Common sense

Nemėgstu skaičiuoti svetimus pinigus, bet tenka. Ir visai neseniai teko skaičiuoti svetimus pinigus, ir spėti, kas bus ateityje. Aišku, tie spėjimai – tai tiesiog laiko švaistymas, bet vien dėl gero tikslo užkabinome klausimą, susijusį su defliacijos ir infliacijos vertinimu.

Taigi šie veiksmai lemia verslą, fizinį asmenį ir valstybės biudžetą. Pradėkime nuo defliacijos.

Pirmiausia reikia susitarti, kad defliacija jau yra pasekmė. Priežasčių gali būti daug, bet sakykime, kad paklausa sumažėjo arba atsirado konkurentas, kuris tą patį daiktą parduoda pigiau. Kodėl žmonės nori viską pirkti pigiau? Todėl, kad yra prielaida, kad kuo pigiau nupirksiu, tuo daugiau sutaupysiu. Iš tikro nė vienas „sutaupytojas“ man neparodė sutaupytos sumos. Pinigus išleido kažkur kitur.

Bet ką reiškia verslui pardavimo kainos mažėjimas? Tai, kad uždirbama mažiau pajamų ir todėl gali mažiau mokėti darbuotojams. Kadangi darbuotojai dirba už minimalius atlyginimus, jie dar labiau spaudžia, kad galutinės produkto kainos mažėtų. Tam tikru metu pasidaro nerentabilu gaminti, ir gamintojas bankrutuoja. Bedarbiai eina į darbo biržą. Valstybei blogai nes prarandami mokesčiai ir dar problemos su bedarbiais. Todėl valstybės vadovai vengia visais būdais defliacijos.

Yra dar vienas aspektas, kad į bankrutavusios įmonės vietą nauja neateina. Niekas nenori dirbti už kapeikas. Todėl po tam tikro laiko rinkoje lieka tik keli gamintojai ir turime oligopoliją. Kainos momentaliai pradeda kilti nepriklausomai nuo pirkėjų norų. Valstybė džiūgauja surinkdama papildomus mokesčius ir pro pirštus žiūri į konkurencijos nebuvimą. Ir tampa aišku, kad nemokamas sūris yra tik pelėkautuose. Trumpalaikis noras sutaupyti visada išsiverčia į didelius praradimus.

Tai gal geriau tada infliacija? Valstybės vadovų tikslas surinkti kuo daugiau mokesčių, o juos lemia du parametrai – kiek yra rinkoje pinigų ir kaip greitai jie apsiverčia.

Šis terminas, atrodo, iš verslo, bet pinigų uždirbimo principai yra visur vienodi. Pinigų apyvartumą sunku nulemti, todėl pasirenkamas lengvesnis kelias. Didinamas pinigų kiekis rinkoje. Ką tai reiškia? Ogi tai, kad visi pinigai yra apmokestinti pagalvės mokesčiu. T.y. jeigu jūs turėjote 100 Lt, tai jūs galėjote nusipirkti prekių už 100 Lt. Valstybė išleido 10 Lt. Dabar kainos pakilo, nes visi gali mokėti daugiau, taigi už senus 100 Lt galite nusipirkti prekių kaip už 90 Lt. O kur dingo jūsų 10 Lt?

Juos pasiėmė valstybė. Valstybė iš jūsų paėmė pinigus, net prie jų neprisilietusi! Už tai mums iš visų tribūnų sako, kad infliacija yra gerai.

Tiesa pasakius, yra ir kitas šitos istorijos aspektas. Jeigu pinigų vėl valstybei pritrūko, ji gali vėl prispausdinti. Ir jeigu persistengs, tada papulsime, turėsim hiperinfliaciją. O tai jau blogai pačiai valstybei, nes hiperinfliacijos metu prasideda socialiniai neramumai.

Taigi koks infliacijos lygis yra gerai? Na, kadangi infliacija – tai eilinių piliečių skurdinimas, tai reikia tiesiog palaikyti turtingųjų ir skurdžių balansą. O kaip tą padaryti? Ir čia aš atrandu atsakymą į klausimą, kuris mane ilgai kankino. Jeigu mano seneliai ką nors sukaupė, mano tėvai ką nors sukaupė, tai jau aš tikrai turėčiau gyventi gerai. Bet kažkaip visą tą laiką mano protėviai gyveno nuo atlyginimo iki atlyginimo, ir nesvarbu, kaip stengėsi bei pinigų uždirbo. Gerai, gal maniškiai nebuvo gabūs, bet vidutiniškai tai turėjome mes visi sukaupti turtus, kurių aš nematau.

O dabar prisiminkime infliaciją. Tai geras būdas kontroliuoti sukauptus turtus. Taigi paimam informaciją, kiek indėlių atsirado bankuose. Padarome prielaidą, kad tai sukaupti turtai, ir tiek pat prispausdiname pinigų. Ir prikaupti pinigai tampa beverčiais. Jėga, dabar jau turiu rodiklį, pagal kurį galiu nustatyti infliacijos lygį, kuris yra „geras“. Ir tas lygis leis išlaikyti turto pasiskirstymą pakankamai efektyviai. Čia jau beveik sąmokslo teorija gaunasi.

Ir dabar įdomiausias faktas. Lietuva susiejusi eurą su litu, ir todėl oficialiai teigia, kad pinigų negali spausdinti. Reiškia, nei infliacijos, nei defliacijos negali būti. Taip pat negali ir atlyginimai augti dvigubai. Na, nebent pinigų apyvartumas rinkoje padidėtų dvigubai. O kaip tada su pinigų masės padidėjimu? Ir čia akys krypsta į bankus.

Share/Bookmark

Viena tokia naujai įsikūrusi įmonė pasiūlė mūsų tinklaraščio skaitytojams 2 bilietus į rytoj prasidėsiančią parodą “Agrobalt“. Bilietai kainuoja po 8 Lt, tad gaunasi, jog parsidavėm už 16 Lt marketinginį biudžetą

Toji įmonė – “Tiklis.lt” – sako sukūrusi elektroninės prekybos ir logistikos sistemą, kuri padės padidinti pardavimus ūkininkams ir smulkiesiems natūralių maisto produktų gamintojams, o vartotojams sudarys patogias sąlygas įsigyti ūkininkų produkciją neišeinant iš namų. Dabar per parodą (2010-04-29 – 2010-05-01) jie “kabins” ūkininkus, kad jie įsitrauktų į logistinę sistemą ir išstatytų internete savo gaminius, o kai pririnks pakankamą asortimentą, paleis pardavimus. Pardavimai, žada, startuos gegužės 17 d. (iki tol, matyt, pirkti dar negalėsime).

Stebėsim, kaip jiems seksis, nes bent jau mano šeimyna bus tarp tų, kurie pasinaudos galimybe pirkti bulves per internetą, o ne važiuoti į turgų. Pagal “Tiklio” verslo modelį, bulvės gi bus tos pačios, iš to paties ūkininko. Taip pat varškė, pienas, skilandžiai ir visa kita, kas šiaip pardavinėjama tradiciniame ūkininkų turguje! Štai kokia reklama iš commonsense.lt lūpų už 16 Lt biudžetą, kurį, beje, įsisavins kažkas iš Jūsų!

Konkurso sąlygos – įrašo pabaigoj. O čia – “Tiklio.lt” procesas, į kurį būsime įpainioti mes, pirkėjai, ir bent dalis žmonių iš “Agrobalto”. Paėmiau iš jų tinklaraščio:

Mano manymu, šiame procese didžiausias apribojimas yra ūkininkas. Kaip jis sugebės laikyti up-to-date savo asortimentą tinklapyje, taip mes būsime patenkinti arba keiksime šitą virtualų turgų. Nes bus labai nefaina, kai gražiame websaite į virtualų krepšelį įsimesi bulvių iš vieno ūkininko, varškės iš kito, o sūrio iš trečio, tačiau pastarojo bendrame pakete neatveš, nes “ūkininkas buvo užmiršęs nurodyti, kad viską pardavė”. Su sąlyga, kad sistemoje dalyvaus šimtai skirtingų ūkininkų, man norėtųsi palinkėti sėkmės idėjos sumanytojams.

Taigi, kas norite pakvietimo, parašykite apie tai komentaruose nurodydami savo veikiantį el. pašto adresą. Pirmieji du panorėję gaus Adomo iš “Tiklis.lt” kontaktus ir susitars, kaip atsiims tuos bilietukus po 8 Lt

Share/Bookmark

Balandžio 17 diena man sukėlė nemažai sentimentų. Juk “gilioje jaunystėje” kiekvienais metais balandžio mėnesį dalyvaudavavau lenininėje talkoje-subotnike V.I.Uljanovo-Lenino gimtadienio garbei.

Mūsų teritorijoje (tarp “Šarūno” viešbučio ir Statoil’o) tvarkėsi virš 90 žmonių – Sporto 8,10, 12 namų gyventojai, grožio centro Idzumi darbuotojai, greta esančio “bulvių turgelio” prekeiviai. Ir nors tvarkymosi akciją viešai rėmė Bitė GSM, tačiau kaiminystėje esančios TELE2 darbuotojai irgi prisijungė prie tvarkymosi bei visus tvarkdarius vaišino karšta kava, arbata. Vaikams daug džiaugsmo suteikė išdalintos TELE2 kepuraitės.

Po pasitvarkymo buvo ir bulvių  (dėkui turgelio prekeiviams) kepimas lauže (kuom ne pionieriškas laužas), ir dešrelių kepimas bei alus (nusipirkome patys). Buvo proga pabendrauti ir susipažinti su kaimynais. Pasirodo, tarp jų yra CommonSense.lt skaitytojų.

Buvo tikrai smagu ir prasminga. Net po keletos dienų vis dar jautėsi, kad padirbėjome iš peties.

Taigi, gyventojai ne tik gerai pasibuvo, bet padarė tikrai gerą darbą, kurio seniūnija per keletą metų taip ir nesugebėjo – sutvarkė miesto centre esantį šiukšlyną – bomžų vasaros rezidenciją (jie net “namus” čia pasistatydavo). Radiniai įvairūs: piniginės, automobilio numeriai (atiduoti policijai), švirkštai, dantų skalavimo skysčio buteliukai ir tt.

Beliko viena smulkmena – išvežti šiukšles. Tačiau ir praėjus savaitei niekas net nesiteikė tą padaryti.  Savaitės viduryje prie šiukšlių krūvos buvo privažiavęs autobusiukas, iš kurio išlipęs vyriškis susirinko metalą, praplėšinėjo maišus… Kiekvieną dieną šiukšlių maišų krūvą “patikrina” bomžai, ir krūva plečiasi. Turiu įtarimų, kad dar savaitė, ir nebeatrodys, kad teritorija iš vis buvo tvarkoma.

Beje, mūsų “taškas” buvo oficialiai registruotas kaip “Darom 2010″ dalis (Nr.1.447.1614), todėl pasiteisinimas, kad jie neveža iš neregistruotų vietų, netinka.

Suprantu, kad akcijos idėja yra gera. Ir netgi nepergyvenu, jei įmonės ar politikai akcijos metu darėsi sau reklamą. Tačiau toks neatsakingas organizatorių požiūris į savo pareigų (ne)atlikimą griauna tokių akcijų ateitį. Man ne tik sunku sūnui paaiškinti, kodėl tiek ilgai tvarkėme, o nieks tų surinktų šiukšlių neišveža, bet ir pats nebeturiu motyvacijos rinkti šiukšles tik tam, kad jas vėl išmėtytų čia pat.

Ir kiek teko girdėti, tai mes ne vieninteliai, kurie dirbo be reikalo. Negi reikia pas save į talką pasikviesti Prezidentę ar šiai kokį žymų politiką, kad organizatoriai iki galo padarytų savo darbą ?

Share/Bookmark

Į mūsų tinklaraščio svečio Giedriaus įrašą apie degalų kainas šiandien “Verslo žinios” atsiliepė pašvęsdamos jam savo redakcinį. Puiku, kad vieni kitus skaitome, ir dar smagiau, kad galime tęsti diskusiją.

VŽ redaktoriai:

Kad ir kiek gudragalviai degalų verslo atstovai ir jų lobistai mėgintų aiškinti stebuklingą formulę, pagal kurią Lietuvoje benzinas kainuoja daugiau nei pas regiono kaimynus, tiesaus atsakymo šiuose išvedžiojimuose rasti nepavyksta. Lietuva lieka išskirtinė didelių kainų sala, neturinti šioje rinkoje jokios konkurencijos.

VŽ atsakymo “išvedžiojimuose” nerado, nors vėliau savo tekste gan aiškiai įvardija dvi blogybes, esmines brangaus benzino dedamąsias: 1) privalomųjų degalų atsargų kaupimo nekonkurencingą tvarką (norint importuoti degalus į Lietuvą, reikia ~17% importuoto kiekio 90 dienų laikyti atsargose. Ši nuostata netaikoma kontrabandinykams); 2) didžiausius benzino akcizus ES.

Tai ir yra tiesus atsakymas, kurį bandė išdėstyti mūsų svečias, “gudragalvis degalų verslo atstovas” Giedrius. Tačiau dar kartą perskaitęs Giedriaus ir VŽ straipsnius, rodos, aptikau, kur išsiskyrė juos rašiusiųjų nuomonės.

Giedrius:

Galbūt mažinti akcizus benzinui – tačiau kiek? Sumažinus akcizus kokius 10 centų litrui benzino vartojimas nepadidėtų, kontrabandinio benzino nesumažėtų, o biudžetas prarastų apie 50 mln. litų.

VŽ:

Sumažinus dyzelino akcizus šį kovą – jau antrą mėnesį iš eilės – valstybės biudžetas gavo kiek daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai akcizo tarifas buvo didesnis nei dabar (VŽ, 2010 04 15). Tai rodo, kad legalaus dyzelino vartojimas atsigauna. O ką rodo benzino suvartojimas? Lietuviai jo nepila mažiau, skirtumas tik toks, kad perka jį iš kaimynų, dažniausiai – Baltarusijoje ar Kaliningrado srityje.

Kas išspręs šią dilemą? Atsakau – tik kontrabandininkai ir Lietuvos pakraščių gyventojai. Kontrabandininkai gali pasakyti, ar ieškotų kito užsiėmimo, jei benzino kaina dėl mažesnio akcizo sumažėtų 10 centų. O pakraščių gyventojai galėtų išlaisvinti mus nuo svarstymų, ar dėl tos pačios priežasties liautųsi piltis benziną iš už sienos. Štai vienoje iš Giedriaus lentelių matome, kad balandžio 12 d. skirtumas tarp A95 benzino kainos latviškoje ir lietuviškoje degalinėje buvo 30 ct mūsų nenaudai. Dėl šios priežasties iš Vilniaus tikrai nelėksiu į Bauskę, o štai Joniškio “Statoil’e” turėtų vyrauti ramios nuotaikos.

Todėl labai lauksim VŽ grįžimo prie temos ir duomenų jei ne iš kontrabandininkų, tai bent iš pakraštinių degalinių. Turint skaičius lengviau bus įtikinti ir Finansų ministeriją ir savo beigi mūsų skaitytojus.

Na, o pabaigsiu tuo, kuo šįryt pradėjo “Verslo žinios”:

Naftos kainos pasaulyje, regis, nė neketina (bent jau artimiausiu laiku) šturmuoti ikikrizinių laikų rekordo, kai barelis kainavo 140 USD. Dabar „juodojo aukso“ barelis atsieina apie 80 USD. Lietuvai ši kainų dinamika neatsiliepia: brangiai už degalus mokėjome, kai naftos kaina buvo aukštumose, bet dar brangiau mokame, kai ji kone dvigubai atpigo.

Pasakysiu nelabai gražiai: skaičiuojant degalų kainą, naftos kaina turi tiek pat įtakos, kiek grūdų ar grietinės kaina. Tai visiškai skirtingi produktai. Jei manote priešingai, pirkite naftą ir pilkite į savo bakus. Važiuosite tiek pat toli, lyg būtumėte prisipylę grūdų ar grietinės.

Todėl valdžią galime kalti tik dėl mokesčių ir privalomųjų degalų atsargų politikos, bet ne dėl naftos ir degalų pasaulinių kainų keisto koreliavimosi.

Share/Bookmark

Kaip padidinti pardavimus kartu užtikrinant, kad reikiamos atsargos ar prekės būtų reikiamoje vietoje reikiamu metu, tuo pačiu metu sumažinant atsargas ir nedidinant veiklos sąnaudų?

Šiai temai savo tinklaraštyje skyrėme daug laiko. Tačiau nepakankamai tam, kad besidomintiems padėtume padaryti sisteminius pokyčius savo įmonėse.

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad viskas paprasta -- turėk tai, ką perka, neturėk, ko neperka. Tačiau dažnai situacija būna priešinga. Per daug to, ko nereikia, ir trūksta paklausių prekių. O tokie disbalansai labai neigiamai veikia pardavimus, juk klientai neradę to, ko ieškojo, kitą kartą eis pas kitą tiekėją/pardavėją. Atsargos svarbu ne tik perpardavimui, bet ir paslaugų teikimui ar gamybai.

Todėl kviečiu į atsargų valdymo seminarą tuos, kurie atsargų valdymu domisi ne tik laisvalaikiu skaitinėdami internetuose, bet ir valgo iš to duoną. Seminare pateiksiu atsakymus į tuos klausimus, kurie lieka neužduoti diskutuojant komentaruose šiame tinklaraštyje.

Share/Bookmark

Dešimt geriausių šuolių.

Share/Bookmark

Šiandien “Verslo žinios” savo redakciniame straipsnyje plaka A. Kubilių už jo nusišnekėjimus. Tokių vakar būta net 3 vnt. Vienas iš paplakimų – dėl degalų kainų “objektyvių priežasčių”. Šįryt paskaitęs bandžiau planuotis laiką, kad paplėtočiau šią temą tinklaraštyje (apie tai rašiau prieš porą metų), juolab rytoj vairuotojai, kaip ir tuomet, vėl organizuojasi į atrakcijas degalinėse.

Ir štai į pašto dėžutę įkrenta laiškas nuo Giedriaus Karsoko, mūsų tinklaraščio skaitytojo ir retsykiais aktyvaus komentuotojo. Primindami, kad autoriaus nuomonė nebūtinai 100% sutampa su tinklaraščio commonsense.lt rašytojų nuomone, publikuojam jo tekstą, kad būtų ką aptarinėti ryt užkimšinėjant degalines.

Giedrius Karsokas:

Nafta atpigo, o benzinas brangsta?

Brangsta ne tik Lietuvoje.

Share/Bookmark

Visai nesenai išgirdau dar vieną mitą apie lyderystę. Kodėl tiek daug lyderių JAV, ir beveik nėra ES. Gal todėl, kad JAV daugiausiai knygų parašoma?

Bet turbūt priežastis yra paslėpta kažkur kitur. Ir mitas sako, kad JAV yra tokia didžiulė biurokratinė valstybė, su daugybe taisyklių, kad visi būtų vienodi. Bet jeigu darai, kaip visi, tai viską ir turi, kaip visi. Vienodą pinigų kiekį, vienodą problemų kiekį. Todėl ir reikia žmonių kurie tarp taisyklių suranda raktų skylutę ir per ją ištraukia dramblį. Va, tokie žmonės vadinami lyderiais.

O vaizdelis parodo, kad lyderis be pirmo pasekėjo yra dar vienas savaip išprotėjęs Žemės gyventojas. Todėl versle visada žiūrėkite, kas bus pirmas jūsų idėjos pasekėjas.

Share/Bookmark

Neseniai vienas prietelius atsiuntė įdomią istoriją iš gyvenimo ir apie konsultantus. Atsiprašau, tačiau cituosiu originalo, o ne valstybine kalba.

Звоню поставщику, хочу заказать товара на круглую сумму. Прошу оператора соединить меня с отделом продаж. Минуту жду, две…

 — Извините, пожалуйста, я перепробовала весь отдел продаж, никто к телефону не подходит. Спросила у других операторов — мне сказали, что сейчас у отдела тренинг с консультантом по улучшению продаж. Не могли бы вы перезвонить через несколько часов?

— Что, все на тренинге?

— Да. Не будет же консультант проводить тренинг несколько раз.

Va kaip būna

Share/Bookmark

Kiekvienas auga ir keičiasi. Pradžioje būni smalsus, žingeidus, optimistas, gerai informuotas optimistas, pesimistas, niurzglys ir aktyvus niurzglys. O sužinoti, kad esi „aktyvus niurzglys“, gali tuomet, kai tave pradeda vadinti ‘radikaliu antivalstybinės minties skelbėju’. Manau, kad būtų galima surasti ir labiau radikalesnių valstybės valdymo klausimais pasisakymų. Bet kaip galėjo atsitikti, kad per kelis metus perėjau per visus etapus? Gal tiesiog pradėjau daugiau keliauti ir vartoti žodį „kodėl?“

Juk viskas buvo gerai, turėjau neblogai apmokamą darbą, šeimą, būstą, kartą per metus atostogų galėjau išvažiuoti. Atrodytų, vidurinės klasės žmogaus svajonė. Ir tada perėjau į savo verslą, nes buvau optimistas.

Tada viskas buvo įdomu ir nauja. Kiekvieną dieną teko susidurti vis su naujomis taisyklėmis, kurios buvo vis sunkiau protu suvokiamos. Ir tada kilo klausimas: nejaugi visur valstybės sukuria tokias pačias taisykles?

Greitai įsitikinau, kad gali būti ir blogiau, bet taip pat ir geriau. Tapo aišku, kad turime gerai patiunintą socializmą, tik dabar ne partija valdo, o verslo grupuotės. Ir viskas Lietuvoje įmanoma, jeigu turi gerus ryšius. Taigi tapau informuotu optimistu. Beje, nuosavas verslas, tai ne tas, kuo gyvena visi Lietuvos žmonės.

Pirmas rimtesnis nusivylimas įvyko oro ouoste. Kažkodėl visos avialinijos, kurios turi skrydžius į Lietuvą, yra mažos, o tai reiškia, kad check-in prasideda tik 1.5 valandos iki įlaipinimo, ir jeigu atvažiavai anksčiau, tai turi laukti lauke ir atsimušinėti nuo taksistų. Nors man maloniau ieškoti dovanėlių vaikams duty-free parduotuvėse. Ir įlaipinimas bus vykdomas iš kokio nors rūsio. Aš suprantu, kad “Ryanair” skraido 90% lietuvių, bet ar niekada nesusimąstėte, kodėl pas mus tiek mažai turistų atvyksta? O apie tai, kad kiekvienam muitininkui reikia aiškinti, kas yra Lietuva, ir kad tai ne Rusija, man jau atsibodo. Kur ta širdis ar drąsi Lietuva?

Yra ir įdomesnių istorijų, kai į lėktuvą vos nepavėlavom, nes skrido keturi lietuviai su keturiais skirtingais pasais ir muitininkai nusinešę pasus gerą pusvalandį tikrino. Aš irgi bučiau tikrinęs, nes keturi keleiviai iš vienos valstybės ir su keturiais legaliais pasais. Beje, vienas iš muitininkų ilgai vartęs mano seną žalią pasą burbtelėjo, kad su tokiu pats Londone nelegaliai dvejus metus gyveno. Iš karto pasikeičiau į naują pasą. Visa tai po truputį kaupiasi ir tampi pesimistu.

„Taip ir netapusi valstybe“ – tokia išvada mane pribloškė. Aš bandžiau ginti Lietuvos garbę, bet buvau greitai nusodintas prizinėmis vietomis. Iš galo esančiomis prizinėmis vietomis. Tiesa, kartą radau ir iš pradžių, bet tai mažai guodžia. Tai tik buvo pokalbis prie alaus. Bet kai Kroatijos ministras komentuodamas krizės padarinius Kroatijoje džiaugiasi, kad gera naujiena yra tai, kad yra Baltijos šalys, tampi niurzgliu.

Liko tapti tik aktyviu niurzgliu. Gerai, sutinku, kad neįmanoma visiems paaiškinti, kas yra tokia Lietuva. Bet tada pradedi žvelgti atidžiau į Vyriausybės veiksmus ir supranti, kad Deja Vu. Krylovo pasakėčia apie  gulbę, vėžį ir lydeką. Negali sakyti, kad Vyriausybė nesistengia, bet koalicijos nauda visada būna mažesnė. Per daug interesų ir idėjų, kur reiktų judėti. Ir aktyvių veiksmų imtis priverčia sprendimai, kurie yra nukopijuoti nuo didelių valstybių. Kas tinka Amerikai, nebūtinai tiks Lietuvai. Juk Amerikos mąstais, Lietuva tik dar vienas kaimas. Todėl logiškai mąstant, reiktų kopijuoti Šveicariją.

Va, ir imiesi aktyvaus niurzglio vaidmens.

Share/Bookmark