Common sense » Verslininkai – kraugeriai?

Kov 10 2010

Verslininkai – kraugeriai?

Nors nesu reguliarus p. Artūro Račo tinklaraščio skaitytojas, tačiau laiks nuo laiko paskaitinėju. Iki vakar dienos nebuvau parašęs nė vieno komentaro, tačiau vakar neišlaikiau. O paskaitinėjęs komentarus nusprendžiau, kad tema visgi verta atskiro įrašo.

Artūras savo išskirtinių citatų rubrikoje pacitavo šią Dano Arlausko, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos gen. direktoriaus, frazę:

Reikėtų paskaičiuoti, kiek apskritai kainuoja darbo vieta. Su visais mokesčiais ir darbo vietos įrengimu minimalų atlyginimą gaunantis darbuotojas kainuoja per 3 tūkst. Lt. Ar jis tiek uždirba pinigų? Žinoma, kad ne. Normaliai darbuotojas turėtų bent kokius 20 tūkst. įmonei sugeneruoti. Jeigu taip nėra, tai neįmanoma jam mokėti tokių pinigų.

Pirmiausiai norėjau rašyti piktą kritiką p.Račui, nes nustebau, kad jis, būdamas įmonės vadovu, nesupranta apie tai, kad darbuotojas turi sukurti ne tik sau atlyginimą bet ir kitoms veiklai būtinoms išlaidoms. Tačiau supratau, kad per greit padariau išvadas, nors Audrius ir perspėjo apie greitų išvadų darymą. Juk p. Artūras tik įdėjo citatą, bet niekur nepareiškė savo priešiškos ar palaikančios nuomonės. Taigi, kritikos nebus.

Lietuvoje pakankamai stipriai išreikšta priešprieša tarp darbdavių ir darbuotojų. Vieni mano, kad darbuotojai tinginiai, vagys ir t. t. Kiti – kad juos išnaudoja, laiko vergais ir pan. Na, gal kiek ir sutirštinau spalvas, tačiau atspindėjau esmę.

Dažniausiai darbuotojų vartojamas argumentas – atlyginimų skirtumas tarp „Vakarų“ ir Lietuvos.

Kas sąlygoja tokią priešpriešą? Darbuotojų požiūrį galima nurašyti socialistiniam smegenų plovimui, kai aiškino, kad kapitalistai yra blogis – išnaudotojai ir pan. O verslininkų požiūrį galima būtų paaiškinti „buvusio alkoholiko, dabar abstinento“ neapykanta geriantiems. Bet žmonės nėra tokie kvaili, todėl pamėginkime surasti gilumines priežastis.

Patikrinkime pirmą prielaidą, kurią dažnai išsako darbuotojai ir politikai. Lietuvoje maži atlyginimai, nes „viarslinykai“ nusiima labai didelius pelnus. Ar tai tiesa ?

Kas yra pelnas? Tai skirtumas tarp pajamų ir išlaidų.

Pajamos – tai už kiek pardavei.

O kokios išlaidos ?

Žaliava, darbo užmokestis (su visais mokesčiais), darbuotojų kvalifikacijos kėlimas, energetika, infrastruktūra, darbo priemonės (įrankiai, darbo drabužiai, darbų sauga, priešgaisrinė sauga ir t. t), marketingas, pastatų ir įrengimų amortizacija (juk įrengimai kainuoja), priežiūra, remontas, palūkanos bankams (už ilgalaikes ir trumpalaikes paskolas).

Dabar pasižiūrėkime, kurios pajamų / išlaidų eilutės skiriasi Lietuvoje ir Vakaruose ?

Įrengimų amortizacija ir priežiūra irgi nesiskiria, nes teigiama, kad įrengimai tokie patys. Vadinasi detalės, nusidėvėjimas ir kita neturėtų smarkiai skirtis. Pastatų kaina irgi nelabai skiriasi, nes naują pastatą pastatyti (ar seną pritaikyti) irgi kainos panašios.

Palūkanos bankams – Vakaruose pinigai šiektiek pigesni, nes bankų maržos mažesnės, tačiau galbūt pastatai/sklypai ten brangesni, todėl skirtumas nėra reikšmingas.

O kaip su pajamomis? Pajamas nulemia 2 dalykai: vieneto kaina ir parduotų vienetų skaičius. Lietuvos gamintojas negali parduot brangiau nei kiti (juk rinkos dėsnis), neretai turi parduoti dar pigiau, kad paskatintų perpardavinėtoją (distributorių ar prekybos tinklą) pakeisti savo įprastą tiekėją.

Išlaidos žaliavos ir komplektuojančių detalių pirkimui irgi priklauso nuo vieneto kainos ir perkamo kiekio. Kainos iš principo tokios pačios. Juk gyvename atviroje rinkoje, ir metalą, medieną bei kitokias žaliavas perkame pasaulinėmis kainomis. Todėl jos įtakos neturi.

Taigi, paprastindami mūsų skaičiavimus, naudokime vieneto naudingumo (pralaidumo) rodiklį – skirtumas tarp pardavimo kainos ir visų tiesioginių sąnaudų. Vieneto pralaidumas lietuviškoje įmonėje nėra didesnis nei vakarietiškoje.

O vat kiekis tikrai skiriasi. Ir skiriasi smarkiai. Teko dirbti su daug baldininkų ir mačiau, kaip lietuviški gamybininkai pagamina 1,5-2,5 karto mažiau vienetų nei jų švediški ar suomiški konkurentai. Žinoma, priežastis ne tik darbuotojuose. Jei kam įdomu, galite pasiskaityti plačiau.

Taigi, sukuriama 2 kartus mažiau dalinamų pinigų. Iš to (mažesnio) dalinamo pyrago bankai ir įranga, energetika (kuri Lietuvoje net brangesnė už daugelį ES šalių) pasiima tiek pat pinigų (ne procentiškai, o absoliučiai). Vadinasi darbuotojams (darbo užmokesčiui, kvalifikacijos kėlimui ir tt) bei savininkui lieka daug mažesnė suma pasidalinimui.

Kokia išeitis? Tiktai didinti dalinamą pyragą – t.y. sukuriamą pridėtinę vertę. Gaminti ir parduoti daugiau ir (bent jau) ne pigiau. Didėjant sukurtam pinigų kiekiui tikrai darbdaviai pasidalins su darbuotojais.

Keletas baigiamųjų pastebėjimų:

Dėl citatos: deja, tai verslo aritmetika, o ne tik Lietuvos…

Tiems, kurie mano, kad Lietuvos verslininkai nusiima fantastinius pelnus ir labai skriaudžia darbuotojus – steikite savo įmones ir pasiimkite patys tuos fantastinius pelnus, važinėkitės BWM X6 ir t. t., arba mokėkite vakarietiškus atlyginimus darbuotojams. (Netikėkite pasakomis, kad teks investuoti savo santaupas, įkeisti bankams savo gyvenimus, pastoviai sulaukti nemalonių siurprizų iš valdžios, bendrauti su tikrintojais, klausytis darbuotojų pasiteisinimų/skundų, kartais negauti atlyginimo).

Tiems, kurie nori kažką pakeisti šalies mąstu – Ekonomikoje valdžios tikslas turėtų būti – kokybiškų darbo vietų kūrimas. O tikslo pasiekimas matuojamas 2 rodikliais: darbo vietų skaičiaus augimas bei darbo vietoje sukuriamos pridėtinės vertės augimas. O mažo pyrago perskirstymas (mokesčių didinimas) tik didins įtampą ir neišspręs problemos.

P.S. by galvazmogupuosia:

Beje, ar apskritai 20.000 Lt, kuriuos per mėnesį įmonei “sugeneruoja” darbuotojas, yra daug, ar mažai?

Žiūrim, ką turim:

“Rokišio sūris”, 2009 Q1-Q3, pardavimo pajamos (apyvarta) 428.831.000 Lt, darbuotojų skaičius 1.607, dalinam, gaunam – 29.650 Lt “sugeneruotų” pajamų per darbuotoją per mėnesį.

“Mineraliniai vandenys” – gaunam 243.266 Lt.

“City Service” – gaunam 8.043 Lt.

“Ragutis” - 30.205 Lt.

Ir t.t.

Įmones parinkau atsitiktinai belekokias. Bet, akivaizdu, vieno darbuotojo “sugeneruoti” 20.000 Lt/mėn. neturėtų gąsdinti ir demonstruoti buržuazinio išnaudojimo grimasų. Beje, p. Arlauskas mums telefonu patvirtino, kad “generuojamas” rodiklis, kurį jis konkrečiu atveju turėjo minty, tikrai buvo bendrovių mėnesinė apyvarta, tenkanti vienam darbuotojui.

Įvertinkite šį įrašą:

NepatikoPatiko (įvertinimas +9, balsavo 9 skaitytojai
Loading ... Loading ...

Šio įrašo peržiūrų internete skaičius: 2,900 (taip pat galite skaityti per RSS)

18 komentarų



18 komentarai (-ų) įrašui “Verslininkai – kraugeriai?”

  1. Gintaras Slavinskas10 Kov 201021:26

    Gera ir teisinga nuomonė. Esu samdomas darbuotojas ir pilnai sutinku su kiekviena išreikšta mintimi. Tiesa, yra ir kitas aspektas vadinamieji “otkatai” ir “švogeriai”, tačiau sąžiningų verslininkų realybė yra pakankamai sunki.

    [Atsakyti]

  2. Inga10 Kov 201021:46

    Įdomu kiek nuo to pyrago dar mokesčiams reikia atriekti kitose ES šalyse?

    [Atsakyti]

  3. Andrius10 Kov 201023:49

    Įmonėlės parinktos ne iš pačių mažiausių (jų). Čia kaip su namų ekonomika: kuo apsukresnė šeimininkė, tuo mažiau sanaudų namų gerovei pasiekti (nors vėl – nekalbu apie laiką, skirtą įgūdžiams susikurti).
    O apyvartos paskaičiavimai vienam darbuotojui iš esmės neteisingi. Nes kaip jau ankstesniuose įrašuose minėta – darbuotojas dirbs pagal jam pateiktus vertinimo kriterijus (jei tokie būna pateikti). Taigi – įrašyk atitinkamą kriterįijų ir 20k galėsi labai smarkiai padidinti. Įdomu, koks skaičius sleptusi po Tele 2?
    O ar iš šios prielaidos galėtume išskirti efektyviausiai veikiantį operatorių.

    [Atsakyti]

  4. daad12 Kov 201009:17

    Straipsnis apie nieka, o labiausiai nesamoningi terminai tai “nasumas” ir “efektyvumas”, na realiai jie ta pati ir reiskia. Galite imti kiek norite verslu ir net neabejoju ne maziau kaip 90% juose absoliuciai nieko nelems joks nasumas, ir joks efektyvumas, viska lems tik rinkos dydis ir rinkoje esantys pinigai. Lietuviai dirba ne tik ne maziau nasiai, bet panasiai, taip pat arba dar geriau, tiesiog nera tiek “bagotu” zmoniu, kad susigeneruotu reikalingi pinigai. Pats gyvenu jau kuris laikas anglijoje ir patikekit, tokio tinginiavimo ir letapediskumo lietuvoje nemaciau, bet va pinigu generavimas ir algos visiskai kitos, ir tik del to kad daug zmoniu ir jie turi daug pinigu

    [Atsakyti]

  5. daad12 Kov 201009:20

    Ir dar pridesiu tokia maza pastabele, kad cia anglijoje retas direktorius, turintis kalnus pinigu, vazineja su x6, S mersais ir panasiai

    [Atsakyti]

  6. [...] tiesioginė nuoroda į šaltinį, o žemiau ~80% straipsnio nukopi…bet į autorystę nepretenduoju. Ačiū neriui. Nors nesu [...]

  7. julius13 Kov 201006:25

    “O vat kiekis tikrai skiriasi. Ir skiriasi smarkiai. Teko dirbti su daug baldininkų ir mačiau, kaip lietuviški gamybininkai pagamina 1,5-2,5 karto mažiau vienetų nei jų švediški ar suomiški konkurentai.”

    Tai vis delto kur problema? Blogas darbo organizavimas? Ir tik?

    [Atsakyti]

    Paklausa atsakymas:

    Lietuvoje rinka mažesnė nei užsienyje. Įmonė negali prisigaminti produkcijos, kurios niekas nepirks, tai būtų neefektyvu. Jeigu firmos gamina vienodas prekes, tai jos su konkurentais turi pasidalinti vartotojų paklausą. Švedijoje, Suomijuoje ir daugelyje kitų ES šalių rinkos yra didesnės, dėl to firmos tenkina didesnę paklausą, dėl to jų pagaminamas produkcijos kiekis didesnis…

    [Atsakyti]

    julius atsakymas:

    Kazkaip neitikina.
    a) jei nera rinkos, imone turi buti tiesiog mazesne. Jei imone mazesne, kastai yra kazkiek didesni, taciau vargu ar del mazesnio produktyvumo, greiciau del santykinai dideliu papildomu islaidu ir tiekeju poziurio i mazus klientus.
    b) niekas musu neriboja dirbti tik Lietuvoje – ko gero ir straipsnyje mineta baldu pramone taip nedaro, eksportas sudaro apie puse bvp.
    Jei salies dydis turetu rimtos itakos, visos mazos salys butu zemo produktyvumo. Taip nera.

    [Atsakyti]

  8. Nerius15 Kov 201000:29

    Atsiprašau, kad užtrukau su komentarais, bet buvau atitrukęs nuo interneto.
    Tagi, gerb. juliau, tikrai norėčiau su Jumis pasiginčyti, nes malonu ginčytis su galvojančiais žmonėmis, bet nelabai randu dėl ko :) .
    Mano pateiktas pavyzdys – tai įmonė, kuri gamina IKEAjai. Jos 99% produkcijos išvažiuoja iš LT. Tačiau Suomijoje esanti analogiška įmonė pagamina (net ne pinigais, o vienetais) daug daugiau.
    Priežastys ir darbuotojuose, ir vadovuose. Ir vieni, ir kiti ‘nėra aukštumoje’. Čia kaip žmonių skyrybose, nėra tik vieno kaltės.

    gerb daad,
    darbštumas ir našumas du skirtingi dalykai. Vienas mano geras prietelius, turintis statybų versliuką Britanijoje, pasakojo, kad tokių darbščių darbininkų kaip lietuviai, jis nematė. Sakė, kad lietuviai padirbės ir viršvalandžius, ir savaitgalį… Ko neverta tikėtis iš ‘vietinių’ (Ryteuropiečių, pakistaniečių, indų ir pan). Tačiau kitos brigados per darbo laiką (be viršvalandžių) padaro daugiau nei lietuviai su viršvalandžiais. Tai ir gal laikas mūsų privalumą ‘daug dirbame’ verta pakeisti į ‘daug padarome’ ?

    O dėl naujų mašinų, tai irgi negaliu sutikti. Pas mokiausi, ir turiu nemažai bendramokslių, kurie dabar vadovai, verslininkai ir pan.
    Apie tai net lietuviai emigrantai pasakoja http://www.diena.lt/naujienos/laisvalaikis/zaviausia-anglijos-lietuve-britu-vyrams-abejinga-267404

    [Atsakyti]

    daad atsakymas:

    Ivardinkit man verslo sritis, kur “nasumas” sudaro kazkokia esme? Ir paimkit tada visas verslo sritis. Kur nasumas vadybininko pardavinejancio produktus, jeigu lietuvoj nieks neturi pinigu, kad paimti dideliais kiekiais. Ta pati IKEA, ar jus bent salygas matete Lietuvos ir Suomijos kompaniju, kiek kas turi pagaminti? Ar matete darbo salygas, kiek darbuotoju ir panasiai. Tiesiog VBS (viena bobute sake) informacija.
    Del masinu as jums siulyciau tiesiog apsilankyti turciu kvartaluose cia anglijoje ir net nustebsite, kad pagrindines masinos yra visokiausios Ford Fiesta, BMW 3 ir panasiai, zinoma yra ir Bentley, bet tai paprastai buna ne anglai, o babajai ar panasiai, bet isimciu visur yra. Paciam teko lankytis kvartale, kuris visiskai atitvertas, stovi apsauga, bet kas i ji nepateks, tai viename is tokiu kiemu stovejo 2 Mercedes GL dzipai (abu babajo), vienas BMW 7 anglo ir vienas Mercedes CL AMG anglo. Kita brangiausia buvo 2009 metu Mazda 3.
    O del darbininku, tai butent Lietuviu labiausiai ir pageidauja statybose, nes ne tik darbstus, bet butent daugiausia ir padaro. Anglai (tikri, ne airiai) is vis tik imituoja darba, didesniu tinginiu cia turbut kad nera.

    [Atsakyti]

    daad atsakymas:

    Mano pacio brolis jau daug metu dirba vadovaujancius darbus, as su juo kazkada yra bandziau apie nasuma diskutuoti, irgi bande lyginti, bet tai suveikia tik myzeryje verslo sriciu, visur kitur nasumas yra absoliutus nulis, o vienintelis veiksnys pinigu ir klientu mase rinkoje. Nasumas yra tik statistikai naudojamas rodmuo, o kaip zinote yra melas, didelis melas ir yra statistika.

    [Atsakyti]

    Nerius atsakymas:

    Nebematau prasmės toliau diskutuoti, nes jūs jau ‘apriori’ nusprendėte, kad aš nieko nematęs ir nesigaudau, o našumai ‘yra absoliutus nulis’, ‘meas, didelis melas’.

    [Atsakyti]

    daad atsakymas:

    As sito visiskai neteigiau, kad jus nieko nemate ir nezinote, bet faktu jus nepateikete, tik abstrakcius teiginius, nes esate giliai isitikines, kad yra taip ir ne kitaip, o ir verslo sriciu man taip pat nepacitavote.
    Pvz.:
    Bankas – kur gali buti banko nasumas, tai kad klientai pradetu naudotis internetine bankininkyste ir uzdaryti skyrius, bet skyriu nelabai uzdarysi, nes tada ir su naujais klientais problemu atsiras. Beje musu internetine bankininkyste lietuvoje yra turbut, kad visais 10 metu priekyje pries angliska varianta (cia reiktu padekoti Hansabank, jei tiksliau estams). Algos skiriasi labai smarkiai, o nasumo skirtumas ypatingai abejotinas, belieka, tik gyventoju kiekis ir pinigu kiekis.
    Kelioniu pardavimas – kaip galima butu nasiau tai vykdyti? Lygiai tas pats, kad pirktu internetu ir kad nereiktu skyriu, ir vel gausis tas pats, kad tiesiog zmoniu kiekis anglijoje zymiai didesnis ir pinigu daugiau.
    Gamyba – is dalies butu galima sutikti del nasumo butent gamyboje, kai yra geresni irengimai, geriau organizuotas darbas, bet lygiai taip pat siuo atveju del baldu gamybos IKEA nera jokiu faktu kuriais butu galima remtis ir teigti, kad suomiai butent dirba nasiau, o ne todel, kad jie tiesiog gauna daugiau uzsakymu, todel ir pagamina 2-3 kartus daugiau, nes turi kam parduoti, siuo atveju IKEA.

    As jums galeciau verslo sritis be galo cituoti, kur galite sakyti ka norite, bet nasumas yra beveik nieko neliamentis veiksnys beveik visose

    daad atsakymas:

    Dar paprastas pavyzdys:
    Pardaviau 10 prekiu po 1 Lt ir 1 preke uz 10 Lt. Kuris variantas yra nasesnis?
    Lietuvoje nasumo gaunasi ir nera, nes firmom, kad isgyvent tenka butent ta viena preke uz 10 Lt ir stumdyt, kai firmai anglijoje labai paprasta 10 klientu surasti ir parduoti po 1Lt.

  9. Nerius15 Kov 201020:14

    Našumas – Pridėtinė vertė (pardavimo kaina minus tiesioginės sąnaudos) padalinta iš darbuotojų skaičiaus.

    Pasakodamas apie matytas baldų gamyklas lyginau analogiškas gamyklas. Įranga, technologija ir gaminiai analogiški. Prieš keletą metų, gamyklos dirbančios IKEAjai turėjo tik vieną problemą – nesugebėdavo patenkinti IKEAjos porekių. Atsilikimas buvo minimum 20-30% – t.y. IKEA būtų nupirkusi daugiau, tačiau lietuviškos gamyklos nesugebėdavo pagaminti. Kiekį čia lyginau tik todėl, kad pardavimo kainos bei produktai labai panašūs.

    Jūsų pavyzdyje, jei vnt savikaina 2 Lt, tai 10 prekių po litą, tuomet kalbame ne apie efektyvumą, o apie žalą.

    [Atsakyti]

    daad atsakymas:

    Del gamybos pramones nasumo, dar galima sutikti kai kuriais atvejais, bet ir tai cia dar reiktu gerai pasigilinti kur is tikro tos priezastys.

    O del taip vadinamo nasumo, pvz paslaugu sektorius
    Pavadinimas, kaina lietuvoje, kaina anglijoje
    internetas, 40 LTL, 30 GBP
    draudimas, 400 LTL, 1000 GBP
    kabeline tv, 35 LTL, 35 GBP
    technine apziura, 50 LTL, 60 GBP (kas metus)
    buto nuoma, 700 LTL, 700 GBP

    Kodel anglijoje paslaugas gali sau leisti pardavineti uz tokia kaina, kai lietuvoje niekas nepirktu? Todel kad cia gyvenantiems tai nera tokie dideli pinigai, ir gaunasi, kad anglijoje nasumas didziulis? Teoriskai gal ir taip, bet praktiskai tai klientu skaicius ir pinigu kiekis.
    Lietuvoje butu minimali alga 4000 LTL, ir staiga pas visus nasumas isaugtu gaunasi?

    PS: o savikaina cia buvo 0, tiesiog esme, kad prekems surasti klienta cia yra daug kartu lengviau, todel prekes cia daznai yra pigesnes ir gali ju pas pardavineti didziuliais kiekiais. O paslaugos (nes tai tiesioginis zmogaus darbas) cia yra N kartu brangesnes.

    [Atsakyti]

    daad atsakymas:

    Teoriskai kas yra nasumas as su jumis sutinku, ir kaip statistini rodikli ji galima panaudoti, bet praktiskai tai galima sakyti neegzistuoja, cia daugiau isimtis, o ne taisykle, o dauguma Lietuvoje ji cituoja/naudoja kaip kazkokia panaceja nuo visu ligu.
    Viska lemia tik 2 dalykai – klientu kiekis ir ju piniginiu storis

    [Atsakyti]

Trackback URI | Comments RSS

Pakomentuokite