Gudragalvė polemika apie degalų kainas

Į mūsų tinklaraščio svečio Giedriaus įrašą apie degalų kainas šiandien “Verslo žinios” atsiliepė pašvęsdamos jam savo redakcinį. Puiku, kad vieni kitus skaitome, ir dar smagiau, kad galime tęsti diskusiją.

VŽ redaktoriai:

Kad ir kiek gudragalviai degalų verslo atstovai ir jų lobistai mėgintų aiškinti stebuklingą formulę, pagal kurią Lietuvoje benzinas kainuoja daugiau nei pas regiono kaimynus, tiesaus atsakymo šiuose išvedžiojimuose rasti nepavyksta. Lietuva lieka išskirtinė didelių kainų sala, neturinti šioje rinkoje jokios konkurencijos.

VŽ atsakymo “išvedžiojimuose” nerado, nors vėliau savo tekste gan aiškiai įvardija dvi blogybes, esmines brangaus benzino dedamąsias: 1) privalomųjų degalų atsargų kaupimo nekonkurencingą tvarką (norint importuoti degalus į Lietuvą, reikia ~17% importuoto kiekio 90 dienų laikyti atsargose. Ši nuostata netaikoma kontrabandinykams); 2) didžiausius benzino akcizus ES.

Tai ir yra tiesus atsakymas, kurį bandė išdėstyti mūsų svečias, “gudragalvis degalų verslo atstovas” Giedrius. Tačiau dar kartą perskaitęs Giedriaus ir VŽ straipsnius, rodos, aptikau, kur išsiskyrė juos rašiusiųjų nuomonės.

Giedrius:

Galbūt mažinti akcizus benzinui – tačiau kiek? Sumažinus akcizus kokius 10 centų litrui benzino vartojimas nepadidėtų, kontrabandinio benzino nesumažėtų, o biudžetas prarastų apie 50 mln. litų.

:

Sumažinus dyzelino akcizus šį kovą – jau antrą mėnesį iš eilės – valstybės biudžetas gavo kiek daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai akcizo tarifas buvo didesnis nei dabar (VŽ, 2010 04 15). Tai rodo, kad legalaus dyzelino vartojimas atsigauna. O ką rodo benzino suvartojimas? Lietuviai jo nepila mažiau, skirtumas tik toks, kad perka jį iš kaimynų, dažniausiai – Baltarusijoje ar Kaliningrado srityje.

Kas išspręs šią dilemą? Atsakau – tik kontrabandininkai ir Lietuvos pakraščių gyventojai. Kontrabandininkai gali pasakyti, ar ieškotų kito užsiėmimo, jei benzino kaina dėl mažesnio akcizo sumažėtų 10 centų. O pakraščių gyventojai galėtų išlaisvinti mus nuo svarstymų, ar dėl tos pačios priežasties liautųsi piltis benziną iš už sienos. Štai vienoje iš Giedriaus lentelių matome, kad balandžio 12 d. skirtumas tarp A95 benzino kainos latviškoje ir lietuviškoje degalinėje buvo 30 ct mūsų nenaudai. Dėl šios priežasties iš Vilniaus tikrai nelėksiu į Bauskę, o štai Joniškio “Statoil’e” turėtų vyrauti ramios nuotaikos.

Todėl labai lauksim VŽ grįžimo prie temos ir duomenų jei ne iš kontrabandininkų, tai bent iš pakraštinių degalinių. Turint skaičius lengviau bus įtikinti ir Finansų ministeriją ir savo beigi mūsų skaitytojus.

Na, o pabaigsiu tuo, kuo šįryt pradėjo “Verslo žinios”:

Naftos kainos pasaulyje, regis, nė neketina (bent jau artimiausiu laiku) šturmuoti ikikrizinių laikų rekordo, kai barelis kainavo 140 USD. Dabar „juodojo aukso“ barelis atsieina apie 80 USD. Lietuvai ši kainų dinamika neatsiliepia: brangiai už degalus mokėjome, kai naftos kaina buvo aukštumose, bet dar brangiau mokame, kai ji kone dvigubai atpigo.

Pasakysiu nelabai gražiai: skaičiuojant degalų kainą, naftos kaina turi tiek pat įtakos, kiek grūdų ar grietinės kaina. Tai visiškai skirtingi produktai. Jei manote priešingai, pirkite naftą ir pilkite į savo bakus. Važiuosite tiek pat toli, lyg būtumėte prisipylę grūdų ar grietinės.

Todėl valdžią galime kalti tik dėl mokesčių ir privalomųjų degalų atsargų politikos, bet ne dėl naftos ir degalų pasaulinių kainų keisto koreliavimosi.

komentarų yra lygiai 43

  1. Tai gal kas nors iš naftos verslo atstovų galėtų tiksliai paaiškinti kaip koreliuoja naftos produktų (pvz benzino, dyzelino) kainos su žaliavinės naftos kaina?

  2. Šarūnas

    Tikrai įdomu. Iš US Energy information administration paėmiau benzino http://tonto.eia.doe.gov/dnav/pet/hist/LeafHandler.ashx?n=PET&s=RU-10PP-ARA5&f=D ir žaliavinės naftos http://tonto.eia.doe.gov/dnav/pet/hist/LeafHandler.ashx?n=PET&s=RBRTE&f=D kainų istoriją nuo 2003 m. Sudėjau į vieną grafiką, rezultatas: http://www.pics.lt/gallery.php?entry=images/gasoline%20vs%20crude%20oil.PNG

    • Šitas Šarūno komentaras buvo užstrigęs WordPress’e kaip spaminis (daugiau nei 1 linkas), todėl tik ką atkrapštėm.

      Ar galėtum, Šarūnai, pažiūrėti skaičius pradedant nuo 2007 m., kad būtų stambesnis vaizdelis, t.y. padaryti dar vieną grafiką?

      Jei nesunku… Būtų labai įdomu.

  3. giedrius

    Mariau,

    esmė tame kad trumpuoju laikotarpiu – NEkoreliuoja.

    Trumpasis laikotarpis – savaitė, gal netgi mėnuo

    ilguoju laikotarpiu – taip

    pvz. naftos kaina nuo 2008 m. rugpjucio nukrito nuo 145 usd iki 82 usd

    tačiau nuo to pačio rugpjūčio benzo kaina Riterdame nukrito nuo 1200 USD uz tona iki 350 USD uz tona ir vel pakilo iki 800 USD uz tona

    • Giedriau, ačiū už atsakymą. Bet aš labiau norėjau sužinoti, ne kiek įtakoja naftos kainų svyravimas, degalų kainoms mūsų degalinėse, nes į tai Jūs labai aiškiai atsakėte ankstesniame įraše, o kokią savikainos pyrago dalį pvz Roterdamo kainoje sudaro žaliavinė nafta, perdirbimo ir logistikos kaštai, bei produkto paklausos įtaka kainos svyravimams. Nes žinant pradinio pyrago pasiskirstymą, gali preliminariai paspėlioti, kiek galėtų pakisti pvz benzino kaina, dėl naftos kainų svyravimų ar pvz paklausos įtakos. Nes Platts indeksas manau ir turi kažkokius skaičiavimo principus ir pvz metinius apibendrinimus, kokie faktoriai labiausiai įtakojo šitą indeksą.

  4. Aleksej

    Na visur, tos koreliacijos – ilgalaikes/trumpalaikes, su nevisada aiskiais kintamaisiais :).
    Nuo 2008 m. Rugpjucio menesio mazmenine degalu kaina Lietuvos rinkoje nei karto nebuvo smukusi 4 (!) kartus ir sios dienos kaina yrgi visiskai nera panasi i ¾ buvusios kainos. Hmm, gal tokiu suoliu nebuvima reguliuoja akcizas? Kaip ir ne, nes tokiu atveju jis turi buti visa laika kintantis dydis, na taip jo svoris kainoje keiciasi ir absoliucios kainos dinamika tikrai gali skirtis nuo uostiniu kainu dinamikos, bet tendencijos tai turi islikti. Reiketu prisest ir nuodugniau paieskot kainu pokycius per aptariama termina ir jei tendencijos kreives nebus panasios, tai tokia koreliacija kelia dar didesniu abejoniu nei koreliacija su nafta ar gretine.
    Realiai mano kuklia nuomone sioje formuleje yra tik vienas kintamasis, kuris leidzia beveik visiskai isvengti valiutos kurso pokyciu rizikos ir mazmeniniu kainu suoliu, o tai reiskia beveik garantuotai uztikrinti verslo pelna ir (kadangi verslas yra gyvybiskai svarbus valstybei) valstybes pajamas per mokescius, ir tai yra – didmenininko antkainis. Tai puikus, o gal net idealiausiai veikiantis mechanizmas monopolineje rinkoje su produktu, kurio paklausa yra visiskai arba beveik nelanskti. Negi dabar bandoma pasakyti, kad jis nera naudojamas :).
    Esminiu panasumu yra ir Lietuvos energetiniame sektoriuje bei milijonas „logiku“ ir visokiausiu „koreliaciju“, kurie vartotojams (mokantiems kone brangiausiai visoje EU) kelia dar daugiau abejoniu (cia taip svelniai), kai sio sektoriaus imones dar skelbia ir nuostolius po visu tu „kainu reguliavimu“:).
    Nelabai megstu Serloko Holmso, bet jo fraze kartais pravercia islaikant sveika mastyma nesveikoje situacijoje: „Vatsonai, pagalvokit visu pirma kam tai gali buti naudinga“. :)

  5. t

    vz iš viso pastaruoju metu tampa labai jau tendencingos – ar nebus iššvaisčius profesionalų personalą?

    • Redakciniai turi būti tendencingi, tai toks žanras. Labai panašu į tinklaraštį, tik spausdintinį :)

  6. giedrius

    Mariau,

    bandau iš kito galo.

    Naftos perdirbimo versle nėra tokio dalyko kaip “savikainos” įtaka galutinei produkto kainai. NĖRA

    Aukšta savikaina įtakoja gamyklos pelningumą, bet ne kainas vairuotojams.

    Kodėl MN Williams laikais dirbo nuostolingai o Yukos laikais pelningai???

    Pagrindinė priežatis – perdirbimo marža Williams laikais buvo 20 USD tonai o Yukos laikais iki 100 USD tonai.

    “Perdirbimo marža” ir yra tas skirtumas tarp naftos kainos pasaulinėje rinkoje ir produktų kainų pasaulinėje rinkoje.

    Aišku buvo ir kitų priežasčių, bet vistik ši pagrindinė.

    • Jeigu teisingai supratau, tai išvada tokia: pvz MN perkasi naftą, ją perdirba ir pardavinėja gautus produktus pagal tos dienos kainas, kurios priklauso nuo Platts indekso. MN uždarbis tiesiogiai priklauso, nuo to, koks yra Platts indeksas, arba kalbant paprasčiau nuo naftos produktų kainos pvz Roterdamo uoste. Faktiškai galime teigti, kad didmeninė naftos produktų kaina Lietuvoje ir MN pelningumas yra nustatomi Olandijoje.
      Žvelgiant toliau, tai jeigu degalų didmenininkai Europoje kainas nustatinėja pagal Platts indeksą, tai didmeninė degalų rinka Europoje yra kontroliuojama ir tkainų skirtumas gali svyruoti keliais procentais.
      Lieka išsiaiškinti, kaip skaičiuojamas tas Platts indeksas :)

    • įdomi tema ir įdomūs teiginiai

      o tai kaip tada MN akcijų paketo pardavimo (realiai – atidavimo su primokėjimu) kaina, kai LT pardavė MN Williams’ui? ar tai reiškia, kad tuo metu “perdirbimo marža” buvo neigiama?

  7. giedrius

    Aleksej,

    visa velniava yra tame, kad akcizas yra stabilus dydis, o kinta didmeninė kinta ir degalinės marža.

    1. 2008 m. rugpjuti benzino Platts indeksas buvo pasiekes 1200 USD uz tona, o šiemet kovo menesio gale pasiekė 800 USD uz tona.

    2. Padaugink šiuos skaičius iš tų dienų USD/LTL kursų.

    3. Gausi “gryną” didmeninę kainą.

    4. prisimink kokie buvo akcizai ir PVM

    5. viską sudėk ir pats pamatysi

  8. Laukiau, kol kažkas parašys tokį straipsnį kaip vz.lt =] o kad dar šią informaciją įpūstų su vėju valdininkams į galvas… :)

  9. Karabasas

    Yra viena labai paprasta priezastis, kodel vartotojai pyksta – tai paprastas melas.
    Kai pasaulyje naftos kaina kyla, degalines iskart, per pora valandu, sureaguoja ir pora centu padidina kuro kainas. Taciau kai naftos kaina krenta, tarkim iki pries pakilimini lygi – degalines jau nebereguoja taip staigiai ir kainos daznai net nenukrenta iki pries tai buvusio lygio.
    Pasiteisinimas paprastas – “isparduodame brangiai pirktus likucius”. Del sito matyt gincytis negalima, kad galbut tikrai naftos kainai pasilaikius ilgiau auksciau teko brangiau ir uzsipirkti perdirbimui.
    Bet kokiu pagrindu ta pacia diena yra uzkeliama kuomet pabrangsta? Kas tada isparduodamas – pigiau pirkta nafta perdaryta i zymiai brangesni benzina? Negi jeigu naftos kaino bus nuline bezino kaina – begaline?
    Butent tokia neteisybe daugeli ir skaudina.

    • Manau, kad degalinių manipuliavimas naftos ir produktų kainų kilimais/kritimais aiškinant savo kainą degalinėje, privedė prie to, ką sako Karabasas.
      Degalinės iš tiesų mėgsta skubiai pasikelti kainas vos padidėjus pasaulinei kainai, ir neskuba jos nuleisti, kai pasaulinė kaina krenta.

      • Čia ne tik degalų rinkoj taip yra…
        Tokia pati situacija ir grūdų srity: Grūdai atpigo dvigubai, pigesnės duonos parduotuvėse nemačiau…? vos grūdų kainoms kiek pakilus duona staigiai brangsta…

        Neteisybės mūsuose daug…

  10. Aleksej

    Giedriau,
    as jau del sportinio intereso surasiu artimiausiu metu laiko ir prisesiu pazaist su tom formulem ir apskaitos metodikom. Paziuresiu kas gausis, jei kas nors idomaus – butinai papostinsiu.

  11. giedrius

    Karabasai,

    mes kaip vairuotojai turime galimybe tai nuolatos sekti:

    – Orlen viesai skelbia savo didmenines kainas

    – degalinėse kainas matome viešai

    ir lyginkime ar krentant didmeninėms kainoms, lygiagrečiai krenta kainos degalinėse.

  12. giedrius

    Liutaurai,

    1. gal galėtum paaiškinti kas kam primokėjo. Nes tai vienas politinės propagandos mums įpūstų mitų;

    2. Aš lyginu du laikotarpius pasaulinėje nafos ir produktų rinkoje:

    – Williams valdymo laikotarpis sutapo su vienu blogiausių periodų naftos rinkose

    – Yukos valdymo laikotarpis sutapo su absoliučiai periodu naftos rinkose. Standartinė P.N.English frazė kai MN publikuodavo savo ketvirtinius finansinius rezultatus – “per daugiau nei 20 metų darbo naftos perdirbime nemačiau tokios palankios rinkos”

  13. azartas

    Nagi pakarpysiu ir padėliosiu:
    >reikia ~17% importuoto kiekio 90 dienų laikyti atsargose
    >naftos kaina nuo 2008 m. rugpjucio nukrito nuo 145 usd iki 82 usd
    Klausimas: ar 2008 metais nebuvo šito 17%? O jei jis buvo ir tada, kai benzinas buvo pigesnis, tai tada šitą argumentą galime atmesti – pastovi dedamoji.
    Dabar pamėginkim paskaičiuoti. Pasižiūrime į 2008 metų kainas, google būdu radau šitokį straipsnelį su kainomis:
    http://www.diena.lt/dienrastis/priedai/turtas/naftos-kaina-pasieke-pika-ir-nusirito-i-zemumas-kas-toliau-190960 (beje, ganėtinai ryškiai matosi benzino kainos priklausomybė nuo naftos kainos). Įvertinant kokį mėnesio benzino kainos atsilikimą nuo naftos kainos, galima maždaug išskaičiuoti, kad esant ~80USD naftos kainai A95 benzino kaina 2008 metais buvo apie 3 Lt, sakykim 3,2Lt/l.
    Tariam, kad 2008 ir 2010 degalinių marža buvo tokia pati ir skaičiuojam padidėjimą dėl mokesčių:
    Akcizas: 1500(2010) – 1116(2008) = 0,384/l
    PMV berods buvo 18, dabar 21(?), sakykim 3%, tai padidėjimas = 0,107Lt/l
    Gaunasi viso labo 3,7Lt/l, tuo tarpu šiandien lukoile A95 4,12 Lt/l.
    Taigi, klausimas Nr.2 – ką aš blogai skaičiuoju ir gaų kas nors galėtų pataisyti iki tos 4,12Lt/l kainos?

    • Hm, tame ir problema, kad nėra tokios formulės, kad, tarkime ‘pasaulinė degalų kaina’=’pasaulinė naftos kaina’ + n

      žinoma, žinodami pasaulinę degalų kainą ir pasaulinę naftos kainą tą dieną, galime išskaičiuoti ‘n’. Bet tikrai nebus taip, kad ‘n’ šiandien ir ‘n’ prieš dvejus metus yra tas pats.

      • azartas

        Kai reikia pagrįsti didėjančią kainą, tai ohoho, kiek formulių ir kintamųjų atsiranda, va tik atvirkščiai kažkodėl nieko nesigauna :) Kaip tik berods vakar per LTV I.Paleičikas ir bylojo apie padidėjusius akcizus ir pvmus, tai va aš ir pamėginau paskaičiuoti, kiek čia tos teisybės.
        Bet kad nėra TIKSLIAI tokios formulės, tai gal ir taip, bet maždaug skaičiuoti galima. Tiesiog LT sąlygomis į formulę reikia įtraukti monopolijų, atkatų, politikavimo ir kitus regioninius kintamuosius, šiuo atveju gaunasi plius ~40ct/l :)

    • Karabasas

      Dar $ kursas lemia.
      http://www.lb.lt/exchange/history.asp?Lang=L&Cid=USD&Y=2008&M=7&D=22&id=44758&ord=1&dir=ASC
      Tarkim uzsidedame nuo birzelio iki gruodzio. Kaip matyti tais metais jis pakankmai zenkliai keitesi ir labai priklauso nuo to koki menesi skaicuosim.
      Nors labai idomu – jeigu imtume 2008 spalio 17 d, kada nafta kastavo ~80$, o doleris buvo 2.56 – skaicia identiski siandienai! Taigi azarto teiginys – is kur toks skirtumas – lieka aktualus.

      • Mielas Azartai,

        Tamstos skaičiavimuose radau šiokių tokių netikslumų :) Pirmiausia Jūsų buvo neteisingai pasirinkta benzino kaina 3,2 Lt/l. Jeigu žiūrėsime pagal Dienos.lt straipsnio duomenis, tai naftos kaina artima šiandienai 2008 metais buvo sausio ir rugsėjo mėnesiais 92 ir 93 USD (šiandien apie 85 USD). A95 benzinas atitinkamai su mėnesio vėlavimu 2008 vasario ir spalio mėnesiais kainavo 3,51 ir 3,46 Lt/l. Manau galime priimti kad įvertinant šių dienų naftos kaina 85 USD, tai litras benzino turėjo kainuoti apie 3,40 Lt. Pagal Jūsų metodika perskaičiavus į šių dienų kainą gauname 3,95 Lt/l. Dar manau kokius 8 cnt reiktų pridėti prie degalinės maržos, nes tai iš dalies lėmė ir objektyvios priežastys, reikšmingai kritę degalų pardavimai ir draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais nakties metu. Jau turime apie 4,03 Lt/l. Likę 10 cnt/l manau tenka naftos tiekėjams, logistikai, perdirbėjams ir didmeninkams, nes jiems ir įtaką daro sumažėję pardavimai ir todėl jų procentas yra didesnis. Būtų įdomu sužinoti kiek sumažėjo naftos produktų pardavimai Lietuvoje, pvz lyginant 2008 ir 2010 metų pirmus ketvirčius, tad galėtume bent paspėlioti kiek adekvatus yra didmeninkų ir mažmeninkų maržos pasididinimas.

        • azartas

          Teisingai, jei imam šiuos du mėnesius, tada galima išskaičiuoti 3,4. Argumentas dėl alkoholio irgi teisingas. Bet iš Tamstos argumentų gaunasi, kad tie likę 18 centų yra viso labo noras išlaikyti pelningumą buvusiame lygyje, ypač turint omenyje, kad 2008 metais sausio mėnesį situacija kuro rinkoje buvo visiškai neprasta, krizė dar nebuvo užsimojusi savo dalgiu.
          Vienžo, kaip besuksi, pas mus kapitalizmas ir “laisva rinka“ – kas kiek sugebės nuplėšti nuo kitų, tiek ir nulups, nepasikuklins :) Benzino kaina bus tokia, kad tik neapsimokėtų jo importuoti ir nei centu ne mažesnė.

  14. giedrius

    azartai ir karabasai,

    judu niekada nerasite atsakymo nes pradiniu skaičiumi imate naftos kainą. O reikia imti benzino kainą pasaulio rinkose

    pvz. 2008 m. liepa benzo kainos (Platts NWE CIF ARA) pikas – 1200 USD uz tona

    2008 m. gruodis benzo kaina nukrenta iki 300 USD už toną

    Šie skaičiai ir lėmė didmeninės kainos pokyčius, o per tai ir kainas degalinėse pateiktas Dienos straipsnyje.

    Ar jūs straispnio neskaitėte, ar aš labai neaiškiai rašau??? ar ir dabar neaišku???

    • Giedriau,
      preliminariam paspėliojimui galima išsisukti ir su naftos kaina ir pvz Lukoil kainomis degalinėse, kaip kad padarė Azartas. Kainos tendencija yra matoma, tik kad paklaida didesnė. Jeigu žinotume ne naftos kainas o pvz 2008 – 2010 laikotarpio Platts indeksus, Orlen didmenines pvz Lukoil mažmenines kainas, galėtume padaryti tikslesnius skaičiavimus ir palyginimus, bet ši informacija viešoje erdvėje yra nerandama. O ir nauda būtų tik galėtume tiksliau paskaičiuoti mažmeninių tinklų maržą.
      Orleno kaina nustatoma pagal Platts indeksą ir mums nieko nesako, nebent tiek, kad tokia yra dabar naftos produktų kaina rinkoje ir Orlenas gauna tokią kainą už savo produkciją, kokią gali maksimaliai gauti tuo metu rinkos sąlygomis. O kokia yra Orleno marža, mums lieka mistika ir į tai gali atsakyti tik žmonės gerai žinantys naftos verslą.
      Mano nuomone, pagrindinė problema, kodėl kyla diskusijos, kai benzino kaina perkopia 4 Lt/l ribą yra ta, kad benzino kaina tampa neadekvati mūsų pajamoms. Jeigu vokietis uždirba 1500 – 3000 EUR per mėnesį ir benzino litras kainuoja 1,5 EUR, ir jeigu Vokietjoje benzino litro kaina pakiltų iki 4 EUR už litrą, manau kiltų toks pats nepasitenkinimas. darant išvada pagrindinė problema yra mūsų biednumas ir priėjome kainų ribą, kuri tampa labai skaudi vartotojui.

      • O man rodos, kad lukštendami šią diskusiją mes artėjame prie ‘root cause’: kadangi Platt’s (pasaulinės degalų kainos) operatyvūs duomenys nėra viešai skelbiami, o pasaulinės naftos kainos – priešingai – viešai skelbiamos, tai ir nulemia, kad degalų kainos yra aiškinamos pasiremiant viešais naftos duomenimis.

        • Pritariu, dar niekad per žinias negirdėjau, kad būtų pranešama kaip pvz pakito benzino kaina Roterdame. Ir reikia padėkoti Giedriui. Aš bent susidomėjęs šia tema, savo smalsumą patenkinau, ir kuo toliau, tuo labiau žaviuosi blogais.

  15. azartas

    Giedriau,
    mes ir kalbame būtent apie koreliavimą ilguoju laikotarpiu, o ne dienos ar savaitės eigoje (žr. antras Jūsų komentaras). Sudėjus į ekselį 2008 metų naftos ir benzino kainas, jas suvidurkinus/suprocentinus ir išskaičiavus skirtumą tarp procentų matau, kad pirmus tris mėnesius skirtumas svyruoja apie +/- 5 punktus, tada į metų vidurį naftos kaina aplenkia benzino kainą +30, o metų pabaigoje atsilieka -30. Kas, turint omenyje 2008 metų visus įvykius, visiškai natūralūs ir suprantami pokyčiai. Manyčiau, kad panašius pokyčius stebėtumėm ir su šituo Platts. Gaila, neturiu daugiau duomenų apie kitus metus, būtų aiškesnė situacija.
    Tad atitinkamai ir išskaičiuoju pokyčius nuo 2008 metų kainos į dabartinę kainą ir mėginu suprasti, ar tikrai dabartinė kaina pakilusi dėl objektyvių priežasčių ar vis tik Lietuvoje mes turime “pagerintą” situaciją. Gal skaičiuojant su Platts kainomis viskas gražiai ir sutaptų ir nekiltų klausimų, bet neturiu duomenų.
    P.S. Man asmeniškai kuro kainos nedaro didelės įtakos – beveik visada važinėju dviračiu :)

  16. Azartai,

    Skaičiuodami kaip, kad mes skaičiavome, mes galime tik turėti apytikslius rezultatus ir tendencijas, kad galėtume paprognuozuoti ar sekantį mėnesį liks alui daugiau ar mažiau pinigų mūsų piniginėse. Mūsų skaičiavimo paklaida yra didesnė negu, kad gavome kainų skirtumą, todėl ir daromos išvados tinka tik prie alaus bokalo :)
    Iš kitos pusės, kam skaičiuoti, Šiandien Lukoilas atvirai deklaruoja, kad jo mažmeninė marža sudaro 7 proc degalų kainos, tai būtų apie 30 centų litrui. Daug tai ar mažai? o jei sužinosime kad pvz 2008 marža sudarė 20 centų litrui, tai padarysime išvada, kad dabar Lukoilas pelnosi iš mūsų? O metinė lukoilo ataskaita parodys, kad 2008 su 20 cnt marža įmonė turėjo pelna, o 2010 su 30 cnt marža veikla buvo nuostolinga, ir ką tada galvoti?
    o išeitis viena, sugalvoti kaip uždirbti daugiau pinigų, kad neskaudėtų galva dėl degalų kainų arba važinėtis dviračiu :)

  17. giedrius

    išties yra ta problema, kad viešai visada žinome naftos kainas, tačiau Platts indeksai yra specializuota verslo informacija (kainuoja dešimtis tūkst. dolerių už metus) ir nemokamai būdavo skelbiami su 3 mėnesių vėlavimu.

    http://www.platts.com/Products.aspx?xmlFile=europeanmarketscan.xml&commodityName=&category=NewsLetterReports&productname=European Marketscan

    o Lukoil maržas galim nuolatos atsekti labai elementariai

    http://www.orlen.lt – sekame didmeninies kainas
    http://www.lukoil.lt – sekame degalinių kainas

  18. Aš manau, kad reikia atskirti du problemos aspektus:
    1) benzino brangimą. Ir čia Kubilius teisus (net pats nepatikėjau, kad taip parašiau) – benzinas brangsta tikrai dėl objektyvių (kiek biržos kainas galima vadinti objektyviomis) priežasčių.

    2) benzino kainų skirtumą tarp Lietuvos ir kaimyninių šalių. Čia jau nuopelnas tenka vyriausybei – dėl akcizų ir reikalavimo reikia ~17% importuoto kiekio 90 dienų laikyti atsargose

    • Dėl pastarojo reikalavimo dėl atsargų. Vieni (Lukoil) turi terminalus, kur laikyti tas atsargas (jei importuoja, o ne perka Mažeikiuose). Taigi jiems importas užšaldo 17% investicijos. Kiti (mažiukai) neturi terminalų, todėl net ir norėdami negali importuoti.

    • o dėl atsargų, tai visi Vilniuje gariūnuose prie aumagistralės matome dideles talpas, ten pagal vaalstybės vyrų galvas, turėjo būti saugomas tas valstybės kuro rezervas ir nereiketu impotuotojams tų 17 proc kiekio laikyt. bet matyt anuo metu pritrūko baigti statybai pinigų, ir buvo surastas ale salemoniškas sprendimas, kad ta kiekį turi laikyti, privačios bendrovės. Aš nežinau realios situacijos, bet manau, kad toks sprendimas labai apriboja importuotojų skaičių, ir todėl mes turime mažesnę konkurenciją didmeninėje degalų rinkoje. o tos saugyklos prie gariūnų taip ir yra nebaigtos, pačios talpos lyg ir pabaigtos, bet nėra geležinkelio privažiavimui, perpylimo mazgų ir etc, esam užmarinavę šimtus milijonų litų, o naudos jokios :(

      • Sigitas

        Prie Gariunu stovi talpos, skirtos ….. mazuto valstybes rezervui. Tais laikais kai state, mazuto buvo sunaudojama apie 1 mln.t, kai pastate – suvartojimas byvo krites iki 300 tukst. t …

        Taplu nei i dyzelines, nei i benzinines neperdarysi, ten net gelezinkleio begiu nera, nekalnat apie ishpylimo / uzhpylimo etakadas, vamzynus ir pompas. Mirusi gudragalviu investicija ….

        Vat jeiuzh tuos pinigus butu pastatytos benzinines ir dyzelines talpos, ir aishku ne tiek arti Vilniaus (sprogus produktai) … butu kita kalba, betnt jau 3-4 centais butu irankis kainas pamazhinti. ..

  19. kitas giedrius

    o as pilu rusiska (jau apie metus), ir man visiskai nesvarbus kubiliaus akcizai, atsargos ir visos kitos nesamones. Dabar 95 benzina gaunu po 3.2 lt/l. Auto nesenas, bet didesniu bedu nera, tik nesenai mire katalizatorius.

  20. Lietuvoje nėra konkurencijos. Netikite? Palyginkit Lazdijų Statoil ir Lukoil kuro kainas su kitų miestų degalinėmis – jos 20 ir daugiau ct. mažesnės. Lukoil 23 d. vakare: dyzelinas – 3,35Lt, E95 – 3,95Lt.
    Konkurencija priverstų ne tik antkainį kiek sumažinti, bet ir efektyviau dirbti, ieškoti alternatyvių tiekimo kanalų, būti aršesniems prieš valdžios mokesčius ir reguliavimus. Dabar atrodo privalomi rezervai yra įėjimo barjeras, kuris palankus kam?

  21. Medikas

    Gal palyginkite Lietuvos kuro kainu dinamika su kitomis ES valstybemis. Tokios uztikrintos kainos augimo tendencijos nera. Tiesa, reiktu dar EUR / USD kurso pokycius kas savaite ivertinti, bet jis lyg ir dramatiskai nesvyravo. http://www.eia.doe.gov/emeu/international/gas1.html

    • giedrius

      augimo ar kritimo tendencijos mėnesio bėgyje labai panašios.

      jeigu lygini augimo tendenciją nuo 1996 metų tai Lietuvoje ji ryškesnė pas mus akcizai pavijo europinius.

      o UK – taigi GBP nusmigo kitų valiutų atžvigiu, todėl UK pastaruoju metu “pigiau” nei eurozonos valstybėse

Jūsų komentaras