Kov 14 2010
Nes čia “Švyturys”
Jei paskaičiuočiau, kokios rūšies alaus gyvenime esu išgėręs daugiausiai, neabejotinai nugalėtų “Švyturiui-Utenos alui” priklausantys prekių ženklai. O jei būtų užaugęs mano pilvas, dėl to kalčiausi būtų “Utenos”, “Švyturio ekstra” ir “Carslberg”. Tik pastaruoju metu buvau pradėjęs vengti šių rūšių, jas sėkmingai pakeitęs tai, žiūrėk, “Rinkuškių” bambaliu, tai kuo nors importiniu iš “Vynotekos”. Pernai su draugais padarėme išvadą (kažkas iš draugų neatsakingai pareiškė), kad “Švyrutys” labai suprastėjo, todėl, matyt, ir buvo pereita prie alternatyvų.
Dar daugiau alyvos į “Švyturio” alų šliūkštelėjo mano bičiulis tinklaraštininkas ir šiaip ITIL bei ISO reikalų išmanytojas Ričardas Savukynas, prieš mėnesį jau minėtas mano įraše apie tikro maisto paieškas. Taigi Ričardas ėmė ir pažėrė abejonių apie “Švytury” galimai naudojamas šamarliakines alaus virimo technologijas, vadinamąsias “high gravity” (HG).
Į Ričardo straipsnį bendrovė “Švyturys-Utenos alus”, kurios metinė apyvarta siekia ~500 mln. Lt, sureagavo štaip kaip: paskelbė “Švyturio Ekstra” kokybės deklaraciją ir pakvietė straipsnio autorių apsilankyti alaus gamykloje Klaipėdoje. Į ekskursiją, kuri įvyko prieš ilgąjį savaitgalį, buvau kooptuotas kaip vairuotojas ir taipogi tinklaraštininkas. O kadangi jau sudalyvavau, tai ir ataskaitą skaitytojams turiu parašyti. Juolab ne taip dažnai, ko gero, blogeriai sulaukiam kvietimų pagert alaus pažiūrėt, kaip gaminamas produktas, su kuriuo linksmai leidžiam laisvalaikį.
Tingintiems skaityti ataskaitą užbėgsiu už akių ir pasakysiu, kad “Švyturio” žmonės, kurie su mumis bendravo, mane įtikino, kad iš principo su “Švyturiu” viskas yra gerai. Savo akimis matėme, kaip bačkų praplovimo skystis nubėga į kanalizaciją, bet ne į butelius. Taigi gerkite drąsiai pernelyg nekvaršindami galvos apie šamarliakus. Jei jie ir gaminami, tai tikrai ne Klaipėdoje ir tikrai ne prižiūrint Džuljetai Armonienei, “Švyturio” gamybos vadovei, šauniai moteriai. Ši ilgametė Klaipėdos gamyklos darbuotoja su misionierišu kantrumu ir atlaidumu (labai Jums ačiū!) atvėrė turbūt visas Klaipėdos gamyklos duris ir paaiškino turbūt kiekvieno vamzdžio paskirtį. Aš tikrai neturiu kompetencijos kiaurai tų vamzdžių įžvelgti chemikalus miltelių pavidalu, todėl esu linkęs tikėti tomis geromis emocijomis, kuriomis spinduliavo p. Džuljeta. Ar galėjo mus apgauti/”užparinti”?
Kitas žmogus, uostamiestyje padėjęs Džuljetai dorotis su dviem blogeriais, buvo Dainius Smailys, “Švyturio-Utenos alaus” korporatyvinių reikalų direktorius. Dėl tokio korporatyvinio reikalo Dainius nepatingėjo baladotis iš Vilniaus, ir mes tai įvertinome. Supratę šios kompanijos reputacijos gynymo pastangas, savo ruožtu įsijungėm diktofoną – nesinorėtų diskusijos iš tinklaraščio perkelti į teismą dėl ne ten padėto kablelio. Su diktofonu (aš) ir fotoaparatu (Ričardas) tapome dar labiau panašūs į tikrus žurnalistus – na tuos, paprastai tūpus, kurie rašo neišmanydami, ir kiša nosis kur nereikia.
Taigi mums dar nespėjus įkišti tų savo nosių, turėjome pasiaiškinti “dėl nesąmonių apie “high gravity”, kurių prirašė žurnalistai”. Gindami laisvo žodžio kalvius, tegu ir turinčius tūpų žurnalistų įvaizdį, atsakėme daugmaž tokiais žodžiais, kaip kadaise rašė “Verslo žinios”.
HG technologija – tai aukštos koncentracijos alaus gamyba ir jo skiedimas specialiu vandeniu”, – pasakoja Algirdas Gumauskas, AB “Gubernija” gamybos direktorius. Pasak jo, ši technologija sukurta JAV maždaug prieš 35 m. ekonominiais sumetimais – pagaminti didesniam kiekiui alaus reikia mažiau įrengimų, sutaupoma energijos, mat nereikia virti ir šaldyti misos – nuopylų nuo salyklo. ”Tos pačios rūšies alaus, gaminto klasikiniu ir HG būdu, skonis skirtingas, nes pasitelkiant pastarąją technologiją susidaro daugiau eterių. Šios medžiagos suteikia vaisių ar gėlių kvapą. Paprastai toks alus yra švelnesnis, jo skonis – visą laiką, po kiekvienos gamybos partijos – toks pat. O klasikinis alus yra tarsi gyvas organizmas, todėl jo skonis gali nežymiai skirtis, – lygina p. Gumauskas ir priduria, kad iš HG įrengimų plaukęs alus, jo požiūriu, yra netoleruotinas. – Daugumai žmonių yra priimtinesnis natūralus karvės pienas nei pieno milteliai, skiesti vandeniu.”
Ir čia mes iš “Švyturio” atstovų sužinome, kad HG technologijos “Švyturio” gamykloje nėra, kad ji yra tik kitoje kompanijos gamykloje – Utenoje (HG turi bei naudoja ir kai kurie kiti didieji lietuviško alaus gamintojai). Ir dar sužinome beigi esame patikinami, kad tai jokia ne sensacija, jog “Švyturio Ekstra” rūšis yra gaminama ne tik Klaipėdos, bet ir Utenos gamykloje. Tik Klaipėdoje yra gaminami alūs, priklausantys “Švyturio tradicinei kolekcijai” (“Ekstra Draught”, “Baltas kvietinis alus”, “Baltijos tamsusis alus”, “Raw”). Pasak Džuljetos, HG technologija nėra pigesnė ar paprastesnė nei įprastinė, juolab nereiškia, kad ji gamina prastesnį alų. Puiku, sakom, jei taip, tai kodėl taip baiminatės, kad žmonės nepagalvotų, jog “Švyturio Ekstra” – populiariausias kompanijos alus – gaminamas su HG? Gaunam atsakymą, kad esą “Švyturiui” labai svarbu, jog žmonės įvertintų “Ekstros” tradiciją.
O tai kokie tuomet prekiniai ženklai Utenoje gaminami su HG? Dainius atsako, kad tik “Euro” ir “Tornado” bambaliai. Ar visi kiti – “Utenos” (mėlynas ir žalias), “Stirpusis”, “Ice”, “Auksinis”, “Porteris“, etc. - ne su HG? “Tikrai ne”. Ne, vadinasi ne. Geriam ir tikim.
“O ar “Švyturys-Utenos alus” gamina alų vadinamiesiems “private labels” užsakovams, tipo “Norfai” ar “Maximai”, – klausiu stabtelėjus prie vienos bačkos. Klausiu, nes visokios piguvos optima-linijos, manoma, yra visiškas nelygis. “Tikrai ne”, – atsako Dainius. Tądien patikėjau, tačiau šiandien prisiminiau, kad žurnalistus moko tikrinti šaltinius. Į parduotuvę keliauti tingiu, todėl pasigooglinu ir aptinku štai ką:
Beje, o gal šitas optima-linijinis alus nėra jau toks blogas? Juk virtas toj pačioj gamykloj, kur ir “Švyturio Ekstra”? Į šį klausimą galėtų atsakyti vartotojai, jei jiems kas nors užrištų akis ir duotų paragauti įvairaus alaus. Juk kaip kitaip “pasimatuoti”, jei ne lyginantis su kitais?
Šiuo klausimu Džuljeta ir Dainius turi kitokį požiūrį: jų manymu, apie alaus kokybę gali spręsti tik ekspertai, o kadangi tokių nepriklausomų Lietuvoje nėra, tai ir ekspertinių degustacijų neorganizuojama. Vartotojai, “Švyturio” atstovų manymu, balsuoja piniginėmis – jei “Švyturys-Utenos alus” turi bene pusę alaus rinkos, tai štai jums ir atsakymas, kuris alus, vartotojų manymu, yra geriausias. Taip išeina, bandom replikuoti, alaus “kokybę” galima gerinti investuojant ne tik į gamybos procesą, bet ir į reklamą… Dainius neatskleidė, koks yra metinis kompanijos reklamos biudžetas, o man rasti internete irgi nepavyko (mestelkit, kas žinot). Bet kokiu atveju man atrodo, kad jei turėčiau geriausią, skaniausią produktą, kurį mėgsta pusė Lietuvos, neekspertinių degustacijų nebijočiau. Ar reikia baimintis savo konkurencinio pranašumo?
Klausiame, kodėl ant alaus butelio etiketės nerašoma gaminio sudėtis. Tiksliau, ji rašoma, bet tik labai rezervuotai. Pavyzdžiui, sudėtis, kurią dažniausiai perskaitysite ant lietuviško alaus butelių: “sudėtyje yra miežių salyklo”. Išgirstame, kad taip yra dėl to, kad nelabai ką čia ir pribursi. Sudėtis yra tokia aiški ir paprasta, kad jos nė detalizuoti neverta. Matyt, rusams nėra taip aišku, todėl jie reikalauja nurodyti sudėtį (taip, beje, sužinome ir ‘original wort gravity’, kurį praskiedus gavosi, pavyzdžiui, “Baltika Classic”, stiprumą).
Tęsiame etikečių apžiūrą ir klausiame, kodėl rašoma tik alaus galiojimo pabaigos data, o nerašoma, kada alus buvo išpilstytas. Juk, sutikime, kelis mėnesius išlaikyti alų “tinkamomis” sąlygomis yra sunkiau, nei savaitę, todėl vartotojams būtų įdomu sužinoti, kiek laiko šnekutis laukė savo šnekoriaus. Juolab pagaminimo datą žinome pirkdami dešras, sūrį, grietinę.
Iš pradžių Džuljeta pažeria abejonę, kodėl vartotojams apskritai turėtų rūpėti išpilstymo data, nes juk “gamintojas garantuoja, kad identiškos skonio savybės per šitą periodą bus išlaikytos”. Vėliau Dainius pasakoja, kad etiketėje maža vietos, kad daug vietos užima barkodas… Bet suskambus nelabai įtikinamai, buvo pasakyta, kad “Švyturiui-Utenos alui” išpilstymo datos privalomas žymėjimas netgi “būtų naudingas, nes mūsų galiojimo laikas yra trumpiausias”. Pripažinęs, kad tos informacijos, kurios nereikalauja įstatymas, stengiamasi nedėti, nes “taip gali prisigalvoti ir paišyti mikimauzus”, Dainius, mano akimis, pasako dalyką, kuris būtų vertas ir kokio rimto laikraščio puslapių: “Švyturio-Utenos alaus” atstovas teigė palaikytų reglamentavimą, kuriuo aludariai būtų įpareigoti etiketėse atskleisti alaus išpilstymo į butelius datą”.
Bet tam, pasak Džiuljetos, priešintųsi prekybininkai, kuriems “vartotojai sukeltų jovalą lentynose”, ieškodami šviežesnio produkto (taip išeina, poreikis šviežesniam alui egzistuoja?).
Mieli Seimo nariai, blaivininkai ir sugėrovai, jūs turite unikalią galimybę pateikti įstatymo pataisėlę, kurią paremtų ne tik pilvočiai ūsočiai (pusė Lietuvos), bet ir didžiausias alaus gamintojas.
Taigi keturi mėnesiai – tiek laiko galioja bet kuris ŠUA alus, kai ant butelio yra uždedamas kamštelis. Pasak Dainiaus, kiti lietuviški alūs išlaikomi dar ilgiau, jau nešnekant apie importinį (berods, standartiškai 9 mėn.). Taigi galimas daiktas, kad kovo 11-ąją, keldami bokalus už Lietuvos jubiliejų, gėrėte pernai pagamintą alų. Ar galėtų šis laikas būti trumpesnis? Jei teisingai supratau, kai šnekėjomės triukšmingame misos virimo ceche (diktofonas įrašė originalų triukšmą), alus nuo-iki yra išverdamas per 3 savaites. Į parduotuves buteliai paskirstomi daugiausia per savaitę. Taigi užtenka ~30 dienų, kad miežio grūdas virstų preke parduotuvėje. Kam reikalingas dar 90 dienų buferis?
Džuljeta ir Dainius sako, kad to reikalauja prekybininkai. Betgi pas juos ŠUA butelių apyvartumas, kaip mums buvo pasakyta, yra ~7 dienos (sorry, neišsiaiškinom, kaip jį skaičiuoja, nes buvo apskritai suabejota, ar mes žinom, kas yra apyvartumas). Prekių grąžinimo, sako, apskritai praktiškai nebūna. Tai kam toks buferis? Deja, mums nepavyko išsiaiškinti.
Mieli alaus mėgėjai, argi nenorėtumėte lentynose rasti šviežio, o ne pernykščio alaus?
Tikiuosi, šį pavyzdį paims domėn ir Nerius, kai baiginės įrašų seriją apie distribuciją. Aš kol kas galiu tik daryti prielaidą, kad kuo ilgesnis alaus galiojimo periodas, tuo lengviau amortizuoti trūkumus, kurie (galimai) susidaro dėl staigaus paklausos padidėjimo sezono metu. Prisigaminom “į priekį” ir laukiam saulėtos vasaros. Na, nepašvietė saulutė – nieko baisaus, realizuosime po truputį rudenį.
Dar vienas įdomus dalykas – minėtoji “Švyturio Ekstra” kokybės deklaracija. Leiskite pacituoti:
„Mums svarbu, kad vartotojas, kurių pasitikėjimą labai vertiname, aiškiai žinotų, kokį produktą perka ir būtų tikras, kad mūsų alus pagamintas natūraliai, be jokių cheminių priedų, nenaudojant pagreitinimo technologijų (…)“, – teigia R. Viršilas.
„Švyturio Ekstra“ Kokybės deklaracija skelbia, kad šis alus fermentuojamas tik natūraliai, be jokių pagreitinimo būdų ar medžiagų, dirbtinai skatinančių fermentaciją. (…)
Jau degustuodami klausiame, ar tai, kas aukščiau parašyta, reiškia, kad tik “Švyturio Ekstroje” nėra cheminių priedų ir pagreitinimo technologijų, o kitose “Švyturio” ar “Utenos” rūšyse – galimai yra? Džuljeta ir Dainius krato galvas ir sako, kad taip nereikėtų suprasti. Tuomet klausiame, kodėl nepadarėte tiesiog “Švyturio-Utenos alaus” deklaracijos, jei jau nė vienoje iš rūšių nėra naudojami cheminiai priedai ir medžiagos, kurios greitina gamybos ciklą? Juk jei nori užkirsti gandams kelią, tai ir reikia kirsti be išvedžiojimų ir nutylėjimų (teisybės dėlei reikėtų paminėti, kad kiti gamintojai apskritai nesivargina ką nors deklaruoti).
Jei čia tikitės sensacijos, tai jos nebus. Nes žodžiu buvo pasakyta, kad chemijos ir “greitintuvų” nėra nė vienoje ŠUA rūšyje. Sensacija būtų, jei gyvenimas parodytų, kad aludariai melavo.
Kaip tyčia, “Švyturio” prekės ženklas mums sako:
P.S. Kai išgersiu dabar šaldytuve gulinčius “Rinkuškių” bambalius, vėl nusipirksiu “Švyturio” (ne “Utenos”) butelių. Iš dalies dėl to, kad geriau gert tai, ką matei gaminant (užuomina apie mielai laukiamą kvietimą iš Rinkuškių), iš dalies ir dėl to, kad noriu išmėginti dovaną (toks ant šaldytuvo prilipdomas alaus kamščių atidarytuvas).
Įvertinkite šį įrašą:
(įvertinimas +16, balsavo 16 skaitytojai
Loading ...Šio įrašo peržiūrų internete skaičius: 12,942 (taip pat galite skaityti per RSS)
Siokia tokia sensacija matau. Truksta sitam irase common sense’o
Visas demesys antraeiliam dalykam – procesui, reklamai. Kad alus esantis parduotuvese sveikatai nekenkia… Lyg ir nekyla klausimu. O visa kita… Koks skirtumas technologija? Koks skirtumas ispilstymo data? Skonis – svarbu. Mielai sudalyvauciau megejiskam blind teste. Kiek teko dalyvaut – net savo megiamo sviesaus alaus (skirtingai nuo tamsaus ar balto) zmones neatpazysta. As – irgi. Ir laimingas geriu random “generini” sviesu alu.Padarom blid testa. Please 
[Atsakyti]
Nerius atsakymas:
Kovas 15th, 2010, 00:40
Ką jau kalbėti apie ‘paprastus’ žmones, jei patys gamintojų darbuotojai / prekybos agentai neskiria skonių. Žinoma, laboratorinėse degustavimo sąlygose gal ir atskirtų, ale bare atšaldytą, išpilstytą su neaišku kada plauta ir derinta (gal prieš dieną, gal prieš 3 mėnesius) pilstymo įranga… Pats tame versle 5 metus pradirbau
[Atsakyti]
galvazmogupuosia atsakymas:
Kovas 15th, 2010, 01:45
Atsakau Algiui: internetuose pasirodė abejonių/gandų, kad originalusis tautinis pasididžiavimas, apdovanojimus kadaise nuraškęs “Ekstra” gaminamas su high gravity, t.y. toj pačioj bačkoj, kaip “Tornado”. Norint tai patvirtinti/paneigti, tenka gilintis į technologiją. Sutinku, skonis yra svarbiausia, tačiau gi brangiausias lietuviško alaus prekinis ženklas skoniu konkuruoti vengia ir toliau kuria bei parduoda legendas apie aludarystės meną, kuris, pasirodo, irgi yra “su niuansais”.
[Atsakyti]
galvazmogupuosia atsakymas:
Kovas 15th, 2010, 01:56
dėl “Koks skirtumas ispilstymo data?”
Būtent, kai ji nerašoma, tai darosi įdomu. Aludariai šneka apie savo sažinę, tačiau man tai yra toks sunkiai apčiuopiamas ir neišmatuojamas dalykas. Dabar mes turime galimybę tikėti, užuot pasinaudoję galimybe racionaliai pasirinkti. Dabar yra eliminuojama alaus šviežumo opcija: kuo ilgesniam laikui pasterizuojamas alus, tuo jis mažiau gyvas.
[Atsakyti]
Algis atsakymas:
Kovas 15th, 2010, 10:20
Jeigu jūs sergate paranoja, tai dar nereiškia, kad jūsų niekas neseka
. O pastoviai girdint apie lietuvišką, tradicinį krepšinio alų iš hi-tec’inių bambalių, paranoja gali apimti. Bet čia jau krypstam į astrologijos, o ne sveiko proto lankas. Išpilstymo datą pamatyti visada būtų miela, bet nėra jos net ant grietinės pakuočių. Kurios galiojimo laiko su alumi neverta lyginti. Ir nuo datos ant pakuotės alus nei skanesnis, nei gyvesnis nepasidarys. Prielaida “galiojimo laikas trumpas = gerai” slidoka. Paklausk draugų ar giminių, kiek laiko galioja naminės obuolių sultys, ar rašo kas nors ant jų išpilstymo datą?…
Jei staiga paaiškėtų, kad “Ekstra” gaminamas visai ne su “high gravity” o su “low levitation”… nuo to aš jo užrištom akim atskirt nuo “Heineken” ar “Tauro” nepradėčiau. Kaip ir daugelis čia sesančių.
O jei iš tiesų patinka “Kanapinis” ir panašūs alūs, kuriuos vien iš kvapo galima atskirt nuo ekstros… tai manau verta ties juo ir apsistot. Net jei “Ekstrą” gamina nenaudojant “low levitation” technologijos ir žymi išpilstymo datą…
[Atsakyti]
tomas atsakymas:
Balandis 16th, 2010, 13:22
O ant obuolių sulčių kaip tik išpistymo datą ir rašo
Audrius atsakymas:
Kovas 13th, 2011, 22:05
Nu tamsta turit suniska uosle, jeigu jum kalnapiliai ar kiti ”alus” turi kvapa. truputi net juokinga, nes jie visi turi vienoda kvapa – vandens.
Megejas atsakymas:
Kovas 15th, 2010, 15:34
“Mieli alaus mėgėjai, argi nenorėtumėte lentynose rasti šviežio, o ne pernykščio alaus?”
Šiaip tai daugumai alaus rūšių, jei jis kokybiškas, “kuo šviežesnis, tuo geresnis” negalioja. Tikras, gyvas alus, su amžiumi butelyje bręsta ir jo skoninės savybės gali tik gerėti, iki tam tikro laiko. Ši taisyklė galiotų tik labai prastos kokybės alui, kuris greit genda. Taigi, daugumoj atvejų ši taisyklė yra mitas, manau atėjęs ir iš sovietmečio, kai alus galiodavo 3 dienas, kol neprarūgdavo…
[Atsakyti]
Rinkuškių alus super, beto, pamėginkit Biržuose verdamą čekų Chodovar,o šiaip, rekomenduoju kada vasarą su grupele draugų išmėgint Alaus kelią Biržuose – su dainomis apie alų, eskursija ir degustacija Rinkuškių alaus darykloje
Labai super
[Atsakyti]
Megejas atsakymas:
Kovas 15th, 2010, 15:35
Chodovar – beveidis, kaip ir didžioji dauguma panašaus lietuviško tipo alaus.
[Atsakyti]
karolisk atsakymas:
Kovas 19th, 2010, 16:20
tikrai nesutikciau kad chodovar – beveidis. bent jau tamsu tai manau tikrai atskirciau akloj degustacijoj
ir man jis visai patinka. vienas geriausiu variantu paprastose parduotuvese.
[Atsakyti]
Megejas atsakymas:
Kovas 19th, 2010, 17:51
Ragavau tik šviesaus, po ko nusprendžiau, kad pastarieji gamina tokį patį eilinį birzgalą, kaip ir kiti didieji gamintojai, todėl tamsaus net nekilo mintis paragauti.
karolisk atsakymas:
Kovas 19th, 2010, 18:09
nu paragauk tamsaus
. As sviesaus siaip net negeriu.
O Ponoro darykla kiek zinau galima gyva alu ir tikrai negali ju statyti i viena greta su didziaisiais gamintojais. Dar gamina ‘Biciuliu’ (su zalia etikete), nors sitas irgi ne stebuklas, bet idomus skonis, tik retai jo buna.
[Atsakyti]
Megejas atsakymas:
Kovas 19th, 2010, 18:13
Įkalbėjai, prie progos paragausiu.
Skeptickas atsakymas:
Kovas 18th, 2010, 00:19
Rinkuškių, sakot? Pats neragavau niekad, po draugo “rekomendacijos”:
-Geriant pirmą gurkšnį atrodo, kad geri girą, geriant paskutinį ima atrodyti, kad geri brogą.
[Atsakyti]
Švyturio, kaip ir bet kuris “masinis” alus gerai karšta vasaros diena kai reikia atsigerti. (tuomet tinka bet koks limonadas).
Pasidėdėjiams su draugais (ar vakaronei prie TV) nei utenos nei svyturio alus man kažkodėl “nelenda”. paskutini pusmeti tiek utenos tiek svyturio dažniausiai tenka gerti kabakuose (kurie normalaus alaus neturi). Ir visada paragavus to alaus kyla klausimas.. ar gal jis skiestas ? Kažkoks putojantis birzgalas su alaus skonio pėdsakais ir jokio malonumo.
[Atsakyti]
Išpilstymo datos niekas nedraudžia nurodyti savanoriškai. Čia Švyturys galėtų rodyti pavyzdį.
galvazmogupuosia: kadangi tu alų mėgsti, tai kadanors surask laiko ir atvaryk pas mane į svečius (arba pasikviesk
) ir padarysime blind testus. Paimsiu tavo mėgstamo Švyturio ir kitokių. 
Švyturio kokybė tikrai pasikeitė nuo anksčiau. Vienu metu Ekstra tikrai gamino ir Utenoje. Tada jo gerti nebuvo įmanoma.
Jei jau melavo dėl Optima alaus, tai gal meluoja ir dėl kitų dalykų?
Ir juokinga man Švyturio tradicinė kolekcija. Tikrai juokinga, nes joje tradicijos kaip ir nedaug. Liepk gatvėje pagautiems žmonėms pasakyti švyturio alaus rūšis, kurios tikrai tradicinės. Dvi žinau: Baltijos ir Gintarinis. Dėl Ekstros nežinau. Gal ji ir buvo. O visos kitos: Baltas, Raw, Ekstra Draught… Kada jie atsirado? Prieš kelis metelius?
Siūlau gerti kuo daugiau rūšių alaus ir tada bus lengviau atsirinkti, kuris alus geras ir kuris nelabai.
[Atsakyti]
galvazmogupuosia atsakymas:
Kovas 15th, 2010, 11:59
Pasiūlymas dėl blind testų priimtas. Tegu tik sniegas nutirpsta
Beje, gal net galėtume išsiplėsti nuo buitinio degustavimo iki beveik profesionalaus kokiame nors draugiškame restorane.
[Atsakyti]
nuolaida atsakymas:
Kovas 15th, 2010, 12:21
Galima ir taip, bet tada reikia tartis, kad leistų savo atsinešti.
[Atsakyti]
galvazmogupuosia atsakymas:
Kovas 15th, 2010, 12:31
Jei padoriai tarsimės, tai ir neštis nereikės – galbūt gamintojai patys pristatys
Algis atsakymas:
Kovas 15th, 2010, 13:38
Aš irgi mielai į degustaciją… jei tik renkginys viešas
Vytas atsakymas:
Kovas 15th, 2010, 12:26
alutis.lt organizuoja alaus degustacijas, visad buvo idomu paziuret kaip ten kas
[Atsakyti]
jeigu nedaromi testai tai kaip alūs gauna LPK Metų gaminio apdovanojimus?
o jeigu testai daromi, tai kodėl nesurinkus tų pačių specialistų ir nepadarius kasmetinio konkurso???
[Atsakyti]
Konkursuose dalyvauja ne tas alus, kurį perki parduotuvėje.
[Atsakyti]
Bet kokiu atveju Svyturys gamina alu masiniam vartotojui. Tai yra alus yra padarytas toks kad tiktu kuo didesnei masei zmoniu, atitinkama reklama ir prieinamumas baruose.Be abejo nieko cia blogo taciau visi mes zinom kad alaus Lietuvoj yra zymei daugiau, tik zmonies dazniausiai nesidomi niekuo. Dauguma net nezino kad yra toks Rinkuskiai, Kauno alus ar Vilniaus alus daryklos. Ka jau kalbeti apie tokias mazas gamykleles kurios gamina tiek mazai kad galima nusipirkti tik specializuotosio barose ar parduotuvese kuriu net ne kiekvienam mieste yra. Bet yra ir tas alus daznai buna gana skanus.Jo skonis daznai nera pritaikytas masiniam vartotojui bet jei patiks tai patiks ilgam. Pamineciau rusys ir vietas kur galima nusipirkti originalesnio ir gyvo nepasterizuoto o kartais ir nefiltruoto alaus, taciau nenoriu kad pagalvotumeme kad skleidziu cia reklama:)
O svyrutys kaip masiniam vartotojui tai puiku. Taciau pasirinkimas barose mane glumina. Buvau neseniai Belgijoje… Uzejes i belekoki bara gauni 20 alaus rusiu pasirinkimui…
[Atsakyti]
Megejas atsakymas:
Kovas 19th, 2010, 00:26
Antonai, čia galėtų būti atsakymas, kodėl pas mus baruose nėra pasirinkimo:
http://archyvas.vz.lt/news.php?id=484939&strid=1002&rs=0&ss=&y=2006%2010%2016
[Atsakyti]
Beja, gal del to kad cia “masinis” alus del to ir nepavyksta jo atpazinti su uzristom akim? Paragavus vieno masinio,paliginus su kitu masiniu skoniai yra gana panasus… Idomu ar pavyktu atpazinti Svyrutio ekstra paprastam ir sitam atseit graziam nefiltruotam butelyje.
Manau ragaujant megstama alu skirta ne masiniam vartotojui atpazinti butu zymei lengviau.
[Atsakyti]
audrius atsakymas:
Kovas 15th, 2010, 13:45
Kodel degtine populiariausias stiprus gerimas? O todel, kad beskonio. Todel visiem patinka ir tampa masisku.
Dar prisiminkime, kas bendro tarp sekso valtyje ir Budvaizerio. Nu jau labai arti vandens. Va toks jau tas masiskas alus – labai arti vandens. O vandeni, blind teste labai sunku skirti
[Atsakyti]
Dėl LPK metų gaminio, tai gal labai nereikėtų tais titulais didžiuotis, žinant, kad kasmet jį gauna bent keliasdešimt prekių. Vien maisto grupėje kiek:
Aukso medaliai:
MAISTO PRAMONĖS –DUONOS, GRŪDŲ, PIENO, MĖSOS, ŽUVIES, GĖRIMŲ, KONDITERIJOS, GRUPĖSE:
„AGOTOS“ šviesi grūdėtoji duona – UAB „Vilniaus duona“
„AGOTOS“ tamsi duona – UAB „Vilniaus duona“
„Daumantų“ majonezas „Be jokių E“ – „Daumantų“ majonezas „Be jokių E“
„Kauno grūdų“ visaverčiai lesalai viščiukams broileriams- AB „Kauno grūdai“
„Kleboniška šaltai rūkyta“ dešra – UAB „Samsonas“
„Kleboniškos švelniai rūkytos“ dešrelės – UAB „Samsonas“
„PROGINĖ“ duona – UAB „Alytaus duona“
„Tarybinis“ sprandinės šašlykas – UAB „Samsonas“
„VALSTIEČIŲ“ duona – UAB „Ukmergės duona“
Alus „Blindos Ekstra“ – UAB „Švyturys – Utenos alus“
Alus „Kalnapilis Grand“ – UAB „Kalnapilio – Tauro grupė“
Alus „Tauras Ekstra“ – UAB „Kalnapilio – Tauro grupė“
Aromatizuota degtinė „SOBIESKI su kava“ – AB „Vilniaus degtinė“
Aštrus meksikietiškas padažas „SALSA“ – UAB „Valdorfo didmenos“
Atvėsintas viščiukas broileris – AB „Vilniaus paukštynas“
Degtinė „Lietuviška BAJORŲ premium“ – AB „Vilniaus degtinė“
Ekologiška tamsi „TĖVO“ duonelė – UAB „Plungės duona“
Ekologiški „BIOS“ jogurtai – AB „Pieno žvaigždės“ filialas „Kauno pienas“
Fermentinis sūris „Džiugas“ – AB „Žemaitijos pienas“
Gazuota aromatizuota degtinė „Boom“ – AB „Alita“
Grietinė „Senolių“ 30% riebumo – UAB „Lukšių pieninė“
Karšių išklotinės karštai rūkytos – UAB „Dauparų žuvis“
Karštai rūkytos dešrelės „Be konservantų“ – AB „Krekenavos agrofirma“
Kremo likeris „DAMA“ – AB „Vilniaus degtinė“
Lydytas sūris „NIDA“ – AB „Žemaitijos pienas“
MAJONEZAS be konservantų su medumi ir grūdėtomis garstyčiomis – UAB „Kėdainių konservų fabrikas“
Marinuoti viščiukų sparneliai „Fiesta“ – AB „Kaišiadorių paukštynas“
Mažai parūkyta kalakutų krūtinėlė – UAB „ARVI kalakutai“
Meduoliai „BARAVYKAI“ – UAB „Ukmergės duona“
Natūralus mineralinis vanduo „RASA“ – UAB „Druskininkų Rasa“
Nesaldintas sutirštintas sterilizuotas pienas, 4% riebumo – UAB „Marijampolės pieno konservai“
Pyragėlis „Marcipaninis sukutis“ – UAB „Mantinga“
Rapsų aliejus „TYRAS ORIGINALUSIS” – KB „SV Obeliai“
Raugintos pasukos „Gamtos“ 0,3% riebumo – AB „Pieno žvaigždės“ filialas „Mažeikių pieninė“
Saldainių rinkinys „1000 LIETUVA“ – UAB „RŪTA“
Sausas visavertis suaugusių šunų ėdalas „Araton. Lamb & Rice“ – UAB „Akvatera“
SLIM DRIVE, vynuoginis-citrinų skonio sorbetas su L-karnitinu – AB „Klaipėdos pienas“
Snieginių krabų lazdelės VIČI – UAB „Plungės kooperatinė prekyba“
Vafliniai saldainiai „Triukas“ – AB „Naujoji Rūta“
VIČI česnakų skonio kalmarų juostelės – UAB „Vičiūnai ir partneriai“
VIČI jūros gėrybių kokteilis krapų skonio sūryme – UAB „Vičiūnai ir partneriai“
Virtos dešrelės „Karališkos“ – UAB „Stilsas“
VOLFAS ENGELMAN Imperial Porteris – AB „Ragutis“
[Atsakyti]
To Algis: na, čia aptariami objektyvūs kriterijai, kurie turi įtakos kokybei. Skonis labai subjektyvu – prie visų palyginimų galiu subjektyvią nuomonę apie kefyrų skonių skirtumus pridėti (ant kurių, beje, nėra įvardinta sudėtis).
Bet kokiu atveju, kad high gravity Švyturio alui nenaudojama – žinojau, tik, kad visokie mitai gali iškreipti suvokimą. Gerai, kad Švyturys atvirai deklaruoja poziciją – nuo to laimi ir vartotojai.
Dėl išpilstymo laiko – belieka tik pritarti, kad būtų puiki inicatyva, tik kažin kaip prekybininkai sureguotų? Asmeniškai visada traukiu duoną iš lentynos galo
[Atsakyti]
nomas atsakymas:
Kovas 17th, 2010, 11:55
Manau taip ir būtų kaip rašoma – išknistų lentynas. Alus gi – skysta duona :]
[Atsakyti]
Įdedu Dainiaus komentarą, atkeliavusį el. paštu:
“Noriu šiek tiek pakomentuoti du momentus, kurie palieka neaiškumų rašinyje:
Pirmas – dėl galiojimo datos. Kalbėdami tuo pačiu žodžiu – apyvartumas- įvardijom du skirtingus dalykus. Apyvartumas mūsų profesinėje kalboje – laikas nuo pristatymo į parduotuvės sandėlį ir iki tada, kai produktą nuperka iš lentynos. Jis labai skiriasi pagal parduotuvės dydį ir vietą – pvz. HyperMaximoje gali buti -5-7 dienos, o pvz. mažų miestelių ar kaimo parduotuvėje – iki trijų mėnesių ar panašiai. Būtent todėl ir duodamas keturių mėnesių galiojimo laikas mūsų alui – nes esam visiškai ramūs, kad ir po keturių mėnesių mūsų produkto kokybė niekuo nesiskirs nuo tą pačią dieną pagaminto. Dar labiau trumpinti šį terminą būtų pirmiausia neekologiška ir sveiku protu nesuvokiama – visiškai geras produktas turėtų būti naikinamas, tam reiktų transporto, didėtų gamtos taršą Co2 dujomis ir pakuočių atliekomis.
Jus suklaidino 7 dienų terminas, paminėtas mūsų susitikimo metu – tai laikas, kuris vidutiniškai praeina nuo produkcijos pagaminimo iki atvežimo į parduotuvės sandėlį (per mūsų regioninius sandėlius). Kartais mes jį irgi vadinam apyvartumu, bet tai labiau mūsų pačių surastas būdas šiam terminui apibūdinti.
Antras – dėl “melavimo” apie privačių etikečių gamybą. “Švyturys” niekada nedaro privačių etikečių alaus. Utena yra dariusi praeityje, tačiau šiuo metu nedaro. Gali būti, kad šioje vietoje nesupratome vienas kito – arba aš neišgirdau tikslaus klausimo. Kalbėjau už “Švyturį”, ir atsiprašau, kad suklaidinau, jei pasirodė, kad atsakau už abi daryklas.
Geriausi linkėjimai,
Dainius Smailys
Director Corporate Affairs”
[Atsakyti]
Nerius atsakymas:
Kovas 15th, 2010, 17:41
Niekada nesupratau tiekėjų aiškinimo, kad mažos “kaimo” parduotuvės apyvartumai turi būti kitokie, nei supermarketo. Juk mėsa, duona ar pienas net ir mažose parduotuvėse turi keliu dienų (o ne savaičių) apyvartumą. Kuo daugiau į tai gilinuosi (tenka konsultuoti keletą smulkių parduotuvių), tuo labiau panašu, kad didieji tiekėjai (Sanitex, ŠUA ir panašūs) paprasčiausiai nesiskaito su mažomis parduotuvėmis. Maximai neužveši 3 savaitėms į priekį, nes jie ne tik žino atsargų apyvartumo rodiklio reikšmę, bet ir turi ‘derybinių galių’ gauti iš tiekėjų gerą servisą (dažną papildymą).
Neseniai teko girdėti automobilinių dalių gamintojo ir platintojo prezentaciją, kurie krizės metu augo virš 10% (rinkos dalis dar sparčiau). Bet jie papildydavo savo klientų atsargas bent kartą per dieną (o kartais ir dažniau). Bet Lietuvos gamintojai vis dar mąsto ‘taupymo’ kategorijomis, o ne ‘kaip daugiau uždirbti’.
[Atsakyti]
murkalus atsakymas:
Kovas 16th, 2010, 09:40
ha ha ha… ŠUA nebedaro alaus Optima linijai, nes Maximos užsakymas atiteko Kalnapiliui. O juk darė ir Gubernija anksčiau, ir a. a. Vilniaus Tauras į PET pilstė, ir estai. Kas pigiau pasirašo, ten ir užsako.
[Atsakyti]
Na, ką aš galiu pasakyti, įdomus straipsnis, drąsi ŠUA iniciatyva kviestis blogerius, bet jaučiasi, kad gamintojai vis dėlto dažnokai “muilina”, nes pelnas jų galvoj aukščiau visko, o ne vartotojas.
[Atsakyti]
Galvazmogupuosia, nuoširdžiai linkiu likti prie Vynotekos siūlomo pasirinkimo, jis nė iš toli neprilygs jokiam lietuviškam gamintojui.
[Atsakyti]
galvazmogupuosia atsakymas:
Kovas 15th, 2010, 23:42
Drįsčiau abejoti. Nes, sorry, bet high-gravitinio skiedalo gerti kažkaip nesinori. O dėl importinių negali būti tikras. Juk net “Carlsberg” Utenoj buvo gaminamas su “high gravity”.
[Atsakyti]
Megejas atsakymas:
Kovas 15th, 2010, 23:45
Abejoji dėl ko? Vynotekoj matyti ir ragauti alūs yra tikrai puikios kokybės, nei vienas lietuvis tokių nemagina, prie ko čia high gravity?
[Atsakyti]
galvazmogupuosia atsakymas:
Kovas 16th, 2010, 00:45
Kątik gavai vardinį kvietimą į kada nors būsimą blind degustaciją
virtualiai tokių dalykų neišsiaiškinsime 
))
Megejas atsakymas:
Kovas 16th, 2010, 01:28
Ačiū, jei tuo metu būsiu Lietuvoje mielai sudalyvausiu, o jei nebūsiu tai tikrai rasčiau kompetetingą žmogų kam tą kvietimą perleisti
murkalus atsakymas:
Kovas 16th, 2010, 09:44
Reikia ieškoti alaus su CAMRA ženklu, tai gyvo alaus garantija. Vynotekose irgi visko pasitaiko, nemenau kad į LT vežamas pats geriausias alus (kaina ir transportavimas neapsimokėtų). O vartojimo datos irgi gąsdina, laikymo terminai iki 1,5 metų… Gyvas?
[Atsakyti]
Megejas atsakymas:
Kovas 16th, 2010, 16:22
murkalus, labai jus gerbiu, bet kaip didelis alaus entuziastas, turėtumėte žinoti, kad tikram gyvam, gerai apyniuotam alui ir 2 metai laikymo nėra riba.
Švyturio Extra gaminama Utenoje?
tai ko verta kokybės deklaracija
[Atsakyti]
nomas atsakymas:
Kovas 17th, 2010, 11:59
Nuo miesto alaus skonis nepriklauso – tai Jūsų vaizduotės rezultatas greičiau.
[Atsakyti]
Jūs neabejotinai nušluostėt nosį žurnalistams-profesionalams. Puikus straipsnis.
[Atsakyti]
Dar pabaigai pasakysiu, kad dabar per TV einanti ŠVYTURIO reklama yra labiau negu klaiki.
Esu nemenką geriamąją galią turintis vartotojas, bet jau pasukau kitu keliu…
[Atsakyti]
galvazmogupuosia atsakymas:
Kovas 15th, 2010, 23:43
…vadinasi, gausi vardinį kvietimą į blind degustaciją…
[Atsakyti]
nuolaida atsakymas:
Kovas 16th, 2010, 12:01
[Atsakyti]
Sausio pradžioje su draugų kompanija buvau “Ragutis” alaus darykloje Kaune. Sąlyginai nedidelė darykla, jai priklauso apie 15 proc. rinkos. Ekskursija-degustacija buvo nereali. Aludaris Petras išaiškino viską apie viską. Pamačiau kaip super natūraliai verda alų, naudoja lietuvišką salyklą. Nenusakomą įspūdį paliko ideali švara. Tiesiog neralu. Mūsų kompanijoje buvo anglas, atsargos karo medikas, tai sakė, kad Anglijoje nėra nei vienos švaresnės operacinės už šią daryklą
Žodžiu, nenoriu peikti kitų aludarių, bet po to ką pamačiau, geriu tik šviesujį “Forto” alų.
[Atsakyti]
nomas atsakymas:
Kovas 17th, 2010, 12:00
Nu net jeigu jį ir tikroj operacinėj darytų – skonis nuo to vargu ar pagerėtų.
[Atsakyti]
kukumalu atsakymas:
Kovas 19th, 2010, 21:09
kas labai liūdina kad pagrindinio savo alaus – horn premium ir horn light nebegamina
[Atsakyti]
Gotika atsakymas:
Kovas 20th, 2010, 16:01
Kas galėtų paaiškinti, kodėl nuo bet kokios rūšies Ragučio gaminamo alaus, net vieno jo butelio visuomet iš ryto skauda galvą. Apie tokius potyrius esu pasidalinęs su daugeliu bičiulių ir visi pašnekovai patvirtindavo patyrę tą patį. Spėjimai dažniausiai susivesdavo į blogą vandenį. Nežinia. Bet kuriuo atveju, kai tokia patirtis, neišgelbės net ir švariausia daryklos aplinka.
[Atsakyti]
Vytautas atsakymas:
Balandis 6th, 2010, 11:19
Jei skardinėse, tai gaminamas LV arba EE
[Atsakyti]
As irgi noriu i alaus degustacija
[Atsakyti]
Po to, kai praėjo gal 8 metai, kai palikau gimtąjį Pakruojį, vėl paragavau vietinio gyvo alaus. Ne kokio brudo, o pakankamai normalaus. Nuo to laiko visokių Švyturių, Kalnapilių pilsnerių net nelaikau alumi – tiesiog kažkokie jį primenantys gėrimai. Dar Švyturio Baltijos galima išgerti, kai nėra gyvo, bet gyvo skonis ir jausmas po to yra nepalyginamai geresnis. Ne veltui Pakruojo, Pasvalio ir Biržų rajonai yra alaus kraštas, ten siūlau alaus ir ieškoti
Tie bravorai labai daug praranda, kad neplatina savo alaus Vilniuje ir kituose didžiuosiuose miestuose. Galėtų padoriai užsidirbti, o ir alaus kultūra Lietuvoje atsirastu gal pagaliau.
[Atsakyti]
Va čia dar tikro alaus entuziastai ne be ironijos užsimena apie ŠUA, jums, gerbiamieji žurnalistai ir skaitytojai, kabinamus “makaronus”:
”
“Laukiam reklaminės kampanijos, kur paaiškintų kaip lagerį per tris savaites sąžiningai patiekia vartotojui
http://www.alaus.info/forumas/lietuviskas-alus/374-svyturio-kokybes-deklaracija.html
[Atsakyti]
Du kartus perskaičiau šitą tekstą ir taip ir nesupratau, ar jis PRinis, ar antiPRinis
[Atsakyti]
Megejas atsakymas:
Kovas 16th, 2010, 16:07
Tai gal reiškia – objektyvus?
Jau atpratom nuo objektyvios žurnalistikos?
[Atsakyti]
Citata iš “Alaus akademijos” puslapio:
„High Gravity“ įranga naudojama (jeigu iš vis naudojama) ne alui skiesti, o alkoholio kiekiui subalansuoti specialiai paruoštu, deaeruotu vandeniu, po brandinimo. Įstatymai reikalauja, kad alkoholio kiekis aluje atitiktų tam, koks nurodytas etiketėje. Tokią įrangą naudoja dauguma Europos ir pasaulio aludarių, įskaitant ir tuos, kurių alus laikomas kokybės etalonu. Net pati sudėtingiausia laboratorinė įranga negali atskirti ar vanduo aluje atsirado po fermentacijos (brandinimo) ar prieš ją. Vis dėl to Gildijos nariai savo brangesnėms alaus rūšims nenaudoja alkoholio balansavimo įrangos, tad dar ir dėl to jis yra brangesnis.
Ir jokia laboratorija nei patvirtins, nei paneigs… Paaiškinkit jūs man, kuo skiriasi paprastas skiedimas nuo “balansavimo”? Ir kokiose ribose tai vyksta? nuo 9 laipsnių iki 5? Kas yra kokybės etalonas ir kas jį nustatė? Kas yra kvalifikuoti ekspertai, jei LT jų nėra?
[Atsakyti]
Kokia nepravede reklama jums, bt svyturio eksta skonis yra pasikeites, galit mane nusaut, skonis pakites.. ir ne skanumu naudai. Kitoks ir taskas
[Atsakyti]
galvazmogupuosia atsakymas:
Kovas 16th, 2010, 11:23
Mums ne reklamą pravedė, o ekskursiją su Q&A
Negaliu iškraipyti “Švyturio” atstovų žodžių, o ar jais tikėti – čia jau kiekvieno iš mūsų reikalas.
Žinome faktus:
- “Ekstra” gaminamas ir Utenoje
- Utenoje stovi “High gravity”
- pagal informaciją etiketėse vartotojai negali atsekti, kokia technologija buvo naudota, kur (Klaipėdoje ar Utenoje) konkretus butelys buvo užkimštas.
Žinome ŠUA patikinimus:
- “Ekstra” Utenoje gaminamas griežtai prižiūrint klaipėdiečiams ir nenukrypstant nuo originalaus recepto
- “Ekstrai” tikrai nenaudojamas “High gravity”
Todėl ir susiveda viskas į tikėjimą.
[Atsakyti]
Lina atsakymas:
Kovas 16th, 2010, 11:47
Būtent. O šiaip keista, kad žmonės net ir nematę, anei su Džiuljeta, anei su Dainiumi nekalbėję, išvis arti daryklos nebuvę, vistiek prieštarauja ir savo tiesas įrodinėja.
Mane asmeniškai siutina šaltinis “VBS”, nesvarbu kokia tema kalbėti.
[Atsakyti]
Vasia atsakymas:
Kovas 16th, 2010, 14:16
Neturejimas info dar nieko nereiskia, skonis pasikeite, kazkoks kitoks. Tai nebutinai pasikalbeti su Vadovais ir nebutinai jie sako teisybe, kas yra faktas. cia tas pats kas nueiti i visciuku ar desru fabrika
Jis tau ir pasakos kaip jie prasuka bizniuka , cia komercines paslaptys. nepagautas ne vagis, bet skonis tai kitoks, prastesnis
murkalus atsakymas:
Kovas 16th, 2010, 12:12
Stop kur esam, Klaipėdos ir Utenos etiketės skiriasi, visi tai seniai žino. Didžiausia problema kad šeimininkai dėl greitesnio pelno dalį gamybos perkėlė į Uteną, kuri ir sugadino Švyturio Ekstros (o anksčiau ir Stipriausio, Gintarinio, Švyturio) įvaizdį. Labai pakenkė pilstymas Utenoje į PET tarą, išsityčiota iš ko gero geriausio ir populiariausio savo metu Švyturio Originaliojo.
Gal būt dar bandysite paneigti, kad neseniai Klaipėda išpilstė pas save Utenos Pilsnerio partiją?
Koks alus 2008 pabaigoje slėpėsi po Aldara Luksusa ir Ziemassvėtku etiketėmis?
Ir po to jūs mano turimą informaciją vis dar laikysite VBS?
[Atsakyti]
Lina atsakymas:
Kovas 16th, 2010, 12:30
Kodėl Utena gadina įvaizdį, ir ar Ekstrą dėl įvaizdžio geriate? VBS – ne pati info, o šaltinis. Jūsų šaltinis?
murkalus atsakymas:
Kovas 16th, 2010, 13:12
Švyturį ilgus metus gėriau TIK dėl kokybės ir su ja visada siejau gamyklos įvaizdį (reklama skiriama tikrai ne man). Va kartu su kokybe ir praėjo meilė Švyturio alui. Didžiausia kaltė dėl to tenka Utenos pilstymo alui. Labai nuoširdžiai užjaučiu p. Armonienę, kuri taip mylėdama savo darbą girdi visą antireklamą, puikiai suprantu kad ji nėra gamyklos savininkė ir daug kam negali pasipriešinti. O marketingas dirba už pinigus, kurie nekvepia.
O informaciją apie pilstytą produkciją man visai nesunku iliustruoti nuotraukomis.
[Atsakyti]
nomas atsakymas:
Kovas 17th, 2010, 12:07
Tai, jei supratau teisingai, Utenos pilstymo Ekstra kažkuo blogesnė? Ar ten ne ta pati receptūra ir technologijos? Kaip tada Volfą lietuviai padaro ir kitus?
Kažkaip nukrypo komentarai nuo straipsnio temos ir mūsų tinklapio idėjos.
[Atsakyti]
Komentatoriai kažkaip visiškai nekreipia dėmesio į vieną sveiko proto stokojantį aspektą: jei visi ŠUA alūs yra be chemijos ir pagreitinimo technologijų, kodėl kokybės deklaracijoje šnekama tik apie vieną rūšį – “Švyturio ekstrą”?
Juk toks sudeklaravimas visoms ŠUA rūšims sudarytų konkurencinį pranašumą prieš kitų gamintojų viralus.
[Atsakyti]
Na, matau jūs neatkreipėt dėmesio į mano pastabą – anot tikro alaus gamybos entuziastų – neįmanoma pagaminti tikro lagerio pagal tradicinę technologiją per 3 savaites. NEĮMANOMA. Todėl ŠUA pasakėlės ir lieka tik pasakėlėmis.
[Atsakyti]
Mantas atsakymas:
Kovas 16th, 2010, 18:19
Ką reiškia dvejų pašnekovų teiginys kad apie alaus kokybę gali spręsti tik alaus ekspertai ir kad tokių LT nėra. ? Jeigu koks tai didis “ekpertas” pasakys tautai kad Švyturio birzgalai yra geras daiktas, tai jie nuo to pasakymo tokie ir pataps? Aišku, kad ne.
Štai straipsnyje pašnekovai mini, kad Švyturio ekstra Utenos mėlynas ir Utenos porteris yra gaminami nenaudojant HG. Atvirai sakant nematau iš vis reikalo gilintis ar naudoja jie ta HG ar ne. Vienas dalykas – jie dažnai meluoja, kitas dalykas ar mes geriame HG ar jų švarą gamyklose, ar “auksinius” įrenginius? NE, mes geriame alų ir jaučiame jo skonį, ir vertiname jį pagal skonį. Kažkas čia rašė apie ragučio daryklą, pabrėžiant kokią ji idealiai švari. Tai kas man iš tos idealios švaros jeigu to Forto skonis kaip ultra gazirofkes? O HG nenaudojama Utenos melynam ar porteriui. Na ir kas kad nenaudojama? Jie vistiek lieka negeriami birzgalai.
Todėl, kartoju, svarbiausia yra skonis. Aš pats savo alų darau, tai tokį jau reguliariai begeriant į parduotuvinius žiūrėt nesinori, o paragavus kada prie progos labai gerai jaučiamas svyturiu, blyndu, utenu, kalnapiliu, ir kitu gamyklu pruduktų slykstus skonis.
Pasiimkit anglisku elių iš vynotekos ir bet kokį švyturio birzgalą, Vienas prie vieno palyginkite. Suprasite..
[Atsakyti]
Megejas atsakymas:
Kovas 16th, 2010, 18:27
visu 100% sutinku.
[Atsakyti]
GiN atsakymas:
Kovas 16th, 2010, 19:19
Apie lagerio brandinimą iš Wikipedia:
“Aukštos kokybės alūs brandinami žemoje temperatūroje ilgą laiką (iki kelių mėnesių). Šiuolaikinėmis technologijomis gaminamos žemesnės kokybės pigesnio alaus rūšys brandinamos žymiai trumpiau, vos 1-3 savaites.”
[Atsakyti]
Megejas atsakymas:
Kovas 16th, 2010, 20:07
Nu va, ir atsakymas, o jie skiedžia apie kokybę, “tradiciją” ir pagarbą amatui. Problema ne tame, kokį jie alų verda ir kokias ten technologijas naudoja, problema – kad jie meluoja atvirai į akis. Fui, net šleikštu paliko :/
[Atsakyti]
nomas atsakymas:
Kovas 17th, 2010, 12:24
Blogas šaltinis argumentacijai – Wikėje gi buvo paskelbta, kad Oprah Winfrey mirė, berods taip pat ir Steve Jobsas buvo anksčiau laiko “pakastas”. Pasigūglinkit – net ne vienas staripsnis yra apie visokius Wiki “faktus”.
Bet nebūtume lietuviai – geriau tikėt rašytiniu kažin kieno žodžiu negu gerbiama p. Džiuljeta.
[Atsakyti]
Megejas atsakymas:
Kovas 17th, 2010, 19:41
nomas, pasiklausk tų kurie patys daro alų, o dar geriau pabandyk padaryti lagerį per 3 savaites – juokas tik ima
Dėl degustacijų: prieš kelis metus yra tekę dalyvauti vienos alaus daryklos užsakytoje “akloje” degustacijoje, kurioje reikėjo užpildyti anketą ir davė 3 rūšių skirtingų daryklų alaus gal po 100 ml paragauti ir reikėjo aprašyti jo skonines savybes. Degustacijos rezultatai užsakovams, matyt nepatiko, kadangi neteko viešuose šaltiniuose girdėti nė menkiausios užuominos apie ją
[Atsakyti]
Kadangi 5 metus pradirbau su alkoholiniais gėrimais, tai šiektiek galiu pakomentuoti situaciją. Pasirinkimas dėl skonio – dažniausiai mitas. Standartinėmis vartojimo sąlygomis retas žmogus atskirs skonį.
Man yra tekę matyti apklausą, kurios tikslas buvo išsiaiškinti kodėl žmonės (Lietuvoje) perka vieną ar kitą viskį. Beveik visi (virš 90%) pasakė, kad jų pasirinkimą nulemia viskio skonis. Iš tų, kurių pasirinkimą nulemia skonis, net 85% viskį geria su… CocaCola.
Tiesiog žmonėms sunku pripažinti sau (o ir kitiems) kad yra reklamos (ar kitų nuomonės) įtakos auka. Arba paprasčiausiai pasiduodantys įpročiui.
Su alumi irgi panašiai. Realiai, retas kuris atskirs vieną lagerį nuo kito (ypač 2trą, 3 i kitus bokalus).
Juk daugumos gėrimų skirtumų niuansai yra ne skonyje, o kvape.
Dėl pasikeitusio skonio, negaliu ginčytis, nes skonis, ne ilgis… Etalono neišlieka.
Aš manau, kad ŠUA pagrindinė nuodėmė ne gamyboje ir ne HG, bet agresyvioje pardavimų politikoje. Jie tiesiog neleidžia barams turėti kitų alų. Kaip verslininkas labai suprantu tokią elgseną, bet kaip vartotojas… Net tokioje ‘biednoje’ šalyje kaip Moldavija, kiekvename bare rasi bent 10 alaus rūšių (butelinio). O pas mus dažniausiai pasirininkimas – Švyturys arba Švyturys… Na iš bėdos dar Utenos… Todėl stengiuosi negerti ‘šyrpotrebo’, nes paprasčiausiai nusibodo. Norisi kažkokios įvairovės – belgiško, suomiško, prancūziško, rusiško…
[Atsakyti]
Megejas atsakymas:
Kovas 16th, 2010, 21:10
Neriau, taip, retas vartotojas Lietuvoje atskirs kur koks lageris, nes paprasčiausiai neturi galimybės palyginti. Pabandyk palyginti kokį švyturio ekstra ir Bernard’s (yra prekybos centruose, tik kaina kandžiojasi) lagerius ir suprasi. O ką jau bekalbėt apie krūva kitų lagerių, ne ekstra tipo, kurių tiesiog pas mus negausi…
[Atsakyti]
galvazmogupuosia atsakymas:
Kovas 16th, 2010, 21:49
Dėl blind degustacijų, tai vienas prietelius šiandien tokį dalyką papasakojo. Kaip padaryti, kad TAVO alus nugalėtų? Ogi alų patiekti degustatoriams tokia tvarka:
1. geras alus
2. geras alus
3. geras alus
4. koks nors keistas, kitoks alus (su žolelėm, šankelėm, pan.)
5. TAVO alus
6. geras alus
kadangi žmogaus smegenys veikia pagal dėsnius, pasak prieteliaus, absoliuti dauguma degustatorių nubalsuos už Nr. 5
Galėsim pamėginti
[Atsakyti]
Megejas atsakymas:
Kovas 17th, 2010, 03:43
Dėl objektyvesnės degustacijos organizavimo siūlau daryti taip – ragauti ne daugiau, kaip po 100 ml, darant minimum pusvalandžio pertrauką su burnos skalavimu ir galvos pravėdinimu tarp kiekvieno ragavimo. Suprantu, kad toks formatas netiks prietėlių pagerimui, bet garantuoja didesnį objektyvumą
Megejas atsakymas:
Kovas 17th, 2010, 03:50
Ir dar – po kiekvienos rūšies ragavimo detaliai užrašyti pastebėjimus apie alų ant vienodų formų.
nomas atsakymas:
Kovas 17th, 2010, 12:26
kaip suprast “neleidžia”?
[Atsakyti]
Tarp kitko, pagarba šio tinklaraščio autoriams, kad prieš skelbdami info ją pasivargina patikrinti, skirtingai nuo daugelio lietuviškų portalų – pvz. http://www.alfa.lt/straipsnis/127961 (informacijos paneigimas telekomo puslapyje buvo paskelbtas jau turbūt dieną prieš straipsniui pasirodant alfoje…
[Atsakyti]
to NOMAS
tai tu Volf’ą laikai geru alumi?
[Atsakyti]
nomas atsakymas:
Kovas 17th, 2010, 12:40
Aš alų mėgstu – ne šiaip čia. Tai pilna tokių, kurie jį mėgsta. Galiu Chodovaro tada pavyzdį pasakyt, jei jau Volfas jausmus žeidžia :]
[Atsakyti]
1. HBH Juozo (gaila retai tenka ragaut)
2. Vilniaus sviesusis nefiltruotas
3. Vilkmergės gyvas sviesus buteliuose (nes skarbonkese lenkiskas marmalas)
4. Aecht shenkerla rauchbier (rukytas alus)
Zmogus paragaves siu rusiu alaus, i kitas nebegali ne ziuret
[Atsakyti]
meska atsakymas:
Balandis 6th, 2010, 14:14
Ypac zinant, kad Vilniaus sviesus “nefiltruotas” is tikruju yra filtruotas bet su drumstikliais. sveikinu.
[Atsakyti]
Mane tai kiek nervina kad tų rūšių lietuviško alaus daug maximoj o išsirinkt nėra ko, daug “Omski Gazmias lygio komandų”, gal čia tyčia taip kad vieną pradedi gert, šūdas.., kitą – šūdas.. ir po to vėl iš pradžių..
Tie kas kalba apie vynotekos alų tai gal turi minty ne tą eilinį, o tą kur 0.3l po penklitį, tokį alų gerti prabanga. O tie kur būna skardinėse ir buteliuose dažniausiai ale nupiginti tai taip pat nieko gero.
Man tiesa sakant gėda buvo, nes nusipirkau barselonoj eilinio pigiausio alaus 1 euras – litras (labai patiko litriniai stikliniai buteliai), na ir kaifas, išragavau kitus, gal kiek brangesnius, ir jie puikūs. (tiesa maximoj jau pradeda rastis san miguel, ale su “appagalvota kaina”.
Iš lietuviškų galėčiau taip pat prisidėti prie rinkuškių alaus fanų.
[Atsakyti]
Alternatyvus Ričardo reportažas:
http://rokiskis.livejournal.com/95880.html
[Atsakyti]
Šaunuoliai autoriai, gerai padirbėjot. iš esmės net tam, kuris abejojo dėl HG, jau turėtų ‘dašilti’, kad ŠUA vysto nerealaus masto melo kampaniją, mesdama didžiules lėšas makaronų kabinimui vardan kuo didesnių pelnų, o ne produkto gerinimui.
jau 10 metų stengiuosi laisvu pasirinkimu nevartoti ŠUA masinių produktų ir nesiskundžiu galvoos skausmais. Baruose iš principo niekada nevartoju Š.ekstra arba utenos ir džiaugiuosi, kad tokių žmonių daugėja.
o apie reklamos galią galiu paliudyti pažįstamo žmogaus pasakojimu.
Jo mėgstamiausias alus visada buvo Švyturys ekstra, jis buvo didelis LT patriotas ir tikėjo legenda apie geriausia ką turime.
bet aplinkybės suklostė pabūti kompanijoje, kurie surengė aklą degustaciją.
Ir tas žmogus nežinodamas pavadinimo ką geria tam savo mylimam ekstra skyrė paskutinę vietą
))
Todėl jei tektų dalyvauti degustacijoje ŠU produktų, galėčiau lažintis, kad nelabai atskirsite Blindos ekstra ir Švyturio ekstra.
iš tos pačios bačkos alus juk:)
[Atsakyti]
Keletas pastebėjimų (tiek šiam, tiek ir rokiškios straipsniui kartu):
1) šie chaotiški ŠUA veiksmai (aludarių gildija, ekstros kokybės deklaracija, blogerių ekskursija, reklama apie sąžinę, kitas pr’as ir pan) rodo, kad JIEMS DEGA SUBINĖS. Tai yra puiku. Iki šiol didieji gyveno šiltnamio sąlygom (visiškas dominavimas tiek baruose, tiek parduotuvių lentynose, tiek ir reklamoje), tad galėjo be baimės tiek optimizuotis gamybą, tiek ir išlaikyti nemažas kainas. Dabar gi konkurencija pamažu didėja.
2) Ši ekskursija visiškai neįtikina ir nieko neįrodo. Jie pasikvietė 2 blogerius, kurie patys pripažįsta, kad nieko nežino apie alaus gamybos technologijas. Ir jiems priešpastatė technologijos žinovę Džiuljetą. Rezultatas dėsningas – blogeriai buvo “suvartyti”, tiesiog paskandinti technologinėm subtilybėm. Bet šitai nieko neįrodo – juk jeigu blogeriai nežino, kaip gali arba turi būti, tai jie negali spręsti, ar tai, ką jie pamatė “Švyturyje”, yra gerai ar blogai.
3) kita vertus, galėjote, mieli blogeriai, ir geriau pasirodyti. Pvz paklausti, ar ŠUA naudoja apynius, ar apynių ekstraktą.
4) ŠUA atstovai patys sau prieštarauja. Jie teigia, kad “High gravity” yra puiki technologija, netgi brangesnė už “paprastą”, ir tuo pat metu aiškina, kad jos nenaudoja, na tik “tornado” ir “euro” alui.
5) “apie alaus kokybę gali spręsti tik ekspertai, o kadangi tokių nepriklausomų Lietuvoje nėra…” – atviru tekstu išdėstyta nuomonė apie savo klientus. Nesitikėjau tokio atviro ŠUA pripažinimo, kad pirkėjai yra durniai ir apie kokybę spręsti negali.
6) pasažas apie tai, kaip bačkų praplovimo skystis nubėga į kanalizaciją, o tuo tarpu kiti gamintojai jį pila į butelius ir pardavinėja – tiesiog komedija. Ar čia ŠUA atstovai nori parodyti, kad gali prikurti dar kvailesnių mitų apie kitus gamintojus, nei kad sklando apie juos?
7) komentatoriui, kuris rašė apie švarą “Ragutyje” – o kas sakė, kad alaus darykloje privalo būti švaru kaip operacinėje? Man teko būti Briuselio alaus daryklėlėje “Cantillon” – ten bačkos niekada neplaunamos (nes mediena tiesiog prisigėrusi mikroorganizmų, kurių veikla ir lemia alaus skonį), vėsinimo patalpa atvirais langais (nes gamyba tradicinė, o seniau buvo tikima, kad mikroorganizmus, atneša vėjas iš lauko), o ant langų – piršto storio voratinklių sluoksnis (kad nereikėtų musių nuodyti chemikalais, mat chemikalai gali sunaikint ir alui reikalingus mikroorganizmus).
[Atsakyti]
Ričardas atsakymas:
Kovas 18th, 2010, 16:36
Švyturys, kiek minėjo, naudoja apynius, o ne koncentratą. Tiesiog matyt nesusipratom to paminėti straipsnyje. Informacijos gavom tiek, kad tiesiog viskas nesutilptų.
[Atsakyti]
LC atsakymas:
Kovas 21st, 2010, 15:27
Cantillon verda puiku lambic ir geuze alu, kuris isties fermentuojamas laukiniu mieliu sporomis, atnestomis “vejo is lauko – tai ne tikejimas, bet faktas. Bet tamsta teisus, kalbedamas apie “chirurgines svaros” nebutinuma geram alui (ypac eliui) gaminti. Nors…velgi – kiekvienam alaus stiliui savas virimo stilius: lageriui reikia daug daugiau svaros, negi eliui, o stai lambicui reikia netgi tu voratinkliu
[Atsakyti]
dar vienas pastebėjimas – kodėl ŠUA pakvietė blogerius į iš esmės i mikrobravorą, kuriame daromos brangiosios rūšys, kurios turbūt sudaro 3-4 proc. pardavimų, o ne į Uteną, kur yra milžiniškas HG fabrikas???
čia tas pats jei po kritikos apie Toyota atšaukimus imtų japonai ir pakviestų kritikuotojus pasivažinėti moderniausiu Lexusu.
Labai rastumėte ką kritikuoti?
[Atsakyti]
li atsakymas:
Kovas 18th, 2010, 16:48
Matyt Utenoj slepia, kad is Ufonautu kraujo alu daro. Idomu, ka Svyturys galetu i tai atsakyti?
[Atsakyti]
asta atsakymas:
Kovas 29th, 2010, 22:16
kaip tik norėjau įdėti komentarą, kad reikėjo pasiprašyti dar vienon ekskursijon i Uteną
būtų įspūdžių aprašymas nr.2!
[Atsakyti]
Kazkaip tema nukrypo i “slapto ingradiento” paieskos, kuris nusakys, kas kam patinka. O kai nera aiskiu kriteriju prasideda karas. Vieno tokio karo aprasyma galite rasti cia http://elegancija.eu/?p=1519.
Bet siame karas, as girdejau ne viena mita ir vienas man labiausiai patiko. Visi zino, kad daznai kola pralosiai pepsiu per aklas degustacijas. Taigi kola susieme, ir pagamino kola kuri pradejo laimeti aklas degustacijas, bet iskarto krito pardavimai, nes klientai pradejo aiskinti, kad nauja kola nemalsina troskulio
Taigi alus vartojamas, kad troskuli numalsinti. Kas pasakys ar degustacijoje laimejusiu alumi visi nores troskuli numalsinti?
Kaip mano pazystamas megsta sakyti, 100 gramu apelsinu sulciu yra daugiau kaloriju negu 100 gramu aluje. Todel norint suliekneti reikia gerti alu, tik ar norint atsigerti, kas nors geria tik 100 gramu alaus?
[Atsakyti]
Mindaugai, o Jus su Ricardu nesusipykot grizdami atgal? Nes Jusu poziuris/tonas apie Svyturi kiek kitoks pasirode.
[Atsakyti]
galvazmogupuosia atsakymas:
Kovas 21st, 2010, 21:32
Tai su kiekvienu pyktis, kuris turi galimai kitokį požiūrį?
BTW, Ričardo blog’e pasirodė įdomus komentaras reaguojant į Ričardo įrašą (http://rokiskis.livejournal.com/95880.html?thread=2497672#t2497672):
Penktadieni susirinkime Utenoje imones vadovybe atsiprase darbuotoju uz neteisinga informacija pateikta siame bloge.
” Kitos alaus rūšys gaminamos dar ir Utenoje: Džiuljeta Armonienė kelis metus vargo, kol sugebėjo išmokyti tenykščius darbuotojus dirbti taip, kaip dirba „Švyturio“ žmonės. Baigėsi tuo, kad dabar Džiuljeta vadovauja visai Klaipėdos gamyklai ir daliai Utenos: visai visų „Švyturio“ alaus rūšių gamybai nuo A iki Z.”
Darbuotojai tai prieme kaip izeidima ir ju nuvertininima. O Armoniene ten nieko nemoke dirbti.
[Atsakyti]
O tai, kad daro ne iš miežių salyklo, bet iš ryžių ir kukurūzų salyklo, tai nutylėta. Į sudėtį įdeda biški miežių salyklo, idant galėtų išdidžiai tai pranešt ant etiketės.
Paragaukit kada nors Chimay ar Leffe, pamiršit tuos myžaludarius.
[Atsakyti]
Lina atsakymas:
Kovas 19th, 2010, 12:51
Negaliu klausyt kai nesąmones kalbi
Švyturys didžiausia darykla, investuoja į gamybą, meta pinigus į reklamą ir, pagal tave, meluoja apie alaus sudėtines dalis? Čia ne tai kad tavo melas prastas, bet ir logikos jokios nėra.
[Atsakyti]
RM atsakymas:
Kovas 19th, 2010, 14:32
oi, Linute, jau tokia ištikima Š. gynėja esi, kad nekyla abejonių, kas tau algą moką…
[Atsakyti]
Lina atsakymas:
Kovas 20th, 2010, 13:55
Neketinu teisintis kodėl ginu tai, kuo tikiu ir nikų keitinėt nesiruošiu, manau savo nuomonę turi teisę išreikšt ir tie, kuriems Švyturio alus patinka.
kukumalu atsakymas:
Kovas 19th, 2010, 21:27
kas čia per argumentas? apie sudėtines dalines nemeluojama. Tas faktas kad sudetyje yra miežių salyklo dar nereikškia kad sudėtyje nėra pieno.
[Atsakyti]
c2h5oh atsakymas:
Kovas 20th, 2010, 09:08
Manau, kad diskusijos apie “slaptus ingredientus” niekur neveda – nes mes tiesiog negalime to žinoti. Ir tie mitai apie “slaptus ingredientus” netgi palankūs ŠUA – nes akivaizdžias nesąmones paneigti nesunku, o paneigus galima pr’intis apie kokybę ir sąžinę.
Beje, niekas geriau nežino apie produktą, nei jo gamintojas. Taigi įsiklausykime į ŠUA viešus pranešimus:
1) nuo kokių 1998 metų galinėse etiketėse nuolat giriamasi “moderniausiomis technologijomis”. Iš moderniausių technologijų tikėtis subtilaus skonio neverta, juk jų pagrindinis tikslas – maksimaliai kontroliuojamų vienodų savybių produktas. “Tradiciniais” būdais gaminto alaus skonis kinta.
2) prie to pačio, dar vienas modernumo aspektas – “Švyturio tradicinę kolekciją” sudaro 3 naujos alaus rūšys (baltas, dratas, raw) ir tik 1 (baltijos) gaminama seniau
3) naujo Utenos mėlyno reklamuojami privalumai – kamštelis ir skaidrus butelis.
4) naujoji reklamos akcija skelbia, kad tik “Švyturio Ekstra” yra gaminama su sąžine.
5) straipsnyje aprašytuose pokalbiuose (pvz epizode apie “Optima linija” alaus gamybą) ŠUA atstovai labai jau pabrėžtinai sieja save tik su “Švyturiu” ir atsiriboja nuo Utenos – nors tai juk du tos pačios įmonės brandai, “Švyturio” brando produktai daromi abiejose gamyklose.
c2h5oh atsakymas:
Kovas 20th, 2010, 09:28
“Slaptų ingredientų” paieškos beprasmės, ir netgi savotiškai naudingos ŠUA. Naudingos, nes didžiausias nesąmones lengva paneigti, o paneigus pr’inti tai kaip kokybės ir sąžinės įrodymą. Beprasmės, nes mes tiesiog neturime informacijos.
Niekas geriau nežino apie produktą nei to produkto gamintojas. Tad įsiklausykim į viešus ŠUA pranešimus:
1) Jau daugiau nei dešimtmetį ant galinės etiketės didžiuojamasis “moderniausiomis technologijomis”. O iš moderniausių technologijų tikėtis gilaus ir subtilaus skonio neverta, juk jų tikslas visai kitas – gauti kontroliuojamų vienodų savybių produktą.
2) “Švyturio tradicinę kolekciją” sudaro 3 produktai, gaminami vos 5 metus (baltas, dratas) arba išvis ką tik atsiradę (raw). Ir tik vienas produktas (Baltijos) gaminamas seniai. “Švyturio ekstra” į tradicinę kolekciją neįeina. Tai dar vienas modernumo aspektas
3) Naujojo Utenos mėlyno reklamuojami privalumai – kamštelis ir skaidrus butelis
4) Blindos alaus reklamos, kur šaipomasi iš tų, kurie bando suvokti alaus skonį
5) šiame straipsnyje cituojami ŠUA atstovai (pvz epizode apie “Optima linija”) labai jau demonstratyviai sieja save tik su Švyturiu ir atsiriboja nuo Utenos. Bet juk ŠUA – viena įmonė, “Švyturys” yra tik vienas iš jos brandų, ir “Švyturio” brando produktai gaminami abiejose ŠUA gamyklose.
LC atsakymas:
Kovas 21st, 2010, 15:35
Ponia Lina, nepulkite aklai ginti savo megstamo zenklo
. Juk net ir pats SUA neslepia, kad Extra verdama su ryziu priemaisa (zinoma, ne vien is ryziu, bet visgi…). Pirmieji Extra buteliai tai bylojo savo etiketese, veliau – liovesi, dabar stai vel prisipazista atvirai 
. Beje, man visa laika buvo smalsu, kaip sitoks “papigintas”(mieziu salyklas pakeiciamas/papildomas ryziais tada, kai norima atpiginti alaus gamyba) ryziais produktas tuose alaus cempionatuose gali buti oficialiai priskiriamas Dortmunder Export kategorijai? Nes juk pastaroji verdama pagal Reinheitsgebot priesakus (“ïstatyma”) – jokiu nesalykliniu priedu!
[Atsakyti]
Gotika atsakymas:
Kovas 23rd, 2010, 22:30
Jurijau, negaliu nesureaguoti po tamstos išvedžiojimų.
Pirmiausia, kas turi būti žinoma bet kuriam alaus mėgėjui: be miežių alaus nepadarysi. Ryžiai, avižos, kukurūzai (lietuviai aludariai dar ir žirnių įdeda) dedami tik dėl įvairesnių skonio savybių. Jų dalis yra labai nedidelė. Net plačiai paplitusio kvietinio ir retai sutinkamo ruginio alaus ne mažiau kaip pusę salyklo sudaro miežiai.
Taigi, nėra taip, kad “įdeda biškį miežių, kad galėtų ant etiketės užrašyti”. Negali taip būti. Technologiškai gali viskas “užsikišti” (bet čia jau subtilybės). O ant etiketės rašo, kad yra miežių produkto ne tam, kad nurodytų sudėtį (tai savaime aišku), o tam, kad yra žmonių, alergiškų miežiams ir jų produktams. Toks įrašas etiketėje – formalus perspėjimas.
[Atsakyti]
Švyturio ekstra skarbosę – Estijos Saku gamina.
[Atsakyti]
Atsiprašau dėl dviejų mano pranešimo kopijų (interneto striginėjimai, galvojau kad pirmoji kopija neišsisiuntė)
[Atsakyti]
galvazmogupuosia atsakymas:
Kovas 20th, 2010, 10:08
Įdomūs pastebėjimai, lai kartojasi
[Atsakyti]
Straipnis labai vykes, rodos, kad kas mintis butu perskaites.
Todel dabar SUA atsibudo ir bando taisyt ivaizdi, kas kainuos kelis kart daugiau, naujose buteliuose startavo Ekstra, ten jau jauciasi, kad apyniu nusipirko ir idejo ko gero SUA. Apie high Gravity nekomentuosiu, lai buna tai Carsbergo paslaptis, kad alu kasdien geria, tu vartotoju ir taip neapgausi. 
Idomu, kad is Svyturio vadovu gavo klyzma uz toki akibroksta, is Lietuvisko high brand alaus pradeti gaminti s… Aciu dievui, kad dabar susivokta apie realia situacija. Ir Eksta is sasltelejusio alaus, be apyniu tampa panasiu i alu produktu. Sveikinu
Turedamas 15 metu darbo patirti gerimu pramoneje, noreciau pasakyti, kad priklausau lygiai tam paciam segmentui, kuris nebegeria Svyturio alaus daugiau kaip metai, o megaujasi Vynotekos Warsteiner, Bitburger ar Budweiser ir Pilsner Urquel.
Ka beburtu Svyturio vyr. technologe realybe visai kita:
Carsberg uzpaude tiek SUA, Aldari, Saku ant taupymo, susimazino sios trys pabaltijos gamyklos zmoniu ir veliau pradejo taupyti ant kokybes. Nereikia but didziuliu ekspertu, bet pabrangus salyklui ir apyniams Ekstroje apybiu skonis isnykes buvo. Saku aluje ivis kazin ar ten buta apyniu. (Kas nezino Saku yra Estijos gamykla, Aldaris – Latvijos, SUA – Utenos ir Klaipedos alaus daryklos)
Taigi High Brand Ekstra buvo nusivaziaves, mano draugu rate nebepamenu, kada is vis Ekstra esame ragave. Danai su taupymo” pripjove grybo” ir tai ryskiai atsiliepe Svyturio pardavimams, cia gal “pralaiduma” jie skaiciavo parduot maziau alaus uz brangia kaina, taciau alaus importas Lietuvoje augo ne procentais , o kartais deka Lietuvos aludariu, kurie uzsilenke kainas, bet taupe ant kokybes
[Atsakyti]
Tiesa sakant, mane visda stebino ir juokino tas musu aludariu provincialumas, pasireiskiantis meginimu savo gaminiams suteikti “kilmingumo”per uzsienietiskai skambancius pavadinimus
. Ilga laika (regis, ir dabar dar) “Ragutis”savo Birizieciu alu vadino”…zemaitiskai: “Stouts”:-) Kodel ne “Stout”, dievai zino… (paliekant nuosalyje isvis abejotina meginima Birzieciu alu pavadinti stoutu – pagal savo skonio bruozus jis daug artimesnis porteriui, o ne stoutui). O stai dabar “Svyturys”" savo naujaji gamini (kuris pristatomas kaip nefiltruotas, “senoviskas” – beje, juokinga po sito skaityti D.Armonienes aiskinima, kad pasterizuotas alus is esmes irgi gyvas, bla-bla-bla 
), pavadino…”RAW”. Raw?? Bet juk tai reiskia zalias, nebrandintas, nebaigtas virti”, o ne nefiltruotas! Labai juokinga 
Negi SUA neturi pinigu pasisamdyti bent jau pirmakursi anglista? 
[Atsakyti]
nesakysiu atsakymas:
Kovas 22nd, 2010, 12:40
Raw tai kartu ir “neapdirbtas”, kas sitam kontekste gali reikst ir nefiltruota t.y. iki galo neapdirbta, nes filtravimas turbut viena is paskutiniu stadiju?
Cia aisku mano interpretacija, bet ja grindziu foto formato reiksme.
[Atsakyti]
Puikus straipsnis ir dar puikesni komentarai! Viską paskaičius susidaro labai aiškus vaizdelis
[Atsakyti]
oho, tiek komentaru, net neperskaiciau iki galo, tai gal parasysiu jau ir kitu mintis – del HG technologijos, LR alaus gamybos reglamente yra punktas, kad isvirta alu galima skiesti iki 25% vandens, kitaip sakant praskiedimas iteisintas kaip iprastas gamybos proceso etapas, ir nesiskaito kaip speciali technologija. Ka gali zinoti, gal didieji aludariai isverda 7%, kiek leidziama praskiedzia, gauna 5,5% ir tai nesiskaito kaip HG naudojimas. Jei neleistu skiesti isvis, tai bet koks vandens pridejimas butu laikomas HG technologija. Siulyciau straipsnio autoriui i tai pasigilinti
[Atsakyti]
radau gera puslapi http://www.pilstomasalus.lt
[Atsakyti]
Tai ką pilsto Švyturys – nepavadinčiau alumi. Be to dar užsiima ir pigiu akių dūmimu. Žmonės, tikintys reklama, kenkia savo sveikatai ir skrandžiui. Anksčiau visada stebėdavausi, kodėl išgėrus bet kokio Švyturio alaus(gal išskyrus tik baltą), lieka nemalonus brogos poskonis – jau nekalbu apie savijautą po 4-5 bokalų. Čia man jau neįdomu, ką tie “aludariai” teigia, bet pasidomėjus High Gravity Brewing kyla įdomių minčių:
1. HGB procesas yra paprastai natūraliai taikomas stipriam, unikaliam alui gaminti – belgų Dubbel ir kt. ten net rašoma, kad dedama cukraus. Tai tiesiog tokia stipraus alaus gaminimo technologija. Taip išgaunamas stirpus, gero skonio alus.
2. Didžiųjų kompanijų HGB procesas naudojamas stipriam alui pagaminti ir jį po to atskiesti padauginant šio “alaus”. Skiedimo procesas reikalauja daug fokusų, kadangi motina gamta tokių procesų nemėgsta – gali pakisti skoninės savybės, nukentėti apynio aromatas, neputoti ir pan.
Tai štai jums sprendimas:
http://www.brewing-solutions.com/gravity_process.php?action=details&id=22
Labai įdomu ar “Švyturys” išsiverčia be šių priedų:
Biofoam K, Biofoam W, Biofoam CL, Biofine, Hitempase, Bioamylase BAA, Promalt , Bioferm ir kt. panašių grožybių.
Nes dar pasirodys, kad alaus sudėtis ne tokia jau paprasta, ir etiketės plotą užims ne tik barkodai, bet ir priedų sąrašas, kuris gali viršyti net E sąrašą ant ledu už 33 ct.
3. Mielės. Žinoma, kad nuo nuo tam tikros alkoholio koncentracijos mielės žūsta. Todėl reikalingos specialios HGB mielės (ar tik ne GMO?), kurios gali atlaikyti didelį alkoholio “krūvį” – pvz.:WLP099 Super High Gravity Ale Yeast, can ferment up to 25% alcohol.
http://whitelabs.com/beer/strains_wlp099.html
Tai ir aiškėja, kad alus verdamas kaip HGB, bet skiedžiamas siekiant sukurti ne HGB alų, ir imituoti natūralios fermentacijos (apie 5 laispnių) jį skiedžiant. Kadangi skiedimo procesas yra komplikuotas ir didelė rizika alų sugadinti, tai labai tikėtina, kad naudojami cheminiai ar biocheminiai išradimai procesui reguliuoti, kad viskas baigtusi taip, jog pirkėjas gautų suklastoto proceso alų. Vadinasi gali gerti lagerį, o ten tik skiestas HBG.
)
Beje HGB fermentacija gali pasiekti ir 38 – beveik degtinės lygį.
Tai jei jau “Švyturys” Utenoje HBG varo, gal gali bent pasakyti kiek laipsnių išspaudžia…
Kažkodėl ant sulčių pakelio galiu perskaityti, kad pagaminta iš koncentrato, o ant alaus etiketės – kad geriu lagerį pagaminta HBG būdu – negaliu.
Šiaip tai liūdna, reikia Alaus įstatymo…
[Atsakyti]
[...] bet pakeisti nieko neįmanoma. Rimtos kompanijos, besirūpinančios savo įvaizdžiu, skaitosi su blogeriais, kviečia į susitikimus, ekskursijas, bendrauja su pasipiktinusiais socialiniame tinkle, gerina [...]
Yra lyg ir šis įstatymėlis: “ALAUS APIBŪDINIMO, GAMYBOS IR PREKINIO PATEIKIMO TECHNINIS REGLAMENTAS” , štai ten visko ir prirašyta, kiek ir ką galima skiesti, kuo ir kaip kokius procesus greitinti, kokius E dėti, kiek gazuoti, kaip šviesinti, tamsinti, skaidrinti ir tt, ir tt. Kažkaip nepatikėčiau, kad kokie brogos maišytojėliai įstatymą inicijavo, spėju, kad visokie ŠUA tai padarė, tikriausiai taip, kad neprieštarautų gal kokiems ES įstatymams ar dar kaip. Jei ŠUA tokie geručiai ir nenaudoja tų technologijų, tai gal tegu inicijuoja to įstatymo pakeitimą?
, lai gamintojas pats renkasi ką gamins…
O šiaip tai galima būtų pasvajoti apie tam tikrą atskyrimą, kaip pavz. parduotuvėse yra “sviestas” ir yra “tepus riebalų mišinys”, yra “grietinė” ir “giretinės ir riebalų mišinys” ir pan. Galėtu būti ir su alum- “Alus” ir “alaus skonio gazuotas gėrimas”
Tikrai nesu teisinių dalykų žinovas, tad tik pasvaičiosiu- viena akimi kažkur skaičiau, kad garsus alaus grynumo įstatymas kadaisiu griuvo prieš ES teisę ir naudojamas dabar nebent kaip reklama, tad jei negalima reikalauti gaminti įtin gryno alaus ir reikia nusileist ES gigantams, tai galima būtų Lietuvoje, vienu įstatymu reglamentuoti tikro “alaus” gamybą, o kitu, kokio nors “byro”…
[Atsakyti]
“Uostamiesčio alaus darykloje dirbantys klaipėdiečiai ėmė panikuoti, jog netrukus jiems teks minti Darbo biržos slenkstį. Jų nerimą dar labiau stiprina iš Klaipėdos į Uteną periodiškai išvežami įrenginiai.
Pasak alaus daryklos “Švyturys” profesinės sąjungos pirmininko Raimondo Tamošausko, per paskutinius trejus metus didelė dalis bendrovės įrangos buvo išvežta į Uteną, kur pastaruoju metu alus ir gaminamas. Jo duomenimis, šią savaitę iš bendrovės ketinama išvežti dar dalį.
“Jau dabar Klaipėdoje likę mažai įrenginių, iš įmonės atleista daugiau nei pusė iki šiol čia dirbusių žmonių. Dabar uždaromas vienas gamybos cechų – čia išmontuojama įranga. Tai reiškia, kad darbo turėtų netekti ir dalis žmonių, tačiau apie tai niekas nekalba. Vadovybė nieko neaiškina, tad žmonės nežino, ką daryti, galbūt jau laikas pradėti ieškotis kito darbo?” – svarstė R.Tamošauskas.”
ŠALTINIS:
http://klaipeda.diena.lt/naujienos/miestas/-svyturys-alaus-klaipedoje-nebegamins-338673
[Atsakyti]