Giedrius Karsokas: visa tiesa apie degalų kainų “objektyvias priežastis”

Šiandien “Verslo žinios” savo redakciniame straipsnyje plaka A. Kubilių už jo nusišnekėjimus. Tokių vakar būta net 3 vnt. Vienas iš paplakimų – dėl degalų kainų “objektyvių priežasčių”. Šįryt paskaitęs bandžiau planuotis laiką, kad paplėtočiau šią temą tinklaraštyje (apie tai rašiau prieš porą metų), juolab rytoj vairuotojai, kaip ir tuomet, vėl organizuojasi į atrakcijas degalinėse.

Ir štai į pašto dėžutę įkrenta laiškas nuo Giedriaus Karsoko, mūsų tinklaraščio skaitytojo ir retsykiais aktyvaus komentuotojo. Primindami, kad autoriaus nuomonė nebūtinai 100% sutampa su tinklaraščio commonsense.lt rašytojų nuomone, publikuojam jo tekstą, kad būtų ką aptarinėti ryt užkimšinėjant degalines.

Giedrius Karsokas:

Nafta atpigo, o benzinas brangsta?

Brangsta ne tik Lietuvoje.

Kainos kovo ir balandžio mėn. kilo ne tik Lietuvoje:

95 benzinas

kovo 8

balandžio 12

Skirtumas

LTL

LTL

Lietuva

3,96

4,13

+0,17

Latvija

3,63

3,83

+0,20

Estija

3,75

3,91

+0,16

Lenkija

3,89

4,05

+0,16

D.Britanija

4,35

4,69

+0,34

ES 27 vidurkis

4,47

4,67

+0,20

dyzelinas

kovo 8

balandžio 12

Skirtumas

Lietuva

3,36

3,53

+0,17

Latvija

3,53

3,74

+0,20

Estija

3,73

3,79

+0,07

Lenkija

3,55

3,67

+0,12

D.Britanija

4,39

4,74

+0,35

ES 27 vidurkis

3,86

4,04

+0,18

Kaip ta kaina atrodo

Balandžio 12 d. “Lukoil” degalinėse Vilniuje litras benzino kainavo 4,13. Kodėl tiek?

Kas kiek gauna:

95 Benzino kaina

“Orlen Lietuva” (gamintojas, tiekėjas)

“Lukoil” degalinė (distributorius, prekybininkas)

Akcizas

PVM

Viso

1,68

0,23

1,5

0,72

4,13

Dyzelino kaina

“Orlen Lietuva” (gamintojas, tiekėjas)

“Lukoil” degalinė (distributorius, prekybininkas)

akcizas

PVM

Viso

1,66

0,31

0,947

0,61

3,53

Diskutuoti dėl PVM, matyt, neverta, toks jau Lietuvoje jis yra – 21 proc. Benzino akcizas iš tiesų labai didelis, dyzelino – nedidelis.

Nafta atpigo, o benzinas brangsta. Kodėl?

Iš tiesų faktas, kad „Niujorke nafta atpigo, o benzinas Lietuvoje brangsta“, labiausiai erzina vairuotojus.

Trumpas atsakymas paprastai šokiruoja – nėra ryšio tarp naftos kainos Niujorke ir benzino kainos Lietuvoje.

Tiesioginis ryšys yra tarp benzino kainos Roterdame ir benzino kainos Lietuvoje; tarp dyzelino kainos Roterdame ir dyzelino kainos Lietuvoje. Būtent šis ryšys man, vairuotojui yra esminis.

Negalima suplakti į kainų („naftos kaina“, „benzino kaina“ar „dyzelino kaina“). Nafta, benzinas, dyzelinas yra atskiri energetiniai produktai ir visiškai įprasta, kad tą pačią dieną naftos kaina Roterdame krenta, benzino Roterdame kyla, o dyzelino kaina Roterdame nekinta.

Viešųjų ryšių problema

Tai apie ką rašiau pirmoje pastraipoje yra mitologijos/komunikacijos problema. Pernelyg ilgai rinkos dalyviai Lietuvoje, ypač degalinių atstovai, labai lengvai pateisindavo benzino ir dyzelino brangimą žodžiais „taigi nafta brangsta“, arba „taigi kalta monopolinė “Orlen Lietuva” (“Mažeikių nafta”)“. Galų gale vis daugiau žmonių atkreipia dėmesį „nafta tai pinga, tai
kodėl benzinas nepinga?“.

Neseniai “Lukoil Baltija” labai pasigyrė, kad įsivežė „pigesnio“ benzino iš Švedijos, bet kodėl Lietuvoje nepamatėme pigesnio benzino??? Tiesiog jų importas sutapo su benzino kainos Roterdame kilimu ir jie kaip ir visa rinka degalinėse padidino kainas.

Kodėl Roterdamas???

„Roterdamas“ tai jau tradiciškai vartojamas pavadinimas Lietuvoje. Iš tiesų kalbame apie 3 uostus – Amsterdamą, Roterdamą ir Antverpeną (energetikos verslo žmonėms žinoma sąvoka ARA). Baltijos šalims šie trys uostai – tai artimiausias taškas pasaulio energetiniame žemėlapyje, kur sukoncentruoti didžiuliai naftos produktų terminalai. Tai regionas, kuriame prekiaujama ES standartus atitinkančiais degalais (prekiaujama degalais o ne biržos sandoriai), ir kiekvieną dieną čia įvyksta daugybė sandorių, nuo kurių priklauso ir kainos Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje …

Tokių svarbių energetinių taškų pasaulyje ne vienas – JAV rytinei pakrantei svarbiausias – Niujorko uostas. Azijai – Singapūro uostas. Pietinei Europai – tai Italijos Lavera uostas.

Lietuvoje benzino ir dyzelino didmeninės kainos nustatomos pagal Platts indeksus nuo 1999 metų.

Platts ir Lietuvos didmeninė kaina

Visą informaciją apie vykstančią prekybą analizuoja specializuotos energetikos kainų agentūros (Platts ir Argus). Agentūra Platts kiekvieną dieną surenka informacija apie šimtus sandorių ir išleidžia specialų biuletenį su kainomis. Tą biuletenį kiekvieną rytą gauna „Orlen Lietuva“ atsakingi darbuotojai (taip pat ir degalinių tinklai) ir automatiškai suveda duomenis kompiuterį – taip gauname didmeninę kainą.

Visas prekybos benzinu ir dyzelinu verslo įdomumas slypi tame , kad nei “Orlen”, nei jos klientai degalinės (“Statoil” ar “Lukoil”) negali pasakyti, kokia didmeninė kaina bus po savaitės.

Kiekvienų metų pabaigoje “Orlen Lietuva” ir degalinių tinklai derasi dėl kitų metų kainos formulės ir į sutartis įrašomi ne skaičiai, o formulė: Platts NWE CIF ARA.

O kodėl Lietuvos degalinių tinklai moka “Orlen‘ui” daugiau nei Latvijos ar Estijos, skaitykite žemiau.

Mokesčiai, mokesčiai

Jau daugybė metų visoje Europoje benzino ir dyzelino kainos labai panašios. Vokietijoje daug metų buvo brangiau už Lietuvą, nes ten akcizai buvo gerokai didesni. Tačiau akcizų dydžiu mes vejamės Europą.

Kaip kito akcizas Lietuvoje vienam litrui:

2004

2010

Skirtumas

benzinas, Lt

0,99

1,5

+0,51

dyzelinas, Lt

0,85

0,95

+ 0,10

Na, o JAV vairuotojai moka už benziną mažiau nei Lietuvos vairuotojai taip pat dėl akcizų.

Bet kodėl Latvijoje ir Estijoje pigiau?

Taip, benzinas pas mus brangiausias, tačiau dyzelinas pas mus pigiausias. Dalis skirtumo tenka mokesčiams – Lietuvoje didžiausias akcizas benzinui ir mažiausias dyzelinui.

Tačiau panagrinėję degalų kainą be mokesčių (atėmę PVM ir akcizą), pamatome, kad lietuviai sumoka daugiausiai, o estai mažiausiai.

Pvz. Kainos be mokesčių šiemet:

95 benzinas

kovo 8

balandžio 12

EUR

LTL

EUR

LTL

Lietuva

0,512

1,77

0,544

1,88

Latvija

0,489

1,69

0,537

1,85

Estija

0,482

1,66

0,52

1,80

Pastaba: jeigu kainos kurią dieną skiriasi 3-5 centais litrui, tai galima „nurašyti“ paklaidoms (informacijoje gali būti netikslumų, be to ES mums pateikia apibendrintą statistiką).

Tačiau nuolatos matant, kad Lietuvoje vis tais keliais centaia brangiau, jau kyla klausimų, kodėl? Viena galimų priežasčių – degalinės Lietuvoje „užsideda“ keliais centais daugiau??? Tačiau tą atsekti labai sunku.

Ką daryti?

Aukščiau minėta Platts formulė – labai svarbus kainų dėmuo. Tačiau Lietuvoje “Orlen” užsideda prie tos formulės didesnę nei pas kaimynus „premiją“, kuri ir lemia, kad degalinės Latvijoje ir Estijoje perka benziną ir dyzeliną 2-3-4 centais pigiau.

Ilgą laiką Lietuvoje neturėjome alternatyvaus tiekėjo (importuoti buvo sunku). Čia svarbų darbą Vyriausybė jau padarė. Kaip žinome, „Klaipėdos nafta“ investavo į importo terminalą ir perpylimo į sunkvežimius linijas. Manau, tai lems kad kitais metais „Orlen Lietuva“ sumažins didmeninės kainos „premiją“ 2-3 centais litrui.

Galbūt reikėtų liberalizuoti valstybės privalomų atsargų kaupimo tvarką (Estijoje ji labai liberali). Tai leistų sumažinti „premiją“ dar 2-3 centais už litrą.

O daugiau rezervų kainos mažinimui sunku rasti. Jeigu Roterdame benzino kaina nukris, nukris ji ir Lietuvoje. Pakils Roterdame – pakils ir Lietuvoje. Šios taisyklės dar niekam nepavyko paneigti.

Galbūt mažinti akcizus benzinui – tačiau kiek? Sumažinus akcizus kokius 10 centų litrui benzino vartojimas nepadidėtų,
kontrabandinio benzino nesumažėtų, o biudžetas prarastų apie 50 mln. litų.

Kiti komentarai į dažnai užduodamus klausimus

ES muitai

Iki Lietuvos narystės ES buvo taikomi 15 proc. muito mokesčiai iš Rytų importuojamam benzinui. Tai buvo svarbi priežastis, kodėl lietuviai mokėjo daugiau už latvius ar estus.

Tačiau nuo 2004 m. gegužės 1 d. galioja bendri ES muitai (dyzelinui 0 proc., benzinui 3,7 proc.).

Kodėl Lenkijoje ir Didžiojoje Britanijoje pigiau?

Lygindami Lietuvą su Lenkija ar D.Britanija prisiminkime, kad zloto ir svaro kursas lito atžvilgiu nukrito. Tai vienintelė priežastis kodėl ten „pigiau“.

Valiutos įtaka

Kai diskutuojame apie benzino kainą, nepamirškime ir JAV dolerio kurso. Vieno benzino litro didmeninę kainą svyruojantis JAV doleris gali įtakoti net 16 centų.

Aritmetika vėlgi paprasta – pvz. Roterdame benzino tona pabrango nuo 750 iki 800 USD, o tuo pačiu metu Lietuvoje USD pabrango lito atžvilgiu nuo 2,8 iki 2,9 Lt. To pasekmė – didmeninė benzino kaina padidėja 17 ct / litrui ir dar prisideda 4 centai PVM.

komentarų yra lygiai 34

  1. shiaip

    Klaida – degalines lv, ee perka degalus 2-3-4 centais BRANGIAu. Velyvos maktoes klaida 😉

  2. giedrius

    ne tokia jau ir klaida. Matai galima iki išrotėjimo ginčytis ar 2, ar 3 ar, 4 centai

  3. Adomas

    Įdomu, tačiau prie straipsnio pasigendu autoriaus “disclosure”. Jei autorius yra susijęs su naftos perdirbimo verslu, tokie išsireiškimai, kaip “Būtent šis ryšys man, vairuotojui yra esminis”, gali klaidinti skaitytoją, sukurdami nešališkumo iliuziją.

    • Giedrius nebėra (jau keleri metai) susijęs su naftos verslu. Anksčiau buvo, iš televizoriaus neišlįsdavo.

      • Adomas

        Supratau, ačiū.

  4. giedrius

    Adomai,

    o ką disklouzinti apie elementarų faktą, kad nėra ryšio tarp žalios kainos ir galutinio produkto kainos.

    dirbau MN šnekėjau tą patį ir mažai kas klausė, nes dirbau MN.

    MN nebedirbu nuo 2007 m. vasario ir toliau tą patį šneku, nes tai yra faktas.

    “facts are stubborn things”

    • Adomas

      Na tikslumo dėlei turbūt derėtų sakyti, kad nėra tiesioginio ryšio trumpoje laiko atkarpoje, bet esmės tai, aišku, nekeičia. Ir, žinoma, sutinku, kad susiformavusią nuomonę pakeisti velniškai sunku.

    • Giedriau, ne visai taip. Tiesioginio ryšio tarp pasaulinės naftos kainos ir degalų kainos degalinėje nėra, taip. Tačiau didėjant pasaulinei naftos kainai ilgainiui didėja ir pasaulinė naftos produktų kaina. Čia yra aiški koreliacija, tik ji matoma kelių mėnesių perspektyvoje. T.y. jei pažiūrėsi kelerių metų kreivių grafiką (pasaulinė nafta vs. pasaulinis benzinas), tai kreivės judės labai panašiai. Tačiau jei pažiūrėsi mėnesio grafiką (pasaulinė nafta vs. benzinas Lukoile), tai bus panašus vaizdelis, kaip lopšelinuko spalvinimo knygelėje :)

  5. giedrius

    adomai ir galva,

    sutinku su pastabomis. Aš tik niekaip nesugalvoju kaip atkreipti žmonių dėmesį, kad nereikia nervintis dėl naftos kainų.

    Juk Orlen formulėje naftos kainos nėra

    • Adomas

      Nervintis apskritai gyvenime neverta 😉

      O dėl to kaip atkreipti eilinio žmogaus dėmesį, tai nors nesu komunikacijos specialistas, bet siūlyčiau supaprastinti žinutę ir naudoti palyginimą su sritimi, kuri žmogui žinoma. Pvz.: “Benzino kainos kolonėlėje nuo naftos kainų rinkoje priklauso tiek pat, kiek tavo atlyginimas priklauso nuo BVP. Juk perskaitęs pranešimą, kad BVP paskutinį ketvirtį augo 3%, neini pas viršininką piktintis, kodėl tavo alga nekyla.”

      • giedrius

        ačiū, tikrai geras palyginimas

  6. m

    Ačiū už informatyvų straipsnį. Galvoj tapo šviesiau, gal sumažės kaltinančių valstybę (nors, akcizas tikrai didokas).

  7. susidomejes

    O tai taip ir nesužinojau taip ilgai lauktos ir nežinomos PLATT formulės, kurią naudoja Amsterdame nustatyti kainas… Gal būt galima patvirtinti…

  8. mm

    Įdomus straipsnis iš šios srities specialisto :) Iki pilnos laimės, išpildant ‘vairuotojo’ požiūrį į degalų kainas, trūksta dujų kainos analizės, kuri taip pat aktuali vartotojams.
    Ačiū blog’ui už įrašą, p. Giedriui už straipsnį.

  9. giedrius

    susidomejes,

    visą informaciją apie vykstančią prekybą analizuoja specializuotos energetikos kainų agentūros (Platts ir Argus). Agentūra Platts kiekvieną dieną surenka informacija apie šimtus sandorių ir išleidžia specialų biuletenį su kainomis. Tą biuletenį kiekvieną rytą gauna „Orlen Lietuva“ atsakingi darbuotojai (taip pat ir degalinių tinklai) ir automatiškai suveda duomenis kompiuterį – taip gauname didmeninę kainą.

    Kiekvienų metų pabaigoje “Orlen Lietuva” ir degalinių tinklai derasi dėl kitų metų kainos formulės ir į sutartis įrašomi ne skaičiai, o formulė: Platts NWE CIF ARA.

  10. Vadimas

    Giedriau,

    puikus analytinis straipsnis. Kadaise neprofesionalei teko sudarinėti benzino kainodarą. Tai galiu pasakyti, kad pas tave viskas šviesu ir aišku, kaip dieną.
    Man dažnai kildavo sunkumų aiškiai paaiškinti tėvui, kodėl brangsta degalai ir kodėl nereikia dėl to kaltinti Kubiliaus. :) Dabar tikiuos, kad pavyks sklandžiau tęsti švietėjišką misiją.

    Ar galėtumėt įvertinti, pakomentuoti mano pateiktus keletas veiksnių degalų kainai, vietiniu mąstu:

    Kai išgirstame per televiziją, kad degalai brangs, tai jie nepabrangsta iš karto. Degalinėse yra užsilikusios atsargos, kurias reikia išparduoti: tai galima atlikti dviem įprastais metodais: LIFO arba FIFO.

    LIFO nurašymas: degalų kainos Lietuvoje kyla, degalinėje jos nekyla, iki kol nebus prekiaujama nauja partija degalų. Taigi kaina kurį laiką (iki savaitės) išlieka mažesnė. Ir atv. degalų kainos leidžiasi, degalinėje kainos nesileidžia iš karto. (TAIP/NE?)

    Taigi dėl šio nurašymo metodo, poveikis kainai turėtų būti +/–(4ct – 10ct)/l trumpuoju periodu (iki savaitės).

    FIFO nurašymas: degalų kainos Lietuvoje kyla, kartu jos kyla ir degalinėje iš karto. Ir atv. Degalų kainos leidžiasi, jos leidžiasi iš karto ir degalinėse. (TAIP/NE?)

    O kitas veiksnys, tai degalinės atstumas nuo degalų terminalo arba Orlen gamyklos iki degalinės. Kuo jis didesnis, tuo kuras toje degalinėje turėtų būti brangesnis. 1ct – 3ct / litrui. (TAIP/NE?)

    Dėkoju, už straipsnį ir už galimus komentarus.

    • xaoc

      Man atrodo supainiojai vietomis LIFO (Last In First Out) ir FIFO (First In First Out) 😉

  11. giedrius

    Vadimai,

    dėl LIFO ir FIFO nedaug galiu pasakyti. Manau, kad tai labiau buhalterinių žaidimų niuansai, o ne kainodaros.

    atstumas nuo Orlen gamyklos iki degalinės nekoreliuoja.
    http://www.orlenlietuva.lt/lt/main/our_offer/wholesale/kainos

    lemia konkurencinė aplinka:

    – Lukoilas įsiveža Baltarusiško dyzelino, reiškia Vilniaus terminale Orleno kaina pusę cento mažesnė nei Mažeikuiose;

    – Lukoilas per Klaipėdą įsivežė benzino, Orlen Mažeikių terminale pusė cento mažesnė benzino kaina.

    to pačio tinklo degalinėse kainos irgi skiriasi, nes:

    – degalinė esanti šalia Baltarusijos and Kaliningrado negali užsidėti daug dėl kontrabandos;

    – jeigu degalinė yra vienintelė rajone ji gali “užsidėti” 1-2 ct daugiau

    • Vadimas

      Manau, pakankamai išsamiai atsakėt į klausimus. :) Dėkui!

  12. Irena

    Ačiū commonsense.lt už tokius ir panašius straipsnius. Labai keista, kad spauda nieko panašaus neparašo.

  13. NiekurNeiva

    Dar yra tokie dalykai kaip BioPRIEDAI. Pas mus ar tik ne 6 proc.

    Be to, sako, kad:
    1) “maišo” (gadina benziną su rapsais) tik 2-jose vietose; kas gali paneigti, kad ten kaina “neišlyginama” ?
    2) nuo š.m. pasikeitė mokesčiai tiems 6 proc. – panaikintos tiek PVM, tiek akcizinės lengvatos ?

    Gal kas gali pakomentuoti ?

    • giedrius

      dėl akcizo lengvatos – taip iš tiesų panaikinta nuo 20010 sausio 1 d. Litrui tai atsiliepia 4-5 centais “viršaus”

  14. paparcius

    Performuluojant minti: Galbūt mažinti akcizus benzinui – tačiau kiek? Sumažinus akcizus kokius 10 centų litrui benzino vartojimas nepadidėtų,
    kontrabandinio benzino nesumažėtų, …o Lietuvos gyventojai turetu 50 mln. daugiau kiseneje.

  15. Gintautas

    Giedriau, viskas kiap ir ok, tik Tavo donkichotiškas siekis paprastų žmonių galvose atskirti naftos kainas ir Staoil kainas yra pasmerktas žlugti. Kodėl? Ogi todėl, kad pačios degalinės komentuodamos kainas to nedaro ir daro nuorodas į… naftos kainų kilimą.
    „Lukoil Baltija“ atstovas R.Turlinskas teigė, kas vien dėl panaikintos lengvatos benzinas pabrango 9 centais. Be to, brango ir nafta. „Taigi mes žinome, kodėl pabrango degalai, o jie, matyt, nežino“, – Konkurencijos tarybos veiksmus pakomentavo R.Turlinskas.
    J.Komaras neatsižadėjo ankstesnių savo teiginių, esą degalų kaina susijusi su naftos kaina. Brangsta nafta – brangsta ir degalai. Ir atvirkščiai. “Naftos kaina sudaro apie 90 proc. degalų kainos”, – ir šįkart patvirtino jis.
    Ir čia tik 2 min. g00gle… Taip kad mesk tu tuos aiškinimus kaip neperspektyvius… :)

  16. Teiginys, kad benzino kainai naftos kaina nedaro įtakos, manau žmogui yra nesuvokiamas, nes žmogus mąsto daug paprasčiau: pvz. jeigu man reikia pasigaminti betono skiedinį, tai man reikės žaliavų: žvyro, cemento, vandens; įrengimų: maišyklės kastuvo ir tt… tai yra žmogui yra priimtina skaičiuoti , tai ko reikia pagaminti gaminiui ir pvz man būtų nesuvokiama, kad mano betono skiedinio savikainai, jokios įtakos nedaro žvyro, cemento ir vandens kaina.
    Vertindamas benzino kainą, savikainos kaštų dedamąsias žmogus suvokia panašiai: žaliavinės naftos kaina, perdirbimo kaštai, transportavimo kaštai, pardavėjų kaštai (antkainis), mokesčiai. Paprastam žmogui sunkiau gali būti suvokti benzino paklausos ir valiutų svyravimų įtaką benzino kainai.
    Norėčiau Giedriaus paklausti, o kaip naftos kaina koreliuoja su Platts indeksu? kaip Platts indekse yra įvertinami naftos perdirbimo kaštai, naftos transportavimo kaštai ir tt? Ir gal yra kokie duomenys, kokia yra žaliavinės naftos kainos dalis procentais pvz. vieno litro benzino savikainoje? Teigti, kad žaliavinės naftos kaina, nedaro įtakos benzino kainai manau yra neteisingas, gal jis gal gali būti vėluojantis laiko atžvilgiu, gal naftos kainos svyravimų benzino kainoje gali nesimatyti dėl paklausos ir valiutų kursų svyravimų, ar dėl prekybininkų antkainių ar mokesčių kitimo ir tt. bet teigti kad naftos kaina nedaro įtakos benzino kainai manau yra neteisinga.

  17. Lietuvis

    Įdomu, o kokie akcizai yra Latvijoje ir Estijoje?

  18. Jonas

    Dėkui už straipsnį. Man tik neaišku, kodėl PVM skaičiuojamas nuo kaina+akcizas, o ne kaina-akcizas. Juk akcizas tai jau kaip ir mokestis, įmonei tai kaip išlaidos :/

  19. Marius

    straipsnis ok, man kaip “eiliniam” vairuotojui dabar pasidare zymiai aiskiau is ko susideda ta galutine kaina. bet dabar dar vienas klausimas lyginant 145$ 2007 ar 08 kada ten pikas buvo, kaina praktiskai vienoda ka dabar turim, norit pasakyk viska “suede” akcizas ir pvm vienas kitas procentas?

    • Sigitas

      taip, tai padidintas akcizas + padidintas PVM (PVM dar ir nuo akcizo skaichiujamas)+ pakiles USD/EUR kursas ( buvo 1.5 USD/EUR, dabar jau 1.28 USD/EUR).

  20. Donis

    Tai norima pasakyti kad ilgesniu periodu (na kad ir 2-3 mėn.) naftos kaina Roterdame ir NY nekoreliuoja?

    • Sigitas

      Didesniu periodu degalu kainasu nafta koreliuoja ti kaip bendra tendencija, nes benzinas gali buti ir 10% brangesnis uz nafta, ir 100%. Viskas priklauso nuo rinkos.

      nafta – tai tendencija, kryptis, bet kai mazhmenininkai pradeda suokti – “nafta Niujorke pabrango 2 % ir todel pas mus kainos pakilo”, dazniausiai neatspindi tiesos, nes tiek bezino tiek dyzelino Platts publikuojamos kainos kainos pakito ( ir kas neretai buna – NUKRITO !!!) gal 0.5%, gal 1%, o gal net -2% .

      • hm

        Kainoms pasikeitus tebevyksta ju degalu produktu atsargu pardavinejimai, ir net ir Platts nukritus, mazmenininkai gali prisidengti kokiu nori pretekstu, kad pardavineti brangiau.

        Ar galima teigti, kad Lietuvos didmenineje A95 benzino rinkoje yra didele (efektyvi) konkurencija? Man kol kas atrodo, kad pas latvius ir estus si konkurencija efektyvesne, nes kainos, atmetus mokescius, mazesnes – ir neveikia Lietuvos masto ekonomijos efektas (vartotoju pas mus tai daugiau).

        gal galetum pakomentuoti, koki vaidmeni degalu kainai vaidina priedai (atskiedimas)? nes oktaninis skaicius kiekvienam produkte kitoks.

  21. hm

    ar gali kas apibendrinanciai sudelioti visa A95 benzino kainos sudeti procentaliai? Kokie komponentai kiek sudaro? Kiek % nafta, kiek valiutu kursai, kiek naftos futures, kiek perdirbimas, kiek pervezimas, kiek mokesciai, kiek didmena, mazmena? 100% suris isskaidytas procentais liaudziai daugiau pasakytu, nei vien suzinojimas apie mokescius ir tai, kad jie nieko negali pakeisti apart keliolikos centu kainoje. Kol kas akivaizdu, kad viena liuto dalis eina JAV senjorazui (USD/EUR svyravimams – visi naftos produktu atsiskaitymai doleriais), kita – musu pensininkams islaikyti (akcizas su PVM sudaro daugiau nei puse visos galutines kainos), del kitu – mazesniu – klaustukai.

Jūsų komentaras