. JK

    Paskutiniai klausimai tikrai nuvyle. Toks jausmas, kad vedejas prasigooglino kokius klausimus uzduoda politikams ir paklause to paties :) nesigilindamas ar tiek klausimai tinka siuo atveju ar ne 😉

  9. dd

    Kas atsakingas už kurą namuose – tikrai durnas klausimas, cia kitaip negu atsake ir neimanoma atsakyti. Kokios cia atsakomybes reikalauja?

  10. Vadimas

    Aš viliuosi, kad Kubilius turės laiko ir progos paskaityti šį Commonsense.lt straipsnį ir komentarus. Gal ponas Kreivys, prie puodelio kavos užklaus, ką jis mano apie kompromisus. :)

    Visgi puikiai atskleidėt, kaip sunku suprasti žmogų, kuris įpranta kalbėti kompromisais: politikoje ar buityje. Pvz.: jei toks filosofas būtų jūsų įmonės vadovas, o jūs jo pavaldinys. Ir vietoj to, kad pasakytų, kad šiandien užduotis „reik parduoti 5 kibirus“, jis jums pasako: „nei daug, nei mažai.“ Ką pasiekiam: WTF?

    Klausimai iš buities turėtų pabrėžti politiko asmeninę nuomonę, o ne partijos programą. Tokiu atveju, net sveikintina, kad įžymus žmogus atskleistų savo nuomonę tam tikrais klausimais. Deja, įprotis kalbėti šabloniniais kompromisais ir čia paėmė viršų ir pamatėm Kubilių tokį, kokį jį matome kasdien per žinias. :)

    Kai kuriais atsakymais likau nusivylęs, nes šalies galva rodo neatsakingą pavyzdį/įvaizdį, kaip elgtis su savo uždirbamomis pajamomis. Juk mums kaip tik reikia, kad viršuje esantys žmonės rodytų, kad reikia atsakingai elgtis su savo pinigais. Neužtenka pasikliauti tik tuo, kad darbdavys jums kas mėnesį perves atlyginimą laiku į banko kortelę: argi tik tiek to finansinio išprusimo jums reikia?

  11. azartas

    Na taip, visa pabaiga su tais klausimais tai nei į tvorą, nei į mietą… Na tokioj laidoj kaip “Stilius” apie kostiumą klausti dar dar, bet iš šios laidos kažkaip tikėjausi aukštesnės kartelės.

  12. Komentatorius

    na tai tokie ir politikai jei kaip prostitutes vyniojasi ir nieko negali pasakyti… tiesus klausimas turi buti ir tiesus atsakymas. Kas cia per demagogijos, vat todel ir sh mala jie politikoje, kad neturi supratimo kad reikia sakyti tiesa ir ja vadovautis.

    Blynui: pagal jusu apibrezima geras diplomatas tik sliure be savo nuomones… naissss…. kazhkaip mano supratimu geras diplomatas yra tas kuris supranta abi puses ir padeda rasti win – win sprendima, o ne sakantis daug zodziu ir nieko nepasakantis ir nesugebantis atsakyti tiesiai sviesiai i elementarius klausimus.

    Hint: jei taves paklausia ko tu nezinai tai ir sakyk NEZINAU TIKSLIAI. Pvz kiek pinigineje pinigu: tinksliai nezinau. gal 100, gal 500.

  13. hm

    Man juokinga butent sio posto tema.

    nesusiprateliams lietuviams darantiems detektyva ir Tapinui tame tarpe tenka priminti, kad panasaus pobudzio klausimai (is serijos ‘kiek kainavo….’ etc), yra ASMENINIAI.
    Tai reiskia, kad yra nerayte taisykle. jog nemandagu ir nekulturinga klausineti (juo labiau viesoje erdveje) privaciu dalyku ir niekas i tokius klausimus Jums pateikineti atsakymu neprivalo.
    I asmeninio pobudzio klausimus, tokius kaip: religines/seksualines paziuros, piniginiai reikalai…… Kiekvienas issilavines Vakarietis mintyse spjautu Jums i veida uz tokius klausimus.

    • Mano supratimu, žmogus atsisako privatumo kai nueina į politiką. Jis yra valstybės ‘vienas ir trijų’, todėl net jo asmeninė pinigų politika, religinės pažiūros ir tt yra svarbi.
      Galbūt tokie klausimai tiktų ne PK, tačiau man asmeniškai svarbi A.K. pozicija ir tokiais klausimais. Ir su tokiais atsakymais man neįtiko…

      • hm

        Ką reiškia “atsisako, kai nueina į politiką”? Kam nuo to PR ir marketingo triukų, rodomų per TV geriau? Jei labai nori padlaižiaut ir vaizduoti angelą (tokį kaip Tiger Woods, David Cameron, ar panašūs) – to labai nesunku pasiekti. Bet tai visiškai nereiškia, kad tie žmonės natūraliai yra tokie tikrovėje. Tiesa ta, kad visi darom ir klaidų ir nesame tobuli. Todėl mane ima juokas, kai pagal PR ar viešajį įvaizdį imami vertinti žmonės.

        Vakarų civilizacija degradavo tuomet, kai politikoje ėmė remtis focus groups – mano supratimu kriminaline, bet legalia, veikla. Iš pradžių sužino, ką rinkėjas nori sužinoti, o po to tai pažada. Tai yra gryniausia degradacija, kurią, pasirodo, ir dauguma lietuvių labai mielai priima net nesusimąstydami.

  14. fuckkubilius

    ar neibijo kubilius buti nusautas?:D nes as jau zadu taip padaryti

    • Alius

      Manau, kad nebijo.
      Nušausi vieną – ateis kitas.
      Buvo toks filmukas: drakonas mirė – šlovė drakonui.
      Esmė sistemoje.

Jūsų komentaras