Čiapajevo formulės

Daug kas esate susidūręs su Čiapajevo konstantomis, o man dirbant programuotoju teko susidurti su Čiapajevo formulėmis. Tai tokios formulės, su kuriomis visi sutinka, bet kai reikia ką nors tiksliai paskaičiuoti, niekas nesigauna. Tarkim 2 plius 2 yra kiek? Teisingas atsakymas: o kiek reikia? Iš kur šitas atsakymas yra atėjęs? Iš ekonomikos sferos.

Ekonomika- tai tikslusis mokslas su šimtais formulių ir išvedžiojimų, bet vis vien niekas negali pasakyti, kaip tiksliai bus. Yra daug priežasčių, kodėl taip atsitinka, bet dvi norėčiau panagrinėti detaliau.

Seniai seniai pinigai buvo prekių atspindys. Na, tiksliau aukso, tauriųjų metalų ir brangakmenių. Ir tai vadinosi aukso standartu. Todėl pinigai gamino prekes, na, tiksliau auksą, bet vis vien buvo ryšis su materialiuoju pasauliu. O 1975 JAV tapo paskutine šalimi, kuri atsisakė aukso standarto. Nuo to momento pinigai gamina pinigus. Todėl visos ekonominės teorijos, kurios remiasi prielaida, kad aukso standartas vis dar egzistuoja, ne visada veikia.

Šio standarto atsisakymas turi keletą šalutinių efektų, ir jie iki galo neišnagrinėti. Tarkim, vienas efektas, kad pinigų nėra. Tiksliau jie yra, bet elektroninėje formoje. Kažkada praslydo informacija, kad 97% dolerių yra bitai, baitai, megabaitai. Ir jeigu toks Bilas Geitsas sugalvotų savo akcijas paversti grynais pinigais, tai pritrūktų banknotų.

Atrodo, nieko blogo, bet prisiminkime, kiek bus 2+2? Va čia ir prasideda kūryba su išvestiniais produktais. Tai tiesiog būdas gaminti pinigus iš oro. O kaip tada mes mirtingieji? Juk mes tikimės, kad bankai valdo finansinius srautus, t.y. ekonomikos kraujotakos sistemą. Užmirškite, pinigai seniai turi nereikšmingą ryšį su materialiuoju pasauliu. Va, ir gaunasi, kad visos senos teorijos veikia tik kokiu 1%. O naujos metodikos tik parodo naujus būdus, kaip pinigai daro pinigus. Jų įtakaekonomikai irgi gaunasi labai jau išvestinė. Niekas tiksliai pasakyti negali, koks gausis galutinis rezultatas. Todėl ir kartais atrodo, kad žiūri į Čiapajevo formulę. Gal ji ir suveiks, o gal ir ne. O jeigu suveiks, tai kiek?

Kita bėda yra imtis. Net dabar super didelės įmonės prisipažįsta, kad ekonomikos dėsniai neveikia. Tiksliau, jos per mažos, kad galėtų pasinaudoti makro ekonomikos dėsniais. Tarkim, egzistuoja paklausos ir pasiūlos balansas. Gal ir yra, jeigu imsime visą pasaulį, bet visada galima surasti vietas ir pavyzdžius, kur pasiūla yra žymiai per didelė, arba kur paklausa yra per didelė. Tai jau dydžio problema, bet kartais gali būti ir kitokios priežastys. Tarkim, Lietuvoje kelerius metus NT augo po 20% per metus. Todėl turėjo būti didelė infliacija, nes infliacija yra kainų augimas. Bet nebuvo, o priežastis yra prekių krepšelyje, pagal kurį skaičiuojama infliacija. O kas tai yra prekių krepšelis – tai imtis. Beje, Lietuvoje apie 95 metus į prekių krepšelį įėjo Amerikos indėnų mokasinai. Ir šios prekės kainos pokytis lėmė Lietuvoje skaičiuojamą infliaciją! Aišku, prekė buvo su savo svoriu. Va, ir gavome, kad gal ir ryšiai ekonomikoje egzistuoja, bet visi su nežinomais svoriais ir dar su labai neaiškia imtimi.

Neveltui sinoptikai džiaugiasi, kad dar yra ir ekonominės prognozės. Tada oro prognozės neatrodo tokios netikslios, nes oro prognozėse nėra galimybės vienu metu pareikšti, kad kepins karštis ir spaus speigai. Taigi, ką mums daryti? Svarbiausia nesijaudinti ir gerai maitintis, o vartant ekonomikos prognozes su jomis sutikti. Visos prognozės teisingos, tik vienų rezultatus mes pastebėsime, o kitų – ne.

komentarų yra lygiai 18

  1. emka

    ekonomika – ne mokslas

    • Kad mainstreeminė ekonomika, kaip ir filosofija, ne mokslas – visiška tiesa. Tai – religija (t.y. demagogija ir indoktrinacija pridengtas bei fiziniu smurtu paremtas bullshit’as), kuri pateisina kulto lyderių – politikų – amoralius veiksmus. Bet tai niekaip nereiškia, kad ekonomika, kaip ir filosofija, yra ne mokslai.

    • Ekonomika ne tikslusis mokslas, nors čia ir naudojama matematika. O socialinis.
      Gal dėl to ir gaunasi 2+2 =, o kiek reikia? :)

  2. Grizas

    Gerb. Emka,

    O kas tada yra ekonomika, jei ne mokslas? Kuom laikyti šitą veiklą?

    Be to, ekonomika gi nėra vien skaičiai ir matematika, kaip buvo minėta teksta. Ekonomika gali būti įvairių teorinių prielaidų kūrimas, pvz Markso veikalas yra ekonominis, nors ten formulių nėra daug, lygiai taip pat naujausia P. Krugmano knyga “Return of Depression Economics” irgi laikytina ekonomine, nors kiek skaičiau, nepavyko rasti nė vienos formules.

    Žinoma, galima Krugmano knygą laikyti ‘populiariąją ar pseudo ekonomika’, bet galima rasti šimtus ‘mokslinių’ ekonominių knygų, kuriose yra šis tas daugiau nei vien grafikai ir formules.

    Būtų įdomu išgirsti Jūsų argumentus, kodėl ekonomika nėra mokslas.

    • Mantoske

      Wikipedia:

      Science (from the Latin scientia, meaning “knowledge”) is a systematic enterprise of gathering knowledge about the world and organizing and condensing that knowledge into testable laws and theories.

      Ekonomika pirmą apibrėžimo dalį galėtų pretenduoti atitikti. Bet antros niekaip.

      Taigi, ekonomika – joks ne mokslas.

      • Nu labadiena. Manai, kad įstatymu nustačius maksimalią pieno litro kainą 10ct parduotuvėje būtų pieno?

        Tai, kad ekonomikoje sunku vykdyti eksperimentus nereiškia, kad ekonomika ne mokslas ar / ir ekonomikos dėsniai neveikia.

        • Mantoske

          Laba diena :)

          pavyzdys geras. Bet mano nuomone mokslu negali vadintis toks dalykas (tarkim teorija), kuris dažnai yra mada, laikmečio mastysena ir t.t.

          Na bet aš angažuotas tiksliųjų mokslų atžvilgiu :). Tai žiūrint iš tiksliųjų mokslų varpinės, ekonomika toks pat mokslas kaip ir tapyba ar baletas.

          Pavyzdžiui. Finansinio ekonomikos stimuliavimo teorija. Gali rašyti ilgiausius popierius tiek už, tiek prieš. Bet patikrinti neįmanoma. Tai taip ir lieka tam tikro lygio spekuliacijom.

  3. neznaika

    Tai ką šituo įrašu norėta pasakyti?

    • Krize prasidejo ar jau pasibaige – niekas tiksliai nezino, nes senosios ekonomines dogmos neveikia taip, kaip pries 100 metu. Todel diskusijose ekonominem temom nera teisiu ir neteisiu. Visi yra teisius, tik neaisku kiek.

      • Jei objektyvios tiesos nėra, diskusija neįmanoma, nes nėra ko ieškoti (man patinka mėlyna, tau žalia – kuris iš mūsų teisus?).

        Jei jau manyti, kad visi yra teisūs kažkiek, tik neaišku kiek, reiškia objektyvi tiesa yra – šiuo atveju tai būtų ta nedidelė visų manymo dalis, ties kuria visi yra teisūs.

        Šiaip tai prieš pradedant diskutuoti apie bet ką reiktų pirmiausia išsiaiškinti kas yra diskusija ir kokia metodologija naudojama diskusijose. Kad tą padaryti, reiktų žinoti bent jau kas yra tiesa ir susipažinti su metafizikos bei epistemologijos pagrindais. Nesuprantant šių pamatinių dalykų “diskusijose” būna svaidomasi beprasmiais minčių kratiniais, kuriuose (praktiškai) nėra jokio racionalaus turinio.

        • Sorry, pirma nuoroda apie tiesą neteisinga, šita turėtų būti gera.

      • Mantoske

        Aš atsiprašau, bet man šitas įrašas taip pat pasirodė belekaip apie beleką.

        • Belekas labai greitai gali materializuotis, kai pradedi investuoti savo pinigus ir rezultatai neatitinka lukescius. Sugriauzi ne viena knyga apie investavima, ekonomika ir supranti visos sios knygos yra apie beleka :) Tik va supratimo kaina yra visai ne belekas

        • Mantoske

          Visos knygpalaikės vertingos tik visokiems fondų valdytojams, kad prisiskaitę galėtų protingai šnekėti turintiems pinigų ir vaizduoti savo pranašumą prieš kitus fondų valdytojus.

          Realiai gi buvo objektyvūs tyrimai, palyginantis tų pačių pinigų valdytojų performancą skirtingais (ilgais) periodais. Spėkit, ar geriausiai performeriai tie patys?

  4. CataclysmMansion

    Eilinis pastebejimas:

    Tik ekonomikoje vienas kitam priesingi dalykai gali buti teisingi, o uz siu priesybiu irodymus galima gauti Nobelio primijas(Pinigu kiekio desnis)

  5. skirtum

    Na prieš tai dar reikia sutarti kas yra tie priešingi dalykai. Gal būt jie visai nepriešingi, jeigu pasekti esamomis sąsajomis ir tas priešingumas toks yra tik iš pirmo žvilgsnio.
    Formulės Ekonomikoje gali padėti tik tuo atveju, jei išeitinės ir esamos sąlygos yra vienodos, bet tą pasiekti Ekonomikoje yra labai sunku, kur yra gausybė dedamųjų, kurių tarpusavio priklausomybės kinta… T.y. panašiai kaip pagal gimimo datą galima pasakyti kokio charakterio žmogus yra ir kas jo laukia rytoj ;P

  6. Mantoske rašė:

    “Pavyzdžiui. Finansinio ekonomikos stimuliavimo teorija. Gali rašyti ilgiausius popierius tiek už, tiek prieš. Bet patikrinti neįmanoma. Tai taip ir lieka tam tikro lygio spekuliacijom.”

    Patikrinti galima naudojantis logika – iki neginčijamų prielaidų (pvz. jei daiktų kiekis padidėja visiems kitiems faktoriams nepasikeitus, jų kaina sumažės) dedukuojant bet kurią hipotezę. Visos ekonomikos stimuliavimo teorijos šio testo neatlaiko, todėl yra klaidingos.

    Nepaisant to įvairios ekonominės teorijos yra ne kartą išbandytos praktikoje.

  7. Piktas_Diedas

    Nežinau kait ten su ta ekonomika, bet tikrai žinau dėl buhalterijos :
    Buhalterija – tai matematikos triumfas prieš sveiką protą.

Jūsų komentaras