Bal 07 2010
O kada per daug?
Seniau rašiau apie šviesoforų gausą vienoje gatvėje. Tai buvo kažkas neįprasto ir keisto. Dabar važinėdamas susidūriau, kad kai kuriose vietovėse ženklų kiekis pradeda stebinti.
Važiuojant „Via Baltica“ pasieksite miestelį Ramygala. Aš jau du kartus bandžiau suskaičiuoti, kiek tenai pristatyta ženklų abiejose kelio pusėse, bet abu kartus mano skaičiavimai vos nesibaigė liūdnai. Pirmą kartą vos nenumušiau šalikele einančio pėsčiojo, o antrą kartą būčiau „pabučiavęs užpakalį“. Bet kokiu atvejus ties skaičiumi 20 tekdavo baigti skaičiavimus.
Apie tai, kad susigaudytum, kas tenai pavaizduota, ir nepražiopsotum tarp informacinių ženklų įmontuotų greitį ribojančių ženklų, kalba neina. Reikia visą dėmesį sutelkti ženklų šifravimui, o ne vairavimui.
Kaip tai maniau, kad ženklai turi palengvinti vairavimo sąlygas. Bet kai jų tiek daug, tai gaunasi atvirkščias efektas. Įdomu, ar yra kokie nors tyrimai arba rekomendacijos, kiek galima ženklų prismaigstyti viename kilometre kelio?
Bet kokiu atveju noriu pasidalinti aptiktu ženklu, kurio reikšmės nesugebėjau iššifruoti. Tiesą pasakius, kelių eismo taisykles seniai skaičiau, todėl gal nėra čia jokios paslapties. Tiesiog man patiko brito komentaras apie mūsų ženklus. Sako, niekaip nesuprantu šio ženklo, 
(„336. Apribojimų pabaiga“). Ar aš dabar galiu važiuoti 250 km/h? Kaip ir ne. Tai kodėl tiesiog negalima pastatyti ženklo, kokiu aš greičiu galiu važiuoti? O tikrai, kam tas ženklas reikalingas. Jeigu reikia kiekvieną kartą spėlioti, kokiu greičiu aš dabar galiu važiuoti? Gal čia toks gudrus blaivumo testas?
